PRIEDAS

1.   ĮVADAS

Šioje rekomendacijoje pateikiama tik Komisijos nuomonė; ja nekeičiamas direktyvų ir reglamentų teisinis poveikis ir ji neturi poveikio Teisingumo Teismo pateiktam privalomam Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo su pakeitimais (EVED) 7, 7a ir 7b straipsnių bei V priedo aiškinimui. Ši rekomendacija parengta remiantis nuo Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo perkėlimo į nacionalinę teisę Komisijos gauta valstybių narių grįžtamąja informacija, taip pat tuo, ką Komisija sužinojo iš valstybių narių pranešimų, ir nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų ir metinių ataskaitų vertinimu (1).

Santrauka. Pagrindiniai Direktyvos 2012/27/ES pakeitimai

1.

Pareigos taupyti energiją struktūra ir susijusios nuostatos — 7 straipsnis (bendrosios reikalavimo taupyti taisyklės), 7a straipsnis (energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų (EVEĮS) taisyklės) ir 7b straipsnis (alternatyvių politikos priemonių taisyklės), — V priedas (apskaičiavimo bendrieji metodai ir principai) ir — įpareigojimai rengti planus ir teikti ataskaitas pagal Valdymo reglamentą.

2.

Pareigos taupyti energiją apimtis (2021–2030 m.) — naujas 2021–2030 m. pareigos taupyti energiją laikotarpis ir pareigos pratęsimas po 2030 m. nenustatant galutinės datos, tačiau atliekant peržiūrą iki 2027 m., o po to kas dešimt metų, — pareiga 2021–2030 m. sutaupyti tokį suminį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka naują sutaupomą kiekį, lygų 0,8 % metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio (išskyrus Kiprą ir Maltą, kurios turi naujai sutaupyti kiekį, lygų 0,24 % metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio), t. y. didesnį kiekį nei einamuoju laikotarpiu, — galimybės valstybėms narėms skirtingai apskaičiuoti sutaupomą kiekį, kol jos sutaupo reikalaujamą sutaupyti suminį galutinės energijos kiekį, ir — reikalavimas, kad valstybės narės, rengdamos politikos priemones, atsižvelgtų į poreikį sumažinti energijos nepriteklių, laikydamosi nusistatytų kriterijų.

3.

Politikos priemonių poveikio apskaičiavimas — Valstybės narės negali sutaupytos energijos kiekio, pasiekto įgyvendinant ES teisę, laikyti sutaupytu kiekiu, išskyrus atvejus, kai energija sutaupoma dėl pastatų renovacijos. Nukrypstant nuo šio reikalavimo ir atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, jos gali pagal nacionalinius būtinuosius naujų pastatų reikalavimus sutaupytą energijos kiekį įskaičiuoti tik į pirmuoju įpareigojimo taikymo laikotarpiu (2014–2020 m.) reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį.

4.

Paaiškinimai — EVEĮS ir alternatyvios politikos priemonės yra vienodai tinkamos EVED perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės, — sutaupytos energijos kiekis, pasiektas taikant kiekvieną politikos priemonę, apskaičiuojamas pagal EVED V priede nustatytus bendruosius metodus ir principus, — matavimo ir tikrinimo reikalavimo bei energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių reprezentatyviojo ėminio paėmimo svarbos paaiškinimas, — remdamosi EVED 20 straipsnio 6 dalimi, valstybės narės gali įsteigti nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą (NEVEF) kaip alternatyvią politikos priemonę arba kaip dalį EVEĮS, pagal kurią įpareigotosios šalys taupymo įpareigojimą visiškai arba iš dalies privalo įvykdyti įnašo į fondą forma, — papildomumo reikalavimo paaiškinimas (sutaupytos energijos kiekis turėtų būti papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai ar dalyvaujančiajai šaliai nesiimant veiksmų), įskaitant tam tikrus veiksnius – pasipelnymo problemą, rinkos poveikį ir galiojančių politikos priemonių poveikį, — apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį būtina atsižvelgti į priemonių gyvavimo trukmę ir kokia verte taupymo poveikis laikui bėgant mažėja, ir — sutaupytos energijos kiekis, pasiektas panaudojant ant pastatų arba juose sumontuotas mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, gali būti laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu laikomasi V priedo nuostatų.

2.   2021–2030 M. ĮPAREIGOJIMO TAIKYMO LAIKOTARPIU REIKALAUJAMO SUTAUPOMOS ENERGIJOS KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

Pirmiau nurodytame b punkte reikalaujama, kad valstybės narės:

—	2021–2030 m. sutaupytų tam tikrą suminį galutinės energijos kiekį (t. y. bendrą sutaupytos energijos kiekį) ir

—	per tą laikotarpį kiekvienais metais naujai sutaupytų energijos (kiekis nenurodytas).

Nors pirmuoju įpareigojimo taikymo laikotarpiu (2014–2020 m.) naujai sutaupomo metinio energijos kiekio vertė vienoda visoms valstybėms narėms (t. y. 1,5 %), antruoju laikotarpiu (2021–2030 m.) ji skiriasi, nes Kipras ir Malta turi naujai sutaupyti suminį galutinės energijos kiekį, lygų 0,24 % metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio (1).

Kiekviena valstybė narė turi pasiekti apskaičiuotą suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį (t. y. 2021–2030 m. laikotarpio bendrą sutaupytos energijos kiekį) iki 2030 m. gruodžio 31 d. Priešingai nei pirmuoju įpareigojimo taikymo laikotarpiu, tas kiekis negali būti mažinamas dėl lankstumo, kuriuo pasinaudojo valstybė narė (2).

Valstybės narės neturi naujai sutaupyti kiekio, lygaus 0,8 % (o Maltos ir Kipro atveju – 0,24 %) metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio (3) kiekvienais antrojo įsipareigojimo taikymo laikotarpio metais. Esamos lanksčios sąlygos, pagal kurias naujai sutaupomą kiekį galima paskirstyti per visą laikotarpį, tebetaikomos antrajam ir paskesniems laikotarpiams (4).

2.1.   Antruoju įpareigojimo taikymo laikotarpiu reikalaujamo suminio galutinės sutaupytos energijos kiekio apskaičiavimas

Kad apskaičiuotų antruoju įpareigojimo taikymo laikotarpiu reikalaujamą suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį, kiekviena valstybė narė visų pirma turi apskaičiuoti trejų metų iki 2019 m. laikotarpio (t. y. 2016–2018 m.) galutinės suvartojamos energijos vidurkį (5).

Toliau tas vidurkis dauginamas iš 0,8 % (o Kipro ir Maltos atveju – iš 0,24 %), siekiant nustatyti „naujai“ sutaupomo metinio kiekio ekvivalentą.

Pavyzdys

Valstybės narės suvartojamos energijos kiekis yra 102 mln. tonų naftos ekvivalentu (mln. tne) 2016 m., 98 mln. tne – 2017 m. ir 100 mln. tne – 2018 m., taigi trejų metų vidurkis yra 100 mln. tne.

Todėl apskaičiuojant suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį (2021–2030 m.), mažiausias naujai sutaupomas kiekis kiekvienais metais yra lygus 0,8 mln. tne (100 mln. tne × 0,8 %).

Tada valstybės narės gali apskaičiuoti viso įsipareigojimo taikymo laikotarpio reikalaujamą suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį.

Pavyzdys

Valstybė narė apskaičiavo, kad jos 2016–2018 m. galutinės suvartojamos energijos vidurkis lygus 100 mln. tne. Todėl 2021 m. bendras galutinės sutaupytos energijos kiekis yra (100 × 0,8 % × 1) = 0,8 mln. tne.

Kadangi reikalaujama sutaupyti bent tokį suminį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka kiekvienais metais nuo 2021 m. iki 2030 m. naujai sutaupomam kiekiui, valstybė narė turi apskaičiuoti naujai sutaupomą kiekį kiekvienais paskesniais metais iki 2030 m.

Bendras 2022 m. apskaičiuotas kiekis sudarytų (100 × 0,8 % × 2) = suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis, lygus 1,6 mln. tne (įskaitant 0,8 mln. tne naujai sutaupomo kiekio 2022 m. (toliau pažymėta pilka spalva)).

Kiekvienų vėlesnių metų iki 2030 m. kiekius galima apskaičiuoti tokiu pat būdu. Bendras suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis, kurį reikalaujama sutaupyti per dešimt metų, yra 44,0 mln. tne (100 × 0,8 % × 55).

Metai	2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	2028	2029	2030
Galutinės sutaupytos energijos kiekis (mln. tne)										0,8	Bendras suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis (iki 2030 m.)
									0,8	0,8
								0,8	0,8	0,8
							0,8	0,8	0,8	0,8
						0,8	0,8	0,8	0,8	0,8
					0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8
				0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8
			0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8
		0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8
	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8
Iš viso (mln. tne)	0,8	1,6	2,4	3,2	4,0	4,8	5,6	6,4	7,2	8,0	44,0  (6)

2.2.   Statistinių duomenų rinkinys

2.2.1.   Eurostato duomenų rinkinio naudojimas

Siekdamos nustatyti statistinių duomenų rinkinius 2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpiui, valstybės narės turi naudoti Eurostato duomenų rinkinį, laikomą numatytuoju šaltiniu, naudojamu apskaičiuojant reikalaujamą sutaupyti kiekį (žr. Valdymo reglamento III priedo 1 punkto c papunktį).

2019 m. Eurostatas patikslino energijos balansą remdamasis tarptautinėmis energetikos statistikos rekomendacijomis, kurias paskelbė Jungtinių Tautų Statistikos komisija (7). Valstybių narių efektyvaus energijos vartojimo įnašams ir įpareigojimams taupyti energiją jis nustatė specialią kategoriją „galutinės energijos vartojimas (Europa 2020–2030 m.)“ (8) (kodas FEC2020–2030). Ji apima elementus, kurių reikalaujama pagal EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, o valstybės narės ją turi taikyti vykdydamos pareigą taupyti energiją (9).

Nauja kategorija apima šias aritmetines apibrėžtis, pagrįstas naujausiais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 (10):

Galutinė suvartojama energija (Europa 2020–2030 m.) [Visi produktai iš viso] =

Galutinė suvartojama energija [Visi produktai iš viso]

– Galutinė suvartojama energija [Aplinkos šiluma (šilumos siurbliai)]

+ Tarptautinė aviacija [Visi produktai iš viso]

+ Transformavimo sąnaudos. Aukštakrosnės [Visi produktai iš viso]

– Transformavimo produkcija. Aukštakrosnės [Visi produktai iš viso]

+ Energetikos sektorius. Aukštakrosnės [Kietasis iškastinis kuras]

+ Energetikos sektorius. Aukštakrosnės [Pagamintos dujos]

+ Energetikos sektorius. Aukštakrosnės [Durpės ir durpių produktai]

+ Energetikos sektorius. Aukštakrosnės [Degieji skalūnai ir bitumingasis smėlis]

+ Energetikos sektorius. Aukštakrosnės [Nafta ir naftos produktai]

+ Energetikos sektorius. Aukštakrosnės [Gamtinės dujos]

2.2.2.   Alternatyvių statistikos šaltinių ir ekspertų skaičiavimų naudojimas

Valstybės narės gali naudoti alternatyvius statistikos šaltinius, tačiau privalo paaiškinti ir pagrįsti jų naudojimą bei pranešime Komisijai nurodytų kiekių skirtumą (žr. Valdymo reglamento III priedo 1 punkto c papunktį).

Jeigu tuo metu, kai valstybės narės turi pateikti ataskaitą, tam tikrų metų duomenų nėra, valstybės narės gali panaudoti ekspertų skaičiavimus (vėlgi pagrįsdamos juos pranešime). Jeigu, oficialiems duomenims tapus prieinamiems, esama reikšmingų skirtumų tarp apytiksliai apskaičiuotų ir faktinių skaičių, reikalaujamas sutaupyti kiekis turi būti pakoreguotas pagal pastarąją vertę.

Valstybėms narėms rekomenduojama įverčius kuo skubiau pakoreguoti pagal oficialius duomenis taikant valdymo mechanizmą, kitą kartą teikiant duomenis arba pagal Valdymo reglamentą privalomą ataskaitą (pvz., atnaujintą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP), kuris pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalį turi būti pateiktas iki 2023 m. birželio 30 d.).

2.2.3.   Transporto sektoriuje naudojama energija

Nedarant poveikio EVED 7 straipsnio 2 dalies b punkto (11) taikymui, valstybės narės nebegali į antrojo ir vėlesnių įpareigojimo taikymo laikotarpių bazinio scenarijaus skaičiavimą neįtraukti galutinės energijos vartojimo transporto sektoriuje.

2.2.4.   Savo galutiniam vartojimui pagaminama energija

Nors suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis per pirmąjį įpareigojimo taikymo laikotarpį yra grindžiamas „galutiniams vartotojams parduodamu kiekiu“, antrojo ir vėlesnių laikotarpių skaičiavimo pagrindas EVED tikslingai pakeičiamas į „galutinę suvartojamą energiją“.

Todėl valstybės narės privalo įtraukti savo galutiniam vartojimui pagamintą energiją (pvz., elektros energiją, kurią pagamina fotovoltinės sistemos, šilumą, gaunamą iš saulės energijos kolektorių ar bendrojo atliekų deginimo pramonės sektoriuose) į tų laikotarpių bazinio scenarijaus skaičiavimą.

Eurostato kategorija „galutinė suvartojama energija“ (kodas B 101700 (12)), kuri buvo taikoma, kai buvo derinama ir priimta EVED, apėmė tam tikrus atsinaujinančiuosius išteklius, susijusius su ant pastatų ar juose naudojamomis mažos galios technologijomis (saulės energija, įskaitant energiją, gaunamą iš fotovoltinių sistemų ar saulės energijos kolektorių, vėjo energija, kietoji biomasė, biodujos ir skystieji biodegalai (13)). Į „galutinės suvartojamos energijos“ kategoriją neįtraukta aplinkos šiluma, pvz., naudojama šilumos siurbliuose. Siekiant užtikrinti, kad pareiga taupyti energiją pagal EVED 7 straipsnio 1 dalį, dėl kurios susitarė teisės aktų leidėjai, nebūtų keičiama tikslinant energijos balansą, energijos vartojimo efektyvumo tikslais Eurostatas nustatė ir skelbia specialią kategoriją „galutinė suvartojama energija (Europa 2020–2030 m.)“ (kodas FEC2020–2030), į kurią ir toliau neįtraukiama aplinkos šiluma iki 2030 m. (14).

Tačiau, nors Valdymo reglamento III priedo 1 punkto c papunktyje reikalaujama, kad Eurostato duomenų rinkinys būtų naudojamas kaip numatytasis šaltinis, valstybės narės privalo atsižvelgti į visus turimus duomenis nacionaliniu lygmeniu. Kai jie skiriasi nuo Eurostato duomenų, valstybės narės privalo nurodyti savo nacionalinius šaltinius, jeigu jie tikslesni. Jos privalo juos įtraukti į savo skaičiavimo bazinį scenarijų ir savo NEKSVP nurodyti ir paaiškinti, kurie duomenų šaltiniai buvo naudojami, įskaitant papildomus oficialius ar apytikriai nustatytus galutinės suvartojamos energijos kiekius, kurių neapima Eurostato duomenų rinkinys.

2.3.   Sutaupytos energijos paskirstymas per 2021–2030 m. laikotarpį

Remiantis paskutine EVED 7 straipsnio 1 dalies pastraipa, valstybės narės „nusprendžia, kokiu būdu paskirstyti apskaičiuotą naujos sutaupytos energijos kiekį pagal [kiekvieną įpareigojimo taikymo laikotarpį] su sąlyga, kad kiekvieno įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis“.

Pavyzdžiai

Viena valstybė narė gali nuspręsti ilgainiui sutaupomą kiekį didinti linijiniu būdu; kita gali nuspręsti pradėti taupyti vėliau, tačiau gali reikalauti labiau taupyti įpusėjus ar baigiantis antrajam įpareigojimo taikymo laikotarpiui.

Kita valstybė narė gali nuspręsti paskirstyti reikalaujamą suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį (pvz., 44,0 mln. tne), kaip nurodyta toliau, kol 2021–2030 m. laikotarpiu bus pasiektas reikalaujamas suminis sutaupytas kiekis (darant prielaidą, kad visos priemonės turi ilgalaikį poveikį, užtikrinantį energijos taupymą kasmet bent iki 2030 m.):

Metai	2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	2028	2029	2030
Galutinės sutaupytos energijos kiekis (mln. tne)										0,8	Bendras suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis (iki 2030 m.)
									1,1	1,1
								0,5	0,6	0,6
							0,7	0,7	0,7	0,7
						0,6	0,6	0,6	0,6	0,6
					0,8	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8
				1,0	1,0	1,0	1,0	1,0	1,0	1,0
			1,2	1,2	1,2	1,2	1,2	1,2	1,2	1,2
		0,9	0,9	0,9	0,9	0,9	0,9	0,9	0,9	0,9
	0,4	0,4	0,4	0,4	0,4	0,4	0,4	0,4	0,4	0,4
Iš viso (mln. tne)	0,4	1,3	2,5	3,5	4,3	4,9	5,6	6,1	7,3	8,1	44

Jeigu valstybė narė nustato ar taiko energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą (EVEĮS), nereikalaujama pranešti, kaip ji paskirstys taupymą per įpareigojimo taikymo laikotarpį. Tačiau valstybėms narėms rekomenduojama nustatyti ir pranešti, kaip jos tai padarys. Remiantis Valdymo reglamento III priedo 3.1 punkto b papunkčiu, valstybės narės privalo pranešti suminį ir metinį numatomą sutaupyti kiekį ir savo sistemų taikymo trukmę.

Valstybės narės, kurios nustato ar taiko alternatyvias politikos priemones pagal EVED 7b straipsnį ir (arba) įsteigia ir užtikrina nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą (NEVEF) pagal EVED 20 straipsnio 6 dalį, gali savo nuožiūra paskirstyti reikalaujamą suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį per antrąjį įpareigojimo taikymo laikotarpį. Jos gali, nors ir neprivalo, nustatyti tarpinius laikotarpius, kurie gali būti nevienodos trukmės. Tačiau Valdymo reglamento III priedo 3.2 punkto c papunktyje nustatyta, kad jos turi pranešti „suminį ir metinį numatomą sutaupyti energijos kiekį pagal kiekvieną priemonę ir (arba) sutaupytą energijos kiekį, siejamą su bet kuriais tarpiniais laikotarpiais;“.

