(1)

2019 m. liepos 1 d. raštu Belgija pranešė Komisijai apie pagalbos vaizdo žaidimų gamybai schemą. 2020 m. sausio 3 d. ir vasario 2 d. raštuose Belgija atsiuntė Komisijai papildomos informacijos.

(2)

2020 m. balandžio 30 d. raštu Komisija Belgijai pranešė apie savo sprendimą dėl šios pagalbos pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti su šia pagalba susijusias pastabas.

(4)

2020 m. gegužės 29 d. rašte Belgija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(5)

2020 m. liepos 16 d. Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas šiuo klausimu. Ji pastabas perdavė Belgijai ir suteikė jai galimybę jas pakomentuoti, o Prancūzijos komentarus ji gavo 2020 m. lapkričio 30 d. raštu.

(6)

2020 m. gegužės 29 d. raštu Belgija pranešė Komisijai apie savo norą pritaikyti teisės aktus, kuriais buvo grindžiama pagalba, o 2021 m. lapkričio 30 d. informavo, kad Belgijos Atstovų Rūmams buvo pateiktas projektas, kuriame išdėstyti šie pakeitimai (3).

(7)

2021 m. birželio 10 d. ir gruodžio 8 d., taip pat 2022 m. vasario 10 d. ir kovo 29 d. Belgija pateikė papildomos informacijos.

(8)

Tai yra vaizdo žaidimų gamybai taikoma mokesčio lengvatos schema. Ja siekiama išplėsti pradinę 2003 m. Komisijos patvirtintą (4) mokesčio lengvatą, kurios tikslas buvo parama audiovizualinei produkcijai. Nuo to laiko šios schemos pratęsimas ir pakeitimai buvo patvirtinti 2004 m. (5), 2007 m. (6), 2009 m. (7), 2013 m. (8) ir 2014 m. (9) 2014 m. mokesčio lengvata 2020 m. buvo pratęsta be pakeitimų (10). Dabartinė schema galioja iki 2026 m. gruodžio 31 d.

(9)

Teisinis pagrindas – Pajamų mokesčio kodeksas (11) ir 2019 m. balandžio 16 d.Moniteur belge paskelbtas 2019 m. kovo 29 d. Įstatymas (12), kuriuo siekiama išplėsti mokesčio lengvatą vaizdo žaidimų sektoriui, ir jo pakeitimas, kurį šiuo metu nagrinėja Belgijos Atstovų Rūmai (13). Pakeitimą planuojama priimti po to, kai Komisija priims sprendimą jam pritarti.

(10)

Pagalba teikiama iki 2027 m. gruodžio 31 d. (14)

(11)

Numatomas biudžetas – 36 000 000 EUR (6 000 000 EUR per metus). Jis skiriamas iš Belgijos valstybės federalinio biudžeto.

(12)

Šia schema siekiama remti ir skatinti įmonių investicijas į vaizdo žaidimų gamybą, suteikiant joms mokesčio lengvatą. Pagal šią pagalbos schemą taikoma mokesčio lengvata galės naudotis įmonės, kurios Belgijoje apmokestinamos pajamų mokesčiu ir atitinka nustatytas sąlygas.

(13)

Kad galėtų pasinaudoti šia mokesčio lengvata, jos turi investuoti į gamybą, vykdomą įmonėse, gaminančiose vaizdo žaidimus, kuriuos atitinkamos bendruomenės kompetentingos institucijos patvirtino kaip Europos vaizdo žaidimus, t. y. kurie gaminami daugiausia dalyvaujant Belgijoje ar kitoje EEE valstybėje gyvenantiems autoriams ir kūrybiniams bendradarbiams arba kuriuos prižiūri ir faktiškai kontroliuoja vienoje ar keliose EEE valstybėse įsisteigęs vienas ar keli gamintojai ar bendragamintojai.

