1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

2 straipsnis

Apibrėžtys

3 straipsnis

Statistinė informacija teikiama apie IF laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus

4 straipsnis

Savalaikiškumas

5 straipsnis

Statistinės informacijos apie IF laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus agregavimas, įverčiai ir vertinimas

6 straipsnis

Statistinė informacija teikiama apie DB

7 straipsnis

Savalaikiškumas

8 straipsnis

Statistinės informacijos apie DB laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus agregavimas, įverčiai ir vertinimas

9 straipsnis

Statistinė informacija teikiama apie PF

10 straipsnis

Savalaikiškumas

11 straipsnis

Informacijos apie PF laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus agregavimas, įverčiai ir vertinimas

12 straipsnis

Statistinė informacija teikiama apie FPB laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus

13 straipsnis

Apibendrinimo ir kokybės standartai

14 straipsnis

Savalaikiškumas

NCB teikia ECB ketvirčio statistinę informaciją, nurodytą 12 straipsnyje, iki 28-os darbo dienos pabaigos, einančios po ketvirčio, kurio statistinė informacija teikiama, pabaigos.

15 straipsnis

Statistinė informacija teikiama apie KFT laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus

16 straipsnis

Savalaikiškumas

NCB kas ketvirtį teikia ECB 15 straipsnyje nurodytą ketvirčio statistinę informaciją iki paskutinės trečio mėnesio, pasibaigus ketvirčiui, už kurį teikiami duomenys, kalendorinės dienos darbo pabaigos arba prieš tai einančią darbo dieną, jei paskutinė mėnesio kalendorinė diena yra nedarbo diena.

17 straipsnis

Statistinė informacija teikiama apie PSŠ laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus

18 straipsnis

Ankstesnių duomenų teikimo reikalavimai euro įvedimo atvejais

19 straipsnis

Tikrinimas ir paaiškinimai

20 straipsnis

Duomenų teikimo kalendorius

Iki kiekvienų metų rugsėjo mėnesio pabaigos ECB praneša NCB tikslias perdavimo datas duomenų teikimo kalendoriaus forma. Teikdami statistinę informaciją pagal šias gaires, NCB atsižvelgia į šį duomenų teikimo kalendorių.

21 straipsnis

Perdavimo standartai

NCB perduodą statistinę informaciją, teikiamą pagal šias gaires, elektroniniu būdu, naudodami ECB nurodytas priemones. Šiems elektroniniams statistinės informacijos mainams naudojamas statistinio pranešimo formatas, kuriam pritarta ECBS.

Jei netaikoma pirma pastraipa, NCB gali naudoti kitas priemones statistinei informacijai perduoti, jei ECB iš anksto su tuo sutinka.

22 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų tvarka

Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomonę, ECB vykdomoji valdyba atlieka visus būtinus techninius dalinius priedų pakeitimus, jei tokie daliniai pakeitimai nekeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaromo poveikio atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštai valstybėse narėse. Vykdomoji valdyba apie tokius dalinius pakeitimus nedelsdama praneša Valdančiajai tarybai.

23 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

24 straipsnis

Įsigaliojimas

25 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

I PRIEDAS

1 DALIS

Statistinė informacija teikiama apie IF laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus

Šių lentelių tikslais, investiciniai fondai (IF), dažniausiai investuojantys į IF išleistas akcijas ir (ar) vienetus (fondų fondus), yra įtraukti į kategorijas pagal IF kategoriją į kurią jie dažniausiai investuoja, kaip nustatyta remiantis, inter alia: viešuoju prospektu; fondo taisyklėmis; steigimo dokumentais; sudarytu statutu ar įstatais; pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis; arba rinkodaros dokumentais.

1 LENTELĖ

Kas ketvirtį teikiama statistinė informacija: likučiai, patikslinimai dėl perklasifikavimo ir patikslinimai dėl perkainojimo

2 LENTELĖ

Kas mėnesį teikiama statistinė informacija: likučiai, patikslinimai dėl perklasifikavimo ir patikslinimai dėl perkainojimo

2 DALIS

Statistinė informacija teikiama apie draudimo bendroves (DB)

1 LENTELĖ

Kas ketvirtį teikiama statistinė informacija: likučiai, patikslinimai dėl perklasifikavimo ir patikslinimai dėl perkainojimo

2 LENTELĖ

Kas metus teikiama statistinė informacija

3 DALIS

Statistinė informacija teikiama apie pensijų fondus (PF)

1 LENTELĖ

Kas ketvirtį teikiama statistinė informacija: likučiai, patikslinimai dėl perklasifikavimo ir patikslinimai dėl perkainojimo

4 DALIS

Statistinė informacija teikiama apie KFT laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus

1 skyrius. Atskaitomybės lentelė

1 lentelės tikslais, jei faktinė informacija neprieinama arba negali būti apdorota, NCB pateikia nacionalinius įverčius. Tuo atveju, kai atitinkamas ekonominis reiškinys egzistuoja, bet statistiškai nėra stebimas ir todėl negalima pateikti nacionalinių įverčių, NCB gali arba visai neteikti laiko eilučių, arba pateikti jas kaip trūkstamas. Bet kurios nepateiktos laiko eilutės NCB traktuojamos kaip „statistinė informacija, kuri yra, tačiau nerenkama“. Rengdamas euro zonos suvestinius rodiklius, ECB gali daryti prielaidas ir skaičiuoti įverčius.

1 lENTELĖ

Kas ketvirtį teikiama statistinė informacija: likučiai ir patikslinimai dėl perklasifikavimo

2 skyrius. Priemonių kategorijos ir vertinimo taisyklės

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 (1) (2010 m. ESS), turtas ir įsipareigojimai turi būti vertinami naudojant einamąsias tos dienos, su kuria susijęs balansas, rinkos kainas. Indėliai ir paskolos pateikiami nominaliąja verte, neskaičiuojant sukauptų palūkanų.

Turtas

Visas turtas ir (arba) įsipareigojimai: visas turtas turi būti lygus visų balanso turto pusėje atskirai nurodytų straipsnių sumai ir taip pat turi būti lygus visiems įsipareigojimams.

1.

Indėliai: šis straipsnis (2) susideda iš dviejų pagrindinių subkategorijų: pervedamieji indėliai ir kiti indėliai. Turimi pinigai taip pat turi būti įtraukiami į šį straipsnį. Vertinimo taisyklės: vadovaujantis bendruoju apskaitos, paremtos kaupiamuoju pagrindu, principu, palūkanos už indėlius apskaitomos balanse, kai jos susikaupia (t. y. kaupiamuoju pagrindu), o ne tuomet, kai jos faktiškai gaunamos ar išmokamos (t. y. grynųjų pinigų pagrindu). Sukauptos indėlių palūkanos apskaitomos bendrąja verte ir priskiriamos kategorijai „likęs turtas“. SFB atveju šis straipsnis priskiriamas straipsniui „likęs turtas“.