3.   KITI REIKALAUJAMO SUTAUPYTI KIEKIO APSKAIČIAVIMO BŪDAI

3.1.   Taupymo rodiklis ir taikymo sritis

EVED 7 straipsnio 2 dalyje numatytos galimybės nedaro įtakos pareigai taupyti energiją pagal EVED 7 straipsnio 1 dalį. Remiantis EVED 7 straipsnio 2 ir 4 dalimis, valstybėms narėms leidžiama taikyti skirtingus skaičiavimo metodus (pvz., atsižvelgti į tam tikras nacionalines aplinkybes), tačiau dėl to neturi sumažėti reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis, t. y. valstybės narės privalo užtikrinti, kad apskaičiuojant kiekį vienu ar daugiau EVED 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų metodų būtų gaunamas tas pats suminis būtinas sutaupytos energijos kiekis, kaip reikalaujama pagal EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą.

Taigi, neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės pasinaudoja EVED 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis, 2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpiu jos privalo užtikrinti, kad iki 2030 m. gruodžio 31 d. būtų pasiektas reikalaujamas suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis, lygus bent 0,8 % naujai sutaupyto metinio kiekio (15). Siekiant užtikrinti, kad pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 4 dalis taikant lanksčias sąlygas nesumažėtų apskaičiuotas būtinas grynasis naujai sutaupytas energijos kiekis, kuris turi būti pasiektas vartojant galutinę energiją įpareigojimo taikymo laikotarpiu, valstybių narių metinės sutaupymo normos turi būti didesnės, nei būtina EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytam suminiam sutaupytos energijos kiekiui pasiekti (16). Valstybės narės neprivalo pasinaudoti EVED 7 straipsnio 2 dalyje numatytomis pasirinkimo galimybėmis.

3.2.   Pasirinkimo galimybės pagal EVED 7 straipsnio 2 dalį

Pagal EVED 7 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms leidžiama apskaičiuoti reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį:

—	taikant metinę taupymo normą galutiniams vartotojams parduodamos energijos arba galutinės suvartojamos energijos kiekiui, kurio vidurkis išvestas pagal 2016–2018 m. laikotarpio duomenis, ir (arba)

—	į apskaičiavimo bazinio lygio scenarijų visiškai arba iš dalies neįtraukiant transporto sektoriuje sunaudojamos energijos, ir (arba)

—	pasinaudojant kuria nors iš EVED 7 straipsnio 4 dalyje nustatytų pasirinkimo galimybių.

3.3.   Savo metinė sutaupymo norma ir apskaičiavimo bazinis scenarijus

Kai valstybės narės pasinaudoja viena ar daugiau pasirinkimo galimybių, pagal EVED 7 straipsnio 3 dalį jos turi nustatyti:

—	savo metinę taupymo normą, kuri bus taikoma apskaičiuojant savo suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį ir kuria užtikrinama, kad reikalaujamas sutaupyti kiekis nebūtų mažesnis, nei tas, kurio reikalaujama pagal EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, ir

—	savo apskaičiavimo bazinį scenarijų, į kurį gali būti visiškai arba iš dalies neįtraukta transporto sektoriuje sunaudojama energija (17).

Šios nuostatos papildo (18) reikalavimus apskaičiuoti metinę naujai sutaupomo kiekio normą ir suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį pagal EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą.

EVED 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės visiškai arba iš dalies neįtraukia transporto sektoriuje sunaudotos energijos į savo apskaičiavimo bazinį scenarijų, ar pasinaudoja kuria nors iš EVED 7 straipsnio 4 dalyje išvardytų galimybių, jos privalo užtikrinti, kad apskaičiuotas grynasis naujai sutaupytos energijos kiekis, kuris turi būti pasiektas vartojant galutinę energiją 2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpiu, būtų ne mažesnis nei kiekis, gaunamas taikant 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą metinę sutaupymo normą, t. y. 0,8 % (Kipro ir Maltos atveju – 0,24 %).

3.4.   Pasirinkimo galimybės pagal EVED 7 straipsnio 4 dalį

2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpiu valstybės narės gali pasinaudoti viena ar daugiau šių pasirinkimo galimybių (EVED 7 straipsnio 4 dalis):

b)	neįtraukti į apskaičiavimą visos ar dalies ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) sektoriuose naudojamos energijos;

c)	į skaičiavimą įtraukti tam tikrą sutaupytos energijos kiekį, pasiektą energijos transformacijos ir perdavimo sektoriuose;

d)	įtraukti kiekį, pasiektą dėl ankstyvų veiksmų, kurių imtasi pasibaigus 2008 m. ir dėl kurių taikymo energija sutaupoma ir po 2020 m.;

e)	įtraukti kiekį, pasiektą dėl atskirų veiksmų, kurie įgyvendinami nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos ir dėl kurių taikymo energija sutaupoma ir po 2020 m.;

f)	neįskaičiuoti 30 % energijos, kuri savoms reikmėms pasigaminama ant pastatų arba juose sumontuotais įrenginiais, įdiegtais dėl politikos priemonių, skatinančių naujai diegti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, kiekio; ir

g)	įtraukti tuos sutaupytos energijos kiekius, kurie viršija 2014–2020 m. įpareigojimo taikymo laikotarpiu reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį.

Remiantis EVED 7 straipsnio 5 dalies b punktu, šiomis galimybėmis galima pasinaudoti tik „pagal 2 ir 3 dalis apskaičiuotam sutaupytos energijos kiekiui“ nustatyti ir pagal jas visas tas kiekis „neturi sumažėti daugiau kaip 35 %“.

Svarbiausia, kad šios galimybės negali būti taikomos siekiant sumažinti bendrą suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį, kurio reikalaujama pagal EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą. Kitaip tariant, neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės visiškai arba iš dalies neįtraukia transporto sektoriuje sunaudotos energijos į savo apskaičiavimo bazinį scenarijų, ar pasinaudoja kuria nors iš galimybių, jos privalo užtikrinti, kad apskaičiuotas grynasis naujai sutaupytos energijos kiekis, kuris turi būti pasiektas vartojant galutinę energiją 2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpiu, būtų ne mažesnis nei kiekis, gaunamas taikant EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą metinę sutaupymo normą (19). To siekiant, EVED 7 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad jos apskaičiuotų sprendimo pasinaudoti viena ar daugiau pasirinkimo galimybių poveikį įpareigojimo taikymo laikotarpiu (20).

EVED 7 straipsnio 4 dalies b ir f punktuose nurodytomis galimybėmis galima pasinaudoti tik apskaičiuojant savo bazinį scenarijų pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis. Kiekius galima atimti iš to skaičiavimo (atsižvelgiant į nustatytus apribojimus).

c, d, e ir g punktuose nurodytos galimybės susijusios su sutaupytos energijos kiekiu ir jomis galima pasinaudoti tik apskaičiuojant reikalaujamą sutaupyti kiekį pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis. Taigi, jomis negalima pasinaudoti siekiant sumažinti privalomą sutaupyti energijos kiekį pagal EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, tačiau jos gali padėti jį pasiekti.

3.4.1.   Pasirinkimo galimybės išsamiau

3.4.1.1.   Visos ar dalies ATLPS sektoriuose naudojamos energijos neįtraukimas (7 straipsnio 4 dalies b punktas)

Jeigu valstybė narė pasinaudoja tik galimybe neįtraukti į apskaičiavimą visos ar dalies parduotos energijos, sunaudotos ATLPS sektoriuje (EVED 7 straipsnio 4 dalies b punktas), ji turi nustatyti, kuris pateiktos ar mažmena parduotos energijos kiekis yra naudojamas toms pramoninės veiklos rūšims. Skaičiavimas grindžiamas energija, naudojama veiklos rūšims, išvardytoms ATLPS direktyvos (21) I priede.

Tada tame priede išvardytai „energetinei veiklai“ naudojama energija (deginimo įrenginiai, kurių vardinė šiluminė galia didesnė nei 20 MW (išskyrus įrenginius pavojingoms ir komunalinėms atliekoms deginti), naftos perdirbimo įrenginiai ir koksavimo krosnys) ir aviacijoje naudojama energija išskaičiuojama iš to kiekio (22).

3.4.1.2.   Sutaupytos energijos kiekis, pasiektas energijos transformavimo ir perdavimo sektoriuose (7 straipsnio 4 dalies c punktas)

Pagal EVED 7 straipsnio 4 dalies c punktą valstybėms narėms leidžiama įtraukti sutaupytos energijos kiekį, pasiektą įgyvendinant EVED 14 straipsnio 4 dalį ir 5 dalies b punktą ir 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktus energijos transformavimo, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūrą, į sutaupytą energijos kiekį, apskaičiuotą pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis (23).

3.4.1.3.   Sutaupytos energijos kiekis, pasiektas dėl atskirų veiksmų, naujai įgyvendinamų nuo 2008 m. gruodžio 31 d. (7 straipsnio 4 dalies d punktas)

Jeigu valstybė narė sutaupytos energijos kiekį, pasiektą dėl atskirų naujų veiksmų, įgyvendinamų nuo 2008 m. gruodžio 31 d., įskaičiuoja į reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, 2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpio atžvilgiu šie veiksmai turi ir toliau daryti poveikį po 2020 m., t. y. dėl jų taikymo energija turi būti naujai sutaupoma po 2020 m. gruodžio 31 d. EVED 2 straipsnio 19 dalyje „atskiri veiksmai“ apibrėžiami kaip veiksmai, kurių rezultatas yra patikrinamas ir išmatuojamas ar įvertinamas energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas ir kurių imamasi įgyvendinant politikos priemonę. Be to, sutaupytos energijos kiekis turi būti pamatuotas ir patikrintas.

3.4.1.4.   Atskiri veiksmai, įgyvendinami nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos (7 straipsnio 4 dalies e punktas)

Remiantis EVED 7 straipsnio 4 dalies e punktu, valstybė narė gali įskaičiuoti sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia politikos priemonės, į sutaupytą kiekį, apskaičiuotą pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu ji gali įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų, kurie įgyvendinami nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl kurių taikymo energijos sutaupoma ir vėliau.

EVED 7 straipsnio 4 dalies d punkte minimas atskirų veiksmų įgyvendinimas nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o EVED 7 straipsnio 4 dalies e punktas taikomas tik atskiriems veiksmams, įgyvendinamiems nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šis skirtumas svarbus tais atvejais, kai valstybės narės numato, kad 2008 m. įgyvendinto veiksmo gyvavimo trukmė bus iki 21 metų, o įgyvendinto 2018 m. – atitinkamai iki 12 metų. Praktiškai tai reiškia, kad pirmas atvejis yra susijęs, pvz., su veiksmais, kurių gyvavimo trukmė yra ilga, pvz., pastato atitvarų izoliacija.

3.4.1.5.   Energija, kuri savoms reikmėms pasigaminama ant pastatų ar juose naujai sumontuotuose energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiuose (7 straipsnio 4 dalies f punktas)

Ši galimybė leidžia valstybėms narėms neįtraukti patikrinamo energijos, kuri savoms reikmėms pasigaminama ant pastatų ar juose sumontuotuose naujuose energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiuose, kiekio į sutaupytos energijos kiekio skaičiavimą pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Jos taikymas ribojamas trimis aspektais:

—	į bazinio scenarijaus skaičiavimą gali būti neįtraukiama ne daugiau kaip 30 % energijos, kuri savoms reikmėms pasigaminama ant pastatų ar juose sumontuotais naujais energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiais,

—	dėl to pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis apskaičiuotas kiekis neturi sumažėti daugiau nei 35 % ir

—	tokios energijos kiekis turi būti įtrauktas į privalomo sutaupyti kiekio skaičiavimą pagal EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą.

EVED V priedo 2 punkto e papunktyje nustatyta, kaip sutaupytos energijos kiekis, pasiektas taikant priemones, skatinančias ant pastatų arba juose montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, gali būti įskaičiuojamas į reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį pagal EVED 7 straipsnio 1 dalį (24). Kiekio ribojimai netaikomi.

Kadangi EVED 7 straipsnio 4 dalies f punkte minimas „patikrinamas energijos, kuri savoms reikmėms pasigaminama ant pastatų arba juose sumontuotais įrenginiais, kiekis“ (25) (ne faktiškai sunaudotas kiekis), valstybės narės turi nustatyti ir patikrinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį (ktne, MW ar analogiškais vienetais), kuris taikant politikos priemones, skatinančias diegti naujus įrenginius 2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpiu bus pagamintas savo reikmėms ant pastatų. Kadangi nuostatoje paminėtas „patikrinamas kiekis“, atliekant šį skaičiavimą galima atsižvelgti į numatytą vidutinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, kuris bus pagamintas savoms reikmėms 2021–2030 m. tik įrenginiais, sumontuotais ant pastatų ar juose po 2020 m. gruodžio 31 d.

Pagal Valdymo reglamento 21 straipsnio b punkto 3 papunktį valstybės narės turi į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukti informaciją apie nacionalinių EVEĮS ir alternatyvių politikos priemonių įgyvendinimą. Todėl nuo 2021 m. kovo 15 d. (ir vėliau kas dvejus metus) jos turi teikti informaciją apie faktinį energijos, kuri pasigaminama savoms reikmėms ant pastatų ir juose sumontuotais naujais energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiais, kiekį.

Orientacinis ir neišsamus pavyzdys

Toliau pateiktoje lentelėje su neišsamiu technologijų sąrašu parodyta, koks energijos kiekis gali būti neįtraukiamas į reikalaujamo sutaupyti energijos kiekio skaičiavimą. Pavyzdžiui, saulės šilumos ir (arba) dujinio katilo įrenginys gali pagaminti 1 000 kWh atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurios 30 % (300 kWh) gali būti neįtraukiama į skaičiavimą (jeigu gauta vertė neviršija 35 % reikalaujamo sutaupyti kiekio):

Technologijos tipas		Galutinės energijos poreikis (kWh)	Ant pastatų pagaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis (%)	Pagamintos energijos kiekis, kurį galima skaičiuoti kaip numatytą sutaupytos energijos sumažėjimą (kWh)	30 % energijos, kuri gali būti neįskaičiuojama į reikalaujamą sutaupyti kiekį (kWh)
1)	Dujinis kondensacinis katilas	10 526	0	0
2)	Malkomis kūrenamas kondensacinis katilas	10 870	100	10 870	3 261
3)	Šilumos siurblys (prijungtas prie elektros tinklo)	2 857	0	0
4)	Saulės šilumos įrenginys su dujiniu katilu	10 474	~10	1 000	300
	saulės šilumos įrenginys	1 000	100	1 000	300
	dujinis kondensacinis katilas	9 474	0	0
5)	fotovoltinis įrenginys	3 500	100	3 500	1 050

3.4.1.6.   Sutaupytos energijos kiekis, viršijantis pirmuoju įpareigojimo taikymo laikotarpiu reikalaujamą sutaupyti kiekį (7 straipsnio 4 dalies g punktas)

Valstybės narės gali įskaičiuoti sutaupytos energijos kiekį, kuris viršija pirmuoju įpareigojimo taikymo laikotarpiu (2014–2020 m.) reikalaujamą sutaupyti kiekį, į skaičiavimą pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu:

—	tas kiekis sutaupytas dėl atskirų veiksmų pagal EVEĮS ar alternatyvių politikos priemonių taikymo ir

—	valstybė narė savo nacionaliniame efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane nurodė atitinkamas politikos priemones ir apie jas pranešė savo pažangos ataskaitoje, teikiamoje pagal 24 straipsnio 2 dalį (26).

4.   POLITIKOS PRIEMONIŲ PASIRINKIMAS SIEKIANT REIKALAUJAMO SUMINIO GALUTINĖS SUTAUPYTOS ENERGIJOS KIEKIO

Remiantis EVED 7 straipsnio 10 dalimi, valstybės narės privalo pasiekti reikalaujamą suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį:

—	nustatydamos EVEĮS,

—	patvirtindamos alternatyvias politikos priemones arba

—	imdamosi abiejų veiksmų.

EVED 7 straipsnyje paaiškinta, kad EVEĮS ir alternatyvios politikos priemonės šiuo požiūriu yra vienodai tinkamos. Valstybės narės gali veikti labai lanksčiai ir savo nuožiūra iš įvairių tipų sistemų išsirinkti labiausiai konkrečią jų padėtį ir aplinkybes atitinkančią sistemą (27).

Remiantis EVED 7a straipsnio 1 dalimi ir 7b straipsnio 1 dalimi, visos politikos priemonės turi būti specialiai sukurtos vykdyti pareigai taupyti energiją pagal EVED 7 straipsnio 1 dalį ir turi padėti pasiekti „galutinės sutaupytos energijos kiekį“„tarp galutinių vartotojų“. Tačiau politikos priemone gali būti siekiama ir kitų tikslų ar sprendžiami kiti uždaviniai (pvz., pagal energetikos politiką tenkinti poreikį išsaugoti, apsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę arba skatinti apdairų ir racionalų gamtinių išteklių naudojimą).

EVED 2 straipsnio 18 dalyje politikos priemonė apibrėžiama kaip reguliavimo, finansinė, fiskalinė, savanoriška arba informacijos teikimo priemonė, oficialiai nustatyta ir įgyvendinama valstybėje narėje siekiant sukurti palankias sąlygas, nustatyti reikalavimus ar paskatas, kurie būtų palankūs tam, kad rinkos dalyviai teiktų ir įsigytų energetines paslaugas ir imtųsi kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių. Politikos priemonės, skirtos remti tik politikos tikslams, kurie nėra susiję su energijos vartojimo efektyvumu, sukurtos tik energetinėms paslaugoms teikti ar pirkti arba skatinančios galutinės energijos taupymą, kuris užtikrinamas ne tarp galutinių vartotojų, negali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal EVED 7 straipsnį. Bet kuriuo atveju valstybėms narėms reikės atidžiai įvertinti priemones ir įrodyti, kad sutaupyta energija gali būti tiesiogiai priskiriama toms priemonėms.

Neatsižvelgiant į tai, ar valstybė narė nusprendžia taikyti EVEĮS, ar patvirtinti alternatyvias politikos priemones, ji privalo užtikrinti, kad politikos priemonės būtų tinkamos reikalaujamam suminiam galutinės sutaupytos energijos kiekiui pasiekti iki 2030 m. gruodžio 31 d. (arba per vėlesnį taupymo laikotarpį, priklausomai nuo to, kada priemonės parengtos).