(14)

Vaizdo žaidimų patvirtinimas priklauso nuo Flandrijos bendruomenės ir Valonijos regiono taikomų kultūrinių kriterijų, susijusių su jų pačių paramos vaizdo žaidimams schemomis, kurias patvirtino Komisija (2018 m. patvirtinta Flandrijos bendruomenės schema (15) (pratęsta ir iš dalies pakeista 2022 m. (16)), o 2020 m. – Valonijos regiono schema (17)). Remiantis tais kriterijais, žaidimas turi būti kultūrinio ir meninio pobūdžio, novatoriškas ir kūrybiškas, o gamybos veiklą ir subjektus su Flandrija ar Valonijos regionu turi sieti kultūriniai ryšiai. Šiuo tikslu Belgijos federacinė valstybė įsipareigojo su Flandrijos bendruomene ir prancūzakalbe ir vokiečiakalbe bendruomenėmis sudaryti bendradarbiavimo susitarimą dėl bendruomenių ir federacinės valstybės kompetencijos mokesčio lengvatos schemos srityje. Belgija pažymi, kad priemonės taikymo laikotarpiu bendruomenių pritarimas vaizdo žaidimams taikant mokesčio lengvatą bus grindžiamas tais pačiais kriterijais, kuriuos Flandrijos bendruomenė ir Valonijos regionas taiko savo pačių paramos vaizdo žaidimams schemoms.

(15)

Pagal galiojančią mokesčio lengvatos sistemą, įmonė (toliau – investuotojas), remdamasi preliminariąja sutartimi, gali mokėti gamintojui finansinį įnašą už konkrečią audiovizualinę produkciją. Ši investicija kompensuojama išduodant investuotojui mokesčio lengvatos pažymą, kurią turėdamas jis gali pasinaudoti mokesčio lengvata, t. y. susimažinti savo apmokestinamąjį pelną. Įmonių pelnas apmokestinamas laikantis principo, kad turi būti apmokestinama visa įmonės pelno suma (Pajamų mokesčio kodekso 185 straipsnis). Siekiant nustatyti mokesčio bazę, pelnas sumažinamas atskaitytinomis išlaidomis (Pajamų mokesčio kodekso 6 straipsnis). Įmonė paprastai gali atskaityti mokestiniu laikotarpiu patirtas veiklos sąnaudas (Pajamų mokesčio kodekso 49 straipsnis). Kalbant apie investicijų vertę, ji gali būti atskaitoma atsižvelgiant į įnašo vertę (Pajamų mokesčio kodekso 61 straipsnio antra pastraipa). Mokesčio lengvatos atveju apmokestinama įmonė gali nedelsdama atskaityti 421 % investuotų sumų, t. y. sumą, kuri yra didesnė už jos finansinį įnašą. Pagal projektą, apie kurį pranešta, ši galimybė taip pat bus taikoma įnašams į vaizdo žaidimų gamybą.

(16)

Pagal schemą, apie kurią pranešė Belgija, mokesčio lengvatos pažymos sumos vertė mokesčių tikslais buvo nustatyta remiantis tuo, kad 70 % gamybos ir veiklos sąnaudų patirta EEE, arba, jei Belgijoje patirtos gamybos ir veiklos sąnaudos sudaro mažiau nei 63 % viso biudžeto, – Belgijoje patirtomis gamybos ir veiklos sąnaudomis. Nustatyta, kad pagalbos galimoms investicijoms į gamybą suma sudaro 48 % šios mokesčio lengvatos pažymos vertės mokesčių tikslais. Todėl pagal maksimalų scenarijų, kai ne mažiau kaip 63 % viso biudžeto išleista Belgijoje, pagalbos intensyvumas galėtų siekti 48 iš 70 %, t. y. 33,6 % gamybos biudžeto, tačiau būtų mažesnis, kai Belgijoje patirtos su gamyba susijusios išlaidos sudarytų mažiau nei 63 % viso biudžeto. Sumuojant su kita pagalba gamybai, pagalbos intensyvumas bus ne didesnis kaip 50 %.