2.

Paskolos: į šį straipsnį įeina: — namų ūkiams suteiktos paskolos vartojimo kredito forma, t. y. iš esmės asmeniniam naudojimui suteiktos paskolos, skirtos prekėms ir paslaugoms vartoti; paskolos būstui įsigyti, t. y. kreditas, skirtas investicijoms į būstą asmeniniam naudojimui arba nuomai, įskaitant statybą ir remontą; ir kitos, t. y. paskolos, neskirtos vartojimui ar būsto įsigijimui, tačiau suteiktos tokiais tikslais kaip verslas, skolos konsolidavimas, švietimas ir pan., — trečiosioms šalims suteikta finansinė nuoma, — blogos dar negrąžintos ar nenurašytos paskolos, — turimi neperleidžiami vertybiniai popieriai, — subordinuota skola paskolų forma. PVPIP subkategorijos atveju, paskolos turi būti priskirtos straipsniui „likęs turtas“. Vertinimo taisyklės: KFT suteiktos paskolos turi būti apskaitomos bendrąją verte su visais susijusiais ir bendraisiais, ir specialiaisiais atidėjiniais tol, kol duomenis teikianti institucija nurašo paskolas; tai padarius, paskolos turi būti išbrauktos iš balanso. Vadovaujantis bendruoju apskaitos, paremtos kaupiamuoju pagrindu, principu, palūkanos už paskolas apskaitomos balanse, kai jos susikaupia (t. y. kaupiamuoju pagrindu), o ne tuomet, kai jos faktiškai gaunamos ar išmokamos (t. y. grynųjų pinigų pagrindu). Sukauptos paskolų palūkanos apskaitomos bendrąja verte kategorijoje „likęs turtas“.

3.

Skolos vertybiniai popieriai: į šį straipsnį įeina turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje, ir kurie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę. Į jį įeina paskolos, kuriomis prekiaujama, jei jos tapo perleidžiamomis organizuotoje rinkoje, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pavyzdžiui, pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų įrodymus. Vertinimo taisyklės: vadovaujantis 2010 m. ESS, duomenys apie skolos vertybinius popierius turi būti teikiami rinkos verte.

4.

Nuosavybės priemonės: nuosavybės priemonės yra nuosavybės teisė bendrovėse ir kvazibendrovėse. Šis finansinis turtas paprastai suteikia jo turėtojams teisę į bendrovių ir kvazibendrovių pelno dalį ir į jų grynojo turto dalį likvidavimo atveju. Į nuosavybės priemones neįeina investicinio fondo akcijos ir (arba) vienetai. Į šį straipsnį įeina: — biržinės akcijos: nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Jei žinomos biržinių akcijų kotiruojamos kainos, paprastai manoma, kad žinomos dabartinės rinkos kainos (2010 m. ESS, 5.146 dalis), — nebiržinės akcijos: nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos prekybos sąrašus. (2010 m. ESS, 5.147 dalis), — kitos nuosavybės priemonės: visų rūšių nuosavybės priemonės, kurios nėra biržinės arba nebiržinės akcijos (2010 m. ESS, 5.153–5.154 dalys). Vertinimo taisyklės: vadovaujantis 2010 m. ESS, duomenys apie nuosavybės priemones turi būti teikiami rinkos verte.

5.

IF akcijos ir (arba) vienetai: į šį straipsnį įeina turimos akcijos ir (arba) vienetai, išleisti PRF ir ne PRF investicinių fondų. SFB subkategorijos atveju investicinių fondų akcijos / vienetai turi būti priskirti straipsniui „likęs turtas“. Vertinimo taisyklės: vadovaujantis 2010 m. ESS, duomenys apie investicinių fondų akcijas ir (arba) vienetus turi būti teikiami rinkos verte.

6.

Išvestinės finansinės priemonės, kurios apima: — pasirinkimo sandorius, — varantus, — ateities sandorius, — išankstinius sandorius, — apsikeitimo sandorius, — kredito išvestines finansines priemones. SFB atveju šis straipsnis turėtų būti priskirtas straipsniui „likęs turtas“. Išvestinės finansinės priemonės balanse turi būti apskaitomos rinkos kaina bendrąja verte. Atskiros išvestinių finansinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, turi būti apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą rinkos vertę – įsipareigojimų pusėje. Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių finansinių priemonių sutarčių, neturi būti apskaitomi kaip balansiniai straipsniai. Išvestinės finansinės priemonės gali būti apskaitomos grynąja verte, taikant skirtingus vertinimo metodus. Tuo atveju, kai yra prieinamos tik grynosios pozicijos arba kai pozicijos yra apskaitytos ne rinkos verte, turi būti teikiamos šios pozicijos. Į šį straipsnį neįeina išvestinės finansinės priemonės, kurių pagal nacionalines taisykles neprivaloma įrašyti į balansą.

7.

Likęs turtas: tai yra likęs balanso turto dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. Į šį straipsnį įeina toks turtas kaip už paskolas ir (arba) indėlius gautinos sukauptos palūkanos ir sukaupti nuompinigiai už pastatų nuomą, gautini dividendai, gautinos sumos, nesusijusios su pagrindine KFT veikla, bendrosios gautinos sumos, susijusios su laikinaisiais straipsniais, bendrosios gautinos sumos, susijusios su pereinamaisiais straipsniais, kitas atskirai nenurodytas turtas, pavyzdžiui, nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą), paskolos ir indėliai, priklausomai nuo KFT subkategorijos.

Įsipareigojimai

Visas turtas ir (arba) įsipareigojimai: visi įsipareigojimai turi būti lygūs visų balanso įsipareigojimų pusėje atskirai nurodytų straipsnių sumai ir taip pat turi būti lygūs visam turtui (žr. taip pat turto straipsnį „visas turtas ir (arba) įsipareigojimai“).

1.

Gautos paskolos ir indėliai – į šį straipsnį įeina: — indėliai: pervedamieji indėliai ir kiti indėliai (žr. turto pusę), esantys KFT. Šiuos indėlius dažniausiai padeda PFĮ, — paskolos: KFT suteiktos paskolos, kurios paliudijamos neperleidžiamais dokumentais arba kurios nepaliudijamos dokumentais.

2.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai: KFT išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės vertybinius popierius, kurie paprastai yra perleidžiamosios priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie nesuteikia jų turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę.

3.

Kapitalas ir atsargos: į šį straipsnį įeina sumos, atsirandančios, kai KFT akcininkams ar kitiems savininkams išleidžia nuosavybės kapitalą, atspindinčios jų turėtojų nuosavybės teises į KFT ir, apskritai, teisę į jo pelno dalį bei į dalį nuosavų lėšų likvidavimo atveju. Taip pat įeina lėšos iš nepaskirstytojo pelno ar lėšos, kurias KFT atideda tikėtiniems būsimiems mokėjimams ir įsipareigojimams. Jos apima: — nuosavybės kapitalą, — nepaskirstytąjį pelną ar lėšas, — specialius ir bendruosius atidėjinius paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitokio tipo turtui, — veiklos pelną ar nuostolį.

