EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32021R0557
Regulation (EU) 2021/557 of the European Parliament and of the Council of 31 March 2021 amending Regulation (EU) 2017/2402 laying down a general framework for securitisation and creating a specific framework for simple, transparent and standardised securitisation to help the recovery from the COVID-19 crisis (Text with EEA relevance)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/557 2021 m. kovo 31 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės (Tekstas svarbus EEE)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/557 2021 m. kovo 31 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės (Tekstas svarbus EEE)
PE/70/2020/REV/1
OL L 116, 2021 4 6, p. 1–24
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
- Date of document:
- 31/03/2021; pasirašymo data
- Date of effect:
- 09/04/2021; įsigaliojimas paskelbimo data +3 žr. str. 2
- Date of signature:
- 31/03/2021
- Date of end of validity:
- No end date
- Author:
- Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba
- Form:
- Reglamentas
- Additional information:
- taikymas EEE
- Procedure number:
- Link
- European Parliament - Legislative observatory
- Treaty:
- Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
- Legal basis:
- Proposal:
-
- 52020PC0282 Adopted on: 31/03/2021
- Link
- Link
- Link
- Link
- Link
- Select all documents mentioning this document No data available in the table
- Modifies:
-
Relation Act Comment Subdivision concerned From To Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 18 punktas (a) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 19 dalis 1 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 19 pavadinimas 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 2 punktas 24 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 2 punktas 25 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 2 punktas 26 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 2 punktas 27 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 2 punktas 28 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 2 punktas 29 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 2 punktas 30 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 2 punktas 31 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 22 dalis 4 pastraipa 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 22 dalis 6 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 27 dalis 1 pastraipa 1 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 27 dalis 1 pastraipa 2 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 27 dalis 2 pastraipa 1 sakinys 1 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 27 dalis 2 pastraipa 2 sakinys 1 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 27 dalis 4 sakinys 1 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 27 dalis 5 sakinys 1 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 27 dalis 6 pastraipa 2 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 27 dalis 7 pastraipa 2 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 28 dalis 1 sakinys 1 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 29 dalis 5 sakinys 2 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 30 dalis 2 punktas (a) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 30 dalis 2 punktas (aa) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 30 dalis 2 punktas (d) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 30 dalis 2 punktas (e) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 31 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 32 dalis 1 punktas (e) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 32 dalis 2 punktas (d) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 32 dalis 2 punktas (h) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 4 pastraipa 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 4 punktas (a) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 4 punktas (aa) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 43a 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 44 pastraipa 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 44 pastraipa 1 punktas (e) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 Repeal straipsnis 45 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 45a 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 46 pastraipa 2 punktas (f) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 46 pastraipa 2 punktas (i) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 5 dalis 1 punktas (f) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 6 dalis 1 pastraipa 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 6 dalis 3a 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 6 dalis 7 pastraipa 1 punktas (f) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 6 dalis 7 pastraipa 1 punktas (g) 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas straipsnis 6 dalis 7 pastraipa 2 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas straipsnis 9 dalis 1 pastraipa 09/04/2021 Modifies 32017R2402 pakeitimas skirsnis 1 skyrius 4 pavadinimas 09/04/2021 Modifies 32017R2402 papildymas skirsnis 2a 09/04/2021 - Instruments cited:
- Link
- EUROVOC descriptor:
- Subject matter:
- Directory code:
-
- 06.20.20.20 Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas / Taikymas pagal sektorius / Paslaugos / Bankai
|
2021 4 6 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 116/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/557
2021 m. kovo 31 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
COVID-19 krizė daro didelį poveikį valstybių narių žmonėms, įmonėms, sveikatos priežiūros sistemoms ir ekonomikai. Savo 2020 m. gegužės 27 d. komunikate „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ Komisija pažymėjo, kad likvidumas ir galimybė gauti finansavimą artimiausiais mėnesiais ir toliau liks iššūkiu. Todėl labai svarbu paremti atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos sukelto didelio ekonominio sukrėtimo nustatant tikslinius galiojančių finansų srities teisės aktų pakeitimus; |
|
(2) |
COVID-19 pandemijos sukeltas stiprus ekonominis sukrėtimas ir išimtinės viruso plitimo valdymo priemonės, kurių reikėjo imtis, daro didelį poveikį ekonomikai. Įmonės susiduria su tokiais sunkumais kaip tiekimo grandinių sutrikdymas, laikinas uždarymas ir sumažėjusi paklausa, o namų ūkiams kyla nedarbo ir pajamų sumažėjimo problema. Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos ėmėsi visapusiškų veiksmų, kad padėtų namų ūkiams ir mokioms įmonėms ištverti šį didelį, tačiau laikiną ekonominės veiklos sulėtėjimą ir įveikti dėl to sulėtėjimo atsirandančius likvidumo trūkumus; |
|
(3) |
svarbu, kad kredito įstaigos ir investavimo įmonės (toliau – įstaigos) naudotų savo kapitalą ten, kur jo labiausiai reikia, o Sąjungos reguliavimo sistema tam sudaro palankesnes sąlygas, kartu užtikrindama, kad įstaigos veiktų apdairiai. Be dabartinėse taisyklėse numatytų lankstumo nuostatų, tiksliniais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 (4) pakeitimais būtų užtikrinta, kad Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais sistemoje būtų numatyta papildoma priemonė, padedanti skatinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 krizės; |
|
(4) |
atsižvelgiant į išskirtines COVID-19 krizės aplinkybes ir beprecedentį jos sukeltų iššūkių mastą būtina imtis skubių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad įstaigos būtų pajėgios nukreipti pakankamai lėšų į įmones, tokiu būdu siekiant padėti joms įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominį sukrėtimą; |
|
(5) |