(17)

Taigi pirminiame schemos projekte buvo numatyta mokesčio lengvatos pažymos vertę mokesčių tikslais nustatyti remiantis teritorinėmis išlaidomis. Investicijų suma (taigi ir pagalbos suma) priklauso nuo teritorinių išlaidų procentinės dalies, todėl priklauso nuo Belgijoje numatomų patirti išlaidų sumos.

(18)

Pagal mokesčio lengvatos schemą, pagalbą gaunančios gamybos įmonės turi būti patvirtintos, kad galėtų joje dalyvauti. Belgijos teigimu, to tikslas – turėti galimybę panaikinti įstatymo nesilaikančių įmonių ir asmenų patvirtinimą (18).

(19)

Belgija paaiškino, kad patvirtinimas bus suteikiamas greitai, gavus atitinkamų gamybos įmonių prašymą. Prašyme turės būti pateikiami tik identifikaciniai duomenys, dokumentas, patvirtinantis, kad prašymo teikėjas neturi įsiskolinimų valstybinei socialinio draudimo įstaigai, ir įsipareigojimas laikytis Įstatymo dėl mokesčio lengvatos. Visų pirma tai reiškia, kad gamybos įmonė įsipareigoja pasiūlyti mokesčio lengvatos pažymą pagal 2018 m. liepos 11 d. Įstatymo dėl investavimo priemonių viešo siūlymo ir leidimo prekiauti investavimo priemonėmis reguliuojamose rinkose (19) nuostatas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 (20) nuostatas.

(20)

Belgija paaiškino, kad patvirtinimo procedūroje nebus nustatyta jokių sąlygų, susijusių su atitinkamų įmonių įsisteigimu ar rezidavimu Belgijoje jų prašymo suteikti patvirtinimą pateikimo metu.

(21)

Savo pranešime Belgija paaiškino, kad Belgijos vaizdo žaidimų sektoriui 2018 m. teko 100 000 000 EUR, arba 0,08 % pasaulinės rinkos (2018 m. tai sudarė maždaug 124 000 000 000 EUR).

(22)

Nuo tada Belgija šiuos duomenis atnaujino. 2020 m. vaizdo žaidimų sektorius visame pasaulyje gavo 159 800 000 000 USD pajamų (21), iš kurių 82 000 000 EUR, apie kuriuos Belgija pranešė kaip apie tų metų bendras jos rinkos pajamas, sudarė tik 0,05 %. Rinkai Europos žemyne tenka 19 % visos rinkos, t. y. 29 600 000 000 USD, arba daugiau kaip 27 600 000 000 EUR. Taigi 2020 m. Belgijos vaizdo žaidimų rinka sudarė 0,3 % Europos žemyno rinkos. Remiantis 2019 m. duomenimis, iš 87 628 Europos žemyno darbuotojų Belgijos sektoriuje dirbo 1 000 žmonių. Iš 4 913 Europos žemyne įsisteigusių vaizdo žaidimų kūrimo studijų Belgijoje buvo 63 (22). Taigi šie skaičiai rodo, kad Belgijos vaizdo žaidimų sektorius Europos rinkoje užima kuklią vietą. Belgijoje daug vaizdo žaidimų sektoriuje veikiančių įmonių yra mažosios įmonės. Didelė dalis šių įmonių įsisteigusios neseniai, t. y. jos veikia trumpiau nei 6 metus. Dėl savo dydžio ir nedidelės patirties, plėtodamos veiklą, šio sektoriaus įmonės susiduria su sunkumais, todėl joms nepavyksta sukurti daugiau įvairesnių kultūrinių vaizdo žaidimų.

(23)

Belgija padarė šias išvadas: nepaisant augimo, sektorius neturi reikiamo finansinio variklio, kad rinkoje pasiektų proveržį. Kaip ir kinematografinės produkcijos atveju, kompiuterių, konsolių, planšetinių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų žaidimo kūrimas trunka keletą mėnesių ar metų. Tam reikia labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Kaip ir kino atveju, parduoti tinkamas rezultatas pasiekiamas tik pasibaigus šiam procesui. Dėl šių veiksnių šis sektorius yra palyginti rizikingas. Kaip ir kino atveju, niekada neaišku, ar žaidimui pavyks pritraukti plačiąją visuomenę ir taip užtikrinti investicijų grąžą. Be to, vaizdo žaidimų projektai, kurie iš esmės yra edukacinio, kultūrinio ir meninio pobūdžio, laikomi rizikingesniais, nes, nors jų gamybos sąnaudos yra tokios pačios, kaip ir visame pasaulyje populiarių vaizdo žaidimų, jų galimybės patekti į rinką yra menkesnės.

