(1)

Sąjungos įmonės, siekdamos apsidrausti nuo užsienio valiutų, kurios nėra laisvai konvertuojamos į bazinę valiutą, arba valiutų, kurių kursas kontroliuojamas, nepalankių kursų pokyčių, sudaro valiutos išvestines finansines priemones, pavyzdžiui, išankstinius ir apsikeitimo valiutos sandorius be apsikeitimo pagrindine suma. Jeigu Sąjungos įmonės, eksportuojančios į besiformuojančias rinkas arba tose rinkose turinčios įsipareigojimų, negalės naudotis neatidėliotino užsienio valiutos kurso lyginamaisiais indeksais apskaičiuojant išmokėtinas sumas pagal valiutos išvestines finansines priemones, jos patirs neigiamą poveikį, nes nebebus apsaugotos nuo besiformuojančių rinkų valiutų kursų svyravimo rizikos. Pasibaigus laikotarpiui, kuris baigiasi 2021 m. gruodžio 31 d., nustatytam Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1011 (4) (toliau – pereinamasis laikotarpis), naudotis administratoriaus, esančio trečiojoje šalyje, teikiamais neatidėliotino užsienio valiutos kurso lyginamaisiais indeksais, išskyrus centrinį banką, bus nebeįmanoma;

(2)

siekiant Sąjungos įmonėms sudaryti sąlygas tęsti savo verslo veiklą, kartu švelninant užsienio valiutos kurso riziką, tam tikriems neatidėliotino užsienio valiutos kurso lyginamiesiems indeksams, kurie finansinėse priemonėse naudojami išmokėtinoms sumoms apskaičiuoti ir kuriuos Komisija nustato remdamasi tam tikrais kriterijais, Reglamentas (ES) 2016/1011 neturėtų būti taikomas;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad reikia atlikti išsamią Reglamento (ES) 2016/1011 taikymo srities ir jo nuostatų, susijusių su trečiosiose šalyse įsikūrusių administratorių teikiamais lyginamaisiais indeksais (toliau – trečiųjų šalių lyginamieji indeksai), peržiūrą, dabartinis pereinamasis laikotarpis, susijęs su trečiųjų šalių lyginamaisiais indeksais, turėtų būti pratęstas. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotuoju aktu dar kartą pratęsti pereinamąjį laikotarpį ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, jei atlikus vertinimą, kuriuo grindžiama ta peržiūra, paaiškėja, kad numatytas pereinamojo laikotarpio pasibaigimas pakenktų tolesniam trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų naudojimui Sąjungoje arba keltų grėsmę finansiniam stabilumui;

(4)

trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų naudojimo pereinamojo laikotarpio pratęsimas gali paskatinti Sąjungos lyginamųjų indeksų administratorius perkelti savo veiklą į trečiąją šalį, kad jiems nebūtų taikomi Reglamento (ES) 2016/1011 reikalavimai. Siekiant užkirsti kelią tokiam apėjimui, administratoriai, kurie pereinamuoju laikotarpiu perkelia savo veiklą iš Sąjungos į trečiąją šalį, turėtų neturėti galimybės veikti Sąjungos rinkoje, jei jie neatitinka Reglamento (ES) 2016/1011 reikalavimų;

(5)

