Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R2324

    Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2324 2021 m. rugpjūčio 23 d. kuriuo dėl tam tikrai demersinei ir pelaginei žvejybai Keltų jūroje, Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos skirtų techninių priemonių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241

    C/2021/6042

    OL L 465, 2021 12 29, p. 1–7 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2021/2324/oj

    2021 12 29   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 465/1


    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2324

    2021 m. rugpjūčio 23 d.

    kuriuo dėl tam tikrai demersinei ir pelaginei žvejybai Keltų jūroje, Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos skirtų techninių priemonių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (1), ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį,

    kadangi:

    (1)

    2019 m. rugpjūčio 14 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonių ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones (Techninis reglamentas). Jo VI priede nustatomos specialios nuostatos, kuriomis šiaurės vakarų vandenų Sąjungos vandenims nustatomos regioninio lygmens techninės priemonės;

    (2)

    tiesioginių žvejybos šiaurės vakarų vandenyse valdymo interesų turi Belgija, Ispanija, Prancūzija, Airija ir Nyderlandai. Šios valstybės narės 2020 m. gegužės mėn. pateikė pirmą bendrą rekomendaciją. Bendrą rekomendaciją 2020 m. liepos mėn. įvertino Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). Atsižvelgdama į ŽMTEK rekomendaciją, Komisija paragino valstybes nares bendrą rekomendaciją suderinti su moksliniu vertinimu. Todėl 2020 m. gruodžio 14 d. valstybės narės pateikė peržiūrėtą bendrą rekomendaciją;

    (3)

    laukiant, kol deleguotuoju aktu bus priimtos bendroje rekomendacijoje siūlomos priemonės, Tarybos reglamento (ES) 2021/92 (2) 15–17 straipsniuose buvo nustatytos Vakarų vandenų daugiamečiame plane nurodytos taisomosios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti atlantinių menkių ir paprastųjų merlangų priegaudą Keltų jūroje ir gretimuose rajonuose, ir papildomos techninės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti menkinių išteklių priegaudą Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos. Šios priemonės buvo funkciškai susietos su vykdant mišriąją žvejybą sužvejojamų tikslinių rūšių BLSK, nes be šių priemonių tokius BLSK būtų reikėję sumažinti, kad būtų galima sudaryti sąlygas atsikurti ištekliams, sužvejojamiems kaip priegauda;

    (4)

    dalis šiaurės vakarų vandenų nebėra ES vandenys, todėl ES ir JK turi pradėti konsultacijas dėl bendrų priemonių. Kol ES ir JK nepasiekė susitarimo dėl suderintų funkciškai susijusių techninių priemonių, būtina toliau taikyti Reglamento (ES) 2021/92 15–17 straipsniuose nustatytas ir šiuo metu galiojančias funkciškai susijusias technines priemones, kuriomis sudarytos sąlygos nustatyti tame reglamente siūlomus tikslinių rūšių BLSK, nekeliant pavojaus Sąjungos vandenyse neišvengiamai kaip priegauda sužvejojamų išteklių būklei ir pripažįstant, kad pasiekti šį susitarimą 2022 m. pradžioje bus ES prioritetas. Visos kartu su trečiosiomis šalimis nustatytos 2022 m. techninės priemonės turės būti taikytinais teisės aktais įtrauktos į ES teisę;

    (5)

    tebevykstant deryboms su JK, 2021 m. balandžio 30 d. susijusios valstybės narės – Belgija, Ispanija, Prancūzija, Airija ir Nyderlandai – pateikė naują bendrą rekomendaciją, kurioje pakartota valstybių narių 2020 m. pateikta bendra rekomendacija bei įtraukta nauja žvejybos įrankio specifikacija, taikoma ICES 7a kvadrate (Airijos jūroje). Šioje bendroje rekomendacijoje siūloma, kol nepasiektas susitarimas su JK, toliau taikyti nustatytas priemones;

    (6)

