(1)

2019 m. spalio 10 d. Europos Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamo tam tikro Korėjos Respublikos (toliau – Korėja arba nagrinėjamoji šalis) kilmės sunkiojo terminio popieriaus. Pranešimas apie inicijavimą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso sunkiojo terminio popieriaus (toliau – STP arba nagrinėjamasis produktas) Sąjungoje, vardu 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Europos terminio popieriaus asociacija (toliau – skundo pateikėjas). Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, nebent ji turi pakankamai įrodymų, kad neatitinkama tam tikrų reikalavimų. Vienas šių reikalavimų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte, yra tai, kad greta tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio nustatytas dar ir žymus importo augimas. Per keturis mėnesius po inicijavimo STP importas iš Korėjos sumažėjo net 81 %, palyginti su tuo pačiu tiriamuoju laikotarpiu. Inicijavus tyrimą gauti duomenys buvo pagrįsti nagrinėjamojo produkto TARIC kodais, nustatytais inicijuojant tyrimą. Jie buvo palyginti su vienintelio Korėjos eksportuotojo vidutiniu importu per keturis tiriamojo laikotarpio mėnesius. Todėl registracijos sąlygos pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį nebuvo įvykdytos. Komisija nenustatė reikalavimo registruoti nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį, nes nebuvo įvykdyta 10 straipsnio 4 dalies d punkto sąlyga, t. y. nebuvo žymaus importo augimo.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems (eksportuojantiems) gamintojams ir Korėjos Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Buvo surengti du klausymai su Komisija. Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, „Hansol“ grupės, su juo susijusio importuotojo Sąjungoje, kelių naudotojų ir Korėjos Vyriausybės atstovų prašymu 2019 m. gruodžio 5 d. surengtame klausyme buvo iškelti klausimai, susiję su Sąjungos STP rinka, žala, priežastiniu ryšiu, teisiniais klausimais ir (arba) Sąjungos interesais. Skundo pateikėjo prašymu 2020 m. sausio 7 d. surengtame klausyme skundo pateikėjas ir kai kurie jo nariai iškėlė klausimus, susijusius su žala, priežastiniu ryšiu ir Sąjungos interesais. Per šiuos klausymus pareikšti teiginiai įtraukti į šį reglamentą.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad nusprendė sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus taikydama atranką ir laikinai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Atlikdama padėties analizę prieš inicijavimą Komisija preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus remdamasi nurodyta gamyba ir pardavimo Sąjungoje apimtimi. Taip preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai dviejose skirtingose valstybėse narėse, kurie, remiantis turima informacija, pagamino 58,2 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos ir kuriems teko 57,5 % visos Sąjungos pardavimo apimties. Komisija pateikė išsamią informaciją apie šias preliminariai atrinktas bendroves suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(9)

Dėl preliminariai atrinktų bendrovių pastabas pateikė dvi suinteresuotosios šalys. Skundo pateikėjas visiškai pritarė dėl siūlomų atrinkti bendrovių. Eksportuojantis gamintojas „Hansol Paper Co., Ltd.“ teigė, kad siūlomos atrinkti bendrovės nėra tipiškos, nes buvo atrinktos dvi susijusios bendrovės, įsikūrusios toje pačioje šalyje. „Hansol Paper Co., Ltd.“ taip pat teigė, kad preliminariai atrinktos bendrovės neužtikrino tinkamo geografinio pasiskirstymo, ir pasiūlė atrinkti Prancūzijoje įsikūrusią bendrovę „Ricoh“.

(10)

Komisija laikėsi nuomonės, kad du Vokietijoje įsikūrę gamintojai buvo didžiausi panašaus produkto gamintojai Europos Sąjungoje (kartu jie pagamino apie 47 % viso panašaus produkto ir jiems teko 44 % viso panašaus produkto pardavimo Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu) ir kad Vokietijoje panašaus produkto gamyba ir gamintojų koncentracija buvo didžiausia. Be to, „Ricoh“ nurodė, kad, nors ir pritarė skundui, ji negalėjo bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(11)

Todėl buvo patvirtinti preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Galutinai atrinktos bendrovės – „Kanzan Spezialpapiere GmbH“ ir „Mitsubishi HiTec Paper Europe GmbH“ Vokietijoje ir „Jujo Thermal Ltd.“ Suomijoje – buvo laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(13)

Du nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį gautų atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nėra būtina. Pastabų dėl šio sprendimo nepateikta.

(14)

Komisija paragino tris atrinktus Sąjungos gamintojus, du nesusijusius importuotojus, kurie užpildė atrankos formą, ir žinomą Korėjos eksportuojantį gamintoją – „Hansol“ grupę – užpildyti internete pateiktus atitinkamus klausimynus.

(15)

2019 m. spalio 20 d. eksportuojantis gamintojas paprašė leisti trims susijusiems perdirbėjams nepildyti pagrindinio klausimyno I priedo. Atsižvelgdama į pateiktą informaciją, 2019 m. spalio 24 d. Komisija preliminariai pritarė prašymui.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas nesusijęs importuotojas „Ritrama S.p.A.“, eksportuojantis gamintojas „Hansol Paper Co., Ltd“ (toliau – „Hansol Paper“) ir su juo susijęs importuotojas „Hansol Europe B.V.“ (toliau – „Hansol Europe“). Be to, atsakymą atsiuntė du naudotojai.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių ir (arba) subjektų patalpose:

(18)

Atsižvelgiant į tai, kad nedaug šalių pateikė duomenų, dėl konfidencialumo priežasčių kai kurie toliau pateikti duomenys nurodyti kaip intervalai (3).

