1.   Šis reglamentas taikomas Sąjungos mastu tarptautinėms ir vidaus kelionėms ir visoms paslaugoms, kurias teikia viena ar daugiau licenciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES (10) gavusių geležinkelio įmonių.

2.   Valstybės narės gali netaikyti šio reglamento paslaugoms, kurios teikiamos vien tik istorinėms ar turistinėms reikmėms. Ta išimtis netaikoma 13 ir 14 straipsnių atžvilgiu.

3.   Išimtys, suteiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 2 straipsnio 4 ir 6 dalis anksčiau nei 2021 m. birželio 6 d., išlieka galioti iki tų išimčių galiojimo pabaigos datos. Išimtys, suteiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 2 straipsnio 5 dalį anksčiau nei 2021 m. birželio 6 d., išlieka galioti iki 2023 m. birželio 7 d.

4.   Prieš pasibaigiant išimties keleivių vežimo vidaus geležinkeliu paslaugoms, suteiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 2 straipsnio 4 dalį, galiojimui, valstybės narės gali papildomą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei penkeri metai, tokioms keleivių vežimo vidaus geležinkeliu paslaugoms netaikyti šio reglamento 15, 17 ir 19 straipsnių, 20 straipsnio 2 dalies a ir b punktų ir 30 straipsnio 2 dalies.

5.   Iki 2030 m. birželio 7 d. valstybės narės gali numatyti, kad 10 straipsnis netaikomas tais atvejais, kai infrastruktūros valdytojui yra techniškai neįmanoma platinti tikralaikių duomenų, kaip tai suprantama 10 straipsnio 1 dalyje, geležinkelio įmonei, bilietų pardavėjui, kelionių organizatoriui arba stoties valdytojui. Valstybės narės bent kas dvejus metus iš naujo įvertina, kokiu mastu techniškai įmanoma platinti tokius duomenis.

6.   Laikydamosi 8 dalies, valstybės narės gali išimties tvarka netaikyti šio reglamento reikalavimų šioms paslaugoms:

7.   Valstybės narės praneša Komisijai apie išimtis, suteiktas pagal 2, 4, 5 ir 6 dalis, ir pateikia tų išimčių suteikimo priežastis.

8.   Pagal 6 dalies a punktą suteiktos išimtys netaikomos 5, 11, 13, 14, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių atžvilgiu.

Kai tos išimtys susijusios su regioninėmis keleivių vežimo geležinkeliais paslaugomis, jos taip pat netaikomos 6 straipsnio, 12 straipsnio, 18 straipsnio 3 dalies ir V skyriaus atžvilgiu.

Nepaisant šios dalies antros pastraipos, 12 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies taikymo išimtys, susijusios su regioninėmis keleivių vežimo geležinkeliais paslaugoms, gali būti taikomos iki 2028 m. birželio 7 d.

1.   Taikant 3 dalyje nustatytus apribojimus ir, kai tinkama, už tai imant pagrįsto dydžio mokestį, keleiviai turi teisę traukinyje vežtis dviračius.

Traukiniuose, kuriuose privaloma rezervuoti vietą, turi būti įmanoma rezervuoti vietą dviračiui vežti.

Jei keleivis yra rezervavęs vietą dviračiui vežti ir jei tą dviratį vežti atsisakoma nesant tinkamai pagrįstos priežasties, keleivis turi teisę būti nukreiptas kitu maršrutu arba reikalauti, kad būtų grąžinta bilieto kaina pagal 18 straipsnį, gauti kompensaciją pagal 18 straipsnį ir pagalbą pagal 20 straipsnio 2 dalį.

2.   Jei traukinyje yra dviračiams skirtų vietų, keleiviai savo dviračius pastato tose vietose. Jei tokių vietų nėra, keleiviai prižiūri savo dviračius ir rūpinasi, kad jų dviračiai netrukdytų arba nepadarytų žalos kitiems keleiviams, judėjimo įrangai, bagažui arba geležinkelio veiklai.

3.   Geležinkelio įmonės gali apriboti keleivių teisę vežtis dviratį dėl saugos ar su veikla susijusių priežasčių, visų pirma dėl piko valandomis taikomų talpos apribojimų arba kai tai neįmanoma dėl riedmenų. Geležinkelio įmonės taip pat gali apriboti teisę vežtis dviratį dėl jo svorio ir matmenų. Savo oficialioje interneto svetainėje jos skelbia dviračių vežimo sąlygas, įskaitant naujausią informaciją apie vietų skaičių, naudodamos Reglamente (ES) Nr. 454/2011 nurodytas telematikos priemones.

4.   Inicijuodamos naujų riedmenų pirkimo procedūras arba iš esmės modernizuodamos esamus riedmenis, kai dėl to reikia naujo leidimo pateikti transporto priemonę rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 (12) 21 straipsnio 12 dalį, geležinkelio įmonės užtikrina, kad traukiniuose, kurių sudėtyse naudojami tie riedmenys, būtų įrengtas pakankamas dviračiams skirtų vietų skaičius. Ši pastraipa netaikoma vagonams restoranams, miegamiesiems vagonams ar miegamųjų vietų vagonams.

Geležinkelio įmonės nustato tinkamą dviračiams skirtų vietų skaičių, atsižvelgdamos į traukinio sudėtį, paslaugos tipą ir dviračių vežimo poreikį. Tinkamas dviračiams skirtų vietų skaičius nustatomas 5 dalyje nurodytuose planuose. Jei tokių planų nėra arba planuose toks skaičius nenustatytas, kiekvienos sudėties traukinyje turi būti ne mažiau kaip keturios dviračiams skirtos vietos.

Valstybės narės tam tikrų rūšių paslaugoms gali nustatyti, kad mažiausias tinkamas vietų skaičius būtų daugiau nei keturios; tokiu atveju šis skaičius taikomas vietoj pagal antrą pastraipą nustatyto skaičiaus.

5.   Geležinkelio įmonės gali nustatyti ir atnaujinti dviračių vežimo didinimo ir gerinimo planus ir kitus sprendimus, kuriais būtų skatinamas kombinuotas naudojimasis geležinkeliais ir dviračiais.

Kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (13) 2 straipsnio b punkte, gali parengti tokius planus paslaugoms, teikiamoms pagal viešųjų paslaugų sutartis. Valstybės narės gali reikalauti, kad tokius planus parengtų tos kompetentingos institucijos arba jų teritorijoje veikiančios geležinkelio įmonės.

