(1)

2019 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo strategiją, kuria pradedamas 2020 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. gruodžio 17 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (2) priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Austrija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos;

(2)

2020 m. vasario 26 d. paskelbta 2020 m. Austrijai skirta ataskaita. Joje įvertinta Austrijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas (3) (toliau – 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos), veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir Austrijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(3)

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 protrūkį oficialiai paskelbė pasauline pandemija. Dėl pandemijos piliečiai, šalių visuomenė ir ekonomika pateko į ekstremaliąją didelio pavojaus visuomenės sveikatai situaciją. Ji daro didžiulį spaudimą nacionalinėms sveikatos sistemoms, trikdo pasaulines tiekimo grandines, kelia nestabilumą finansų rinkose, lemia vartotojų paklausos sukrėtimus ir daro neigiamą poveikį įvairiems sektoriams. Ji kelia grėsmę žmonių darbo vietoms ir pajamoms, taip pat įmonių verslui. Jos sukeltas didelis ekonominis sukrėtimas jau turi skaudžių pasekmių Sąjungoje. 2020 m. kovo 13 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriuo raginama užtikrinti suderintą ekonominį atsaką į krizę, įtraukiant visus nacionalinio ir Sąjungos lygmens suinteresuotuosius subjektus;

(4)

kelios valstybės narės paskelbė nepaprastąją padėtį arba ėmėsi neatidėliotinų priemonių. Visos neatidėliotinos priemonės turėtų būti griežtai proporcingos, būtinos, ribotos trukmės ir atitikti Europos bei tarptautinius standartus. Joms turėtų būti taikoma demokratinė priežiūra ir nepriklausoma teisminė peržiūra;

(5)

2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (4) 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. 2020 m. kovo 20 d. komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos, ir paprašė Tarybos šią išvadą patvirtinti. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Jie sutiko, kad dėl didelio ekonomikos nuosmukio reikia ryžtingo, ambicingo ir suderinto atsako. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali nuspręsti, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nesustabdomos. Ji suteikia valstybėms narėms galimybę nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto;

(6)

siekiant apriboti ir kontroliuoti COVID-19 pandemijos plitimą, padidinti nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą, įmonėms bei namų ūkiams teikiamomis paramos priemonėmis sušvelninti socialinius bei ekonominius pandemijos padarinius ir užtikrinti tinkamas sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietoje, kad būtų galima atnaujinti ekonominę veiklą, reikia nuolatinių veiksmų. Kad paremtų valstybių narių pastangas tose srityse, Sąjunga turėtų visapusiškai išnaudoti įvairias turimas priemones. Be to, valstybės narės ir Sąjunga turėtų bendradarbiaudamos parengti priemones, kurios yra būtinos, kad galėtume grįžti prie įprasto mūsų šalių visuomenės ir ekonomikos veikimo ir tvaraus augimo, įtraukdamos, inter alia, žaliąją pertvarką bei skaitmeninę transformaciją ir pasinaudodamos krizės metu įgyta patirtimi;

(7)

dėl COVID-19 krizės išryškėjo vidaus rinkos gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie išskirtinių aplinkybių. Vis dėlto, siekiant užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie atsigavimo etapo ir laisvo prekių, paslaugų bei darbuotojų judėjimo, išskirtinės priemonės, neleidžiančios įprastai veikti vidaus rinkai, turėtų būti panaikintos iškart, kai tik jos nebebus būtinos. Dabartinė krizė parodė, kad konkrečiai sveikatos sektoriuje reikia patikimų pasirengimo krizėms planų. Vieni iš esminių platesnių pasirengimo krizėms planų rengimo elementų yra geresnės pirkimo strategijos, diversifikuotos tiekimo grandinės ir strateginiai būtiniausių prekių rezervai;

(8)

kad visus nenaudojamus Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius valstybės narės galėtų sutelkti išskirtiniam COVID-19 pandemijos poveikiui sušvelninti, Sąjungos teisės aktų leidėjas jau iš dalies pakeitė atitinkamus teisės aktus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2020/460 (5) ir (ES) 2020/558 (6). Tais pakeitimais bus suteikta papildomo lankstumo ir nustatytos supaprastintos bei racionalizuotos procedūros. Siekiant sumažinti spaudimą pinigų srautams, valstybėms narėms taip pat suteikta galimybė 2020–2021 finansiniais metais pasinaudoti 100 % bendru finansavimu iš Sąjungos biudžeto. Austrija raginama visapusiškai pasinaudoti tomis galimybėmis, kad padėtų labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams;