4.

Išvestinės finansinės priemonės: žr. turto straipsnį „išvestinės finansinės priemonės“.

5.

Likę įsipareigojimai: likęs balanso įsipareigojimų dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“. Į šį straipsnį įeina tokie įsipareigojimai kaip bendrosios mokėtinos sumos, susijusios su laikinaisiais straipsniais, bendrosios mokėtinos sumos, susijusios su pereinamaisiais straipsniais, mokėtinos susikaupusios palūkanos už indėlius, mokėtini dividendai, mokėtinos sumos, nesusijusios su pagrindine KFT veikla, atidėjiniai, atspindintys įsipareigojimus trečiosioms šalims, privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, atspindintys nuo kredito rizikos apsaugoti skirtus grynųjų pinigų įkaitus, kurie lieka indėlininko nuosavybe ir yra jam grąžinami sutarčiai pasibaigus, grynosios pozicijos, atsirandančios iš vertybinių popierių skolinimo be grynųjų pinigų įkaito, grynosios sumos, mokėtinos už būsimus atsiskaitymus už sandorius vertybiniais popieriais, kiti atskirai nenurodyti įsipareigojimai, pavyzdžiui, skolos vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės, priklausomai nuo KFT subkategorijos.

3 skyrius. Nacionaliniai paaiškinamieji raštai

1.

Duomenų šaltiniai / duomenų rinkimo sistema – į tai turi įeiti: — duomenų šaltiniai, naudojami KFT statistikai parengti, pavyzdžiui, statistikos biurai, KFT ir (arba) fondų valdytojų tiesiogiai teikiama informacija, — išsami informacija apie duomenų rinkimo sistemas, pavyzdžiui, savanoriškos ataskaitos, verslo apžvalgos, imtys, ataskaitos pagal egzistuojančias ribas ir statistinis apibendrinimas.

2.

Rengimo procedūros: turi būti aprašytas duomenims parengti naudotas metodas, pavyzdžiui, išsamus padarytų įverčių / prielaidų aprašymas, ir kaip agreguojamos eilutės, jei dviejų eilučių dažnumas yra skirtingas.

3.

Teisinė bazė: turi būti pateikta išsami informacija apie institucijų nacionalinę teisinę bazę. Būtina konkrečiai nurodyti ryšius su Sąjungos teisės aktais. Jei į tą pačią kategoriją įtraukiama keletas institucijų tipų, turi būti pateikta informacija apie visų institucijų tipus.

4.

Nukrypimai nuo ECB atskaitomybės nurodymų: NCB turi pateikti informaciją apie nukrypimus nuo atskaitomybės nurodymų. Gali pasitaikyti nukrypimų nuo atskaitomybės nurodymų, susijusių su: — suskirstymu pagal priemonę: priemonių aprėptis gali skirtis nuo ECB atskaitomybės nurodymų, pavyzdžiui, dvi skirtingos priemonės negali būti nurodytos atskirai, — geografiniu suskirstymu, — suskirstymu pagal sektorių, — vertinimo metodais.

5.

Atskaitomybės visuma: NCB gali priskirti visas KFT apibrėžimą atitinkančias institucijas konkrečiai KFT subkategorijai. Jie turi aprašyti visas institucijas, įtrauktas arba neįtrauktas į kiekvieną KFT subkategoriją. Jei įmanoma, NCB turi pateikti duomenų aprėpties įverčius atskaitingosios visumos visam turtui.

6.

Lūžiai istorinėse eilutėse: turi būti aprašyti istorinių eilučių rinkimo, atskaitomybės aprėpties, atskaitomybės sistemų ir rengimo lūžiai ir pagrindiniai pokyčiai laikui bėgant. Lūžių atveju turi būti nurodyta, kiek seni ir nauji duomenys gali būti laikomi palyginamais.

7.

Kitos pastabos: bet kokios kitos svarbios pastabos arba nurodymai.

5 DALIS

Statistinė informacija teikiama apie pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) laikomą ir išleistą turtą ir įsipareigojimus

1 LENTELĖ

Kas ketvirtį teikiama statistinė informacija: likučiai ir patikslinimai dėl perklasifikavimo

---

(1)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(2)  Remiantis 2010 m. ESS, kai iniciatyvos imasi skolintojas, sandoris turi būti klasifikuojamas kaip indėlis, o kai iniciatyvos imasi skolininkas , finansinis sandoris turi būti klasifikuojamas kaip paskola.

II PRIEDAS

PATIKSLINIMŲ IR SANDORIŲ IŠVEDIMO ATSKAITOMYBĖ IF, DB, PF IR FPB STATISTIKOS KONTEKSTE

1 DALIS

Sandorių išvedimo procedūros bendras aprašas

1.

Finansiniai sandoriai apibrėžiami kaip grynasis įsigytas finansinis turtas arba grynieji prisiimti įsipareigojimai pagal kiekvieną finansinę priemonę, t. y. visų per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį įvykdomų finansinių sandorių suma. Sandorių išvedimo IF, DB, PF ir FPB turto ir įsipareigojimų statistikai struktūra yra pagrįsta Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema, paskelbta kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (1) A priedas (toliau – 2010 m. ESS). Prireikus nuo šio tarptautinio standarto nukrypstama šiame priede tiek duomenų turinio, tiek statistinių sąvokų pavadinimų požiūriu. Šis priedas aiškinamas pagal 2010 m. ESS, jeigu Reglamente (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38), Reglamente (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40), Reglamente (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50), Reglamente (ES) 2018/231 (ECB/2018/2) arba šiose gairėse nenurodyta kitaip.

2.

IF, DB ir PF statistikos kontekste ECB apskaičiuoja sandorių duomenis, kiekvieno turto ir įsipareigojimų straipsnio atžvilgiu imdamas likučių laikotarpių pabaigos atsiskaitymo dienomis skirtumą ir tada pašalindamas įvykių, kurie nėra sandorių rezultatas, poveikį („patikslinimai“). Jie skirstomi į dvi kategorijas: „patikslinimai dėl perklasifikavimo“ ir „patikslinimai dėl perkainojimo, nulemti kainos ir valiutų kursų pokyčių (2)“. Nacionaliniai centriniai bankai (NCB) pateikia šias dvi kategorijas ECB, kad jų poveikis, nesusijęs su sandorių poveikiu, galėtų būti pašalintas apskaičiuojant sandorius.

3.

FPB statistikos kontekste duomenis apie sandorius, o ne patikslinimus, NCB tiesiogiai teikia ECB. Sandorių apskaičiavimas (kurį atlieka arba atskaitingieji agentai tiesiogiai, arba NCB) privalo būti suderintas su bendruoju metodu patikslinimams dėl perklasifikavimų ir patikslinimams dėl perkainojimo, nulemtiems kainos ir valiutų kursų pokyčių, nustatytiems šiame priede.

