1.   Komisija sudaro ir iš dalies keičia EMSWe duomenų rinkinį pagal šio straipsnio 3 dalį.

2.   Ne vėliau kaip 2020 m. vasario 15 d. valstybės narės praneša Komisijai apie iš nacionalinės teisės aktų ir reikalavimų kylančias pranešimų teikimo pareigas, taip pat apie į EMSWe duomenų rinkinį įtrauktinus duomenų elementus. Jos tiksliai nurodo tuos duomenų elementus.

3.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 23 straipsnį, siekiant iš dalies pakeisti šio reglamento priedą, jame įrašant, išbraukiant ar patikslinant nuorodas į nacionalinius teisės aktus ir reikalavimus, Sąjungos ar tarptautinius teisės aktus, taip pat siekiant sudaryti ir iš dalies keisti EMSWe duomenų rinkinį.

Pirmasis toks deleguotasis aktas priimamas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d.

Kaip nustatyta 4 straipsnyje, valstybė narė gali paprašyti Komisijos į EMSWe duomenų rinkinį įrašyti arba iš dalies pakeisti duomenų elementus, vadovaujantis nacionalinės teisės aktuose ir reikalavimuose nustatytomis pranešimų teikimo pareigomis. Vertindama, ar duomenų elementai turi būti įtraukti į EMSWe duomenų rinkinį, Komisija atsižvelgia į rūpimus saugos aspektus, taip pat į FAL konvencijos principus, t. y. principą, kad turi būti reikalaujama pateikti tik svarbiausią informaciją ir kuo labiau sumažinti informacijos elementų skaičių.

Gavusi prašymą Komisija per tris mėnesius nusprendžia, ar duomenų elementus įtraukti į EMSWe duomenų rinkinį. Komisija savo sprendimą pagrindžia.

Deleguotajame akte, kuriuo į EMSWe duomenų rinkinį įrašomas ar iš dalies keičiamas duomenų elementas, daroma aiški nuoroda į trečioje pastraipoje nurodytus nacionalinės teisės aktus ir reikalavimus.

Tuo atveju, jei Komisija nusprendžia neįtraukti prašomo duomenų elemento, Komisija nurodo pagrįstus atsisakymo pagrindus su nuorodomis į laivybos saugą ir FAL konvencijos principus.

1.   Kai valstybė narė ketina keisti pranešimų teikimo pareigą pagal savo nacionalinės teisės aktus ir reikalavimus, ir dėl to būtų teikiama kita informacija nei nurodytoji EMSWe duomenų rinkinyje, ta valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai. Tame pranešime valstybė narė aiškiai nurodo informaciją, kuri nėra įtraukta į EMSWe duomenų rinkinį, ir nurodo numatomą atitinkamos pranešimų teikimo pareigos taikymo laikotarpį.

2.   Valstybė narė nenustato naujų pranešimų teikimo pareigų, nebent tam būtų pritarusi Komisija taikant 3 straipsnyje nustatytą procedūrą, o atitinkama informacija būtų įtraukta į EMSWe duomenų rinkinį ir taikoma suderintose pranešimų teikimo sąsajose.

3.   Komisija įvertina būtinybę iš dalies pakeisti EMSWe duomenų rinkinį pagal 3 straipsnio 3 dalį. EMSWe duomenų rinkinio pakeitimai daromi tik kartą per metus, išskyrus deramai pagrįstus atvejus.

4.   Išimtinėmis aplinkybėmis valstybė narė gali be Komisijos pritarimo prašyti, kad pranešimų teikėjai pateiktų papildomų duomenų elementų trumpesnį nei trijų mėnesių laikotarpį. Valstybė narė apie tuos duomenų elementus nedelsdamos praneša Komisijai. Komisija gali leisti valstybei narei toliau prašyti papildomų duomenų elementų dar du trijų mėnesių laikotarpius, jei išimtinės aplinkybės tebegalioja.