Nustatant politikos priemones aktualus toliau pateiktas neišsamus apibrėžčių sąrašas (iš dalies pakeistoje EVED jos nepakeistos):

EVED 2 straipsnis

„4.	energijos vartojimo efektyvumas – sukurto darbo rezultato, paslaugų, prekių ar gautos energijos ir energijos sąnaudų santykis;

5.

sutaupyta energija – sutaupytos energijos kiekis, kuris nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant suvartojimą prieš tai ir po to, kai buvo įgyvendinta energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, tuo pačiu užtikrinant suvartoto energijos kiekio normalizavimą atsižvelgiant į išorės sąlygas, darančias poveikį energijos vartojimui;

6.	energijos vartojimo efektyvumo didinimas – energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas dėl technologinių, elgsenos ir (arba) ekonominių pokyčių;“

„14.	įpareigotoji šalis – energijos skirstytojas arba mažmeninės prekybos energija įmonė, kuriai privalomos 7 straipsnyje nurodytos nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos;

15.	įgaliotoji šalis – juridinis asmuo, kuriam Vyriausybė ar kita viešoji organizacija suteikė įgaliojimus Vyriausybės ar kitos viešosios organizacijos vardu kurti, valdyti ar taikyti finansavimo sistemą;

16.	dalyvaujančioji šalis – įmonė arba viešoji organizacija, kuri yra įsipareigojusi pagal savanorišką susitarimą pasiekti tam tikrus tikslus arba kuriai taikoma nacionalinė reguliavimo politikos priemonė;

17.

įgyvendinančioji valdžios institucija – viešosios teisės reglamentuojamas subjektas, atsakingas už įgyvendinimą arba stebėseną energijos arba anglies dioksido apmokestinimo, finansinių sistemų ir priemonių, fiskalinių paskatų, standartų ir normų, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemų, mokymo arba švietimo srityse;

18.

politikos priemonė – reguliavimo, finansinė, fiskalinė, savanoriška arba informacijos teikimo priemonė, oficialiai nustatyta ir įgyvendinama valstybėje narėje siekiant sukurti palankias sąlygas, nustatyti reikalavimus ar paskatas, kurie būtų palankūs tam, kad rinkos dalyviai teiktų ir įsigytų energetines paslaugas ir imtųsi kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių;

19.	atskiri veiksmai – veiksmai, kurių rezultatas yra patikrinamas ir išmatuojamas ar įvertinamas energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, ir kurių imamasi įgyvendinant politikos priemonę;

20.	energijos skirstytojas – fizinis ar juridinis asmuo (įskaitant skirstymo sistemos operatorių), atsakingas už energijos transportavimą siekiant ją pateikti galutiniams vartotojams arba paskirstymo centrams, parduodantiems energiją galutiniams vartotojams;

21.	skirstymo sistemos operatorius – skirstymo sistemos operatorius, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvoje 2009/72/EB ir Direktyvoje 2009/73/EB;

22.	mažmeninės prekybos energija įmonė – fizinis arba juridinis asmuo, kuris parduoda energiją galutiniams vartotojams;

23.	galutinis vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris įsigyja energiją galutiniam vartojimui;

24.	energetinių paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis energetines paslaugas arba kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinio vartotojo įrenginiams ar galutinio vartotojo patalpose;“

Remiantis EVED 7 straipsnio 10 dalimi, valstybės narės gali įskaičiuoti sutaupytos energijos kiekį, kurį lemia naujos politikos priemonės, patvirtintos per 2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpį. Taip pat jos gali įskaičiuoti sutaupytos energijos kiekį, kurį lemia politikos priemonės, patvirtintos per 2014–2020 m. įpareigojimo taikymo laikotarpį (ar anksčiau), jeigu jos atitinka EVED 7, 7a ar 7b straipsnių reikalavimus.

Valstybės narės gali įskaičiuoti sutaupytos energijos kiekį, kurį lemia priemonės, patvirtintos iki 2020 m. gruodžio 31 d. ar vėliau, tik jeigu dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų, kurie įgyvendinami po 2020 m. gruodžio 31 d. ir iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Priemonių, veiksmų ir taupymo pavyzdžiai

Finansinės paramos programa, skirta pastatų renovacijai siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą, pradėta įgyvendinti 2010 m. Kol ji įgyvendinama ir pagal ją per atitinkamą laikotarpį vykdomi nauji renovacijos darbai, sutaupomos energijos kiekis, pasiektas vykdant šiuos naujus renovacijos darbus, gali būti įskaičiuojamas į antruoju įpareigojimo taikymo laikotarpiu reikalaujamą sutaupyti kiekį.

Iki 2021 m. įvestas degalų mokestis siekiant paskatinti įprotį taupyti ir padidinti transporto efektyvumą. Kol jis taikomas ir galima pamatuoti ir patikrinti poveikį elgesiui atsižvelgiant į naujausių kainų elastingumą, sutaupytos energijos kiekis, pasiekiamas taikant šią priemonę, gali būti įskaičiuojamas į antruoju įpareigojimo taikymo laikotarpiu reikalaujamą sutaupyti kiekį.

4.1.   Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos

Pagrindinė priežastis, dėl kurios nusprendžiama įgyvendinti EVEĮS, kad būtų pasiektas suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis, reikalaujamas pagal EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, gali būti ta, kad energijos tiekėjai, mažmenininkai ir skirstytojai turi daugiausiai galimybių nustatyti savo klientų sutaupomos energijos kiekį ir galės taupyti energiją taikydami energetinių paslaugų verslo modelius. Šiuo atveju valstybė narė turi nacionaliniu lygmeniu paskirti vieną ar daugiau įpareigotųjų šalių (28), kurios turi užtikrinti energijos taupymą tarp galutinių vartotojų (29). Įpareigotoji šalis skiriama pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, kaip nustatyta EVED 7a straipsnio 2 dalyje.

Skirdamos įpareigotąsias šalis pagal EVEĮS, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-561/16. Teismas nustatė, kad valstybės narės gali „energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimus nustatyti tik tam tikroms konkrečioms energetikos sektoriaus įmonėms, jeigu tos įmonės įpareigotosiomis šalimis paskiriamos tikrai remiantis aiškiai išdėstytais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, o tai turi išsiaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas“ (30).

Be to, valstybės narės turi nustatyti, kokį sutaupytos energijos kiekį turi pasiekti kiekviena įpareigotoji šalis (įpareigotųjų šalių pakategorė). Tada šiuos kiekius būtina priskirti kiekvienai įpareigotajai šaliai siekiant patikrinti, ar ji įvykdė savo įpareigojimus.

Remiantis 7a straipsnio 4 dalimi, valstybėms narėms leidžiama kiekvienai įpareigotajai šaliai reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį išreikšti suvartotos galutinės arba pirminės energijos kiekiu (31), naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus.

Valstybės narės taip pat gali nuspręsti leisti arba nurodyti įpareigotosioms šalims visiškai ar iš dalies įvykdyti pagal nacionalinę teisę joms nustatytą pareigą prisidėti prie NEVEF (32). Jos gali leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai (33) ar kitos trečiosios šalys. Remiantis EVED 7a straipsnio 6 dalies a punktu, jos turi užtikrinti, kad sutaupytos energijos kiekio sertifikavimas būtų vykdomas laikantis aiškaus, skaidraus ir visiems rinkos dalyviams atviro patvirtinimo proceso, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas (34).

EVED 7a straipsnio 3 dalyje paaiškinama, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad vykdydamos savo įpareigojimus prekybos energija įmonės nesudarytų jokių kliūčių vartotojų galimybei pakeisti vieną tiekėją kitu.

Pagal EVED 7a straipsnio 5 dalį valstybės narės turi įdiegti matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, pagal kurias būtų atliekamas dokumentuotas įpareigotųjų šalių įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių bent statistiškai reikšmingos dalies ir reprezentatyviojo ėminio patikrinimas (35).

Pagal EVED 7a straipsnio 6 dalies b punktą valstybės narės gali numatyti galimybę „kaupti ir skolintis“, t. y. leisti įpareigotosioms šalims skaičiuoti konkrečiais metais sutaupytą kiekį tarsi jis būtų sutaupytas bet kuriais iš 4 ankstesnių ar 3 paskesnių metų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ši lanksti sąlyga:

—	taikoma tik sutaupytos energijos kiekiui, kurį lemia EVEĮS, įgyvendinamos nuo 2014 m. sausio 1 d., bet ne alternatyvioms politikos priemonėms ir

—	yra ribota – valstybės narės gali leisti įpareigotosioms šalims „kaupti arba skolintis“ tik per įpareigojimo taikymo laikotarpį.

Kitaip tariant, 2014–2020 m. sutaupytas kiekis po 2020 m. gruodžio 31 d. neturi būti „sukauptas ar pasiskolintas“. Per 2021–2030 m. laikotarpį sutaupytas kiekis neturi būti „sukauptas ar pasiskolintas“ iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba po 2030 m. gruodžio 31 d. Po 2010 m. ir iki 2014 m. sausio 1 d. sutaupytas kiekis negali būti „sukauptas ar pasiskolintas“ remiantis EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktu.

Kadangi EVED 7 straipsnio 8 dalyje aiškiai numatyta nukrypti leidžianti nuostata, jos taikymas yra ribotas ir galimas tik pagal EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą.

Pavyzdžiai

2014 m. sutaupytos energijos kiekis (taikant EVEĮS) gali būti skaičiuojamas tarsi sutaupytas 2017 m.

2014 m. sutaupytos energijos kiekis (taikant EVEĮS) negali būti skaičiuojamas už 2021 m.

2018 m. sutaupytos energijos kiekis (taikant EVEĮS) gali būti skaičiuojamas už 2014 m.

EVED 7a straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės „įvertina vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų poveikį tarptautinę konkurenciją patiriančių energijai imlių sektorių konkurencingumui ir, jei tikslinga, imasi priemonių kuo labiau jį sumažinti“.

Apskritai su tuo susijusios dviejų rūšių išlaidos:

—	investicijų sąnaudos ir

—	administracinės išlaidos (įskaitant stebėseną ir ataskaitų teikimą).

Savo poveikio vertinime (36), remdamasi turimais įrodymais, Komisija parodė, kad EVEĮS yra labai ekonomiškai efektyvios. Įgyvendindamos tokias sistemas, įpareigotosios šalys privalo užtikrinti, kad galutinės energijos taupymas būtų pasiektas mažiausiomis (investicinėmis ir administracinėmis) sąnaudomis, ypač jeigu šios išlaidos tenka galutiniams vartotojams. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, jeigu įpareigotosios šalys nusprendžia įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys.

Remiantis EVED 7a straipsnio 7 dalimi, valstybės narės turi „kasmet skelbti kiekvienos įpareigotosios šalies arba kiekvienos įpareigotųjų šalių pakategorės sutaupytos energijos kiekį ir bendrą įgyvendinant sistemą sutaupytos energijos kiekį“. Jos gali šią informaciją skelbti kartu su kitais duomenimis, kuriuos jos turi skelbti viešai. Tai, kad tokius duomenis paskelbia kitos šalys, pvz., Komisija, jų neatleidžia nuo šio įpareigojimo.

4.2.   Alternatyvios politikos priemonės

EVED paaiškinta, kad valstybėms narėms turi būti suteiktos plačios galimybės veikti lanksčiai rengiant ir įgyvendinant alternatyvias politikos priemones. Nors EVED nebeišvardyta priemonių rūšių, EVED 2 straipsnio 18 dalyje nurodytoje termino „politikos priemonė“ apibrėžtyje pateikiamas neišsamus galimų jų rūšių sąrašas, t. y. „reguliavimo, finansinės, fiskalinės, savanoriškos arba informacijos teikimo priemonės, kurios turi būti oficialiai nustatytos ir įgyvendinamos valstybėje narėje siekiant sukurti palankias sąlygas, nustatyti reikalavimus ar paskatas, kurie būtų palankūs tam, kad rinkos dalyviai teiktų ir įsigytų energetines paslaugas ir imtųsi kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių“.

Valstybės narės gali numatyti galimybę stiprinti vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendruomenių vaidmenį padedant įgyvendinti alternatyvias politikos priemones (37).

EVED V priedo 3 punkte nustatyti alternatyvių politikos priemonių rengimo ir administravimo reikalavimai:

„a)	dėl politikos priemonių ir atskirų veiksmų sutaupomas patikrinamas galutinės energijos kiekis;

b)	aiškiai apibrėžiama kiekvienos dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos (priklausomai nuo to, kas aktualu) atsakomybė;

c)	energijos, kuri yra arba bus sutaupyta, kiekis nustatomas skaidriu būdu;

d)	pagal politikos priemonę reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis arba kiekis, kuris turi būti pasiektas, išreiškiamas suvartotos galutinės arba pirminės energijos kiekiu, naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;

e)	parengiama ir viešai skelbiama metinė ataskaita apie energijos, kurią sutaupė įgaliotosios šalys, dalyvaujančiosios šalys ir įgyvendinančiosios valdžios institucijos, kiekį, taip pat metinių energijos taupymo tendencijų duomenys;

f)	rezultatai stebimi ir imamasi atitinkamų priemonių, jei daroma pažanga yra nepakankama;

g)	dėl atskiro veiksmo sutaupytos energijos kiekį gali nurodyti ne daugiau kaip viena šalis;

h)	įrodoma, kad dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos veikla buvo reikšminga nurodytam energijos kiekiui sutaupyti.“

EVED 7b straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi įdiegti matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, pagal kurias būtų atliekamas dokumentuotas dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių (išskyrus apmokestinimą) bent statistiškai reikšmingos dalies ir reprezentatyviojo ėminio patikrinimas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad:

—	matavimas, kontrolė ir tikrinimas turi būti atliekami nepriklausomai nuo tų šalių (38) ir

—	„statistiškai reikšminga dalis ir reprezentatyvusis ėminys“ turi būti suprantami kaip duomenų dalis, tiksliai parodanti statistinį energijos taupymo priemonių skaičių ir todėl leidžianti daryti pagrįstai patikimas išvadas dėl pasitikėjimo priemonių visuma.

4.2.1.   Finansavimo sistemos ir priemonės bei fiskalinės paskatos

Tai valstybės narės nustatytos politikos priemonės, pagal kurias teikiant piniginę ir fiskalinę paskatą skatinama taikyti efektyvaus energijos vartojimo technologiją ar metodus ir kurios lemia galutinės energijos vartojimo mažėjimą (39).

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad:

—	poveikis turi būti matuojamas, kontroliuojamas ir tikrinamas nepriklausomai nuo dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių (40) ir

—

finansavimo sistemų ar priemonių atveju finansavimas turėtų būti skiriamas iš: — viešųjų (Europos ar nacionalinių) šaltinių arba — ir viešųjų (Europos ar nacionalinių), ir privačių šaltinių (pvz., bankų, investicinių fondų, pensijų fondų), aiškiai numatytų atskiriems veiksmams, kuriais skatinamas galutinės energijos taupymas, įgyvendinti.

4.2.2.   Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo fondas

Remdamosi EVED 20 straipsnio 6 dalimi, valstybės narės gali įsteigti NEVEF kaip alternatyvią politikos priemonę arba kaip EVEĮS dalį, kad įpareigotosios šalys galėtų visiškai ar iš dalies įvykdyti savo įpareigojimą taupyti įnašo į fondą forma.

Jeigu valstybė narė nustato metinių įnašų į NEVEF priemonę kaip pagrindinį energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų vykdymo būdą, jos nacionalinės teisės aktai turi užtikrinti, kad:

—	sutaupytos energijos kiekis būtų lygiavertis pagal EVEĮS sutaupytos energijos kiekiui ir

—	finansuojamos priemonės atitiktų EVED 7b straipsnio, 20 straipsnio 6 dalies ir V priedo 3 punkto reikalavimus (41).

NEVEF gali būti bet kuris valstybės narės įsteigtas fondas, kurio tikslas – remti nacionalines energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvas. Jis gali būti kuriamas ekonominės ir finansinės paramos sistemoms, techninei pagalbai, mokymui ir informavimui arba kitoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms finansuoti, siekiant padėti siekti ES teisės tikslų (42). Apskritai viešosios lėšos (pvz., skirtos rinkos nepakankamumui mažinti – išlaidų kategorijoms ar priemonėms, kurioms įprastai netaikomi rinkos mechanizmai) ir privatus kapitalas taip pat galėtų būti naudojami kartu, kad būtų pasiūlyti efektyvesni sprendimai.

Remiantis EVED 7 straipsniu, finansavimas turi būti skiriamas iš:

—	viešųjų (Europos ar nacionalinių) šaltinių arba

—	ir viešųjų (Europos ar nacionalinių), ir privačių šaltinių (pvz., bankų, investicinių fondų, pensijų fondų, įpareigotųjų šalių), aiškiai numatytų atskiriems veiksmams, kuriais skatinamas galutinės energijos taupymas, įgyvendinti.

4.2.3.   Taisyklės ir savanoriški susitarimai

Tai valstybės narės nustatytos politikos priemonės, kuriomis skatinama taikyti efektyvaus energijos vartojimo technologijas ar metodus ir kurios lemia galutinės energijos vartojimo mažėjimą. Tai gali būti:

—	teisiškai privalomos priemonės, kuriomis nustatomos konkrečios technologijos ar metodai, arba

—	savanoriški susitarimai, kuriais įmonės ar vietos valdžios institucijos įsipareigoja imtis konkrečių veiksmų (43).

„Dalyvaujančiosios šalys“ apima „įmones arba viešąsias organizacijas, kurios yra įsipareigojusios pagal savanorišką susitarimą pasiekti tam tikrus tikslus arba kurioms taikoma nacionalinė reguliavimo politikos priemonė“.

4.2.4.   Standartai ir normos

Tai valstybės narės nustatytos politikos priemonės, kuriomis siekiama didinti (pavyzdžiui) produktų, paslaugų, pastatų ir transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą (44). Pagal šias sistemas šalys yra „įgyvendinančiosios valdžios institucijos“.

4.2.5.   Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemos

Tai valstybės narės nustatytos ženklinimo sistemos, išskyrus sistemas, privalomas pagal ES teisę (pvz., taikant energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo nuostatas arba Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentą (45) sutaupytos energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas) (46).

Kitos įgyvendinamos politikos priemonės taip pat gali turėti poveikį sutaupytos energijos kiekiui, todėl pokyčiai, stebimi nuo priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami ne vien tik tai priemonei. Būtina atidžiai įvertinti ženklinimo sistemos poveikį, siekiant nustatyti ryšį su atskiru veiksmu, lemiančiu energijos taupymą, kuris gali būti priskiriamas tam veiksmui.

4.2.6.   Mokymas ir švietimas, taip pat konsultavimo energijos vartojimo efektyvumo klausimais programos

Tai valstybės narės nustatytos politikos priemonės, kuriomis skatinama taikyti efektyvaus energijos vartojimo technologiją ar metodus ir kurios lemia galutinės energijos vartojimo mažėjimą, rengiant (pavyzdžiui) energijos vartojimo auditorių mokymo programas, energijos naudojimo vadybos specialistų švietimo programas ar namų ūkiams skirtas konsultavimo energijos vartojimo efektyvumo klausimais programas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad:

—	tokias priemones turi kontroliuoti įgyvendinančioji valdžios institucija ir

—	būtina atidžiai įvertinti jų poveikį, siekiant nustatyti: — ryšį tarp mokymo ar švietimo veiklos ir jai priskiriamo atskiro veiksmo ir — galimo programų poveikio laikotarpį (47).