4.

Sandoriai paprastai apskaičiuojami kaip grynoji suma, t. y. nereikalaujama nurodyti bendrosios finansinių sandorių sumos ar apyvartos. Viena išimtis yra dėl IF statistikos, nes pagal Reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) reikalaujama atskirai teikti duomenis apie naujas IF akcijų ir (arba) vienetų emisijas ir atpirkimus per ataskaitinį laikotarpį.

5.

Paprastai finansiniai sandoriai matuojami sandorių vertėmis – turto įgijimo ir (arba) perleidimo vertė ir (arba) įsipareigojimų sukūrimo, panaikinimo ar iškeitimo vertė – kurios nebūtinai turi būti tokios pat kaip rinkoje nurodyta kaina arba sandorio sudarymo metu tikroji turto vertė. Į sandorio vertę neįtraukiami mokėjimai už paslaugas, rinkliavos, komisiniai ar panašūs mokėjimai už suteiktas paslaugas.

6.

Šiame priede nustatoma sandorių išvedimo metodologija. 2 dalyje daugiausiai dėstoma apie NCB atskaitomybės reikalavimus dėl patikslinimų. 3 dalyje dėmesys skiriamas specialioms pritaikomosioms nuostatoms rengiant IF, DB, PF ir FPB statistiką.

2 DALIS

Patikslinimų duomenų teikimo reikalavimai

7.

IF, DB ir PF statistikos kontekste NCB privalo teikti ECB „patikslinimus dėl perklasifikavimo“ ir „patikslinimus dėl perkainojimo, nulemtus kainos ir valiutų kursų pokyčių“.

8.

1 skyriuje aprašoma perklasifikavimo patikslinimų duomenų teikimo reikalavimai ir pateikiami patikslinimų dėl perklasifikavimo atvejų pavyzdžiai. 2 skyriuje aprašoma kainų ir valiutų kursų pokyčių nulemtų patikslinimų dėl perkainojimo duomenų teikimo reikalavimai.

9.

Patikslinimams taikoma ta pati dvigubo įrašo apskaitos sistema kaip ir likučiams. Visais atvejais patikslinimai turi priešinį, kuris priklauso nuo operacijos arba nacionalinių apskaitos taisyklių.

1 skyrius. Patikslinimai dėl perklasifikavimų

1.1. skirsnis. Bendras aprašymas

1.

Į „patikslinimus dėl perklasifikavimo“ įeina bet kokie atskaitingojo sektoriaus balanso pokyčiai, kurie atsiranda dėl atskaitingosios visumos sudėties ir struktūros pokyčių, finansinių priemonių ir kitų sandorio šalių klasifikavimo pokyčių, statistinių apibrėžčių pokyčių ir atskaitomybės klaidų (dalinio) pataisymo, o dėl viso to atsiranda lūžiai eilutėse ir todėl daro poveikį dviejų iš eilės einančių laikotarpių pabaigos likučių palyginamumui. Įstojimai į euro zoną gali būti traktuojami kaip perklasifikavimo neeiliniai atvejai.

2.

NCB teikia šiose gairėse nurodytą statistinę informaciją apie patikslinimus dėl perklasifikavimo naudodami tiesiogiai atskaitingosios visumos pateiktą statistinę informaciją, priežiūros būdu gautą informaciją, patikimumo patikrinimus, ad hoc tyrimus (pvz., sektoriui nepriklausančių subjektų atžvilgiu), nacionalinius statistikos reikalavimus, informaciją apie atskaitingąją visumą papildžiusius ar palikusius subjektus ir visus kitus jiems prieinamus šaltinius. NCB nustato dėl perklasifikavimų atsiradusius likučių pokyčius ir pateikia grynąją sumą. Grynasis likučių padidėjimas dėl perklasifikavimų įrašomas su teigiamu ženklu, grynasis likučių sumažėjimas – su neigiamu ženklu.

3.

NCB gali atlikti patikslinimų dėl perklasifikavimo įverčius, ypač, jei statistinė informacija nėra prieinama arba jos kokybė prasta. Nesitikima, kad ECB atliks ex post patikslinimus, išskyrus atvejus, kai NCB nustato ženklius galutinės statistinės informacijos pokyčius dėl perklasifikavimų, kurių NCB negali pataisyti laiku. Šiuo atveju ECB gali atlikti ex post patikslinimus, sutikus atitinkamam NCB.

4.

NCB privalo atsiųsti bent jau informaciją apie visus 50 mln. EUR viršijančius patikslinimus dėl perklasifikavimo. Šia riba siekiama padėti NCB nuspręsti, ar sudaryti patikslinimus. Tačiau, kai renkama santykinai išsami informacija neatsižvelgiant į ribą, NCB tokios ribos taikymas gali neduoti naudos. Šio lankstumo laikomasi nepažeidžiant reikalavimo, kad už ataskaitinį laikotarpį pateikta statistinė informacija būtų nuosekli, ir kad ji būtų nuosekli teikiant skirtingu informacijos teikimo dažnumu (t. y. nuoseklumas tarp mėnesio ir ketvirčio statistinės informacijos IF atvejais).

5.

3 straipsnio 11 dalyje, 6 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnio 4 dalyje apibrėžtose ribose NCB privalo pataisyti atskaitomybės klaidas duomenyse apie likučius, kai tik tos klaidos nustatomos. Idealiu atveju pataisant visiškai pašalinamos klaidos iš duomenų, ypač jei klaida yra susijusi su vienu laikotarpiu ar ribotu laiku. Šiuo atveju nėra eilučių lūžio. Tačiau, jei klaida yra susijusi su istoriniais duomenimis ir praeities duomenys netaisomi arba taisomi tik riboto laiko atžvilgiu, yra eilučių lūžis tarp pirmojo laikotarpio su pataisytu skaičiumi ir paskutinio laikotarpio su klaidingu skaičiumi. Šiuo atveju NCB privalo nustatyti lūžio dydį ir įrašyti patikslinimą į „patikslinimus dėl perklasifikavimų“. Ši praktika taikoma statistinių apibrėžčių, darančių poveikį teikiamiems duomenims, pokyčiams ir lūžiams, kurie gali atsirasti dėl to, kad statistinio apibendrinimo metodai buvo pradėti naudoti, pakeisti arba jų atsisakyta.

1.2 skirsnis. Patikslinimų dėl perklasifikavimo atvejai

Atskaitingosios visumos sudėties pokyčiai

6.

Atskaitingosios visumos sudėties pokyčiai gali lemti veiklos perkėlimą iš vieno ekonominio sektoriaus į kitą. Tokio perkėlimo atvejai nėra sandoriai, todėl jie traktuojami kaip patikslinimas dėl „perklasifikavimų ir kitų patikslinimų“.

