(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1355/2008 (2) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams nustatė galutinį antidempingo muitą. Nustatytos priemonės – kiekvienai bendrovei nustatytas specifinis muitas – nuo 361,4 EUR iki 531,2 EUR už toną grynojo produkto svorio.

(2)

Šios priemonės panaikintos 2012 m. kovo 22 d. ES Teisingumo Teismo sprendimu (3), bet pakartotinai nustatytos 2013 m. vasario 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 158/2013 (4).

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, priemonės buvo toliau taikomos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1313/2014 (5).

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančios priemonės galiojimo pabaigą (6), Federación Nacional de Asociaciones de Transformados Vegetales y Alimentos Procesados (toliau – FENAVAL arba pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina 100 % visų tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) Sąjungoje, vardu paprašė inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą. FENAVAL tvirtino, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(5)

2019 m. gruodžio 10 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Nagrinėjant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Tiksliau ji susisiekė su pareiškėjais, žinomais KLR eksportuojančiais gamintojais, žinomais nesusijusiais Sąjungos importuotojais ir KLR valdžios institucijomis.

(8)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(10)

Pareiškėjas pateikė 33 Kinijos nagrinėjamojo produkto eksportuotojų ir (arba) gamintojų sąrašą (8). Todėl, atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuotojų ir (arba) gamintojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą numatė vykdyti atranką.

(11)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji paprašė KLR atstovybės Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(12)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, penki KLR gamintojai ar gamintojų grupės. Atsižvelgiant į didelį žinomų KLR peržiūrimojo produkto eksportuotojų ir (arba) gamintojų skaičių, laikyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią pajėgumų ir eksporto į Europos Sąjungą apimtį laikinai atrinko vieną gamintoją ir dvi gamintojų grupes. Dvi atrinktos bendrovių grupės taip pat pardavė didelį kiekį KLR vidaus rinkoje. Ši imtis apėmė 69 % į Europos Sąjungą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. eksportuoto kiekio, apie kurį pranešta. Inicijavimo dieną internete buvo paskelbtas eksportuotojų klausimynas (9), o nuoroda į interneto svetainę buvo išsiųsta visoms suinteresuotosioms šalims. Atrinktos bendrovės klausimyno atsakymus turėjo pateikti per 30 dienų.

(14)

Vis dėlto viena grupė ir vienas atrinktas gamintojas nusprendė nutraukti bendradarbiavimą. Todėl Komisija nusprendė tęsti tyrimą dėl visų likusių bendradarbiaujančių bendrovių (dviejų bendrovių ir vienos bendrovių grupės). Netrukus po to, kai Komisija pranešė, kad visos bendradarbiaujančios eksportuojančios bendrovės turėjo užpildyti eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną, du eksportuojantys gamintojai atsisakė bendradarbiauti. Reikiamą informaciją pateikė tik viena eksportuojančių gamintojų grupė. Šiai grupei tenka apie [45–65 %] viso KLR eksporto į Sąjungą.

(15)

Kad būtų galima nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad būtų galima atrinkti bendroves), visų žinomų importuotojų ir (arba) platintojų buvo paprašyta užpildyti prie pranešimo apie inicijavimą pridėtą atrankos formą.

(16)

Formą užpildė tik keturi importuotojai, todėl nuspręsta, kad atranka nereikalinga.

(17)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Sąjungos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir KLR eksportuojantiems gamintojams skirti klausimynai internete (10) buvo paskelbti inicijavimo dieną.

(18)

Komisija gavo dviejų Sąjungos gamintojų, trylikos žaliavų tiekėjų ir vieno KLR eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymus. Vienas importuotojas ir vienas naudotojas pateikė neišsamius klausimyno atsakymus. Kinijos Vyriausybė klausimyno dėl didelių iškraipymų KLR atsakymų nepateikė.

(19)

Dėl COVID-19 protrūkio pasaulyje ir Sąjungoje nustatytų izoliavimo priemonių ir kelionių apribojimų planuojami tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį galiausiai nebuvo surengti toliau nurodytų juridinių asmenų patalpose.

Sąjungos gamintojai:

KLR eksportuojantys gamintojai ir susiję prekiautojai:

(20)

Kadangi dėl COVID-19 protrūkio minėtų bendrovių patalpose nebuvo galima atlikti tikrinamojo vizito, Komisija manė, kad šalių pateikta informacija (pvz., klausimyno atsakymai arba atsakymai į raštus dėl informacijos neišsamumo) atitinka 2020 m. kovo 16 d. pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (11).

(21)

Komisija nuotoliniu būdu sutikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Komisija atliko dviejų Sąjungos gamintojų ir bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės nuotolines kryžmines patikras.

(22)

2020 m. sausio 16 d. dvi suinteresuotosios šalys, t. y. Kinijos maisto produktų, vietinės produkcijos ir gyvūninių šalutinių produktų importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCC) kelių Kinijos eksportuojančių gamintojų vardu ir „Yiguan“ grupė pateikė savo pastabas dėl skundo ir tyrimo inicijavimo (12).

(23)

CCC iš esmės teigė, kad šio priemonių galiojimo termino tyrimo inicijavimas yra nepagrįstas, todėl šis tyrimas turėtų būti nedelsiant nutrauktas dėl šių priežasčių:

(24)

Komisija atmetė visus CCC argumentus. Konkretūs motyvai, dėl kurių šie argumentai atmesti, pateikti:

(25)

2020 m. rugpjūčio 5 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galioti antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas) ir paragino šalis teikti pastabas. Pastabų pateikė tik CCC.

(26)

Nebuvo gauta jokių prašymų išklausyti.

(27)

2020 m. rugsėjo 7 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pateikė papildomą galutinio faktų atskleidimo dokumentą, į kurį buvo įtraukta nuostata dėl stebėsenos. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas trijų dienų terminas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumento. Komisija jokių pastabų negavo.

(28)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas tas pats produktas, kaip apibrėžta pradiniame tyrime, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruošti arba konservuoti mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus), klementinai, vilkingai ir kiti panašūs citrusinių hibridai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo alkoholio, yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, kaip šiuo metu apibrėžta SS 2008 pozicijoje (toliau – nagrinėjamasis produktas), ir kurių KN kodai šiuo metu yra 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex 2008 30 90 (toliau – konservuoti mandarinai).

(29)

Nagrinėjamasis produktas gaunamas nulupus ir padalijus į skilteles tam tikrų rūšių smulkius citrusinius vaisius (daugiausia likerinius mandarinus), kurie vėliau sudedami į cukraus sirupą, sultis arba vandenį skirtingo dydžio pakuotėse, atsižvelgiant į konkrečius skirtingų rinkų poreikius.

(30)

Likeriniai mandarinai, klementinai ir kiti smulkūs citrusiniai vaisiai visuotinai žinomi bendru pavadinimu „mandarinai“. Dauguma šių skirtingų rūšių vaisių tinkami vartoti kaip šviežias produktas arba yra perdirbami. Visi jie yra panašūs, todėl jų pusgaminiai arba konservai laikomi vienu produktu.

(31)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(32)

Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(34)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu konservuotų mandarinų importas buvo tęsiamas panašiu lygiu kaip ir ankstesnio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo laikotarpiu (t. y. nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.). Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importas iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 19 152 tonas. Bendradarbiaujančiai eksportuojančių gamintojų grupei tenka apie [17–25 %] Sąjungos rinkos.

(35)

Visi bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės deklaruoti gamybos pajėgumai sudarė maždaug 5 % visų apskaičiuotų Kinijos gamybos pajėgumų. Atsižvelgdama į nedidelį bendradarbiavimo lygį Komisija pritaikė 18 straipsnį ir savo išvadas dėl Kinijos konservuotų mandarinų rinkos, įskaitant gamybą, pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, pagrindė turimais faktais.