4.2.7.   Kitos alternatyvios priemonės

Alternatyvių politikos priemonių sąrašas yra neišsamus, gali būti taikomos ir kitos politikos priemonės. Tačiau savo pranešime Komisijai valstybės narės turi paaiškinti, kaip užtikrinamas lygiavertis sutaupytos energijos kiekis, stebėsena ir patikrinimas (48).

Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatuose – svarbios energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į nustatytus ES didelio užmojo klimato srities ir energetikos 2030 m. tikslus bei visuotinį įsipareigojimą pagal Paryžiaus susitarimą. Todėl galima pripažinti, kad politikos priemonėmis, kuriomis skatinama ant pastatų arba juose montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, taip pat vykdoma pareiga taupyti energiją (49).

Priemonėmis turi būti skatinama sutaupyti galutinės energijos, palyginti su technologija, kurią jos pakeičia. Pavyzdžiui, galima nurodyti energijos kiekį, sutaupytą pastatuose pradėjus naudoti efektyvesnes šildymo ar vėsinimo sistemas ar karšto vandens ruošimo technologijas, neatsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių energija. Toks sutaupytos energijos kiekis atitinka reikalavimus, net jeigu alternatyvi politikos priemonė nėra skirta visų pirma energijos vartojimo efektyvumui didinti, su sąlyga, kad valstybė narė gali įrodyti, kad jis yra papildomas, išmatuojamas ir patikrinamas pagal EVED V priede nustatytus metodus ir principus.

4.2.8.   Energijos arba CO2 mokesčiai

Reikalavimus gali atitikti valstybių narių mokesčių priemonės skirtos galutinės energijos vartojimui mažinti. Valstybės narės taip pat gali mokesčių priemones taikyti kartu su kitomis priemonėmis, pvz., subsidijomis (50).

Į energijos vartojimo efektyvumą orientuotu apmokestinimu siekiama mažinti dėl energijos vartojimo atsiradusį rinkos nepakankamumą taikant mokestį ar rinkliavą tam tikrų rūšių energijos šaltiniams ar energijos naudojimui. CO2, arba anglies dioksido, mokesčiai taip pat gali paskatinti imtis atskirų veiksmų, kuriais pereinama prie energijos šaltinių, išskiriančių mažesnį CO2 kiekį. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tokia šaltinių kontrolė nebūtinai lemia didesnį energijos vartojimo efektyvumą.

Mokesčių priemonių taikymo tikslas – priversti vartotojus ir gamintojus sumokėti socialinę prekės kainą (taip pat ir susijusią su išmetamu anglies dioksidu ir šiltnamio efektu).

Praktikoje priemones (51) paprastai sudaro:

—

tiesioginės priemonės – jos apima mokesčius, tiesiogiai susijusius su išoriniu poveikiu, t. y. veikla, kuri daro poveikį nesusijusiai trečiajai šaliai. Šios rūšies priemonė taikoma darant prielaidą, kad rinkos nepakankamumas yra akivaizdus ir gali būti kiekybiškai įvertintas (pavyzdys – anglies dioksido mokesčiai), ir

—	netiesioginės priemonės – tai mokesčiai, susiję su vartojimo prekėmis, turinčiomis išorinį poveikį (pvz., degalai, kuriems degant išsiskiria anglies dioksidas), ar su tokiu poveikiu susijusiomis vartojimo prekėmis (pvz., tokius degalus naudojančiais automobiliais).

Valstybės narės gali nustatyti naujas mokesčių priemones siekdamos vykdyti pareigą taupyti energiją naujuoju laikotarpiu (2021–2030 m.) ir (arba) gali toliau taikyti nuo pirmo laikotarpio (2014–2020 m.) esamas priemones.

Nustatant sutaupytos energijos kiekį, kuris gali būti nurodomas kaip papildomas (52), V priedo 2 punkto a papunktyje teigiama, kad „valstybės narės atsižvelgia į tai, kokia būtų energijos vartojimo ir paklausos raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės, įvertindamos bent šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;“.

Be to, apskaičiuodamos mokesčių priemonių poveikį, valstybės narės turi atsižvelgti į V priedo 4 punkto reikalavimus:

„a)	dėl apmokestinimo priemonių taikymo sutaupytos energijos kiekis įskaitomas tik jei tos priemonės viršija minimalius kurui taikomo apmokestinimo lygius, kaip reikalaujama Tarybos direktyvose 2003/96/EB arba 2006/112/EB;

b)	apskaičiuojant (energijos produktų) apmokestinimo priemonių poveikį, kainų elastingumas atitinka energijos paklausos reakciją į kainų pokyčius ir nustatomas remiantis naujais ir reprezentatyviais oficialių šaltinių duomenimis;

c)	energijos, sutaupytos taikant papildomas mokesčių politikos priemones, įskaitant fiskalines paskatas ar mokėjimą fondui, kiekis skaičiuojamas atskirai.“

Valstybės narės turėtų įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama viršyti ES teisėje nustatytus minimalius lygius, tarp jų

—	minimalius energetikos produktams ir elektrai taikomo apmokestinimo lygius (53) ir

—	bendros PVM sistemos nuostatas (54), susijusias su energiją naudojančiais gaminiais ir prekėmis.

Apskaičiuodamos savo (energijos) apmokestinimo priemonių poveikį, valstybės narės turėtų atsižvelgti į kainų elastingumą (jis rodo energijos paklausos reakciją į kainų pokyčius), nustatomą remiantis naujais ir reprezentatyviais oficialių šaltinių duomenimis (55). Remdamosi Valdymo reglamento III priedo 3.3 punkto f papunkčiu, valstybės narės privalo teikti informaciją apie savo skaičiavimo metodiką, įskaitant taikytą kainų elastingumą ir tai, kaip jis buvo nustatytas pagal EVED V priedo 4 punktą.

Remiantis EVED V priedo 4 punkto c papunkčiu, svarbu įvertinti mokesčių priemonių santykį su kitomis politikos priemonėmis. Apskaičiuojant kartu su kitomis priemonėmis taikomų mokesčių priemonių poveikį, valstybėms narėms rekomenduojama remtis:

—	tik trumpalaikiu elastingumu arba

—	trumpalaikiu ir ilgalaikiu elastingumu, nenurodant pagal kitas priemones sutaupytos energijos kiekio (t. y. mokesčių priemonę laikyti priemonių rinkinio pagrindine politikos priemone).

Jeigu mokesčių priemonės įgyvendintos iki 2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpio, valstybės narės turėtų ypatingą dėmesį skirti EVED 7 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai: „Valstybės narės gali įskaičiuoti sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia politikos priemonės, nustatytos ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. arba po tos datos, jei dėl tų priemonių imamasi naujų atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d.“

Jeigu valstybė narė kartu taiko mokesčių ir subsidijų priemones, ji turi atskirai apskaityti pagal mokesčių priemones ir papildomas politikos priemones (įskaitant fiskalines paskatas) sutaupytos energijos kiekius.

Per visą tikslinį laikotarpį taikant trumpalaikio elastingumo įverčius, sumažėja dvigubos sutaupytos energijos kiekio apskaitos tikimybė.

4.3.   Energijos nepriteklių mažinančios politikos priemonės

Remiantis EVED 7 straipsnio 11 dalimi, valstybės narės, rengdamos politikos priemones, kad įvykdytų savo įpareigojimus dėl sutaupytos energijos kiekio, turi atsižvelgti į poreikį sumažinti energijos nepriteklių, reikalaudamos, atitinkamu mastu, dalį energijos vartojimo efektyvumo priemonių pagal jų nacionalines EVEĮS, alternatyvias politikos priemones arba NEVEF lėšomis finansuojamas programas ir (arba) priemones pirmenybės tvarka įgyvendinti pažeidžiamuose namų ūkiuose, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius, ir, kai tikslinga, socialiniuose būstuose (56).

Rengdamos NEKSVP, pagal Valdymo reglamento 3 straipsnio 3 dalies d punktą valstybės narės turi vertinti, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių (57).

Remdamosi savo šalių praktika, valstybės narės turi nustatyti kriterijus, kaip savo politikos priemonėmis mažinti energijos nepriteklių. Ilgalaikės pastatų ūkio renovacijos ir jo energinio naudingumo didinimo priemonės, kurių reikalaujama pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą (toliau – PEND) (58), bus naudingos ir patiriantiems energijos nepriteklių. Pagal PEND 2a straipsnį valstybės narės turi nustatyti ilgalaikes renovacijos strategijas, kuriomis būtų remiama nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacija, užtikrinant, kad pastatų ūkyje energija būtų vartojama ypač efektyviai ir kad jis taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro ne vėliau kaip 2050 m.

Tos strategijos turi:

—	sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviai pertvarkyti esamus pastatus į beveik nulinės energijos pastatus ir

—	apimti atitinkamų nacionalinių veiksmų, kuriais prisidedama prie energijos nepritekliaus mažinimo (59), apibendrinimą.

Nuo įsigaliojimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę ir (arba) įgyvendinimo dienos šis reikalavimas atsižvelgti į poreikį mažinti energijos nepriteklių taikomas pagal EVEĮS vykdomoms priemonėms ir alternatyvioms politikos priemonėms. Valstybės narės gali pačios nuspręsti, kurios rūšies politikos priemones naudoti, nes jos abi yra lygiavertės. Tačiau pasirinktos priemonės turi būti skirtos energijos nepritekliui mažinti.

Energijos nepritekliaus observatorija – Komisijos iniciatyva, kuria siekiama padėti valstybėms narėms geriau įvertinti energijos nepriteklių, vykdyti jo stebėseną ir dalytis žiniomis bei gerąja patirtimi, susijusia su energijos nepritekliumi. Jos tikslas – padėti valstybėms narėms rengti politikos priemones. Observatorijos interneto svetainės skiltyje „Politika ir priemonės“ (60) pateikiami konkrečių rūšių politikos krypčių ir priemonių pavyzdžiai.

4.4.   Sektorių pasirinkimas

Valstybės narės gali savo nuožiūra rinktis vieną ar daugiau konkrečių sektorių, kad įvykdytų pareigą taupyti energiją, taikydamos politikos priemones pagal EVED 7a arba 7b straipsnį (61). Remdamosi Valdymo reglamento III priedo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktais, jos turi teikti informaciją apie sektorių (-ius) (o apmokestinimo atveju ir apie mokesčių mokėtojų segmentą), kuriam (-iems) taikoma kiekviena priemonė. EVED V priedo 2 punkto d papunkčiu leidžiama taikyti priemones, kuriomis didinamas produktų, įrangos, transporto sistemų, transporto priemonių ir degalų, pastatų ir pastato dalių (62), procesų ar rinkų energijos vartojimo efektyvumas.

Atitinkamai tokios priemonės turi būti suderintos su nacionalinėmis politikos sistemomis, nustatytomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES (63). Valstybės narės gali rinktis, pavyzdžiui, pastatų arba pramonės sektorių.

Remiantis pasiekto ir numatomo sutaupyti energijos kiekio vertinimais, kuriuos valstybės narės pateikė savo metinėse ataskaitose ir nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose (toliau – NEEVVP) pagal EVED 24 straipsnį, tikimasi, kad:

—	didžiausia energijos dalis paprastai bus sutaupoma taikant priemones, skirtas pastatams (kurios, pvz., remiamos renovacijos finansavimo schemomis),

—	antra ir trečia vietos pagal sutaupomos energijos dalį atiteks pramonės ir transporto sektoriams ir

—

taikant EVEĮS (įvairius sektorius apimančią politiką), bus pasiekta didžiausia politikos priemonei tenkanti sutaupytos energijos dalis; ji taip pat taikoma pastatams, įgyvendinant priemones, kuriomis skatinama keisti šildymo sistemas ir pan. (64) Kiti sektoriai, kuriuose galimybės taupyti energiją neišnaudotos (pvz., transporto ir vandens), taip pat galėtų prisidėti prie pareigos taupyti energiją 2021–2030 m. laikotarpiu.

4.4.1.   Transporto sektorius

Remdamasi valstybių narių pateiktomis ataskaitomis, savo 2016 m. poveikio vertinime Komisija priėjo prie išvados, kad 6 % pagal 7 straipsnį sutaupytos energijos kiekio galėtų būti siejami su transporto sektoriui skirtomis priemonėmis (65).

Po pirmųjų NEEVVP pateikimo 2014 m., taip pat naujausiuose savo 2017 m. NEEVVP valstybės narės atnaujino EVEĮS ir alternatyvių politikos priemonių sąrašus ir nurodė daugiau transportui skirtų priemonių. Šie pokyčiai rodo, kad 2014–2020 m. transporto sektoriuje (galimai) pasiekta sutaupytos energijos dalis gali būti net didesnė, nei nurodyta poveikio vertinime.

Turint omenyje, kad galutinė transporto sektoriuje suvartojama energija įtraukta į apskaičiavimo bazinį scenarijų, akivaizdu, kad šiame sektoriuje gali būti siekiama įvykdyti pareigą taupyti energiją 2021–2030 m.

Pavyzdžiai

Politikos priemonėmis galėtų būti skatinamos efektyvesnės transporto priemonės (viršijant minimalius lygius, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 443/2009 (66), (ES) Nr. 510/2011 (67) ar (ES) 2019/631 (68) arba peržiūrėtoje Netaršių transporto priemonių direktyvoje (69)), perėjimas prie kitų transporto rūšių (dviračių, ėjimo pėsčiomis) ir bendrojo transporto arba susisiekimas ir miestų planavimas, mažinantis transporto poreikį.

Priemonės, kuriomis skatinama sparčiau diegti naujas taupiau energiją vartojančias transporto priemones, arba politika, kuria skatinama pereiti prie veiksmingesnių degalų, dėl kurių sumažėja energijos sunaudojimas vienam kilometrui, taip pat atitinka reikalavimus, jeigu įvykdomos reikšmingumo ir papildomumo sąlygos (žr. V priedo 2 punktą).

4.4.2.   Vandens sektorius

Energija ir vanduo ekonominiame gyvenime ir daugelyje lygmenų yra glaudžiai susiję (vandens ir energijos ryšys). Vanduo reikalingas energetikoje, pvz., vėsinimui, saugojimui, biodegalams ar hidroenergijai. Energija reikalinga vandens panaudojimo tikslais, pvz., vandeniui pumpuoti, valyti ir gėlinti (70).

Energijos gamybos sektorius sunaudoja daugiausiai vandens – 44 % viso suvartojamo kiekio (71). Vandens ir nuotekų sektoriuose sunaudojama 3,5 % Europos Sąjungoje suvartojamos elektros energijos kiekio ir tikėtina, kad ta dalis didės (72). Kartu nuotėkiai sudaro 24 % viso ES suvartojamo vandens kiekio – tai didelis išeikvojamo vandens kiekis ir nuostoliai dėl išeikvotų vandens išteklių ir energijos, sunaudojamos tiems ištekliams panaudoti.

Įsigaliojus Valdymo reglamentui ir EVED su pakeitimais, taikomas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Vandens sektorius gali būti vienas iš tų, kuriems šis principas bus itin naudingas.

Veiksminga ir energetiškai efektyvi vandentvarka gali padėti sutaupyti daug energijos. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 10 % visame pasaulyje sunaudojamo vandens kiekio yra siejama su energijos gamyba ir manoma, kad šis skaičius reikšmingai didės skatinant diegti keletą mažo anglies dioksido kiekio, bet daug vandens reikalaujančių procesų, įskaitant elektros gamybą, biodegalų gamybą ir anglies dioksido surinkimą ir saugojimą (73). Todėl valstybės narės galėtų ištirti galimybes taupyti energiją panaudojant pažangias technologijas ir procesus.

Visapusiškai išnagrinėjusios galimybę taupyti energiją taikant pažangias technologijas ir procesus, kuriuos naudoti valstybės narės raginamos EVED (74), valstybės narės galėtų rasti sprendimus, kaip atsieti energijos vartojimą nuo vandens vartojimo.

Pavyzdžiui, valstybės narės galėtų įvertinti galimybę sukurti dviejų lygmenų sistemą, reikalingą siekiant atskirti paviršinių nuotekų ir sanitarinių nuotekų valymą. Taip būtų galima išvengti papildomų vandens valymo pajėgumų poreikio, dėl kurio padidėtų energijos suvartojimas.

Valstybės narės nurodė ribotą su vandeniu susijusių priemonių, taikomų siekiant įvykdyti 7 straipsnyje nustatytą pareigą taupyti energiją, skaičių. Dažniausiai naudojama priemonė – karšto vandens ruošimas saulės energijos kolektoriais (pakeičiant karšto vandens ruošimą, kuriam naudojama ne atsinaujinančiųjų išteklių energija) arba efektyvesniais dujiniais vandens šildytuvais, tačiau tokios priemonės susijusios ne su vandens ruošimu, bet su šilumos energijos gamyba.

Politikos priemonės, susijusios su energetiškai efektyviu geriamojo vandens ruošimu, galėtų būti taikomos visoje tiekimo grandinėje (paskirstymo, naudojimo ir nuotekų valymo etapuose). Iki šiol pagrindiniai nacionaliniai tikslai buvo mažinti vandens trūkumą ir gerinti vandens kokybę. Įgyvendinus veiksmus, apie kuriuos pranešta, ne tik sumontuoti efektyvesni siurbliai, bet ir netiesiogiai sutaupyta energijos, nes sumažėjo vandens poreikis arba buvo pakartotinai panaudojamas vanduo.

Galimybė taupyti energiją vandens sektoriuje yra susijusi su:

—	energijos, naudojamos įvairių rūšių vandeniui paruošti ir išvalyti, kiekio mažinimu ir

—	vandens poreikio ir tinklo nuostolių mažinimu, kuris reiškia, kad vandeniui pumpuoti ir valyti reikia mažiau energijos.

Vandens sektoriuje sutaupius energijos, galėtų sumažėti savivaldybių biudžetų išlaidos. Ypač kai vandens tiekimo įmonė priklauso savivaldybei, elektros energijos suvartojimas vandens tiekimo (nuotekų valymo) įrenginiuose gali sudaryti didelę sąskaitos už elektrą dalį. Kadangi, pavyzdžiui, įvairių savivaldybių informuotumas, patirtis ir pajėgumai gali skirtis, regioninės ar nacionalinės programos gali būti naudingos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dalytis patirtimi, o technologinė parama ir finansinė pagalba galėtų padidinti galimybę taupyti energiją.