dėl COVID-19 krizės visų pirma kyla rizika, kad padidės neveiksnių pozicijų skaičius ir įstaigų poreikis tvarkyti savo neveiksnias pozicijas ir spręsti jų problemą. Vienas iš būdų įstaigoms tai padaryti – prekyba jų neveiksniomis pozicijomis rinkoje atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais. Be to, dabartinėmis sąlygomis labai svarbu, kad sisteminės svarbos finansų sistemos dalių rizika būtų mažinama ir kad skolintojai sustiprintų savo kapitalo pozicijas. Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais yra vienas iš būdų to pasiekti, kaip ir, pavyzdžiui, sukaupiant naujų nuosavų lėšų; |
|
(6) |
specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai (SPPVPS) turėtų būti įsteigti tik tose trečiosiose valstybėse, kurios Sąjungos nėra įtrauktos (5) į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą ir į jo atnaujinimus (I priedas) arba į didelės rizikos trečiųjų valstybių, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą. II priede dėl dabartinės bendradarbiavimo su ES padėties, susijusios su bendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų prisiimtais įsipareigojimais įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus, pranešama apie diskusijų su tam tikromis bendradarbiaujančiomis trečiosiomis valstybėmis, iš kurių kai kuriose šiuo metu palaikoma žalinga mokesčių praktika, padėtį. Tokiomis diskusijomis turėtų būti siekiama laiku užbaigti tokias žalingas mokesčių praktikas, siekiant išvengti apribojimų ateityje įsteigti SPPVPS; |
|
(7) |
siekiant sustiprinti nacionalinių institucijų gebėjimus kovoti su mokesčių vengimu, investuotojas turėtų pranešti valstybės narės, kurioje yra jo rezidavimo vieta mokesčių tikslais, kompetentingoms mokesčių institucijoms visuomet, kai jis ketina investuoti į SPPVPS, įsteigtą po šio reglamento taikymo pradžios datos jurisdikciją turinčiame subjekte, nurodytame II priede dėl žalingo mokesčių režimo naudojimo. Ši informacija gali būti naudojama siekiant įvertinti, ar investuotojas gauna mokestinės naudos; |
|
(8) |
kaip savo nuomonėje dėl neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo tvarkos (6) nurodė Europos bankininkystės institucija (toliau – EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (7), rizika, susijusi su turtu, kuriuo užtikrinamas neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, ekonominiu požiūriu skiriasi nuo rizikos, susijusios su veiksnaus turto pakeitimu vertybiniais popieriais. Neveiksnios pozicijos pakeičiamos vertybiniais popieriais taikant diskontą jų nominaliajai arba neapmokėtai vertei ir atspindi tai, kaip rinka vertina, be kita ko, tikimybę, kad skolos pertvarkymas užtikrins pakankamus pinigų srautus ir turto susigrąžinimą. Taigi investuotojai patiria riziką, kad turto skolos pertvarkymas neužtikrins pakankamų pinigų srautų ir turto susigrąžinimo, siekiant padengti grynąją neveiksnių pozicijų pirkimo vertę. Vadinasi, investuotojų faktinę nuostolių riziką atspindi ne nominalioji portfelio vertė, bet diskontuota vertė, t. y. vertė, už kurią perduodamas pagrindinis turtas atėmus kainos diskontą. Todėl neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju rizikos išlaikymo sumą tikslinga apskaičiuoti remiantis ta diskontuota verte; |
|
(9) |
rizikos išlaikymo reikalavimas suderina iniciatorių, rėmėjų bei pirminių skolintojų, dalyvaujančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose, interesus ir investuotojų interesus. Paprastai veiksnaus turto pakeitimo vertybiniais popieriais atveju labiausiai suinteresuotas pardavėjas yra iniciatorius. Jis dažnai taip pat yra pirminis skolintojas. Tačiau neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju iniciatoriai stengiasi iš savo balansų pašalinti turtą, su kuriuo susiję įsipareigojimai nevykdomi, nes nebenori turėti su tokiu turtu jokių sąsajų. Tokiais atvejais turto valdymo įmonė yra kur kas labiau suinteresuota turto pertvarkymu ir vertės susigrąžinimu; |
|
(10) |
prieš 2008 m. finansų krizę tam tikra pakeitimo vertybiniais popieriais veikla buvo grindžiama inicijavimo siekiant paskirstyti modeliu. Pagal tą modelį pakeitimui vertybiniais popieriais buvo atrenkamas prastesnės kokybės turtas ir taip kenkiama investuotojams, kuriems galiausiai tekdavo didesnė rizika, nei jie galbūt ketino prisiimti. Siekiant užkirsti kelią tokiai praktikai ateityje, buvo nustatytas reikalavimas patikrinti kredito suteikimo standartus, taikomus sukuriant vertybiniais popieriais keičiamą turtą. Tačiau neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju kredito suteikimo standartai, kurie taikomi inicijuojant turto pakeitimą vertybiniais popieriais, nėra tokie svarbūs, atsižvelgiant į specifines aplinkybes, įskaitant to neveiksnaus turto pirkimą ir pakeitimo vertybiniais popieriais rūšį. Investicijų į neveiksnių pozicijų pakeitimą vertybiniais popieriais atveju kur kas svarbesni veiksniai yra patikimų standartų naudojimas parenkant ir įkainojant pozicijas. Todėl būtina iš dalies pakeisti kredito suteikimo standartų patikrinimo nuostatas, siekiant sudaryti sąlygas investuotojui atlikti išsamų neveiksnaus turto kokybės ir veiksnumo patikrinimą, kad jis galėtų priimti racionalų, tinkama informacija pagrįstą investavimo sprendimą, sykiu užtikrinant, kad ta nukrypti leidžiančia nuostata nebūtų piktnaudžiaujama. Todėl neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti patikimų pozicijų parinkimo ir įkainojimo standartų taikymą; |
|
(11) |
sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais yra susijęs su paskolų, paprastai didelių įmonių paskolų arba mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) paskolų, grupės kredito rizikos perdavimu sudarant kredito užtikrinimo sutartį, pagal kurią iniciatorius iš investuotojo perka kredito užtikrinimo paslaugą. Toks kredito užtikrinimas pasiekiamas naudojant finansines garantijas arba kredito išvestines finansines priemones, o iniciatorius išlaiko turto nuosavybę ir ji nėra perduodama SPPVPS, kaip kad tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju. Iniciatorius, kaip užtikrinimo pirkėjas, įsipareigoja sumokėti kredito užtikrinimo įmoką, kuri užtikrina grąžą investuotojams. Savo ruožtu investuotojas, kaip užtikrinimo pardavėjas, įsipareigoja sumokėti konkrečią kredito užtikrinimo išmoką įvykus iš anksto nustatytam kredito įvykiui; |
|
(12) |
bendras pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrų sudėtingumas bei susijusi rizika turėtų būti atitinkamai mažinami ir neturėtų būti teikiama jokių reguliavimo paskatų iniciatoriams, kurios paskatintų juos teikti pirmenybę sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, o ne tradiciniam pakeitimui vertybiniais popieriais. Todėl paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimai turėtų glaudžiai derėti su tradicinio tikro pardavimo PSS pakeitimo vertybiniais popieriais kriterijais; |
|
(13) |
PSS tradiciniam pakeitimui vertybiniais popieriais galioja tam tikri reikalavimai, kurie PSS balansiniam pakeitimui vertybiniais popieriais netinka dėl šių dviejų rūšių pakeitimui vertybiniais popieriais būdingų skirtumų, visų pirma dėl to, kad sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju rizika perduodama pagal kredito užtikrinimo sutartį, o ne parduodant pagrindinį turtą. Todėl, siekiant atsižvelgti į šiuos skirtumus, PSS kriterijai turėtų būti pritaikyti, kai reikia. Be to, būtina nustatyti naujus reikalavimus, konkrečiai taikomus sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, siekiant užtikrinti, kad PSS sistema būtų orientuota tik į balansinį sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais ir kad kredito užtikrinimo sutarties struktūra būtų tinkama tiek iniciatoriaus, tiek investuotojo interesams apsaugoti. Derėtų siekti tais naujais reikalavimais sumažinti sandorio šalies kredito riziką, kylančią tiek iniciatoriui, tiek investuotojui; |
|
(14) |
kredito rizikos perdavimo objektas turėtų būti Sąjungos reguliuojamos įstaigos inicijuotos arba įsigytos pozicijos, susijusios su jos pagrindine skolinimo veikla ir įtrauktos į jos balansą arba – grupės struktūros atveju – į jos konsoliduotą balansą paskutinę sandorio dieną. Taikant šį reikalavimą iniciatoriui įtraukti vertybiniais popieriais pakeistas pozicijas į balansą, į PSS nuorodos taikymo sritį neturėtų patekti arbitražinio pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai; |
