(1)

nors nacionalinis saugumas ir toliau priklauso tik valstybių narių kompetencijai, tokiam saugumui užtikrinti reikalingas Sąjungos lygmens bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Sąjungos tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 67 straipsnio 3 dalį turėtų būti siekiama, inter alia, imantis nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat valstybių narių teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje priemonių, įskaitant veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ar kitais atitinkamais Sąjungos organais ir su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat padedant privačiajam sektoriui ir pilietinei visuomenei;

(2)

laikotarpiui nuo 2015 m. iki 2020 m. Komisija, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas apibrėžė bendrus prioritetus, kaip išdėstyta 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje, tuos prioritetus Taryba dar kartą patvirtino 2015 m. birželio mėn. atnaujintoje Vidaus saugumo strategijoje, o Europos Parlamentas – savo 2015 m. liepos mėn. rezoliucijoje, konkrečiai – terorizmo ir radikalizacijos, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais prioritetus. Tie bendri prioritetai buvo dar kartą patvirtinti laikotarpiui nuo 2020 m. iki 2025 m. 2020 m. liepos 24 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES saugumo sąjungos strategija“;

(3)

2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija patvirtino savo įsipareigojimą sukurti saugią ir patikimą Europą ir sukurti Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

(4)

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba paragino tęsti darbą siekiant toliau užtikrinti informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumą. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl ES informacinių sistemų (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) sąveikumo sistemos sukūrimo;

(5)

siekiant išsaugoti Šengeno acquis ir prisidėti prie aukšto lygio saugumo Sąjungoje užtikrinimo, valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. privalo sistemingai tikrinti Sąjungos išorės sienas kertančių Sąjungos piliečių duomenis atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija pateikė rekomendaciją valstybėms narėms dėl geresnio policijos patikrinimų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo naudojimo. Valstybių narių solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms teisėms bei laisvėms ir teisinei valstybei, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir būtinas nuoseklumas su saugumo išorės aspektu turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais Sąjunga ir valstybės narės turėtų vadovautis siekdamos sukurti veiksmingą ir tikrą saugumo sąjungą;

(6)

tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, turėtų būti imamasi veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad žmonės, viešosios erdvės ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektai būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių ir kad būtų remiamas valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamas darbas. Dėl terorizmo, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo, keliaujančių nusikalstamų grupių nusikalstamumo, neteisėtos prekybos narkotikais ir ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, kibernetinių nusikaltimų, seksualinio išnaudojimo, įskaitant vaikų seksualinį išnaudojimą, hibridinių grėsmių, taip pat cheminių, biologinių, radiologinių bei branduolinių grėsmių ir prekybos žmonėmis, inter alia, toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo problemų. Vidaus saugumas – bendras siekis, prie kurio turėtų bendrai prisidėti Sąjungos institucijos, atitinkamos Sąjungos agentūros bei valstybės narės;

(7)

siekiant prisidėti prie veiksmingos ir tikros saugumo sąjungos, kuria siekiama visoje Sąjungoje užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, kūrimo ir įgyvendinimo, turėtų būti nustatytas ir valdomas Vidaus saugumo fondas (toliau – Fondas), siekiant valstybėms narėms suteikti tinkamą Sąjungos finansinę paramą;

(8)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti didesnės pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Pagal SESV 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis skatinami ir remiami valstybių narių veiksmai nusikalstamumo prevencijos, bendrų personalo mokymų ir policijos bendradarbiavimo, taip pat teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, kurias įgyvendina valstybių narių kompetentingos institucijos bei Sąjungos agentūros, kiek tai susiję visų pirma su keitimusi informacija, intensyvesniu operatyviniu bendradarbiavimu ir pagalba pastangoms, reikalingoms stiprinant pajėgumus kovoti su terorizmu bei sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu ir užkirsti jam kelią. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas atitinkamo personalo ir ekspertų mokymas, laikantis Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistemos (LETS) bendrųjų principų. Fondo lėšomis neturėtų būti remiamos veiklos sąnaudos ir veikla, susijusi su esminėmis valstybių narių funkcijomis, kuriomis palaikoma viešoji tvarka ir užtikrinamas vidaus ir nacionalinis saugumas, kaip nurodyta SESV 72 straipsnyje;