7.

Prie atskaitingojo sektoriaus prisijungianti institucija gali perkelti veiklą į sektorių, o iš atskaitingosios visumos pasitraukianti institucija gali perkelti veiklą iš sektoriaus. Tačiau tiek, kiek prisijungiančioji institucija pradeda savo veiklą ex novo po prisijungimo prie atskaitingojo sektoriaus, tai rodo finansinį sandorį, kuris nepašalinamas iš statistinės informacijos. Panašiai, kai pasitraukiančioji institucija prieš palikdama atskaitingąjį sektorių sumažina savo veiklos apimtį, tai statistinėje informacijoje atspindima kaip sandoris.

8.

Prisijungiančiųjų ir pasitraukiančiųjų institucijų grynasis poveikis atskaitingojo sektoriaus agreguotai turto ir įsipareigojimų sumai apskaičiuojamas agreguojant pirmuosius turtą ir įsipareigojimus, dėl kurių atsiskaitė naujai prisijungę, ir paskutiniuosius turtą ir įsipareigojimus, dėl kurių atsiskaitė pasitraukusieji, ir kiekvieno straipsnio atveju nustatant skirtumą tarp jų dviejų. Šis grynasis skaičius įrašomas prie patikslinimų dėl perklasifikavimų. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti padaromas poveikis ir kitų sandorio šalių atskaitomybei, kuris taip pat privalo būti įtraukiamas į patikslinimus, kaip sektoriaus pokytis.

Atskaitingojo sektoriaus struktūros pokyčiai

9.

Atskaitingojo sektoriaus struktūros pokyčiai atsiranda grupėms tarpusavyje persitvarkant arba susijungiant, vykstant įsigijimams ir pasidalijimams. Šie bendrovių struktūros keitimo veiksmai paprastai reiškia finansinio turto ir įsipareigojimų vertinimo pokyčius; patikslinimai dėl perkainojimo įrašomi tam, kad būtų atspindėti šie pokyčiai, ir todėl būtų galima teisingai išvesti šiuos sandorius. Be to, dėl veiksmų dažnai finansinis turtas ir įsipareigojimai iš vieno institucinio vieneto balanso pervedami į kito institucinio vieneto balansą (nuosavybės pasikeitimas). Turto pervedimų laikymo sandoriais ribą nustato tai, kad egzistuoja du skirtingi instituciniai vienetai, kurie veikia abipusiu susitarimu. Tačiau, jei pervedimai įvyksta sukūrus arba panaikinus institucinį vienetą, jie privalo būti traktuojami kaip patikslinimai dėl perklasifikavimų. Ypač, jei dėl susijungimo arba įsigijimo panaikinamas vienas arba daugiau institucinių vienetų, visos tarpusavyje susijungiančių institucijų buvusios susijusios pozicijos, kurios panaikinant institucijas įskaitomos tarpusavyje, dingsta iš sistemos ir atitinkamai turi būti teikiami duomenys apie perklasifikavimo patikslinimus. Bendrovių padalijimai traktuojami taip pat.

Kiti patikslinimų dėl perklasifikavimų atvejai

10.

Dėl sektoriaus klasifikavimo arba klientų rezidavimo vietos pokyčių atsiranda poreikis šių kitų sandorio šalių atžvilgiu perklasifikuoti turtą ir įsipareigojimus. Tokie klasifikavimo pokyčiai įvyksta dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, įvykus privatizavimui, vyriausybės subjektas pakeičia ekonominį sektorių arba dėl susijungimų / pasidalijimų pasikeičia pagrindinė bendrovių veikla. Panašiai gali pasikeisti turto ir įsipareigojimų priemonių klasifikavimas, pavyzdžiui, jei paskolų sąlygos keičiamos ir statistikos tikslais atitinkamai laikomos skolos vertybiniais popieriais. Kadangi tokie perklasifikavimai sukelia pateiktų duomenų apie likučių pokytį, bet nerodo sandorio, turi būti patikslinama, kad būtų pašalintas jų poveikis statistikai.

Investicinių fondų statistikos neeiliniai atvejai – investicijų politikos pokyčiai

11.

Pokyčiai IF atskaitingajame sektoriuje dėl investicijų politikos pokyčių (pvz., akcijų fondai pakeičiami mišriais fondais) įrašomi kaip finansinis sandoris, o ne kaip perklasifikavimas. Tai susiję su tuo, kad dėl bet kurio investicijų politikos pokyčio investuotojai turi susitarti iki pokyčio ir todėl tai suprantama kaip aktyvus investavimo sprendimas. NCB gali nukrypti nuo šio standartinio požiūrio ir pateikti informaciją apie patikslinimą dėl perklasifikavimo tik tuo atveju, jeigu jis turi ex ante informacijos, kad politikos pokytis buvo ne dėl sąmoningai investuotojų priimto sprendimo.

12.

Ši taisyklė po pokyčių investicijų politikoje taip pat taikoma atskaitingiesiems agentams pereinantiems iš pinigų rinkos fondų (PRF) atskaitingojo sektoriaus į IF atskaitingajį sektorių ir atvirkščiai.

2 skyrius. Patikslinimai dėl perkainojimo, nulemti kainų ir valiutų kursų pokyčių

2.1 skirsnis. Bendras aprašymas

13.

„Patikslinimai dėl perkainojimo, nulemti kainų ir valiutų kursų pokyčių“ pateikti IF, DB ir PF statistikos kontekste apima i) patikslinimus dėl visiškų ir (arba) dalinių paskolų nurašymų, ii) patikslinimus dėl perkainojimo pasikeitus kainoms ir iii) patikslinimus dėl perkainojimo pasikeitus valiutų kursams.

14.

Patikslinimas dėl „visiškų ir (arba) dalinių paskolų nurašymų“ nusako balanse apskaitomų paskolų verčių pokyčių, kuriuos sukelia visiški ir (arba) daliniai paskolų nurašymai, poveikį.

15.

Turto ir įsipareigojimų kainos patikslinimas dėl perkainojimo nusako turto ir įsipareigojimų vertinimo svyravimus, atsirandančius dėl kainos, kuria turtas ir įsipareigojimai apskaitomi ar jais prekiaujama, pokyčio. Patikslinimas apima laikotarpio pabaigos likučių vertės pokyčius, atsirandančius per laiką dėl pamatinės vertės, kuria jie apskaitomi, pasikeitimų, t. y. vertės padidėjimo ir (arba) sumažėjimo. Jis taip pat gali apimti vertinimo pokyčius, kylančius iš sandorių turtu ir (arba) įsipareigojimais, t. y. įvykusio vertės padidėjimo ir (arba) sumažėjimo, atsižvelgiant į skirtingą nacionalinę praktiką.

16.