(19)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(20)

Nagrinėjamasis produktas yra tam tikras Korėjos Respublikos kilmės sunkusis terminis popierius, apibrėžiamas kaip terminis popierius, kurio kvadratinio metro (m2) masė didesnė kaip 65 g; kuris parduodamas ne mažesnio kaip 20 cm pločio ritiniais, sveriančiais ne mažiau kaip 50 kg (įskaitant popierių) ir kurių skersmuo yra ne mažesnis kaip 40 cm (dideli ritiniai); iš vienos arba abiejų pusių padengtas skaidriąja danga arba nepadengtas; iš vienos arba abiejų pusių padengtas šilumai jautria medžiaga (t. y. dažiklio ir ryškalo mišiniu, kuriam sureagavus į šilumą išryškėja vaizdas) ir padengtas viršutine danga arba ne, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4809 90 00, ex 4811 59 00 ir ex 4811 90 00 (TARIC kodai 4809900020, 4811590020 ir 4811900020) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(21)

STP yra specialus popierius. Jis padengtas šilumine aktyviąja danga; kuri reaguoja į spausdintuvų su terminėmis spausdinimo galvutėmis ant jos išskiriamą šilumą ir suformuoja vaizdą. STP daugiausia naudojamas elektroninės prekybos pakuočių lipnioms etiketėms, bilietams ir žymėms gaminti.

(22)

STP gali būti gaminamas naudojant kelių rūšių ryškalus: ryškalus, kurių sudėtyje yra (bis)fenolių, pvz., bisfenolio A ir bisfenolio S (toliau – STP, kurio sudėtyje yra (bis)fenolių), arba ryškalus, kurių sudėtyje fenolių nėra (toliau – STP, kurio sudėtyje nėra fenolių). Šiame tyrime nagrinėjamas visų rūšių produktas. Tačiau Komisija pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. Sąjungoje draudžiama naudoti STP, kurio sudėtyje yra bisfenolio A (4).

(23)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(24)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Paaiškėjo, kad tiriamuoju laikotarpiu „Hansol Paper“ buvo vienintelis nagrinėjamojo produkto eksportuojantis gamintojas nagrinėjamojoje šalyje.

(26)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visas „Hansol Paper“ pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas „Hansol Paper“ panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(27)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje „Hansol Paper“ parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportui į Sąjungą parduoto produkto, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, rūšis.

(28)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, vidaus rinkoje „Hansol Paper“ parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad vienos rūšies produkto (sudarančio 25–45 % viso „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje) pardavimo apimtis buvo mažesnė nei 5 % visos pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Šios rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota taip, kaip paaiškinta 33–34 konstatuojamosiose dalyse.

(29)

Vėliau Komisija nustatė nagrinėjamosios rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(30)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(31)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(32)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(33)

Iš pardavimo vidaus rinkoje analizės matyti, kad 60–80 % (5) viso vidaus rinkoje parduoto nagrinėjamosios rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto pardavimo buvo pelninga ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė nei gamybos sąnaudos. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(34)

Tų rūšių produktų, kurių tipiškas panašaus produkto kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas arba jo buvo parduota nepakankamai, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(35)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(36)

„Hansol Paper“ eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba netiesiogiai per susijusį Sąjungos importuotoją „Hansol Europe“.

(37)

Nagrinėjamojo produkto pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(38)

Nagrinėjamojo produkto pardavimo į Sąjungą per kaip importuotojas veikiančią bendrovę „Hansol Europe“ atveju, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Susijusios šalies pardavimo kaina nesusijusiems pirkėjams buvo pakoreguota ją sumažinant pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis, išskaičiuojant susijusios šalies PBA, pagrįstą pelno dydį ir transporto išlaidas.

(39)

Kalbant apie pelno dydį, Komisija pagal nusistovėjusią Sąjungos teismų praktiką (6) nenaudojo susijusios bendrovės pelno dydžio, nes jis laikomas nepatikimu. Tik viena šalis užpildė nesusijusiems Sąjungos importuotojams skirtą klausimyną ir sutiko atskleisti pelno, kurį ji gavo iš savo veiklos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu, dydį. Todėl „Hansol Europe“ pelnas buvo laikinai pakeistas tos šalies pelno dydžiu.

(40)

Komisija normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(41)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Normalioji vertė buvo pakoreguota atsižvelgiant į transporto, pakavimo ir kredito išlaidas. Eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į tvarkymo, krovimo ir papildomas išlaidas, transporto, draudimo, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas, banko mokesčius, komisinius ir metų pabaigos nuolaidas, kai nustatyta, kad jos yra pagrįstos, tikslios ir pagrįstos patikrintais įrodymais.

(42)

Komisija palygino tam tikros rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(43)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis vidutinis svertinis dempingo skirtumas vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui yra 22,3 %.

(44)

Visiems kitiems Korėjos Respublikos eksportuojantiems gamintojams, jei tokių būtų, Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – tai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos eksporto iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(45)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes „Hansol Paper“ eksportas sudarė 100 % viso eksporto iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nustatyti tokio paties dydžio dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams kaip ir bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas dempingo skirtumas.

(46)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(47)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino septyni žinomi gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(48)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 214 227 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi skundo pateikėjo pateiktais klausimyno atsakymais, kurie buvo palyginti su atskirais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 8–11 konstatuojamosiose dalyse, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 58,2 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(49)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungoje, skundo pateikėjo STP importo iš kitų šalių įverčiais ir vienintelio Korėjos eksportuojančio gamintojo pardavimu Sąjungoje, kaip nurodyta jo klausimyno atsakymuose.