Orientaciniai ir neišsamūs pavyzdžiai

Valstybės narės galėtų imtis priemonių, kad sutaupytų visų rūšių energijos ruošiant, panaudojant ir šalinant vandenį visoje tiekimo grandinėje:

—	ruošiant geriamąjį vandenį (pumpuojant, valant gruntinį ar paviršinį vandenį, gėlinant jūros vandenį),

—	mažinant vandens nuostolius visame paskirstymo tinkle,

—	mažinant galutinių vartotojų suvartojamo vandens kiekį (įskaitant vandens panaudojimą pramoniniuose procesuose, drėkinimui, namų ūkiuose),

—	mažinant vandens suvartojimą buitinio vandens recirkuliacijos metodu,

—	valant nuotekas pakartotinam panaudojimui ar šalinimui (pumpavimo, nuotekų valymo procesai, šilumos regeneravimas) ir

—	mažinant paviršinių nuotekų valymui suvartojamos energijos kiekį (mažinant paviršinių nuotekų valymo sistemoms tenkančią apkrovą).

5.   PIRMOJO ĮPAREIGOJIMO TAIKYMO LAIKOTARPIO PERŽIŪROS POVEIKIS

Valstybės narės turi priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų vykdoma iš dalies pakeista pareiga taupyti energiją, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo EVED įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2020 m. birželio 25 d.

Valstybės narės turi vadovautis:

—	EVEĮS ar kitų politikos priemonių poveikio apskaičiavimo bendraisiais metodais ir principais (EVED V priedas),

—	reikalavimu rengiant politikos priemones (EVEĮS ir alternatyvias politikos priemones) atsižvelgti į poreikį sumažinti energijos nepriteklių, nors energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams gali būti taikomos skirtingos priemonės (EVED 7 straipsnio 11 dalis),

—	nuostata, kad sutaupytos energijos kiekis, pasiektas įgyvendinant ES teisę, negali būti laikomas sutaupytu kiekiu, išskyrus atvejus, kai taikomos renovacijos priemonės ir iš anksto pereinama prie efektyvesnių prietaisų ir transporto priemonių naudojimo (EVED V priedo 2 punkto b papunktis),

—	reikalavimu, kad apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį turi būti atsižvelgta į priemonių gyvavimo trukmę ir kokia verte taupymo poveikis laikui bėgant mažėja (EVED V priedo 2 punkto g papunktis – nuo įsigaliojimo dienos), ir

—	reikalavimu, kad vykdydamos pareigą taupyti energiją mažmeninės prekybos energija įmonės (kurioms taikoma EVEĮS) netrukdytų vartotojams vieną tiekėją pakeisti kitu (EVED 7a straipsnio 3 dalis).

Valstybės narės gali į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti iš dalies pakeistą EVED iki galutinio termino. Tokiais atvejais per laiką, likusį iki pirmojo įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigos, jos gali:

—	pasinaudoti EVED 7 straipsnio 8 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata,

—	pasinaudoti EVED V priedo 2 punkto b papunktyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata ir

—	nustatyti, kad įpareigotosios šalys visiškai ar iš dalies įvykdytų pareigą taupyti energiją įmokėdamos įnašą į NEVEF (EVED 20 straipsnio 6 dalis).

Valstybės narės, kurios pasinaudoja EVED 7 straipsnio 4 dalies a–d punktais apskaičiuodamos energijos kiekį, reikalaujamą sutaupyti per pirmąjį įpareigojimo taikymo laikotarpį, turi taikyti pirmajam laikotarpiui pasirinktas galimybes ir atskirai apskaičiuoti jų poveikį pagal EVED 7 straipsnio 5 dalies a punktą.

6.   ENERGIJOS KIEKIO ĮSKAIČIAVIMAS VYKDANT PAREIGĄ TAUPYTI ENERGIJĄ

EVED 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šie abu įpareigojimo taikymo laikotarpiai (2014–2020 m., nurodytas EVED 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, ir 2021–2030 m., nurodytas b punkte) yra du atskiri laikotarpiai.

Iš esmės, kaip jau nurodyta dėl pirmojo laikotarpio, nustatant, ar įvykdytas to laikotarpio įpareigojimas, skaičiuojamas tik per tą laikotarpį sutaupytos energijos kiekis, nebent EVED būtų nurodyta kitaip.

Valstybės narės negali sutaupytos energijos kiekio skaičiuoti atgaline data, t. y. pagal EVED 7 straipsnio 7 dalį po 2020 m. gruodžio 31 d. sutaupytos energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas į per 2014–2020 m. laikotarpį reikalaujamą sutaupyti kiekį.

Remiantis EVED 7 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės gali įskaičiuoti sutaupytos energijos kiekį, kurį lemia politikos priemonės, nustatytos iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba po tos datos, į per 2021–2030 m. laikotarpį reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį, jei dėl tų priemonių imamasi naujų atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. (75).

Iš esmės valstybės narės gali įskaičiuoti konkrečiais metais sutaupytos energijos kiekį tik nustatydamos tais metais sutaupytos energijos kiekį. Tačiau pagal EVED 7a straipsnio 6 dalies b punktą EVEĮS taikančioms valstybėms narėms leidžiama įpareigotosioms šalims leisti skaičiuoti konkrečiais metais sutaupytos energijos kiekį tarsi jis būtų sutaupytas bet kuriais iš 4 ankstesnių ar 3 paskesnių metų, jeigu tai neįvyko pasibaigus atitinkamam įpareigojimo taikymo laikotarpiui, nurodytam EVED 7 straipsnio 1 dalyje.

Orientacinis pavyzdys

2014 m. sutaupytos energijos kiekis gali būti skaičiuojamas kaip sutaupytas 2017 m. (trejais metais vėliau), tačiau 2024 m. sutaupytos energijos kiekis negali būti skaičiuojamas kaip sutaupytas 2020 m., nors tai vieni iš 4 ankstesnių metų, nes tai atskiras įpareigojimo taikymo laikotarpis.

EVED 7 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta konkreti nuo šio principo nukrypti leidžianti nuostata. Jeigu pagal EVEĮS, galiojusią bet kuriuo metu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., įpareigotajai šaliai buvo leidžiama pasinaudoti galimybe „kaupti ir skolintis“ (EVED 7a straipsnio 6 dalies b punktas), atitinkama valstybė narė gali bet kuriais metais po 2010 m. ir iki 2014 m. sausio 1 d. sutaupytos energijos kiekį skaičiuoti tarsi jis būtų sutaupytas po 2013 m. gruodžio 31 d. ir iki 2021 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad įvykdomi visi EVED 7 straipsnio 8 dalies reikalavimai:

a)	energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos galiojo visą laiką nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir buvo įtraukta į valstybės narės pirmąjį pagal 24 straipsnio 2 dalį pateiktą NEEVVP;

b)	sutaupyti kiekiai gauti taikant EVEĮS;

c)	sutaupyti kiekiai apskaičiuoti pagal V priedą ir

d)	apie metus, per kuriuos laikoma, kad buvo pasiekti apskaičiuoti sutaupyti kiekiai, buvo pranešta NEEVVP.

7.   7, 7A, 7B STRAIPSNIUOSE IR 20 STRAIPSNIO 6 DALYJE NURODYTŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO ĮPAREIGOJIMŲ SISTEMŲ ARBA KITŲ POLITIKOS PRIEMONIŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO BENDRIEJI METODAI IR PRINCIPAI

Pagal EVED 7 straipsnio 9 dalį reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl EVED 7a ir 7b straipsniuose bei 20 straipsnio 6 dalyje nurodytų politikos priemonių taikymo, būtų apskaičiuotas pagal EVED V priedą.

7.1.   Matavimo metodai

7.1.1.   Ne apmokestinimo politikos priemonių matavimo metodai

EVED V priedo 1 punkte nustatyti energijos, sutaupytos taikant kitas nei apmokestinimo priemones, kiekio apskaičiavimo pagal EVED 7, 7a ir 7b straipsnius ir 20 straipsnio 6 dalį metodai.

Įpareigotosios, dalyvaujančiosios ar įgaliotosios šalys ir įgyvendinančiosios valdžios institucijos, apskaičiuodamos sutaupytos energijos kiekį, gali taikyti toliau nurodytus metodus:

a)	numanomai sutaupyto kiekio nustatymą, atsižvelgdamos į nepriklausomai stebėto ankstesnio energijos vartojimo efektyvumo padidinimo panašiuose įrenginiuose rezultatus. Bendrai šis metodas vadinamas „ex ante“;

b)

sutaupyto kiekio išmatavimą, pagal kurį dėl įdiegtos priemonės ar priemonių rinkinio sutaupytos energijos kiekis nustatomas užregistravus faktinį energijos suvartojimo sumažėjimą, tinkamai atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip papildomumas, ploto naudojimas, gamybos lygiai ir klimatinės sąlygos, kurie gali turėti įtakos suvartojimui. Bendrai šis metodas vadinamas „ex post“;

c)

sutaupyto kiekio moduliavimą, pagal kurį naudojamos inžinerinės sutaupytos energijos sąmatos. Šis metodas gali būti taikomas tik tada, kai sunku arba neproporcingai brangu nustatyti patikimus išmatuotus konkretaus įrenginio duomenis, pvz., keičiant kompresorių ar elektros variklį, kuris suvartoja kitokį kWh kiekį nei tas, kurio sutaupyto kiekio duomenys buvo nepriklausomai nustatyti, arba kai, vadovaudamiesi nacionaliniu lygmeniu nustatytomis metodikomis ir kriterijais, tas sąmatas sudaro kvalifikuoti arba akredituoti ekspertai, kurie yra nepriklausomi nuo atitinkamų įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių;

d)

sutaupyto kiekio įvertinimą apklausos būdu, pagal kurį nustatoma vartotojų reakcija į patarimus, informavimo kampanijas, ženklinimą, sertifikavimo sistemas ar pažangiųjų skaitiklių naudojimą. Šis metodas gali būti taikomas tik apskaičiuojant energijos kiekį, sutaupytą dėl vartotojų elgesio pokyčių. Jo negalima taikyti apskaičiuojant įdiegus fizines priemones sutaupytą kiekį.

7.1.2.   Apmokestinimo priemonių matavimo metodai

Nustatant energijos kiekį, sutaupytą pagal su mokesčiais susijusias politikos priemones, nustatytas remiantis EVED 7b straipsniu (76), taikomi EVED V priedo 4 punkte įtvirtinti principai:

a)	dėl apmokestinimo priemonių taikymo sutaupytos energijos kiekis įskaitomas tik jei tos priemonės viršija minimalius kurui taikomo apmokestinimo lygius, kaip reikalaujama Tarybos direktyvose 2003/96/EB arba 2006/112/EB;

b)	apskaičiuojant (energijos produktų) apmokestinimo priemonių poveikį, kainų elastingumas atitinka energijos paklausos reakciją į kainų pokyčius ir nustatomas remiantis naujais ir reprezentatyviais oficialių šaltinių duomenimis;

c)	energijos, sutaupytos taikant papildomas mokesčių politikos priemones, įskaitant fiskalines paskatas ar mokėjimą fondui, kiekis skaičiuojamas atskirai.

7.2.   Priemonių gyvavimo trukmė ir taupymo poveikio mažėjimo laikui bėgant vertė

EVED V priedo 2 punkto i papunktyje nurodyta, kad „apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę ir kokia verte taupymo poveikis laikui bėgant mažėja. Tai daroma apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu laikotarpiu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitą metodą valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant tą metodą, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį laikotarpiu nuo to veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d.“

Sąvoka atskiro energijos taupymo veiksmo „gyvavimo trukmė“ yra susijusi su tuo, kad energija gali būti sutaupyta ne tik veiksmo įgyvendinimo, bet ir ateinančiais metais. Todėl „gyvavimo trukmė“ yra laikotarpis, per kurį tuo veiksmu bus toliau taupomas išmatuojamas energijos kiekis.

Apskaičiuodamos per veiksmo gyvavimo trukmę sutaupytos energijos kiekį, valstybės narės gali:

—

kiekvienam veiksmui priskirti „faktinį“ energijos kiekį, kuris bus sutaupytas nuo veiksmo įgyvendinimo metų iki antrojo įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigos (t. y. 2030 m. gruodžio 31 d.) – tai paprastasis metodas (77). Sutaupytos energijos kiekį priskirti vėlesniems metams nei 2030 m. neleidžiama. Valstybės narės gali skaičiuoti energijos kiekį, sutaupytą taikant iki 2030 m. nustatytas politikos priemones, kaip kiekį, sutaupytą vykdant pareigą taupyti energiją po 2030 m., tik jeigu dėl tų priemonių imamasi naujo atskiro veiksmo paskesniu įpareigojimo taikymo laikotarpiu,

—	taikyti „indekso vertę“, kuri rodo numatomą veiksmo gyvavimo trukmę (78),

—	apriboti atskiriems veiksmams priskiriamą gyvavimo trukmę (79), pavyzdžiui, valstybė narė galėtų apriboti gyvavimo trukmę iki 5 metų. Šį metodą taikančios valstybės narės turi užtikrinti, kad rezultatas nebūtų didesnis, nei taikant paprastąjį principą, arba

—

taikyti visą gyvavimo trukmę, bet diskontuoti per ateinančius metus sutaupytos energijos kiekį (80) – jeigu pagrįsta, taikydama šį metodą, valstybė narė galėtų diskontuoti paskesniais metais sutaupytos energijos kiekį taikydama 10 % metinę normą. Vėlgi, ji turi užtikrinti, kad rezultatas nebūtų didesnis, nei taikant paprastąjį principą.

Sutaupytos energijos kiekį įskaičiuodamos į suminį galutinės energijos kiekį, sutaupytą taikant bet kurią politikos priemonę, valstybės narės turi atsižvelgti į šiuos aspektus:

i)	kada priemonė įgyvendinama;

ii)	koks metinis sutaupytos energijos kiekis ir

iii)	ar dėl priemonės tebebus taupoma energija 2030 m. (81)

Dėl pastatams skirtų politikos priemonių ES standarte EN 15459-1:2017 (82) jau pateiktos gyvavimo trukmės įvertinimo gairės.

Ypatingo atidumo reikia nurodant poveikio elgesiui priemonių, kurios nėra susijusios su fizinių priemonių montavimu, gyvavimo trukmę (83). Poveikio elgesiui priemonės turi grįžtamąjį poveikį, nes laikotarpio, per kurį bus palaikomas efektyvus elgesys, trukmę gali lemti įvairūs veiksniai. Jeigu, pavyzdžiui, skatinamas efektyvus elgesys yra ekologiškas vairavimas, priklausomai nuo vairuotojų ir ekologiško vairavimo mokymo tipo, ekologiško vairavimo mokymo poveikis gali trukti tik kelias dienas, bet gali trukti ir iki kelerių metų.

Pavyzdžiai, kaip galima apskaičiuoti priemonių gyvavimo trukmę

1.   Paprastasis metodas

Atskiru veiksmu (pvz., langų pakeitimu) per metus sutaupoma 1 tne energijos ir toliau toks pat energijos kiekis sutaupomas kiekvienais metais. Jeigu veiksmas vykdomas 2021 m., 2021 m. dėl jo bus sutaupyta 1 tne ir po 1 tne kiekvienais paskesniais metais iki 2030 m., t. y. iš viso 10 tne iki 2030 m. Jeigu veiksmas vykdomas 2022 m., kiekvienais metais nuo 2022 iki 2030 m. dėl jo bus sutaupyta po 1 tne, t. y. iš viso 9 tne. Jeigu veiksmas vykdomas 2030 m., energijos bus sutaupyta tik tais metais, t. y. iš viso 1 tne.

Valstybė narė per laikotarpį turi sutaupyti 65 mln. tne ir planuoja tai pasiekti per metus surengdama vieną informavimo kampaniją, dėl kurios imamasi, pvz., milijono veiksmų (tyrimas parodė, kad kiekvieno veiksmo efektyvumas yra 1 tne) ir per metus atliekama milijonas langų pakeitimų (manoma, kad kiekvieno jų vertė yra 1 tne). Dėl kiekvienos informavimo kampanijos per metus, kuriais vykdoma kampanija, būtų sutaupyta 1 mln. tne, o dėl 10 kampanijų per 10 metų iki 2030 m. gruodžio 31 d. – iš viso 10 mln. tne. Pirmais metais pakeitus milijoną langų sutaupytos energijos kiekis bus lygus 10 mln. tne, antrais metais paketus milijoną langų – 9 mln. tne, trečiais metais – 8 mln. tne, ketvirtais – 7 mln. tne, penktais – 6 mln. tne, šeštais – 5 mln. tne, septintais – 4 mln. tne, aštuntais – 3 mln. tne, devintais – 2 mln. tne ir dešimtais – 1 mln. tne, t. y. iš viso 55 mln. tne iki 2030 m. gruodžio 31 d. Tad dėl informavimo kampanijų ir langų pakeitimo sutaupytos energijos kiekis yra 10 mln. tne + 55 mln. tne = 65 mln. tne.

Priešingai, vykdant trumpesnės trukmės veiksmą (pvz., informavimo kampaniją), per veiksmo įgyvendinimo metus galima sutaupyti 1 tne energijos, o vėliau nesutaupyti nieko. Bet kuriais įgyvendinimo metais per 2021–2030 m. laikotarpį bus sutaupyta 1 tne.

Jeigu valstybė narė imasi daugiausia atskirų trumpos gyvavimo trukmės veiksmų 10 metų įpareigojimo taikymo laikotarpio pradžioje, jai reikės taikyti papildomas priemones, kad sutaupytų energijos kiekį, reikalaujamą pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą.

Paprastasis metodas akivaizdžiai tenkina sąlygą, kad taikant apskaičiavimo metodą reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis būtų faktiškai pasiektas. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti, kad tinkamesni alternatyvūs metodai.

2.   Indekso vertės metodas

Viena alternatyva – suteikti kiekvienam veiksmui indekso vertę, kuri atspindi numatomą gyvavimo trukmę. Informavimo kampanijai būtų galima suteikti indekso vertę, lygią 0,25, o langų pakeitimui – 6. Jeigu dėl kiekvieno iš šių veiksmų per metus sutaupoma 1 tne, informavimo kampanijai priskiriamas sutaupytos energijos kiekis būtų lygus (1 tne × 0,25) = 0,25 tne. Langų pakeitimui priskiriamas sutaupytos energijos kiekis bet kuriais veiksmo įgyvendinimo metais būtų lygus (1 tne × 6) = 6 tne.