Nė vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki pirmoje pastraipoje nurodyto paskutinio trijų mėnesių laikotarpio pabaigos valstybė narė gali paprašyti Komisijos įtraukti papildomus duomenų elementus į EMSWe duomenų rinkinį pagal 3 straipsnio 3 dalį. Valstybė narė gali ir toliau prašyti, kad pranešimų teikėjai pateiktų papildomų duomenų elementų, kol Komisija priims sprendimą, o teigiamo sprendimo atveju – kol iš dalies pakeistas EMSWe duomenų rinkinys bus įgyvendintas.

1.   Kiekviena valstybė narė nustato jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą, kurioje, remiantis šiuo reglamentu ir nedarant poveikio 7 ir 11 straipsniams, visa informacija, būtina pranešimų teikimo pareigoms įvykdyti, pateikiama vieną kartą naudojantis ir vadovaujantis EMSWe duomenų rinkiniu, naudojantis suderintos pranešimų teikimo sąsajos moduliu bei grafine naudotojo sąsaja, kaip nustatyta 6 straipsnyje, ir, kai taikytina, kitomis pranešimų teikimo priemonėmis, kaip nustatyta 7 straipsnyje, kad ši informacija būtų prieinama atitinkamoms valstybių narių institucijoms tokiu mastu, kuris reikalingas, kad tos institucijos galėtų atlikti savo atitinkamas funkcijas.

Valstybės narės yra atsakingos už savo jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos veikimą.

Valstybės narės kartu su viena ar daugiau valstybių narių gali nustatyti jūrų sektoriaus vieno langelio sistemą. Tos valstybės narės tą bendrą jūrų sektoriaus vieno langelio sistemą paskiria savo jūrų sektoriaus nacionaline vieno langelio sistema ir jos išlieka atsakingos už jos veiklą pagal šį reglamentą.

2.   Jūrų uostų neturinčios valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos kurti, nustatyti, valdyti ir padaryti prieinamą 1 dalyje nustatytą jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą.

3.   Valstybės narės užtikrina:

4.   Valstybės narės užtikrina, kad reikiama informacija pasiektų institucijas, atsakingas už atitinkamų teisės aktų taikymą, ir kiekvienai iš tų institucijų būtų teikiama tik jai reikalinga informacija. Tai darydamos, valstybės narės užtikrina atitiktį teisiniams reikalavimams, susijusiems su informacijos, kuri yra numatyta priede išvardytuose Sąjungos teisės aktuose, perdavimu, ir, kai taikytina, naudoja elektronines duomenų apdorojimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 6 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės taip pat užtikrina sąveikumą su tų institucijų naudojamomis informacinėmis sistemomis.

5.   Jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje numatoma techninė galimybė pranešimų teikėjams atskirai pateikti nacionaliniu lygmeniu iš anksto apibrėžtą duomenų elementų rinkinio dalį paskirties uosto paslaugų teikėjams.

6.   Kai valstybė narė nereikalauja, kad pranešimų teikimo pareigoms įvykdyti būtų pateikiami visi EMSWe duomenų rinkinio elementai, jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje turi būti priimama pateikta informacija, kurią sudaro tik tos valstybės narės reikalaujami pateikti duomenų elementai. Jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje taip pat turi būti priimama pranešimų teikėjų teikiama informacija, apimanti papildomus EMSWe duomenų rinkinio elementus; tačiau joje tie papildomi elementai neturi būti tvarkomi ir saugomi.

7.   Valstybės narės savo atitinkamose jūrų sektoriaus nacionalinėse vieno langelio sistemose pateiktą informaciją saugo tik tokį laikotarpį, kuris yra būtinas šiame reglamente nustatytų reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir atitikčiai priede išvardytiems Sąjungos, tarptautiniams ir nacionalinės teisės aktams užtikrinti. Vėliau valstybės narės tokią informaciją nedelsdamos ištrina.

8.   Valstybės narės Sąjungos lygmeniu suderintu elektroniniu formatu viešai skelbia numatomą ir faktinį laivų atplaukimo ir išplaukimo laiką, remdamosi jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai pranešimų teikėjų pateiktais duomenimis. Tas įpareigojimas netaikomas laivams, gabenantiems slaptus krovinius, kai jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai paskelbus tokią informaciją galėtų kilti grėsmė saugumui.