(50)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(51)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas šiek tiek padidėjo (1 %). 2016–2018 m. laikotarpiu jis padidėjo 5 %, o po to tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 %.

(52)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi vienintelio Korėjos eksportuojančio gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais. Importo rinkos dalis nustatyta importo apimtį lyginant su Sąjungos suvartojimu.

(53)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(54)

Importas iš Korėjos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 83 %. Po to, kai 2017 m. importas iš Korėjos Respublikos sumažėjo 31 %, nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio jis padidėjo net 165 %. Apskritai jo rinkos dalis per visą laikotarpį padidėjo 80 %, o didžiausias padidėjimas įvyko nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio (+ 165 %).

(55)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi eksportuojančio gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais.

(56)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(57)

Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos 2018 m. staiga padidėjo 17 procentinių punktų, palyginti su ankstesniais metais, ir iš viso 34 % per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(58)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(59)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų hipotetinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš nagrinėjamosios šalies skirtumas buvo 11,1 %. Nustatyta, kad dėl maždaug 99,4 % importo apimties kainos buvo priverstinai mažinamos.

(60)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(61)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(62)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo pateiktų klausimyno atsakymų duomenimis. Tie duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(63)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(64)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(65)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(66)

STP gamybai būdingos didelės pastoviosios išlaidos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 2 %, o nuo 2017 m. ji sumažėjo dar 6 procentiniais punktais. Gamybos pajėgumai padidėjo 6 %. Pajėgumų naudojimo koeficiento sumažėjimas 8 % per visą laikotarpį yra susijęs su gamybos apimties sumažėjimu ir gamybos pajėgumų padidėjimu.

(67)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(68)

Nors Sąjungos pramonės pardavimo apimtis 2016–2017 m. padidėjo 9 %, ji nuolat mažėjo, o nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %, kaip ir gamybos apimtis.

(69)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei tenkanti pardavimo apimties rinkos dalis kito panašiai. Ji sumažėjo 3 %.

(70)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo 1 %, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 2 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis dėl padidėjusio suvartojimo nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo.

(71)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(72)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabilus ir šiek tiek padidėjo – 2 %. Šią tendenciją galima paaiškinti nuolatiniu STP gamybos proceso, kuris yra labai automatizuotas, nenutrūkstamas ir iš esmės racionalizuotas, pobūdžiu. Terminio popieriaus gamyba susijusi su didelėmis pastoviosiomis išlaidomis. Mašinos negali būti lengvai sustabdytos nedarant didelio poveikio gamybos procesui. Todėl užuot sumažinę su tam tikra mašina dirbančių darbuotojų skaičių, gamintojai pakeičia gamybą ir gamina kitos rūšies popierių. Todėl užimtumo lygis priklauso nuo skirtingų rūšių popieriaus gamybos ir jos paskirstymo. Sąjungos pramonė stengėsi išlaikyti darbo vietas, nepaisant mažėjančio pelningumo.

(73)

Nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į didėjančią importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(74)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(75)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė vieneto pardavimo kaina padidėjo 14 %, o vieneto gamybos sąnaudos – 23 %. Šis gamybos sąnaudų padidėjimas visų pirma buvo susijęs su padidėjusiomis cheminio leuko dažo (toliau – ODB2), kuris turi būti naudojamas dengimui STP gamybos procese, sąnaudomis. 2017 m. pabaigoje ir 2018 m. laikinai uždarius ODB2 gamyklas Kinijos Liaudies Respublikoje (toliau – KLR), visame pasaulyje labai trūko šios cheminės medžiagos. Dėl to nuo 2017 m. ketvirtojo ketvirčio gamybos sąnaudos didėjo visus 2018 m. ir tai turėjo įtakos TL.

(76)

Vidutinės vieneto pardavimo kainos ir vieneto gamybos sąnaudų skirtumas rodo, kad dėl importo iš Korėjos dempingo kaina daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo visiškai kompensuoti padidėjusių gamybos sąnaudų.

(77)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(78)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės darbo sąnaudos vienam atrinktų Sąjungos gamintojų darbuotojui padidėjo 4 %. Darbo sąnaudos vienam darbuotojui ypač padidėjo 2017 m., kai padidėjo gamyba ir našumas.

(79)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(80)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis gerokai padidėjo ir per TL, palyginti su 2016 m., padidėjo 19 %.

(81)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(82)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo – beveik 70 %, nes pramonė negalėjo kompensuoti didėjančių gamybos sąnaudų didesnėmis pardavimo kainomis. Dėl didelio spaudimo kainoms, kurį Sąjungos pramonei darė didėjantis importas iš Korėjos, ypač laikotarpiu nuo 2017 m. iki TL, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti šiek tiek padidėjusiu Sąjungos suvartojimu.

(83)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas smarkiai mažėjo, daugiausia dėl mažėjančio pelningumo.

(84)

Metinės investicijos, kurios taip pat skirtos kitiems nei STP produktams, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 137 %. Tačiau padidėjus investicijoms su STP susiję pajėgumai atitinkamai nepadidėjo (žr. 4 lentelę). Investicijomis į STP gamybą buvo siekiama tik išlaikyti esamus pajėgumus ir prireikus keisti būtinas gamybos priemones. STP gamyba yra kapitalui imli pramonė. Sąjungos pramonė turi reguliariai pakeisti nusidėvėjusias arba nebenaudojamas mašinas. Tik vienas Sąjungos gamintojas investavo į naują gamybos liniją (popieriaus gamyklą ir kreidavimo įrenginį) – į papildomus pajėgumus, kurie daugiausia naudojami kitiems nei STP produktams gaminti.