Todėl būtų skaičiuojama, kad dėl informavimo kampanijų per jų vykdymo metus sutaupoma 0,25 mln. tne, arba dėl 10 kampanijų per 10 metų iki 2030 m. pabaigos – iš viso 2,5 mln. tne. Jeigu per laikotarpį atliekama 7 mln. langų pakeitimų, 7 mln. tne sutaupytos energijos kiekio padauginus iš koeficiento 6 gautume 42 mln. tne. Tad dėl informavimo kampanijų ir langų pakeitimo sutaupytos energijos kiekis būtų skaičiuojamas kaip lygus 2,5 mln. tne + 42 mln. tne = 44,5 mln. tne.

Šį metodą taikanti valstybė narė turi užtikrinti, kad rezultatas nebūtų didesnis nei taikant paprastąjį principą.

3.   Ribojimo metodas

Kita alternatyva – riboti atskiriems veiksmams priskiriamą gyvavimo trukmę. Pavyzdžiui, būtų galima rinktis 5 metų ribą. Informavimo kampanijai priskiriamas sutaupytos energijos kiekis būtų lygus 1,25 mln. tne, pvz., 0,25 mln. tne – 2022 m., 0,25 mln. tne – 2023 m., 0,25 mln. tne – 2024 m., 0,25 mln. tne – 2025 m. ir 0,25 mln. tne – 2026 m. Bet kuriais veiksmo įgyvendinimo metais langų pakeitimui priskiriamas sutaupytos energijos kiekis būtų lygus (1 × 5) = 5 mln. tne, pvz., 1 mln. tne – 2022 m., 1 mln. tne – 2023 m., 1 mln. tne – 2024 m., 1 mln. tne – 2025 m. ir 1 mln. tne – 2026 m.

Vėlgi, šį metodą taikanti valstybė narė turi užtikrinti, kad rezultatas nebūtų didesnis nei taikant paprastąjį principą.

Siekiant parodyti visą energijos vartojimo efektyvumo politikos priemonės vertę, pagal EVED V priedo 2 punkto i papunktį reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų į taupymo poveikio mažėjimą per kiekvienos priemonės gyvavimo trukmės laikotarpį (84). Siekiama užtikrinti, kad būtų apskaičiuotas faktinis sutaupytos energijos kiekis, turint omenyje, kad, pavyzdžiui, taikant naują efektyviai energiją naudojantį produktą, po kelių naudojimo metų sutaupytos energijos kiekis negali būti toks pats (85). Todėl valstybės narės turi į tai atsižvelgti savo metodikose. Taupymo poveikio mažėjimo vertė gali skirtis pagal politikos priemonės rūšį, kiekviena valstybė narė turi ją nurodyti ir paaiškinti vadovaudamasi EVED V priedo 2 punkto i papunkčiu (86).

7.3.   Papildomumas

Į papildomumo reikalavimą reikia atsižvelgti nustatant energijos kiekį, sutaupytą taikant visų rūšių politikos priemones. Pagrindiniai principai išdėstyti EVED V priedo 2 punkto a ir b papunkčiuose:

„a)

turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai arba įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti nurodomas kaip papildomas, valstybės narės atsižvelgia į tai, kokia būtų energijos vartojimo ir paklausos raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės, įvertindama bent šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;

b)	dėl privalomos Sąjungos teisės įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kuriuo atveju, todėl jis negali būti laikomas sutaupytu energijos kiekiu 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu.“

Tai reiškia, kad jeigu valstybė narė pasiekia tam tikrą sutaupytos energijos kiekį ar laipsnį, ji gali nurodyti tik sutaupytos energijos kiekį, viršijantį šią ribą, su sąlyga, kad įvykdyti kiti reikalavimai, pvz., galima įrodyti ir patikrinti, kad energija sutaupyta dėl atitinkamo veiksmo ir (arba) priemonės.

Taip pat pagal EVED V priedo 2 punkto a papunktį reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų į esamus rinkos pokyčius ir nustatytų bazinį scenarijų. Tai ypač svarbu siekiant išvengti pasipelnymo problemos, su kuria dažnai susiduriama tiekėjų įsipareigojimų ir finansinės paramos sistemų atžvilgiu. Pavyzdžiui, jeigu pagal nacionalinę pastatų renovacijos rėmimo sistemą konkrečiais metais remiama 100 atskirų veiksmų, kai kurie iš šių veiksmų vis tiek būtų įvykę (netaikant sistemos) ir turi būti išskaičiuoti.

Analogiškai, kai politika įgyvendinama daug metų, labai tikėtina, kad ji turės rinkos persitvarkymo poveikį. Pavyzdžiui, privačios suinteresuotosios šalys į tai atsižvelgs savo produktų, paslaugų ir pan. plėtros strategijose. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad esamas rinkos vidurkio tendencijas iš dalies gali lemti ankstesniais metais vykdytos politikos poveikis. Todėl jeigu tyrimas atliekamas siekiant įvertinti pasipelnymo problemos poveikį, tikėtina, kad tam tikras šiandien juntamas poveikis taip pat yra ir ankstesnių metų šalutinis poveikis. EVED V priedo 2 punkto b ir c papunkčiuose numatytos nuo šių pagrindinių principų nukrypti leidžiančios nuostatos:

„Taikant nukrypti nuo to reikalavimo leidžiančią nuostatą, sutaupytas energijos kiekis, susijęs su esamų pastatų renovacija, gali būti laikomas sutaupytu energijos kiekiu 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, su sąlyga, kad užtikrinamas V priedo 3 punkto h papunktyje nurodytas reikšmingumo kriterijus. Kiekį, sutaupytą įgyvendinant nacionalinius būtiniausius reikalavimus, nustatytus naujiems pastatams prieš perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvą 2010/31/ES, galima laikyti sutaupytu energijos kiekiu 7 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo tikslu, su sąlyga, kad užtikrinamas reikšmingumo kriterijus ir tą sutaupytą kiekį valstybės narės nurodė savo nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planuose pagal 24 straipsnio 2 dalį;

c)

atsižvelgti galima tik į tokį sutaupytą kiekį, kuris viršija šiuos lygius: i) Sąjungos naujų keleivinių automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normas, įgyvendinus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011; ii) Sąjungos reikalavimus, susijusius su tam tikrų su energija susijusių gaminių pašalinimu iš rinkos, įgyvendinus įgyvendinimo priemones pagal Direktyvą 2009/125/EB;“

Be to, valstybės narės turi įvertinti ir pagal savo nacionalinę teisę viršyti Reglamente (ES) 2019/631 nustatytus lygius, o įgyvendinus peržiūrėtą Netaršių transporto priemonių direktyvą – ir tam tikrų rūšių netaršių transporto priemonių viešiesiems pirkimams nustatytus minimalius tikslus.

7.3.1.   Papildomumas, susijęs su pastatų renovacijai skirtomis priemonėmis (87)

EVED V priedo 2 punkto b papunktyje nustatytas bendrasis principas, pagal kurį dėl privalomos Sąjungos teisės įgyvendinimo sutaupytos energijos kiekis turi būti laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kuriuo atveju, todėl neturi būti nurodytas kaip sutaupytas.

Apskritai statybos kodeksuose, siejamuose su pastatų energiniu naudingumu, nustatyti pagal ES teisę (PEND) privalomi reikalavimai, todėl jie yra įprastinės veiklos scenarijaus dalis.

Nukrypstant nuo šio principo, valstybės narės gali skaičiuoti visą dėl pastatų renovacijos sutaupytos energijos kiekį, jeigu tenkinamas EVED V priedo 3 punkto h papunktyje nustatytas reikšmingumo kriterijus ir visas energijos kiekis sutaupomas taikant politikos priemones, kuriomis skatinama renovacija. Be to, jos turi įrodyti, kad nurodytas dėl priemonių sutaupytos energijos kiekis viršija energijos kiekį, kuris būtų sutaupytas netaikant šių priemonių. Jos turėtų parodyti, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis padėjo pasiekti nurodytą sutaupytos energijos kiekį (88).

Apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį pirmiausia įvertinamas energijos suvartojimas pastate iki renovacijos ir po jos. Valstybės narės gali taikyti šią nukrypti leidžiančią nuostatą abiem įpareigojimo taikymo laikotarpiams nuo Direktyvos, kuria iš dalies keičiama direktyva ((ES) 2018/2002) įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 24 d.

Pavyzdys

Pagal nacionalinį statybų kodeksą reikalaujama, kad kapitališkai renovuojamų pastatų energinis naudingumas būtų pagerintas bent iki B energinio naudingumo klasės. Atitinkama valstybė narė negali nurodyti dėl to sutaupytos energijos kiekio kaip sutaupyto pagal 7 straipsnį.

Tačiau ji gali nurodyti sutaupytos energijos kiekį kaip sutaupytą, jeigu taikė renovacijos skatinimo priemonę (pvz., namų ūkiams teikiama subsidija renovacijai, kurios kitu atveju jie nesiimtų). Tokiu atveju visas dėl tos priemonės sutaupytos energijos kiekis gali būti nurodytas kaip sutaupytas neatsižvelgiant į tai, ar padidėja energinio naudingumo klasė (t. y. visą sutaupytos energijos kiekį galima nurodyti kaip sutaupytą nuo D energinio naudingumo klasės perėjus prie C klasės arba nuo D klasės prie B klasės arba nuo D klasės prie A klasės ir t. t.).

Renovacijos projektai turi atitikti nacionalinius būtinuosius energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus pagal PEND. Gali būti skatinama taikyti priemones, kuriomis remiami platesnio užmojo tikslai, t. y. siekti didesnio, nei reikalaujama, energinio naudingumo.

7.3.2.   Papildomumas, susijęs su naujų pastatų statybai skirtomis priemonėmis

Įsigaliojus EVED su pakeitimais ir, jeigu reikia, ją perkėlus į nacionalinę teisę ar įgyvendinus, valstybės narės gali kiekį, sutaupytą įgyvendinant nacionalinius būtinuosius naujų pastatų reikalavimus, įtraukti tik į energijos kiekį, kurį reikalaujama sutaupyti per pirmąjį įpareigojimo taikymo laikotarpį (2014–2020 m.), su sąlyga, kad:

i)	jis atitinka nacionalinius būtinuosius reikalavimus, nustatytus iki PEND perkėlimo į nacionalinę teisę, t. y. iki 2012 m. liepos 9 d. (žr. PEND 28 straipsnio 1 dalį);

ii)	jis yra reikšmingas ir

iii)	jis nurodytas NEEVVP ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 30 d. (žr. EVED 24 straipsnio 2 dalį).

Energijos kiekis gali būti nurodytas kaip sutaupytas kiekis tik nuo EVED su pakeitimais įsigaliojimo dienos ir tik apskaičiuojant suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį, kurį reikalaujama pasiekti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės turi įrodyti, kad taikant nacionalinius būtinuosius reikalavimus buvo sutaupytas išmatuojamas energijos kiekis, kuris kitu atveju nebūtų sutaupytas. Jeigu nacionalinės perkėlimo į nacionalinę teisę ar įgyvendinimo priemonės reikalingos, kad šį sutaupytos energijos kiekį būtų galima nurodyti kaip sutaupytą kiekį, jos turi būti patvirtintos ir pradėtos taikyti dar nenurodžius sutaupytos energijos kiekio.

Jeigu valstybė narė pasinaudoja nukrypti leidžiančia nuostata, ji turi atidžiai įvertinti galimą išimties, numatytos EVED 7 straipsnio 4 dalies d punkte (ankstyvieji veiksmai), poveikį ir užtikrinti, kad būtų išvengta dvigubos apskaitos.

Pastatų statybos projektai turi atitikti nacionalinius būtinuosius energinio naudingumo reikalavimus. Gali būti skatinama taikyti priemones, kuriomis remiami platesnio užmojo tikslai, t. y. siekti didesnio, nei reikalaujama, energinio naudingumo.

7.3.3.   Papildomumas, susijęs su viešųjų organizacijų pastatais

Iš esmės EVED V priedo 2 punkto b papunktyje numatyta nuo papildomumo principo nukrypti leidžianti nuostata taip pat taikoma sutaupytos energijos kiekiui, susijusiam su viešųjų organizacijų pastatų renovacija, nes toks sutaupytas energijos kiekis susijęs su esamų pastatų renovacija (žr. EVED V priedo 2 punkto b papunkčio antrą sakinį).

Šios nukrypti leidžiančios nuostatos tikslas – leisti valstybėms narėms nuo pakeitimų direktyvos įsigaliojimo dienos visą pagal EVED 7 straipsnio 1 dalį sutaupytos energijos kiekį, kurį lemia, pvz., priemonės, taikytos siekiant užtikrinti 3 % šildomų ir (arba) vėsinamų centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų (žr. 5 straipsnį) pastatų bendro ploto renovacijos rodiklį, nurodyti kaip sutaupytą kiekį.

Tačiau valstybės narės turi įrodyti, kad visas sutaupytos energijos kiekis pasiektas taikant politikos priemones, kurios įgyvendintos viešųjų organizacijų pastatų renovacijos tikslais (89). Jos negali skaičiuoti sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų pasiektas netaikant politikos priemonės. Todėl valstybės narės turi įrodyti reikšmingumą. Jeigu nacionalinės perkėlimo į nacionalinę teisę ar įgyvendinimo priemonės reikalingos, kad šį sutaupytos energijos kiekį būtų galima nurodyti kaip sutaupytą kiekį, jos turi būti pradėtos taikyti dar nenurodžius sutaupytos energijos kiekio.

Sutaupytos energijos kiekį, kurį nurodo kaip sutaupytą įgyvendinant politikos priemones, skirtas viešųjų organizacijų pastatų renovacijai, valstybės narės turi apskaičiuoti pagal V priedo nuostatas. Sutaupytos energijos kiekis, įskaičiuotas į pagal EVED 7 straipsnio 1 dalį reikalaujamą sutaupyti galutinės energijos kiekį, turi būti išreiškiamas suvartotos galutinės energijos kiekiu. Jeigu sutaupytos energijos kiekis išreiškiamas pirminės energijos kiekiu, valstybės narės turi taikyti EVED IV priede nurodytus perskaičiavimo koeficientus.

7.3.4.   Papildomumas, susijęs su įgyvendinimo priemonėmis pagal Ekologinio projektavimo direktyvą (90)

Vien tik katilų pakeitimas nelaikomas renovacijos priemone, nes taikoma speciali EVED V priedo 2 punkto c papunkčio nuostata. Todėl visų pirma atsižvelgiama į būtinuosius reikalavimus pagal specialias ekologinio projektavimo nuostatas (91). Energijos kiekis, sutaupytas pakeitus prietaisus, kuriems taikomi ekologinio projektavimo teisės aktai, pvz., patalpų šildytuvus, gali būti skaičiuojamas kaip sutaupytas kiekis, tik jeigu viršijami būtinieji ekologinio projektavimo reikalavimai, išskyrus išankstinio pakeitimo atvejus (žr. EVED V priedo 2 punkto e papunktį).

Jeigu valstybė narė taiko paskatas ar teikia subsidijas produktams, kuriems galioja ES energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo taisyklės, rekomenduojama siekti aukštesnės energinio naudingumo klasės. Pavyzdžiui, paskata ar subsidija, kuria skatinama montuoti naujus, energiją efektyviau naudojančius katilus, būtų taikoma tik dviem aukščiausioms skaitlingoms energijos vartojimo efektyvumo ženklo klasėms priskiriamiems katilams, atsižvelgiant į atitinkamam laikotarpiui aktualius rinkos duomenis.

7.3.5.   Papildomumas, susijęs su energijos vartojimo auditais pagal 8 straipsnį

Pagal 8 straipsnio 4 dalį reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad didelės įmonės (t. y. įmonės, kurios nėra MVĮ) privalėtų atlikti energijos vartojimo auditą kas 4 metus; tai savaime nelemia energijos taupymo.

Priemonės, kuriomis skatinamas ar remiamas audito rekomendacijų įgyvendinimas, griežtesnės, nei minimaliai reikalaujama pagal 8 straipsnį – 8 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad valstybės narės „gali įgyvendinti skatinamąją ir paramos sistemą“. Todėl dėl tokių priemonių sutaupytos energijos kiekis gali būti skaičiuojamas tarsi kitu atveju jis nebūtų sutaupytas, su sąlyga, kad laikomasi reikšmingumo kriterijaus. Tas pats reikalavimas taikomas energijos kiekiui, sutaupytam įgyvendinant MVĮ skirtas priemones.

7.4.   Reikšmingumas ir tinkamumas

Be papildomumo principo, valstybės narės turi atitikti reikšmingumo kriterijų. Į automatinį ES teisės aktų taikymą ar savarankiškus pagerinimus, kuriuos lėmė rinkos jėgos ar technologiniai pokyčiai (pavyzdžiui), negali būti atsižvelgiama, nes valstybės narės negali į skaičiavimus įtraukti veiksmų, kurie vis tiek būtų buvę įvykdyti.

Nacionalinių valdžios institucijų veikla įgyvendinant politikos priemonę turi būti reikšminga siekiant sutaupyti nurodytą energijos kiekį; kitaip tariant,

—	jos turi būti prisidėjusios prie atitinkamo atskiro veiksmo įgyvendinimo ir

—	subsidija arba įpareigotosios, dalyvaujančiosios ar įgaliotosios šalies dalyvavimas akivaizdžiai turi turėti daugiau nei minimalų poveikį galutinio vartotojo sprendimui investuoti į energijos vartojimo efektyvumą.

Todėl valstybės narės turi įrodyti, kad energijos kiekis sutaupytas taikant politikos priemonę, kuria siekiama paskatinti taupyti galutinę energiją (92). Priemonės, kurių imtasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 (93), gali būti laikomos reikšmingomis, tačiau valstybės narės turi įrodyti, kad jas įgyvendinus pasiektas didesnis energijos vartojimo efektyvumas, kurį galima patikrinti ir išmatuoti arba įvertinti.

Pavyzdžiui, siekiant įrodyti reikšmingumą, nepakanka nurodyti pagal finansavimo sistemas teikiamos subsidijos sumos, nes ji savaime neįrodo, kad subsidijos turėjo įtakos galutinių vartotojų investiciniams sprendimams. Veiksmų dalyvių vaidmuo iš esmės gali būti įrodytas netaikant subsidijos kriterijaus; standartizuoti veiksmai (pvz., produktų montavimo standartų kūrimas, konsultavimas energetikos klausimais ir energijos vartojimo auditai, rengiami faktiškai įgyvendinus veiksmus) gali būti svarbus reikšmingumo rodiklis.

Siekdamos užtikrinti atitiktį, valstybės narės galėtų nustatyti bendruosius reikšmingumo reikalavimus pagal EVEĮS ar alternatyvias priemones ir pagal tuos reikalavimus patikrinti kiekvieną atskirą projektą (94). Jais galėtų būti nustatyta, kad šalys (pvz., teikiančios paraišką išduoti baltąjį sertifikatą (95)) privalo dokumentais pagrįsti ir įrodyti, kad jos tiesiogiai prisidėjo prie veiksmo įgyvendinimo.