nuo 2020 m. gruodžio 31 d., pasibaigus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos pereinamajam laikotarpiui pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (5), palūkanų normų lyginamasis indeksas Londono tarpbankinė palūkanų norma (LIBOR) nebebus laikomas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu pagal Reglamentą (ES) 2016/1011. Be to, Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucija (angl. FCA) 2017 m. paskelbė, kad po 2021 m. pabaigos ji neragins ir nevers kolegijos bankų teikti pradinius duomenis LIBOR. Dėl tolesnių FCA ir LIBOR administratoriaus pareiškimų tapo aišku, kad LIBOR dėl daugumos įsipareigojimų vykdymo terminų ir valiutų, kurie apskaičiuojami pagal LIBOR, iki 2021 m. pabaigos tikriausiai bus likviduotas, o dėl kitų įsipareigojimų ir valiutų LIBOR bus likviduotas 2023 m. LIBOR teikimo nutraukimas arba likvidavimas gali lemti neigiamas pasekmes, kurios smarkiai sutrikdytų Sąjungos finansų rinkų veikimą. Sąjungoje yra labai daug su LIBOR susietų sutarčių, kurios daro poveikį ekonominės veiklos vykdytojams Sąjungoje ir kurie susiję su skola, paskolomis, terminuotaisiais indėliais, vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių terminas sueina vėliau nei 2021 m. gruodžio 31 d. ir kuriose nėra pakankamai patikimų sutartinių nuostatų dėl atsarginės normos LIBOR teikimo nutraukimo ar likvidavimo atveju, kaip apskaičiuota atitinkama valiuta arba pagal tam tikrus įsipareigojimų pagal ją vykdymo terminus. Kai kurios iš tų sutarčių ir kai kurios finansinės priemonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (6), negali būti persvarstytos, kad į jas būtų įtraukta sutartinė nuostata dėl atsarginės normos iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(6)

siekiant sudaryti sąlygas esamų sutarčių, susietų su plačiai naudojamu lyginamuoju indeksu, kurio teikimo nutraukimas gali lemti neigiamas pasekmes, kurios smarkiai sutrikdytų finansų rinkų veikimą Sąjungoje, tolesniam tvarkingam veikimui ir kai tokių sutarčių arba finansinių priemonių, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, persvarstyti ir į jas įtraukti sutartinės nuostatos dėl atsarginės normos iki to lyginamojo indekso teikimo nutraukimo neįmanoma, turėtų būti nustatyta tokių lyginamųjų indeksų teikimo nutraukimo arba tvarkingo likvidavimo sistema. Ta sistema turėtų apimti mechanizmą, skirtą tokių sutarčių arba Direktyvoje 2014/65/ES apibrėžtų finansinių priemonių pereinamajam susiejimui su paskirtu pakaitiniu lyginamuoju indeksu. Pakaitiniu lyginamuoju indeksu turėtų būti išvengta sutarčių neįvykdomumo atvejų, kurie gali smarkiai sutrikdyti Sąjungos finansų rinkų veikimą;

(7)

nenumačius Sąjungos lygmens lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba tvarkingo likvidavimo sistemos, valstybės narės greičiausiai ims taikyti skirtingus teisės reguliavimo sprendimus, dėl kurių Sąjungos suinteresuotiesiems subjektams kiltų teisinio netikrumo ir sutarčių neįvykdomumo rizika. Atsižvelgiant į tokių lyginamųjų indeksų reikšmės esamoms sutartims ir Direktyvoje 2014/65/ES apibrėžtoms finansinėms priemonėms svarbą, išaugusi sutarčių neįvykdomumo ir bylinėjimosi rizika galėtų smarkiai sutrikdyti Sąjungos finansų rinkų veikimą. Atsižvelgiant į tas ypatingas aplinkybes ir siekiant švelninti susijusią sisteminę riziką, būtina nustatyti suderintą tam tikrų sisteminiu požiūriu Sąjungai svarbių lyginamųjų indeksų nutraukimo arba likvidavimo sistemą. Šis reglamentas daro poveikį valstybių narių kompetencijai lyginamųjų indeksų atžvilgiu tik tiek, kiek tai susiję su Komisijai suteiktų įgaliojimų apimtimi;

(8)