(85)

Bendras investicijų lygis buvo nereikšmingas, palyginti su bendromis naujos gamybos linijos įrengimo sąnaudomis. Atrinktų bendrovių investicijos buvo mažesnės už nusidėvėjimo normą. Savo sprendime dėl lengvojo terminio popieriaus (7) (toliau – LTP) Komisija laikėsi nuomonės, kad „nepaisant to, kad investicijos padvigubėjo, absoliutusis investicijų lygis išliko nedidelis, ypač įvertinus tai, kad, pavyzdžiui, numatoma naujos LTP gamybos linijos vertė – 120 mln. EUR.“ Atsižvelgiant į tai, kad STP gaminamas naudojant tas pačias mašinas kaip ir LTP ir kad bendras investicijų į STP lygis buvo dar žemesnis nei per Komisijos tyrimą dėl LTP nustatytas lygis (per TL investicijos į STP sudarė 6,5–7,0 mln. EUR, palyginti su 4,5–9,0 mln. EUR investicijų į LTP 2015 m., t. y. per LTP tyrimo TL), galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonės investicijų lygis buvo žalingai žemas.

(86)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jos pokytis buvo neigiamas ir atitiko pelningumo ir pinigų srauto tendenciją. Apskritai atrinkti gamintojai išlaikė tokį investicijų lygį, kokio reikia, kad būtų galima tęsti veiklą.

(87)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės žala buvo materialinė ir akivaizdi, vertinant pagal su kainomis susijusius žalos rodiklius, kaip antai pelningumą arba pinigų srautą.

(88)

Be to, kalbant apie su apimtimi susijusius žalos rodiklius, Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis nuo 2017 m. sumažėjo 10 procentinių punktų, o pardavimo apimtis per TL, palyginti su 2016 m., buvo dar mažesnė. Vieninteliam Korėjos eksportuotojui, priešingai, nagrinėjamuoju laikotarpiu pavyko beveik padvigubinti eksportą ir gerokai – beveik 5 procentiniais punktais – padidinti savo rinkos dalį. Padidėjimas nuo 2017 m. iki TL buvo ypač didelis. Korėjos eksportuotojas beveik tris kartus padidino savo eksportą ir rinkos dalį. Sąjungos pramonės padėtis labai pablogėjo dėl didėjančio importo dempingo kaina.

(89)

Dėl sunkumų padidinti kapitalą buvo daromas spaudimas investuoti į naujus ir novatoriškus STP gamybos procesus. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė investavo minimaliai, kad modernizuotų ir pakeistų pasenusią įrangą ir įgyvendintų aplinkos teisės aktuose nustatytus techninius patobulinimus. Nepaisant Sąjungos pramonės nagrinėjamuoju laikotarpiu vykdomų konkrečių veiksmų siekiant optimizuoti vidaus procesus ir pagerinti savo bendrus veiklos rezultatus, jos padėtis labai pablogėjo būtent dėl pelningumo ir rinkos dalies praradimo.

(90)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(91)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai yra importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas, žaliavų kainų padidėjimas, įtariamas Sąjungos pramonės nepajėgumas patenkinti produktų, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A, paklausos ir Sąjungos gamintojų konkurencija vidaus rinkoje.

(92)

Importo iš Korėjos augimas aiškiai susijęs su blogėjančia Sąjungos pramonės padėtimi. Importas iš Korėjos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 83 %. Didelis importo iš Korėjos rinkos dalies padidėjimas buvo akivaizdžiai žalingas Sąjungos pramonei, kurios rinkos dalis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 %, o nuo 2017 m. – 10 %.

(93)

Korėjos kainos nuolat buvo gerokai mažesnės už Sąjungos kainas. Dėl importo iš Korėjos kainų buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, per TL priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 11,1 %. Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių gamybos sąnaudų Sąjungos pardavimo kainoms, o tai rodo, kad dėl nagrinėjamojo importo buvo daromas spaudimas kainoms. Ši padėtis darė didelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kuris tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki labai žemo lygio.

(94)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai produkto dempingo kaina buvo importuojama vis daugiau – ir nustatyta, kad dėl to buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos – ir kai Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nesikeitė, buvo prarasta rinkos dalis ir mažėjo pelningumas, daroma išvada, kad Sąjungos pramonės žalingą padėtį lėmė importas dempingo kaina.

(95)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(96)

Kalbant apie metus iki tiriamojo laikotarpio, importo iš trečiųjų šalių apimtis buvo pagrįsta skundu. Per TL apimtis buvo apskaičiuota 2018 m. skundo duomenis padauginus iš 2018 m. – TL skirtumo (–0,1 %) iš Eurostato duomenų pagal KN kodus 4809 90 00, 4811 59 00 ir 4811 90 00. Nagrinėjamojo laikotarpio kaina buvo pagrįsta Eurostato duomenimis, pagal kuriuos Korėjos nagrinėjamojo produkto ir kitų produktų, klasifikuojamų pagal tuos pačius KN kodus, kainų diferenciacija buvo laikoma artimiausiu pakaitiniu rodikliu. Todėl koregavimas buvo atliktas remiantis Korėjos kainų pagal Eurostato duomenis ir Korėjos eksportuojančio gamintojo faktinių pardavimo kainų santykiu.