(24)

Finansiniai apribojimai varžo ir didelio masto projektų, turinčių didelį kūrybinį potencialą, bet reikalaujančių ir didesnio biudžeto, įgyvendinimą. Todėl vaizdo žaidimų gamyba sutelkta į asmeninių kompiuterių žaidimus ir mažesnio biudžeto žaidimus. Finansavimo sunkumai trukdo išsaugoti ir plėtoti vietos kultūros praktinę patirtį. Nes gamintojai skatinami sudaryti subrangos sutartis su užsienio įmonėmis, o ne pačios kurti vaizdo žaidimus.

(25)

Todėl Belgijos vaizdo žaidimų įmonės neretai susiduria su dideliais sunkumais ieškodamos reikiamo finansavimo naujiems projektams. Be to, jos taip pat susiduria su didele tarptautine konkurencija.

(26)

Mokesčio lengvata padės padidinti privačias investicijas į vaizdo žaidimų gamybos sektorių, kaip buvo ir kinematografinei bei audiovizualinei produkcijai skirtos mokesčio lengvatos atveju.

(27)

Gavusi pradinį pranešimą apie schemą, Komisija suabejojo, ar ji apskritai teisėta. Mokesčio lengvatos pažymos vertė mokesčių tikslais nustatyta remiantis teritorinėmis išlaidomis. Šios išlaidų teritoriškumo sąlygos galėjo prieštarauti bendro teisėtumo principams, visų pirma SESV principams, kuriais užtikrinamas laisvas prekių judėjimas ir laisvė teikti paslaugas (SESV 34 ir 56 straipsniai).

(28)

Komisija suabejojo, ar teisėta ir suderinama su vidaus rinka, teikiant pagalbą vaizdo žaidimams, nustatyti investicijos dydį, taigi ir pagalbos dydį, išreikštą Belgijos teritorinių išlaidų procentine dalimi, ir ar būtina arba proporcinga su šia pagalba susieti teritorines sąlygas.

(29)

2020 m. liepos 16 d. raštu organizacija „Vlaamse Onafhankelijke Film & Televisie Producenten“ („Flandrijos nepriklausomi filmų ir televizijos laidų kūrėjai“ (toliau – VOFTP) pateikė savo pastabas dėl pagalbos schemos, apie kurią pranešta. VOFTP mano, kad schema jai daro poveikį, nes ji baiminasi, kad mokesčio lengvatą pradėjus taikyti vaizdo žaidimams sumažės investicijų į jos narių audiovizualinę produkciją srautas. VOFTP teigimu, pradinės mokesčio lengvatos išplėtimas neatitinka suderinamumo su vidaus rinka sąlygų, todėl Komisija neturėtų jo patvirtinti.

(30)

Savo pastabose VOFTP pabrėžia, kad svarbu atlikti pakankamą tyrimą, siekiant nustatyti, ar vaizdo žaidimai, kuriems bus suteikta pagalba pagal nagrinėjamą schemą, faktiškai turi ryšį su Belgija ir padeda siekti tikslo remti kultūrą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą, ir kultūrų įvairovę. VOFTP nuogąstauja, kad schema nėra garantuojama, jog pagalba bus skiriama tik kultūrinės paskirties vaizdo žaidimams.