(9)

Fondą reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintas teises bei principus ir laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis. Visų pirma Fondas turėtų būti įgyvendinamas visapusiškai gerbiant pagrindines teises, pavyzdžiui, teisė į žmogaus orumą, teisė į gyvybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas, teisė į asmens duomenų apsaugą, vaiko teisės ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat visapusiškai gerbiant nediskriminavimo principą;

(10)

pagal ES sutarties 3 straipsnį Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama, kad vaikai būtų apsaugoti nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nesirūpinimo jais. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų, ypač nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugos priemonės ir pagalba jiems;

(11)

atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu nustatytus bendrus prioritetus, kuriais siekiama užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje, Fondo lėšomis turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama šalinti pagrindines grėsmes saugumui, visų pirma užtikrinti terorizmo ir radikalizacijos, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevenciją ir kovą su šias reiškiniais, taip pat padėti nusikaltimų aukoms ir jas apsaugoti. Fondas turėtų padėti užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės taip pat būtų tinkamai pasirengusios reaguoti į kintančias ir kylančias naujas grėsmes, tokias kaip neteisėta prekyba, įskaitant prekybą internetiniais kanalais, hibridinės grėsmės ir cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolines grėsmės, siekiant sukurti tikrą saugumo sąjungą. To turėtų būti siekiama teikiant finansinę paramą, kuria remiamas geresnis keitimasis informacija, intensyvinamas operatyvinis bendradarbiavimas ir gerinami nacionaliniai bei kolektyviniai pajėgumai;

(12)

Fondo lėšomis teikiama finansine parama visų pirma turėtų būti remiamas keitimasis informacija, policijos bendradarbiavimas, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir prevencija sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos prekybos ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, prekybos narkotikais, nusikaltimų aplinkai, terorizmo, prekybos žmonėmis, pabėgėlių ir neteisėtų migrantų išnaudojimo, didelio išnaudojimo darbe, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, įskaitant vaikų ir moterų seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą prieš juos, smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimo bei kibernetinių nusikaltimų srityse. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiama žmonių, viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga nuo su saugumu susijusių incidentų ir turėtų būti remiamas parengtis su saugumu susijusiai rizikai bei krizėms ir veiksmingas jų valdymas, be kita ko, rengiant bendrus mokymus, plėtojant bendrą politiką, pavyzdžiui, strategijas, politikos ciklus, programas ir veiksmų planus, taip pat teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą;

(13)

iš Fondo turėtų būti teikiama finansinė parama siekiant reaguoti į naujus iššūkius, atsirandančius dėl pastaraisiais metais smarkiai išaugusio tam tikrų rūšių nusikaltimų, kurie vykdomi internete, pavyzdžiui, sukčiavimo mokėjimo priemonėmis, vaikų seksualinio išnaudojimo ir neteisėtos prekybos ginklais, masto;

(14)

Fondas turėtų remtis ankstesnių priemonių: 2007–2013 m. laikotarpio programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“, programos „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 513/2014 (3) kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatytos 2014–2020 m. laikotarpio policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės veiklos rezultatais ir investicijomis. Fondo taikymo sritis turėtų leisti atsižvelgti į naujus pokyčius;

(15)

reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir efektyviai panaudojant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius. Fondas turėtų propaguoti ir skatinti aktyvų ir prasmingą pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas, taip pat Europos pramonės sektoriaus įsitraukimą plėtojant ir įgyvendinant saugumo politiką, kai aktualu, dalyvaujant kitiems susijusiems subjektams, Sąjungos įstaigoms, Sąjungos agentūroms ir tarptautinėms organizacijoms, kiek tai susiję su Fondo tikslu. Tačiau turėtų būti užtikrinta, kad Fondo parama nebūtų naudojama siekiant teisės aktais nustatytas ar viešąsias užduotis deleguoti privatiesiems subjektams;

