(1)

Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) Sąjungos vardu sudarytas Tarybos sprendimu (ES) 2020/135 (2) ir įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d.;

(2)

prie Susitarimo dėl išstojimo pridėto Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos (toliau – Protokolas) 4 straipsnyje pakartojama, kad Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalis ir kad jokia Protokolo nuostata Jungtinei Karalystei neužkertamas kelias įtraukti Šiaurės Airiją į prie 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) pridėtų jos nuolaidų sąrašų teritorinę taikymo sritį;

(3)

Protokolo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, neatsižvelgiant į jokią kitą Protokolo nuostatą, bet kokia nuoroda į Sąjungos muitų teritoriją Protokolo taikytinose nuostatose arba Sąjungos teisės nuostatose, kurios Protokolu taikytinos Jungtinei Karalystei, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, ir jos teritorijoje, suprantama kaip apimanti Šiaurės Airijos sausumos teritoriją;

(4)

pagal Protokolo 5 straipsnio 3 dalį Sąjungos muitų teisės aktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (3) 5 straipsnio 2 punkte, taikomi Jungtinei Karalystei, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, ir jos teritorijoje. Tos nuostatos kartu su Protokolo 5 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipomis dėl prekių, įvežamų į Šiaurės Airiją ne iš Sąjungos, reiškia, kad Sąjungos tarifinės priemonės, įskaitant tarifines kvotas pagal Bendrąjį muitų tarifą arba atitinkamus tarptautinius susitarimus, būtų taikomos prekėms, jei kyla grėsmė, kad tos prekės vėliau bus vežamos į Sąjungą. Tos tarifinės kvotos apima importo tarifines kvotas, įtrauktas į Sąjungos įsipareigojimų sąrašus pagal GATT 1994, importo tarifines kvotas, dėl kurių susitarta Sąjungos dvišaliuose tarptautiniuose susitarimuose, įskaitant kvotas, susijusias su nuo kilmės taisyklių leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, importo tarifines kvotas, taikomas pagal Sąjungos prekybos apsaugos režimus, ir kitas atskiras importo tarifines kvotas bei eksporto tarifines kvotas, numatytas susitarimuose su trečiosiomis šalimis;

(5)

pagal Protokolo 5 straipsnio 4 dalį Protokolo 2 priede išvardytos Sąjungos teisės nuostatos taip pat taikomos Jungtinei Karalystei, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, ir jos teritorijoje pagal tame priede nustatytas sąlygas. Tas priedas apima Sąjungos teisės aktus, kuriuose numatytos tam tikros importo kvotos;

(6)

dvišaliais Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimais pagal Protokolą nenustatomos trečiųjų šalių teisės ir pareigos. Todėl bet koks importas pagal Sąjungos importo tarifines kvotas arba kitas importo kvotas, taikomas į Šiaurės Airiją įvežtoms trečiosios šalies kilmės prekėms, negali būti įskaičiuojamas į tos trečiosios šalies teises Sąjungos atžvilgiu, nebent trečioji šalis su tuo sutinka. Ta padėtis kelia grėsmę tinkamam Sąjungos vidaus rinkos veikimui ir bendros prekybos politikos vientisumui, nes sudaromos sąlygos galimam Sąjungos tarifinių kvotų arba kitų importo kvotų apėjimui;

(7)

siekiant sumažinti tą grėsmę Sąjungos importo tarifines kvotas ir kitas importo kvotas turėtų būti galima taikyti tik importuotoms ir į laisvą apyvartą Sąjungoje, o ne Šiaurės Airijoje, išleistoms prekėms;

(8)

bet kuris Sąjungos ir trečiosios šalies susitarimas, kuriame numatytos eksporto tarifinės kvotos, taikomas tik prekėms, importuotoms į Sąjungą. Todėl ta trečioji šalis galėtų atsisakyti išduoti eksporto licencijas tiesioginiam importui į Šiaurės Airiją;

(9)

pagal Protokolo 5 straipsnio 3 ir 4 dalis kartu su jo 13 straipsnio 3 dalimi šis reglamentas taip pat taikomas Jungtinei Karalystei, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, ir jos teritorijoje,

—

Belgijos Karalystės teritorijoje,

—

Bulgarijos Respublikos teritorijoje,

—

Čekijos Respublikos teritorijoje,

—

Danijos Karalystės teritorijoje, išskyrus Farerų Salas ir Grenlandiją,

—

Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, išskyrus Helgolando salą ir Biuzingeno teritoriją (1964 m. lapkričio 23 d. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos sutartis),

—

Estijos Respublikos teritorijoje,

—

Airijos teritorijoje,

—

Graikijos Respublikos teritorijoje,

—

Ispanijos Karalystės teritorijoje, išskyrus Seutą ir Melilją,

—

Prancūzijos Respublikos teritorijoje, išskyrus Prancūzijos užjūrio šalis ir teritorijas, kurioms taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtos dalies nuostatos, bet įskaitant Monako teritoriją, kaip apibrėžta 1963 m. gegužės 18 d. Paryžiuje pasirašytoje Muitinės konvencijoje (1963 m. rugsėjo 27 d. Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys, p. 8679),

—

Kroatijos Respublikos teritorijoje,

—

Italijos Respublikos teritorijoje, išskyrus Livinjo savivaldybę,

—

Kipro Respublikos teritorijoje pagal 2003 m. Stojimo akto nuostatas,

—

Latvijos Respublikos teritorijoje,

—

Lietuvos Respublikos teritorijoje,

—

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorijoje,

—

Vengrijos teritorijoje,

—

Maltos teritorijoje,

—

Nyderlandų Karalystės teritorijoje Europoje,

—

Austrijos Respublikos teritorijoje,

—

Lenkijos Respublikos teritorijoje,

—

Portugalijos Respublikos teritorijoje,

—

Rumunijos teritorijoje,

—

Slovėnijos Respublikos teritorijoje,

—

Slovakijos Respublikos teritorijoje,

—

Suomijos Respublikos teritorijoje,

—

Švedijos Karalystės teritorijoje ir

—

Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenių bazių teritorijoje, kaip apibrėžta 1960 m. rugpjūčio 16 d. Nikosijoje pasirašytoje Sutartyje dėl Kipro Respublikos sukūrimo.