(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (2) 104a straipsnyje nurodytas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas ir tos direktyvos 128 straipsnio pirmos pastraipos 6 punkte apibrėžtas jungtinio rezervo reikalavimas yra įvesties duomenys, naudojami Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalyje nurodytoms nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo sumoms apskaičiuoti. Tuos reikalavimus turi naudoti pertvarkymo institucijos, kad nustatytų tos direktyvos 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL);

(2)

vadovaujantis Direktyvos 2014/59/ES 45e straipsnio 1 dalimi, pertvarkytini subjektai MREL turi įvykdyti konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu. Gali būti, kad Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83b punkte apibrėžta pertvarkytina grupė ne visada bus identiška tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 26 punkte apibrėžtai grupei, visų pirma tuo atveju, kai tokią grupę sudaro daugiau nei viena pertvarkytina grupė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (3) 11 straipsnį papildomų nuosavų lėšų reikalavimas ir jungtinio rezervo reikalavimas Sąjungos patronuojančiajai įstaigai taikomas konsoliduotu grupės lygmeniu. Tačiau tie reikalavimai pertvarkytinam subjektui konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu gali būti netaikomi, nes pertvarkytina grupė gali apimti ne visą grupę. Todėl būtina nustatyti tų reikalavimų nustatymo toje situacijoje metodiką;

(3)

faktas, kad pertvarkytinos grupės bendra rizikos pozicijos suma atitinka beveik visą grupės rizikos pozicijos sumą, yra požymis, kad rizika arba rizikos elementai toje pertvarkytinoje grupėje reikšmingai nesiskiria nuo rizikos arba rizikos elementų grupėje. Tuo atveju pertvarkymo institucija, nustatydama pertvarkytinam subjektui konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu taikomą MREL, kaip papildomų nuosavų lėšų reikalavimo įvertį turėtų naudoti papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, taikomą Sąjungos patronuojančiajai įstaigai konsoliduotu grupės lygmeniu;

(4)

panašiai faktas, kad beveik visą pertvarkytinos grupės bendrą rizikos pozicijos sumą galima priskirti vienam tos pertvarkytinos grupės subjektui, yra požymis, kad rizika arba rizikos elementai toje pertvarkytinoje grupėje reikšmingai nesiskiria nuo rizikos arba rizikos elementų tame pertvarkytinos grupės subjekte. Todėl, jeigu pertvarkytinos grupės bendra rizikos pozicijos suma reikšmingai nesiskiria nuo tos pertvarkytinos grupės didžiausio subjekto bendros rizikos pozicijos sumos, pertvarkymo institucija, nustatydama MREL pertvarkytinam subjektui konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kaip papildomų nuosavų lėšų reikalavimo įvertį turėtų naudoti to didžiausio subjekto papildomų nuosavų lėšų reikalavimą;

(5)

kai pertvarkytina grupė yra sudėtingesnė ir į jos specifinius ypatumus negalima visiškai atsižvelgti veidrodiniu principu naudojant papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, taikomą arba Sąjungos patronuojančiajai įstaigai konsoliduotu grupės lygmeniu, arba pertvarkytinos grupės didžiausiam subjektui, pertvarkymo institucijos turėtų naudoti skirtingus pertvarkytino subjekto papildomų nuosavų lėšų reikalavimo konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu įverčius. Kai papildomų nuosavų lėšų reikalavimas, taikomas Sąjungos patronuojančiajai įstaigai konsoliduotu grupės lygmeniu, yra didesnis už kiekvieno pertvarkytinos grupės subjekto papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, pertvarkytino subjekto papildomų nuosavų lėšų reikalavimo konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu nustatymo pagrindas turėtų būti papildomų nuosavų lėšų reikalavimas, taikomas Sąjungos patronuojančiajai įstaigai konsoliduotu grupės lygmeniu. Tuo atveju pertvarkymo institucijos, remdamosi kompetentingos institucijos pateikta informacija, turėtų siekti pakoreguoti tą įvertį, kad būtų atsižvelgta į specifinę pertvarkytinos grupės riziką, palyginti su Sąjungos patronuojančiosios įstaigos rizika konsoliduotu grupės lygmeniu. Tuo koregavimu turėtų būti atsižvelgta į tai, kad tam tikra pertvarkytinos grupės rizika gali būti nebūdinga kitiems grupės subjektams, kurie pertvarkytinai grupei nepriklauso, arba tai, kad tam tikra tiems grupės subjektams būdinga rizika gali būti nebūdinga pačiai pertvarkytinai grupei;