|
(15) |
svarbu, kad iniciatorių, rėmėjų ir pirminių skolintojų, dalyvaujančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose, interesai būtų suderinti. Reglamentu (ES) 2017/2402 nustatytas rizikos išlaikymo reikalavimas, taikomas visų rūšių pakeitimui vertybiniais popieriais, padeda suderinti tuos interesus. Toks reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas PSS balansiniam pakeitimui vertybiniais popieriais. Bent iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas turėtų nuolat išlaikyti reikšmingą, ne mažesnę kaip 5 % grynąją pakeitimo vertybiniais popieriais ekonominę dalį. Gali būti pagrįstos didesnės rizikos išlaikymo proporcijos, ir rinkoje jų jau yra pastebėta; |
|
(16) |
iniciatorius turėtų užtikrinti, kad tos pačios kredito rizikos neapdraustų daugiau nei vieną kartą kredito užtikrinimo įsigijimo būdu, papildomai prie jau atliekant PSS balansinį pakeitimą vertybiniais popieriais suteikto kredito užtikrinimo. Siekiant užtikrinti kredito užtikrinimo sutarties patikimumą, ji turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (8) 249 straipsnyje nustatytus kredito rizikos mažinimo kriterijus, kuriuos turi atitikti įstaigos, siekiančios perduoti reikšmingą riziką sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais būdu; |
|
(17) |
PSS balansiniam pakeitimui vertybiniais popieriais gali būti taikoma nenuosekli amortizacija, kad būtų išvengta neproporcingų pagrindinių pozicijų užtikrinimo ir portfelio raidos išlaidų. Tam tikri su veiksnumu susiję priežastiniai veiksniai turėtų lemti nuoseklios amortizacijos taikymą, siekiant užtikrinti, kad kredito užtikrinimą teikiantys segmentai nebūtų anksčiau amortizuoti, kai sandorio laikotarpio pabaigoje atsiranda didelių nuostolių, tokiu būdu užtikrinant, kad nebūtų pakenkta reikšmingam rizikos perdavimui; |
|
(18) |
siekiant išvengti iniciatoriaus ir investuotojo konfliktų ir užtikrinti teisinį tikrumą dėl įsigyto pagrindinių pozicijų kredito užtikrinimo apimties, toks kredito užtikrinimas turėtų būti susietas su aiškiai nustatytų subjektų ar įsipareigojančiųjų asmenų aiškiai nustatytomis pagrindinėmis prievolėmis, iš kurių atsiranda pagrindinės pozicijos. Todėl informaciniame registre turėtų būti nuolat aiškiai nurodytos ir atnaujinamos pagrindinės prievolės, kurioms perkamas užtikrinimas. Tas reikalavimas taip pat turėtų netiesiogiai būti kriterijaus, pagal kurį nustatomas PSS balansinis pakeitimas vertybiniais popieriais ir pagal kurį PSS sistema netaikoma arbitražiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, sudedamoji dalis; |
|
(19) |
kredito įvykiai, kuriems įvykus pagal kredito užtikrinimo sutartį turi būti mokamos išmokos, turėtų apimti bent jau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečiosios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje išvardytus kredito įvykius. Tokie įvykiai yra rinkoje gerai žinomi ir atpažįstami ir turėtų padėti užtikrinti suderinamumą su rizikos ribojimo sistema. Restruktūrizavimo priemonėmis, kurias sudaro lengvatos skolininkui, susidūrusiam arba susidursiančiam su sunkumais įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, neturėtų būti kliudoma inicijuoti kredito įvykio; |
|
(20) |
iniciatoriaus, kaip užtikrinimo pirkėjo, teisė laiku gauti išmokas už faktinius nuostolius turėtų būti tinkamai apsaugota. Atitinkamai sandorio dokumentuose turėtų būti numatytas patikimas ir skaidrus atsiskaitymo procesas, per kurį būtų nustatomi faktiniai referencinio portfelio nuostoliai, siekiant apsaugoti iniciatorių nuo nepakankamos išmokos. Nuostolių pertvarkymas gali būti ilgas procesas, todėl, siekiant užtikrinti, kad išmokos iniciatoriui būtų išmokėtos laiku, tarpinius mokėjimus reikėtų atlikti ne vėliau kaip per šešis mėnesius po tokio kredito įvykio dienos. Be to, reikėtų nustatyti galutinio patikslinimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrinama, kad tarpiniai mokėjimai padengtų faktinius nuostolius, ir užkertamas kelias tam, kad už tuos tarpinius nuostolius nebūtų permokėta investuotojų nenaudai. Nuostolių atlyginimo tvarkoje taip pat turėtų būti aiškiai nurodytas ilgiausias, bet ne ilgesnis nei dveji metai, termino pratęsimo laikotarpis, kurio šių pozicijų pertvarkymo procesas neturėtų viršyti. Ta nuostolių atlyginimo tvarka turėtų būti užtikrintas susitarimo dėl kredito užtikrinimo veiksmingumas iniciatoriaus atžvilgiu, o investuotojams suteikiamas teisinis tikrumas dėl jų prievolės mokėti išmokas pabaigos datos, taigi taip prisidedant prie sklandaus rinkos veikimo; |
|
(21) |
rinkoje plačiai taikoma praktika, kai naudojamasi trečiosios šalies tikrintojo paslaugomis, nes taip visoms sandorio šalims padidinamas teisinis tikrumas ir sumažinama galimų ginčų bei bylinėjimosi dėl nuostolių paskirstymo proceso tikimybė. Siekiant padidinti sandorio nuostolių atlyginimo tvarkos patikimumą, reikėtų paskirti trečiosios šalies tikrintoją įvykus kredito įvykiui atlikti faktinę tam tikrų kredito užtikrinimo aspektų teisingumo ir tikslumo peržiūrą; |
|
(22) |
kredito užtikrinimo įmokos turėtų priklausyti tik nuo užtikrinamo segmento neapmokėtos vertės ir kredito rizikos. PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apibrėžtos įmokos neturėtų būti leistinos, nes jos galėtų būti naudojamos siekiant pakenkti veiksmingam iniciatoriaus, kaip užtikrinimo pirkėjo, rizikos perdavimui užtikrinimo pardavėjams. Kiti susitarimai, pavyzdžiui, išankstiniai įmokų mokėjimai, lengvatų mechanizmai arba pernelyg sudėtingos įmokų struktūros, taip pat turėtų būti draudžiami PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju; |
|
(23) |
siekiant užtikrinti kredito užtikrinimo stabilumą ir tęstinumą, reikėtų suteikti galimybę iniciatoriui pirma laiko nutraukti PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį tik tam tikromis ribotomis ir aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis. Nors iniciatoriui turėtų būti suteikta teisė pirma laiko nutraukti kredito užtikrinimą įvykus tam tikriems konkretiems reglamentavimo įvykiams, tačiau tai turėtų būti faktiniai teisės aktų arba apmokestinimo pakeitimai, kurių sandorio sudarymo metu nebuvo galima pagrįstai numatyti ir kurie daro reikšmingą neigiamą poveikį iniciatoriaus kapitalo reikalavimams arba ekonominiams sandorio aspektams, palyginti su šalių lūkesčiais tuo metu. PSS balansiniam pakeitimui vertybiniais popieriais neturėtų būti taikomos sudėtingos iniciatoriaus pareikalavimo nutraukti sandorį sąlygos, visų pirma labai trumpo termino pareikalavimai nutraukti sandorį konkrečiu momentu, kuriomis kiekvienu konkrečiu atveju būtų siekiama laikinai pakeisti iniciatoriaus kapitalo pozicijos pareiškimą; |
|
(24) |
sintetinis kainų skirtumo perviršis yra plačiai naudojamas tam tikrų rūšių sandoriuose ir yra tiek investuotojams, tiek iniciatoriams naudingas mechanizmas, atitinkamai sumažinantis kredito užtikrinimo išlaidas ir pozicijos riziką. Tuo atžvilgiu sintetinis kainų skirtumo perviršis yra labai svarbus tam tikroms mažmeninio turto klasėms, pavyzdžiui, paskoloms MVĮ ir vartotojams, kurių tiek pelningumas, tiek kredito nuostoliai yra didesni, palyginti su kitomis turto klasėmis, ir kurių pozicijos, pakeistos vertybiniais popieriais, sukuria kainų skirtumo perviršį tiems nuostoliams padengti. Tačiau tais atvejais, kai sintetinio kainų skirtumo perviršio, kuris yra mažesnio prioriteto nei investuotojo pozicija, suma yra per didelė, gali būti, kad pagal jokį realistišką scenarijų investuotojas į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas nepatirs jokių nuostolių, todėl nėra veiksmingo rizikos perdavimo. Siekiant sumažinti priežiūros sunkumus ir toliau standartizuoti tą struktūrinį aspektą, svarbu nurodyti griežtus PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais kriterijus ir užtikrinti visos informacijos apie sintetinio kainų skirtumo perviršio panaudojimą atskleidimą; |