(36)

Toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos visų pirma prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, statistiniais duomenimis, pagrįstais valstybių narių Komisijai pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį pateiktais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė), inicijuojant tyrimą pateiktais atrankos klausimyno atsakymais, „Yiguan“ grupės pateiktais klausimyno atsakymais ir CCC pateikta informacija. Be to, Komisija naudojosi kitais viešai paskelbtos informacijos šaltiniais, kaip antai duomenų bazėmis „Global Trade Atlas“ (13) (toliau – GTA) ir „Orbis Bureau van Dijk“ (14) (toliau – „Orbis“).

(37)

Kadangi inicijuojant tyrimą prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo pateikta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR vidaus rinkoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga su KLR susijusį tyrimą inicijuoti vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(38)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus žinomus KLR gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė penki gamintojai.

(39)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus KLR vidaus rinkoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Komisija jokių Kinijos Vyriausybės atsakymų negavo.

(40)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo KLR tinkamumo.

(41)

CCC ir „Yiguan“ grupė pateikė pastabų dėl didelių iškraipymų KLR. Komisija atsakė į šiuos tvirtinimus 54 konstatuojamojoje dalyje.

(42)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad būtų galima nustatyti eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(43)

2020 m. sausio 23 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antrą įtrauką pateikė suinteresuotosioms šalims pirmąjį pranešimą byloje (15) (toliau – pirmasis pranešimas byloje), kad siekia surinkti jų nuomones dėl susijusių šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis KLR eksportuojančių gamintojų normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagų, energijos, darbo jėgos ir atliekų, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami nagrinėjamąjį produktą, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė, kad tuo etapu Turkija buvo tinkamiausia tipiška šalis.

(44)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisija gavo FENAVAL ir FRUCOM (16) pastabas.

(45)

Komisija šias pastabas aptarė 2020 m. gegužės 29 d. antrajame pranešime dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė (toliau – antrasis pranešimas byloje). Tame pranešime Komisija patikslino gamybos veiksnių sąrašą ir pakartojo išvadą, kad Turkija buvo tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmąją įtrauką. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų negauta.

(46)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(47)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos). Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, o eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių pagrįstų tvirtinimų, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(48)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(49)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į nebaigtinį pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(50)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(51)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė KLR ataskaitą (toliau – ataskaita) (17), kurioje parodė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti.

(52)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(53)

Kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, CCC ir „Yiguan“ grupė pateikė pastabų šiuo klausimu. Abu teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas nėra nei teisiškai, nei faktiškai pagrįstas. Pasak CCC ir „Yiguan“ grupės, taip yra todėl, kad PPO antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka. Be to, ES normaliosios vertės apskaičiavimas, CCC ir „Yiguan“ grupės nuomone, neatitinka PPO antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio ir Apeliacinio komiteto pateikto jo aiškinimo byloje „EU-Biodiesel (Argentina)“, pagal kurį normaliąją vertę galima apskaičiuoti tik tuo atveju „kai, esant įprastinėms prekybos sąlygoms, tapačios arba panašios prekės pardavimų eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje nėra arba kai dėl ypatingos situacijos (…) tokie pardavimai palyginimui netinka“. CCC teigė, kad dideli iškraipymai nepriskiriami nei prie pardavimo „įprastinėmis prekybos sąlygomis“, nei prie pardavimo esant „ypatingai rinkos situacijai“. Be to, CCC ir „Yiguan“ grupė nurodė, kad, kaip įtariama, tariamai trūksta įrodymų, kaip tiksliai valstybės kišimasis veikia kainas ir dėl to lemia iškraipymus. Be to, CCC ir „Yiguan“ grupė iškėlė klausimą, ar paramos schemos pagal Sąjungos bendrą žemės ūkio politiką ir (arba) pagal Ispanijos nacionalinę teisę nebus valstybės kišimasis ir dėl to nebus iškraipytos atitinkamos Sąjungos konservuotų mandarinų gamintojų sąnaudos ir kainos. Todėl CCC ir „Yiguan“ grupė prašo Komisijos netaikyti 2 straipsnio 6a dalies dėl žemės ūkio sektoriaus – jų nuomone, unikalaus sektoriaus, kuriam visos pasaulio šalys įgyvendina tam tikrą paramos politiką, ypatumų.

(54)

Atlikdama šį tyrimą Komisija 110 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad būtų tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Komisija nesutiko su CCC ir „Yiguan“ grupės tvirtinimu, kad Komisija privalo netaikyti 2 straipsnio 6a dalies. Priešingai, Komisija manė, kad 2 straipsnio 6a dalį yra tikslinga taikyti ir kad ją privaloma taikyti šio atvejo aplinkybėmis. Komisija manė, ši nuostata atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO. Komisija taip pat šiuo atžvilgiu priminė, kad ginčas DS473 „EU-Biodiesel (Argentina)“ nebuvo susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, kuri šiame tyrime yra aktualus teisinis pagrindas normaliajai vertei nustatyti, taikymu. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(55)

Dėl CCC ir „Yiguan“ nuorodos į Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką ir (arba) paramos schemas, kaip įtariama, nustatytas pagal Ispanijos nacionalinę teisę, Komisija priminė, kad siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, analizuojamas galimas vieno ar kelių toje nuostatoje išvardytų elementų poveikis kainoms ir sąnaudoms eksportuojančioje šalyje. Šiame kontekste neatsižvelgiama į sąnaudų struktūrą ir kainodaros mechanizmus kitose rinkose, įskaitant bendrus kokybinius sektoriaus ypatingos padėties vertinimus. Todėl CCC ir „Yiguan“ pateiktas argumentas nėra svarbus ir buvo atmestas.

(56)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCC pakartojo savo argumentus, pateiktus 53 konstatuojamojoje dalyje, teigdami, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, kurią vienašališkai sukūrė ES, viršija galiojančias 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo teisines nuostatas, į kurias atitinkama nuostata nėra įtraukta. Be to, CCC teigė, kad Apeliacinio komiteto sprendime byloje DS473 nustatytos normaliųjų verčių nustatymo taisyklės ir kad ES privalo laikytis Apeliacinio komiteto sprendimų.

(57)

Komisija pakartojo, kaip jau buvo išdėstyta 54 konstatuojamojoje dalyje, kad byla DS473 nebuvo susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, kuri šiame tyrime yra aktualus teisinis pagrindas normaliajai vertei nustatyti, taikymu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normalioji vertė kilmės šalyje turėtų atspindėti neiškraipytą žaliavų kainą tipiškoje šalyje. Be to, Apeliacinio komiteto sprendime byloje DS473 patvirtinta, kad yra aplinkybių, kuriomis normalioji vertė kilmės šalyje gali būti apskaičiuota atsižvelgiant į tipiškos trečiosios šalies pateiktą informaciją.

(58)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Remiantis šia analize, kaip nurodyta 3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose, argumentas, kad neįrodyta, kaip valstybės kišimasis veikia konservuotų mandarinų sektoriaus kainas, atmetamas.

(59)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (18). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (19).

(60)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (20) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(61)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (21). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(62)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.1.5 skirsnį) (22).

(63)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.1.8 skirsnį) (23). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (24).

(64)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (25). Panašiai investicijų srityje KLR Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (26).

(65)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (27).

(66)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCC pažymėjo, kad Komisija mano, jog socialistinė rinkos ekonomika, kurioje Kinijos valstybės ekonomika užima dominuojančią padėtį, o KKP tokią padėtį stiprina, yra priežastis taikyti kitokią normaliosios vertės nustatymo metodiką. Šiuo atžvilgiu CCC nesutiko su Komisija, kad ši kritikavo šalies vystymąsi, kuris buvo pasiektas „iškraipant rinką“. CCC nuomone, bet kuri politinė partija šiame pasaulyje būtų susirūpinusi dėl savo šalies ekonomikos ir bandytų pagerinti vidaus gyvenimo lygį. Todėl CCC laikėsi nuomonės, kad Komisijos požiūris yra politiškai orientuotas ir gerokai šališkas.