6.   5 dalyje nurodyti planai nustatomi pasikonsultavus su visuomene ir atitinkamomis atstovaujančiomis organizacijomis. Tie planai skelbiami atitinkamai geležinkelio įmonės arba kompetentingos institucijos interneto svetainėje.

1.   Pagal šį reglamentą nustatytų pareigų keleivių atžvilgiu negalima apriboti ar jų atsisakyti, ypač į vežimo sutartį įtraukiant leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą. Bet kokios sutarties sąlygos, kuriomis siekiama tiesiogiai arba netiesiogiai atsisakyti iš šio reglamento kylančių teisių, nukrypti nuo jų arba jas varžyti, keleiviams nėra privalomos.

2.   Geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai ar bilietų pardavėjai gali pasiūlyti keleiviui palankesnes, nei nustatytosios šiame reglamente, sutarties sąlygas.

1.   Gavę prašymą, geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai ir bilietų pardavėjai, siūlantys vienos ar daugiau geležinkelio įmonių vardu sudaryti vežimo sutartis, suteikia keleiviui bent II priedo I dalyje nustatytą informaciją, susijusią su kelionėmis, dėl kurių atitinkama geležinkelio įmonė siūlo sudaryti vežimo sutartis.

2.   Kelionės metu geležinkelio įmonės ir, kai įmanoma, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai suteikia keleiviams bent II priedo II dalyje nustatytą informaciją. Jeigu stoties valdytojas turi tokios informacijos, jis taip pat ją suteikia keleiviams.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyta informacija suteikiama tinkamiausia forma, jei įmanoma – remiantis kelionės informacija tikruoju laiku, be kitų priemonių naudojantis tinkamomis ryšių technologijomis. Ypatingas dėmesys skiriamas užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama pagal Direktyvos (ES) 2019/882 ir reglamentų (ES) Nr. 454/2011 ir (ES) Nr. 1300/2014 nuostatas.

1.   Infrastruktūros valdytojai geležinkelio įmonėms, bilietų pardavėjams, kelionių operatoriams ir stoties valdytojams platina tikralaikius duomenis, susijusius su traukinių atvykimu ir išvykimu.

2.   Geležinkelio įmonės kitoms geležinkelio įmonėms, bilietų pardavėjams ir kelionių operatoriams, parduodantiems savo paslaugas, suteikia prieigą prie II priedo I ir II dalyse nustatytos būtiniausios kelionės informacijos ir II priedo III dalyje nurodytų rezervavimo sistemų operacijų.

3.   Informacija platinama ir prieiga suteikiama nediskriminuojant ir nepagrįstai nedelsiant. Vienkartinio prašymo pakanka, kad būtų galima turėti nuolatinę prieigą prie informacijos. Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė, įpareigoti pateikti informaciją pagal 1 ir 2 dalis, gali prašyti sudaryti sutartį ar kitą susitarimą, kurio pagrindu būtų platinama informacija arba suteikiama prieiga.

Informacijos naudojimo sutarties ar susitarimo sąlygos negali be reikalo riboti informacijos pakartotinio naudojimo galimybių ar būti naudojamos konkurencijai riboti.

Geležinkelio įmonės gali reikalauti iš kitų geležinkelio įmonių, kelionių operatorių ir bilietų pardavėjų teisingos, pagrįstos ir proporcingos finansinės kompensacijos už išlaidas, patirtas teikiant prieigą, o infrastruktūros valdytojai gali reikalauti kompensacijos pagal taikomas taisykles.

4.   Informacija platinama ir prieiga prie jos suteikiama tinkamomis techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, programų sąsajomis.

5.   Tokiu mastu, kokiu informacija, kuriai taikoma 1 arba 2 dalis, yra teikiama pagal kitus Sąjungos teisės aktus, visų pirma Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1926 (14), laikoma, kad atitinkamos pareigos pagal šį straipsnį buvo įvykdytos.

1.   Geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai siūlo bilietus ir, jei įmanoma, tęstinės kelionės bilietus bei galimybę juos rezervuoti.

2.   Nepažeisdamos 3 ir 4 dalių geležinkelio įmonės tiesiogiai arba per bilietų pardavėjus ar kelionių operatorius parduoda bilietus keleiviams bent vienu iš šių pardavimo būdų:

Kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 2 straipsnio b punkte, gali reikalauti, kad geležinkelio įmonės siūlytų bilietus paslaugoms, teikiamoms pagal viešųjų paslaugų sutartis, daugiau nei vienu pardavimo būdu.

3.   Kai išvykimo stotyje nėra bilietų kasų ar bilietų pardavimo automatų, keleiviai stotyje informuojami apie:

4.   Jei išvykimo stotyje nėra bilietų kasų arba prieinamo bilietų pardavimo automato ar kito prieinamo būdo įsigyti bilietą iš anksto, neįgalieji bilietus be priemokos gali pirkti traukinyje. Geležinkelio įmonės gali apriboti šią teisę arba atsisakyti ją suteikti dėl pateisinamų priežasčių, susijusių su saugumu arba privalomu vietos traukinyje rezervavimu.

Jei traukinyje nėra darbuotojų, geležinkelio įmonė informuoja neįgaliuosius apie tai, ar reikia įsigyti bilietą, ir juos informuoja, kaip tai padaryti.

Valstybės narės gali leisti geležinkelio įmonėms reikalauti, kad neįgalieji būtų pripažįstami tokiais pagal atitinkamą jų gyvenamosios vietos valstybės nacionalinę teisę ir praktiką.

Valstybės narės gali išplėsti pirmoje pastraipoje nurodytų teisių taikymo sritį, kad jos būtų taikomos visiems keleiviams. Kai valstybės narės pasinaudoja šia galimybe, jos apie tai informuoja Komisiją. Europos Sąjungos geležinkelių agentūra šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje, susijusioje su reglamentų (ES) Nr. 454/2011 ir (ES) Nr. 1300/2014 įgyvendinimu.

1.   Jeigu tolimojo susisiekimo arba regioninio keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas teikia vienintelė geležinkelio įmonė, toms paslaugoms ji pasiūlo tęstinės kelionės bilietą. Kitų keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų atveju geležinkelio įmonės deda visas pagrįstas pastangas, kad pasiūlytų tęstinės kelionės bilietus, ir šiuo tikslu bendradarbiauja tarpusavyje.