9.   Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos interneto adresas turi būti vienodas.

10.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina 3 dalies d punkte nurodytos internetinės pagalbos svetainės suderintą struktūrą, technines specifikacijas informacijai apie laivų atplaukimą ir išplaukimą teikti, kaip nurodyta 8 dalyje, ir 9 dalyje nurodytą vienodą interneto adresų formatą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Pirmas toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d.

1.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato jūrų sektoriaus nacionalinių vieno langelio sistemų suderintos pranešimų teikimo sąsajos modulio funkcines ir technines specifikacijas. Funkcinėmis ir techninėmis specifikacijomis siekiama palengvinti sąveikumą su įvairiomis technologijomis ir naudotojų pranešimo sistemomis.

Pirmas toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d.

2.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 15 d. sukuria ir po to atnaujina jūrų sektoriaus nacionalinių vieno langelio sistemų suderintos pranešimų teikimo sąsajos modulį laikydamasi šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų specifikacijų.

3.   Komisija pateikia valstybėms narėms suderintos pranešimų teikimo sąsajos modulį ir visą atitinkamą informaciją integravimo į jų jūrų sektoriaus nacionalines vieno langelio sistemas tikslais.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos grafinės naudotojo sąsajos bendros funkcijos ir suderintų skaitmeninių lentelinių skaičiuoklių šablonai, kaip nurodyta 2 straipsnio 9 punkte.

Pirmas toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d.

5.   Siekdama užtikrinti, kad suderintos pranešimų teikimo sąsajos būtų suderinamos su ateities technologijomis, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais iš dalies keičia technines specifikacijas, standartus ir procedūras.

6.   Šiame straipsnyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Valstybės narės leidžia pranešimų teikėjams savanorišku pagrindu teikti informaciją jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai per duomenų paslaugų teikėjus, kurie atitinka suderintos pranešimų teikimo sąsajos modulio reikalavimus.

2.   Valstybės narės gali leisti pranešimų teikėjams teikti informaciją kitais pranešimų teikimo kanalais su sąlyga, kad tie kanalai pranešimų teikėjams yra neprivalomi. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad per tuos kitus kanalus jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai būtų teikiama atitinkama informacija.

3.   Jeigu laikinai neveikia bet kuri iš 5 ir 6 ir 12–17 straipsniuose nurodytų elektroninių sistemų, valstybės narės gali naudoti alternatyvias informacijos teikimo priemones.

1.   Nedarant poveikio 11 straipsnio 1 daliai ir jei Sąjungos teisėje nereikalaujama kitaip, valstybės narės užtikrina, kad pranešimų teikėjo per vieną lankymąsi uoste būtų prašoma informaciją pagal šį reglamentą pateikti tik vieną kartą ir kad EMSWe duomenų rinkinio atitinkami duomenų elementai būtų pateikiami ir pakartotinai panaudojami pagal šio straipsnio 3 dalį.

2.   Komisija užtikrina, kad per jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą pateikta laivo identifikavimo informacija, duomenys ir išimtys būtų užregistruoti 14 straipsnyje nurodytoje EMSWe laivų duomenų bazėje ir kad būtų teikiami vėlesnių lankymųsi Sąjungos uostuose tikslu.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad EMSWe duomenų rinkinio duomenų elementai, pateikti išplaukiant iš Sąjungos uosto, būtų prieinami pranešimų teikėjui, kad jis įvykdytų pranešimų teikimo pareigas atplaukęs į kitą Sąjungos uostą, jei tos kelionės metu laivas nesilankė už Sąjungos ribų esančiame uoste. Ši dalis netaikoma informacijai, gautai pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013, nebent tame reglamente būtų numatyta galimybė tuo tikslu tokią informaciją teikti.

4.   Bet kokie pagal šį reglamentą gauti EMSWe duomenų rinkinio atitinkami duomenų elementai pateikiami kitoms jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms per SAFESeaNet.

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų atitinkamų duomenų elementų sąrašas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos laikosi Reglamento (ES) 2016/679.