(16)

dėl tarpvalstybinio terorizmo ir sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo pobūdžio reikalingas koordinuotas atsakas ir bendradarbiavimas valstybėse narėse bei tarp valstybių narių ir su kompetentingais Sąjungos organais, tarnybomis ir agentūromis. Visos valstybių narių kompetentingos institucijos, įskaitant specializuotas teisėsaugos tarnybas, gali turėti informacijos, kuri yra vertinga veiksmingai kovojant su terorizmu ir sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu. Siekiant paspartinti keitimąsi informacija ir pagerinti informacijos, kuria dalijamasi, kokybę, ypač svarbu stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Reikėtų ieškoti naujų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, įskaitant grėsmių analizę, būdų ir juos išnagrinėti, atsižvelgiant į tokias esamas Sąjungos struktūras ir Sąjungai nepriklausančias struktūras kaip ES žvalgybos ir situacijų centras (ES INTCEN), Europolo Europos kovos su terorizmu centras (ECTC), Europos kovos su terorizmu koordinatorius ir Kovos su terorizmu grupė. Fondas turėtų remti valstybių narių kompetentingas institucijas, atsakingas už nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, kaip nurodyta SESV 87 straipsnyje, tiek, kiek jų veiklą apima Fondo taikymo sritis. Vykdant visą finansuojamą veiklą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į įvairių kompetentingų institucijų ir Europos struktūrų teisinį statusą ir laikomasi reikalaujamų informacijos nuosavybės principų;

(17)

siekiant pasinaudoti decentralizuotų agentūrų, kompetentingų teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymų, narkotikų ir narkomanijos stebėsenos, pagrindinių teisų, teisingumo klausimų ir didelės apimties IT sistemų srityse, žiniomis ir ekspertine patirtimi, Komisija turėtų įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1148 (4) įsteigto Vidaus reikalų fondų komiteto darbą, ypač programavimo laikotarpio pradžioje ir viduryje. Kai tikslinga, Komisija taip pat turėtų galėti įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras į stebėseną ir vertinimą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad Fondo lėšomis remiami veiksmai atitiktų susijusią Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus;

(18)

remiantis išsamia Sąjungos kovos su narkotikais strategija, kurioje pasisakoma už subalansuotą požiūrį, grindžiamą vienu metu vykdomu pasiūlos ir paklausos mažinimu, iš Fondo lėšų teikiant finansinę paramą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią prekybai narkotikais ir su ja kovoti mažinant pasiūlą ir paklausą, visų pirma priemonės, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtų narkotikų produkcija, gamyba, išgavimu, pardavimu, vežimu, importu ar eksportu, taip pat jų turėjimu ir įsigijimu, turint tikslą dalyvauti prekybos narkotikais veikloje. Fondas taip pat turėtų apimti kovos su narkotikais politikos prevencinius aspektus. Siekiant didesnės sinergijos ir suderinamumo narkotikų srityje, tie su narkotikais susijusių tikslų elementai, kurie 2014–2020 m. laikotarpiui yra įtraukti į Teisingumo programą, turėtų būti įtraukti į Fondą;

(19)

siekiant užtikrinti, kad Fondas veiksmingai padėtų didinti vidaus saugumo lygį visoje Sąjungoje ir kurti tikrą saugumo sąjungą, Fondas turėtų būti naudojamas taip, kad valstybių narių veiksmams suteiktų daugiausia Sąjungos pridėtinės vertės;

(20)

Fondas turėtų remti investicijas į įrangą, transporto priemones ir įrenginius tik tuo atveju, kai tokios investicijos turi aiškios Sąjungos pridėtinės vertės, ir tik tokiu mastu, kiek tos investicijos yra būtinos Fondo tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, tokios investicijos galėtų apimti investicijas į įrangą, reikalingą teismo ekspertizei, atsargiam sekimui, sprogmenų ir narkotikų aptikimui ir kitoms specializuotoms paskirtims, derančiomis su Fondo tikslais. Fondas neturėtų finansuoti išimtinai nacionalinės svarbos investicijų arba investicijų, kurios yra būtinos kasdieniam kompetentingų institucijų darbui, pavyzdžiui, uniformoms, automobiliams, autobusams, motoroleriams, policijos nuovadoms, nespecializuotiems mokymo centrams ir biuro įrangai;