Pirmos pastraipos tikslu terminas „vienintelė geležinkelio įmonė“ taip pat apima visas geležinkelio įmones, kurių visos nuosavybės teisės priklauso tam pačiam savininkui arba kurios yra vienos iš dalyvaujančių geležinkelio įmonių patronuojamosios įmonės, kurių visos nuosavybės teisės priklauso tai geležinkelio įmonei.

2.   Kelionių su vienu ar daugiau persėdimų atveju keleivis, prieš jam įsigyjant bilietą ar bilietus, informuojamas, ar tas bilietas arba tie bilietai yra tęstinės kelionės bilietas.

3.   Kelionių su vienu ar daugiau persėdimų atveju bilietas ar bilietai, įsigyti iš geležinkelio įmonės per vieną pardavimo sandorį, yra tęstinės kelionės bilietas ir geležinkelio įmonė yra atsakinga pagal 18, 19 ir 20 straipsnius, jei keleivis praleidžia vieną ar daugiau persėdimų.

4.   Kai bilietas ar bilietai įsigyjami per vieną pardavimo sandorį, o bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius bilietus sujungė savo iniciatyva, tuo atveju, jei keleivis praleidžia vieną ar daugiau persėdimų, bilietą ar bilietus pardavęs bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius privalo grąžinti visą per tą sandorį sumokėtą sumą už bilietą ar bilietus ir, be to, kompensuoti 75 % tos sumos.

Pirmoje pastraipoje nurodyta teise į bilieto kainos grąžinimą arba kompensaciją nedaromas poveikis taikytinai nacionalinei teisei, pagal kurią keleiviams suteikiama teisė į papildomą kompensaciją už patirtus nuostolius.

5.   3 ir 4 dalyse nustatyta atsakomybė netaikoma, jei ant bilietų, kito dokumento ar elektronine forma taip, kad keleivis galėtų pasinaudoti ta informacija ateityje, yra nurodyta, kad tie bilietai yra atskiros vežimo sutartys, ir keleivis apie tai buvo informuotas prieš jam įsigyjant bilietą.

6.   Pareiga įrodyti, kad šiame straipsnyje nurodyta informacija keleiviui buvo suteikta, tenka geležinkelio įmonei, kelionių operatoriui arba bilietų pardavėjui, pardavusiam bilietą ar bilietus.

7.   Bilietų pardavėjai ar kelionių operatoriai atsako už keleivių prašymų ir galimų skundų nagrinėjimą pagal 4 dalį. 4 dalyje nurodyto bilietų kainos grąžinimo ir kompensavimo mokėjimai atliekami per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

1.   Jei keleivis žūsta ar yra sužeidžiamas, geležinkelio įmonė, kaip nurodyta I priedo 26 straipsnio 5 dalyje, nedelsdama ir visais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai nustatoma teisę gauti kompensaciją turinčio fizinio asmens tapatybė, atlieka tokius reikiamus išankstinius mokėjimus, kad būtų patenkinti skubūs ekonominiai poreikiai, proporcingi patirtai žalai.

2.   Nedarant poveikio 1 daliai, mirties atveju išankstinio mokėjimo suma turi būti ne mažesnė kaip 21 000 EUR vienam keleiviui.

3.   Išankstinis mokėjimas nelaikomas atsakomybės pripažinimu ir sumokėta suma gali būti atskaityta iš kitų sumų, vėliau sumokamų pagal šį reglamentą, bet ši suma yra negrąžintina, išskyrus, kai žala sukelta dėl keleivio neatsargumo ar kaltės ar kai asmuo, kuriam iš anksto sumokėta ši suma, nėra teisę gauti kompensaciją turintis asmuo.

1.   Jeigu išvykimo metu, arba praleidus persėdimą, arba atšaukimo atveju pagrįstai galima tikėtis, kad atvykti į galutinę atvykimo vietą pagal vežimo sutartį bus vėluojama 60 minučių ar daugiau, geležinkelio įmonė, teikianti paslaugą, kurią vėluojama suteikti arba kuri buvo atšaukta, nedelsdama pasiūlo keleiviui pasirinkti vieną iš šių galimybių ir imasi būtinų priemonių:

2.   Tais atvejais, kai pagal 1 dalies b ir c punktus kelionę kitu maršrutu panašiomis transporto sąlygomis vykdo ta pati geležinkelio įmonė arba kitai įmonei pavesta vykdyti kelionę kitu maršrutu, dėl to neturi susidaryti papildomų išlaidų keleiviams. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, jei kelionei kitu maršrutu naudojamas aukštesnės paslaugos klasės arba alternatyvių rūšių transportas. Geležinkelio įmonės deda pagrįstas pastangas, kad būtų išvengta papildomų persėdimų, ir kad užtikrintų, jog vėlavimas per visą kelionės laiką būtų kuo trumpesnis. Keleiviams nesiūloma važiuoti žemesne klase, nebent važiuoti kitu maršrutu būtų įmanoma tik žemesne klase.

3.   Nedarant poveikio 2 daliai, geležinkelio įmonė, keleiviui paprašius, gali leisti, kad šis sudarytų sutartis su kitais transporto paslaugų teikėjais, pagal kurias keleivis galėtų panašiomis sąlygomis pasiekti galutinę paskirties vietą, o geležinkelio įmonė tokiu atveju atlygintų jo patirtas išlaidas.

Jei apie esamas kelionės nukreipimo kitu maršrutu galimybes keleiviui nepranešama per 100 minučių nuo tvarkaraštyje numatyto atidėtos ar atšauktos paslaugos ar praleisto persėdimo išvykimo laiko, keleivis turi teisę sudaryti tokią sutartį su kitais viešojo transporto vežimo geležinkeliais, tarpmiestiniais ar miesto autobusais paslaugų teikėjais. Geležinkelio įmonė atlygina keleiviui būtinas, tinkamas ir pagrįstas patirtas išlaidas.

Ši dalis neturi įtakos nacionaliniams įstatymams ir kitiems teisės aktams, kuriais keleiviams nustatomos palankesnės kelionės nukreipimo kitu maršrutu sąlygos.

4.   Važiavimo kitu maršrutu paslaugos teikėjai neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims suteikia panašaus lygio pagalbą ir prieigą siūlydami alternatyvią transporto paslaugą. Važiavimo kitu maršrutu paslaugos teikėjai neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims gali teikti alternatyvias, jų poreikius atitinkančias paslaugas, kurios skiriasi nuo kitiems keleiviams siūlomų paslaugų.

