(1)

atsižvelgiant į tai, kad belaidės prieigos sistemų, įskaitant vietinius radijo ryšio tinklus (toliau – belaidės prieigos sistemos, įskaitant RLAN), įrenginių gausa ir įvairovė, ryšio sparta ir duomenų srautų apimtis didėja, būtina suderintai nustatyti naujus radijo spektro išteklius, kurie būtų skirti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms per belaidės prieigos sistemas, įskaitant RLAN, teikti ir kuriais būtų papildytas 2,4 GHz (2 400–2 483,5 MHz) ir 5 GHz (5 150–5 350 MHz ir 5 470–5 725 MHz) dažnių juostų spektras, jau skirtas naudotis neišimtinėmis teisėmis. Belaidės prieigos sistemoms, įskaitant RLAN, skirtas papildomas spektras turėtų būti toks, kad būtų galima naudoti plačius kanalus, reikalingus daugeliui prietaikų (įskaitant vaizdo konferencijų, parsisiuntimo paslaugų, telemedicinos, nuotolinio mokymosi ir žaidimų, papildytosios realybės ir virtualiosios realybės prietaikas); joms didelis dažnių juostos plotis būtinas, kad būtų užtikrinta gigabitinė sparta. Be to, šios prietaikos tampa vis svarbesnės vykstant koronaviruso krizei;

(2)

Komisijos parengtoje Europos gigabitinės visuomenės strategijoje (2) nustatyta, kad iki 2025 m. turėtų būti užtikrinta, kad visi pagrindiniai socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai (be kita ko, mokyklos, transporto centrai ir pagrindinių viešųjų paslaugų teikėjai) turėtų prieigą prie interneto ryšio, suteikiančio galimybę duomenis parsisiųsti arba išsiųsti 1 gigabito duomenų per sekundę (Gb/s) sparta. Visuose Sąjungos namų ūkiuose turėtų būti užtikrintas interneto ryšys, kurio duomenų parsisiuntimo sparta būtų bent 100 Mb/s ir ją būtų galima padidinti iki 1 Gb/s;

(3)

belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN, veikimo 5 945–6 425 MHz dažnių juostoje (t. y. apatinėje 6 GHz dažnių juostoje) reglamentavimo sistema turėtų būti užtikrintas geresnis belaidis ryšys Sąjungoje ir sudarytos sąlygos vidaus rinkos subjektams naudotis spektro ištekliumi, kuris galbūt bus suteiktas naudotis visame pasaulyje; tai padėtų įrangos gamintojams užtikrinti didelę masto ekonomiją. Suderinta reglamentavimo sistema padėtų lengviau gauti teisę naudotis spektru, o tai sudarytų palankesnes sąlygas dideliu mastu diegti sąveikius belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN, įrenginius ir prieigos taškus; jie sudarytų svarbią ryšio paslaugų, kuriomis būtų papildomos judriojo ryšio tinklų operatorių teikiamos judriojo interneto ryšio paslaugos, infrastruktūrą. Rekomenduojamoje sistemoje nustatyti du belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN, naudojimo 5 945–6 425 MHz dažnių juostoje būdai: i) mažos galios įrenginių naudojimas patalpose. Tokie įrenginiai turi būti stacionariai įrengti ir naudojami tik pastatuose, traukiniuose, kurių langai dengti metalu, ir orlaiviuose; ii) labai mažos galios įrenginių naudojimas patalpose ir lauke. Lauke naudojami labai mažos galios įrenginiai apima mažojo nuotolio radijo ryšio prietaikas, skirtas mažos aprėpties tiesioginiam ryšiui palaikyti;

(4)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Radijo ryšio reglamente (3) nustatyta, kad 5 945–6 425 MHz dažnių juosta visuose trijuose ITU regionuose visų pirma skiriama judriajai radijo ryšio tarnybai, fiksuotajai radijo ryšio tarnybai ir palydovinei fiksuotajai radijo ryšio tarnybai. 5 945–6 425 MHz dažnių juosta naudojama laivuose įrengtoms palydovinėms antžeminėms stotims, palydovinės fiksuotosios radijo ryšio tarnybos antžeminėms stotims, fiksuotosios radijo ryšio tarnybos sistemoms (tiesioginio ryšio), pasyviesiems jutikliams (palydovų), mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams (nustatymo radijo bangomis) ir ultraplačiajuosčio ryšio prietaikoms;