Reglamente (ES) 2016/1011 reikalaujama, kad prižiūrimi subjektai, išskyrus lyginamojo indekso administratorius, turėtų parengtus nenumatytų atvejų planus, jei lyginamasis indeksas iš esmės pasikeistų arba nustotų būti teikiamas. Jei įmanoma, tuose nenumatytų atvejų planuose turėtų būti nurodytas vienas ar keli galimi pakaitiniai lyginamieji indeksai. Su LIBOR susijusi patirtis parodė, kad svarbu turėti nenumatytų atvejų planus, pritaikytus atvejams, kai lyginamasis indeksas iš esmės pasikeičia arba nustoja būti teikiamas. Kompetentingos institucijos turėtų stebėti, ar laikomasi to įpareigojimo, ir jos turėtų turėti galimybę atlikti atsitiktinės atrankos metodu grindžiamas patikras dėl įsipareigojimo laikymosi. Todėl prižiūrimi subjektai savo nenumatytų atvejų planus ir visus jų pakeitimus turėtų laikyti tvarkingai, kad paprašius jie galėtų nedelsdami juos persiųsti kompetentingoms institucijoms;

(9)

sutartys, išskyrus Reglamente (ES) 2016/1011 apibrėžtas finansines sutartis, arba finansinės priemonės, kurios nepatenka į tame reglamente pateiktą finansinės priemonės apibrėžtį, bet kurios taip pat yra susietos su lyginamaisiais indeksais, kurių teikimas nutraukiamas arba kurie yra likviduojami, gali irgi smarkiai sutrikdyti Sąjungos finansų rinkų veikimą. Daug subjektų naudoja tokius lyginamuosius indeksus, tačiau tie subjektai neatitinka prižiūrimiems subjektams taikomų reikalavimų. Todėl tokių sutarčių šalims bei tokių finansinių priemonių turėtojams negalėtų būti taikomas pakaitinis lyginamasis indeksas. Siekiant sušvelninti galimą poveikį rinkos vientisumui ir finansiniam stabilumui ir apsaugoti nuo teisinio netikrumo, Komisijos įgaliojimas nustatyti pakaitinį lyginamąjį indeksą turėtų būti taikomas visoms sutartims ir visoms finansinėms priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, kurioms taikoma valstybės narės teisė. Be to, paskirtasis pakaitinis lyginamasis indeksas turėtų būti taikomas sutartims, kurioms taikoma trečiosios valstybės teisė, bet kurių visos šalys yra įsisteigusios Sąjungoje, tais atvejais, kai sutartys atitinka šio reglamento reikalavimus ir kai pagal tos trečiosios valstybės teisę nėra nustatyta tvarkingo lyginamojo indekso likvidavimo mechanizmo. Šis taikymo srities išplėtimas neturėtų daryti poveikio Reglamento (ES) 2016/1011 nuostatoms, kurios iš dalies nekeičiamos šiuo reglamentu;

(10)

teisės aktais nustatytą pakaitinį lyginamąjį indeksą turėtų būti leidžiama taikyti tik toms sutartims ir Direktyvoje 2014/65/ES apibrėžtoms finansinėms priemonėms, kurios iki atitinkamo lyginamojo indekso teikimo nutraukimo dienos nebuvo persvarstytos. Kai naudojamos pagrindinės sutartys, nustatytasis pakaitinis lyginamasis indeksas bus taikomas tik sandoriams, sudarytiems iki atitinkamos pakeitimo dienos, net jei vėlesni sandoriai techniniu požiūriu galėtų būti tos pačios sutarties dalis. Nustatytas pakaitinis lyginamasis indeksas neturėtų daryti poveikio sutartims arba Direktyvoje 2014/65/ES apibrėžtoms finansinėms priemonėms, kuriose jau numatyta tinkama sutartinė nuostata dėl atsarginės normos, kuri taikoma lyginamojo indekso teikimo nutraukimo visam laikui atveju;

(11)

tai, kad Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato pakaitinį lyginamąjį indeksą, neturėtų trukdyti sutarties šalims susitarti naudoti kitą pakaitinį lyginamąjį indeksą;

