(1)

siekiant išlaikyti ir padidinti aukštą jūrų saugumo ir jūrų taršos prevencijos lygį, būtina išlaikyti ir galbūt pagerinti Sąjungos jūrininkų žinias bei įgūdžius ir šiuo tikslu parengti jūrininkų rengimo ir atestavimo tvarką, atitinkančią tarptautines taisykles ir technologijų pažangą, taip pat imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų siekiama stiprinti Europos jūrininkų įgūdžių bazę;

(2)

jūrininkų rengimą ir atestavimą tarptautiniu lygmeniu reglamentuoja 2010 m. paskutinį kartą išsamiai persvarstyta Tarptautinės jūrų organizacijos 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (toliau – JRAB konvencija) su pakeitimais. JRAB konvencijos daliniai pakeitimai priimti 2015 m. ir yra susiję su rengimo ir kvalifikacijos reikalavimais, taikomais jūrininkams, dirbantiems laivuose, kuriems taikomas Tarptautinis dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodeksas (toliau – IGF kodeksas). 2016 m. priimti JRAB konvencijos daliniai pakeitimai, susiję su keleiviniuose laivuose ir poliariniuose vandenyse plaukiojančiuose laivuose dirbančių jūrininkų rengimu ir kvalifikacija;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB (3) JRAB konvencija įtraukiama į Sąjungos teisę. JRAB konvenciją yra pasirašiusios visos valstybės narės, todėl, siekiant suvienodinti jų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą, jūrininkų rengimą ir atestavimą reglamentuojančios Sąjungos taisyklės turi būti suderintos su JRAB konvencija. Todėl, siekiant atsižvelgti į naujausius JRAB konvencijos dalinius pakeitimus, susijusius su laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, keleiviniuose laivuose ir poliariniuose vandenyse plaukiojančiuose laivuose dirbančių jūrininkų rengimu ir kvalifikacija, reikėtų iš dalies pakeisti kelias Direktyvos 2008/106/EB nuostatas;

(4)

Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekse, priimtame 1995 m. JRAB šalių konferencijoje 2 rezoliucija, su laikas nuo laiko padarytais pakeitimais (toliau – JRAB kodeksas) jau pateiktos gairės dėl nuovargio prevencijos (B-VIII/1 skirsnis) ir tinkamumo budėti (A-VIII/1 skirsnis). Siekiant užtikrinti saugą, būtina užtikrinti, kad Direktyvos 2008/106/EB 15 straipsnio reikalavimai būtų vykdomi ir jų būtų laikomasi be išimčių, ir kad būtų deramai atsižvelgta į tas gaires;

(5)

vienas iš bendros transporto politikos tikslų jūrų transporto srityje yra palengvinti jūrininkų judėjimą Sąjungoje. Tokiu judėjimu padedama, be kita ko, didinti Sąjungos jūrų transporto sektoriaus patrauklumą ateities kartoms, kad Europos jūrų ūkio klasteryje būtų išvengta situacijų, kai trūksta tinkamą įgūdžių ir kompetencijų derinį turinčių kompetentingų darbuotojų. Jūrininkų laisvam judėjimui palengvinti yra būtinas valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimas. Atsižvelgiant į teisę į gerą administravimą, valstybių narių sprendimai dėl kitų valstybių narių jūrininkams išduotų tinkamumo liudijimų priėmimo nacionalinių kompetencijos pažymėjimų išdavimo tikslais turėtų būti grindžiami motyvais, kuriuos galėtų paaiškinti atitinkamas jūrininkas;

(6)

Direktyvoje 2008/106/EB taip pat numatyta centralizuota trečiųjų šalių išduotų jūrininkų atestatų pripažinimo sistema. Atlikus vertinimą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) nustatyta, kad, pradėjus taikyti centralizuotą sistemą, valstybių narių išlaidos gerokai sumažėjo. Tačiau vertinimas taip pat parodė, kad kai kurių pripažintų trečiųjų šalių atveju valstybės narės išdavė labai nedaug atestatų pripažinimą liudijančių patvirtinimų, susijusių su tų trečiųjų šalių išduotais kompetencijos pažymėjimais ar tinkamumo liudijimais. Todėl, siekiant efektyviau naudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, trečiųjų šalių pripažinimo tvarka turėtų būti grindžiama tokio pripažinimo poreikio analize, įskaitant, tačiau tuo neapsiribojant, numatomo tokių trečiųjų šalių kilmės laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų ir radijo operatorių, kurie galėtų dirbti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, skaičiaus nurodymą. Ta analizė turėtų būti pateikta nagrinėti Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetui (COSS);