5.   1 dalies a punkte ir 3 dalyje nurodyti bilietų kainos grąžinimai atliekami per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Valstybės narės gali reikalauti, kad geležinkelio įmonės priimtų tokius prašymus tam tikromis ryšio priemonėmis, jeigu prašymas nesukelia diskriminacinių pasekmių. Kompensacija gali būti išmokėta čekiais ir (arba) suteikiant kitas paslaugas, jei tik tų čekių ar paslaugų sąlygos yra pakankamai lanksčios, visų pirma kalbant apie galiojimo laikotarpį ir paskirties vietą, ir jei keleivis sutinka tuos čekius ir (arba) paslaugas priimti. Iš kompensacijos už bilieto kainą neišskaičiuojamos finansinio sandorio išlaidos, pavyzdžiui, mokesčiai, išlaidos už telefoną ar pašto ženklus.

6.   Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 7 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma bendra prašymų atlyginti išlaidas pagal šį reglamentą forma. Ta bendra forma turi būti patogi naudoti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.   Keleiviai turi teisę pateikti prašymus naudodami 6 dalyje nurodytą bendrą formą. Geležinkelio įmonės negali atmesti prašymo atlyginti išlaidas vien dėl to, kad keleivis nepasinaudojo ta forma. Jei prašymas nėra pakankamai tikslus, geležinkelio įmonė prašo keleivio paaiškinti prašymą ir padeda keleiviui tai padaryti.

1.   Neprarasdamas teisės į transportą, keleivis turi teisę iš geležinkelio įmonės gauti kompensaciją už vėlavimą, kurį jis patyrė keliaudamas tarp išvykimo vietos ir galutinės atvykimo vietos, nurodytų biliete arba tęstinės kelionės biliete, jei išlaidos už jį nebuvo grąžintos pagal 18 straipsnį. Minimalios kompensacijos už vėlavimą yra:

2.   1 dalis taip pat taikoma keleiviams, kurie turi daugkartinį arba abonementinį bilietą. Jeigu tie keleiviai patiria pasikartojančių vėlavimo ar atšaukimo atvejų daugkartinio arba abonementinio bilieto galiojimo laikotarpiu, jie turi teisę gauti tinkamą kompensaciją pagal geležinkelio įmonės kompensavimo taisykles. Šiose taisyklėse turi būti apibrėžti vėlavimo nustatymo ir kompensacijos apskaičiavimo kriterijai. Jeigu per daugkartinio arba abonementinio bilieto galiojimo laikotarpį kartojasi trumpesnio nei 60 minučių vėlavimo atvejai, vėlavimo trukmė gali būti sumuojama ir keleiviams gali būti kompensuojama pagal geležinkelio įmonės kompensavimo taisykles.

3.   Nedarant poveikio 2 daliai, kompensacijos už vėlavimą apskaičiuojamos pagal visą kainą, kurią keleivis faktiškai sumokėjo už paslaugą, kuri vėlavo. Kai vežimo sutartis yra dėl kelionės į abi puses, kompensacija už vėlavimą kelionės pirmyn arba atgal atveju apskaičiuojama pagal biliete nurodytą kainą už tą kelionės atkarpą. Tuo atveju, kai tokia kaina už atskiras kelionės atkarpas nėra nurodyta, kompensacija apskaičiuojama pagal pusę už bilietą sumokėtos kainos. Analogiškai, kompensacija už vėlavimą suteikiant paslaugas pagal bet kurios kitos rūšies vežimo sutartį, suteikiančią keleiviui teisę viena po kitos keliauti dviem ar daugiau atkarpomis, apskaičiuojama proporcingai pagal visą kainą.

4.   Apskaičiuojant vėlavimo trukmę neatsižvelgiama į vėlavimą, kuris, kaip geležinkelio įmonė gali įrodyti, įvyko už Sąjungos ribų.

5.   Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 7 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma bendra kompensacijos prašymų pagal šį reglamentą forma. Ta bendra forma turi būti patogi naudoti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Valstybės narės gali reikalauti, kad geležinkelio įmonės priimtų kompensacijos prašymus tam tikromis ryšio priemonėmis, jeigu toks prašymas nesukelia diskriminacinių pasekmių. Keleiviai turi teisę pateikti prašymus naudodami 5 dalyje nurodytą bendrą formą. Geležinkelio įmonės negali atmesti kompensacijos prašymo vien dėl to, kad keleivis ta forma nepasinaudojo. Jei prašymas nėra pakankamai tikslus, geležinkelio įmonė prašo keleivio paaiškinti prašymą ir padeda keleiviui tai padaryti.

7.   Kompensacija už bilieto kainą sumokama per vieną mėnesį nuo kompensacijos prašymo pateikimo dienos. Kompensacija gali būti išmokėta čekiais ir (arba) suteikiant kitas paslaugas, jei sąlygos yra lanksčios, visų pirma kalbant apie galiojimo laikotarpį ir paskirties vietą. Keleiviui paprašius, kompensacija išmokama pinigais.

8.   Iš kompensacijos už bilieto kainą neišskaičiuojamos finansinio sandorio išlaidos, pavyzdžiui, mokesčiai, išlaidos už telefoną ar pašto ženklus. Geležinkelio įmonės gali nustatyti minimalią sumą, už kurią mažesnės kompensacijos nebus išmokamos. Ši minimali suma negali būti didesnė kaip 4 EUR už bilietą.

9.   Keleiviai neturi teisės į kompensaciją, jei apie vėlavimą jiems pranešta prieš nusiperkant bilietą, arba jei vėlavimas, susidaręs dėl kelionės pratęsimo naudojantis kita paslauga arba dėl vykimo kitu maršrutu, yra trumpesnis nei 60 minučių.

10.   Geležinkelio įmonė neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad vėlavimas, praleistas persėdimas arba atšaukimas buvo tiesiogiai nulemti arba yra neatsiejamai susiję su:

Pirmos pastraipos c punkte nurodytos išimtys neapima geležinkelio įmonės darbuotojų streikų, kitos įmonės, kuri naudojasi ta pačia geležinkelio infrastruktūra, veiksmų ar neveikimo atvejų ir infrastruktūros bei stoties valdytojų veiksmų ar neveikimo atvejų.