(12)

lyginamieji indeksai ir sutartyse įtvirtintos jų atsarginės normos ilgainiui galėtų smarkiai ir netikėtai nukrypti vienas kito atžvilgiu ir dėl to nebeatspindėti atitinkamos pagrindinės ekonominės padėties arba rodyti ekonomiškai nepriimtinus rezultatus. Tokie atvejai galėtų apimti reikšmingą lyginamojo indekso ir sutartyse įtvirtintos atsarginės normos skirtumo padidėjimą per tam tikrą laikotarpį arba atvejus, kai pagal sutartyje numatytą nuostatą dėl atsarginės normos lyginamojo indekso pagrindas pakeičiamas iš kintamosios normos į fiksuotąją normą. Kadangi tokių problemų gali kilti daugelyje valstybių narių ir kadangi tokiais atvejais poveikį dažnai patirtų ir skirtingose valstybėse narėse veikiančios sutarties šalys, tas problemas reikėtų spręsti suderintai, kad būtų išvengta teisinio netikrumo, pernelyg dažno bylinėjimosi ir atitinkamai galimo didelio neigiamo poveikio vidaus rinkai arba poveikio atskirų valstybių narių arba Sąjungos finansiniam stabilumui. Atitinkamai įgyvendinimo aktu nustatytas pakaitinis lyginamasis indeksas laikantis tam tikrų išankstinių sąlygų turėtų būti naudojamas kaip pakaitalas, kai atitinkamos nacionalinės institucijos, pavyzdžiui, makrolygio rizikos ribojimo institucijos, sisteminės rizikos tarybos arba centriniai bankai, nustato, kad iš pradžių numatyta nuostata dėl atsarginės normos nebeatspindi ekonominės tikrovės, kurią lyginamasis indeksas, kurio teikimas nutraukiamas, turėjo matuoti, arba tokia nuostata galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Kai viena ar kelios galimai suinteresuotos šalys informuoja, kad įprastai taikoma nuostata dėl atsarginės normos gali būti netinkama, atitinkamos nacionalinės institucijos turėtų atlikti vertinimą. Tačiau toks vertinimas neturėtų būti atliekamas kiekvienai sutarčiai atskirai. Susijusios atitinkamos nacionalinės institucijos turėtų būti įpareigotos apie tą vertinimą informuoti Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA);

(13)

sutarties šalys privalo išnagrinėti sutartimi įforminamą susitarimą ir išsiaiškinti, kokiais atvejais taikoma sutartinė nuostata dėl atsarginės normos. Jei aiškinant sutartį arba finansinę priemonę, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, nustatoma, kad šalys neketino taikyti nuostatos dėl pasirinkto lyginamojo indekso teikimo nutraukimo visam laikui, pagal šį reglamentą nustatytas pakaitinis lyginamasis indeksas galėtų būti tinkama apsauginė priemonė to lyginamojo indekso teikimo nutraukimo visam laikui atveju;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad norint pakeisti lyginamąjį indeksą gali prireikti pakeisti sutartis arba Direktyvoje 2014/65/ES apibrėžtas finansines priemones, kuriose pateikiama nuoroda į tokius lyginamuosius indeksus, kai tokie pakeitimai yra būtini siekiant praktiškai naudoti arba taikyti tokį pakaitinį lyginamąjį indeksą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktu nustatyti tokius atitinkamus esminius atitikties pakeitimus;

(15)

lyginamųjų indeksų, kuriuos Komisija pagal Reglamentą (ES) 2016/1011 įvardijo kaip ypatingos svarbos indeksus vienoje valstybėje narėje, atveju ir kai dėl tokio lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba likvidavimo galėtų būti smarkiai sutrikdytas finansų rinkų veikimas toje valstybėje narėje, atitinkama kompetentinga institucija turėtų imtis būtinų veiksmų pagal savo nacionalinę teisę, kad būtų išvengta tokių trikdžių;