(67)

Komisija atmetė teiginį dėl šališkumo. Kaip jau nurodyta 48 konstatuojamojoje dalyje, analizėje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį dėmesys skiriamas tik dideliems iškraipymams, t. y. tokiems iškraipymams, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Taigi Komisija rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis eksportuojančioje šalyje.

(68)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(69)

Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.2.1.4 skirsnį), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (28). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (29).

(70)

Konservuotų vaisių sektoriuje yra daug smulkių gamintojų, šiame sektoriuje paprastai veikia daug MVĮ. Todėl nebuvo įmanoma nustatyti valstybės įmonių ir privačių įmonių santykio. Neturėdama informacijos, iš kurios būtų matyti priešingai, Komisija manė, kad valstybė taip pat pakankamai veikia šiame sektoriuje. Bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso, visiems gamintojams taikomos Kinijos valstybės politikos gairės, kaip išsamiau aprašyta 3.2.1.5 skirsnyje.

(71)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (30), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (31)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (32). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (33). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, konservuotų mandarinų gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(72)

Nors apie konservuotų mandarinų sektorių dėl jo susiskaidymo turima nedaug informacijos apie valstybės buvimą, atlikus tyrimą nustatyta, kad plienas sudaro apie 21 % gamybos sąnaudų, taigi, be citrusinių vaisių (kurie sudaro apie 25–30 % gamybos sąnaudų), tai yra svarbiausia konservuotų mandarinų gamybos žaliava. Tačiau plieno sektoriuje labai dominuoja valstybė (34). Plieno sektoriuje daugelis pagrindinių plieno gamintojų yra valstybės įmonės. Kai kurie iš jų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane (35) kaip 12-ojo penkmečio planavimo laikotarpio pasiekimų pavyzdžiai (pvz., „Baosteel“, „Anshan Iron and Steel“, „Wuhan Iron and Steel“ ir kt.). Kadangi plienas yra svarbus skardinių gamybos išteklius, konservuotų mandarinų gamintojai naudojasi bet kokiais kainų iškraipymais dėl valstybės kišimosi į plieno sektorių.

(73)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCC suabejojo Komisijos požiūriu. Jų nuomone, Komisija pripažino, kad valstybės dalyvavimas citrusinių vaisių pramonėje yra gana ribotas, tačiau vėliau šį klausimą svarstė kalbėdama apie plieno sektoriaus žaliavas, o ne apie valstybės dalyvavimą citrusinių vaisių sektoriuje.

(74)

Komisija šią pastabą atmetė. Kaip priminta 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse, atitinkamos Kinijos sistemos ypatybės, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų, taikomos visoje šalyje ir visuose sektoriuose, įskaitant konservuotų mandarinų gamyboje naudojamus gamybos veiksnius. Atsižvelgiant į plieno kaip žaliavos svarbą ir į tai, kad visos žaliavos, išskyrus dalį cukraus, gaunamos KLR, konservuotų mandarinų sąnaudoms tokie sisteminiai iškraipymai, be kita ko, dėl didelio valstybės dominavimo plieno sektoriuje, yra akivaizdūs.

(75)

Valstybės dalyvavimu finansų rinkose ir kišimusi į jas (taip pat žr. 3.2.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant papildomas žaliavas ir gamybos išteklius papildomai daromas rinkos iškreipiamasis poveikis (36).

(76)

Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) ir kišimasis į juos leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(77)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (37).

(78)

Konkrečiai konservuotų mandarinų sektoriuje, kaip jau nurodyta 72 konstatuojamojoje dalyje, plienas yra svarbus gamybos išteklius. Nors konservuotų mandarinų sektorius yra nedidelė pramonės šaka, kuri nėra konkrečiai įtraukta į pagrindinius Kinijos Vyriausybės planus, tokie gamintojai naudojasi jų naudojamų žaliavų, daugiausia plieno ir geležies, kainų iškraipymais.

(79)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę laiko esmine pramonės šaka (38). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, susijusių su plienu, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (39). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (40). Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (41) (toliau – žinynas) geležies ir plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė. Tai, kad žinynas yra taikomas, patvirtinta per naujausią antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (42).

(80)

Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja sektoriaus plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir direktyvas, susijusias, be kita ko, su: rinkos sandara ir restruktūrizavimu, žaliavomis, investicijomis, pajėgumų šalinimu, produkto asortimentu, perkėlimu, modernizavimu ir pan. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno plieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja (43).

(81)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant nagrinėjamajam produktui gaminti naudojamų plieno ir geležies kaip pagrindinės žaliavos gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms normaliai veikti.

(82)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCC nurodė, kad iš Komisijos argumentų buvo galima suprasti, kad tarsi ištekliai KLR būtų skirstomi nesivadovaujant jokiomis rinkos jėgomis ir taip trukdant bendram šalies ekonominiam vystymuisi, o tai buvo netiesa. Be to, CCC pabrėžė, kad visi ES ekonominės veiklos vykdytojai – tiek valstybiniai, tiek privatūs – taip pat veikia pagal ES planus arba valstybių narių parengtą politiką.

(83)

Šiuo klausimu Komisija pakartojo, kad tokie klausimai kaip bendra ekonominė plėtra arba gyvenimo lygio gerinimas nenagrinėjami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Vietoj to, kaip nurodyta 48 konstatuojamojoje dalyje, analizėje dėmesys skiriamas tik klausimams, kokiu mastu nurodytos kainos ar išlaidos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Dėl CCC nuorodos į ES ekonominės veiklos vykdytojų veiksmus Komisija priminė, kad, kaip jau nurodyta 55 konstatuojamojoje dalyje, analizuojant didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, vertinamas galimas vieno ar kelių toje nuostatoje išvardytų elementų poveikis kainoms ir sąnaudoms eksportuojančioje šalyje. Šiame kontekste nebuvo atsižvelgta į ekonominės veiklos vykdytojų veiksmus kitose rinkose.

(84)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (44).

(85)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių KLR srityje (45). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (46). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (47).

(86)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, konservuotų mandarinų gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Šis tyrimas neatskleidė nieko, kas galėtų paneigti šias išvadas, nes CCC ir „Yiguan“ grupė tik teigė, kad žemės skyrimas nereiškia komercinio žemės naudojimo apribojimo ar draudimo, taip pat kad visos šalys saugo ūkininkus ir kad žemės ūkis yra esminė bet kurios šalies ekonominės veiklos, glaudžiai susijusios su socialiniu stabilumu ir saugumu, dalis. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemėnaudos teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais ir neturint jokios priešingai rodančios informacijos šios aplinkybės, atrodo, visiškai tinka ir konservuotų mandarinų sektoriui.

(87)

Po galutinio faktų atskleidimo CCC ir „Yiguan“ grupė teigė, kad, kadangi Komisija negalėjo nustatyti jos išvadą dėl rinkos iškraipymų pagrindžiančių įrodymų, dėl to, kad nebuvo faktinių elementų citrusinių vaisių pramonėje, ji analizavo bendrą Kinijos ekonominę struktūrą, kuriai būdinga „socialistinė ekonomika“, Kinijos Vyriausybės administravimo struktūra ir KKP vaidmuo. Pastabose CCC pažymėjo, kad citrusinių vaisių sektoriuje tokių aspektų, kaip bankroto, įmonių ar nuosavybės įstatymų nebuvimas, diskriminacinis taikymas arba netinkamas jų vykdymas, nėra.