1.   Vėlavimo atvykstant ar išvykstant arba paslaugos atšaukimo atveju geležinkelio įmonė ar stoties valdytojas keleivius informuoja apie padėtį ir apie numatomą išvykimo bei numatomą atvykimo laiką, susijusius su paslauga arba pakaitine paslauga, kai tik turi tokią informaciją. Bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai, jei jie turi tokios informacijos, ją taip pat pateikia keleiviui.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodytas vėlavimas siekia 60 minučių ar ilgiau arba jei paslauga atšaukiama, geležinkelio įmonė, teikianti paslaugą, kurią vėluojama suteikti arba kuri buvo atšaukta, keleiviams taip pat nemokamai pasiūlo:

3.   Jei geležinkelio paslauga sutrikdoma ir nebegali būti toliau teikiama arba vėl pradėta teikti per pagrįstą laikotarpį, geležinkelio įmonės kuo greičiau keleiviams pasiūlo alternatyvias transporto paslaugas ir imasi būtinų priemonių.

4.   Geležinkelio įmonės informuoja nukentėjusius keleivius, kaip paprašyti patvirtinimo, kad geležinkelio paslauga buvo suteikta pavėluotai, dėl jos buvo praleistas persėdimas, arba kad tos paslaugos teikimas buvo atšauktas. Šis patvirtinimas taip pat taikomas atsižvelgiant į 19 straipsnyje išdėstytas nuostatas.

5.   Taikydama 1–4 dalis, paslaugas teikianti geležinkelio įmonė ypatingą dėmesį skiria neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų, taip pat juos lydinčių asmenų ir šunų vedlių poreikiams.

6.   Tais atvejais, kai pagal Direktyvos 2012/34/ES 13a straipsnio 3 dalį yra parengti nenumatytųjų atvejų planai, geležinkelio įmonės derina savo veiksmus su stoties valdytoju ir infrastruktūros valdytoju, kad jie būtų pasirengę esminio paslaugų teikimo sutrikimo ir ilgų vėlavimų, dėl kurių stotyje įstrigtų daug keleivių, galimybei. Į tokius nenumatytų atvejų planus įtraukiami perspėjimo ir informacinių sistemų prieinamumo reikalavimai.

1.   Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai, aktyviai dalyvaujant neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims atstovaujančioms organizacijoms ir, kai aktualu, neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų atstovams, nustato, jei dar neturi nustatytų, prieigos vienodomis sąlygomis taisykles, taikomas vežant neįgaliuosius, įskaitant jų asmeninius padėjėjus, pripažintus tokiais pagal nacionalinę praktiką, ir riboto judumo asmenis. Tomis taisyklėmis atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 1300/2014 priedo 4.4.3 punkte nurodytus susitarimus, visų pirma dėl subjekto, atsakingo už pagalbos teikimą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.

2.   Rezervavimas ir bilietai neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims siūlomi be jokio papildomo mokesčio. Geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius negali atsisakyti priimti rezervacijos ar atsisakyti parduoti bilietą neįgaliajam ar riboto judumo asmeniui ar reikalauti, kad toks asmuo būtų lydimas kito asmens, išskyrus atvejus, kai tai absoliučiai būtina siekiant laikytis 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių.

1.   Gavęs prašymą, stoties valdytojas, geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius informuoja neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis – be kita ko, reglamentų (ES) Nr. 454/2011 ir (ES) Nr. 1300/2014 ir Direktyvos (ES) 2019/882 nuostatas atitinkančia prieinama forma, – apie stoties bei susijusios įrangos ir geležinkelio paslaugų prieinamumą ir apie riedmenų prieigos sąlygas pagal 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas prieigos taisykles, taip pat informuoja neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis apie transporto priemonėje įrengtus patogumus.

2.   Kai geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius naudojasi 21 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, atitinkamam neįgaliajam ar riboto judumo asmeniui paprašius, ji (jis) raštu informuoja apie tokių veiksmų priežastis per penkias darbo dienas nuo atsisakymo priimti rezervaciją ar išduoti bilietą arba pareikalavimo, kad asmuo būtų lydimas. Geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius deda pagrįstas pastangas, kad tokiam asmeniui pasiūlytų priimtiną alternatyvią transporto galimybę, atsižvelgiant į jo prieigos poreikius.

3.   Stotyse, kuriose nėra darbuotojų, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai užtikrina, kad pagal 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas prieigos taisykles būtų rodoma lengvai pasiekiama informacija – be kita ko, reglamentų (ES) Nr. 454/2011 ir (ES) Nr. 1300/2014 ir Direktyvos (ES) 2019/882 nuostatas atitinkančia prieinama forma – apie artimiausią stotį, kurioje yra darbuotojų, ir apie tiesiogiai prieinamą pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.

1.   Neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims teikiama tokia pagalba:

2.   21 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatoma naudojimosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis tvarka.

1.   Jeigu geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai praranda arba sugadina neįgaliojo ar riboto judumo asmens naudojamą judėjimo įrangą, įskaitant vežimėlius ir pagalbinius prietaisus, arba praranda ar sužeidžia šunis vedlius, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai yra atsakingi už tokį praradimą, sugadinimą arba sužeidimą, ir nepagrįstai nedelsiant turi už juos kompensuoti. Tą kompensaciją sudaro:

2.   Kai taikoma 1 dalis, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai skubiai deda visas pagrįstas pastangas, kad būtų suteikta skubiai reikalinga laikina pakaitinė judėjimo įranga ar pagalbiniai prietaisai. Neįgaliajam arba riboto judumo asmeniui leidžiama tą laikiną pakaitinę įrangą arba prietaisą turėti tol, kol bus sumokėta 1 dalyje nurodyta kompensacija.

1.   Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai užtikrina, kad visiems darbuotojams, įskaitant naujai įdarbintus darbuotojus, kurie vykdydami savo įprastines pareigas tiesiogiai padeda neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, būtų rengiamas mokymas negalios klausimais, kad jie žinotų, kaip aptarnauti neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis.

Jie taip pat rengia visų stotyse arba traukiniuose tiesiogiai su keleiviais dirbančių darbuotojų mokymus ir reguliarius žinių atnaujinimo kursus, skirtus informuotumui apie neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikius didinti.

2.   Geležinkelio įmonės ir stočių valdytojai gali leisti 1 dalyje nurodytuose mokymuose dalyvauti neįgaliems darbuotojams ir svarstyti galimybę leisti dalyvauti neįgaliems ir riboto judumo keleiviams ir (arba) jiems atstovaujančioms organizacijoms.

1.   Kiekviena geležinkelio įmonė ir stoties, kurioje kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai daugiau kaip 10 000 keleivių, valdytojas kiekvienas atitinkamose savo atsakomybės srityse nustato skundų nagrinėjimo mechanizmą, susijusį su šiame reglamente nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Jie užtikrina, kad jų kontaktiniai duomenys ir darbo kalba (-os) būtų plačiai žinomi keleiviams. Šis mechanizmas netaikomas III skyriuje nurodytiems tikslams.