(16)

jei valstybė narė prisijungia prie euro zonos ir jeigu dėl to, kad trūksta pradinių duomenų nacionaliniam lyginamajam indeksui apskaičiuoti, tas lyginamasis indeksas turi būti pakeistas, ta valstybė narė turėtų galėti priimti teisės akto nuostatą dėl to nacionalinio lyginamojo indekso pakeitimo pakaitiniu lyginamuoju indeksu. Tokiu atveju ta valstybė narė turėtų atsižvelgti į vartotojų, kaip sutarties šalių, statusą ir užtikrinti, kad toks pakeitimas nedarytų didesnio neigiamo poveikio jų padėčiai nei būtina;

(17)

kad būtų galima nustatyti tam tikrus trečiųjų šalių užsienio valiutos neatidėliotino kurso lyginamuosius indeksus, kuriems Reglamentas (ES) 2016/1011 netaikomas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išimties, taikomos neatidėliotino nekonvertuojamos užsienio valiutos kurso lyginamiesiems indeksams, kai tokie neatidėliotino užsienio valiutos kurso lyginamieji indeksai yra naudojami apskaičiuojant išmokėtinas sumas pagal užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių sandorius be apsikeitimo pagrindine suma. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(18)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti pakaitinį lyginamąjį indeksą, kuris pakeistų visas nuorodas į tą lyginamąjį indeksą sutartyse arba Direktyvoje 2014/65/ES apibrėžtose finansinėse priemonėse, kurios nebuvo persvarstytos iki įgyvendinimo akto taikymo pradžios datos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8). Dėl teisinio tikrumo Komisija gali naudotis tais įgyvendinimo įgaliojimais tik įvykus tiksliai apibrėžtiems priežastiniams įvykiams, kurie aiškiai rodo, kad pakeistino lyginamojo indekso administravimas ir skelbimas bus nutrauktas visam laikui;

(19)

Komisija savo įgyvendinimo įgaliojimais turėtų naudotis tik tais atvejais, kai, jos vertinimu, lyginamojo indekso teikimo nutraukimas arba likvidavimas gali turėti neigiamų pasekmių, kurios smarkiai trikdo finansų rinkų arba realiosios ekonomikos veikimą Sąjungoje. Be to, Komisija įgyvendinimo įgaliojimais turėtų naudotis tik tada, kai paaiškėja, kad atitinkamo lyginamojo indekso reprezentatyvumo neįmanoma atkurti arba kad lyginamojo indekso teikimas bus nutrauktas visam laikui;

(20)

prieš naudodamasi įgyvendinimo įgaliojimais pakaitiniam lyginamajam indeksui nustatyti Komisija turėtų surengti viešas konsultacijas ir atsižvelgti į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma privačiojo sektoriaus darbo grupių, remiamų valdžios institucijų arba centrinio banko, rekomendacijas. Tos rekomendacijos turėtų būti grindžiamos išsamiomis viešomis konsultacijomis ir ekspertų žiniomis dėl tinkamiausios palūkanų normos lyginamojo indekso, kurio teikimas nutraukiamas, pakaitinės normos. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant lyginamojo indekso administratoriaus kompetentingas institucijas ir ESMA, rekomendacijas;

(21)