Valiutų kursų pokyčiai euro atžvilgiu, atsirandantys tarp laikotarpio pabaigos atsiskaitymo dienų, sukelia turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta vertės pokyčius, kai jie išreiškiami eurais. Kadangi šie pokyčiai nusako vertės padidėjimą ir (arba) sumažėjimą ir nėra finansiniai sandoriai, turi būti nustatytas vertinimo poveikis, kad galėtų būti pašalintas iš sandorių duomenų. Patikslinimai dėl perkainojimo, nulemti valiutų kursų pokyčių, taip pat gali apimti vertinimo pokyčius dėl sandorių turtu ir (arba) įsipareigojimais, t. y. dėl įvykusio vertės padidėjimo ir (arba) sumažėjimo, atsižvelgiant į skirtingą nacionalinę praktiką.

17.

Pateikdami statistinę informaciją ECB, NCB privalo užtikrinti, kad užsienio valiuta išreikštos turto ir įsipareigojimų pozicijos būtų paverstos eurais, naudojant dienos, su kuria siejami duomenys, rinkos valiutų kursą. Privalo būti naudojami ECB orientaciniai valiutų kursai (3).

2.2 skirsnis. NCB teikiami patikslinimai dėl perkainojimo

18.

Reglamentu (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38), Reglamentu (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50) ir Reglamentu (ES) 2018/231 (ECB/2018/2) leidžiamas lankstumas, kiek tai susiję su turto ir įsipareigojimų patikslinimams dėl perkainojimo apskaičiuoti reikiamos statistinės informacijos tipu ir šių duomenų rinkimo ir rengimo forma. Sprendimą dėl metodo priima NCB.

19.

Todėl siekiant įvykdyti IF, DB ir PF reikalavimus, susijusius su „kainų ir valiutų kursų pokyčių nulemtais patikslinimais dėl perkainojimo“, nurodytais šių gairių 3 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje, NCB gali reikėti išvesti patikslinimus iš atskaitingosios visumos pateiktos statistinės informacijos pagal kiekvieną vertybinį popierių arba straipsnį arba iš tiesiogiai pateiktos statistinės informacijos apie sandorius. NCB taip pat gali reikėti parengti kai kurių atskaitingosios visumos nepateiktų suskirstymų patikslinimų įverčius, nes traktuojama, kad jiems netaikomi „būtinieji reikalavimai“, t. y. Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) I priedo 3 dalies 3 lentelėje ir Reglamento (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50) I priedo 3 dalies 3a ir 3b lentelėse.

Statistinė informacija teikiama pagal kiekvieną vertybinį popierių arba straipsnį

20.

Išvedant 3 straipsnio 6 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus patikslinimus dėl vertybinių popierių perkainojimo, padarytus kiekvieno vertybinio popieriaus pagrindu, egzistuoja toliau nurodytos dvi galimybės: 1 galimybė: atskaitingieji agentai teikia NCB statistinę informaciją pagal kiekvieną vertybinį popierių, kuri leidžia NCB išvesti kainų ir valiutų kursų pokyčių nulemtus patikslinimus dėl perkainojimo: — IF teikia k-v-p statistinę informaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) I priedo 3 dalies 2 lentelės 1, 2 ir 4 punktuose, — DB teikia k-v-p statistinę informaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50) I priedo 3 dalies 2.1 ir 2.2 lentelių 1, 2 ir 4 punktuose, — PF teikia k-v-p statistinę informaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/231 (ECB/2018/2) I priedo 3 dalies 2.1 ir 2.2 lentelių 1, 2 ir 4 punktuose. Ši informacija leidžia NCB gauti tikslią informaciją apie „kainų ir valiutų kursų pokyčių nulemtus patikslinimus dėl perkainojimo“, kurią reikia pateikti ECB. Gairės kaip išvesti artinius pagal šių gairių 3 straipsnio 7 dalį, 6 straipsnio 4 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį yra prieinamos Investicinių fondų statistikos vadove (angl. Manual on investment fund statistics), kuris paskelbtas ECB svetainėje. 2 galimybė: atskaitingieji agentai teikia NCB duomenis apie sandorius (t. y. bendrą vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo kiekį per ataskaitinį laikotarpį) pagal kiekvieną vertybinį popierių taip: — IF teikia informaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) I priedo 3 dalies 2 lentelės 1 ir 3 punktuose, — DB teikia informaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50) I priedo 3 dalies 2.1 ir 2.2 lentelių 1 ir 3 punktuose, — PF teikia informaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/231 (ECB/2018/2) I priedo 3 dalies 2.1 ir 2.2 lentelių 1 ir 3 punktuose. NCB apskaičiuoja patikslinimus dėl perkainojimo iš skirtumo tarp laikotarpio pabaigos likučių atimdami sandorius ir perklasifikavimo patikslinimus, jei yra, nurodytus šių gairių priedo 2 dalies 1 skirsnyje. NCB praneša ECB duomenis apie patikslinimus dėl perkainojimo pagal šias gaires.

21.

NCB gali laikytis panašaus požiūrio ir dėl kito turto, išskyrus vertybinius popierius, rinkdami statistinę informaciją apie kiekvieną straipsnį.

Agreguotu pagrindu teikiama statistinė informacija

22.

Dėl turto ir įsipareigojimų duomenų, surinktų agreguotu pagrindu, egzistuoja šios trys galimybės išvesti kainų ir valiutų kursų pokyčių nulemtus patikslinimus dėl perkainojimo: 1 galimybė: atskaitingieji agentai teikia agreguotus patikslinimų dėl perkainojimo duomenis (4) NCB, kurie pasirenka šį metodą, agreguoja atskaitingųjų agentų pateiktus patikslinimus, kad pateiktų duomenis ECB. 2 galimybė: atskaitingieji agentai teikia agreguotus sandorių duomenis. Atskaitingieji agentai kaupia ataskaitinio laikotarpio duomenis apie sandorius ir perduoda pirkimų ir pardavimų vertę NCB: NCB, kurie gauna statistinę informaciją apie sandorius, apskaičiuoja patikslinimus dėl perkainojimo iš skirtumo tarp laikotarpio pabaigos likučių atimdami sandorius ir patikslinimus dėl perklasifikavimo, jei yra, nurodytus šio priedo 2 dalies 1 skirsnyje. NCB praneša ECB duomenis apie patikslinimą dėl perkainojimo pagal šias gaires. 3 galimybė: NCB išveda artinius, grindžiamus atskaitingųjų agentų pateiktais duomenimis.

3 DALIS

Specialiosios taisyklės ir pritaikomosios nuostatos

23.

Palūkanos už indėlius, paskolas ir išleistus bei laikomus skolos vertybinius popierius įrašomos kaupiamuoju principu ir įrašomas kaip sandoris iki apmokėjimo. Nurodymai dėl priemonės, su kuria apskaitomos sukauptos palūkanos statistinėje informacijoje, kurią NCB teikia ECB, skiriasi IF, DB, PF ir FPB statistikai.

24.