(9)

dėl skirtingų specializacijos modelių, visų pirma regionuose, kurie labai priklauso nuo turizmo, tikėtina, kad socialiniai ir ekonominiai COVID-19 pandemijos padariniai įvairiuose regionuose bus nevienodi. Todėl kyla rizika, kad skirtumai tarp Austrijos regionų didės. Atsižvelgiant į riziką, kad laikinai sutriks valstybių narių tarpusavio konvergencijos procesas, dabartinėmis aplinkybėmis reikia tikslinių atsakomųjų politikos priemonių;

(10)

2020 m. nacionalinę reformų programą Austrija pateikė 2020 m. balandžio 14 d., o 2020 m. stabilumo programą – 2020 m. balandžio 30 d. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(11)

šiuo metu Austrijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė;

(12)

2020 m. stabilumo programos techniniame atnaujinime Vyriausybė numato nominaliojo balanso pablogėjimą nuo 0,7 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pertekliaus 2019 m. iki 8,0 % BVP deficito 2020 m. Numatoma, kad 2021 m. deficitas sumažės iki 1,9 % BVP. 2020 m. stabilumo programoje numatoma, kad iki 70,4 % BVP 2019 m. sumažėjęs valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020 m. išaugs iki 81,4 % BVP. Makroekonominę ir fiskalinę perspektyvą veikia didelis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos;

(13)

reaguodama į COVID-19 pandemiją ir laikydamasi suderinto Sąjungos požiūrio, Austrija ėmėsi savalaikių biudžeto priemonių, kad padidintų savo sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Pagal 2020 m. stabilumo programą tos biudžeto priemonės sudarė 5,0 % BVP. Tos priemonės apima sveikatos priežiūros paslaugų stiprinimą, skubią pagalbą sunkumų patiriančioms įmonėms ir sutrumpinto darbo laiko tvarką. Be to, Austrija paskelbė apie priemones, kurios, nors ir nedaro tiesioginio poveikio biudžetui, padės teikti likvidumo paramą įmonėms; 2020 m. konvergencijos programoje įvertinta, kad jos sudarys 5,0 % BVP. Tos priemonės apima gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių atidėjimą (2,6 % BVP) ir paskolų garantijas (2,4 % BVP). Apskritai priemonės, kurių ėmėsi Austrija, atitinka 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate išdėstytas gaires. Visiškas neatidėliotinų priemonių ir fiskalinių paramos priemonių įgyvendinimas, o vėliau, kai leis ekonominės sąlygos, fiskalinės politikos perorientavimas siekiant užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę padės išsaugoti fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu;

(14)

remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, grindžiama nesikeičiančios politikos scenarijumi, Austrijos valdžios sektoriaus balansas sudarys -6,1 % BVP 2020 m. ir -1,9 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2020 m. valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pasieks 78,8 % BVP, o 2021 m. –75,8 % BVP;

(15)

dėl 2020 m. Austrijos planuojamo 3 % BVP deficito ribos viršijimo 2020 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė pranešimą, parengtą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Apskritai iš Komisijos analizės galima spręsti, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/97 apibrėžtas deficito kriterijus nėra įvykdytas;

(16)