priimant Reglamentą (ES) 2016/1011 buvo tikimasi, kad iki 2021 m. pabaigos trečiosios šalys nustatys panašią finansinių lyginamųjų indeksų reguliavimo tvarką ir kad prižiūrimų subjektų naudojimasis trečiųjų šalių lyginamaisiais indeksais Sąjungoje bus užtikrintas Komisijos priimtais sprendimais dėl lygiavertiškumo arba jį pripažinus ar patvirtinus kompetentingoms institucijoms. Tačiau toje srityje buvo padaryta nedidelė pažanga. Sąjungoje ir trečiosiose šalyse naudojamų finansinių lyginamųjų indeksų reglamentavimo tvarkos aprėptis labai skiriasi. Todėl, siekdama užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir galimybę Sąjungoje naudoti trečiųjų šalių lyginamuosius indeksus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Komisija turėtų ne vėliau kaip 2023 m. birželio 15 d. pateikti Reglamento (ES) 2016/1011 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, taikymo srities peržiūros ataskaitą, ypatingą dėmesį skirdama tų nuostatų taikymo poveikiui naudojant trečiųjų šalių lyginamuosius indeksus Sąjungoje. Toje ataskaitoje Komisija turėtų išanalizuoti, kokios būtų tokio reglamentavimo plačios taikymo srities pasekmės Sąjungos lyginamųjų indeksų administratoriams ir naudotojams, be kita ko, tolesnio trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų naudojimo aspektu. Visų pirma Komisija turėtų įvertinti, ar dar reikia iš dalies keisti Reglamentą (ES) 2016/1011, kad jo taikymo sritis būtų susiaurinta ir į ją patektų tik tam tikrų rūšių lyginamųjų indeksų administratoriai arba administratoriai, kurių lyginamieji indeksai plačiai naudojami Sąjungoje;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (9) neseniai buvo iš dalies pakeistas siekiant suteikti rinkos dalyviams aiškumo, kad sutartims, sudarytoms arba pakeistoms iki tarpuskaitos arba garantinių įmokų reikalavimų taikymo pradžios su lyginamuoju indeksu susietų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims (anksčiau sudarytoms sutartims), tie reikalavimai nebus taikomi, jei tos sutartys pakeičiamos atsižvelgiant į lyginamąjį indeksą, su kuriuo jos yra susietos, ir jei tie pakeitimai daromi turint vienintelį tikslą taikyti arba pasirengti taikyti pakaitinį lyginamąjį indeksą arba įtraukti nuostatą dėl atsarginės normos pereinamuoju laikotarpiu prieš pradedant taikyti naują lyginamąjį indeksą įgyvendinant lyginamųjų indeksų reformą. Lyginamųjų indeksų reformos vykdomos tarptautiniu mastu koordinuojant darbą ir iniciatyvas, skirtas lyginamiesiems indeksams reformuoti, kad jie atitiktų Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos skelbiamus Tarptautinius finansinių lyginamųjų indeksų principus. Reglamentu (ES) 2016/1011 reikalaujama, kad prižiūrimi subjektai parengtų ir turėtų pagrįstus raštiškus planus, kuriuose išdėstytų veiksmus, kurių jie imtųsi lyginamajam indeksui iš esmės pakitus arba nutraukus jo teikimą, ir kad palaikydami sutartinius santykius su klientais į tuos planus atsižvelgtų. Kad rinkos dalyviams būtų lengviau laikytis tų reikalavimų ir siekiant paremti jų veiksmus, kad būtų padidintas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių lyginamųjų indeksų, kurie gali būti reformuoti, patikimumas, reikėtų dar kartą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 siekiant patikslinti, kad anksčiau sudarytoms sutartims nebūtų taikomi tarpuskaitos arba garantinės įmokos reikalavimai, jei tos sutartys keičiamos išimtinai lyginamojo indekso, su kuriuo yra susietos, pakeitimo tikslu įgyvendinant lyginamųjų indeksų reformą.

Todėl ta išimtis taikoma tik sutartiniams pakeitimams, kurie yra būtini, kad būtų galima taikyti arba pasirengti taikyti pakaitinį lyginamąjį indeksą įgyvendinant lyginamųjų indeksų reformą, arba kurie yra būtini siekiant įtraukti nuostatą dėl atsarginės normos, susijusios su tuo lyginamuoju indeksu, kad būtų sustiprintas atitinkamų sutarčių patikimumas. Tie pakeitimai turėtų padėti užtikrinti aiškumą rinkos dalyviams ir neturėtų daryti poveikio tarpuskaitos arba garantinės įmokos reikalavimų taikymo sričiai keičiant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis kitais tikslais arba atliekant atnaujinimus ar pakeitimus, pavyzdžiui, sandorio šalių pakeitimus;

(23)

todėl reglamentai (ES) 2016/1011 ir (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. LIBOR nebebus laikomas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu pagal Reglamentą (ES) 2016/1011, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,