(31)

VOFTP teigimu, tai, kad vaizdo žaidimas, kuriam skiriama pagalba, turėtų kultūrinės vertės, turės būti užtikrinama nustatant kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar pagalbos vaizdo žaidimams schema susijusi su kultūra. Šiuos kriterijus turėtų nustatyti kompetentinga bendruomenė ar regionas, kurie turi savo paramos vaizdo žaidimų sektoriui schemą, kuriai Flandrijos bendruomenės organizacija (Flandrijos audiovizualinis fondas) arba Valonijos regionas nustato su vaizdo žaidimų kultūriniu aspektu susijusius kriterijus. VOFTP abejoja, ar šių kriterijų taikymas bus užtikrintas. Tam reikalingas valstybės ir bendruomenių bendradarbiavimo susitarimas nėra sudarytas.

(32)

2020 m. gegužės 29 d. rašte Belgija pažymėjo, kad sprendime pradėti procedūrą patvirtinta, jog sąlygos, kuriomis pagalba kultūrai remti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą laikoma suderinama su vidaus rinka, yra tenkinamos.

(33)

Kalbant apie išlaidų teritoriškumo sąlygas ir jų bendrą teisėtumą (įskaitant būtinumą ir proporcingumą), visų pirma SESV principus, kuriais užtikrinamas laisvas prekių judėjimas ir laisvė teikti paslaugas (SESV 34 ir 56 straipsniai), Belgija pradėjo nagrinėti galimybę tinkamomis finansuoti pripažinti ir išlaidas, patirtas visoje EEE teritorijoje. 2021 m. liepos 16 d. Belgijos Atstovų Rūmų Finansų ir biudžeto komitetas pasiūlė iš dalies pakeisti teisės aktą, formuluotę „Belgijoje patirtos gamybos ir veiklos sąnaudos“ pakeičiant formuluote „Europos ekonominėje erdvėje patirtos gamybos ir veiklos sąnaudos“. Pakeitimo projekte mokesčio lengvatos pažymos sumos vertė mokesčių tikslais nustatoma remiantis tuo, kad 70 % gamybos ir veiklos sąnaudų patirta EEE, arba, jei gamybos ir veiklos sąnaudos, kurios yra iš ekonominės veiklos EEE gautų apmokestinamųjų pajamų dalis, sudaro mažiau nei 63 % viso biudžeto, – gamybos ir veiklos sąnaudomis, kurios yra iš ekonominės veiklos EEE gautų apmokestinamųjų pajamų dalis. Atstovų Rūmai yra pasirengę pakeitimą priimti, kai tik Komisija priims sprendimą jam pritarti.

(34)

Dėl VOFTP pastabų dėl vaizdo žaidimų, kuriems galėtų būti teikiama parama, kultūrinio pobūdžio ir dėl bendruomenių kultūros kriterijų taikymo vaizdo žaidimams, kuriems taikoma mokesčio lengvata, Belgija pažymėjo, kad federacinės valstybės ir bendruomenių bendradarbiavimo susitarimas dėl esamos audiovizualinei produkcijai skirtos mokesčio lengvatos turės būti pritaikytas, kad į jį būtų įtraukti vaizdo žaidimams taikomi bendruomenių ar regionų kultūros kriterijai. Tai bus padaryta prieš įgyvendinant schemą, apie kurią pranešta, Atstovų Rūmams patvirtinus siūlomą teisės akto pakeitimą ir Komisijai priėmus sprendimą dėl vaizdo žaidimų gamybai taikytinos mokesčio lengvatos. Belgija patvirtino, kad dėl šio bendradarbiavimo susitarimo šių kriterijų turinys nepasikeis.

(35)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(36)

Investuotojai iš savo apmokestinamojo pelno gali atskaityti lėšas, naudojamas pagal nagrinėjamą schemą. Dėl šio įstatyme numatyto atskaitymo valstybės pajamos iš renkamo mokesčio sumažėja. Be to, įstatyme numatyta, kad šios lėšos skiriamos įmonėms, kurias valstybė šiuo tikslu patvirtino, ir prisideda prie konkrečios produkcijos, kurią atitinkamos bendruomenės kompetentingos institucijos aiškiai patvirtino kaip Europos vaizdo žaidimą. Taigi investicijos yra susijusios su valstybės ištekliais ir yra priskirtinos valstybei.