    šiuo reglamentu siekiama į vieną bendrą aktą įtraukti galiojančias nuostatas dėl techninių priemonių, kurios anksčiau buvo patvirtintos kaip Šiaurės vakarų vandenų išmetimo į jūrą mažinimo planų dalis, technines priemones, atitinkančias Reglamento (ES) 2021/92 15–17 straipsniuose nustatytas priemones, ir į 2021 m. bendrą rekomendaciją įtrauktas su Airijos jūrai skirtu nauju žvejybos įrankiu susijusias priemones;

    (7)

    šiame reglamente nustatytomis Sąjungos vandenyse taikomomis priemonėmis siekiama Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (3) 494 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų tikslų ir atsižvelgiama į to susitarimo 494 straipsnio 3 dalyje nurodytus principus. Jos nedaro poveikio jokioms Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vandenyse taikomoms priemonėms;

    (8)

    remdamasis valstybių narių pateikta informacija, ŽMTEK įvertino (4)(5) regioninių grupių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius į bendrą rekomendaciją įtrauktas technines priemones;

    (9)

    į šį reglamentą įtrauktos priemonės įvertintos pagal Reglamento (ES) 2019/1241 2 straipsnio 2 dalį ir 15 bei 18 straipsnius. Valstybės narės pateikė įrodymų, kad pasiūlymai atitinka Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 4 ir 5 dalis;

    (10)

    2021 m. liepos 16 d. dėl bendros rekomendacijos konsultuotasi su Žuvininkystės ekspertų grupe;

    (11)

    bendroje rekomendacijoje pasiūlytos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti atlantinių menkių ir paprastųjų merlangų priegaudą Keltų jūroje ir gretimuose rajonuose, remiantis 2020 m. taikytomis taisomosiomis priemonėmis (6). Šios konkrečios priemonės taikomos dugniniams tralams ir traukiamiesiems tinklams, naudojamiems ICES 7f ir 7g kvadratuose, 7h kvadrato dalyje į šiaurę nuo 49°30′ šiaurės platumos ir 7j kvadrato dalyje į šiaurę nuo 49°30′ šiaurės platumos bei į rytus nuo 11° vakarų ilgumos, taip pat dugniniais tralais žvejojantiems laivams, kurių ne mažiau kaip 20 % laimikio, įvertinto prieš bet kokias išmetimo į jūrą operacijas, sudaro juodadėmės menkės. ŽMTEK padarė išvadą (7), kad siūlomi žvejybos įrankiai yra selektyvesni nei Reglamente (ES) 2019/1241 aprašytos priemonės. Todėl pasiūlytos priemonės turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2019/1241;

    (12)

    bendroje rekomendacijoje pasiūlytos konkrečios Keltų jūroje taikytinos sąlygos, susijusios su laimikio sudėtimi, visų pirma tuo atveju, kai atlantinių menkių priegauda neviršija 1,5 %. Atsižvelgdamas į prastą šių išteklių būklę šiuose rajonuose, dėl priegaudos ribomis grindžiamų sąlygų nustatymo ŽMTEK dvejojo. Tačiau jis taip pat pažymėjo (8), kad net jei 1,5 % menkių priegauda nebūtų viršyta nė per vieną reisą, bendroje rekomendacijoje nurodyti alternatyvūs žvejybos įrankiai vis tiek būtų selektyvesni nei Reglamente (ES) 2019/1241 nustatyti pagrindiniai žvejybos įrankiai. Todėl pasiūlytos priemonės turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2019/1241;

    (13)

    bendroje rekomendacijoje pasiūlytos konkrečios techninės priemonės dugniniams tralams ir traukiamiesiems tinklams, naudojamiems ICES 7f–7k kvadratų Sąjungos vandenyse ir ICES 7e kvadrato dalyje į vakarus nuo 5° vakarų ilgumos. ŽMTEK padarė išvadą, kad šios priemonės yra selektyvesnės nei Reglamente (ES) 2019/1241 siūlomos priemonės. Todėl šios priemonės turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2019/1241;