(7)

atsižvelgiant į trečiųjų šalių pripažinimo tvarkos taikymo patirtį, atlikus REFIT vertinimą nustatyta, kad, taikant dabartinį reikalavimą dėl 18 mėnesių laikotarpio, neatsižvelgiama į proceso, kuris apima Europos jūrų saugumo agentūros atliekamą patikrinimą vietoje, sudėtingumą. Diplomatinėms priemonėms, kurios būtinos tokiam patikrinimui suplanuoti ir atlikti, reikia daugiau laiko. Be to, 18 mėnesių laikotarpio nepakanka tais atvejais, kai trečioji šalis, norėdama laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, turi imtis taisomųjų veiksmų ir atlikti teisinius savo sistemos pakeitimus. Todėl laikotarpis, per kurį Komisija turi priimti sprendimą, turėtų būti pratęstas nuo 18 iki 24 mėnesių, o tais atvejais, kai trečioji šalis turi imtis svarbių taisomųjų veiksmų, be kita ko, iš dalies pakeisti savo teisines nuostatas, tas laikotarpis turėtų būti dar kartą pratęstas iki 36 mėnesių. Be to, siekiant išlaikyti pripažinimo tvarkos lankstumą, prašančioji valstybė narė ir toliau turėtų turėti galimybę laikinai pripažinti trečiosios šalies jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų sistemą;

(8)

siekiant užtikrinti visų jūrininkų teisę į deramą darbą ir apriboti konkurencijos iškraipymus vidaus rinkoje, ateityje pripažįstant trečiąsias šalis turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar tos trečiosios šalys yra ratifikavusios 2006 m. konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje;

(9)

siekiant dar labiau padidinti centralizuotos trečiųjų šalių pripažinimo sistemos efektyvumą, trečiųjų šalių, kurių jūrininkų su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose įdarbinama mažai, persvarstymo intervalai turėtų būti ilgesni – jie turėtų būti pratęsti iki dešimties metų. Tačiau šis ilgesnis tokių trečiųjų šalių sistemos persvarstymo intervalas turėtų būti derinamas su prioritetiniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į saugos aspektą – taip būtų patenkintas efektyvumo poreikis ir kartu užtikrinta, kad, pablogėjus atitinkamose trečiosiose šalyse vykdomo jūrininkų rengimo kokybei, būtų taikomas veiksmingas apsaugos mechanizmas;

(10)

informacija apie įdarbintus jūrininkus iš trečiųjų šalių Sąjungos lygmeniu gaunama, kai valstybės narės praneša jų nacionaliniuose registruose laikomą atitinkamą informaciją apie išduotus atestatus ir patvirtinimus. Ta informacija turėtų būti naudojama statistiniais ir politikos rengimo tikslais, visų pirma siekiant padidinti centralizuotos trečiųjų šalių pripažinimo sistemos efektyvumą. Remiantis valstybių narių pateikta informacija, turėtų būti pakartotinai nagrinėjamas trečiųjų šalių, kurių jūrininkai su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose nebuvo įdarbinti bent aštuonerius metus, pripažinimas. Pakartotinio nagrinėjimo procesas turėtų apimti galimybę išlaikyti arba panaikinti atitinkamos trečiosios šalies pripažinimą. Be to, valstybių narių pateikta informacija taip pat turėtų būti naudojama siekiant nustatyti, kurias pripažintas trečiąsias šalis reikia persvarstyti pirmenybės tvarka;