(37)

Schema siekiama sumažinti vaizdo žaidimų gamintojų patiriamas gamybos sąnaudas. Šios išlaidos yra sąnaudų, kurias paprastai tenka patirti visiems vaizdo žaidimų gamintojams, dalis. Todėl tai yra sąnaudos, kurios paprastai dengiamos iš paramos gavėjo biudžeto.

(38)

Gamintojas gauna pagalbą iš investuotojo įnašo, kuris savo ruožtu atsiranda dėl galimybės jį atskaityti iš mokesčio. Taigi Komisija mano, jog pranašumą, atsirandantį dėl galimybės atskaityti mokestį, gamintojui faktiškai suteikia preliminarioji sutartis.

(39)

Todėl šia schema gamintojui suteikiama lengvata, kuria jis nebūtų galėjęs pasinaudoti įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl šia priemone vaizdo žaidimų gamintojams suteikiamas pranašumas.

(40)

Schema yra selektyvi, nes paramą gaus tik tie gavėjai, kurių projektas atitiks atrankos kriterijus. Be to, pagalbos schema taikoma tik vaizdo žaidimų sektoriui. Be to, 421 % investicijų vertės mokesčio atskaita užtikrina palankesnį aptariamų investicijų (taigi ir paramos gavėjų) traktavimą mokesčių sistemos tikslu nei kitų investicijų, kurių atskaita negali viršyti jų nominaliosios vertės. Taip yra nepaisant to, kad jų teisinė ir faktinė padėtis atsižvelgiant į šios sistemos tikslą, t. y. apmokestinti įmonių pajamas atskaičius investicijas, yra panaši, nors toks traktavimas nėra pagrįstas sistemos pobūdžiu ir logika. Pagal įmonių apmokestinimo sistemą, reguliarus atskaitymas negali viršyti nominaliosios investicijų vertės.

(41)

Kadangi vaizdo žaidimais prekiaujama tarptautiniu lygmeniu, o ši rinka yra atvira konkurencijai, paramos gavėjams suteiktas finansinis pranašumas gali daryti poveikį valstybių narių konkurencijai ir tarpusavio prekybai.

(42)

Pranešusi apie schemą prieš jos įgyvendinimą, Belgija įvykdė savo įsipareigojimus pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(43)

Schemos suderinamumas su vidaus rinka bus nagrinėjamas remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktu, atsižvelgiant į tikslą remti kultūrą palaikant kultūros projektus.

(44)

Visų pirma schemos suderinamumas su vidaus rinka bus nagrinėjamas atsižvelgiant į Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (23) (toliau – Komunikatas dėl kino) 24 punktą, nes šiame punkte kalbama būtent apie valstybės pagalbą vaizdo žaidimų gamybai ir teigiama, kad, jeigu gali būti įrodyta, kad žaidimams, skirtiems kultūriniams arba edukaciniams tikslams, būtina taikyti pagalbos schemą, Komisija mutatis mutandis taikys Komunikate dėl kino nustatytus pagalbos kino kūriniams intensyvumo kriterijus.

(45)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad schema tenkina daugumą sąlygų, kuriomis pagalba laikoma su vidaus rinka suderinama pagalba, skirta kultūrai remti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą.

(46)

Kad pagalbos schemos būtų suderinamos, jos pirmiausia turi atitikti bendro teisėtumo kriterijų. Sąvoka „bendras teisėtumas“ reiškia, kad tinkamumo finansuoti sąlygose ir paramos skyrimo kriterijuose nėra jokios nuo paramos teikimo neatsiejamos nuostatos, prieštaraujančios konkrečioms SESV nuostatoms, taikomoms su valstybės pagalba nesusijusiose srityse (24).

(47)

Pagal šią schemą nereikalaujama, kad paramą gaunanti įmonė būtų įsteigta Belgijos piliečių arba kad įmonės būstinė būtų šios šalies teritorijoje. Paramos gavėjai gali būti įsisteigę kitoje Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybėje.