(97)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 31 %, o jo rinkos dalis Sąjungoje – 32 %. Šios importo apimties kainos buvo šiek tiek mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas, bet daug didesnės už vidutinę Korėjos eksportuotojo taikomą kainą. Todėl importui iš kitų trečiųjų šalių taip pat darytas poveikis dėl padidėjusio importo iš Korėjos.

(98)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad importas iš KLR prisidėjo prie mažesnių kainų ir sustiprino spaudimą kainoms, kurį jau sukėlė agresyvi tam tikrų Sąjungos gamintojų kainodaros politika. 2018 m. importas iš KLR buvo labai nedidelis – 1 500–2 500 tonų (8). Apskaičiuota, kad šio importo rinkos dalis sudarė apie 1 % Sąjungos suvartojimo. Palyginimui, patikrintas importas iš Korėjos tais metais sudarė 15 500–17 500 tonų. Tokio nedidelio masto importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu neturėjo pastebimo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Be to, šio importo į Sąjungą kainos pagal 96 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodą buvo daug didesnės už importo iš Korėjos kainas ir buvo panašaus lygio kaip ir Sąjungos pramonės kainos.

(99)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad nėra tikėtina, jog importas iš trečiųjų šalių būtų daręs kokią nors žalą Sąjungos gamintojams, ir dėl jo nesusilpninamas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(100)

Sąjungos pramonės eksporto (nesusijusiam pardavimui) apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Sąjungos pramonės eksportas

(101)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis sumažėjo 14 %. Kainos padidėjo 16 %. Sąjungos pramonės eksporto dalis, palyginti su visa pardavimo apimtimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo maždaug 10 % ir per TL pasiekė 17,7 %. Todėl Sąjungos pramonės eksporto poveikis buvo nedidelis.

(102)

Padaryta preliminari išvada, kad Sąjungos pramonės eksportas negalėjo turėti didelio poveikio Sąjungos pramonei padarytai žalai ir susilpninti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(103)

2017 ir 2018 m. laikinai uždarius KLR gamyklas, 2017 m. pabaigoje ir 2018 m. trūko cheminės žaliavos ODB2. ODB2 kainos padidėjo maždaug 500 % nuo 2017 m. rugsėjo mėn., kai buvo uždarytos pirmosios Kinijos gamyklos, iki 2018 m. pradžios. Atsižvelgiant į konkrečią nagrinėjamojo produkto rūšį (9), ši cheminė medžiaga tiriamuoju laikotarpiu sudarė 7–15 % visų STP gamybos sąnaudų (10). Šis trūkumas turėjo įtakos pasaulinės terminio popieriaus pramonės sąnaudų struktūrai, nes visi STP gamintojai visame pasaulyje, taip pat Korėjoje, nukentėjo vienodai.

(104)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad padidėjusios žaliavų kainos, ypač dėl ODB2 trūkumo, kartu su ilgalaikėmis sutartimis, sumažino pelningumą ir padarė žalos Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonė nebūtų galėjusi savo gamybos sąnaudų padidėjimo perkelti pardavimo kainai dėl to, kad jos STP tiekimo sutartys yra ilgalaikės. Todėl ji būtų sutelkusi dėmesį į LTP segmentą, nes LTP tiekimo rinka yra lanksti, o dėl kainų nesiderama ilgam laikotarpiui.

(105)

Susidūrusi su tokia padėtimi ir priešingai eksportuojančio gamintojo tvirtinimams, Sąjungos pramonė galėjo padidinti kainas beveik iš karto, nes buvo sudariusi ne ilgalaikes sutartis su savo pirkėjais, o veikiau lanksčius savanoriškus susitarimus. Po ODB2 krizės didžioji dauguma pirkėjų, įskaitant stambius laminuotojus, sutiko su neatidėliotinu kainų padidėjimu.

(106)

Vis dėlto, kadangi didėjančios gamybos sąnaudos sutapo su importo dempingo kaina iš Korėjos padidėjimu, Europos gamintojai negalėjo perkelti viso savo gamybos sąnaudų padidėjimo pirkėjams. Jie galėjo padidinti savo pardavimo kainas tik iš dalies, kad kompensuotų padidėjusias žaliavų kainas (11). Dėl importo dempingo kaina jie buvo priversti absorbuoti didžiąją dalį padidėjusių sąnaudų. Korėjos eksportuojantis gamintojas padidėjusias sąnaudas sugebėjo perkelti pirkėjams – per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo kainos padidėjo 34 %. Korėjos dempingo kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos kainas, todėl Sąjungos pramonė negalėjo visiškai perkelti padidėjusių sąnaudų. Atsižvelgiant į agresyvią Korėjos eksportuojančio gamintojo kainodarą, Sąjungos pramonė galėtų perkelti gamybos sąnaudų padidėjimą Sąjungos pardavimo kainoms tik maždaug 50 %.

(107)

Siekiant įrodyti didėjančio importo dempingo kaina iš Korėjos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį, atliktas palyginimas su LTP veiklos rezultatais. Iš tiesų, gaminant STP ir LTP buvo naudojama tokia pati technologija ir mašinos; abu produktai buvo gaminami naudojant tas pačias žaliavas ir turėjo panašių rinkos savybių. LTP žaliavų sąnaudos padidėjo panašiai kaip ir nagrinėjamojo produkto atveju. Per TL iš Korėjos importuojamam LTP buvo taikomi antidempingo muitai.