(88)

Tačiau CCC argumentams nebuvo pritarta. Komisija priminė, kad Kinijos bankroto, įmonių ir nuosavybės įstatymai paprastai taikomi (48), be kita ko, konservuotų mandarinų sektoriuje. Nėra tikslių ir tinkamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad citrusinių vaisių sektoriui neturi įtakos iškraipymai, atsirandantys dėl bankroto, įmonių ar nuosavybės įstatymų nebuvimo, diskriminacinio taikymo ar netinkamo vykdymo.

(89)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad konservuotų mandarinų sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su nagrinėjamuoju produktu.

(90)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (49). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (50). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (51). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(91)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad konservuotų mandarinų sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Priešingai, CCC ir „Yiguan“ grupė teigė, kad didelę citrusinių vaisių bendrovių darbo jėgos dalį paprastai sudaro laikinieji arba sezoniniai darbuotojai, samdomi iš kaimo vietovių, kurie nesudaro darbo sutarties su bendrovėmis ir kurių darbo užmokestis visiškai priklauso nuo jų veiklos rezultatų pagal pagamintą arba perdirbtą kiekį. CCC ir „Yiguan“ grupė nepateikė jokios informacijos, prieštaraujančios 90 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms. Jie tiesiog nurodė, kad spartus Kinijos urbanizacijos augimas yra neginčytinas ir kad milijonų žmonių judėjimas daugelyje miestų rodo žmonių judumą Kinijoje. Tačiau, kaip pažymėta 90 konstatuojamojoje dalyje, ne fizinis darbuotojų judumas, o namų ūkių registravimo sistemos padariniai lemia darbo užmokesčio iškraipymus dėl tam tikrų kategorijų darbuotojų pažeidžiamumo. Be to, CCC ir „Yiguan“ rėmėsi pradiniu tyrimu, tačiau nenurodė jokių konkrečių to tyrimo išvadų, dėl kurių kiltų abejonių dėl didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad per pradinį tyrimą, priešingai CCC ir „Yiguan“ pozicijai, nustatyta daug pažeidimų, susijusių su darbo sutarties sudarymo būdu ir atlyginimu darbuotojams.

(92)

Po galutinio faktų atskleidimo CCC pakartojo savo argumentus dėl dviejų vaisių perdirbimo pramonės darbuotojų grupių, t. y. visą darbo dieną dirbančių darbuotojų ir sezoninių darbuotojų. Šiuo atžvilgiu CCC pažymėjo, kad tai, jog vaisių perdirbimo bendrovės samdo sezoninius darbuotojus iš šiaurinės KLR dalies, rodo ir laisvę įdarbinti darbuotojus, ir laisvę pasirinkti darbą. Todėl CCC manė, kad Komisijos vertinimas dėl su darbo užmokesčiu susijusių iškraipymų yra faktiškai klaidingas.

(93)

Tačiau Komisija neteigė, kad dėl to, jog yra įvairių darbuotojų kategorijų, kaip, pavyzdžiui, visą darbo dieną dirbantys darbuotojai arba sezoniniai darbuotojai, atsiranda didelių iškraipymų. Priešingai, būtent darbo teisės sistemos ypatumai kartu su namų ūkių registravimo sistema ir darbuotojų interesams atstovaujančių kolektyvinių darbo organizacijų stoka lemia 90 konstatuojamojoje dalyje aprašytus pažeidimus ir darbo užmokesčio iškraipymą. Todėl CCC argumentams negalima pritarti.

(94)

Taigi konservuotų mandarinų sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(95)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(96)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (52), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (53), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (54). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (55).

(97)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(98)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (56).

(99)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (57). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(100)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(101)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(102)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(103)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(104)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad konservuotų mandarinų sektoriuje nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(105)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCC nurodė, kad Komisija, remdamasi teiginiu, jog valstybės nuosavybė į finansų institutus Kinijoje ir KKP veikla iškraipo finansavimą ir palūkanų normą, daro išvadą, kad žemės ūkis ir jo perdirbimo sektorius yra iškraipyti. CCC nurodė, kad Komisija nepakankamai paaiškino, ar citrusinių vaisių sektoriui kyla sunkumų gauti finansavimą, ir po to išreiškė savo nuomonę, kad iš dalies pakeistos ES prekybos apsaugos priemonės tikslas ir motyvacija yra sukurti naujas nuostatas, kurios nėra įtrauktos į PPO Susitarimą dėl antidempingo.

(106)

Atsakydama į šias pastabas Komisija nurodė, kad pirmiau pateikta analizė dėl iškraipymų pagal 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką yra pagrįsta objektyviais įrodymais, kurie buvo pridėti prie bylos ir dėl kurių CCC buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Remdamasi visais turimais įrodymais, Komisija neturėjo tikslių ir tinkamų įrodymų, kad galimybės gauti finansavimą nebūtų iškraipytos. CCC pastabos dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies atitikties PPO taisyklėms jau buvo aptartos 54 ir 57 konstatuojamosiose dalyse.

(107)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.2.1.1–3.2.1.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.1.6–3.2.1.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(108)

Komisija primena, kad konservuotiems mandarinams gaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Remiantis byloje surinktais įrodymais bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas visus gamybos išteklius, išskyrus cukrų, gavo KLR. Kai konservuotų mandarinų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(109)

Todėl negalima naudoti ne tik konservuotų mandarinų pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(110)

3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į konservuotų mandarinų sektorių (apimantį ir nagrinėjamąjį produktą), parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(111)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(112)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(113)

Kaip paaiškinta 43–45 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė suinteresuotosioms šalims du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Antrajame pranešime byloje Komisija padarė išvadą, kad Turkija buvo laikoma tinkama tipiška šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką. Komisija negavo jokių pastabų dėl tipiškos šalies pasirinkimo.

(114)

Pirmame pranešime byloje Komisija pažymėjo, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių sąnaudas, o nustatant neiškraipytas darbo jėgos, energijos ir atliekų sąnaudas naudojamas šaltinis priklausys nuo pasirinktos tipiškos šalies.

(115)

Be to, remdamasi sprendimu laikyti Turkiją tipiška šalimi, kaip nurodyta antrame pranešime byloje, Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad neiškraipytas gamybos veiksnių sąnaudas nustatys naudodama GTA, o neiškraipytas darbo jėgos ir energijos sąnaudas – remdamasi Turkijos statistikos instituto duomenimis.

(116)

Pirmame ir antrame pranešimuose byloje Komisija nurodė, kad siekdama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti normaliąją vertę ji ketina naudotis šiais šaltiniais:

(117)

Toliau lentelėje apibendrinami gamybos veiksniai, naudoti skaičiavimams, su jų atitinkamais SS kodais ir vieneto vertėmis iš GTA arba Turkijos duomenų bazių, įskaitant importo muitus ir vežimo išlaidas.

1 lentelė

(118)

Dėl visų žaliavų, neturėdama informacijos apie tipiškos šalies rinką, Komisija rėmėsi importo kainomis. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kaina. Taip pat importo į tipišką šalį iš PPO nepriklausančių narių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (61) 1 priede, duomenys nebuvo įtraukti. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti ir bet kuriuo atveju tokie importo duomenys buvo nereikšmingi. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes, kaip nurodyta 3.2.1.10 skirsnyje, ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Komisija nustatė, kad importas iš kitų trečiųjų šalių buvo tipiškas ir sudarė 70–100 % visos importo į Turkiją apimties.

(119)

Komisija siekė nustatyti neiškraipytą konservuotų mandarinų gamyboje naudojamų žaliavų kainą jas pristatant prie eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką. Tam tipiškos šalies importo muitą ji pritaikė kiekvienai atitinkamai kilmės šaliai ir prie importo kainos pridėjo vežimo vidaus rinkoje išlaidas. Visų žaliavų vežimo vidaus rinkoje išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis ir dėl konfidencialumo priežasčių nebuvo įtrauktos į 1 lentelėje išvardytus lyginamuosius dydžius.