siekdama suvaldyti COVID-19 plitimą Austrijos Vyriausybė ėmėsi beprecedenčių priemonių. Ji įvedė griežtą karantiną, nustatė socialinių kontaktų ribojimo taisykles ir skyrė daug lėšų sveikatos sistemai, kad būtų įsigyta įrangos ir reikmenų, sustiprinti laboratorijų pajėgumai ir padidintas gebėjimas apsirūpinti personalu. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos patyrė ypatingą spaudimą, nes beprecedenčiu mastu išaugo nuotolinių konsultacijų, gydytojų konsultacijų ir vizitų į namus poreikis. Staigus COVID-19 protrūkis stipriai paveikė Austrijos ekonomiką. Nacionalinės ir tarptautinės viruso plitimo valdymo priemonės sutrikdė tiek paklausą, tiek pasiūlą ir lėmė plataus masto nuosmukį. Todėl prognozuojama, kad 2020 m. BVP sumažės 5,5 %, t. y. daugiau nei per 2008–2009 m. ekonomikos ir finansų krizę. Kadangi naujų užsikrėtimo atvejų skaičius palyginti sparčiai mažėjo, Austrija buvo viena iš pirmųjų valstybių narių, kurios paskelbė švelninančios viruso plitimo valdymo priemones – apie tai ji paskelbė balandžio mėn. viduryje. Siekdama išvengti ilgalaikių ekonominių nuostolių ir sušvelninti krizės poveikį užimtumui bei jos socialinį poveikį, Vyriausybė patvirtino išsamų priemonių rinkinį Austrijos ekonomikai remti (apie 10 % BVP). Į šį rinkinį įtraukta sutrumpinto darbo laiko tvarka (vok. Kurzarbeit), pagal kurią darbo laiko sutrumpinimas konkretų laikotarpį gali siekti vidutiniškai iki 90 %, o darbdaviams kompensuojama 80–90 % paskutinių darbuotojo grynųjų pajamų priklausomai nuo paskutinių bendrųjų pajamų. Išsamiu įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims skirtų priemonių rinkiniu siekiama laikinai išvengti likvidumo problemų ir teikiama tiesioginė parama, visų pirma labai nukentėjusioms įmonėms ir sektoriams, ypač daug dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Tai tokios priemonės kaip pervedimai, likvidumo parama paskolomis, garantijomis, kapitalo injekcijomis ir mokesčių atidėjimu. Rengiant ir įgyvendinant šias priemones reikia atsižvelgti į bankų sektoriaus atsparumą;

(17)

kol kas Austrijos sveikatos sistema su COVID 19 pandemija kovoja sėkmingai. Dar labiau visuomenės sveikatą pagerintų pirminės ir ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų išplėtimas, skiriant dėmesį sveikatingumo skatinimui ir ligų prevencijai. Išlaikant aukštos kokybės standartus, išlaidų veiksmingumas galėtų būti padidintas veiksmingiau vykdant viešuosius pirkimus ir siūlant generinius vaistus. Be to, Austrijos ilgalaikės priežiūros sistema susiduria su struktūriniais ir fiskaliniais iššūkiais, kurių visapusiškai įveikti kol kas nepavyksta. Sistema teikia palyginti aukštos kokybės paslaugas, tačiau jai kyla apsirūpinimo personalu problemų, kurios dar labiau išryškėjo ir tapo akivaizdžios per dabartinę krizę. Ilgalaikės priežiūros sektorius labai priklauso nuo darbuotojų iš kitų valstybių narių teikiamos priežiūros, todėl kyla būtinybė užtikrinti laisvą tarpvalstybinių darbuotojų judėjimą. Be to, slaugos darbuotojų darbo patrauklumą padėtų padidinti pakankamas darbo užmokestis;

(18)

svarbų vaidmenį remiant namų ūkius ir įmones COVID-19 plitimo valdymo laikotarpiu atlieka mokesčių politika, taip pat ji bus itin svarbi skatinant ekonomikos atsigavimą po COVID-19 krizės. Austrijos mokesčių bazei būdinga didelė darbo jėgai tenkanti našta, o galimybė gauti pajamų iš su turtu ir aplinkosauga susijusių mokesčių iš esmės vis dar neišnaudojama, be to, galėtų būti padidintas vartojimo mokesčių veiksmingumas. Mokesčių reformos galėtų padėti mokesčių bazę perorientuoti į šaltinius, mažiau neigiamai veikiančius integracinį ir tvarų augimą, ir taip padėti tvirtus pagrindus ekonomikos atsigavimui. Visų pirma, nepakankamai apmokestinamas alkoholis ir tabakas, tarša ir išteklių eikvojimas, todėl prarandama galimybė formuoti elgseną ir gauti pajamų. Tai, kad energijos mokesčiai yra netolygūs ir apskritai maži, mažina jų, kaip aplinkai palankaus vartojimo skatinimo politikos priemonės, produktyvumą ir veiksmingumą. Visų pirma nuoseklus išmetamo CO2 kiekio apmokestinimas padidintų klimatui nekenkiančių energijos šaltinių konkurencingumą ir suteiktų fiskalinio manevravimo galimybių mažinti didesnį iškraipomąjį poveikį turinčius mokesčius. Didesni su CO2 susiję energijos mokesčiai padėtų internalizuoti socialines taršos išlaidas, paskatintų vartotojus labiau kliautis atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, o investuotojus – investuoti į klimatui nekenkiančias technologijas. Galiausiai platesnis su turtu susijusių mokesčių taikymas galėtų padidinti mokesčių sistemos teisingumą, ypač atsižvelgiant į nuolat didelę Austrijos turtinę nelygybę. Visų pirma periodiniai nekilnojamojo turto ir paveldėjimo mokesčiai, kaip paaiškėjo, yra palyginti palankūs ekonomikos augimui ir progresiniai, todėl, siekiant gauti mokestinių pajamų viešiesiems finansams atkurti, nereikėtų jų pamiršti;