(108)

Du iš trijų atrinktų gamintojų nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat gamino ir pardavė didelį LTP kiekį. Per TL atrinktų Sąjungos gamintojų STP pelningumo skirtumas buvo 2–5 %. Šis skaičius yra gerokai mažesnis už patikrintą kitų pagamintų produktų, kurių didelė dalis tenka LTP, pelningumo skirtumą, kurį atrinkti Sąjungos gamintojai gavo 2018 m. ir per TL, nepaisant didžiausios ODB2 kainos. Sąjungos gamintojai sugebėjo atlaikyti žaliavų sąnaudų padidėjimą rinkoje, kuri nebuvo iškreipta dėl nesąžiningų kainų importo (12). Tai rodo, kad Sąjungos pramonės STP pelningumas mažėja dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms.

(109)

Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad dėl ODB2 trūkumo Sąjungos pramonė negalėjo patenkinti paklausos Sąjungos rinkoje, ir pridūrė, kad dėl ODB2 trūkumo Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 2018 m. ir per TL. Tačiau Sąjungos pramonė turėjo daugiau nei pakankamai nepanaudotų pajėgumų paklausai patenkinti (žr. 65 konstatuojamąją dalį) ir per Komisijos tyrimą nustatyta, kad nė vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų niekada neatmetė pirkimo užsakymo dėl to, kad jam būtų pritrūkę ODB2.

(110)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad dėl ODB2 kainos padidėjimo nesusilpnėjo importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(111)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl lėto Sąjungos pramonės perėjimo prie produktų, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A, gamybos jo pardavimas tariamai šiek tiek padidėjo.

(112)

Pirma, atlikus tyrimą nustatyta, kad dauguma Europos gamintojų jau daugiau kaip 20 metų gamina produktus, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A (13).

(113)

Be to, Sąjungos pramonė, nurodydama savo pardavimą per TL, teigė, kad ji toliau pardavė popierių, kurio sudėtyje yra bisfenolio A, nes produktai, kurių sudėtyje yra bisfenolio A, yra pigesni ir todėl tokio popieriaus paklausa nepakito (14). STP naudotojai, pvz., laminuotojai ir perdirbėjai, toliau užsisakė STP, kurio sudėtyje yra bisfenolio A, nors alternatyvūs produktai, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A, buvo laisvai prieinami. Tai patvirtino Sąjungos pramonės teiginį, kad pirkėjai nusprendė kuo ilgiau (praktiškai iki 2019 m. vidurio) atidėti produktų pakeitimą dėl didesnės alternatyvių produktų, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A, kainos.

(114)

Nepateikta jokių įrodymų, kad Sąjungos gamintojams bet kuriuo metu trūko bisfenolio A arba bisfenolio S (ryškalas nuo 2020 m. daugiausia pakeitęs bisfenolį A, jau plačiai naudojamas bent nuo 2018 m.). Per TL tiek Korėjos eksportuotojas, tiek Sąjungos gamintojai pardavė didelį kiekį tiek STP, kurio sudėtyje yra bisfenolio A, tiek ir STP, kurio sudėtyje yra bisfenolio S.

(115)

Todėl Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu galėjo tiekti produktus, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A. Jos produktų, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A, pardavimas neprisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos ir nesusilpnino importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(116)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad konkurencija vidaus rinkoje dar labiau sumažino Sąjungos kainas: kai kurie Sąjungos gamintojai visiškai perkėlė gamybos sąnaudų padidėjimą savo STP kainoms, o kiti Sąjungos gamintojai, norėdami įgyti rinkos dalį, nusprendė išlaikyti mažas kainas. Šios skirtingos strategijos pablogino mažą Sąjungos pramonės pelningumą.

(117)

Eksportuojantis gamintojas šio teiginio nepagrindė jokiais antikonkurencinių veiksmų įrodymais. Iš bylos medžiagos nematyti, kad Sąjungos gamintojų tarpusavio konkurencija būtų nesąžininga. Be to, Sąjungos gamintojų tarpusavio konkurencija nereiškia, kad dėl importo dempingo kaina šie gamintojai nebuvo priversti konkuruoti tarpusavyje dar daugiau nei sąžiningos konkurencijos sąlygomis ir taip parduoti netvariomis kainomis.

(118)

Kalbant apie Europos gamintojus, bendrovių, kurios santykinai vėlai padidino kainas, rinkos dalis nepadidėjo. Priešingai, kaip ir kitų Sąjungos gamintojų, jų rinkos dalys nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau mažėjo (15).

(119)

Todėl konkurencija vidaus rinkoje Europoje neprisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos ir nesusilpnino importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(120)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš Korėjos turėjo didelį poveikį Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai. Laikyta, kad kiti atskirai arba kartu vertinami veiksniai, kaip antai importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas, žaliavų kainų padidėjimas, įtariamas Sąjungos pramonės nepajėgumas patenkinti produktų, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A, paklausos ir įtariama Europos gamintojų konkurencija vidaus rinkoje, tik padidino importo dempingo kaina iš Korėjos padarytą žalą, tačiau preliminariai nenustatyta, kad dėl jų būtų susilpnintas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(121)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas iš nagrinėjamosios šalies importuojamam produktui neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(122)

Komisija išsiuntė klausimynus žinomoms suinteresuotosioms šalims. Tačiau atsakymus pateikė tik du importuotojai ir penki naudotojai, iš kurių tik vienas importuotojas ir du naudotojai pateikė klausimyną.

