1.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos pastangos atitiktų jos turimas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybos galimybes.

2.   Nepanaudotas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotas perkelti draudžiama.

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, paskirstydamos turimas žvejybos galimybes, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, taip pat stengiasi teisingai paskirstyti nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams, atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą, ir stengiasi teikti paskatas Sąjungos žvejybos laivams, naudojantiems selektyviosios žvejybos įrankius arba taikantiems žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai.

2.   Kiekviena valstybė narė nustato, kokia jos Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotos dalis bus sužvejojama kaip priegauda, ir apie ją informuoja Komisiją, teikdama savo metinį žvejybos planą pagal 9 straipsnį. Tokia nuostata užtikrinama, kad iš kvotos būtų išskaitomos visos negyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės.

3.   Valstybės narės stengiasi paskirstyti žvejybos galimybes, padidėjusias dėl sėkmingo šio reglamento įgyvendinimo, žvejybos laivams, kuriems anksčiau Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvota nebuvo paskirta ir kurie atitinka žvejybos galimybių paskirstymo kriterijus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje.

1.   Per visą šiame reglamente nustatyto išteklių atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį žvejybos laivams taikomi pajėgumo apribojimai pagal žvejybos įrankių tipą. Valstybės narės apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių žvejybos laivų skaičių pagal žvejybos įrankių tipą, kad tas skaičius neviršytų vidutinio metinio 2013–2016 m. laikotarpiu su jų vėliava plaukiojusių laivų, kurie žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškraudavo Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičiaus.

2.   Nepaisant 1 dalies, apskaičiuodamos pajėgumo apribojimą, valstybės narės gali nuspręsti naudoti 2016 m. su jų vėliava plaukiojusių laivų, kurie žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškraudavo Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičių, jei tas skaičius yra mažesnis už vidutinį metinį 2013–2016 m. laikotarpiu laivų skaičių. Tas pajėgumo apribojimas žvejybos laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą.

3.   Valstybės narės 2018 ir 2019 m. gali taikyti 5 % nuokrypį nuo 1 dalyje nurodyto pajėgumo apribojimo.

4.   Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos apriboti su jų vėliava plaukiojančių ir leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių žvejybos laivų skaičių. Ta informacija įtraukiama į perduodamus metinius žvejybos planus pagal 9 straipsnį.

1.   Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo metinius žvejybos planus. Tokie metiniai žvejybos planai pateikiami ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu ir juose pateikiama išsami informacija apie Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotą, paskirtą pagal žvejybos įrankių tipą, įskaitant, kai taikoma, paskirtas mėgėjų žvejybos ir priegaudos kvotas.

2.   Komisija apibendrina 1 dalyje nurodytus metinius žvejybos planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą. Kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. Komisija tą Sąjungos žvejybos planą perduoda ICCAT sekretoriatui.

1.   Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės nei kaip tikslinė rūšis, nei kaip priegauda negali būti žvejojamos, laikomos laive, perkraunamos ar iškraunamos žvejybos draudimo laikotarpiu. Žvejybos draudimo laikotarpis apima laikotarpį nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki kovo 31 d.

2.   Siekiant apsaugoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kasmet nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. žvejybos draudimo laikotarpis taikomas Viduržemio jūros ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) ūdomis žvejojantiems laivams.

3.   Valstybės narės stebi 1 ir 2 dalyse nurodytų žvejybos draudimo laikotarpių veiksmingumą ir kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams ir 15 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo pateikia Komisijai visą susijusią informaciją apie tinkamas kontrolės priemones, kurių buvo imtasi praėjusiais metais, ir tinkamus inspektavimus, kurie praėjusiais metais buvo atlikti, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio nuostatų. Kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki ICCAT metinio susirinkimo Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, draudžiama (įskaitant mėgėjų žvejybą) žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti ar demonstruoti arba siūlyti parduoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kurių:

2.   Leidžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti arba pirmoje transporto priemonėje po iškrovimo vežti tik neapdorotus Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių egzempliorius (nepašalinus jokios išorinės dalies) arba be žiaunų ir išdarinėtus egzempliorius.