IF statistikos atvejais sukauptos indėlių ir (arba) paskolų palūkanos atitinkamai apskaitomos kaip „likęs turtas“ ar „likę įsipareigojimai“. Sukauptos turimų skolos vertybinių popierių palūkanos apskaitomos su atitinkama priemone. Išleisti skolos vertybiniai popieriai neapskaitomi kaip atskiras straipsnis ir yra įtraukiami į likusius įsipareigojimus.

25.

DB statistikos atvejais sukauptos palūkanos visais atvejais apskaitomos su atitinkama priemone.

26.

PF statistikos atvejais sukauptos palūkanos visais atvejais, remiantis geriausiu vertinimu, apskaitomos su atitinkama priemone.

27.

FPB statistikos atvejais sukauptos palūkanos visais atvejais atitinkamai apskaitomos kaip „likęs turtas“ ar „likę įsipareigojimai“.

ŽODYNĖLIS

Akcijų fondai (equity funds) – investiciniai fondai, kuriuose investuojama į akcijas. Investicijų fondų klasifikavimo į akcijų fondus kriterijai sudaromi remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį turinčiais dokumentais.

Atvirieji investiciniai fondai (open-end investment funds) – investiciniai fondai, kurių vienetai arba akcijos turėtojų pageidavimu atperkamos arba išperkamos tiesiogiai arba netiesiogiai iš įmonės turto.

Biržoje prekiaujami fondai (exchange traded funds (ETFs)) – KIPVPS ETF, kaip apibrėžti 2012 m. gruodžio 18 d. EVPRI gairėse dėl ETF ir kitų KIPVPS emisijų (ESMA/2012/832). EVPRI apibrėžia KIPVPS ETF kaip tokį KIPVPS, kurio bent viena vienetų ar akcijų klase visą dieną bent vienoje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalės prekybos sistemoje prekiauja bent vienas rinkos formuotojas, kuris imasi veiksmų, kad fondo vienetų ar akcijų biržos vertė reikšmingiau nesiskirtų nuo jo grynojo turto vertės arba, jei taikoma, nuo jo orientacinės grynojo turto vertės. Šiose gairėse ne KIPVPS, kurie atitinka EVPRI pateiktą ETF apibrėžtį, turėtų būti įtraukti į šiose gairėse pateiktą apibrėžtį.

Centrinė valdžia (central government) – Reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 2 dalies 114 punkte apibrėžta centrinė valdžia (subsektorius S.1311).

Filialai (branches) – vienetai, kurie nėra registruoti kaip juridiniai asmenys (neturintys savarankiško juridinio asmens statuso), nuosavybės teise visiškai priklausantys patronuojančiai bendrovei.

Finansinė nuoma (financial leases) – sutartys, pagal kurias ilgalaikės prekės teisinis savininkas (toliau – nuomotojas) ją išnuomoja trečiajai šaliai (toliau – nuomininkas) visam prekės ekonominio galiojimo laikui arba didžiajai jo daliai manais už dalimis atliekamą prekės kainą padengiantį mokėjimą ir į mokamą sumą įskaičiuotas palūkanas. Numatoma, kad nuomininkas gaus visą su prekės naudojimu susijusią naudą ir prisiims su nuosavybe siejamas išlaidas ir riziką.

Fondų fondai (funds of funds) – investiciniai fondai, investuojantys į investicinių fondų akcijas arba vienetus. Investicinių fondų klasifikavimo į fondų fondus kriterijai sudaromi remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį turinčiais dokumentais.

Gyvybės draudimo bendrovės (life insurance corporations) – draudimo bendrovės, gavusios leidimą vykdyti tiesioginę gyvybės draudimo veiklą, tačiau negavusios leidimo vykdyti tiesioginę ne gyvybės draudimo veiklą. Gyvybės draudimo bendrovėms papildomai gali būti suteikiamas leidimas vykdyti perdraudimo veiklą (gyvybės ir (arba) ne gyvybės perdraudimo veiklą, priklausomai nuo nacionalinės teisės).

Kiti fondai (other funds) – investiciniai fondai, išskyrus obligacijų fondus, akcijų fondus, mišrius fondus, nekilnojamo turto fondus ir rizikos draudimo fondus.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) (undertakings for collective investments in transferable securities (UCITS)) – pagal KIPVPS Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (5) įsteigti investiciniai fondai.

Mišrios draudimo bendrovės (composite insurance corporations) – draudimo bendrovės, gavusios leidimą vykdyti tiek tiesioginę gyvybės draudimo, tiek tiesioginę ne gyvybės draudimo veiklą. Draudimo bendrovių, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB (6), atvejais tai apima draudimo bendroves pagal Direktyvos 2009/138/EB 73 straipsnio 2 ir 5 dalis. Mišrioms draudimo bendrovėms papildomai gali būti suteikiamas leidimas vykdyti perdraudimo veiklą (gyvybės ir (arba) ne gyvybės perdraudimo veiklą, priklausomai nuo nacionalinės teisės).

Mišrūs fondai (mixed funds) – investiciniai fondai, investuojantys į akcijas ir obligacijas, neteikdami pirmenybės nei vienai priemonei. Investicinių fondų klasifikavimo į mišrius fondus kriterijai sudaromi remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį turinčiais dokumentais.

Ne gyvybės draudimo bendrovės (non-life insurance corporations) – draudimo bendrovės, gavusios leidimą vykdyti tiesioginę ne gyvybės draudimo veiklą, tačiau negavusios leidimo vykdyti tiesioginę gyvybės draudimo veiklą. Ne gyvybės draudimo bendrovėms taip pat gali būti suteikiamas leidimas vykdyti perdraudimo veiklą (gyvybės ir (arba) ne gyvybės perdraudimo veiklą, priklausomai nuo nacionalinės teisės).

Nekilnojamojo turto fondai (real estate funds) – IF, dažniausiai investuojantys į nekilnojamąjį turtą. Investicinių fondų klasifikavimo į nekilnojamojo turto fondus kriterijai sudaromi remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį turinčiais dokumentais.

Obligacijų fondai (bonds funds) – tai investiciniai fondai (IF), investuojantys į skolos vertybinius popierius. Investicinių fondų priskyrimo obligaciniams fondams kriterijai nustatomi atsižvelgiant į viešąjį prospektą, fondo taisykles, steigimo dokumentus, priimtus įstatus, pasirašymo dokumentus ar investavimo sutartis, rinkodaros dokumentus ar kitą panašaus pobūdžio dokumentą.

Patronuojamosios bendrovės (subsidiaries) – bendrovės, įregistruotos kaip atskiros įmonės, tačiau jose daugumą arba visas dalyvavimo teises turi kitas subjektas.