(123)

Skundui pritarė visi ETPA nariai. Iš visų ne ETPA narių bendrovė „Ricoh Industrie France S.A.S.“ (toliau – „Ricoh“) buvo svarbiausia pagal pardavimo apimtį (skundo pateikėjo skaičiavimais, jai teko apie 20 % viso Sąjungos pramonės pardavimo). „Ricoh“ pareiškė pritarianti skundui.

(124)

Europos popieriaus pramonės konfederacija (toliau – CEPI) pateikė pastabų dėl tyrimo ir jam visiškai pritarė, remdamasi tuo, kad antidempingo priemonės Korėjos importuojamam produktui padėtų atkurti vienodas sąlygas STP atžvilgiu ir būtų aiškus ženklas eksportuotojams, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi užtikrinti laisvą pasaulinę prekybą konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis.

(125)

Visi Sąjungos gamintojai tvirtino, kad nustačius priemones būtų galima išsaugoti darbo vietas, skatinti didesnes investicijas ir padėti pakeisti nuo Korėjos eksportuotojo patekimo į ES rinką pradžios pastebėtą pelningumo mažėjimo tendenciją priešinga linkme. Nustačius priemones būtų atkurtos vienodos sąlygos ir sąžiningas kainų lygis Sąjungos rinkoje, o Sąjungos pramonės pelningumas pagerintas iki tokio lygio, kuris laikomas įprastu šiai kapitalui imliai pramonei.

(126)

Todėl šiuo etapu Komisija padarė preliminarią išvadą, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(127)

Viena šalis atsakė į importuotojo klausimyną. Ši šalis nepareiškė jokios nuomonės dėl to, ar ji pritartų priemonių nustatymui, ar ne. Iš viso STP, kurį ši bendrovė pirko per TL, tik gana nedidelė procentinė dalis (10–20 %) buvo Korėjos kilmės ir bendrovės pagrindiniai tiekėjai buvo Sąjungos gamintojai. Nurodyti pelno dydžiai – bendras ir importuoto STP perpardavimo pelno dydis – sudarė daugiau kaip 20 % apyvartos. Atsižvelgiant į didelį pelno dydį ir tai, kad šis importuotojas tik nedidelę STP dalį įsigijo Korėjoje, muitai neturėtų daryti neproporcingo poveikio jo padėčiai.

(128)

Todėl pirminiu etapu Komisija laikėsi nuomonės, kad šio nesusijusio importuotojo interesams STP taikomi antidempingo muitai nepakenktų.

(129)

Penki naudotojai pranešė apie save Komisijai ir tik du iš jų pateikė išsamią informaciją. Pirmajame iš šių dviejų atsakymų pateiktas neužpildytas klausimynas, kuriame atkreiptas dėmesys į konfidencialumo klausimus. Todėl Komisija negalėjo kiekybiškai įvertinti galimo antidempingo muitų poveikio jo padėčiai.

(130)

Antrasis naudotojas teigė, kad per ODB2 krizę Sąjungos gamintojai padidino kainas ir negalėjo tiekti pakankamo kiekio, todėl jis pasirinko Korėjos eksportuotoją. Tačiau šis naudotojas nepateikė jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonė negalėjo tiekti prašomo kiekio, ir atrodo, kad šis naudotojas nesutiko su kainų padidėjimu, susijusiu su ODB2 krize, ir kreipėsi į Korėjos eksportuotoją dėl mažesnių kainų. Komisija taip pat pažymėjo, kad išskirtiniai laikino pobūdžio praeities įvykiai, kaip antai ODB2 krizė, dėl kurių nėra įrodymų, kad priemonių taikymo laikotarpiu jie pasikartotų ateityje, negali nusverti poreikio pašalinti prekybą iškreipiantį žalingo dempingo poveikį. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(131)

Nė vienas iš šių dviejų naudotojų nepateikė pakankamai patikrinamos informacijos, kuri leistų Komisijai atlikti objektyvią priemonių poveikio jų padėčiai analizę. Visų pirma abu atmetė Komisijos prašymą nurodyti pelno dydį, kad Komisija galėtų kiekybiškai įvertinti galimą antidempingo muitų poveikį jų veiklos rezultatams.

(132)

Trys naudotojai teigė, kad, priešingai nei Europos gamintojai, Korėjos eksportuotojas galėjo tiekti įperkamą terminį popierių, kurio sudėtyje nėra bisfenolio A. Komisijos tyrimas parodė, kad šis teiginys nepagrįstas, kaip paaiškinta 111–115 konstatuojamosiose dalyse. Nepateikta jokių įrodymų, kad Sąjungos gamintojai netiekė arba negalėjo tiekti produktų, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A. Atlikusi tyrimą Komisija nustatė, kad dauguma Europos gamintojų jau daugiau kaip 20 metų gamina produktus, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A.

(133)

Trys naudotojai prieštaravo galimam priemonių nustatymui remdamiesi tuo, kad eksportuojantis gamintojas užtikrino stabilią pasiūlą ir buvo svarbus tiekėjas Sąjungos rinkoje. Nė viena iš šių trijų bendrovių nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo 6 %, o Sąjungos pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų. Be to, kaip paaiškinta 111–115 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė, nepaisydama sudėtingų rinkos sąlygų, nagrinėjamuoju laikotarpiu visada galėjo tiekti ir terminį popierių, kurio sudėtyje nėra bisfenolio A, ir terminį popierių, kurio sudėtyje yra bisfenolio A.