(48)

Gamybos įmonių ir tarpininkų patvirtinimo procedūra neturi įtakos bendram schemos teisėtumui. Jau pagal esamą mokesčio lengvatos schemą gamybos įmonės, kurios naudojasi mokesčio lengvatos schema, pagalbos išmokėjimo metu turi turėti Belgijoje nuolatinę atstovybę. Patvirtinimas suteikiamas nereikalaujant, kad prašymo jį suteikti pateikimo metu įmonė būtų įsisteigusi ar reziduotų Belgijoje.

(49)

Kalbant apie pagalbos intensyvumą, Belgija įstatymo projekte iš dalies pakeitė ribojamojo pobūdžio teritorines nuostatas, numatytas pagalbos schemoje, apie kurią iš pradžių pranešta. Šiame įstatymo projekte pagalbos dydis nustatomas remiantis gamybos ir veiklos sąnaudomis, patirtomis Europos ekonominėje erdvėje. Todėl ši schema nebegali sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui ir laisvei teikti paslaugas vidaus rinkoje (SESV 34 ir 56 straipsniai).

(50)

SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta, kad pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, gali būti paskelbta suderinama su vidaus rinka, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos ES nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(51)

Komisija neparengė gairių, kaip šią nuostatą taikyti vaizdo žaidimams skirtai pagalbai. Komunikato dėl kino 24 punkte patvirtinama, kad pagalba vaizdo žaidimams skatinti vertinama kiekvienu atveju atskirai.

(52)

Pagalbos vaizdo žaidimams vertinimas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą grindžiamas Komisijos praktika, pradėta priėmus Sprendimą dėl Prancūzijos mokesčio kredito už vaizdo žaidimus, kuriame ji pripažino, kad tam tikri vaizdo žaidimai gali būti kultūros produktai (25).

(53)

Flandrijos bendruomenė ir Valonijos regionas savo pagalbos vaizdo žaidimams schemose numatė žaidimams skirtus kultūrinius kriterijus, kuriais remiantis galima skirti pagalbą ir kurie taip pat taikomi mokesčio lengvatos atveju (26). Jie nustatė projektų atrankos skalę, pagal kurią tikrinama, ar remiami žaidimai iš tiesų atitinka kultūros kūrinio kriterijus. Komisija šiuos kriterijus išnagrinėjo (27) ir šias schemas patvirtino.

(54)

Priešingai, nei teigia suinteresuotoji šalis VOFTP, Belgija įsipareigojo, kad, prieš pradedant taikyti vaizdo žaidimams mokesčio lengvatą, būtų sudarytas federacinės valstybės ir bendruomenių bendradarbiavimo susitarimas (žr. 14 ir 34 konstatuojamąsias dalis). Toks bendradarbiavimas jau padeda remti audiovizualinius kūrinius.

(55)

Apibendrinant galima teigti, kad šia schema remiami kultūros projektai ir įgyvendinamas tikslas remti kultūrą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą.

(56)

Šia schema siekiama remti kultūros projektus, kurie rinkoje patiria finansavimo sunkumų, visų pirma dėl projekto pobūdžio (kultūros kūriniai) ir rizikos (aišku, kad gamybos sąnaudų bus, tačiau neaišku, ar žiūrovų bus). Todėl ja prisidedama prie atrinktų vaizdo žaidimų gamybos sąnaudų dalies finansavimo, nes jie padeda remti kultūrą. Paramos mechanizmas grindžiamas žaidimų gamybai privačių investuotojų skiriamos paramos principu. Belgija paaiškino, kad tiesioginės paramos schema pareikalautų didesnių administracinių ir finansinių išlaidų nei taikant mokesčio lengvatos priemonę. Be to, tiesioginė dotacija būtų išmokėta anksčiau, nei būtų taikomas (laikinas ir galutinis) atleidimas nuo mokesčio. Be to, kadangi kultūra priklauso bendruomenių kompetencijai, pagal Belgijos federalinio lygmens audiovizualinę politiką tik sukuriama mokesčio lengvatos sistema, kuri yra jos socialinės ir ekonominės politikos dalis. Įtraukdama privačius investuotojus Belgija nori skatinti abipusius ryšius ir didinti kultūros sektoriaus galimybes naudotis įvairiais finansavimo šaltiniais.