(11)

siekiant atsižvelgti į tarptautinio lygmens pokyčius ir užtikrinti, kad Sąjungos taisyklės būtų laiku pritaikytos prie šių pokyčių, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl JRAB konvencijos ir JRAB kodekso A dalies dalinių pakeitimų įtraukimo, atnaujinant jūrininkų rengimui ir atestavimui taikomus techninius reikalavimus ir suderinant visas atitinkamas Direktyvos 2008/106/EB nuostatas, susijusias su skaitmeniniais jūrininkų atestatais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (4) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(12)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos nuostatų dėl trečiųjų šalių pripažinimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(13)

nuostatos dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB (6), netaikomos jūrininkų atestatų pripažinimui pagal Direktyvą 2008/106/EB. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/45/EB (7) reglamentuojamas valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimas. Tačiau dėl 2010 m. JRAB konvencijos dalinių pakeitimų Direktyvoje 2005/45/EB pateiktos jūrininkų atestatų apibrėžtys yra nebeaktualios. Todėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimo sistema turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant atsižvelgti į tarptautinius dalinius pakeitimus ir į Direktyvoje 2008/106/EB pateiktas jūrininkų atestatų apibrėžtis. Be to, į tarpusavio pripažinimo sistemą taip pat turėtų būti įtraukti valstybių narių įgaliojimu išduoti jūrininkų sveikatos pažymėjimai. Siekiant pašalinti dviprasmiškumą ir direktyvų 2005/45/EB bei 2008/106/EB tarpusavio nenuoseklumo riziką, jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimas turėtų būti reglamentuojamas tik Direktyva 2008/106/EB. Be to, siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, priėmus atitinkamus JRAB konvencijos dalinius pakeitimus, turėtų būti įdiegta jūrininkų kvalifikacijos dokumentų pateikimo elektroninė sistema;

(14)

duomenų skaitmeninimas neatskiriamas nuo technologijų pažangos, susijusios su duomenų rinkimu ir perdavimu, siekiant padėti mažinti išlaidas ir užtikrinti veiksmingą žmogiškųjų išteklių naudojimą. Komisija turėtų apsvarstyti priemones, kaip padidinti uosto valstybės kontrolės veiksmingumą, įskaitant, be kita ko, centrinės jūrininkų atestatų duomenų bazės sukūrimo ir valdymo įvykdomumo ir pridėtinės vertės įvertinimą; ta duomenų bazė būtų susieta su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB (8) 24 straipsnyje nurodyta inspektavimo duomenų baze, ir prie jos būtų prisijungusios visos valstybės narės. Toje centrinėje duomenų bazėje turėtų būti sukaupta visa Direktyvos 2008/106/EB V priede nustatyta informacija apie kompetencijos pažymėjimus ir patvirtinimus, liudijančius tinkamumo liudijimų, išduotų pagal JRAB konvencijos V/1–1 ir V/1–2 taisykles, pripažinimą;

(15)

Europos jūrininkų lavinimą ir rengimą būti laivų kapitonais ir vadovaujančiais specialistais turėtų papildyti visos Sąjungos jūrininkų lavinimo ir rengimo įstaigų studentų mainai. Siekiant ugdyti ir tobulinti su Europos šalies vėliava plaukiojančių laivų jūrininkų įgūdžius ir kvalifikaciją, būtina užtikrinti valstybių narių keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais. Jūrininkų lavinimas ir rengimas turėtų būti vykdomas visapusiškai naudojantis programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis;

(16)

Komisija turėtų pradėti dialogą su socialiniais partneriais ir valstybėmis narėmis siekiant parengti jūrininkų rengimo iniciatyvas, kurios papildytų tarptautiniu lygmeniu sutartą minimalų jūrininkų rengimą ir kurias valstybės narės galėtų tarpusavyje pripažinti kaip europinius jūrininkystės meistriškumo diplomus. Tos iniciatyvos turėtų būti grindžiamos šiuo metu vykdomų bandomųjų projektų ir Komisijos plane dėl Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje nustatytų strategijų rekomendacijomis ir rengiamos jų laikantis;

(17)

siekiant padidinti teisinį aiškumą ir nuoseklumą, Direktyva 2005/45/EB turėtų būti panaikinta;

(18)

Direktyva 2008/106/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,