    (14)

    bendroje rekomendacijoje pasiūlytos konkrečios Keltų jūroje taikytinos sąlygos, kai daugiau kaip 30 % laimikio sudaro norveginiai omarai. ŽMTEK padarė išvadą (9), kad apskritai siūlomos galimos priemonės yra selektyvesnės nei žvejybos įrankiai, nurodyti specializuotajai žvejybai skirtose Reglamento (ES) 2019/1241 nukrypti leidžiančiose nuostatose, arba bent jiems lygiavertės. Dvigubo tralo maišo naudojimą pagrindžiantį tyrimą ŽMTEK jau įvertino ankstesnėse ataskaitose (10) ir padarė išvadą, kad iš esmės jį naudojant galima sumažinti nepageidaujamų rūšių priegaudą, kartu užtikrinant tikslinių rūšių laimikį. Valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 1 d. turėtų pateikti papildomų specifikacijų, kad jas įvertintų ŽMTEK. Todėl šios priemonės turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2019/1241;

    (15)

    bendroje rekomendacijoje pasiūlytos konkrečios Keltų jūroje taikytinos sąlygos, kai daugiau kaip 55 % laimikio sudaro paprastieji merlangai arba 55 % laimikio sudaro paprastieji jūrų velniai, europinės jūrinės lydekos arba megrimai. Nors dėl sąlygų, susijusių su laimikio sudėtimi, nustatymo ŽMTEK dvejoja (11), jis daro išvadą, kad siūlomos priemonės vis tiek yra selektyvesnės nei Techninių priemonių reglamente nustatyta pagrindinė priemonė. Todėl šios priemonės turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2019/1241;

    (16)

    bendroje rekomendacijoje pasiūlytos konkrečios į vakarus nuo Škotijos taikytinos techninės priemonės. ŽMTEK padarė išvadą, kad tikėtina, jog naudojant siūlomus žvejybos įrankius atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos selektyvumas padidės. Todėl šios priemonės turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2019/1241;

    (17)

    bendroje rekomendacijoje pasiūlytos konkrečios techninės priemonės, taikytinos Airijos jūroje naudojamiems dugniniams tralams arba traukiamiesiems tinklams, kurių tralo maišo akių dydis yra ne mažesnis kaip 70 mm, tačiau mažesnis kaip 100 mm, ir kuriais daugiau kaip 30 % sužvejojamo laimikio sudaro norveginiai omarai. ŽMTEK padarė išvadą (12), kad naudojant šiuos žvejybos įrankius sužvejojamas atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų laimikis greičiausiai bus mažesnis, nei taikant Techninių priemonių reglamente nustatytas priemones. Todėl šios priemonės turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2019/1241;

    (18)

    bendroje rekomendacijoje pasiūlytos konkrečios techninės priemonės, taikytinos Airijos jūroje žvejojantiems laivams, kurių bendrasis ilgis yra ne mažesnis kaip 12 metrų ir kurie naudoja dugninius tralus arba traukiamuosius tinklus, ir nulemiančios bendro juodadėmių menkių, atlantinių menkių ir rombinių rajų laimikio sudėties ypatumus. Apskritai, ŽMTEK nuomone (13)(14), bendroje rekomendacijoje pasiūlyti žvejybos įrankiai yra selektyvesni nei Techninių priemonių reglamente aprašyti žvejybos įrankiai. Todėl šios priemonės turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2019/1241;

    (19)

    į šią bendrą rekomendaciją įtraukta 2021 m. skirta žvejybos įrankio specifikacija, taikoma ICES 7a kvadrate (Airijos jūroje) naudojamiems dugniniams tralams ir traukiamiesiems tinklams ir grindžiama selektyvumu, lygiaverčiu Reglamente (ES) 2019/1241 nustatytam tame rajone vykdant tos rūšies žvejybą naudojamo pagrindinio žvejybos įrankio selektyvumui. STECF įvertino naujus mokslinius įrodymus, kuriais grindžiamas 2021 m. birželio mėn. atliktas bendros rekomendacijos pakeitimas, ir padarė išvadą, kad žvejybos įrankio selektyvumo charakteristikos yra panašios į pagrindinio žvejybos įrankio charakteristikas;