(21)

siekiant solidarumo Sąjungoje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už saugumą Sąjungoje, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno vertinimą, atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai spręsti tuos trūkumus panaudodama savo programos išteklius, kad įgyvendintų pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 (5) priimtas rekomendacijas;

(22)

siekdamos prisidėti prie Fondo politinio tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programų prioritetais būtų atsižvelgiama į konkrečius Fondo tikslus, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede nustatytas įgyvendinimo priemones, ir kad išteklių paskirstymas tikslams būtų proporcingas iššūkiams bei poreikiams ir užtikrintų, kad būtų galima pasiekti politikos tikslą;

(23)

laikantis veiksmingumo principo, reikėtų siekti sinergijos bei nuoseklumo su kitais Sąjungos fondais ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(24)

siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti politikos tikslus, išnaudoti masto ekonomiją ir išvengti veiksmų dubliavimosi, Fondas turėtų derėti su kitomis Sąjungos saugumo srities finansinėmis programomis ir jas papildyti. Visų pirma turėtų būti užtikrinta sinergija su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu bei Integruoto sienų valdymo fondu, kurį sudaro Reglamentu (ES) 2021/1148 sukurta sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė bei Reglamentu (ES) 2021/1077 (6) sukurta muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, taip pat kitais sanglaudos politikos fondais, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060 (7),

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (8) sukurtos programos „Europos horizontas“ saugumo srities mokslinių tyrimų dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/692 (9) sukurta Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/693 (10) sukurta Teisingumo programa, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (11) sukurta Europos skaitmenine programa ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (12) sukurta programa „InvestEU“. Visų pirma, turėtų būti siekiama sinergijos infrastruktūros ir viešųjų erdvių saugumo, kibernetinio saugumo, aukų apsaugos ir radikalizacijos prevencijos srityse;

(25)

siekiant padidinti Fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės tarpusavio papildomumą, daugiafunkcinę įrangą ir IRT sistemas, kurių pagrindinė paskirtis atitinka šį reglamentą, taip pat turėtų būti galima panaudoti siekiant Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės tikslų;

(26)

Fondo lėšomis remiamos priemonės trečiosiose valstybėse ir su trečiosiomis valstybėmis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant sinergiją ir suderinamumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų, jos užsienio politikos ir jos pagalbos vystymuisi politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kiek tai susiję su Fondo išorės aspektu, Fondas turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis Sąjungos vidaus saugumui svarbiose srityse. Tame kontekste finansavimas pagal teminę priemonę turėtų būti naudojamas trečiosiose valstybėse vykdomiems arba su jomis susijusiems veiksmams remti, siekiant Fondo tikslų, visų pirma siekiant prisidėti prie kovos su nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais ir prekybą žmonėmis, bei jų prevencijos ir kovos su tarpvalstybiniais nusikalstamais neteisėto žmonių gabenimo tinklais;

(27)

įgyvendindama teminę priemonę Komisija turėtų užtikrinti, kad finansavimu būtų atsižvelgiama į iššūkius ir poreikius, susijusius su Fondo tikslų siekimu;

(28)

daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis klausimas, todėl reikia tvirto koordinuoto Sąjungos atsako. Pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma turėtų padėti stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus saugumo srityje;

(29)

gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamos Sąjungos acquis, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal Fondą, jeigu ji neįvykdė savo pareigų pagal Sutartis saugumo srityje, jeigu kyla akivaizdi rizika, kad ta valstybė narė, įgyvendindama saugumo acquis, gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos vertybes arba jeigu vertinimo ataskaitoje pagal Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 sukurtą Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą nustatyta trūkumų atitinkamoje srityje;

(30)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, Fondas turėtų atsižvelgti į didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi su nuspėjamumu susijusių reikalavimų, ir jis turėtų užtikrinti teisingą bei skaidrų išteklių paskirstymą. Įgyvendinant Fondą reikėtų vadovautis išlaidų efektyvumo, veiksmingumo, aktualumo, nuoseklumo, Sąjungos pridėtinės vertės ir kokybės principais. Be to, Fondas turėtų būti įgyvendinamas kuo patogesniu naudotojams būdu;