2.   Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, Komisija laikosi Reglamento (ES) 2018/1725.

3.   Valstybės narės ir Komisija, laikydamosi taikytinos Sąjungos ar nacionalinės teisės, imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų komercinės ir kitos neskelbtinos informacijos, kuria keičiamasi pagal šį reglamentą, konfidencialumą.

1.   Šiuo reglamentu nedraudžiama valstybių narių muitinėms tarpusavyje arba muitinėms ir ekonominės veiklos vykdytojams tarpusavyje keistis informacija, naudojantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 6 straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

2.   Su atitinkama informacija, pateikta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 127 straipsnyje nurodytoje įvežimo bendrojoje deklaracijoje, galima susipažinti, kai tai suderinama su Sąjungos muitinės teise, jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje ir prireikus ji pakartotinai panaudojama vykdant kitas priede išvardytas pranešimų teikimo pareigas.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos sąrašas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Pirmas toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d.

1.   Komisija sukuria bendrą naudotojų registravimo ir prieigos valdymo sistemą, skirtą pranešimų teikėjams ir duomenų paslaugų teikėjams, kurie naudojasi jūrų sektoriaus nacionaline vieno langelio sistema, taip pat nacionalinėms institucijoms, turinčioms prieigą prie jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos, tiems atvejams, kai reikalaujamas tapatumo nustatymas, ir užtikrina, kad ta sistema būtų prieinama. Toje bendroje naudotojų registravimo ir prieigos valdymo sistemoje turi būti numatytas vienkartinis naudotojų registravimas pasitelkus esamą Sąjungos registrą su Sąjungos lygmens atpažinimo, jungtinio naudotojų valdymo ir Sąjungos lygmens naudotojų stebėsenos funkcijomis.

2.   Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę instituciją, kuri turi būti atsakinga už naujų naudotojų atpažintį ir registravimą ir esamų paskyrų keitimą ir naudojimo nutraukimą taikant 1 dalyje nurodytą sistemą.

3.   Prieigos prie jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos skirtingose valstybėse narėse tikslais pranešimų teikėjas ar duomenų paslaugų teikėjas, užregistruotas EMSWe naudotojų registravimo ir prieigos valdymo sistemoje, laikomas užregistruotu visų valstybių narių jūrų sektoriaus nacionalinėse vieno langelio sistemose ir veikia kiekvienos valstybės narės pagal savo nacionalines taisykles suteiktų prieigos teisių ribose.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos bendros naudotojų registravimo ir prieigos valdymo sistemos sukūrimo techninės specifikacijos, standartai ir procedūros, įskaitant 2 dalyje nurodytas funkcijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Pirmas toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d.

1.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukuria papildomą savanorišką bendrą adresavimo paslaugą, jeigu suderintos pranešimų teikimo sąsajos modulis yra visiškai įgyvendintas pagal 6 straipsnį.

2.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendros adresavimo paslaugos funkcinės ir techninės specifikacijos, kokybės kontrolės mechanizmai ir diegimo, techninės priežiūros bei naudojimo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Pirmas toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 15 d.

1.   Remdamasi 8 straipsnio 2 dalimi, Komisija sukuria EMSWe laivų duomenų bazę, kurioje pateikiamas laivų identifikavimo informacijos bei duomenų sąrašas ir įrašai apie jiems taikomas pranešimų teikimo išimtis.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti duomenys būtų teikiami EMSWe laivų duomenų bazei remiantis jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai pranešimų teikėjų pateiktais duomenimis.

3.   Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teikti laivų pranešimus, Komisija užtikrina, kad jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms būtų prieinami laivų duomenų bazės duomenys.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos duomenų bazės, skirtos laivų identifikavimo informacijai bei duomenims ir įrašams apie jiems taikomas pranešimų teikimo išimtis rinkti, saugoti, atnaujinti ir teikti, sukūrimo techninės specifikacijos, standartai ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Pirmas toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d.