    (20)

    bendroje rekomendacijoje pasiūlyta kelių rūšių žuvų, sužvejojamų vykdant mėgėjų žvejybą šiaurės vakarų vandenyse, mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį suvienodinti su verslinei žvejybai taikomu mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančiu orientaciniu dydžiu. Kelias į bendrą rekomendaciją įtrauktas rūšis, kurių mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį siūloma suvienodinti, ICES priskiria prie išeikvotų rūšių išteklių arba mano, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį jų bendram mirtingumui dėl žvejybos. Be to, kai kurių tų rūšių ištekliai juda iš pietvakarių vandenų ir Šiaurės jūros į šiaurės vakarų vandenis, o pietvakarių vandenyse ir Šiaurės jūroje tų rūšių verslinei ir mėgėjų žvejybai jau taikomas vienodas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis. ŽMTEK išnagrinėjo pateiktus įrodymus ir padarė išvadą (15), kad tikėtina, jog ši priemonė padės sustiprinti jūrų žuvų jauniklių apsaugą. Todėl ši priemonė turėtų būti įtraukta į Reglamentą (ES) 2019/1241;

    (21)

    taigi, siekiant optimizuoti išteklių naudojimo modelius, padidinti žvejybos įrankių selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamą laimikį, valstybių narių pateiktas technines priemones tikslinga priimti;

    (22)

    šiame reglamente nustatytos priemonės daro tiesioginį poveikį žvejybos laivų žvejybos sezono planavimui ir susijusiai ekonominei veiklai, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamentas (ES) 2019/1241 iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

    2 straipsnis

    Priedo 2 ir 3 punktai taikomi nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

    3 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2021 m. rugpjūčio 23 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkė

    Ursula VON DER LEYEN


    (1)  OL L 198, 2019 7 25, p. 105.

    (2)  2021 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/92, kuriuo 2021 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 31, 2021 1 29, p. 31).

    (3)  OL L 149, 2021 4 30, p. 10.

    (4)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2684997/STECF+PLEN+20-02.pdf

    (5)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2874177/STECF+21-05+-+Ev+JRs+LO+and+TM+Reg.pdf/caa87b65-ea4a-491a-8e59-4111e01e1c1d

    (6)  OL L 25, 2020 1 30, p. 1.

    (7)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2684997/STECF+PLEN+20-02.pdf

    (8)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2684997/STECF+PLEN+20-02.pdf

    (9)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2684997/STECF+PLEN+20-02.pdf

    (10)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2492225/JRC117511+STECF+19-08+-+Evaluation+LO+JRs.pdf

    (11)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2684997/STECF+PLEN+20-02.pdf

    (12)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2684997/STECF+PLEN+20-02.pdf

    (13)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2684997/STECF+PLEN+20-02.pdf

    (14)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2874177/STECF+21-05+-+Ev+JRs+LO+and+TM+Reg.pdf/caa87b65-ea4a-491a-8e59-4111e01e1c1d

    (15)  https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2684997/STECF+PLEN+20-02.pdf


    PRIEDAS

    Reglamento (ES) 2019/1241 VI priedas iš dalies keičiamas taip:

    1)

    A dalis iš dalies keičiama taip:

    a)

    6 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

    „(6)

    Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio, europinių sardinių, europinių ančiuvių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių ir atlantinių skumbrių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai netaikomi, jeigu šie ištekliai sudaro ne daugiau kaip 10 % viso laive laikyto kiekvienos iš šių rūšių laimikio gyvojo svorio.

    Neverslinio dydžio europinių sardinių, europinių ančiuvių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių arba atlantinių skumbrių, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, procentinė dalis apskaičiuojama kaip visų laive laikytų jūrų gyvūnų gyvojo svorio atlikus rūšiavimą arba iškrovus dalis.