(134)

Todėl pirminiu etapu Komisija padarė išvadą, kad galimo muitų nustatymo naudotojams poveikis nėra didesnis nei teigiamas priemonių poveikis Sąjungos pramonei. Iš tiesų nė vienas naudotojas nepateikė jokios patikimos informacijos, kad Komisija galėtų įvertinti, ar muitų nustatymas jiems turėtų didelį poveikį, jei iš viso turėtų.

(135)

Korėjos eksportuotojas ir Korėjos Vyriausybė teigė, kad nustačius antidempingo muitus Sąjungos pirkėjams būtų užkirstas kelias gauti įperkamo STP, kurio sudėtyje nėra bisfenolio A. Komisijos tyrimas parodė, kad šis teiginys nepagrįstas.

(136)

Pirma, Sąjungos pramonė įrodė turinti pakankamai pajėgumų, kad galėtų patenkinti produktų, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A, paklausą ir visiškai pereiti prie STP, kurio sudėtyje nėra bisfenolio A, gamybos. Antra, Sąjungos pramonės atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai didėjo, o tai reiškia, kad buvo pakankamai didelių atsargų, kad Sąjungos pramonė galėtų nedelsdama pradėti tiekti produktus. Trečia, antidempingo muitai netrukdo pirkėjams apsirūpinti STP už Sąjungos ribų. Yra ir kitų tiekimo šaltinių, kaip parodyta 11 lentelėje (Importas iš kitų trečiųjų šalių). Todėl pirkėjai galėtų rasti alternatyvių tiekimo šaltinių konkurencingomis ir sąžiningomis kainomis.

(137)

Korėjos eksportuotojas ir Korėjos Vyriausybė teigė, kad jei atsirastų kitas žaliavų trūkumas, iš Korėjos importuojamiems produktams taikomi antidempingo muitai labai pakenktų Europos STP naudotojams. Komisija priminė, kad antidempingo priemonėmis siekiama atkurti sąžiningą ir veiksmingą visų rinkos dalyvių konkurenciją, kad Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų, kaip minėta 65–66 konstatuojamosiose dalyse, ir kad nė vienas apie save pranešęs naudotojas nepateikė jokios informacijos, kuria remdamasi Komisija galėtų išnagrinėti tą teiginį.

(138)

Korėjos eksportuotojas ir Korėjos Vyriausybė priminė 2015 m. įsigaliojusį Korėjos ir ES laisvosios prekybos susitarimą ir teigė, kad nustačius antidempingo muitus būtų pakenkta Sąjungos ir Korėjos prekybos santykiams. Komisija pažymėjo, kad į tai negalima atsižvelgti analizuojant Sąjungos interesus pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Bet kuriuo atveju Komisija priminė, kad pagal Korėjos ir ES laisvosios prekybos susitarimą abi šalys susitarė, kad prekybos apsaugos priemonės ir toliau visapusiškai taikomos ir kad šio tyrimo pagrindas yra Korėjos eksportuojančių gamintojų elgesys. Todėl šis teiginys atmestas.

(139)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių priemonių nustatymas importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės STP šiame tyrimo etape neatitiktų Sąjungos interesų.

(140)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(141)

Siekdama nustatyti priemonių dydį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei daromą žalą.

(142)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, ir gauti pagrįstą pelną (toliau – tikslinis pelnas).

(143)

Pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje nustatytas 6 % minimalus tikslinis pelno dydis. Pagal tą straipsnį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš Korėjos, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(144)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad faktinis Sąjungos pramonės pelningumas 2016 m., t. y. prieš išaugusį importą iš Korėjos, buvo 8–11 %.

(145)

Du iš atrinktų gamintojų pateikė teiginį dėl prarastų investicijų. Komisija išnagrinėjo tą teiginį remdamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalimi. Tačiau susijusios bendrovės negalėjo pateikti patvirtinamųjų dokumentų tam teiginiui pagrįsti, tad jis buvo preliminariai atmestas.

(146)

Atsižvelgdama į minėtus faktus, Komisija nusprendė kaip tikslinį pelną naudoti 2016 m. pramonės gautą pelno dydį. Siekiant nustatyti nežalingą kainą, šis tikslinis pelnas buvo pridėtas prie Sąjungos pramonės faktinių gamybos sąnaudų.

(147)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija įvertino būsimas sąnaudas, kurias Sąjungos pramonė patirtų dėl daugiašalių aplinkos susitarimų ir jų protokolų, kurių šalis yra Sąjunga, priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi turimais įrodymais Komisija nustatė 6–10 EUR už toną papildomas sąnaudas, kurios buvo pridėtos prie nežalingos kainos.

(148)

Tuomet Komisija, remdamasi nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi. Laikinai nustatytas žalos skirtumas –22,5 %.

(149)

Dėl 45 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių tas pats priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas taikomas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams, jei tokių yra.

(150)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(151)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės sunkiajam terminiam popieriui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumą ir dempingo skirtumą. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų, t. y. pagal dempingo skirtumą.

(152)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(153)

Kaip taip pat paaiškinta 45 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė visą eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl antidempingo muitas kitiems eksportuotojams grindžiamas bendradarbiaujančiai bendrovei taikomu muitu.

(154)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam Korėjos kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(155)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (16). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(156)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(157)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD interneto svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(158)

Pastabas pateikė „Hansol“ grupė ir atrinkti Sąjungos gamintojai. Komisija atsižvelgė į pastabas, kurios buvo laikytos administracinio pobūdžio, ir atitinkamai pakoregavo skirtumus.

(159)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per 15 dienų pateikti raštu pastabas ir (arba) per 5 dienas prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(160)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,