2.   Keleiviai gali pateikti skundą bet kuriai geležinkelio įmonei ar stoties valdytojui dėl atitinkamų jų atsakomybės sričių per 1 dalyje nurodytus mechanizmus. Skundai turi būti pateikiami tris mėnesius po incidento, dėl kurio teikiamas skundas. Adresatas per vieną mėnesį nuo skundo gavimo pateikia pagrįstą atsakymą arba pagrįstais atvejais informuoja keleivį apie tai, kad jis gaus atsakymą per trumpesnį kaip trijų mėnesių nuo skundo gavimo dienos laikotarpį. Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai visos skundo nagrinėjimo procedūros, įskaitant 33 ir 34 straipsniuose nurodytas skundų nagrinėjimo procedūras, metu saugo duomenis, būtinus norint išnagrinėti skundą, o gavę nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų prašymą šiuos duomenis pateikia joms susipažinti.

3.   Informacija apie skundų nagrinėjimo procedūrą turi būti viešai prieinama, be kita ko, neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Pateikus prašymą, ši informacija pateikiama bent valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonė vykdo veiklą, oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis).

4.   Geležinkelio įmonė 29 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje skelbia gautų skundų skaičių bei kategorijas ir išnagrinėtus skundus, atsakymo pateikimo laiką bei galimus padėties pagerinimo veiksmus.

1.   Geležinkelio įmonės nustato paslaugų kokybės standartus ir įgyvendina kokybės valdymo sistemą, skirtą paslaugų kokybei užtikrinti. Paslaugų kokybės standartai taikomi bent III priede išvardytiems punktams.

2.   Geležinkelio įmonės stebi savo pačių teikiamas paslaugas, kaip nurodyta paslaugų kokybės standartuose. Geležinkelio įmonės savo interneto svetainėje ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d., o vėliau - kas dvejus metus skelbia savo paslaugų kokybės rezultatų ataskaitą. Šios ataskaitos taip pat turi būti paskelbtos Europos Sąjungos geležinkelių agentūros interneto svetainėje.

3.   Stoties valdytojai nustato paslaugų kokybės standartus remdamiesi atitinkamais III priede išvardytais elementais. Jie stebi savo veiklos rezultatus vadovaudamiesi tais standartais, o gavę nacionalinių valdžios institucijų prašymą suteikia joms galimybę susipažinti su informacija apie veiklos rezultatus.

1.   Geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai, parduodami kelionių geležinkeliu bilietus, informuoja keleivius apie jų teises ir pareigas pagal šį reglamentą. Siekdami laikytis šio informavimo reikalavimo, jie gali naudoti jiems pateiktą šio reglamento nuostatų santrauką, kurią visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis parengia Komisija. Jie pateikia tą informaciją spausdintine arba elektronine forma ar kitomis priemonėmis, įskaitant Direktyvos (ES) 2019/882 ir Reglamento (ES) Nr. 1300/2014 nuostatas atitinkančias prieinamas formas. Jie nurodo, kur tokią informaciją galima gauti atšaukimo, praleisto persėdimo ar ilgo vėlavimo atveju.

2.   Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai stotyje, traukinyje ir savo interneto svetainėje tinkamu būdu, įskaitant Direktyvos (ES) 2019/882 ir Reglamento (ES) Nr. 1300/2014 nuostatas atitinkančias prieinamas formas, informuoja keleivius apie jų teises bei pareigas pagal šį reglamentą ir valstybių narių pagal 31 straipsnį paskirtos įstaigos ar įstaigų kontaktinius duomenis.

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą ar įstaigas, atsakingas už šio reglamento vykdymo užtikrinimą. Kiekviena įstaiga imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų gerbiamos keleivių teisės.

2.   Kiekvienos įstaigos organizacinė struktūra, finansavimo sprendimai, teisinė struktūra ir sprendimų priėmimo procesas yra nepriklausomi nuo infrastruktūros valdytojų, mokesčių surinkimo įstaigų, pajėgumų paskirstymo įstaigų ar geležinkelio įmonių.

3.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie įstaigą ar įstaigas, paskirtas pagal šį straipsnį, ir apie jos ar jų atitinkamas pareigas. Komisija ir paskirtos įstaigos šią informaciją skelbia savo interneto svetainėse.

4.   Šiame skyriuje nustatytos vykdymo užtikrinimo pareigos, susijusios su geležinkelio įmonėmis, stoties valdytojais ir infrastruktūros valdytojais, netaikomos Kiprui ir Maltai, kol jų atitinkamose teritorijose nėra geležinkelio sistemos, o geležinkelio įmonių atžvilgiu – kol Kipro ar Maltos pagal 2 straipsnio 1 dalį paskirta licencijas išduodanti institucija neišdavė licencijos.

1.   Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos įdėmiai stebi, kaip laikomasi šio reglamento, įskaitant reglamentus (ES) Nr. 454/2011 ir (ES) Nr. 1300/2014, tiek, kiek šie reglamentai yra nurodyti šiame reglamente, ir imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų saugomos keleivių teises.

2.   1 dalies tikslu geležinkelio įmonės, stoties valdytojai ir infrastruktūros valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai, nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms pateikus prašymą, nepagrįstai nedelsiant ir bet kokiu atveju per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo pateikia toms įstaigoms aktualius dokumentus ir informaciją. Sudėtingais atvejais nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga gali pratęsti šį laikotarpį ne ilgiau kaip trims mėnesiams nuo prašymo gavimo dienos. Vykdydamos savo funkcijas nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos atsižvelgia į informaciją, kurią joms pateikė pagal 33 straipsnį skundams nagrinėti paskirta įstaiga, jei tai yra ne ta pati įstaiga. Remdamosi tokios įstaigos perduotais individualiais skundais, jos taip pat gali spręsti dėl vykdymo užtikrinimo priemonių.

3.   Kas dvejus metus, ne vėliau kaip kitų metų kalendorinių metų birželio mėn. 30 d. nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos paskelbia ataskaitas su savo veiklos statistiniais duomenimis, įskaitant taikytas sankcijas. Šios ataskaitos turi būti pateikiamos Europos Sąjungos geležinkelių agentūros interneto svetainėje.

4.   Geležinkelio įmonės savo kontaktinius duomenis pateikia valstybės narės, kurioje vykdo veiklą, nacionalinei (-ėms) vykdymo užtikrinimo įstaigai (-oms).