1.   Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių priegauda bet kuriuo metu po žvejybos operacijos negali viršyti valstybių narių metiniuose žvejybos planuose nustatyto priegaudos limito atsižvelgiant į bendrą laive laikomą laimikį pagal svorį arba egzempliorių vienetais.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių nežvejojančiuose žvejybos laivuose laikomas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekis negali viršyti to priegaudos limito.

3.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, jei vėliavos valstybei narei skirta Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvota yra išnaudota, visos sužvejotos gyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės paleidžiamos.

4.   Jei vėliavos valstybei narei skirta Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvota yra išnaudota, draudžiama apdoroti ir parduoti negyvas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, o visas laimikis turi būti užregistruotas. Pagal 21 straipsnį valstybės narės Komisijai kasmet teikia informaciją apie tokių negyvų Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį, kurią Komisija persiunčia ICCAT sekretoriatui.

1.   Didžiausias kabliukų, kuriuos gali užmesti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantys žvejybos laivai arba kuriuos galima laikyti tokiuose laivuose, skaičius yra 2 500.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos laivuose, kurių reisai trunka daugiau kaip dvi dienas, leidžiama laikyti atsarginį 2 500 paruoštų naudoti kabliukų komplektą, jeigu jis yra deramai surištas ir padėtas žemesniuose deniuose, kad jo nebūtų galima iškart panaudoti.

3.   Kabliukas turi būti tokio dydžio, kad būtų bent 7 cm aukščio.

4.   Pelaginės ūdos negali būti ilgesnės nei 30 jūrmylių (55,56 km).

1.   Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus su jų vėliava plaukiojantiems Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantiems žvejybos laivams laikydamosi atitinkamų Reglamento (ES) 2017/2403 nuostatų, ypač jo 20 ir 21 straipsnių.

2.   Tik laikantis 16 ir 17 straipsniuose nustatytos procedūros į laivų ICCAT registrą įtrauktiems Sąjungos laivams leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti arba perdirbti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, nedarant poveikio nuostatoms dėl priegaudos, nustatytoms 13 straipsnyje.

3.   Valstybių narių leidimą turintys dideli žvejybos laivai privalo būti įregistruoti laivų, kurių bendrasis ilgis yra 20 metrų ar daugiau ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą ICCAT konvencijos rajone, ICCAT registre.

1.   Valstybės narės kasmet elektroniniu būdu pateikia Komisijai ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu šią informaciją:

Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 15 d. ICCAT sekretoriatui išsiunčia a punkte nurodytą informaciją, o kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. – b punkte nurodytą informaciją.

Šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta informacija apie žvejybos laivus apima laivo pavadinimą ir Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 (15) I priede.

2.   Be 1 dalyje nurodytos informacijos, valstybės narės Komisijai praneša apie visus 1 dalyje nurodytos informacijos apie žvejybos laivus pasikeitimo atvejus per 30 dienų nuo to pasikeitimo. Komisija per 45 dienas nuo pasikeitimo datos perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3.   Be ICCAT sekretoriatui pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis perduodamos informacijos, Komisija nedelsdama, kai būtina, pagal Reglamento (ES) 2017/2403 7 straipsnio 6 dalį išsiunčia ICCAT sekretoriatui atnaujintą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie laivus.

1.   Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės elektroniniu būdu pateikia Komisijai šią informaciją apie su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais pelaginėmis ūdomis ar harpūnais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

2.   1 dalyje nurodyta informacija pateikiama ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu.

3.   Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija išsiunčia 1 dalyje nurodytą informaciją ICCAT sekretoriatui.

1.   Kontrolės tikslais žvejybos laivų, turinčių leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) duomenų perdavimas nenutraukiamas ir tiems laivams esant uoste.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai tikruoju laiku duomenų teikimo formatu „https“ Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų LSS pranešimus, gaunamus iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų. Komisija tuos pranešimus elektroniniu būdu išsiunčia ICCAT sekretoriatui.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad:

4.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad visi jų inspektavimo laivams pateikti LSS pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik vykdant inspektavimo jūroje operacijas.