(19)

nors Austrijos rezultatai Europos socialinių teisių ramstį pagrindžiančioje socialinių rodiklių suvestinėje buvo geri, dėl aprėpties spragų COVID-19 krizės sąlygomis pažeidžiamų grupių pajamų apsauga gali būti nepakankama, todėl gali prireikti papildomų priemonių. Jaunimo nedarbas auga, o skurdo rizika ypač gresia bedarbiams, ilgalaikiams bedarbiams, nestandartinių užimtumo formų darbuotojams ir užsienyje gimusiems asmenims. Labai svarbios išliks aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, pagal kurias siūlomos mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos kėlimo galimybės. Aplinkybės, kuriomis mokymasis turi vykti nuotoliniu būdu, daro ypač didelį poveikį palankių sąlygų neturintiems studentams, įskaitant neįgalius studentus. Apie 10 % jaunesnių nei 15 metų amžiaus mokinių neturi prieigos prie virtualiosios mokymo aplinkos, todėl reaguodama į COVID-19 krizę Austrijos Vyriausybė ėmėsi poveikio švelninimo priemonių – aprūpino rizikos grupei priskiriamus mokinius kompiuteriais. Vis dėlto kyla pavojus, kad didės išsimokslinimo nelygybė, susijusi su socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis ir migrantų kilme. Ekonomikos gaivinimo strategija, kuria gerinamos galimybės naudotis įtraukiu geros kokybės ankstyvuoju ugdymu ir priežiūra (o jie, kaip įrodyta, gerina nepalankią socialinę padėtį), suteiktų socialinės bei ekonominės naudos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais ir galimybių moterims užtikrintai patekti į darbo rinką. Prieš krizę bendras moterų užimtumo lygis buvo aukštas, tačiau beveik pusė iš jų dirbo ne visą darbo laiką (dėl trumpo mokyklų ir vaikų priežiūros įstaigų darbo laiko), todėl nekoreguotas vyrų ir moterų pajamų skirtumas yra reikšmingas;

(20)

COVID-19 paramos priemonių veiksmingumas lengvinant stipriai nukentėjusių įmonių gyvavimą, išsaugant verslo aplinką ir užkertant kelią nemokumui priklauso nuo to, ar valdžios institucijos ir tarpininkai jas įgyvendins skubiai ir nebiurokratiškai. Startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms gali prireikti specialios paramos, pvz., teikiamos viešosioms institucijoms įsigyjant jų akcinio kapitalo dalis, o rizikos kapitalo fondus skatinant didinti investicijas į tokias įmones. Taip būtų sustiprintos įmonės, kurios yra itin svarbios ekonomikos atsigavimui, ir kartu būtų išvengta skubaus strategiškai svarbių Europos įmonių pardavimo. Be finansavimo paramos, stipriai nukentėjusioms įmonėms, ypač mažesnėms, reikia palankios verslo aplinkos. Dėl administracinės naštos ir intensyvaus reguliavimo įmonės patiria išlaidų, kurias padengti joms dabar sunkiau nei bet kada. Veiksmais, kuriais mažinama bereikalinga našta ir teikiamos veiksmingos skaitmeninės viešosios paslaugos, galima veiksmingai suteikti įmonėms skubią ir realią pagalbą, neapkraunant mokesčių mokėtojų. Nemokumo sistemą reikėtų perorientuoti į prevenciją, tačiau taip pat į skubų restruktūrizavimą ir antrosios galimybės suteikimą. Tokie ginčų sprendimo tinklai kaip SOLVIT padeda įmonėms sutrikus vidaus rinkai, todėl jiems reikia pakankamų išteklių;