(31)

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma Fondo ir kitų Sąjungos programų, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, sinergijų. Siekiant kuo labiau padidinti tas sinergijas, turėtų būti užtikrinti svarbiausi įgalinantys mechanizmai, įskaitant veiksmo kaupiamąjį finansavimą pagal Fondą ir kitą Sąjungos programą. Toks kaupiamasis finansavimas neturėtų viršyti visų tinkamų finansuoti to veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos tinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai tiek pagal Fondą, tiek pagal kitą Sąjungos programą;

(32)

viešindami Fondo lėšomis remiamus veiksmus, Sąjungos lėšų gavėjai turėtų pateikti informaciją tikslinės auditorijos kalba arba kalbomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos lėšų matomumą, tų lėšų gavėjai, informuodami apie tam tikrą veiksmą, turėtų nurodyti lėšų kilmę. Tuo tikslu gavėjai turėtų užtikrinti, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami su Sąjungos emblema ir aiškiai nurodant, kad tai Sąjungos finansinė parama;

(33)

Komisija turėtų turėti galimybę naudoti Fondo finansinius išteklius, kad skatintų geriausią praktiką ir keitimąsi informacija apie Fondo įgyvendinimą;

(34)

Komisija turėtų laiku paskelbti informaciją apie paramą, teikiamą pagal teminę priemonę taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą ir, kai tikslinga, turėtų tokią informaciją atnaujinti. Duomenis turėtų būti galima rūšiuoti pagal konkretų tikslą, paramos gavėjo pavadinimą, teisiškai įsipareigotą lėšų sumą ir priemonės pobūdį bei paskirtį;

(35)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos pradinės valstybių narių programoms skirtos sumos, apskaičiuotos remiantis I priede nustatytais kriterijais;

(36)

valstybių narių programoms skirtos pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų į saugumą pagrindas. Tam, kad būtų galima atsižvelgti į vidaus ir išorės saugumo grėsmių arba pradinės padėties pokyčius, valstybėms narėms programavimo laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, kuri turėtų būti grindžiama statistiniais duomenimis pagal I priedą, atsižvelgiant į jų programos įgyvendinimo padėtį;

(37)

kadangi iššūkiai saugumo srityje nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į vidaus ir išorės saugumo grėsmių pokyčius ir finansavimą reikia nukreipti prioritetams, kurie teikia didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius ir politikos bei Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo pagal teminę priemonę turėtų būti periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju;

(38)

valstybės narės turėtų būti skatinamos, pasinaudojant didesniu Sąjungos įnašu, dalį savo programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti, iš esmės dėl didelės tų veiksmų Sąjungos pridėtinės vertės arba jų didelės svarbos Sąjungai;

(39)

dalis pagal Fondą teikiamų išteklių galėtų būti paskirti valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus, kuriems reikia valstybių narių bendradarbiavimo, arba įgyvendinti konkrečius veiksmus tais atvejais, kai dėl naujų pokyčių Sąjungoje reikia papildomo finansavimo vienai ar daugiau valstybių narių. Tuos konkrečius veiksmus Komisija turėtų nustatyti savo darbo programose;

(40)

Fondas turėtų prisidėti prie veiklos išlaidų, kurios yra susijusios su vidaus saugumu, rėmimo, kad suteiktų valstybėms narėms galimybę išlaikyti pajėgumus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą turėtų sudaryti visiškas konkrečių išlaidų, kurios yra susijusios su Fondo tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(41)

siekiant papildyti Fondo politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiami Sąjungos lygmens veiksmai. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama Fondo intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarpvalstybiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystėmis, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje ar tarp tam tikrų valstybių narių. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos, be kita ko, vietos lygmeniu, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir skatinti bendrus mokymus, įskaitant teisėsaugos darbuotojų informuotumo apie radikalizaciją ir visų formų diskriminaciją, kurios galėtų skatinti smurtą, pavyzdžiui, antisemitizmo, priešiškumo čigonams ir kitų rasizmo formų, didinimą. Tuo tikslu galėtų būti finansuojamos specializuotos jaunesniųjų teisėsaugos darbuotojų mainų programos;