Galėtų būti reikalaujama, kad įpareigotosios šalys įrodytų, kad:

—	jos prisidėjo tiesiogiai ar netiesiogiai (t. y. per tarpininkus) ir

—	sprendimas buvo priimtas iki veiksmo įgyvendinimo.

Valstybės narės taip pat galėtų reikalauti, pavyzdžiui, kad:

—	skirstymo sistemų operatoriai (t. y. įpareigotosios šalys) ir trečiosios šalys sudarytų sutartį;

—	energija nebuvo pradėta taupyti iki sutarties sudarymo;

—	šalys sutaupytos energijos kiekį gali įskaičiuoti kaip sutaupytą, tik kai jos tiesiogiai dalyvavo įgyvendinant priemonę (pvz., atlikdamos energijos vartojimo auditą, teikdamos subsidijas ir t. t.) ir

—	būtų parengti susitarimai, apimantys visą grandinę nuo įpareigotųjų šalių iki galutinių energijos vartotojų.

7.5.   Priemonės, kuriomis skatinama ant pastatų arba juose savoms reikmėms montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas

Svarbu atskirti:

—	EVED 7 straipsnio 4 dalies f punkte numatytą galimybę ant pastatų ar juose sumontuotais įrenginiais savoms reikmėms pasigamintą energiją išskaičiuoti iš sutaupytinos energijos kiekio, apskaičiuoto pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir

—

paaiškinimą EVED V priedo 2 punkto e papunktyje, pagal kurį sutaupytos energijos kiekis, pasiektas taikant priemones, skatinančias ant pastatų arba juose montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, iš esmės gali būti įskaičiuojamas į reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį pagal 7 straipsnio 1 dalį.

Tai taip pat paaiškinta EVED 43 konstatuojamojoje dalyje.

Remdamosi EVED V priedo 2 punkto e papunkčiu, valstybės narės gali sutaupytos energijos kiekį, pasiektą taikant priemones, skatinančias ant pastatų arba juose savoms reikmėms montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, įskaičiuoti į energijos kiekį, kurį reikalaujama sutaupyti pagal EVED 7 straipsnio 1 dalį, su sąlyga, kad dėl tokių priemonių galutinės sutaupytos energijos kiekis yra patikrinamas, išmatuojamas ar įvertinamas ir jis apskaičiuojamas pagal EVED V priedo nuostatas (96).

Todėl taip pat taikomi papildomumo ir reikšmingumo reikalavimai bei valstybių narių nustatytos stebėsenos ir tikrinimo taisyklės.

Valstybės narės turi įrodyti, kad taikant tokias priemones galutinės energijos sutaupoma, nes pereinama prie kitos technologijos. Pavyzdžiui, energijos kiekis, sutaupytas pastatuose įdiegus veiksmingesnes šildymo ir karšto vandens technologijas, įskaitant energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, atitinka visus reikalavimus, kol valstybės narės gali užtikrinti, kad toks energijos kiekis yra papildomas, išmatuojamas ir patikrinamas pagal V priede nustatytus metodus ir principus (97).

Šis principas išaiškintas EVED V priedo 2 punkto e papunktyje ir yra taikomas siekiant bendro EVED 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo, t. y. taupyti galutinę energiją, neatsižvelgiant į naudojamą technologiją (tai gali būti priemonė, skatinanti atsinaujinančiuosius išteklius ar iškastinius energijos šaltinius naudojanti technologija, dėl kurios sumažėja faktinis energijos suvartojimas pastatuose, transporto ar pramonės sektoriuose).

EVED V priedo 2 punkto e papunktyje pateikiama aiški nuoroda į pareigą taupyti energiją, nustatytą 7 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės sutaupytų tam tikrą suminį galutinės energijos kiekį, ir kuria siekiama faktiškai mažinti fizinio ar juridinio asmens suvartojamos energijos kiekį (vadovaujantis V priedo 1 punkto b papunkčiu). 2 straipsnio 5 dalyje terminas „sutaupyta energija“ apibrėžiama kaip sutaupytos energijos kiekis, nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant suvartojimą prieš tai ir po to, kai buvo įgyvendinta energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, kartu užtikrinant suvartoto energijos kiekio normalizavimą atsižvelgiant į išorės sąlygas, darančias poveikį energijos vartojimui. Kadangi EVED 7 straipsniu siekiama faktiškai mažinti galutinės energijos vartojimą, galima daryti išvadą, kad pagal V priedo 2 punkto e papunktį reikalaujama įrodyti, kad taikant priemones, skatinančias ant pastatų arba juose savoms reikmėms montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, taupoma energija, t. y. faktiškai sumažėja galutinės energijos vartojimas.

Valstybės narės gali lanksčiai išreikšti sutaupytos energijos kiekį suvartotos galutinės arba pirminės energijos kiekiu, kaip numatyta V priedo 3 punkto d papunktyje (alternatyvios politikos priemonės) ir 7a straipsnio 4 dalyje (EVEĮS). Tačiau išlieka pareiga užtikrinti suminį sutaupytos energijos kiekį pagal parduodamos energijos kiekį (iki 2020 m.) ir galutinės suvartotos energijos kiekį (2021–2030 m.).

7.6.   Priemonės, kuriomis skatinama diegti taupiau energiją vartojančius produktus ir transporto priemones

Į valstybių narių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones transporto srityje galima atsižvelgti siekiant įvykdyti pareigą taupyti galutinę energiją (98). Šios priemonės apima:

—	politiką, kuria skatinama naudoti taupiau energiją vartojančias transporto priemones arba pereiti prie kitų transporto rūšių – dviračių, ėjimo pėsčiomis ir bendrojo transporto ir

—	susisiekimą ir miestų planavimą, mažinantį transporto poreikį.

Netaršių transporto priemonių viešieji pirkimai atitinka reikalavimus, jeigu papildomai įvykdomi būtinieji reikalavimai, nustatyti peržiūrėtoje Netaršių transporto priemonių direktyvoje.

Sistemos, kuriomis skatinama sparčiau diegti naujas taupiau energiją vartojančias transporto priemones, arba politika, kuria skatinama pereiti prie veiksmingesnių degalų, dėl kurių sumažėja energijos sunaudojimas vienam kilometrui, taip pat atitinka reikalavimus, jeigu įvykdomos reikšmingumo ir papildomumo sąlygos (99).

V priedo 2 punkto f papunktyje išaiškinta, kad galima nurodyti visą politikos priemonių, kuriomis skatinama sparčiau diegti taupiau energiją vartojančius produktus ir transporto priemones, poveikį, jei įrodoma, kad:

—	toks įdiegimas įvyksta anksčiau nei baigiasi vidutinė tikėtina produkto ar transporto priemonės gyvavimo trukmė, arba anksčiau nei produktą arba transporto priemonę būtų įprasta pakeisti ir

—	visas sutaupytas kiekis įskaičiuojamas tik už laikotarpį iki vidutinės tikėtinos keičiamo produkto arba transporto priemonės gyvavimo trukmės pabaigos (100).

Atitinkamai tokios priemonės turi būti suderintos su valstybių narių nacionalinėmis politikos sistemomis, nustatytomis pagal Direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo.

7.7.   Kokybės standartų taikymo užtikrinimas

EVED V priedo 2 punkto g papunktyje išaiškinta, kad skatinant diegti energijos vartojimo efektyvumo priemones, turi būti išlaikyti produktų, paslaugų ir priemonių diegimo kokybės standartai. Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų išlaikyti kokybės standartai, o jei tų standartų nėra – jie būtų nustatyti.

7.8.   Klimato skirtumų problemos sprendimas

Remiantis EVED V priedo 2 punkto h papunkčiu, valstybėms narėms leidžiama sutaupytos energijos kiekį koreguoti pagal regionams būdingą skirtingą klimatą. Šioje nuostatoje numatytos dvi galimybės:

i)	koreguoti pagal standartinę vertę arba

ii)	skirtingą sutaupytos energijos kiekį derinti su regionams būdingais oro temperatūros skirtumais.

7.9.   Dvigubos apskaitos vengimas

Pagal EVED 7 straipsnio 12 dalį reikalaujama, kad valstybės narės įrodytų, kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus. Atsižvelgiant į valstybių narių nurodytų priemonių įvairovę ir didelę politikos priemonių poveikio sutapimo, kurį lemia tai, kad EVEĮS taikoma kartu su alternatyviomis priemonėmis (pvz., sąveika tarp energijos apmokestinimo ir subsidijų namų ūkiams, skirtų langams ar patalpų šildytuvams pakeisti), tikimybę, labai svarbu spręsti dvigubos apskaitos problemą.

Šiuo požiūriu veiksminga priemonė galėtų būti nacionalinė duomenų bazė. Pavyzdžiui, duomenų bazėje būtų fiksuojama, kad subsidija, kuria skatinama pakeisti senus katilus, buvo sumokėta tam tikram namų ūkiui, ir vartotojas būtų įspėjamas, jeigu tas pats namų ūkis vėl pateiktų paraišką.

Kartu taikyti įvairias politikos priemones valstybėms narėms sudėtingiau:

—	reikia daugiau su įgyvendinimu susijusių pastangų, pvz., sutaupytos energijos kiekiui apskaičiuoti, ir (dar svarbiau)

—	užtikrinti: — reikalavimų vykdymą, ypač kai taikomos įvairios plataus masto priemonės, ir — poveikio tikrinimą išvengiant dvigubos apskaitos.

Pagal EVED 7 straipsnio 12 dalį dviguba apskaita draudžiama, kai sutampa politikos priemonių poveikis, t. y. valstybės narės turi atsižvelgti į tai, kad tuo pačiu metu įgyvendinamos kitos politikos priemonės gali turėti poveikį sutaupytos energijos kiekiui, todėl ne visi pokyčiai, stebimi nuo konkrečios politikos priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami vien tik tai priemonei.

8.   MATAVIMAS, STEBĖSENA, KONTROLĖ, KOKYBĖ IR TIKRINIMAS

EVED pabrėžiama stebėsenos ir tikrinimo taisyklių svarba įgyvendinant EVEĮS ir alternatyvias politikos priemones, taip pat reikalavimą patikrinti statistiškai reprezentatyvųjį priemonių ėminį.

Renkantis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių statistiškai reikšmingą dalį ir reprezentatyvųjį ėminį, reikia nustatyti kiekvienos priemonės statistinio energijos taupymo veiksmų skaičiaus poaibį, tiksliai atspindintį visą energijos taupymo veiksmų aibę, kad juo remiantis būtų galima daryti pagrįstai patikimas išvadas dėl pasitikėjimo priemonių visuma (101).

EVED 7a straipsnio 5 dalis (EVEĮS)

EVED 7b straipsnio 2 dalis (alternatyvios politikos priemonės)

Matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemomis turi būti užtikrinta, kad sutaupytos energijos kiekio skaičiavimai būtų patikrinti pagal energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių statistiškai reikšmingą dalį ir reprezentatyvųjį ėminį.

Šie reikalavimai, be kita ko, gali būti įvykdyti tokiais būdais:

—	atliekant automatizuotą kompiuterinį duomenų ir skaičiavimų, kuriuos pateikė įpareigotosios, dalyvaujančiosios ar įgaliotosios šalys arba naudos gavėjai (kai naudos gavėjai tiesiogiai teikia duomenis valdžios institucijai), patikrinimą arba dokumentų peržiūrą,

—	įvertinant išmatuotą sutaupytos energijos kiekį pagal priemonių arba naudos gavėjų statistiškai reikšmingą dalį ir reprezentatyvųjį ėminį,

—	atliekant patikrinimus, kurie vykdomi pagal reguliavimo, kvalifikavimo, akreditavimo ar sertifikavimo sistemą, pvz., kai nurodytas sutaupytos energijos kiekis yra pagrįstas energijos vartojimo audito rezultatais arba energinio naudingumo sertifikatais (moduliuotas sutaupytos energijos kiekis).

Politikos priemonės dokumentuose turėtų būti paaiškinta, kaip šios kitos sistemos reikalavimais užtikrinama, kad būtų vykdoma energijos vartojimo audito ar kitų sutaupytos energijos kiekio vertinimų statistiškai reikšmingos dalies ir reprezentatyviojo ėminio kontrolė ar patikrinimas.

Stebėsenos ir tikrinimo sistema gali būti taikoma skirtingais etapais ar lygmenimis. Pagal šį metodą patikrinimai vietoje gali būti rengiami antrame etape, per kurį patikrinamos atskirų veiksmų ėminių dalys, vertinamos kaip galimai neatitinkančios priemonių reikalavimų. Jeigu šių patikrinimų atlikti techniškai ar ekonomiškai neįmanoma, tai gali būti paaiškinta priemonės dokumentuose.

Valstybės narės turi paaiškinti, kaip jos taiko kriterijus, kad patikrintų numanomą ar moduliuotą sutaupytos energijos kiekį (EVED V priedo 5 punkto g papunktis).

Matavimo, kontrolės ir sistemų (žr. EVED V priedo 5 punkto j papunktį) nepriklausomumas gali būti pagrįstas dokumentais remiantis tuo, kad tikrinančioji įstaiga (neišsamus kriterijų sąrašas):

—	yra pagal teisės aktus nepriklausomas viešosios teisės subjektas arba

—	neturi jokių finansinių ryšių su įpareigotosiomis, dalyvaujančiosiomis ar įgaliotosiomis šalimis, t. y. joms iš dalies ar visiškai nepriklauso ir negauna iš jų mokėjimų, arba

—	gali sudaryti sutartį su įpareigotosiomis, dalyvaujančiosiomis ar įgaliotosiomis šalimis, tačiau tokiu atveju yra kontroliuojama valdžios institucijos ar kvalifikavimo, akreditavimo ar sertifikavimo įstaigos.

Tikrinančioji įstaiga gali būti:

—	tiesiogiai atsakinga už energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių arba sutaupytos energijos kiekio skaičiavimų patikrinimą arba

—	atsakinga už tikrinimo procesų ir ėminio sudarymo patikrinimų, kuriuos atliko kitos organizacijos, įskaitant įpareigotąsias, dalyvaujančiąsias ar įgaliotąsias šalis, kontrolę.

9.   PAREIGOS RENGTI PLANUS IR TEIKTI ATASKAITAS

9.1.   Pirmasis įpareigojimo taikymo laikotarpis

Per 2014–2020 m. pirmąjį įpareigojimo taikymo laikotarpį valstybės narės turi pateikti metines ataskaitas iki 2019 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. (24 straipsnio 1 dalis ir XIV priedo 2 punktas) (102). Savo ataskaitose jos, be kita ko, nurodo, kokios pažangos pasiekta siekiant energijos taupymo tikslo, taip pat kokios politikos priemonės nustatytos arba kokias planuojama nustatyti pagal XIV priedo 2 punktą. Ataskaitas įvertins Komisija.

Pagal Valdymo reglamento 27 straipsnį kiekviena valstybė narė turi ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 30 d. pranešti Komisijai apie 2020 m. savo nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo tikslo (nustatyto pagal EVED 3 straipsnio 1 dalį) įgyvendinimą, pateikdama Valdymo reglamento IX priedo 2 punkte nurodytą informaciją.

9.2.   Antrasis įpareigojimo taikymo laikotarpis ir vėlesnis laikotarpis

2021–2030 m. įpareigojimo taikymo laikotarpiu ir vėliau taikomos šios pagrindinės pareigos rengti planus ir teikti ataskaitas (EVED 7, 7a ir 7b straipsniai ir V priedas):

—	savo integruotuose NEKSVP (projektuose ir galutiniuose planuose) (Valdymo reglamento III priedas) valstybės narės turi pateikti energijos kiekio, sutaupytino per 2021–2030 m. laikotarpį, skaičiavimą, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte (žr. EVED 7 straipsnio 6 dalį),

—

kadangi kai kurie duomenys (pvz., vidutinis metinis galutinės suvartojamos energijos kiekis 2016–2018 m. (ktne)) galėjo būti neprieinami, kad juos būtų galima pranešti pirmame NEKSVP projekte, (103) todėl pateikti nurodyto skaičiavimo galėjo būti neįmanoma. Tačiau valstybės narės savo pirmame galutiniame NEKSVP bei paskesniuose jų projektuose ir galutiniuose NEKSVP turi nurodyti, kaip jos atsižvelgė į Valdymo reglamento III priede išvardytus elementus,

—

be to, kai tinkama, valstybės narės savo NEKSVP (projektuose ir galutinėse versijose) turi paaiškinti, kaip jos nustatė metines sutaupymo normas ir skaičiavimo bazinį scenarijų pagal EVED 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, taip pat kaip ir kokiu mastu jos taikė 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas pasirinkimo galimybes (žr. EVED 7 straipsnio 6 dalį),

—	jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti vieną ar daugiau galimybių, numatytų EVED 7 straipsnio 4 dalyje, ji ją (jas) turi taikyti ir apskaičiuoti poveikį per įpareigojimo taikymo laikotarpį (žr. EVED 7 straipsnio 5 dalį) ir

—

jeigu valstybė narė 2021–2030 m. laikotarpiu pasinaudoja EVED 7 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta galimybe, ji turi informuoti Komisiją apie planuojamas taikyti politikos priemones savo NEKSVP (projekte ir galutinėje versijoje). Ji turi apskaičiuoti priemonių poveikį pagal EVED V priedą ir jį nurodyti NEKSVP (žr. 7 straipsnio 4 dalies c punktą). Šią informaciją pirmą kartą ji turi pateikti pirmame galutiniame NEKSVP (ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.).

Be to, valstybės narės turi:

—	įtraukti informaciją apie priemonių, skirtų energijos nepritekliui mažinti pagal EVED, rezultatą į savo nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, remiantis Valdymo reglamento 17 straipsniu (žr. EVED 7 straipsnio 11 dalį),

—	kasmet skelbti kiekvienos įpareigotosios šalies arba kiekvienos įpareigotųjų šalių pakategorės sutaupytos energijos kiekį ir bendrą įgyvendinant sistemą sutaupytos energijos kiekį (žr. EVED 7a straipsnio 7 dalį) ir

—

savo NEKSVP išsamiai aprašyti alternatyvų metodą ir nuostatas, kad užtikrintų, kad jos atitinka EVED V priedo 2 punkto i papunkčio reikalavimą, t. y. kad apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgta į priemonių gyvavimo trukmę ir kokia verte taupymo poveikis laikui bėgant mažėja. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pats bendras sutaupytos energijos kiekis. Šiuo atveju jos turi užtikrinti, kad sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant tą metodą, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį laikotarpiu nuo to veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d.