1.   Kiekviena valstybė narė, turinti Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotą, įgyvendina Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, skirtą nacionalinę mokslinių stebėtojų programą pagal šį straipsnį. Nacionalinė stebėtojų programa turi atitikti I priede nustatytus minimaliuosius standartus.

2.   Kiekviena atitinkama valstybė narė užtikrina, kad nacionaliniai moksliniai stebėtojai būtų įlaipinti į ne mažiau kaip 10 % Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis viršija 15 metrų, plaukiojančių su tos valstybės narės vėliava. Procentinė aprėptis matuojama žvejybos dienų, žvejybos įrankių užmetimo kartų, laivų ar reisų skaičiumi.

3.   Kiekviena atitinkama valstybė narė parengia ir įgyvendina mokslinio stebėjimo metodą, kurį taiko renkant informaciją apie pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis neviršija 15 metrų, plaukiojančių su tos valstybės narės vėliava, veiklą. Kiekviena vėliavos valstybė narė savo metiniame žvejybos plane, nurodytame 9 straipsnyje, ne vėliau kaip 2020 m. Komisijai pateikia išsamią informaciją apie tą mokslinio stebėjimo metodą.

4.   Komisija išsamią informaciją apie 3 dalyje nurodytą mokslinio stebėjimo metodą nedelsdama pateikia ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui (toliau – NMTSK), kad šis jį įvertintų. Prieš įgyvendinant mokslinio stebėjimo metodus, ICCAT metiniame susirinkime juos turi patvirtinti ICCAT komisija.

5.   Valstybės narės savo nacionaliniams moksliniams stebėtojams išduoda oficialų tapatybės nustatymo dokumentą.

6.   Valstybės narės reikalauja, kad moksliniai stebėtojai ne tik atliktų I priede nustatytas mokslinio stebėjimo užduotis, bet ir įvertintų bei pateiktų šiuos duomenis apie Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

7.   Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai pagal jų nacionalines mokslinių stebėtojų programas praėjusiais metais surinktą informaciją. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

1.   Kiekvieno leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčio žvejybos laivo kapitonas tvarko žvejybos žurnalą pagal II priede nustatytus reikalavimus ir laivo žurnalo informaciją pateikia vėliavos valstybei narei.

2.   Nedarant poveikio Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytoms valstybių narių ataskaitų teikimo pareigoms, valstybės narės kas ketvirtį išsiunčia Komisijai viso su jų vėliava plaukiojančių leidimą turinčių laivų sužvejoto Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikio ataskaitas, išskyrus atvejus, kai tokia informacija siunčiama kas mėnesį. Tos ketvirčio ataskaitos, naudojant suvestinės laimikio duomenų ataskaitos formatą, siunčiamos ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus kiekvienam ketvirčiui (t. y. kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d., liepos 15 d. ir spalio 15 d. bei kitų metų sausio 15 d.). Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d., liepos 30 d. ir spalio 30 d. bei kitų metų sausio 30 d. Komisija išsiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3.   Be 1 dalyje nurodytos informacijos, kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės papildomai pateikia Komisijai šią informaciją apie Sąjungos žvejybos laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais pelaginėmis ūdomis ar harpūnais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

4.   1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija pateikiama ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu.

1.   Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsnio taikymui, kiekviena valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, kai laikoma, kad pasiekta 80 % pagal žvejybos įrankių tipą paskirstytos Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotos.

2.   Kai suminis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikis pasiekia 80 % nacionalinės kvotos, vėliavos valstybės narės laimikio duomenis Komisijai siunčia kas savaitę.

1.   Sužvejotos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės (įskaitant durklažuvių priegaudą ir vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves) be 30 straipsnyje nurodyto įsago, kuriuo ženklinamas kiekvienas egzempliorius, iškraunamos ar perkraunamos tik paskirtuosiuose uostuose.