(42)

siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumus nedelsiant reaguoti į su saugumu susijusius incidentus ar Sąjungai kylančias naujas grėsmes, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą. Tokia pagalba neturėtų būti teikiama vien nenumatytų atvejų ir ilgalaikėms priemonėms remti ar siekiant reaguoti į atvejus, kai skubiai imtis veiksmų reikia dėl to, kad kompetentingos institucijos netinkamai planuoja ir nesiima tinkamų veiksmų;

(43)

siekiant užtikrinti būtiną veiksmų lankstumą ir tenkinti naujai atsirandančius poreikius, turėtų būti sudaryta galimybė suteikti tinkamų papildomų finansinių priemonių decentralizuotoms agentūroms, kad jos galėtų atlikti tam tikras užduotis ekstremaliosios situacijos atvejais. Tais atvejais, kai užduotis, kurią reikia atlikti, yra tokio skubaus pobūdžio, kad jų biudžetų neįmanoma pakoreguoti laiku, decentralizuotoms agentūroms turėtų būti galima skirti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, be kita ko, dotacijų forma, laikantis Sąjungos institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytų prioritetų ir iniciatyvų;

(44)

atsižvelgiant į tarpvalstybinį Sąjungos veiksmų pobūdį ir siekiant skatinti koordinuotus veiksmus, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti aukščiausio lygio saugumą Sąjungoje, decentralizuotoms agentūroms išimtiniais atvejais turėtų būti skiriama parama Sąjungos veiksmams, be kita ko, dotacijų forma, kai jos padeda įgyvendinant Sąjungos veiksmus, patenkančius į atitinkamų decentralizuotų agentūrų kompetenciją, ir tie veiksmai nefinansuojami Sąjungos įnašu į tų decentralizuotų agentūrų biudžetą tvirtinant metinį biudžetą. Tokia parama turėtų atitikti Sąjungos institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, kuriais siekiama užtikrinti Sąjungos pridėtinę vertę;

(45)

Fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal Reglamentu (ES) 2021/523 nustatytos programos „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Tokia finansinė parama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo atvejams spręsti turėtų būti naudojama proporcingai ir ja neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatusis finansavimas ar iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę;

(46)

derinimo operacijos yra savanoriško pobūdžio ir yra Sąjungos biudžeto lėšomis remiamos operacijos, kuriais negrąžintinos paramos iš Sąjungos biudžeto formos, grąžintinos paramos formos ar jos abi derinamos su skatinamojo finansavimo, plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų grąžintinos paramos formomis, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamomis grąžintinos paramos formomis;

(47)

šiame reglamente nustatomas Fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu yra svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (13), 18 punkte;

(48)

Fondui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (14) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(49)

siekiant įgyvendinti veiksmus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) 2021/1060, dalis;

(50)

Reglamentu (ES) 2021/1060 nustatyta Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo bei Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, veiksmų sistema, ir jame visų pirma išdėstytos Sąjungos fondų, įgyvendinamų taikant pasidalijamąjį valdymą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Fondo tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiksmų, kurie gali būti finansuojami pagal Fondą;

(51)

Reglamento (ES) 2021/1060 90 straipsnyje yra nustatyta Fondui skirta išankstinio finansavimo sistema, o šiame reglamente nustatyta konkreti išankstinio finansavimo norma. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų galima greitai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, tikslinga nustatyti konkrečią išankstinio finansavimo normą pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Išankstinio finansavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės narės turėtų priemonių teikti paramą paramos gavėjams nuo pat valstybių narių programų įgyvendinimo pradžios;