1.   Nedarant poveikio vartotojų teisėms ginti savo teises alternatyviomis priemonėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES (15) negavęs palankaus sprendimo dėl skundo, pateikto geležinkelio įmonei ar stoties valdytojui pagal 28 straipsnį, keleivis gali per tris mėnesius nuo informacijos apie pirminio skundo atmetimą gavimo dienos pateikti skundą nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai ar bet kuriai kitai pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtai įstaigai. Jei per tris mėnesius nuo pirminio skundo pateikimo dienos keleivis negauna atsakymo, jis turi teisę pateikti skundą nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai ar bet kuriai kitai pagal 2 dalį paskirtai įstaigai. Prireikus, ta įstaiga informuoja skundo pateikėją apie jo teisę pateikti skundą alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigoms, siekiant apginti asmenines savo teises.

2.   Skundus dėl šio reglamento įtariamų pažeidimų keleiviai gali pateikti nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės tuo tikslu paskirtai įstaigai.

3.   Per dvi savaites nuo skundo gavimo dienos nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga ar bet kuri kita pagal 2 dalį paskirta įstaiga patvirtina jį gavusi. Skundų nagrinėjimo procedūra trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo skundo bylos parengimo dienos. Jei atvejis sudėtingas, ta įstaiga gali tą laikotarpį pratęsti iki šešių mėnesių. Tokiu atveju ji informuoja keleivį apie tokio pratęsimo priežastis ir laiką, kurio, kaip tikimasi, reikės procedūrai užbaigti. Ilgiau nei šešis mėnesius gali būti nagrinėjami tik su teismo procesais susiję atvejai. Jei ta įstaiga yra ir alternatyvaus ginčų sprendimo įstaiga, kaip tai suprantama Direktyvoje 2013/11/ES, taikomi toje direktyvoje nustatyti terminai.

Skundų nagrinėjimo procedūra turi būti prieinama neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.

4.   Keleivių skundus dėl incidentų, susijusių su geležinkelio įmone, nagrinėja tai įmonei leidimą išdavusios valstybės narės nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga ar bet kuri kita pagal 2 dalį paskirta įstaiga.

5.   Jei skundas susijęs su įtariamais stoties arba infrastruktūros valdytojų padarytais pažeidimais, skundą nagrinėja valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko incidentas, nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga ar bet kuri kita pagal 2 dalį paskirta įstaiga.

6.   Bendradarbiaudamos pagal 34 straipsnį, nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos dėl pateisinamų priežasčių, ypač dėl kalbos ar gyvenamosios vietos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 4 arba 5 dalies arba jų abiejų, jei tai naudinga keleiviams.

1.   Jei pagal 31 ir 33 straipsnius yra paskirtos skirtingos įstaigos, pagal Reglamentą (ES) 2016/679 sukuriami informacijos teikimo mechanizmai siekiant užtikrinti tų įstaigų keitimąsi informacija, kad nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai būtų padedama atlikti jai paskirtas priežiūros ir vykdymo užtikrinimo užduotis, o pagal 33 straipsnį paskirta skundų nagrinėjimo įstaiga galėtų rinkti individualiems skundams nagrinėti būtiną informaciją.

2.   Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos koordinavimo tikslais keičiasi informacija apie savo darbą ir sprendimų priėmimo principus bei praktiką. Komisija joms padeda vykdyti tą užduotį.

3.   Sudėtingais atvejais, pavyzdžiui, atvejais, susijusiais su keliais skundais arba keliais operatoriais, tarpvalstybine kelione ar incidentais kitos valstybės narės nei valstybė narė, kuri išdavė įmonei licenciją, teritorijoje, ypač kai nėra aišku, kuri nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga yra kompetentinga, arba kai tai palengvintų arba paspartintų skundo nagrinėjimą, nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos bendradarbiauja, kad nustatytų vadovaujančią įstaigą, kuri vykdys keleiviams skirto vieno kontaktinio centro funkcijas. Visos susijusios nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos bendradarbiauja, kad būtų palengvintas skundo nagrinėjimas, be kita ko, dalijasi informacija, padeda išversti dokumentus ir teikia informaciją apie incidentų aplinkybes. Keleiviai informuojami apie tai, kuri įstaiga atlieka vadovaujančios įstaigos funkcijas.

1.   Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša apie tas taisykles ir priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2.   Bendradarbiaudama pagal 34 straipsnį, nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga, kuri yra kompetentinga 33 straipsnio 4 ar 5 dalies tikslais, gavusi skundą nagrinėjančios nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos prašymą, tiria tos įstaigos nurodytą šio reglamento pažeidimą ir prireikus taiko sankcijas.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   36 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. birželio 6 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 36 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 36 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose Vienodosiose taisyklėse:

6 straipsnis

Vežimo sutartis

7 straipsnis

Bilietas

8 straipsnis

Vežimo mokesčio mokėjimas ir grąžinimas

9 straipsnis

Teisė būti vežamam. Atsisakymas vežti

10 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos administracinės institucijos.

11 straipsnis

Traukinių atšaukimas ir vėlavimas. Praleisti persėdimai

Vežėjas prireikus turi ant bilieto patvirtinti, kad traukinys buvo atšauktas arba buvo praleistas persėdimas.

12 straipsnis

Priimtini daiktai ir gyvūnai

13 straipsnis

Tikrinimas

14 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos administracinės institucijos, kai, jį vežant, jis turi vežamų daiktų (rankinį bagažą, registruotą bagažą, transporto priemones, įskaitant jų krovinį) ar gyvūnų. Jis dalyvauja tikrinant šiuos daiktus, jeigu kiekvienos valstybės įstatymuose ir taisyklėse nėra numatyta kitaip.

15 straipsnis

Priežiūra

Prižiūrėti rankinį bagažą ir gyvūnus, kuriuos keleivis pasiėmė, yra jo atsakomybė.

16 straipsnis

Registruoto bagažo siuntimas

17 straipsnis

Bagažo registravimo kvitas

18 straipsnis

Registravimas ir vežimas

19 straipsnis

Registruoto bagažo vežimo mokesčių mokėjimas

Jei keleivis ir vežėjas nesusitarė kitaip, registruoto bagažo vežimo mokesčiai mokami registravimo metu.