    Procentinė dalis gali būti apskaičiuojama remiantis viena arba keliomis reprezentatyviosiomis imtimis. 10 % riba negali būti viršijama perkraunant, iškraunant, vežant, sandėliuojant, demonstruojant arba parduodant.“;

    b)

    tekstas po lentele išbraukiamas;

    c)

    po lentele įrašomas šis punktas:

    „1.

    Šioje dalyje nurodyti atlantinių menkių (Gadus morhua), juodadėmių menkių (Melanogrammus aeglefinus), ledjūrio menkių (Pollachius virens), sidabrinių polakų (Pollachius pollachius), europinių jūrinių lydekų (Merluccius merluccius), paprastųjų megrimų (Lepidorhombus spp.), paprastųjų jūrų liežuvių (Solea spp.), jūrinių plekšnių (Pleuronectes platessa), paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus), paprastųjų molvų (Molva molva), melsvųjų molvų (Molva dypterygia), atlantinių skumbrių (Scomber spp.), atlantinių silkių (Clupea harengus), paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.), europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus), paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax), europinių sardinių (Sardina pilchardus) ir raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai taikomi mėgėjų žvejybai šiaurės vakarų vandenyse.“;

    2)

    B dalis papildoma šiais 1.3–1.6 punktais:

    „1.3.

    Šis punktas taikomas nukrypstant nuo 1.1 ir 1.2 punktų.

    1.3.1.

    Laivams, žvejojantiems dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais ICES 7f bei 7g kvadratuose, 7h kvadrato dalyje į šiaurę nuo 49°30′ šiaurės platumos ir 7j kvadrato dalyje į šiaurę nuo 49°30′ šiaurės platumos ir į rytus nuo 11° vakarų ilgumos, taikomos šios nuostatos:

    a)

    dugniniais tralais ar traukiamaisiais tinklais žvejojantys laivai naudoja vieno iš toliau nurodytų tinklo akių dydžių žvejybos įrankius:

    i)

    110 mm dydžio akių tralo maišą su 120 mm kvadratinių akių tinklo sekcija;

    ii)

    100 mm dydžio akių T90 tralo maišą;

    iii)

    120 mm dydžio akių tralo maišą;

    iv)

    100 mm dydžio akių tralo maišą su 160 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekcija;

    b)

    be to, dugniniais tralais žvejojantys laivai, kurių laimikio, pasverto prieš atliekant bet kokią išmetimo į jūrą operaciją, ne mažiau kaip 20 % sudaro juodadėmės menkės, naudoja:

    i)

    žvejybos įrankį, sukonstruotą taip, kad jo apatinė pavara nuo gruntropo būtų nutolusi ne mažiau kaip per vieną metrą, arba

    ii)

    bet kokią ICES ar ŽMTEK įvertintą ir Komisijos patvirtintą priemonę, kuria, kaip įrodyta, užtikrinamas bent toks pat selektyvumas, padedantis išvengti atlantinių menkių.

    Valstybės narės b punkto gali netaikyti dugniniais tralais žvejojantiems laivams, kurių sužvejotos atlantinės menkės sudaro mažiau nei 1,5 % laimikio, pasverto prie atliekant bet kokią išmetimo į jūrą operaciją, su sąlyga, kad bus palaipsniui didinama tų laivų stebėjimo jūroje aprėptis, kol bus užtikrinta ne mažiau kaip 20 % visų jų žvejybos reisų stebėsena. Valstybės narės, kurios naudojasi šia išimtimi, kasmet iki gruodžio 1 d. praneša Komisijai apie laivų, kurie taiko šią nuostatą, skaičių ir jų laimikio sudėtį.