2.   Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (EB) 1224/2009 43 straipsnio 5 dalį paskiria uostus, kuriuose vykdomas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių 1 dalyje nurodytas iškrovimas ar perkrovimas.

3.   Kasmet ne vėliau kaip vasario 15 d. valstybės narės Komisijai perduoda paskirtųjų uostų sąrašą. Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. Komisija tą sąrašą perduoda ICCAT sekretoriatui.

1.   Į šio reglamento 16 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 12 metrų, kapitonams taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas siunčiamas valstybės narės arba KSŠ, kurios uostais arba žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra ketinama pasinaudoti, taip pat vėliavos valstybės narės, jei ji nėra uosto valstybė narė, kompetentingai institucijai.

2.   Į 16 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis kaip 12 metrų, kapitonai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša valstybės narės arba KSŠ, kurios uostais ar žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra jie pageidauja pasinaudoti, taip pat vėliavos valstybei narei, jei ji nėra uosto valstybė narė, kompetentingai institucijai šią informaciją:

3.   Jeigu žvejybos vietos yra arčiau nei keturios valandos kelio nuo uosto, informacija apie apytikriai įvertintus laive laikomus Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekius gali būti keičiama bet kuriuo metu prieš atvykstant į uostą.

4.   Uosto valstybių narių institucijos registruoja visus einamųjų metų išankstinius pranešimus.

1.   Sąjungos laivams, kuriuose laikomos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės, ar Sąjungos vandenyse esantiems trečiųjų valstybių laivams bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama atlikti perkrovimą jūroje.

2.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/2107 51 straipsnio, 52 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 54 ir 57 straipsnių taikymui, laivai Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves perkrauna tik paskirtuosiuose uostuose.

1.   Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. valstybės narės Komisijai perduoda savo metinius inspektavimo planus. Tie metiniai inspektavimo planai rengiami remiantis:

2.   Komisija apibendrina nacionalinius inspektavimo planus ir įtraukia juos į Sąjungos inspektavimo planą. Sąjungos inspektavimo planą kartu su 9 straipsnyje nurodytais metiniais žvejybos planais Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui, kad ICCAT juos patvirtintų.

1.   Jungtinio tarptautinio inspektavimo veikla vykdoma pagal III priede nustatytą ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo sistemą (toliau – ICCAT sistema).

2.   Valstybės narės, kurių žvejybos laivai turi leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skiria inspektorius ir pagal ICCAT sistemą atlieka inspektavimą jūroje. Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti įgyvendinant ICCAT sistemą.

3.   Jei kuriuo nors metu ICCAT konvencijos rajone Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybą vykdo daugiau kaip 50 su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, ta valstybė narė paskiria inspektavimo laivą, kuris vykdo inspektavimą ir kontrolę Viduržemio jūroje visą tų laivų buvimo tame rajone laikotarpį. Ta pareiga laikoma įvykdyta ir tuo atveju, jei inspektavimo laivą Viduržemio jūroje valstybės narės paskiria bendrai arba jei paskiriamas Sąjungos inspektavimo laivas.

4.   Komisija arba jos paskirta įstaiga Sąjungos vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Komisija, derindama veiksmus su atitinkama valstybe nare, gali rengti jungtinio inspektavimo programas, padedančias Sąjungai vykdyti jos pareigą pagal ICCAT sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybą, priima priemones, būtinas sudaryti palankesnes sąlygas tų jungtinio inspektavimo programų įgyvendinimui, visų pirma susijusias su reikiamais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, laikotarpiais, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, ir geografiniais tų išteklių naudojimo rajonais.

5.   Kasmet ne vėliau kaip gruodžio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša ICCAT sistemai įgyvendinti ateinančiais metais ketinamų skirti inspektorių vardus ir pavardes bei inspektavimo laivų pavadinimus. Remdamasi ta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia metinį planą, pagal kurį Sąjunga įgyvendina ICCAT sistemą, ir kasmet ne vėliau kaip sausio 1 d. jį išsiunčia ICCAT sekretoriatui.