(21)

siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą, bus svarbu paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, be kita ko, imantis atitinkamų reformų. Į inovacijas, skaitmeninimą ir žaliąją pertvarką nukreiptos investicijos bus pačios veiksmingiausios, nes padidins našumą ir užtikrins tvarų konkurencingumą. Austrijos moksliniai tyrimai ir plėtra yra vieni iš intensyviausių Sąjungoje, tačiau, kai kalbama apie inovacijų rezultatus, šalis atsilieka nuo inovacijų lyderių. Dabar, kai daugelio įmonių moksliniams tyrimams skiriami biudžetai patiria spaudimą, dar svarbiau Austrijos mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą paversti pažangiuoju mokslu ir moderniausiomis inovacijomis, išlaikyti viešųjų investicijų į fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus lygį ir užtikrinti veiklą plečiančių inovatyvių įmonių nuosavo kapitalo finansavimą. Atveriant ekonomiką ir rengiantis naujam įprastam gyvenimui po COVID-19 izoliavimo ir toliau itin svarbus vaidmuo tenka skaitmeninimui. Menka skaitmeninių technologijų ir verslo modelių sklaida tarp mažesnių įmonių trukdo didinti našumą. Nors Austrijos skaitmeniniai įgūdžiai apskritai geresni nei ES vidurkis, informatikos studijas baigia nepakankamai studentų, todėl šios specialybės darbuotojų trūksta. Augant, pavyzdžiui, e. prekybos, darbo iš namų ir e. valdžios paslaugų mastui prireiks didesnių investicijų į infrastruktūrą (be kita ko, 5G ir plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse), įrangą ir įgūdžius;

(22)

Kad Austrija taptų neutralaus poveikio klimatui ekonomika, ilgą laiką reikės didelių privačiųjų ir viešųjų investicijų. Austrijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodyti dideli sunkumai siekiant jos 2030 m. tikslo, susijusio su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, neįtrauktu į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Vienas iš svarbiausių būsimo ekonomikos augimo veiksnių – didesnis išteklių našumas, kartu kuo labiau sumažinant poveikį aplinkai. Siekiant laikytis oro kokybės standartų ir įgyvendinti su klimatu susijusius tikslus, būtina mažinti su transportu susijusių išmetamųjų teršalų kiekį. Pradiniame etape sutelkus ir įgyvendinus naujas investicijas žaliajai pertvarkai remti bus lengviau kurti naujas žaliąsias darbo vietas ir suteikti postūmį ekonomikai, kai bus nutrauktas COVID-19 krizės valdymo režimas. Investicijos į ekologines inovacijas paskatintų našumo augimą ir kartu sumažintų Austrijos ekologinį pėdsaką. Įveikti kai kuriuos dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius iššūkius, visų pirma 2020 m. šalies ataskaitos D priede nurodytose teritorijose, Austrijai turėtų padėti Teisingos pertvarkos fondo, kuris yra Komisijos pasiūlymo objektas, 2021–2027 m. laikotarpio programavimas. Tai suteiktų Austrijai galimybę kuo geriau pasinaudoti tuo fondu;

(23)

nors šioje Rekomendacijoje išdėstytose šaliai skirtose rekomendacijose (toliau – 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos) dėmesys sutelktas į COVID-19 pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio švelninimą ir palankesnių sąlygų ekonomikai atsigauti sudarymą, 2019 m. šaliai skirtose rekomendacijose taip pat aptartos reformos, būtinos siekiant reaguoti į vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius struktūrinius iššūkius. 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos tebėra aktualios, o jų įgyvendinimas bus toliau stebimas per visą kitų metų Europos semestrą. Tai apima ir 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas dėl ekonominės politikos, susijusios su investicijomis. Į visas 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta sanglaudos politikos finansavimo po 2020 m. strateginio programavimo procese, be kita ko, rengiant dabartinės krizės poveikio švelninimo priemones ir išėjimo iš jos strategijas;

(24)

Europos semestras yra nuolatinio Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, galinti prisidėti prie ekonomikos tvarumo. Savo 2020 m. nacionalinėse reformų programose valstybės narės įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT). Užtikrindama, kad būtų visapusiškai įgyvendintos 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos, Austrija prisidės prie pažangos siekiant DVT ir prie bendrų pastangų užtikrinti konkurencingą tvarumą Sąjungoje;

(25)

siekiant greitai atsigauti nuo ekonominio COVID-19 pandemijos poveikio, labai svarbu glaudžiai koordinuoti ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomiką. Kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, Austrija turėtų užtikrinti, kad jos politika ir toliau atitiktų 2020 m. rekomendacijas euro zonai ir būtų koordinuojama su kitų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, politika, atsižvelgdama į euro grupės politines gaires;

(26)

per 2020 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Austrijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2020 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2020 m. stabilumo programą, 2020 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Austrija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Austrijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(27)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2020 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (7) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

2.

3.

4.