20 straipsnis

Registruoto bagažo žymėjimas

Ant kiekvieno bagažo vieneto gerai matomoje vietoje keleivis privalo pakankamai patvariai ir įskaitomai nurodyti:

21 straipsnis

Teisė disponuoti registruotu bagažu

22 straipsnis

Išdavimas

23 straipsnis

Vežimo sąlygos

Bendrųjų vežimo sąlygų specialiose nuostatose, reglamentuojančiose transporto priemonių vežimą, visų pirma nurodomos priėmimo vežti, registravimo, pakrovimo ir vežimo, iškrovimo ir išdavimo sąlygos bei keleivio pareigos.

24 straipsnis

Vežimo kvitas

25 straipsnis

Taikoma teisė

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas transporto priemonėms taikomos su bagažo vežimu susijusios III skyriaus nuostatos.

26 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

27 straipsnis

Nuostolių atlyginimas mirties atveju

28 straipsnis

Nuostolių atlyginimas kūno sužalojimo atveju

Kūno sužalojimo ar kitos fizinės ar psichinės žalos keleiviui atveju atlyginami šie nuostoliai:

29 straipsnis

Kompensacija už kitą fizinę žalą

Nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar vežėjas privalo atlyginti nuostolius už kitokį, nei numatyta 27 ir 28 straipsniuose, kūno sužalojimą ir kokiu laipsniu.

30 straipsnis

Nuostolių atlyginimo forma ir suma mirties ir kūno sužalojimo atveju

31 straipsnis

Kitos transporto rūšys

32 straipsnis

Atsakomybė traukinių atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo atveju

33 straipsnis

Atsakomybė

34 straipsnis

Nuostolių atlyginimo riba daiktų praradimo arba sugadinimo atveju

Kai vežėjas yra atsakingas pagal 33 straipsnio 1 dalį, jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri negali būti didesnė kaip 1 400 apskaitos vienetų vienam keleiviui.

35 straipsnis

Atsakomybės netaikymas

Vežėjas neatsako už keleiviui padarytus nuostolius ar žalą tuo atveju, kai keleivis neįvykdo muitinės ar kitų administracinio valdymo institucijų reikalaujamų formalumų.

36 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

37 straipsnis

Įrodinėjimo pareiga

38 straipsnis

Paeiliui vežantys vežėjai

Keli vienas po kito vežimą vykdantys vežėjai Jei viena vežimo sutartimi reglamentuojamą vežimą vykdo keli vežėjai vienas po kito, kiekvienas vežėjas, perimdamas bagažą su bagažo registravimo kvitu ar transporto priemonę su vežimo kvitu, siųsdami bagažą ar veždami transporto priemones tampa vežimo sutarties šalimi ir vadovaujasi bagažo registravimo kvite arba vežimo kvite nurodytomis sąlygomis bei prisiima su tuo susijusias pareigas. Šiuo atveju kiekvienas vežėjas atsako už vežimą visu maršrutu iki išdavimo.

39 straipsnis

Pavaduojantis vežėjas

40 straipsnis

Nuostolių prezumpcija

41 straipsnis

Nuostolių kompensavimas

42 straipsnis

Žalos kompensavimas

43 straipsnis

Kompensacija už pavėlavimą pristatant

44 straipsnis

Kompensacija už vėlavimą

45 straipsnis

Nuostolių kompensavimas

Visos transporto priemonės ar jos dalies praradimo atveju teisę į transporto priemonę turinčiam asmeniui mokama kompensacija už įrodytus nuostolius ar žalą apskaičiuojama remiantis įprastine transporto priemonės verte. Ji neturi viršyti 8 000 apskaitos vienetų. Pakrauta arba nepakrauta priekaba laikoma atskira transporto priemone.

46 straipsnis

Atsakomybė dėl kitų daiktų

47 straipsnis

Taikoma teisė

Atsižvelgiant į šio skirsnio nuostatas transporto priemonėms taikomos su atsakomybe dėl bagažo susijusios 2 skirsnio nuostatos.

48 straipsnis

Teisės įvesti atsakomybės apribojimus praradimas

Šiose Vienodosiose taisyklėse numatyti atsakomybės apribojimai, taip pat nacionalinės teisės aktų nuostatos, ribojančios kompensavimą nustatyto dydžio išmoka, netaikomos, kai įrodoma, kad nuostoliai ar žala patirta dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas padaryti nuostolių ar žalos arba neatsargiai, žinodamas, kad tokie nuostoliai arba žala galimi.

49 straipsnis

Konvertavimas ir palūkanos

50 straipsnis

Atsakomybė branduolinių incidentų atveju

Pagal šias Vienodąsias taisykles vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už nuostolius ar žalą, patirtą dėl branduolinio incidento, kai branduolinio įrenginio valdytojas ar kitas jį pavaduojantis asmuo yra atsakingas už nuostolius ar žalą pagal valstybės įstatymus ir taisykles, reglamentuojančias atsakomybę branduolinės energijos srityje.

51 straipsnis

Asmenys, už kuriuos yra atsakingas vežėjas

Vežėjas atsako už savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jis naudojasi teikdamas vežimo paslaugas, kai šie darbuotojai ir kiti asmenys veikia savo įgaliojimų ribose. Geležinkelio infrastruktūros, kuria naudojantis vykdomas vežimas, valdytojai laikomi asmenimis, kurių paslaugomis vežėjas naudojasi teikdamas vežimo paslaugas.

52 straipsnis

Kiti veiksmai

53 straipsnis

Specialūs atsakomybės principai

Keleivis atsakingas vežėjui už nuostolius ar žalą:

nebent jis įrodo, kad nuostoliai ar žala buvo patirti dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti, ir dėl pasekmių, kurioms jis negalėjo užkirsti kelio, nepaisant to, kad jis buvo atidus kaip to reikalaujama iš sąžiningo keleivio. Ši nuostata neturi poveikio vežėjo atsakomybei pagal 26 straipsnį ir 33 straipsnio 1 dalį.

54 straipsnis

Dalinių nuostolių ar žalos nustatymas

55 straipsnis

Reikalavimai

56 straipsnis

Vežėjai, kuriems galima pareikšti ieškinį

58 straipsnis

Teisės pareikšti ieškinį mirties arba kūno sužalojimo atveju išnykimas

59 straipsnis

Teisės pareikšti su bagažo vežimu susijusį ieškinį išnykimas

60 straipsnis

Ieškinio senaties terminai

61 straipsnis

Užmokesčio už vežimą pasidalinimas

62 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisė

63 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka

64 straipsnis

Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės

Vežėjai gali sudaryti susitarimus, pagal kuriuos nukrypstama nuo 61 ir 62 straipsnių.