1.   Kiekviena valstybė narė, leidžianti žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą, numato, kokią jos nacionalinės kvotos dalį sudarys mėgėjų žvejybos kvota, ir apie ją informuoja Komisiją, teikdama savo metinį žvejybos planą pagal 9 straipsnį. Tokia nuostata užtikrinama, kad iš kvotos būtų išskaitomos visos negyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuves.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės, su kurių vėliava plaukiojantys laivai vykdo Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių mėgėjų žvejybą, užtikrina, kad tie laivai būtų įtraukti į 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie leidimą turinčius laivus. Laivams, kurie į tą informaciją neįtraukiami, neleidžiama žvejoti Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių.

3.   Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves parduoti ir jomis prekiauti bet kokiu kitu būdu draudžiama.

4.   Nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, vykdant mėgėjų žvejybą draudžiama vienam laivui per dieną sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip vieną Viduržemio jūros paprastąją durklažuvę. Atitinkamos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kiek įmanoma, kad vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotos gyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės būtų paleidžiamos ir kad tam būtų sudarytos palankesnės sąlygos, ir gali imtis dar griežtesnių priemonių, kurios padėtų geriau apsaugoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves.

1.   Leidimas žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą suteikiamas tik laivams, iš kurių žvejojama meškerėmis.

2.   Pagal 16 straipsnio 1 dalies a punktą ICCAT sekretoriatui siunčiama informacija apie leidimą turinčius mėgėjų laivus apima:

3.   Laimikio duomenys, įskaitant kiekvienos vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotos, laive laikomos ir iškrautos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės ilgio (nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo) ir gyvojo svorio duomenis, registruojami ir pranešami pagal 21 straipsnį.

4.   Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės gali būti iškraunamos tik neapdorotos arba be žiaunų ir išdarinėtos, o jas iškrauti galima pagal 23 straipsnį paskirtame uoste arba kiekvieną egzempliorių paženklinus įsagu. Kiekviename įsage turi būti unikalus valstybės kodas ir tas įsagas turi būti apsaugotas nuo klastojimo.

5.   Valstybės narės šio reglamento taikymo tikslais nustato ženklinimo įsagais programą ir tos programos specifikacijas įtraukia į 9 straipsnyje nurodytus metinius žvejybos planus.

6.   Kiekviena valstybės narė leidžia naudoti įsagus tik iki tol, kol suminis laimikis neviršija jai skirtos kvotos.

7.   Valstybės narės kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams ir 15 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos siunčia Komisijai ženklinimo įsagais programos įgyvendinimo ataskaitą. Komisija apibendrina informaciją iš valstybių narių ir likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki ICCAT metinio susirinkimo dienos ją išsiunčia ICCAT sekretoriatui.

1.   Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus ir, jei tinkama, visą papildomą informaciją.

2.   Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant sumažinti priegaudą ir išmetamą į jūrą mažesnių nei mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį, taip pat apie visus aktualius tos srities mokslinius tyrimus.

3.   Komisija surenka informaciją, gautą pagal 1 ir 2 dalis, ir kasmet ne vėliau kaip spalio 15 d. ją persiunčia ICCAT sekretoriatui.

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių šiame straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos formato reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Kiek tai būtina siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti ICCAT rekomendacijas, kuriomis iš dalies keičiamas arba papildomas ICCAT išteklių atkūrimo planas ir kurios yra privalomos Sąjungai, ir tiek, kiek Sąjungos teisė iš dalies keičiama neviršijant tų ICCAT rekomendacijų, Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais gali būti iš dalies keičiami:

2.   Visi pagal 1 dalį priimti daliniai pakeitimai turi būti susiję tik su atitinkamų ICCAT rekomendacijų dalinių pakeitimų arba papildomų nuostatų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   34 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 34 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 34 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.