(5)

atsižvelgiant į belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN, prietaikų svarbą siekiant gigabitinės visuomenės tikslų, naujoms prietaikoms, kurioms ateityje gali būti leista naudoti 5 945–6 425 MHz dažnių juostą ar gretimas dažnių juostas, taikytinomis techninėmis ir veikimo sąlygomis turėtų būti atsižvelgiama į poreikį šiame Komisijos įgyvendinimo sprendime nustatytomis suderintomis techninėmis sąlygomis toliau naudoti 5 945–6 425 MHz dažnių juostą belaidės prieigos sistemoms, įskaitant RLAN;

(6)

5 945–6 425 MHz dažnių juosta taip pat naudojama vidutinio arba didelio pralaidumo tolimojo antžeminio fiksuotojo ryšio linijoms (tiesioginio ryšio), be kita ko, tranzitiniam duomenų srautų perdavimui judriojo plačiajuosčio ryšio tinkluose. Kai kuriose valstybėse narėse tam tikras 5 905–5 935 MHz dažnių juostos dalis leidžiama naudoti miesto geležinkelių intelektinėms transporto sistemoms (toliau – ITS), įskaitant ryšiu grindžiamas traukinių eismo valdymo (toliau – CBTC) sistemas, diegti, o vienoje valstybėje narėje tam leidžiama naudoti 5 925–5 975 MHz dažnių juostą. 5,9 GHz dažnių juostoje veikiančios miesto geležinkelių ITS, kurioms taikomos Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/1426 (4) nustatytos sąlygos, padeda saugiai ir veiksmingai valdyti miesto geležinkelių eismą;

(7)

siekdama nustatyti belaidės prieigos sistemoms, įskaitant RLAN, skirtiną papildomą spektrą, Komisija, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 676/2002/EB (5) 4 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. gruodžio 19 d. įgaliojo Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferenciją (toliau – CEPT) išnagrinėti galimybes naudoti 5 925–6 425 MHz dažnių juostą belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti skirtoms belaidės prieigos sistemoms, įskaitant RLAN, ir nustatyti suderintas technines tokio naudojimo sąlygas;

(8)

vykdydama šį įgaliojimą, CEPT paskelbė dvi ataskaitas: i) A ataskaitą (73-iąją CEPT ataskaitą) „Belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN, suderinamumo ir sambūvio su kitomis 5 925–6 425 MHz juostoje veikiančiomis sistemomis scenarijų vertinimas ir tyrimas“ (2020 m. kovo 6 d.); ii) B ataskaitą (75-ąją CEPT ataskaitą) „Suderinti sambūvio principu veikiančių belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN, techniniai parametrai, tinkami trukdžių mažinimo metodai ir (arba) veikimo suderinamumo ir (arba) sambūvio sąlygos, kai veikiama pagal bendrąjį leidimą“ (2020 m. lapkričio 20 d.). CEPT atlikti tyrimai parodė, kad belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN, sambūvis su CBTC sistemomis ir kelių ITS būtų techniškai įmanomas, jei belaidės prieigos sistemoms, įskaitant RLAN, būtų taikomos tinkamos priemonės, pavyzdžiui, nustatyta apsauginė juosta ir su spinduliavimu juostoje ir (arba) užjuostiniu spinduliavimu susiję reikalavimai. Šie elementai reikštų, kad belaidės prieigos sistemoms, įskaitant RLAN, negalėtų būti skirtas visas 5 925–6 425 MHz dažnių juostos spektras. Bendro naudojimosi ir suderinamumo tyrimai, kuriuos vykdydama savo įgaliojimą atliko CEPT, rodo, kad belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN (labai mažos galios įrenginių ir patalpose naudojamų mažos galios įrenginių), sambūvis su 5 945–6 425 MHz dažnių juostoje jau veikiančiomis sistemomis (palydovinės fiksuotosios radijo ryšio tarnybos antžeminėmis stotimis ir fiksuotosios radijo ryšio tarnybos antžeminėmis sistemomis (fiksuotojo ryšio linijomis)), yra techniškai įmanomas, jei būtų taikomos tam tikros sąlygos, kuriomis būtų užtikrinama tinkama 5 945–6 425 MHz juostoje ir gretimose juostose jau veikiančių sistemų apsauga nuo žalingųjų trukdžių, kuriuos gali kelti belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN, įranga. Gali prireikti persvarstyti nustatytą ribinę vertę, žyminčią labai mažos galios belaidės prieigos sistemų, įskaitant RLAN, įrenginių užjuostinio (žemiau 5 935 MHz) spinduliavimo didžiausią vidutinės lygiavertės izotropinės spinduliuotės galios tankį. Todėl, remiantis informacija, kurią CEPT parengė vykdydama Komisijos pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnio 2 dalį jai suteiktą įgaliojimą, iki 2024 m. gruodžio 31 d. turėtų būti atlikta peržiūra;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,