|
(25) |
PSS balansiniam pakeitimui vertybiniais popieriais turėtų būti taikomi tik aukštos kokybės kredito užtikrinimo susitarimai. Netiesioginio kredito užtikrinimas turėtų būtų užtikrintas į reikalavimus atitinkančių užtikrinimo teikėjų sąrašą įtraukus tik tuos subjektus, kurie yra reikalavimus atitinkantys teikėjai pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir yra pripažinti kaip sandorio šalys, kurių rizikos koeficientas pagal to reglamento trečiosios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių yra 0 %. Tiesioginio kredito užtikrinimo atveju iniciatorius, kaip užtikrinimo pirkėjas, ir investuotojai, kaip užtikrinimo pardavėjai, turėtų turėti galimybę regreso teise pasinaudoti aukštos kokybės užtikrinimo priemone, kuri galėtų būti bet kokios formos užtikrinimo priemonė, kuriai pagal tą skyrių galima priskirti 0 % rizikos koeficientą, jeigu taikomos tinkamos indėlių arba saugojimo priemonės. Jeigu užtikrinimo priemonė yra grynieji pinigai, jie turėtų būti laikomi trečiosios šalies kredito įstaigoje arba užtikrinimo pirkėjo įstaigoje laikomo indėlio forma, abiem atvejais laikantis minimalių kredito kokybės būklės reikalavimų; |
|
(26) |
valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas, atsakingas už reikalavimų, kuriuos turi atitikti sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kad jam būtų suteikta PSS nuoroda, laikymosi priežiūrą. Šias pareigas galėtų vykdyti ta pati kompetentinga institucija, kuri paskirta prižiūrėti iniciatorių, rėmėjų ir SPPVPS atitiktį reikalavimams, kuriuos turi atitikti tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kad jam būtų suteikta PSS nuoroda. Kaip ir tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, tokias pareigas galėtų vykdyti kita kompetentinga institucija, kuri nebūtų ta, kuriai pavesta prižiūrėti, kaip iniciatoriai, pirminiai skolintojai, SPPVPS, rėmėjai ir investuotojai vykdo Reglamento (ES) 2017/2402 5–9 straipsniuose nustatytus prudencinius įsipareigojimus, kai pareiga prižiūrėti šių reikalavimų laikymąsi, atsižvelgiant į tų įsipareigojimų prudencinį aspektą, konkrečiai patikėta kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už atitinkamų finansinių įstaigų prudencinę priežiūrą; |
|
(27) |
siekiant išvengti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, nustatant specialią PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą sykiu turėtų būti nustatoma atitinkama makroprudencinė priežiūra, kad būtų. Visų pirma, Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (9), turėtų stebėti makroprudencinę riziką, susijusią su sintetiniu pakeitimu vertybiniais popieriais, ir vertinti, ar ta rizika pakankamai pašalinama iš sisteminės svarbos finansų sistemos dalies; |
|
(28) |
siekiant į Reglamentą (ES) 2017/2402 integruoti su tvarumu susijusio skaidrumo reikalavimus, EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (10), ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – EDPPI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (11), turėtų būti įgaliota paskelbti ataskaitą dėl specialios tvaraus pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos sukūrimo. Toje ataskaitoje visų pirma turėtų būti tinkamai įvertintas tvarumo veiksnių nustatymas, proporcingo informacijos atskleidimo ir išsamaus patikrinimo reikalavimų įgyvendinimas, informacijos, susijusios su neigiamu poveikiu aplinkai, socialiniu ir su valdymu susijusiu poveikiu, turinys, metodika ir pateikimas, taip pat galimas poveikis finansiniam stabilumui, Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos plėtrai ir bankų skolinimo pajėgumui. Remdamasi ta ataskaita, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl specialios tvaraus pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos sukūrimo, jei tikslinga, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; |
|
(29) |
investuotojams nepakankamai atskleidžiama informacija apie tvarumo rizikos ir neigiamo poveikio tvarumui integravimą priimant sprendimus dėl investavimo, nes tokios informacijos atskleidimui dar netaikomi suderinti reikalavimai. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 (12) finansinių produktų teikėjai ir galutinių investuotojų finansų patarėjai įpareigoti atsižvelgti į pagrindinį neigiamą investavimo sprendimų poveikį tvarumo veiksniams ir atskleisti, kaip taikant jų išsamaus patikrinimo politiką atsižvelgiama į tą pagrindinį neigiamą poveikį. Informacijos apie neigiamą poveikį tvarumui atskleidimo nuostatos nustatytos drauge su EBI, ESMA ir EIOPA (toliau kartu vadinamos Europos priežiūros institucijomis) bendrai parengtais techniniais reguliavimo standartais, apimančiais atitinkamos informacijos, kuri turi būti atskleista pagal Reglamentą (ES) 2019/2088, turinį, metodikas ir pateikimą. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatoriams taip pat turėtų būti suteikta galimybė atskleisti konkrečią informaciją apie tai, kaip atsižvelgiama į neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, konkrečiai dėmesį skiriant poveikiui klimatui, kitokiam poveikiui aplinkai, socialiniam ir su valdymu susijusiam poveikiui. Siekiant suderinti informacijos atskleidimo nuostatas ir užtikrinti Reglamento (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2017/2402 derėjimą, Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas turėtų parengti techninius reguliavimo standartus, kuo labiau remdamasis jų darbu, susijusiu su Reglamentu (ES) 2019/2088, ir, kai reikia ir tikslinga, pritaikyti juos prie pakeitimo vertybiniais popieriais ypatumų; |
|
(30) |
kadangi šio reglamento tikslų, t. y. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą pradėti taikyti sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais ir pašalinti neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais trukdančias reglamentavimo kliūtis, siekiant toliau didinti skolinimo pajėgumus nesušvelninus bankų skolinimui taikomų prudencinių standartų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
|
(31) |
todėl Reglamentas (ES) 2017/2402 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(32) |
atsižvelgiant į poreikį kuo greičiau nustatyti tikslines priemones, kuriomis būtų remiamas ekonomikos atsigavimas po COVID-19 krizės, šis reglamentas skubos tvarka turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) 2017/2402 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) 2017/2402 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
2 straipsnis papildomas šiais punktais:
(*) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).“;" |
|
2) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
3) |
5 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
|
|
4) |
6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
5) |
9 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pagrindinėms pozicijoms, kurios laikomos neveiksniomis pozicijomis, tuo metu, kai iniciatorius jas pirko iš atitinkamos trečiosios šalies, taikomi patikimi pozicijų parinkimo ir įkainojimo standartai.“; |
|
6) |
18 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:
|
|
7) |
4 skyriaus 1 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Paprasto, skaidraus ir standartizuoto ne ABCP tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimai“ |
|
8) |
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
9) |
22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
10) |