(57)

Todėl schema yra tinkama siekiamam tikslui pasiekti.

(58)

Vaizdo žaidimai, kuriems skiriama pagalba, yra kultūros kūriniai, kuriais remiama vietos ir europinė kultūra. Jų potencialas būti prekiaujamiems tarp valstybių yra kultūros rėmimo dideliu mastu svertas.

(59)

Tačiau vaizdo žaidimų projektus sunku finansuoti rinkos sąlygomis (žr. 22–24 konstatuojamąsias dalis). Vaizdo žaidimų projektams būdinga finansinė rizika, t. y. aišku, kad gamybos sąnaudų bus, tačiau neaišku, ar bus pajamų, yra kliūtis privačioms investicijoms. Todėl valstybės intervencija yra būtina, kad būtų galima kurti daugiau įvairesnių projektų.

(60)

Komunikato dėl kino 24 punkte nurodyta, kad, jeigu gali būti įrodyta, kad žaidimams, skirtiems kultūriniams arba edukaciniams tikslams, būtina skirti pagalbos schemą, Komisija pagal analogiją taikys tokius pačius pagalbos intensyvumo kriterijus, kurie nustatyti audiovizualiniams kūriniams skirtoms pagalbos schemoms.

(61)

Pagal šią schemą vaizdo žaidimų kūrimas remiamas ribotai. Didžiausias pagalbos intensyvumas yra 33,6 %, o pagalbą sumuojant – iki 50 % vaizdo žaidimo gamybos sąnaudų, t. y. Komunikate dėl kino nustatytos 50 % ribos. Didžiausiais intensyvumo dydžiais siekiama išsaugoti privačią iniciatyvą įpareigojant paramos gavėjus gauti lėšų iš kitų nei valstybiniai ištekliai šaltinių.

(62)

Apibendrinant darytina išvada, kad schema yra proporcinga siekiamam tikslui.

(63)

2020 m. vaizdo žaidimų sektorius visame pasaulyje gavo 159 800 000 000 USD pajamų. Rinkai Europos žemyne tenka 19 % visos rinkos, t. y. 29 600 000 000 USD, arba daugiau kaip 27 600 000 000 EUR. 2020 m. Belgijos vaizdo žaidimų rinka deklaravo 82 000 000 EUR pajamų, t. y. 0,3 % Europos žemyno rinkos ir 0,05 % pasaulinės rinkos (28).

(64)

Pirma, akivaizdu, kad Belgijos vaizdo žaidimų sektoriui remti skirtas schemos biudžetas yra santykinai nedidelis (žr. 11 konstatuojamąją dalį), palyginti su bendra šio sektoriaus apyvarta Belgijoje. Antra, pagalbos iškraipomasis poveikis gali būti laikomas nedideliu, nes Belgijos vaizdo žaidimų rinkos dalis yra ribota, palyginti su šia rinka tiek Europos žemyne, tiek visame pasaulyje.

(65)

Komisija daro išvadą, kad, užuot nepagrįstai sustiprinusi įmonių gavėjų įtaką rinkoje, pagalba padidins rinkoje siūlomų kultūrinio pobūdžio žaidimų įvairovę. Bendras pagalbos poveikis vidaus rinkai yra teigiamas, nes konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai yra riboti.

(66)

Komisija daro išvadą, kad, užuot nepagrįstai sustiprinusi įmonių gavėjų įtaką rinkoje, pagalba padidins rinkoje siūlomų kultūrinio pobūdžio žaidimų įvairovę. Todėl darytina išvada, kad konkurencijos iškraipymas ir schemos poveikis prekybai yra riboti, taigi kultūrai remti skirtos pagalbos bendras poveikis yra teigiamas. Taigi, mokesčio lengvata vaizdo žaidimams kurti, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalis d punktą, yra suderinama su vidaus rinka,