1.   Komisija sukuria bendrą buvimo vietos duomenų bazę, kurioje pateikiamas orientacinis buvimo vietos kodų (14) ir uosto įrenginių kodų, užregistruotų IMO duomenų bazėje GISIS, sąrašas.

2.   Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teikti laivų pranešimus, Komisija užtikrina, kad jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms būtų prieinama buvimo vietos duomenų bazė.

3.   Valstybės narės sudaro sąlygas buvimo vietos duomenų bazėje pateikiama informacija nacionaliniu lygmeniu naudotis per jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos bendros buvimo vietos duomenų bazės, skirtos buvimo vietos ir uosto įrenginių kodams rinkti, saugoti, atnaujinti ir teikti, sukūrimo techninės specifikacijos, standartai ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Pirmas toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d.

1.   Komisija sukuria bendrą pavojingų medžiagų duomenų bazę, kurioje pateikiamas sąrašas pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių, apie kuriuos turi būti pranešta remiantis Direktyva 2002/59/EB ir IMO FAL 7, atsižvelgiant į atitinkamus duomenų elementus, nurodytus IMO konvencijose ir kodeksuose.

2.   Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teikti laivų pranešimus, Komisija užtikrina, kad jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms būtų prieinama bendra pavojingų medžiagų duomenų bazė.

3.   Duomenų bazė turi būti susieta su atitinkamais įrašais MAR-CIS duomenų bazėje, kurią Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – EMSA) sukūrė informacijai apie pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių keliamus susijusius pavojus ir riziką kaupti.

4.   Duomenų bazė naudojama nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis kaip informacijos šaltinis ir kaip patikrinimo priemonė pranešimų teikimo per jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą proceso metu.

5.   Valstybės narės sudaro sąlygas bendroje pavojingų medžiagų duomenų bazėje esančia informacija naudotis nacionaliniu lygmeniu per jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą.

6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos bendros pavojingų medžiagų duomenų bazės, skirtos pagrindinei informacijai apie pavojingas medžiagas rinkti, saugoti ir teikti, sukūrimo techninės specifikacijos, standartai ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Pirmas toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d.

1.   Komisija padaro prieinamą bendrą laivų sanitarijos duomenų bazę, kurioje galima būtų gauti ir saugoti duomenis, susijusius su jūrinėmis sveikatos deklaracijomis pagal Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių (2005 m.) 37 straipsnį. Laive esančių sergančių asmenų asmens duomenys toje bazėje nesaugomi.

Valstybių narių kompetentingos sveikatos priežiūros institucijos duomenų baze turi turėti galimybę naudotis duomenų gavimo ir keitimosi jais tikslais.

2.   Laivų sanitarijos duomenų bazę naudojančios valstybės narės praneša Komisijai, kokia jų nacionalinė institucija yra atsakinga už tos duomenų bazės naudotojų valdymą, be kita ko, naujų naudotojų registravimą ir paskyrų keitimą bei uždarymą.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi 1 dalyje nurodytos duomenų bazės sukūrimo techninės specifikacijos, standartai ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Priimdama deleguotąjį aktą, Komisija apie tai vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda Skaitmeninio transporto ir prekybos veiklos palengvinimo komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d.

3.   11 straipsnio 2 dalyje nurodytos funkcijos ir su muitinės pranešimų teikimo pareigomis susijusios funkcijos, nurodytos priedo A dalies 7 punkte, įsigalioja, kai pradeda veikti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos, kurios yra reikalingos toms pranešimų teikimo pareigoms taikyti, remiantis Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 280 ir 281 straipsnius nustatyta darbo programa. Komisija Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbia datą, kada šios dalies sąlygos buvo įvykdytos.

PRIEDĖLIS

PRIEŠ LAIVO ĮPLAUKIMĄ PATEIKIAMOS INFORMACIJOS APIE APSAUGĄ FORMA, SKIRTA VISIEMS LAIVAMS PRIEŠ ATVYKSTANT Į ES VALSTYBĖS NARĖS UOSTĄ

(1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) XI-2 skyriaus 9 taisyklė ir Reglamento (EB) Nr. 725/2004 6 straipsnio 3 dalis)