(6)

faktas, kad vienas ar daugiau individualių reikalavimų pertvarkytinoje grupėje yra didesni už papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, taikomą Sąjungos patronuojančiajai įstaigai konsoliduotu grupės lygmeniu, yra išskirtinės rizikos ar rizikos elementų pertvarkytinoje grupėje požymis. Ta išskirtinė rizika ar rizikos elementai gali būti ne tokie svarbūs vertinant juos visoje grupėje konsoliduotu lygmeniu, pavyzdžiui, dėl to, kad juos gali atsverti kompensaciniai rizikos veiksniai už pertvarkytinos grupės ribų. Todėl pertvarkymo institucija, siekdama nustatyti pertvarkytino subjekto papildomų nuosavų lėšų reikalavimą konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai susidaro ši situacija, turėtų palyginti įvertį, pagrįstą papildomų nuosavų lėšų reikalavimo, taikomo Sąjungos patronuojančiajai įstaigai konsoliduotu grupės lygmeniu, koregavimais, su įverčiu, pagrįstu visų pertvarkytinos grupės subjektų papildomų nuosavų lėšų reikalavimų svertiniu vidurkiu. Nustatydama MREL pertvarkytinam subjektui konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kaip įvesties duomenis pertvarkymo institucija turėtų naudoti įvertį, kurį pasirinkus gaunamas didesnis reikalavimas;

(7)

siekdamos nustatyti pertvarkytino subjekto papildomų nuosavų lėšų reikalavimą konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu tuo atveju, kai grupės yra sudėtingesnės, pertvarkymo institucijos, kai įmanoma, remdamosi kompetentingos institucijos pateikta informacija, turėtų koreguoti Sąjungos patronuojančiosios įstaigos papildomų nuosavų lėšų reikalavimą konsoliduotu grupės lygmeniu, siekdamos atsižvelgti į tai, kad tam tikra rizika ar rizikos elementai, kuriuos apima tas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas, atitinkamai pertvarkytinai grupei neaktualūs, pavyzdžiui, dėl jų pobūdžio ar geografinės padėties. Kai įmanoma, pertvarkymo institucijos, remdamosi kompetentingos institucijos pateikta informacija, taip pat turėtų atlikti to reikalavimo koregavimus, kuriais būtų atsižvelgta į tai, kad nustatant tą reikalavimą tam tikra pertvarkytinos grupės rizika ar rizikos elementai ne visiškai atspindimi arba yra užskaitomi, tačiau pertvarkytinai grupei vis tiek yra aktualūs. Visi koregavimai turėtų būti pagrįsti atitinkamų kompetentingų institucijų pateikta informacija, kai jos yra, nes tos institucijos yra atsakingos už grupės subjektams nuolat kylančios rizikos įvertinimą. Kai tokių koregavimų atlikti neįmanoma, pertvarkymo institucija, nustatydama pertvarkytino subjekto papildomų nuosavų lėšų reikalavimus konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, naudoja nekoreguotą Sąjungos patronuojančiosios įstaigos papildomų nuosavų lėšų reikalavimą konsoliduotu grupės lygmeniu;

(8)

įvairioms įstaigoms taikoma kapitalo apsaugos rezervo norma nesiskiria. Todėl ta norma turėtų naudojama kaip pertvarkytino subjekto kapitalo apsaugos rezervo konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu įvertis;

(9)

siekiant atsižvelgti į planuojamą grupės struktūrą po pasirinktos pertvarkymo strategijos įgyvendinimo, sisteminei rizikai mažinti skirti rezervo reikalavimai, būtent pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos rezervas, kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervas ir sisteminės rizikos rezervas, standartiškai turėtų būti laikomi identiškais reikalavimams, nustatytiems subjektui, kuris pagal bendrą rizikos pozicijos sumą yra artimiausias pertvarkytinai grupei;

(10)

pagal Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkto ii papunktį rekapitalizavimo suma yra suma, kuri suteikia galimybę pertvarkytinai grupei vykdant pertvarkymą atstatyti atitiktį, be kitų reikalavimų, papildomų nuosavų lėšų reikalavimui konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu po pasirinktos pertvarkymo strategijos įgyvendinimo. Pagal Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies septintą pastraipą suma, būtina siekiant užtikrinti, kad pertvarkytinas subjektas po pertvarkymo atitinkamą laikotarpį galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą, yra lygi jungtinio rezervo reikalavimui, kuris turi būti taikomas po pertvarkymo priemonių taikymo, atėmus anticiklinio kapitalo rezervą. Rekapitalizavimo suma, įskaitant sumą, reikalingą rinkos pasitikėjimui išlaikyti, yra MREL dalis ir gali būti sumažinama arba padidinama pagal Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 ir 7 dalis, siekiant atsižvelgti į pertvarkytinos grupės pokyčius po pertvarkymo priemonių taikymo. Atitinkamai turėtų būti nustatomi tik tie pertvarkytinam subjektui konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu taikomi papildomų nuosavų lėšų ir jungtinio rezervo reikalavimai, kurie yra naudojami MREL kalibruoti. Tačiau tas nustatymas neturėtų daryti poveikio jokiems rekapitalizavimo sumos, įskaitant sumą, reikalingą rinkos pasitikėjimui išlaikyti, koregavimams nustatant MREL pagal Direktyvą 2014/59/ES;

(11)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(12)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, pateikti rekomendacijų,