(120)

Komisija nustatė darbo sąnaudų statistinius duomenis iš Turkijos statistikos instituto, kuris skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Neiškraipytoms darbo sąnaudoms (62) pagal NACE 2 red. klasifikatorių (63) nustatyti Komisija naudojo Turkijos gamybos sektoriaus 2016 m. darbo užmokestį (naujausią turimą informaciją), susijusį su Turkijoje vykdoma ekonomine veikla, kurios kodas pagal NACE 2 red. klasifikatorių yra C.10 (Maisto produktų gamyba). Remiantis šia informacija negalima atskirti darbininkų ir tarnautojų. Kaip buvo ir ankstesnių tyrimų atveju, taikant Turkijos statistikos instituto paskelbtą vidaus gamintojų kainų indeksą (64), 2016 m. vidutinė mėnesinė vertė buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją.

(121)

Siekdama nustatyti elektros energijos lyginamąjį dydį, Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtus elektros energijos tarifus (65). Komisija naudojo pramoninės elektros energijos kainų duomenis atitinkamame suvartojimo intervale.

(122)

Dėl didelio gamybos veiksnių skaičiaus ir bendros nedidelės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose (pvz., citrinų rūgšties, skystųjų šarmų, druskos rūgšties, kalcio laktato, įvairių pakavimo medžiagų), kurios iš viso sudaro mažiau nei 2 % visų gamybos sąnaudų, ir dėl to, kad dempingas jau buvo nustatytas remiantis kitais pagrindiniais gamybos veiksniais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi šiais veiksniais: likeriniai mandarinai, cukrus, alavo skardinės, dangteliai, kartonas, popieriaus padėklai ir popierinės etiketės. Kiti gamybos veiksniai buvo sugrupuoti pagal vartojimo prekes.

(123)

Komisija, remdamasi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktais duomenimis, apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(124)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(125)

Dėl PBA išlaidų ir pelno Komisija naudojo viešai prieinamus 2019 m. sausio – gruodžio mėn. laikotarpio Turkijos gamintojo (66) finansinius duomenis, kaip paskelbta antrajame pranešime byloje.

(126)

Dėl to prie neiškraipytų gamybos sąnaudų buvo pridėta:

(127)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija ėmėsi toliau nurodytų veiksmų.

(128)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas konservuotų mandarinų gamybos sąnaudas. Ji pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės individualius gamybos veiksnius.

(129)

Antra, Komisija prie neiškraipytų konservuotų mandarinų gamybos sąnaudų pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, nustatytas kaip aprašyta pirmiau, kad gautų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(130)

Galiausiai, nustatytoms neiškraipytoms gamybos sąnaudoms Komisija taikė PBA išlaidas ir pelną, kaip paaiškinta 126 konstatuojamojoje dalyje.

(131)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(132)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujanti eksportuojančių gamintojų grupė peržiūrimąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(133)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertą su eksporto kaina EXW sąlygomis.

(134)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainų palyginamumui. Koregavimai atlikti atsižvelgiant į vidaus vežimo, tvarkymo, krovimo ir papildomas išlaidas (nuo 2 % iki 8 %), kredito išlaidas (nuo 0,1 % iki 3 %), komisinius (nuo 0,1 % iki 3 %) ir banko mokesčius (nuo 0,1 % iki 3 %).

(135)

Pagrįstais atvejais Komisija apskaičiuotą normaliąją vertę pakoregavo procentine PVM dalimi, kuri nebuvo grąžinta už pardavimą eksportui.

(136)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(137)

Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 184 % „Yiguan“ grupei.

(138)

Komisija taip pat apskaičiavo nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinį dempingo skirtumą. Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija rėmėsi turimais faktais.

(139)

Pirma, siekdama nustatyti normaliąją vertę Komisija naudojo bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupių vidutinę normaliąją vertę. Antra, siekdama nustatyti eksporto kainą, Komisija naudojosi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, atėmusi bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės eksportą. Palyginimo tikslais Komisija pakoregavo eksporto kainą EXW sąlygomis naudodama bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupių vidutines patikrintas išmokas, įskaitant vežimo išlaidas.

(140)

Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 206 %.

(141)

Todėl nėra jokių abejonių, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(142)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(143)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo tęsiamas dempingas, Komisija analizavo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Tai darydama ji atsižvelgė į Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuotojų elgseną kitose rinkose, padėtį Kinijos vidaus rinkoje ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(144)

Kaip minėta, apie save pranešė ir pranešimo apie inicijavimą I priedą užpildė tik penki Kinijos eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės. Taigi, Komisijos turima Kinijos eksportuojančių gamintojų informacija apie gamybą ir nepanaudotus pajėgumus buvo ribota.

(145)

Dėl to dauguma toliau išdėstytų išvadų dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo turėjo būti grindžiamos kitais šaltiniais, t. y. Eurostato duomenimis ir GTA duomenų baze, CCC pateikta informacija ir prašyme atlikti peržiūrą Sąjungos pramonės pateikta informacija. Šios informacijos analizės rezultatai pateikiami toliau.

(146)

Kinija yra svarbiausia pasaulyje konservuotų mandarinų gamintoja; apskaičiuota, kad jos gamyba sudaro 540 000–700 000 tonų (67).

(147)

Dėl visų Kinijos gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų Komisija negavo bendros informacijos apie KLR. Taigi Komisija išvadas padarė remdamasi penkių į atrankos klausimyną atsakiusių gamintojų ir (arba) gamintojų grupių pateikta informacija. Kinijos nepanaudoti pajėgumai, apie kuriuos pranešė penki gamintojai ir (arba) gamintojų grupės, sudarė apie 40–60 000 tonų (t. y. apie 40 % jų gamybos pajėgumų), o tai jau viršija visą Sąjungos pramonės pardavimo apimtį.

(148)

Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kaina per PTL buvo nustatyta remiantis GTA eksporto statistikos duomenimis (68), t. y. eksporto iš KLR kiekiu ir verte (FOB lygiu). Sąjunga yra trečia pagal svarbą Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto rinka. Vidutinė vieneto kaina Sąjungai yra 1,17 USD už kilogramą. Pirma ir antra pagal svarbą eksporto rinkos yra JAV ir Japonija. Vidutinė vieneto kaina yra atitinkamai 1,19 USD ir 1,15 USD už kilogramą.

(149)

GTA ir CCC duomenimis, eksporto į JAV apimtis 2018–2019 m. labai sumažėjo – nuo 195 066 tonų iki 139 682 tonų (55 384 tonų skirtumas atitinka visą Sąjungos suvartojimą). Šį sumažėjimą daugiausia galima paaiškinti tuo, kad konservuotiems mandarinams nustatytas papildomas 25 % tarifas (didesnio tarifų, nustatytų JAV 301 skirsnio priemonėmis iš Kinijos importuojamam produktui, paketo dalis) (69).

(150)

Sąjungos rinka yra gerokai mažesnė už turimus Kinijos gamintojų nepanaudotus pajėgumus. Be to, dėl prekybos su JAV problemų (70) Kinijos gamintojai prarado apie 55 000 tonų eksporto į JAV, kurį galima lengvai nukreipti į Sąjungos rinką. Šis kiekis yra gerokai didesnis, palyginti su Sąjungos suvartojimu. Prieš nustatant antidempingo priemones, Sąjunga buvo tradicinė rinka Kinijai, kuri eksportavo daugiau nei tris kartus nei šiuo metu eksportuoja į Sąjungą. Vidutinė eksporto į Sąjungos rinką kaina (1,17 USD/kg) yra šiek tiek didesnė nei eksporto į Japoniją kaina (1,15 USD/kg), tačiau gerokai didesnė nei eksporto į Tailandą kaina (1,04 USD/kg). Taip pat pažymima, kad eksporto į JAV kaina (1,19 USD/kg) yra panaši į eksporto į Sąjungą kainą.