    Valstybės narės a ir b punktų gali netaikyti laivams, kurie naudoja alternatyvų labai selektyvų žvejybos įrankį, jei, remiantis ŽMTEK atliktu vertinimu, tų žvejybos įrankių techninės savybės padeda užtikrinti ne mažesnį kaip tuose punktuose nurodytų žvejybos įrankių selektyvumą, o atlantinių menkių sužvejojama mažiau nei 1 %. Toks įrankis arba įtaisas turi atitikti 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir būti patvirtintas Komisijos.

    1.3.2.

    Nukrypstant nuo 1.1, 1.2 ir 1.3.1 punktų:

    a)

    dugniniais tralais ar traukiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kurių daugiau kaip 30 % laimikio sudaro norveginiai omarai, naudoja vieną iš šių žvejybos įrankių:

    i)

    300 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekciją; laivai, kurių bendrasis ilgis mažesnis kaip 12 metrų, gali naudoti 200 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekciją;

    ii)

    sekciją „Seltra“;

    iii)

    rūšiuojamąsias grotas su 35 mm tarpais arba panašų selektyvumo didinimo įtaisą „Netgrid“;

    iv)

    100 mm dydžio akių tralo maišą su 100 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekcija;

    v)

    iki 2022 m. liepos 31 d. – dvigubą tralo maišą, kurio viršutinis tralo maišas būtų sudarytas iš ne mažesnių kaip 90 mm dydžio T90 tinklo akių ir jame būtų įtaisyta rūšiuojamoji tinklo dalis, kurios akys ne didesnės kaip 300 mm.

    Valstybės narės gali leisti v punkte nurodytą įtaisą naudoti iki 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos, jei, remiantis ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 1 d. valstybių narių pateikta informacija pagrįstu ŽMTEK vertinimu, šio įtaiso techninės savybės padeda užtikrinti ne mažesnį kaip 1.2 ir 1.3.1 punktuose nurodytų kitų žvejybos įrankių selektyvumą. Toks įtaisas turi atitikti 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir būti patvirtintas Komisijos.

    b)

    dugniniais tralais ar traukiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kurių daugiau kaip 55 % laimikio sudaro paprastieji merlangai arba 55 % laimikio bendrai sudaro paprastieji jūrų velniai, europinės jūrinės lydekos arba megrimai, naudoja vieną iš šių žvejybos įrankių:

    i)

    100 mm dydžio akių tralo maišą su 100 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekcija;

    ii)

    100 mm dydžio akių T90 tralo maišą ir prailginamąją dalį.

    1.4.

    1.4.1 ir 1.4.2 punktai taikomi nukrypstant nuo 1.2 punkto.

    1.4.1.

    Žvejybos laivams, dugniniais tralais ar traukiamaisiais tinklais žvejojantiems norveginius omarus (Nephrops norvegicus) ICES 6a ir 5b kvadratų Sąjungos vandenyse į rytus nuo 12° vakarų ilgumos (į vakarus nuo Škotijos), taikomos šios nuostatos:

    a)

    laivai, naudojantys mažesnių kaip 100 mm dydžio akių tralo maišą, naudoja ne mažesnių kaip 300 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekciją (nepakeistos padėties); laivai, kurių bendrasis ilgis mažesnis kaip 12 m ir (arba) kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 200 kW, gali naudoti 2 m bendrojo ilgio ir 200 mm dydžio akių tinklo sekciją;

    b)

    laivai, kurie naudoja 100–119 mm dydžio akių tralo maišą ir kurių daugiau kaip 30 % laimikio sudaro norveginiai omarai, naudoja ne mažesnio kaip 160 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekciją (nepakeistos padėties).

    Nukrypstant nuo 1.4.1 punkto a ir b papunkčių, gali būti naudojamas alternatyvus žvejybos įrankis, jei, remiantis ŽMTEK vertinimu, tokiu įrankiu užtikrinamas bent ne mažesnis atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos selektyvumas. Toks žvejybos įrankis turi atitikti 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir būti patvirtintas Komisijos.

    1.4.2.