(52)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir reikalavimų nesilaikymo riziką. Darant tą pasirinkimą turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(53)

siekiant kuo geriau pasinaudoti vieno bendro audito principu, tikslinga nustatyti specifines projektų kontrolės ir audito taisykles, kai paramos gavėjos yra tarptautinės organizacijos, kurių vidaus kontrolės sistemas yra teigiamai įvertinusi Komisija. Tokių projektų atveju vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę apriboti savo valdymo patikrinimus, jei paramos gavėjas laiku pateikia visus būtinus duomenis ir informaciją apie projekto vykdymo pažangą ir apie pagrindinių išlaidų tinkamumą finansuoti. Be to, kai tokios tarptautinės organizacijos įgyvendinamas projektas yra audito imties dalis, audito institucija turėtų turėti galimybę vykdyti savo darbą pagal 4400-ąjį tarptautinio susijusių paslaugų standarto (ISRS) „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ principus;

(54)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, neatitinka Sąjungos finansavimo reikalavimų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti įmanoma ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje nustatyti, kad patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais įgyvendinti pagal šį reglamentą taikant tiesioginio valdymo principą remiamais veiksmais, atitinka Sąjungos finansavimo reikalavimus nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą;

(55)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (15) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (16), (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 (17) bei (ES) 2017/1939 (18) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, be kita ko, sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimą. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (19), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai bei užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų visapusiškai bendradarbiauti ir suteikti visą reikalingą pagalbą Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai;

(56)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(57)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (20) užjūrio šalyse arba teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(58)

pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų reaguojama į konkrečius atokiausių regionų iššūkius. Tos valstybės narės turėtų būti remiamos iš Fondo lėšų suteikiant tinkamų išteklių, skirtų atitinkamai padėti atokiausiems regionams;

(59)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (21) 22 ir 23 punktais, Fondas turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas fondo poveikis vietoje. Norint įvertinti naudojant Fondą pasiektus rezultatus, reikėtų nustatyti su kiekvienu Fondo konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes. Tie rodikliai turėtų apimti kokybinius ir kiekybinius rodiklius;

(60)

pasitelkdamos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti Fondo veiklos įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 ir šio reglamento nuostatas. Nuo 2023 m. valstybės narės turėtų teikti Komisijai paskutinių ataskaitinių metų metines veiklos rezultatų ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikta informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant valstybių narių programas. Valstybės narės taip pat turėtų Komisijai pateikti tų ataskaitų santraukas. Komisija turėtų išversti tas santraukas į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas ir viešai jas paskelbti savo interneto svetainėje kartu su nuorodomis į valstybių narių interneto svetaines, nurodytas Reglamente (ES) 2021/1060;

(61)

atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad kova su klimato kaita vyktų laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (22), ir į įsipareigojimą siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % visų daugiametės finansinės programos išlaidų sudarytų išlaidos klimato srities tikslų integravimui, ir pastangas siekiant užmojo, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5 % biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa. Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (23) 17 straipsnyje;

(62)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 (24) ir bet kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui taikytinas aktas turėtų būti toliau taikomas programoms ir projektams, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu remiamiems pagal policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonę, kaip Vidaus saugumo fondo dalį. Kadangi Reglamento (ES) Nr. 514/2014 įgyvendinimo laikotarpis sutampa su programavimo laikotarpiu, kuriam taikomas šis reglamentas, siekiant užtikrinti tam tikrų tuo reglamentu patvirtintų veiksmų įgyvendinimo tęstinumą, turėtų būti nustatytos nuostatos dėl projektų vykdymo etapais. Kiekvienas atskiras projekto etapas turėtų būti įgyvendinamas laikantis programavimo laikotarpio, kuriuo projektui teikiamas finansavimas, taisyklių;

(63)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikantis ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(64)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl veiksmų, kurie atitinka didesnių bendro finansavimo normų reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, sąrašo, dėl veiklos paramos pagal VII priedą ir dėl tolesnio stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtojimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(65)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (25). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma susijusios su informacijos teikimu Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su išsamiomis informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į grynai techninį jų pobūdį. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, susijusius su sprendimų suteikti šiame reglamente numatytą pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju priėmimu, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tokios pagalbos pobūdžiu ir paskirtimi, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(66)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(67)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(68)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (26) taikymo trukme;

(69)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,