(151)

Taigi, atsižvelgiant į turimus didelius Kinijos gamybos pajėgumus (taigi ir gebėjimą greitai padidinti gamybos apimtį) ir ankstesnę dempingo praktiką, galima daryti išvadą, kad panaikinus galiojančias priemones padidėtų Kinijos importas dempingo kaina į Sąjungos rinką.

(152)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, dempingas veikiausiai tęstųsi. Tiksliau iš nustatytos normaliosios vertės Kinijos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, bendradarbiaujančio gamintojo eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų, Sąjungos rinkos patrauklumo ir didelių KLR gamybos pajėgumų matyti, kad yra didelė dempingo tęsimosi tikimybė, jei galiojančios priemonės būtų panaikintos.

(153)

Kaip minėta 165 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos išliko didelis, palyginti su Sąjungos suvartojimu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuota dempingo kaina. Be to, nustatyti dempingo skirtumai patvirtinti išanalizavus eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas, kurios, atrodo, yra dar mažesnės, nei aprašyta 150 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdama į 3.7.2 ir 3.7.3 skirsniuose išnagrinėtus elementus Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos gamintojai į Sąjungą eksportuotų didelį kiekį nagrinėjamojo produkto dempingo kaina. Todėl yra įrodymų, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, ir, bet kuriuo atveju yra tikimybė, kad dempingas pasikartotų.

(154)

Mandarinai skinami rudenį ir žiemą: skynimo ir perdirbimo sezonas prasideda spalio pradžioje ir baigiasi maždaug kitų metų sausio pabaigoje (kai kurių rūšių – vasario ar kovo mėn.). Dėl daugumos pirkimo ir pardavimo sutarčių deramasi pirmaisiais kiekvieno sezono mėnesiais. Mandarinų konservavimo pramonė lygindama paprastai remiasi sezono (laikotarpis nuo vienų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.) duomenimis. Kaip ir per pradinį tyrimą Komisija šį būdą pritaikė savo atliekamai analizei.

(155)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino du bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai. Iki 2017–2018 m. sezono pabaigos buvo trys Sąjungos gamintojai. Trečias Sąjungos gamintojas (71) nutraukė gamybą 2017–2018 m. sezono pabaigoje. Su šiuo buvusiu gamintoju susiję duomenys buvo įtraukti į kai kuriuos makroekonominius rodiklius pagal įprastą Komisijos praktiką žalos analizės tikslais įtraukti visus žinomus su nagrinėjamuoju laikotarpiu susijusius skaičius, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis būtų atspindėta remiantis geriausia informacija, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(156)

Bendra panašaus produkto gamyba Sąjungoje nustatyta remiantis dviejų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais, kuriuose nurodomi nagrinėjamojo laikotarpio duomenys. Buvusio gamintojo gamyba buvo pagrįsta FENAVAL skunde pateikta informacija ir nagrinėjama iki 2017–2018 m. sezono.

(157)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad du bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai, pagaminantys visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(158)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik du gamintojai, siekiant užtikrinti konfidencialumą visi su jais susiję slapti duomenys buvo indeksuoti arba pateikiami nurodant ribinius dydžius.

(159)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamybos apimtis buvo 18 000–24 000 tonų.

(160)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir Eurostato importo duomenimis. Nors tiriamojo produkto gamyba yra sezoninė, suvartojimas tolygiai pasiskirsto per metus.

(161)

Remiantis šiais duomenimis Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu kito taip:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(162)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas svyravo dėl derliaus kokybės Sąjungoje.

(163)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(164)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(165)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis sumažėjo 35 %. Panašiai kaip importo apimtis, Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo ir sumažėjo 34 %. Nepaisant šios mažėjimo tendencijos, nagrinėjamojo produkto rinkos dalis išliko didelė.

(166)

Importo iš Kinijos kainų tendenciją Komisija nustatė remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis. Importo į Sąjungą iš KLR vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos

(167)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos nuolat didėjo ir iš viso padidėjo 16 %.

(168)

Kadangi vienintelio bendradarbiaujančio eksportuotojo importo apimtis sudarė maždaug 45–65 % (ribiniai dydžiai nurodyti siekiant užtikrinti konfidencialumą) Kinijos importo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, remiantis importo statistiniais duomenimis taip pat nagrinėta, ar priverstinis kainų mažinimas buvo būdingas visam Kinijos eksportui.

(169)

Šiuo tikslu vidutinės svertinės Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importo iš KLR CIF kainomis (kaina, draudimas ir frachtas), remiantis Eurostato duomenimis. Šios CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos buvo pakoreguotos, kad apimtų su muitiniu įforminimu susijusias išlaidas, t. y. muitus ir išlaidas po importo. Atsakydama į iš CCC gautą pastabą dėl galutinio faktų atskleidimo, Komisija patvirtino, kad atliekant priverstinio kainų mažinimo analizę taikytinas antidempingo muitas nebuvo pridėtas prie vidutinių svertinių CIF verčių.

(170)

Tuo remiantis atlikus palyginimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl nagrinėjamojo produkto importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 9–11 % (importo kainos nagrinėjamos be antidempingo muitų). Atsižvelgusi į antidempingo muitų poveikį, Komisija priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nenustatė.

(171)

Nagrinėjant vienintelio Kinijos bendradarbiaujančio eksportuotojo pateiktas ir tinkamai pakoreguotas importo kainas, nustatytas 9–11 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, neatsižvelgiant į galiojančių antidempingo muitų poveikį. Ir vėl, atsižvelgusi į antidempingo muitų poveikį, Komisija priverstinio kainų mažinimo nenustatė.

(172)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis gerokai padidėjo. Didžioji šio importo dalis (82 % nagrinėjamuoju laikotarpiu) buvo iš Turkijos.

5 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(173)

Turkijos eksportuotojų ir gamintojų pardavimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Tačiau, nepaisant šio augimo, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksportuojantys gamintojai išliko didžiausi nagrinėjamojo produkto tiekėjai Sąjungoje.

(174)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(175)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, augimas, rinkos dalis, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumų dydis) nustatyti visos Sąjungos pramonės lygiu. Šiuo tikslu Komisija naudojosi skunde pateikta informacija, iš Sąjungos gamintojų prieš tyrimo inicijavimą ir po jo surinktais duomenimis ir Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kaip minėta 156 konstatuojamojoje dalyje, trečiojo gamintojo, kuris nutraukė veiklą 2017–2018 m. sezono pabaigoje, atveju Komisija atsižvelgė į skunde FENAVAL pateiktus duomenis.

(176)

Mikroekonominiai rodikliai (pardavimo kainos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, atsargos, darbo užmokestis ir gamybos sąnaudos) buvo analizuojami dviejų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų lygmeniu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(177)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida, susijusi su trimis Sąjungos gamintojais, veikusiais nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(178)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis išliko vidutiniškai stabili ir svyravo dėl derliaus kokybės (2016–2017 m. derlius buvo ypač geras, o vėliau – prastas) ir dėl to, kad trečiasis Sąjungos gamintojas nutraukė gamybą 2017–2018 m. sezono pabaigoje. Todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamąjį produktą gamino tik du bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai.

(179)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimo koeficientas sistemingai išliko mažesnis nei 50 %. Šis palyginti mažas rodiklis paaiškinamas tuo, kad pagrindinė konservuotų mandarinų gamintojų naudojama žaliava yra švieži vaisiai, kurie greitai genda. Todėl derliaus skynimo įkarštyje reikia pajėgumų, kad šviežius vaisius būtų galima perdirbti per palyginti trumpą laiką.