    Dugniniais tralais ar traukiamaisiais tinklais ICES 7a kvadrate (Airijos jūroje) žvejojantiems žvejybos laivams taikomos šios nuostatos:

    a)

    dugniniais tralais ar traukiamaisiais tinklais, kurių tralo maišo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm, bet mažesnis kaip 100 mm, žvejojantys laivai, kurių daugiau kaip 30 % laimikio sudaro norveginiai omarai, naudoja vieną iš šių žvejybos įrankių:

    i)

    300 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekciją; laivai, kurių bendrasis ilgis mažesnis kaip 12 metrų, gali naudoti 200 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekciją;

    ii)

    sekciją „Seltra“;

    iii)

    rūšiuojamąsias grotas su 35 mm tarpais;

    iv)

    CEFAS „Netgrid“;

    v)

    tralą „Flip-flap“;

    b)

    dugniniais tralais ar traukiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 12 m ir kurių daugiau kaip 10 % laimikio bendrai sudaro juodadėmės menkės, atlantinės menkės ir rombinės rajos, naudoja 120 mm dydžio akių tralo maišą;

    c)

    dugniniais tralais ar traukiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 12 m ir kurių mažiau kaip 10 % laimikio bendrai sudaro juodadėmės menkės, atlantinės menkės ir rombinės rajos, naudoja 100 mm dydžio akių tralo maišą su 100 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekcija. Ši nuostata netaikoma laivams, kurių daugiau kaip 30 % laimikio sudaro norveginiai omarai ar daugiau kaip 85 % laimikio sudaro karališkosios šukutės;

    d)

    dugniniais tralais arba traukiamaisiais tinklais žvejojantys laivai gali naudoti 100 mm dydžio akių T90 tralo maišą.

    Nukrypstant nuo 1.4.2 punkto a–d papunkčių, gali būti naudojamas alternatyvus žvejybos įrankis, jei juo užtikrinamas bent toks pat arba didesnis atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos selektyvumas. Tokius žvejybos įrankius įvertina ŽMTEK bei tvirtina Komisija ir jie turi atitikti 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.

    1.5.

    Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu ir šio reglamento 27 straipsnio 2 dalimi, 1.3 ir 1.4 punktuose nurodytos laimikio procentinės dalys apskaičiuojamos kaip visų jūrų biologinių išteklių, iškrautų po kiekvieno žvejybos reiso, gyvojo svorio dalys.

    1.6.

    1.3–1.5 punktuose nurodytos priemonės taikomos iki 2022 m. gruodžio 31 d.“;

    3)

    C dalis papildoma šiais punktais:

    „10.

    Žvejybos dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais Keltų jūroje apribojimai

    10.1.

    Laivams žvejoti dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais draudžiama šiose zonose:

    a)

    ICES 7f–7k kvadratuose,

    b)

    ICES 7e kvadrato rajone į vakarus nuo 5° vakarų ilgumos ir

    c)

    ICES 7b ir 7c kvadratuose.

    Šis draudimas laivams netaikomas, jei:

    i)

    jie naudoja ne mažesnio kaip 100 mm dydžio akių tralo maišą arba

    ii)

    remiantis ŽMTEK vertinimu, jų atlantinių menkių priegauda žvejojant ne B dalies 1.3 punkte nurodytuose rajonuose neviršija 1,5 %.

    Nukrypstant nuo i papunkčio ir remiantis ŽMTEK vertinimu, žvejybos laivai, žvejojantys 10 punkto 1 dalies c papunktyje nurodytuose rajonuose, gali mišriajai demersinei žvejybai naudoti alternatyvų žvejybos įrankį, kuriuo užtikrinamas ne mažesnis selektyvumas, nei naudojant bent 100 mm dydžio akių tralą. Toks žvejybos įrankis turi atitikti 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir būti patvirtintas Komisijos.

    10.2.

    10.1 punkte nurodytos priemonės taikomos iki 2022 m. gruodžio 31 d.“


    Top