Perdraudimo bendrovės (reinsurance corporations) – draudimo bendrovės, gavusios leidimą vykdyti perdraudimo veiklą, tačiau negavusios leidimo vykdyti tiesioginę draudimo veiklą. Perdraudimo veikla gali apimti gyvybės perdraudimo veiklą, ne gyvybės perdraudimo veiklą arba gyvybės ir ne gyvybės perdraudimo veiklų derinį.

Prekiautojai vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (PVPIFP) (security and derivative dealers (SDDs)) – priskiriami KFT, yra finansų bendrovės, turinčios veiklos leidimą teikti investicines paslaugas trečiosioms šalims investuojant į finansines priemones savo sąskaita, iš esmės besiverčiančios šia finansinio tarpininkavimo veikla:

a)

kaip vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių prekiautojai, savo sąskaita ir (arba) rizika, prekiaudami naujomis arba likusiomis finansinėmis priemonėmis, įsigydami ir parduodami tas finansines priemones siekdami išimtinai tik pelno iš įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumo. Tai apima ir rinkos formavimo veiklą;

b)	finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas ir (arba) finansinių priemonių platinimas rinkoje prisiimant tvirtus įsipareigojimus pirkti;

c)	pagalba bendrovėms išleidžiant naujas finansines priemones prisiimant naujų emisijų emitentų atžvilgiu tvirtus arba lanksčius įsipareigojimus.

Pripažintas perdraudimas (accepted reinsurance) nurodo DB turimą kapitalo vertę būsimiems reikalavimams, kylantiems iš gyvybės perdraudimo įsipareigojimų, tenkinti.

Privataus kapitalo fondai (PKF) (Private equity funds (PEFs)) – sverto nenaudojantys investiciniai fondai, daugiausia investuojantys į nuosavybės priemones ir į priemones, kurios ekonomiškai panašios į nebiržinių bendrovių išleistas nuosavybės priemones. PKF subkategorija yra rizikos kapitalo fondai (RKF), investuojantys į startuolius. PKF (įskaitant RKF) paprastai sudaromi kaip uždarojo tipo fondai arba ribotos atsakomybės įmonės, kurias valdo privataus kapitalo bendrovė (PKB) arba RKF atveju – rizikos kapitalo bendrovė (RKB). Nors pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnį PKF (įskaitant RKF) priskiriami investiciniams fondams, PKB ir RKB priskiriamos finansiniams pagalbininkams (2010 m. ESS S.126 kategorija), jei jos valdo tik PKF ir RKF turtą, bei priskiriamos kitiems finansiniams tarpininkams (2010 m. ESS S.125 kategorija), jei į nuosavybės priemones investuoja savo sąskaita.

Rizikos draudimo fondai (hedge funds) – šiose gairėse bet kokie kolektyvinio investavimo subjektai, nepriklausomai nuo jiems būdingos nacionaliniuose įstatymuose numatytos teisinės struktūros, taikantys iš esmės neribotas investicijų strategijas teigiamai absoliučiai grąžai užtikrinti ir kurių vadovybė be įprasto atlygio gauna premijas už sėkmingus fondo rezultatus. Dėl šios priežasties rizikos draudimo fondai gali pasitelkti beveik neribojamas finansinių priemonių rūšis, bei lanksčiai rinktis įvairias finansines technikas, kaip, pavyzdžiui, nuosavo ir skolinto kapitalo santykį ar skolintų vertybinių popierių pardavimą ir pan. Ši sąvoka taip pat taikoma kitiems į rizikos draudimo fondus pilnai ar iš dalies investuojantiems fondams, jei jie atitinka pateiktąjį apibrėžimą. Rizikos draudimo fondų atitikimas šiems kriterijams turi būti įvertintas remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį fondo atžvilgiu turinčiais dokumentais.

Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais (synthetic securitisations) – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai turto arba turto grupės kredito rizika perleidžiama naudojant kredito išvestines finansines priemones, garantijas arba panašius mechanizmus.

Skolinimo veiklą vykdančios finansų bendrovės (SFB) (financial corporations engaged in lending (FCLs)) – finansų bendrovės, priskiriamos KFT, kurios specializuojasi finansuodamos namų ūkių ir ne finansų bendrovių turtą. Šiai kategorijai taip pat priskiriamos bendrovės, kurios specializuojasi finansinės išperkamosios nuomos, faktoringo, skolinimo hipotekos pagrindu ir vartojimo paskolų teikimo srityse. Šios finansų bendrovės gali turėti įvairų juridinį statusą ir veikti kaip statybų draugijos, savivaldybių kredito įstaigos ir pan.

Specializuotos finansų bendrovės (subsektoriaus S.125 suskirstymas) (specialised financial corporations) – specializuotos finansų bendrovės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 2 punkto 93 papunktyje.

Su draudimu susietas pakeitimas vertybiniais popieriais (insurance-linked securitisations) – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai perleidžiamas draudimo polisas FPB perleidžiant juridinę teisę ar naudą arba draudimo rizika perleidžiama iš draudimo ar perdraudimo bendrovės FPB, kuri visiškai finansuoja savo riziką, išleisdama finansavimo priemones, o investuotojų į šias finansavimo priemones grąžinimo teisės yra subordinuotos FPB perdraudimo įsipareigojimams.

Suderinimo rezervas (reconciliation reserves) – atsargos (tokios kaip nepaskirstytasis pelnas), kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2450 (7) II priede. Jos susidaro daugiausia dėl apskaitos vertinimo ir vertinimo, nurodyto Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnyje, skirtumo.

Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais (traditional securitisations) – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai turto aba turto grupės kredito rizika perleidžiama perleidžiant vertybiniais popieriais pakeisto turto nuosavybės teisę arba naudą, arba dalinio dalyvavimo būdu.

Uždarieji investiciniai fondai (closed-end investment funds) – investiciniai fondai, kurių išleistų akcijų skaičius yra nekintamas ir kurių akcininkai privalo įsigyti ar parduoti esamas akcijas, norėdami patekti į fondą ar iš jo pasitraukti.

---

(1)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(2)  Kategorija „patikslinimai dėl perkainojimo, padaryti dėl kainos ir valiutų kursų pokyčių“ apima vsiškus ir (arba) dalinius paskolų nurašymus.

(3)  Žr. 1998 m. liepos 8 d. ECB pranešimą spaudai Bendrų rinkos standartų nustatymas (angl. Setting-up of common market standards), paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(4)  IF statistikos atvejais ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) III priedą, NCB arba renka duomenis apie perkainojimus dėl kainos ir valiutų kursų pokyčių iš IF, arba renka tik duomenis apie perkainojimus dėl kainų pokyčių ir reikiamus duomenis, kurie apima bent jau valiutų suskirstymą į Britanijos svarus, JAV dolerius, Japonijos jenas ir Šveicarijos frankus, kad išvestų perkainojimus dėl valiutų kurso pokyčių.

(5)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(6)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(7)  2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2450, kuriuo nustatomi informacijos teikimo priežiūros institucijoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB formų techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 347, 2015 12 31, p. 1).