(180)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir Sąjungos rinkos dalies raida, susijusi su trimis Sąjungos gamintojais, veikusiais nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(181)

Sąjungos pramonės pardavimas iš esmės kito panašiai kaip ir Sąjungos gamyba. Apskritai Sąjungos pramonės pardavimas nuo 2015–2016 m. sezono iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 14 %, nors suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu išliko palyginti stabilus. Be to, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais.

(182)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(183)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras užimtumas padidėjo 18 %. Našumas, išreikštas vieno darbuotojo gamybos apimtimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir pasiekė žemiausią lygį 2017–2018 m. sezonu, kai vienas iš Sąjungos gamintojų nutraukė savo veiklą. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad šios pramonės produktyvumui įtakos turi turimų šviežių vaisių kokybė ir kiekis, o tai reiškia, kad tais metais, kai derlius yra geras, produktyvumas didėja, o kai derlius prastas, produktyvumas mažėja. 2016–2017 m. sezonas buvo ypač geras citrusiniams vaisiams, todėl produktyvumas buvo didžiausias per tą sezoną.

(184)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 14 % iš dalies dėl vieno gamintojo veiklos nutraukimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį (4 procentinius punktus), taip pat sumažėjo importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis (17 procentinių punktų).

(185)

Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo Sąjungos rinkoje kainos (EUR/t) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje laisvojoje rinkoje

(186)

Iš lentelės duomenų taip pat matyti, kaip keitėsi vidutinė vieneto pardavimo kaina Sąjungos rinkoje, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis. Pardavimo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4 %, o gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį išliko palyginti stabilios. Gamybos sąnaudos išskirtinai pasiekė aukščiausią lygį 2017–2018 m. sezonu dėl prasto derliaus.

(187)

Apskritai Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu sugebėjo apriboti gamybos sąnaudas ir padidinti pardavimo kainas 4 %, taip užtikrindama, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėtų jos pelningumas.

(188)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(189)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilios ir iš esmės išvengė su 2017–2018 m. sezonu susijusių nukrypimų.

(190)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(191)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą pardavus panašų produktą Sąjungos rinkoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(192)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas labai padidėjo. Iš pelningumo rodiklių matyti, kad 2017–2018 m. sezono pelningumas smarkiai sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo paaiškinta anksčiau, 2017–2018 m. sezonas daugiausia buvo nuostolingas dėl ypač atšiaurių oro sąlygų ir atitinkamai didesnių sąnaudų. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė vėl tapo pelninga ir beveik pasiekė 6,8 % tikslinį pelną.

(193)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srauto raida iš esmės atitiko Sąjungos pramonės nagrinėjamojo produkto pelningumo raidą.

(194)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė, siekdama sumažinti išlaidas, investavo į esamų gamybos įrenginių priežiūrą ir optimizavimą. Investicijų lygis ypač padidėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu; veikiausiai tam įtakos turėjo tą sezoną tikėtinas pelno dydis, numatytas ankstyvose gero derliaus perspektyvose. Taip pat investuota siekiant pagerinti atitiktį aplinkosaugos teisės aktams.

(195)

Investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu kito maždaug taip pat kaip pelningumas.

(196)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

(197)

Sąjungos gamintojų atsargos per PTL labai padidėjo. Nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sukaupė dideles atsargas, taip pat pažymima, kad tuo pačiu metu ji gavo didelį pelną. Būtina išlaikyti tam tikrą atsargų lygį, kad būtų galima padengti pardavimą prieš pat pradedant gamybą po naujo derliaus. Todėl jis negali būti laikomas žalingos padėties ženklu.

(198)

Nustatyti dempingo skirtumai buvo gerokai didesni nei de minimis lygis ir nei galiojančios priemonės (žr. 137 konstatuojamąją dalį). Be to, atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus ir importo iš KLR kainas (žr. 147 ir 167 konstatuojamąsias dalis), faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(199)

Pradinės priemonės nustatytos 2008 m. gruodžio mėn. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė pirmą kartą nuo to laiko beveik pasiekė 6,8 % tikslinį pelną, kaip nustatyta per pradinį tyrimą. Atsižvelgiant į bendrą Sąjungos pramonės padėtį ir vis dar didelę importo iš KLR apimtį pastaraisiais metais, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė tebėra nestabili ir pažeidžiama.

(200)

Sąjungos pramonė atsigavo nuo praeityje žalingo dempingo poveikio. Galiojančios priemonės padėjo pažaboti importą dempingo kaina, ir atsižvelgdama į šį susirūpinimą Sąjungos pramonė vėl ieško problemos sprendimo būdų. Tokios priemonės taip pat padėjo Sąjungos pramonei sutelkti dėmesį į sąžiningą konkurenciją aplinkoje, kurioje sparčiai daugėja naujų tarptautinių subjektų. Galiausiai, galiojantys muitai buvo vienas iš veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(201)

Vis dėlto negalima daryti išvados, kad Sąjungos pramonės padėtis tvirta. Nors tam tikri žalos rodikliai, susiję su Sąjungos gamintojų finansine veikla, visų pirma pelningumu, investicijomis ir investicijų grąža bei pinigų srautu, rodo stabilesnį vaizdą, tai nėra konsoliduoti pasiekimai. Kiti žalos rodikliai, visų pirma pardavimo apimtis, rinkos dalis ir gamyba, beveik nepasikeitė. Vertinant bendrai, rodikliai aiškiai rodo, kad esama pagerėjimo požymių, tačiau pramonė tebėra gana nestabili.

(202)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(203)

Po galutinio faktų atskleidimo CCC pateikė keletą pastabų dėl Sąjungos pramonės ekonominės padėties ir nurodė veiksnius, kaip antai bendrą klimatą, importą iš Turkijos, kurie galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės žalingos padėties. Tačiau, kaip nurodyta 202 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatyrė. Todėl šios pastabos yra nebeaktualios.

(204)

Kadangi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatyrė, Komisija įvertino, ar yra tikimybė, kad žala pasikartos dėl importo iš KLR dempingo kaina, jei būtų leista nebetaikyti priemonių KLR pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(205)

Sąjungos konservuotų vaisių rinka šiuo metu yra stabili ir konkurencinga. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra jokių veiksnių, kurie keltų grėsmę vidaus pramonei, kaip antai paklausos sumažėjimas, vartojimo modelio pokyčiai, technologijų raida ar eksporto veiklos rezultatai. Be to, atliekant tyrimą Sąjungos pramonė teigė nebijanti pastaruoju metu padidėjusio importo iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, nes trečiųjų šalių gamintojai konkuruoja sąžiningomis kainomis ir jų pajėgumai yra riboti.

(206)

Siekdama nustatyti, ar ši baimė pagrįsta, Komisija išnagrinėjo KLR gamybos apimtį ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir galimą Kinijos importo apimties ir kainų raidos poveikį bei tokios raidos poveikį Sąjungos pramonės pardavimo apimčiai, kainoms ir pelningumui.

(207)

Kaip jau išsamiai išdėstyta 146–147 konstatuojamosiose dalyse, KLR yra daug nepanaudotų pajėgumų. KLR yra didžiausia šviežių mandarinų gamintoja pasaulyje, o jos eksportuojantys gamintojai yra pajėgūs aprūpinti rinkas, kurių dydis kelis kartus viršija Sąjungos rinkos dydį. Šie gamintojai turi tvirtą orientaciją ir paskatų parduoti savo produktus dideliais kiekiais eksporto rinkose. Pastarojo meto patirtis taip pat rodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai gali greitai prisitaikyti, kad Sąjungos rinkai tiektų importuojamus produktus dempingo kaina. Reikia priminti, kad KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas eksponentiškai išaugo po to, kai 2012 m. kovo mėn. buvo priimtas sprendimas dėl panaikinimo, kuriuo pirminis reglamentas buvo paskelbtas negaliojančiu (72).