įterpiamas šis skirsnis: „2a skirsnis Paprasto, skaidraus ir standartizuoto balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimai 26a straipsnis Paprastas, skaidrus ir standartizuotas balansinis pakeitimas vertybiniais popieriais 1. Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, atitinkantis 26b-26e straipsniuose nustatytus reikalavimus, laikomas PSS balansiniu pakeitimu vertybiniais popieriais. 2. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį gali priimti gaires ir rekomendacijas dėl šio reglamento 26b–26e straipsniuose nustatytų reikalavimų suderinto aiškinimo ir taikymo. 26b straipsnis Su paprastumu susiję reikalavimai 1. Iniciatorius turi būti subjektas, turintis veiklos leidimą arba licenciją Sąjungoje. Iniciatorius, savo sąskaita įsigyjantis trečiosios šalies pozicijas ir tada jas pakeičiantis vertybiniais popieriais, toms pozicijoms taiko ne mažiau griežtą kredito, skolų išieškojimo, skolos pertvarkymo ir valdymo politiką, nei jo taikoma politika palyginamoms pozicijoms, kurios nebuvo įsigytos. 2. Pagrindinės pozicijos inicijuojamos iniciatoriui vykdant savo pagrindinę veiklą. 3. Sandorio sudarymo metu pagrindinės pozicijos turi būti įtrauktos į iniciatoriaus arba subjekto, kuris priklauso tai pačiai grupei kaip iniciatorius, balansą. Šios dalies tikslais grupe laikoma:
4. Iniciatorius negali apdrausti savo pozicijos nuo pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų kredito rizikos, dėl kurios gautas užtikrinimas pagal kredito užtikrinimo sutartį. 5. Kredito užtikrinimo sutartis atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 249 straipsnyje nustatytas kredito rizikos mažinimo taisykles arba, jei tas straipsnis netaikytinas, ne mažiau griežtus nei nustatytieji tame straipsnyje reikalavimus. 6. Iniciatorius pateikia pareiškimus ir garantijas, patvirtindamas, kad įvykdyti šie reikalavimai:
7. Pagrindinės pozicijos turi atitikti iš anksto nustatytus, aiškius ir dokumentuotus tinkamumo kriterijus, pagal kuriuos aktyvus šių pozicijų portfelio valdymas savo nuožiūra yra negalimas. Taikant šią dalį, pozicijų, neatitinkančių pareiškimų arba garantijų, pakeitimas kitomis arba, jei pakeitimas vertybiniais popieriais apima papildymo laikotarpį, pozicijų, kurios atitinka nustatytas papildymo sąlygas, įtraukimas nelaikomas aktyviu portfelio valdymu. Bet kokia pozicija, įtraukta po sandorio sudarymo dienos, turi atitikti tinkamumo kriterijus, kurie turi būti ne mažiau griežti nei taikytieji iš pradžių parenkant pagrindines pozicijas. Pagrindinė pozicija gali būti pašalinta iš sandorio, jeigu ji:
8. Pakeitimas vertybiniais popieriais užtikrinamas pagrindinių pozicijų, kurios pagal turto rūšį yra vienodos, grupe, atsižvelgiant į specifinius požymius, susijusius su tos rūšies turto pinigų srautais, įskaitant jų sutartinius kredito rizikos ir išankstinio mokėjimo ypatumus. Pagrindinių pozicijų grupė apima tik vienos rūšies turtą. Pirmoje pastraipoje nurodytos pagrindinės pozicijos apima sutartimi nustatytas privalomas ir vykdytinas prievoles, pagal kurias įgyjama neapribota regreso teisė skolininkų ir atitinkamais atvejais garantų atžvilgiu. Pirmoje pastraipoje nurodytoms pagrindinėms pozicijoms yra nustatyti reguliarūs mokėjimo, kurio dalinių įmokų dydžiai gali skirtis, srautai, susiję su nuomos, pagrindinės paskolos dalies arba palūkanų mokėjimais arba su kita teise gauti pajamas iš turto, kuriuo grindžiami tokie mokėjimai. Pagrindinės pozicijos taip pat gali būti pajamų šaltinis pardavus bet kokį finansuojamą arba nuomojamą turtą. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos pagrindinės pozicijos neapima perleidžiamųjų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte, išskyrus įmonių obligacijas, kurios nėra įtrauktos į prekybos sąrašus prekybos vietoje. 9. Pagrindinės pozicijos neapima jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. 10. Potencialiems investuotojams nepagrįstai nedelsiant atskleidžiama visa informacija apie kreditavimo standartus, pagal kuriuos inicijuojamos pagrindinės pozicijos, ir visus reikšmingus ankstesnių kreditavimo standartų pakeitimus. Pagrindinės pozicijos garantuojamos nustatant neapribotą regreso teisę įsipareigojančiojo asmens, kuris nėra SPPVPS, atžvilgiu. Priimant su pagrindinėmis pozicijomis susijusius kredito arba garantavimo sprendimus trečiosios šalys nedalyvauja. Pakeitimo vertybiniais popieriais, kai pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos, atveju paskolų grupė negali apimti jokių paskolų, kuriomis buvo prekiaujama ir kurios buvo garantuotos remiantis prielaida, kad paskolos prašytojas arba, kai taikoma, tarpininkai buvo informuoti, jog skolintojas pateiktos informacijos galbūt nepatikrino. Skolininko kreditingumo įvertinimas atliekamas pagal Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnyje arba Direktyvos 2014/17/ES 18 straipsnio 1-4 dalyse, 18 straipsnio 5 dalies a punkte ir 18 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus arba, jei taikytina, pagal lygiaverčius trečiųjų valstybių reikalavimus. Iniciatorius arba pirminis skolintojas turi turėti praktinės patirties pozicijų, savo pobūdžiu panašių į pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas, inicijavimo srityje. 11. Pagrindinės pozicijos parinkimo metu neapima nei pozicijų, kurių įsipareigojimai neįvykdyti, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 1 dalį, nei skolininko ar garanto, kurio kredito kokybė pablogėjusi, pozicijų, kai, iniciatoriaus ar pirminio skolintojo žiniomis, tas skolininkas ar garantas:
12. Skolininkai pagrindinių pozicijų įtraukimo metu turi būti atlikę bent vieną mokėjimą, išskyrus atvejus, kai:
13. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinama, kurios 8 dalyje nurodytos pagrindinės pozicijos yra laikomos homogeniškomis, projektus. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. spalio 10 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. 26c straipsnis Su standartizavimu susiję reikalavimai 1. Iniciatorius arba pirminis skolintojas laikosi rizikos išlaikymo reikalavimo pagal 6 straipsnį. 2. Dėl pakeitimo vertybiniais popieriais kylanti palūkanų normos ir valiutos rizika ir jos galimas poveikis iniciatoriui ir investuotojams mokėtiniems mokėjimams aprašomas sandorio dokumentuose. Ta rizika atitinkamai mažinama, o bet kokios priemonės, kurių buvo tam imtasi, atskleidžiamos. Visų užtikrinimo priemonių, kuriomis užtikrinamas investuotojo prievolių pagal kredito užtikrinimo sutartį įvykdymas, vertė išreiškiama ta pačia valiuta, kuria išreikšta kredito užtikrinimo išmoka. Pakeitimo vertybiniais popieriais pasinaudojant SPPVPS atveju SPPVPS įsipareigojimų, susijusių su palūkanų mokėjimais investuotojams, suma kiekvieno mokėjimo dieną yra lygi SPPVPS pajamų iš iniciatoriaus ir bet kokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių sumai arba už ją mažesnė. Išvestinės finansinės priemonės į pagrindinių pozicijų grupę neįtraukiamos, išskyrus atvejus, kai siekiama apdrausti pagrindines pozicijas nuo palūkanų normos arba valiutos rizikos. Tos išvestinės finansinės priemonės sukuriamos ir pagrindžiamos dokumentais laikantis tarptautinių finansų srities bendrų standartų. 3. Visi nurodyti palūkanų mokėjimai, susiję su sandoriu, nustatomi vienu iš toliau nurodytų būdų:
Visi nurodyti pagal pagrindines pozicijas mokėtini palūkanų mokėjimai yra grindžiami įprastomis rinkos palūkanų normomis arba įprastomis sektorinėmis normomis, atspindinčiomis finansavimo išlaidas, nesusiejant šių mokėjimų su sudėtingomis formulėmis ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. 4. Iniciatoriaus atžvilgiu įvykus užtikrinamo vykdymo įvykiui, investuotojui leidžiama imtis užtikrinamo vykdymo veiksmų. Pakeitimo vertybiniais popieriais naudojantis SPPVPS atveju, kai yra pateiktas pranešimas apie kredito užtikrinimo sutarties užtikrinamąjį vykdymą arba nutraukimą, SPPVPS sulaikoma pinigų suma negali būti didesnė nei ta, kuri yra būtina norint užtikrinti to SPPVPS veikimą, neįvykdytų įsipareigojimų pagrindinių pozicijų, kurios sutarties nutraukimo metu dar pertvarkomos, užtikrinimo išmokų mokėjimą arba tvarkingą sumų grąžinimą investuotojams laikantis pakeitimo vertybiniais popieriais sutarties sąlygų. 5. Nuostoliai paskirstomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos turėtojams pagal segmentų prioritetus, pradedant nuo mažiausio prioriteto segmento. Nuosekli amortizacija taikoma visiems segmentams, siekiant nustatyti neapmokėtą segmentų sumą kiekvieną mokėjimo dieną, pradedant nuo didžiausio prioriteto segmento. Nukrypstant nuo antros pastraipos, į sandorius, pagal kuriuos nuoseklus mokėjimų eiliškumas nenumatytas, įtraukiami priežastiniai veiksniai, dėl kurių priklausomai nuo pagrindinių pozicijų veiksnumo nustatomas mokėjimų eiliškumas, pereinantis prie nuoseklaus mokėjimų eiliškumo amortizacijos pagal prioritetą. Tokie su pozicijų veiksnumu susiję priežastiniai veiksniai turi būti bent:
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžiamos su veiksnumu susijusių veiksnių specifikacijos ir, jei taikytina, jų kalibravimas. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant ketvirtoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. Amortizavus segmentus, užtikrinimo priemonių suma, lygi tų segmentų amortizacijos sumai, grąžinama investuotojams, jei investuotojai tiems segmentams yra suteikę užtikrinimo priemonių. Kai 26e straipsnyje nurodytas įvykęs kredito įvykis yra susijęs su pagrindinėmis pozicijomis ir su tomis pozicijomis susijęs skolos pertvarkymas dar neužbaigtas, kredito užtikrinimo suma, likusi nesumokėta bet kurią mokėjimo dieną, yra lygi bent likusiai nominaliajai tų pagrindinių pozicijų sumai, atėmus visus atliktus tarpinius mokėjimus, susijusius su tomis pagrindinėmis pozicijomis. 6. Atnaujinamojo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju sandorių dokumentuose nurodomos tinkamos išankstinės amortizacijos nuostatos ar atnaujinamojo laikotarpio nutraukimo priežastiniai veiksniai, įskaitant bent:
7. Sandorio dokumentuose aiškiai nurodoma:
8. Valdymo įmonė turi turėti praktinės patirties pozicijų, savo pobūdžiu panašių į pakeistąsias vertybiniais popieriais, valdymo srityje ir gerai dokumentuotą tinkamą politiką, procedūras ir rizikos valdymo kontrolės priemones, susijusias su pozicijų valdymu. Valdymo įmonė pagrindinėms pozicijoms taiko valdymo procedūras, kurios yra ne mažiau griežtos nei procedūros, kurias iniciatorius taiko panašioms pozicijoms, nepakeistoms vertybiniais popieriais. 9. Iniciatorius nuolat atnaujina informacinį registrą, kad visada būtų galima identifikuoti pagrindines pozicijas. Tame registre nurodomi pagrindiniai įsipareigojantieji asmenys, pagrindinės prievolės, dėl kurių atsiranda pagrindinės pozicijos, ir kiekvienos pozicijos nominalioji suma, kuri yra užtikrinama ir neapmokėta. 10. Sandorių dokumentuose pateikiamos aiškios nuostatos, kuriomis sudaromos palankios sąlygos laiku išspręsti įvairių klasių investuotojų konfliktus. Pakeitimo vertybiniais popieriais naudojantis SPPVPS atveju aiškiai apibrėžiamos ir obligacijų turėtojams priskiriamos balsavimo teisės ir aiškiai nustatomi patikėtinio ir kitų subjektų, teikiančių patikėjimo paslaugas investuotojams, įsipareigojimai. 26d straipsnis Su skaidrumu susiję reikalavimai 1. Iniciatorius prieš įkainojimą potencialiems investuotojams pateikia statinius ir dinaminius ankstesnių laikotarpių įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių duomenis, pavyzdžiui, mokėjimo terminų praleidimo ir įsipareigojimų neįvykdymo duomenis, susijusius su pozicijomis, iš esmės panašiomis į tas, kurios yra pakeičiamos vertybiniais popieriais, ir nurodo tų duomenų šaltinius bei panašumo nustatymo pagrindą. Tie duomenys apima bent penkerių metų laikotarpį. 2. Prieš sudarant sandorį tinkama ir nepriklausoma šalis atlieka pagrindinių pozicijų imties išorinį patikrinimą, įskaitant patikrinimą, ar pagrindinės pozicijos atitinka kredito užtikrinimo pagal kredito užtikrinimo sutartį reikalavimus. 3. Iniciatorius prieš pakeitimo vertybiniais popieriais įkainojimą potencialiems investuotojams pateikia įsipareigojimų pinigų srauto modelį, kuris tiksliai atspindi pagrindinių pozicijų ir mokėjimų tarp iniciatoriaus, investuotojų, kitų trečiųjų šalių ir, kai taikytina, SPPVPS sutartinius santykius, ir po įkainojimo informaciją apie tą modelį reguliariai teikia investuotojams, o gavęs prašymą – ir potencialiems investuotojams. 4. Pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos, paskolos automobiliams arba automobilių išperkamoji nuoma, iniciatorius paskelbia turimą informaciją apie tomis būsto paskolomis, paskolomis automobiliams arba automobilių išperkamąja nuoma finansuojamo turto aplinkosauginį veiksmingumą kartu su atskleidžiama informacija pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, iniciatorius nuo 2021 birželio 1 d. gali nuspręsti skelbti turimą informaciją, susijusią su turto, finansuojamo iš pagrindinių pozicijų, pagrindiniu neigiamu poveikiu tvarumo veiksniams. 5. Iniciatorius yra atsakingas už 7 straipsnio reikalavimų laikymąsi. Informacija, kurią privaloma pateikti pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, paprašius potencialiems investuotojams pateikiama prieš įkainojimą. Informacija, kurią privaloma pateikti pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b–d punktus, pateikiama prieš įkainojimą bent projekto ar preliminaria forma. Galutiniai dokumentai pateikiami investuotojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sandorio sudarymo dienos. 6. Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 10 d. EPI Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete parengia pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10-14 straipsnius techninių reguliavimo standartų, apimančių šio straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos apie tvarumo rodiklius, susijusius su neigiamu poveikiu klimatui ir kitu neigiamu poveikiu aplinkai, socialiniu ir su valdymu susijusiu poveikiu, turinį, metodikas ir pateikimą, projektus. Kai aktualu, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti techninių reguliavimo standartų projektai atitinka techninius reguliavimo standartus, kurie parengti laikantis įgaliojimų, suteiktų EPI pagal Reglamentą (ES) 2019/2088, ypač pagal jo 2a straipsnį ir 4 straipsnio 6 ir 7 dalis, arba rengiami jais remiantis. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10-14 straipsnius. 26e straipsnis Reikalavimai, susiję su kredito užtikrinimo sutartimi, trečiosios šalies tikrintoju ir sintetiniu kainų skirtumo perviršiu 1. Kredito užtikrinimo sutartis apima bent tokius kredito įvykius:
Visi kredito įvykiai dokumentuojami. Restruktūrizavimo priemonės, kaip suprantama pagal Reglamento (ES) 575/2013 47b straipsnį, kurios yra taikomos pagrindinėms pozicijoms, netrukdo pripažinti reikalavimus atitinkančių kredito įvykių. 2. Kredito užtikrinimo išmoka, mokama įvykus kredito įvykiui, apskaičiuojama remiantis faktiniu iniciatoriaus arba pirminio skolintojo patirtu realizuotu nuostoliu, nustatytu pagal jų įprastą išieškojimo politiką ir procedūras, taikomas atitinkamų rūšių pozicijoms, ir įtrauktu į jų finansines ataskaitas tuo metu, kai išmokama išmoka. Galutinė kredito užtikrinimo išmoka yra mokėtina per konkretų terminą po atitinkamos pagrindinės pozicijos skolos pertvarkymo, kai skolos pertvarkymas užbaigiamas anksčiau nei sueina numatytas kredito užtikrinimo sutarties įvykdymo terminas arba ji pirma laiko nutraukiama. Tarpinė kredito užtikrinimo išmoka sumokama ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai įvyko 1 dalyje nurodytas kredito įvykis, jei skolos pertvarkymo procesas, susijęs su atitinkamos pagrindinės pozicijos nuostoliais, iki to šešių mėnesių laikotarpio pabaigos nėra užbaigtas. Tarpinė kredito užtikrinimo išmoka turi būti bent didesnė iš šių sumų:
Tuo atveju, kai sumokama tarpinė kredito užtikrinimo išmoka, pirmoje pastraipoje nurodyta galutinė kredito užtikrinimo išmoka sumokama siekiant pakoreguoti tarpinį nuostolių atlyginimą pagal faktinį realizuotą nuostolį. Tarpinių ir galutinių kredito užtikrinimo išmokų apskaičiavimo metodas nurodomas kredito užtikrinimo sutartyje. Kredito užtikrinimo išmoka yra proporcinga neapmokėtos atitinkamos pagrindinės pozicijos, kuriai taikoma kredito užtikrinimo sutartis, nominaliosios sumos daliai. Užtikrinama, kad teisė gauti kredito užtikrinimo išmoką būtų vykdoma. Investuotojų mokėtinos sumos pagal kredito užtikrinimo sutartį aiškiai nurodomos kredito užtikrinimo sutartyje ir yra ribotos. Šias sumas turi būti įmanoma apskaičiuoti visomis aplinkybėmis. Kredito užtikrinimo sutartyje aiškiai nurodomos aplinkybės, kurioms susiklosčius investuotojai privalo sumokėti išmokas. 4 dalyje nurodytas trečiosios šalies tikrintojas įvertina, ar tokios aplinkybės susiklostė. Kredito užtikrinimo išmokos suma apskaičiuojama individualios pagrindinės pozicijos, kurios atžvilgiu įvyko kredito įvykis, lygmeniu. 3. Kredito užtikrinimo sutartyje nurodomas ilgiausias termino pratęsimo laikotarpis, taikomas pagrindinių pozicijų, kurių atžvilgiu įvyko 1 dalyje nurodytas kredito įvykis, skolos pertvarkymui, jeigu skolos pertvarkymas nebuvo užbaigtas suėjus nustatytam kredito užtikrinimo sutarties įvykdymo terminui arba iki pirmalaikio sutarties nutraukimo. Toks termino pratęsimo laikotarpis neviršija dvejų metų. Kredito užtikrinimo sutartyje nustatoma, kad iki to pratęsto termino pabaigos sumokama galutinė kredito užtikrinimo išmoka, apskaičiuota remiantis iniciatoriaus galutiniu nuostolio įverčiu, kurį jis tuo metu turi būti įrašęs savo finansinėse ataskaitose, darant prielaidą, kad kredito užtikrinimo sutarties nėra ir kad ji nepadengia jokių nuostolių. Jei kredito užtikrinimo sutartis nutraukiama, skolos pertvarkymas, susijęs su bet kuriais dar neatlygintais kredito įvykiais, įvykusiais iki sutarties nutraukimo, tęsiamas taip, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje. Pagal kredito užtikrinimo sutartį mokėtinų kredito užtikrinimo įmokų struktūra yra tokia, kad šios įmokos priklauso nuo veiksnių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų neapmokėtos nominaliosios vertės mokėjimo metu ir atitinka užtikrinto segmento riziką. Šiais tikslais kredito užtikrinimo sutartyje nenustatomos garantuotos įmokos, išankstiniai įmokų mokėjimai, lengvatų mechanizmai ar kiti panašaus pobūdžio mechanizmai, pagal kuriuos gali būti išvengta faktinių nuostolių paskirstymo investuotojams ar jiems priskiriami mažesni faktiniai nuostoliai, arba iniciatoriui grąžinama dalis sumokėtų įmokų suėjus sandorio terminui. Nukrypstant nuo šios dalies trečios pastraipos, išankstiniai įmokų mokėjimai leidžiami, jei jie atitinka valstybės pagalbos taisykles, o valstybės narės nacionalinės teisės aktuose yra konkrečiai numatyta garantijų sistema, kurią papildo bet kurio iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 214 straipsnio 2 dalies a–d punktuose išvardytų subjektų priešpriešinė garantija. Sandorio dokumentuose aprašoma, kaip apskaičiuojama kredito užtikrinimo įmoka ir bet kokios skolos atkarpos, jei tokių yra, susijusios su kiekviena mokėjimo diena per visą pakeitimo vertybiniais popieriais laikotarpį. Užtikrinama, kad investuotojų teisė gauti kredito užtikrinimo įmokas būtų vykdoma. 4. Iniciatorius iki sandorio sudarymo dienos paskiria trečiosios šalies tikrintoją. Kiekvienos pagrindinės pozicijos, dėl kurios teikiamas pranešimas apie kredito įvykį, atžvilgiu trečiosios šalies tikrintojas patikrina bent šiuos aspektus:
Trečiosios šalies tikrintojas veikia nepriklausomai nuo iniciatoriaus ir investuotojų ir, kai taikytina, nuo SPPVPS, ir sutiko būti paskirtas trečiosios šalies tikrintoju ne vėliau kaip sandorio sudarymo dieną. Užuot atlikęs kiekvienos atskiros pagrindinės pozicijos, dėl kurios siekiama gauti kredito užtikrinimo išmoką, patikrinimą, trečiosios šalies tikrintojas gali atlikti imties patikrinimą. Vis dėlto, jei imties patikrinimas netenkina investuotojų, jie gali paprašyti patikrinti bet kurios konkrečios pagrindinės pozicijos tinkamumą. Iniciatorius į sandorio dokumentus įtraukia įsipareigojimą pateikti trečiosios šalies tikrintojui visą informaciją, kuri yra būtina siekiant patikrinti, kaip laikomasi pirmoje pastraipoje nurodytų reikalavimų. 5. Iniciatorius negali nutraukti sandorio anksčiau nei nustatyta jo termino data dėl kitų nei toliau išvardytos priežasčių:
Sandorio dokumentuose nurodoma, ar į atitinkamą sandorį įtraukiama kuri nors d ir e punktuose nurodyta reikalavimo teisė ir kokia tokios reikalavimo teisės struktūra. Taikant d punktą, reikalavimo nutraukti sandorį konkrečiu momentu struktūra negali padėti išvengti nuostolių paskirstymo investuotojų kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms jų turimoms pozicijoms ir kitais atžvilgiais negali padėti padidinti kredito vertės. Kai pateikiamas reikalavimas nutraukti sandorį konkrečiu momentu, iniciatoriai praneša kompetentingoms institucijoms, kaip vykdomi antroje ir trečioje pastraipose nurodyti reikalavimai, įskaitant pasinaudojimo reikalavimu nutraukti sandorį konkrečiu momentu pagrindimą ir patikimą ataskaitą, iš kurios matyti, kad reikalavimo nutraukti sandorį konkrečiu momentu priežastis nėra pagrindinio turto kokybės pablogėjimas. Tiesioginio kredito užtikrinimo atveju, nutraukus kredito užtikrinimo sutartį, įkaitas grąžinamas investuotojams pagal segmentų, kuriems taikomos iniciatoriui taikytinos atitinkamos nemokumo teisės nuostatos, prioritetą. 6. Investuotojai negali nutraukti sandorio anksčiau nei sueina jo terminas dėl jokių kitų priežasčių, išskyrus kredito užtikrinimo įmokos nesumokėjimą arba bet kokį kitą reikšmingą iniciatoriaus padarytą sutartinių prievolių pažeidimą. 7. Iniciatorius gali įsipareigoti skirti sintetinį kainų skirtumo perviršį, kuris yra prieinamas investuotojams kaip kredito vertės padidinimo priemonė tais atvejais, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
8. Kredito užtikrinimo sutartys pateikiamos viena iš šių formų:
9. 8 dalies c punkte nurodytos kitos kredito užtikrinimo priemonės atitinka šiuos reikalavimus:
Sandorio dokumentuose nurodoma, ar investuotojams iniciatoriaus kredito rizika toliau daro poveikį. Iniciatorius iš kvalifikuoto patarėjo teisės klausimais gauna nuomonę, kuria patvirtinamas kredito užtikrinimo vykdytinumas visose atitinkamos jurisdikcijos teritorijose. 10. Jei pagal šio straipsnio 8 dalies c punktą numatomas kitoks kredito užtikrinimas, iniciatorius ir investuotojas turi regreso teisę į vieną iš šių aukštos kokybės užtikrinimo priemonių:
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, jei investuotojas, pagal šio reglamento 5 straipsnį atlikęs išsamų patikrinimą, įskaitant atitinkamos sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertinimą, galutinio sandorio dokumentuose aiškiai sutinka, tik iniciatorius gali naudotis regreso teise į aukštos kokybės užtikrinimo priemonę, kuri yra iniciatoriaus ar vienos iš su juo susijusių įmonių, jeigu iniciatorius ar viena iš su juo susijusių įmonių atitinka bent 2 kredito kokybės žingsnį, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 136 straipsnyje nustatytu vertinimo priskyrimu, laikomų indėlių pinigai. Pagal 29 straipsnio 5 dalį paskirtos kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su EBI, gali leisti naudoti užtikrinimo priemonę, kuri yra iniciatoriaus ar vienos iš su juo susijusių įmonių, jeigu iniciatorius ar viena iš su juo susijusių įmonių atitinka 3 kredito kokybės žingsnį, laikomų indėlių pinigai, jei galima dokumentais įrodyti rinkos sunkumus, objektyvias kliūtis, susijusias su kredito kokybės žingsniu, priskirtu įstaigos valstybei narei, arba reikšmingas galimas koncentracijos problemas atitinkamoje valstybėje narėje dėl mažiausiai 2 kredito kokybės žingsnio reikalavimo, nurodyto antroje pastraipoje, taikymo. Jei trečiosios šalies kredito įstaiga arba iniciatorius ar viena iš su juo susijusių įmonių nebeatitinka mažiausio reikalaujamo kredito kokybės žingsnio, užtikrinimo priemonė per devynis mėnesius perleidžiama trečiosios šalies kredito įstaigai, atitinkančiai 3 arba aukštesnio kredito kokybės žingsnio reikalavimą, arba investuojama į vertybinius popierius, atitinkančius pirmos pastraipos a punkte nustatytus kriterijus. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu investuojama į iniciatoriaus išleistus su kreditu susijusius vekselius pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 218 straipsnį. EBI stebi šiame straipsnyje nustatytos užtikrinimo įkaitu praktikos taikymą, ypatingą dėmesį skirdama sandorio šalies kredito rizikai ir kitai ekonominei ir finansinei rizikai, kurią dėl tokios užtikrinimo praktikos patiria investuotojai. EBI pateikia savo išvadų ataskaitą Komisijai ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 10 d. Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 10 d. Komisija, remdamasi ta EBI ataskaita, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio straipsnio taikymo ataskaitą, visų pirma atsižvelgdama į riziką, kad finansų sistemoje gali susidaryti pernelyg didelė sandorio šalies kredito rizika, ir, jei tikslinga, kartu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis straipsnis.“; |