(208)

Dėl importo kainų lygio atlikus tyrimą nustatyta, kad panaikinus galiojančias priemones ir darant prielaidą, kad importo iš nagrinėjamosios šalies kaina ir Sąjungos pramonės kaina išliktų tokios pačios kaip peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, dėl importo kainų Sąjungos pramonės kainos būtų priverstinai sumažintos 9–11 % (visų rūšių nagrinėjamojo produkto). Todėl Sąjungos pramonė veikiausiai prarastų pardavimo apimtį ir rinkos dalį Sąjungos rinkoje.

(209)

Komisija modeliavo tikėtiną importo iš Kinijos apimties padidėjimo poveikį Sąjungos pramonei. Jei dėl konservuotų mandarinų importo iš Kinijos padidėjimo Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimtis sumažėtų 6 200 tonų, vieneto gamybos sąnaudos padidėtų 7,1 %, o Sąjungos gamintojų padėtis labai pablogėtų ir jie veiktų nuostolingai. Šį apimties padidėjimą Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų lengvai pasiekti dėl didelių nepanaudotų pajėgumų, kaip nustatyta 3.7.1 skirsnyje.

(210)

Atsižvelgiant į tai, kad 82 % importo iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, sudaro importas iš Turkijos, negalima atmesti galimybės, kad Kinijos konservuoti mandarinai dempingo kaina pakeistų kai kuriuos šio importo kiekius. Tuo pačiu metu nustatyta, kad vidutinė importo iš Turkijos į Sąjungą pardavimo kaina yra mažesnė nei Sąjungos pramonės vidutinė pardavimo kaina, tai reiškia, kad jei Kinijos konservuotų mandarinų importas į Sąjungos rinką dempingo kaina padidėtų, pirmiausia jis veikiausiai padidintų rinkos dalį Sąjungos pramonės sąskaita, o po to perimtų Turkijos gamintojų eksporto į Sąjungą rinkos dalį. Tačiau bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į nepanaudotus Kinijos gamintojų pajėgumus, jie galėjo lengvai perimti ir kitų trečiųjų šalių (įskaitant Turkiją), ir Sąjungos gamintojų rinkos dalį.

(211)

Sąjungos rinkos (trečios pagal dydį pasaulyje) dydis akivaizdžiai yra svarbus veiksnys, lemiantis jos patrauklumą. Be to, tai, kad importas iš KLR buvo tęsiamas nepaisant galiojančių priemonių, rodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinką laiko patrauklia ir nori joje toliau parduoti produktą. Be to, kaip pastebėta po sprendimo dėl panaikinimo, kuriuo 2012 m. kovo mėn. pradinis reglamentas neteko galios, jei galiojančios priemonės būtų panaikintos, Kinijos eksportuojantiems gamintojams būtų paskatų eksportą iš kitų trečiųjų šalių perkelti į aukštesnės kainos Sąjungos rinką. Be to, Kinijos eksportuojantiems gamintojams šiuo metu taikomi papildomi 25 % tarifai, nustatyti siuntoms į didžiausią jų eksporto rinką, t. y. Jungtines Amerikos Valstijas (73). Šie nauji tarifai atsirado dėl tebesitęsiančios KLR ir Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos įtampos. Jie yra priemonių dėl tarifų, kurių ėmėsi Jungtinės Amerikos Valstijos, atsižvelgdamos į dabartinį tyrimą dėl Kinijos (74) pagal 301 skirsnį, dalis.

(212)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, labai tikėtina, kad panaikinus priemones KLR darytų staigų ir drastišką spaudimą kainoms, kurį sustiprintų turimos didelės atsargos ir pajėgumai. Dėl to Sąjungos pramonė būtų priversta mažinti savo kainas arba apimtį. Jei pramonė sumažintų savo kainas, jos pelnas per trumpą laiką virstų nuostoliais. Jei pramonė prarastų pardavimo apimtį, jos vieneto sąnaudos dar labiau padidėtų ir sumažėtų pelningumas. Ilguoju laikotarpiu Sąjungos pramonė turėtų pritaikyti (sumažinti) savo gamybos pajėgumus.

(213)

Atsižvelgiant į palyginti nestabilią Sąjungos pramonės padėtį, kaip paaiškinta 201 konstatuojamojoje dalyje, kartu su dideliu dabartinės importo iš Kinijos dempingo kaina apimties padidėjimu veikiausiai būtų daromas žalingas poveikis Sąjungos pramonės būklei, todėl jos finansinė padėtis sparčiai blogėtų.

(214)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, labai tikėtina, kad panaikinus priemones KLR darytų staigų ir drastišką spaudimą kainoms ir apimčiai dėl didelių turimų nepanaudotų pajėgumų. Dėl to Sąjungos pramonė būtų priversta mažinti savo kainas arba apimtį. Jei pramonė sumažintų savo kainas, jos pelnas per trumpą laiką virstų nuostoliais. Jei pramonė praras pardavimo apimtį, ji praras rinkos dalį, o vieneto sąnaudos padidės ir sumažės arba išnyks jos pelningumas.

(215)

Atsižvelgiant į aprašytą Sąjungos pramonės padėtį, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis sparčiai blogės, nesvarbu, ar ji nuspręstų konkuruoti dėl apimties, ar dėl kainos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog panaikinus priemones, Sąjungos pramonei daroma žala pasikartos.

(216)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau KLR taikant galiojančias priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(217)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė vėl galėjo gauti pelno. Jei priemonės būtų panaikintos, Sąjungos pramonės padėtis būtų daug blogesnė, kaip aprašyta 5 skirsnyje („Žalos pasikartojimo tikimybė“). Iš tiesų, atsižvelgiant į numatomą nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtį ir kainas, Sąjungos pramonei kiltų didelis pavojus dėl pardavimo kainų mažinimo (kainų smukdymas) ir tikėtina, kad ji vėl patirs nuostolių (žr. 212 konstatuojamąją dalį). Taip pat būtų trukdoma naujoms investicijoms, kuriomis siekiama sustiprinti bendroves ir padidinti jų konkurencingumą panašaus produkto rinkoje.

(218)

Taigi, toliau taikant priemones nebūtų pažeisti Sąjungos pramonės interesai ir Sąjungos pramonė galėtų dar labiau atsigauti po nuolatinio dempingo poveikio. Priešingu atveju, nutraukus priemones, būtų stabdomas Sąjungos pramonės atsigavimas ir keliama didelė grėsmė jos gyvybingumui, taigi, kiltų pavojus jos egzistavimui, todėl rinkoje sumažėtų pasiūla ir konkurencija.

(219)

Komisija išsiuntė klausimynus keturiems nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams. Tik viena iš šių bendrovių iš dalies atsakė į klausimyną.

(220)

Todėl nebuvo jokių požymių, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų reikšmingą neigiamą poveikį importuotojams, kuris nusvertų teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei.

(221)

Komisija išsiuntė klausimynus dviem nagrinėjamojo produkto naudotojams. Tik vienas iš šių naudotojų atsiuntė neišsamius klausimyno atsakymus.

(222)

Todėl nebuvo jokių požymių, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų reikšmingą neigiamą poveikį naudotojams, kuris nusvertų teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei.

(223)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių tam tikriems importuojamiems KLR kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.) nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(224)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones, taikomas tam tikriems importuojamiems KLR kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.).

(225)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tam tikriems Kinijos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.) taikomas antidempingo priemones reikėtų toliau taikyti.

(226)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(227)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gautų šias sąskaitas faktūras, atitinkančias visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, galėtų reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(228)

Jeigu nustačius susijusias priemones [priklausomai nuo atvejo, galima įrašyti procentinį dydį] labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(229)

Jei bendrovė, kuriai nustatyta individuali antidempingo norma, vėliau pakeičia pavadinimą, ji gali prašyti, kad jai toliau būtų taikoma ši norma. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (75). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma.

(230)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (76) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(231)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,