|
(11) |
27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
(12) |
28 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „1. Kompetentinga institucija suteikia įgaliojimus 27 straipsnio 2 dalyje nurodytai trečiajai šaliai įvertinti pakeitimo vertybiniais popieriais atitiktį 19–22 straipsniuose, 23–26 straipsniuose arba 26a–26e straipsniuose numatytiems PSS kriterijams.“; |
|
(13) |
29 straipsnio 5 dalies antras sakinys pakeičiamas taip: „Valstybės narės informuoja Komisiją ir EVPRI apie pagal šią dalį paskirtas kompetentingas institucijas ne vėliau kaip 2021 m. spalio 10 d. Iki tol, kol bus paskirta kompetentinga institucija prižiūrėti, kaip laikomasi reikalavimų, nustatytų 26a-26e straipsniuose, kompetentinga institucija, paskirta prižiūrėti, kaip laikomasi reikalavimų, nustatytų 18–27 straipsniuose, taikytinų 2021 m. balandžio 8 d., taip pat prižiūri, kaip laikomasi reikalavimų, nustatytų 26a–26e straipsniuose.“; |
|
(14) |
30 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
|
(15) |
31 straipsnis pakeičiamas taip: „31 straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos makroprudencinė priežiūra 1. Neviršydama savo įgaliojimų, ESRV yra atsakinga už Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos makroprudencinę priežiūrą. 2. Siekdama prisidėti prie sisteminės rizikos, kuri Sąjungos finansiniam stabilumui kyla dėl pokyčių finansų sistemoje, prevencijos bei mažinimo ir atsižvelgdama į makroekonominius pokyčius, kad būtų išvengta plačiai išplitusių finansinių sunkumų laikotarpių, ESRV nuolat stebi pokyčius pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose. Norėdama akcentuoti riziką finansiniam stabilumui, ESRV, bendradarbiaudama su EBI, paskelbia ataskaitą dėl pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos poveikio finansiniam stabilumui, kai, ESRV nuomone, tai yra būtina ir bent kas trejus metus. 3. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai ir 44 straipsnyje nurodytai ataskaitai, ESRV, glaudžiai bendradarbiaudama su EPI, ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. paskelbia ataskaitą, kurioje analizuojamas PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais nuostatų taikymo poveikis finansiniam stabilumui ir bet kokia galima sisteminė rizika, pavyzdžiui, rizika, kurią lemia nevalstybinių kredito užtikrinimo priemonių pardavėjų koncentracija ir tarpusavio ryšiai. Pirmoje pastraipoje nurodytoje ESRV ataskaitoje turi būti atsižvelgta į specifinius balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais ypatumus, visų pirma į jo tipinį individualų ir privatų pobūdį finansų rinkose, ir išnagrinėta, ar esamas požiūris į PSS balansinį pakeitimą vertybiniais popieriais skatina bendrą rizikos mažėjimą finansų sistemoje ir geresnį realiosios ekonomikos finansavimą. Rengdama savo ataskaitą, ESRV naudoja įvairius atitinkamų duomenų šaltinius, tokius kaip:
4. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ESRV teikia įspėjimus ir atitinkamais atvejais rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų reaguojant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą riziką, be kita ko, dėl rizikos išlaikymo lygių ar kitų makroprudencinių priemonių koregavimo tikslingumo. Per tris mėnesius nuo rekomendacijos perdavimo dienos rekomendacijos adresatas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir ESRV apie veiksmus, kurių jis ėmėsi reaguodamas į rekomendaciją, o neveikimą tinkamai pagrindžia.“; |
|
(16) |
32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
(17) |
įterpiamas šis straipsnis: „43a straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su PSS balansiniu pakeitimu vertybiniais popieriais 1. Sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, su kuriuo susijusi kredito užtikrinimo sutartis įsigaliojo iki 2021 m. balandžio 9 d., iniciatoriai ir SPPVPS gali naudoti PSS nuorodą arba nuorodą „paprastas, skaidrus ir standartizuotas“, arba nuorodą, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su tais terminais, tik tais atvejais, kai pranešimo pagal 27 straipsnio 1 dalį teikimo metu tenkinami 18 straipsnyje išdėstyti reikalavimai ir šio straipsnio 3 dalyje išdėstytos sąlygos. 2. Iki 27 straipsnio 6 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų taikymo dienos, siekdami įvykdyti 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą prievolę, iniciatoriai raštu pateikia EVPRI būtiną informaciją. 3. Pakeitimas vertybiniais popieriais, kurio pradinės pozicijos sukurtos iki 2021 m. balandžio 9 d. laikomos PSS, jei:
4. Šio straipsnio 3 dalies b punkto tikslais taikomos šios nuostatos:
|
|
(18) |
44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
(19) |
45 straipsnis išbraukiamas. |
|
(20) |
įterpiamas šis straipsnis: „45a straipsnis Tvaraus pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos sukūrimas 1. Ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 1 d. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, paskelbia ataskaitą dėl specialios tvaraus pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos sukūrimo, siekiant į šį reglamentą įtraukti su tvarumu susijusius skaidrumo reikalavimus. Toje ataskaitoje visų pirma tinkamai įvertinami šie klausimai:
2. Rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą, EBI, jei tikslinga, atsižvelgia į Reglamento (ES) 2019/2088 3, 4, 7, 8 ir 9 straipsniuose nurodytus skaidrumo reikalavimus arba jais remiasi ir prašo Europos aplinkos agentūros ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro pateikti savo nuomonę. 3. Kartu su peržiūros ataskaita pagal 46 straipsnį Komisija, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta EBI ataskaita, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl specialios tvaraus pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos sukūrimo. Prie Komisijos ataskaitos, kai tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. (*) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).“;" |
|
(21) |
46 straipsnio antra pastraipa iš dalies keičiama taip:
|
2 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 31 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
D. M. SASSOLI
Tarybos vardu
Pirmininkė
A. P. ZACARIAS
(1) OL C 377, 2020 11 9, p. 1.
(2) OL C 10, 2021 1 11, p. 30.
(3) 2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. kovo 30 d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).
(4) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).
(5) Žr. visų pirma, 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo sudarymo kriterijų ir proceso (OL C 461, 2016 12 10, p. 2) ir Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo ir jo priedų (OL C 66, 2021 2 26, p. 40).
(6) Europos bankininkystės institucijos nuomonė Europos Komisijai dėl neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo tvarkos, EBA-OP-2019-13, paskelbta 2019 m. spalio 23 d. (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(7) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(9) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).
(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(11) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).
(12) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).