Taigi pareigos rengti planus ir teikti ataskaitas pagal Valdymo reglamentą taip pat taikomos vykdant pareigą taupyti energiją ir siekiant pažangos pagal EVED 7, 7a ir 7b straipsnius ir V priedą:

Tvarkaraštis

2018 m. gruodžio 31 d. (po 2028 m. sausio 1 d. ir vėliau kas 10 metų)	NEKSVP projekto pateikimas (Valdymo reglamento 9 straipsnio 1 dalis, 4 ir 6 straipsniai, I ir III priedai)
likus 6 mėnesiams iki galutinio NEKSVP	Komisija gali pateikti rekomendacijas valstybėms narėms, kurių įnašą (įskaitant įnašą į pareigos taupyti energiją pagal EVED 3 straipsnio 5 dalį vykdymą) ji laiko nepakankamu (Valdymo reglamento 31 straipsnio 1 dalis)
2019 m. gruodžio 31 d. (po 2029 m. sausio 1 d. ir vėliau kas 10 metų)	Galutinio NEKSVP pateikimas (Valdymo reglamento 3 straipsnio 1 dalis, 4 ir 6 straipsniai, I ir III priedai)
2020 m. kovo 10 d.	Pirmos ilgalaikės renovacijos strategijos pateikimas (PEND 2a straipsnio 8 dalis)
Iki 2021 m. spalio 31 d. (ir vėliau kas dvejus metus)	Komisijos atliekamas pažangos siekiant ES tikslų vertinimas, ypač remiantis integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis (Valdymo reglamento 29 straipsnis). Vykdant pareigą taupyti energiją svarbūs Valdymo reglamento 29, 21 (Integruotų ataskaitų dėl energijos vartojimo efektyvumo teikimas) ir 24 (Integruotų ataskaitų dėl energijos nepritekliaus teikimas) straipsniai. Jeigu valstybės narės pasiekta pažanga nepakankama, Komisija pateiks rekomendacijas (Valdymo reglamento 32 straipsnio 1 dalis).
Iki 2022 m. balandžio 30 d.	Ataskaita dėl 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje (Valdymo reglamento 27 straipsnis ir IX priedo 2 punktas)
Iki 2023 m. kovo 15 d. (ir vėliau kas dvejus metus)	Ataskaita dėl NEKSVP įgyvendinimo (integruota nacionalinė energetikos ir klimato srities pažangos ataskaita) (Valdymo reglamento 17 straipsnis)
2023 m. birželio 30 d. (po 2033 m. sausio 1 d. ir vėliau kas 10 metų)	Atnaujinto NEKSVP projekto pateikimas (Valdymo reglamento 14 straipsnio 1 dalis)
2024 m. birželio 30 d. (po 2034 m. sausio 1 d. ir vėliau kas 10 metų)	Galutinio atnaujinto NEKSVP pateikimas (Valdymo reglamento 14 straipsnio 2 dalis)

9.3.   Pranešimas apie EVEĮS ir alternatyvias priemones (išskyrus apmokestinimą)

Remdamosi EVED V priedo 5 punktu ir Valdymo reglamento III priedu, valstybės narės turi informuoti Komisiją apie savo siūlomą išsamią metodiką, kurią jos norėtų taikyti įgyvendindamos savo politikos priemones, kaip nurodyta EVED 7a, 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje. Išskyrus apmokestinimo atvejį (žr. 9.4 skirsnį), pranešime turi būti pateikta ši informacija:

a)	pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą privalomas sutaupyti arba per visą 2021–2030 m. numatomas sutaupyti energijos kiekis;

b)	įpareigotosios, dalyvaujančiosios ar įgaliotosios šalys arba įgyvendinančiosios valdžios institucijos;

c)	tiksliniai sektoriai;

d)	politikos priemonės ir atskiri veiksmai, įskaitant bendrą suminį taikant kiekvieną priemonę numatomos sutaupyti energijos kiekį;

e)	įpareigojimo taikymo pagal EVEĮS laikotarpio trukmė;

f)	veiksmai, numatyti politikos priemonėse;

g)	skaičiavimo metodika, įskaitant tai, kaip buvo nustatytas papildomumas ir reikšmingumas, ir kurios metodikos ir kriterijai naudojami numanomam ir moduliuotam sutaupytos energijos kiekiui nustatyti;

h)	priemonių gyvavimo trukmė ir tai, kaip ji apskaičiuojama arba kuo ji pagrįsta;

i)	pagal kokį metodą atsižvelgiama į klimato sąlygų skirtumus valstybėje narėje ir

j)	pagal 7a ir 7b straipsnius priimtų priemonių stebėsenos ir tikrinimo sistemos ir kaip užtikrinamas jų nepriklausomumas nuo įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių.

Be to, pagal Valdymo reglamento III priedo 3.1 ir 3.2 punktus valstybės narės turi pateikti šią informaciją:

9.4.   Apmokestinimo priemonės

Pagal EVED V priedo 5 punkto k papunktį valstybės narės (remiantis Valdymo reglamentu) turi pranešti Komisijai savo metodiką, kurią jos norėtų taikyti įgyvendindamos apmokestinimo priemones. Visų pirma jos turi pateikti šią informaciją:

„i)	tikslinius sektorius ir mokesčių mokėtojų segmentą;

ii)	įgyvendinančiąją valdžios instituciją;

iii)	numatomą sutaupyti energijos kiekį;

iv)	apmokestinimo priemonės trukmę ir

v)	skaičiavimo metodiką, įskaitant tai, koks kainų elastingumas naudojamas ir kaip jis buvo nustatytas.“

Be to, pagal Valdymo reglamento III priedo 3.3 punktą valstybės narės turi pateikti šią informaciją apie apmokestinimo priemones:

„a)	trumpą priemonių aprašymą;

b)	priemonių galiojimo trukmę;

c)	įgyvendinančiąją valdžios instituciją;

d)	suminį ir metinį pagal kiekvieną priemonę numatomą sutaupyti kiekį;

e)	tikslinius sektorius ir mokesčių mokėtojų segmentą;

f)	skaičiavimo metodiką, įskaitant tai, koks kainų elastingumas naudojamas ir kaip jis buvo nustatytas, pagal Direktyvos 2012/27/ES V priedo 4 punktą.“

Valstybės narės turi nurodyti, kaip jos apskaičiavo elastingumą ir kuriuos naujus ir reprezentatyvius oficialių šaltinių duomenis naudojo (104).

10.   PAREIGOS TAUPYTI ENERGIJĄ TAIKYMO LAIKOTARPIS PO 2030 M.

Remiantis EVED 7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, po 2030 m. dešimties metų laikotarpiu valstybės narės turi toliau pagal pirmos pastraipos b punktą mažinti metinį suvartojamos energijos kiekį, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą ne vėliau kaip 2027 m., o po to kas dešimt metų, padarytų išvadą, kad ES ilgalaikiams 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslams pasiekti to nebereikia.

---

(1)  Žr., be kita ko, Economidou et al., 2018 m. Assessment of the Second National Energy Efficiency Action Plans under the Energy Efficiency Directive. EUR 29272 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018 m., ISBN 978-92-79-87946-3, doi:10.2760/780472, JRC110304 (ataskaita skelbiama https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/assessment-second-national-energy-efficiency-action-plans-under-energy-efficiency-directive) ir Tsemekidi-Tzeiranaki et al., 2019 m. 2018 m. metinių ataskaitų analizė pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą. EUR 29667 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m., ISBN 978-92-79-00173-7, doi:10.2760/22313, JRC 115238 (ataskaita skelbiama http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC115238/kjna29667enn.pdf).

(1)  EVED 2 straipsnio 3 punkte „galutinės energijos vartojimas“ apibrėžiamas kaip „visa pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio sektoriams tiekiama energija. Tai neapima energijos, tiekiamos energijos transformavimui ir pačiam energetikos sektoriui.“„Galutinis vartojimas“ (angl. end-use) EVED neapibrėžtas, todėl turi būti aiškinamas atsižvelgiant į pareigos taupyti energiją loginį pagrindą. 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte numatyta mažinti galutinės energijos vartojimą mažinant fizinio ar juridinio asmens energijos galutinio vartojimo kiekį (jeigu nenurodyta kitaip). Išdėstytos konkrečios sąlygos, taikomos sutaupytos energijos kiekiui, pasiektam panaudojant ant pastatų ar juose pagaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją (žr. EVED 43 konstatuojamąją dalį ir šio dokumento 7.5 skirsnį).

(2)  Žr. 3 skirsnį.

(3)  Kurio vidurkis išvestas pagal 2016–2018 m. duomenis (žr. 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą).

(4)  Taip pat žr. 2.3 skirsnį.

(5)  Priešingai, 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte kalbama apie galutiniams vartotojams parduodamą energijos kiekį, kuriuo remiantis nustatomas 2014–2020 m. apskaičiavimo bazinis scenarijus (žr. SWD(2013) 451 final, p. 3).

(6)  =100 × 0,8 % × 55.

(7)  https://unstats.un.org/unsd/energy/ires/

(8)  https://ec.europa.eu/eurostat/documents/10186/6246844/Eurobase-changes-energy.pdf (žr. p. 25).

(9)  Patikslinta Eurostato metodika aprašyta adresu

https://ec.europa.eu/eurostat/documents/10186/6246844/Eurobase-changes-energy.pdf.

(10)  2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL L 304, 2008 11 14, p. 1).

(11)  Žr. 3.2 ir 3.4 skirsnius.

(12)  „Visa suvartojama energija visoms energijos reikmėms.“

(13)  „Galutinė energija“, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1099/2008.

(14)  Žr. 2.2.1 skirsnį. Nauja Eurostato metodika aprašyta adresu

https://ec.europa.eu/eurostat/documents/10186/6246844/Eurobase-changes-energy.pdf.

(15)  Kipro ir Maltos atveju – 0,24 %.

(16)  Žr. I priedėlį ir 3.2, 3.3 ir 3.4 skirsnius.

(17)  Žr. I priedėlį.

(18)  Žr. Valdymo reglamento III priedo 2 dalį.

(19)  Neviršijant ribų, nustatytų 7 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje.

(20)  Žr. 9 skirsnį.

(21)  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, iš dalies keičiama 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(22)  Kaip alternatyva, siekiant nustatyti ne ATLPS sektoriuose naudojamos energijos kiekius, atitinkamam pramonės sektoriui nurodyta galutinės sunaudojamos energijos vertė gali būti padauginama iš ATLPS sektorių ir sektorių, kuriems netaikoma ATLPS, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių santykio, kuris nurodytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose.

(23)  Žr. 9 skirsnį.

(24)  Žr. 7.5 skirsnį ir X priedėlį.

(25)  EVED nepateikiama „energijos, kuri savoms reikmėms pasigaminama ant pastatų ar juose sumontuotais įrenginiais“, apibrėžties. Tačiau ši sąvoka turėtų būti suprantama kaip galutinis vartotojas, vykdantis veiklą ant savo pastato, apibrėžto Direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo 2 straipsnio 1 dalyje, ar jame, kuris atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminasi savo reikmėms ir kuris gali pasigamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją saugoti savo patalpose, esančiose nustatytose ribose. Sąvoka „energija, kuri savoms reikmėms pasigaminama ant pastatų ar juose sumontuotais įrenginiais“ neapima pasigamintos energijos, kuri parduodama arba tiekiama į elektros tinklą. Be to, nebuitinio vartotojo atveju sąvoka neapima energijos gamybos, kuri yra pagrindinė komercinė ar profesinė veikla.

(26)  Taigi apie priemones turėjo būti informuota iki 2017 m. balandžio 30 d., nes 2018 m. gruodžio 24 d. remiantis Valdymo reglamento 59 straipsniu ir 54 straipsnio 3 dalies b punktu 24 straipsnio 2 dalis išbraukta.

(27)  2018 m. rugpjūčio 7 d. Teismo sprendimas byloje C-561/16 Saras Energía (ECLI:EU:C:2018:633, p. 35) pagal analogiją darant nuorodą į 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje C-195/12 - IBV & Cie (ECLI:EU:C:2013:598, p. 62 ir 70).

(28)  2 straipsnio 14 dalyje įpareigotoji šalis apibrėžiama kaip energijos skirstytojas arba mažmeninės prekybos energija įmonė, kuriai privalomos nacionalinės EVEĮS. Kurdamos EVEĮS, valstybės narės taip pat galėtų pagalvoti apie vietos energetikos bendruomenių ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendruomenių vaidmenį.

(29)  Žr. Valdymo reglamento I priedo 3.2 punkto v papunktį.

(30)  Sprendimas byloje C-561/16 Saras Energía (ECLI:EU:C:2018:633, p. 56).

(31)  Pagal 7a straipsnio 4 dalį metodas, pasirinktas reikalaujamos sutaupyti energijos kiekiui išreikšti, naudojamas ir energijos kiekiui, kurį įpareigotosios šalys nurodo sutaupiusios, apskaičiuoti.

(32)  Žr. EVED 17 konstatuojamąją dalį ir 4.2.2 skirsnį.

(33)  2 straipsnio 24 dalyje energetinių paslaugų teikėjas apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis energetines paslaugas arba kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinio vartotojo įrenginiams ar galutinio vartotojo patalpose.

(34)  Žr. 8 skirsnį ir XII priedėlyje pateiktus pavyzdžius.

(35)  Žr. XII priedėlį.

(36)  SWD(2016) 402 final, p. 46 ir 47.

(37)  Žr. Valdymo reglamento I priedo 3.2 punkto v papunktį.

(38)  Žr. XII priedėlį.

(39)  Žr. III priedėlį.

(40)  Įgaliotoji šalis – juridinis asmuo, kuriam Vyriausybė ar kita viešoji organizacija suteikė įgaliojimus Vyriausybės ar kitos viešosios organizacijos vardu kurti, valdyti ar taikyti finansavimo sistemą.

(41)  Sprendimas byloje C-561/16 Saras Energía (ECLI:EU:C:2018:633, p. 37 dėl EVED 7 ir 20 straipsnių).

(42)  Taip pat žr. sprendimą byloje C-561/16 Saras Energía (ECLI:EU:C:2018:633, p. 30–33).

(43)  III priedėlis.

(44)  III priedėlis.

(45)  2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1).

(46)  III priedėlis.

(47)  III priedėlis.

(48)  XII priedėlis.

(49)  X priedėlis.

(50)  Žr. IV priedėlį.

(51)  Žr. IV priedėlį.

(52)  Žr. IV priedėlį.

(53)  2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(54)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(55)  Žr. IV priedėlį.

(56)  V priedėlis.

(57)  Savo NEKSVP valstybės narės turėtų įvertinti, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių, atsižvelgdamos į būtinas vidaus energetines paslaugas, kurių reikia, kad atitinkamomis nacionalinėmis aplinkybėmis būtų užtikrintos bent būtiniausios gyvenimo sąlygos, vykdomą socialinę ir kitų susijusių krypčių politiką, taip pat Komisijos orientacines gaires dėl svarbių rodiklių (įskaitant geografinį pasiskirstymą), grindžiamų bendru požiūriu į energijos nepriteklių. Jei valstybė narė nustato, kad joje yra daug energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, ji į savo planą turėtų įtraukti nacionalinį energijos nepritekliaus mažinimo orientacinį tikslą.

(58)  2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

(59)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/844 (OL L 156, 2018 6 19, p. 75), kuria iš dalies keičiamos PEND ir EVED, 11 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „reikėtų, laikantis valstybių narių apibrėžtų kriterijų, atsižvelgti į poreikį mažinti energijos nepriteklių. Valstybės narės, savo renovacijos strategijose apibrėždamos nacionalinius veiksmus, kuriais prisidedama prie energijos nepritekliaus mažinimo, turi teisę nustatyti, ką jos laiko tinkamais veiksmais.“

(60)  https://www.energypoverty.eu/policies-measures

(61)  Žr. II ir III priedėlius.

(62)  PEND 2 straipsnio 9 dalyje terminas „pastato dalis“ apibrėžiamas kaip techninė pastato sistema arba pastato atitvarų dalis.

(63)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(64)  Žr., Economidou et al., 2018 m. Assessment of the Second National Energy Efficiency Action Plans under the Energy Efficiency Directive. EUR 29272 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018 m., ISBN 978-92-79-87946-3, doi:10.2760/780472, JRC110304 (ataskaita skelbiama https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/assessment-second-national-energy-efficiency-action-plans-under-energy-efficiency-directive) ir Tsemekidi-Tzeiranaki et al., 2019 m. 2019 m. metinių ataskaitų analizė pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą. EUR 29667 EN, Publications.

(65)  VII priedėlis.

(66)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).

(67)  2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 145, 2011 5 31, p. 1).

(68)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).

(69)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones. Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(70)  Daugiau informacijos rasite JRC leidinyje Water – Energy Nexus in Europe („Vandens ir energijos ryšys“), 2019 m., http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC115853.

(71)  Žr. 22 konstatuojamąją dalį.

(72)  Žr. 22 konstatuojamąją dalį.

(73)  Daugiau informacijos žr. TEA leidinyje World Energy Outlook 2018 („2018 m. pasaulio energijos apžvalga“), https://www.iea.org/weo/water/.

(74)  Žr. 22 konstatuojamąją dalį.

(75)  Žr. 4 skirsnyje pateiktas apibrėžtis.

(76)  Žr. IV priedėlį.

(77)  SWD(2013) 451 final, 47 ir 49–52 konstatuojamosios dalys.

(78)  SWD(2013) 451 final, 53 konstatuojamoji dalis.

(79)  SWD(2013) 451 final, 54 konstatuojamoji dalis.

(80)  SWD(2013) 451 final, 55 konstatuojamoji dalis.

(81)  Lees, E. ir Bayer, E. (2016 m. vasario mėn.), Toolkit for energy efficiency obligations (Regulatory Assistance Project); http://www.raponline.org/document/download/id/8029

(82)  Energy performance of buildings – Economic evaluation procedure for energy systems in buildings - Part 1: Calculation procedures, https://www.en-standard.eu/din-en-15459-1-energy-performance-of-buildings-economic-evaluation-procedure-for-energy-systems-in-buildings-part-1-calculation-procedures-module-m1-14/.

(83)  Taip pat žr. VI ir VIII priedėlius.

(84)  Daugiau paaiškinimų ir pavyzdžių žr. VIII priedėlyje.

(85)  Daugiau paaiškinimų ir pavyzdžių žr. VIII priedėlyje.

(86)  Taip pat žr. VIII priedėlį.

(87)  PEND 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kapitališkai renovuojamų pastatų ar jų dalių energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktų pagal 4 straipsnį nustatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kiek tai įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu“.

PEND 2 straipsnio 10 dalyje terminas „kapitalinė renovacija“ apibrėžiamas kaip pastato renovacija, kai:

a)	visa pastato atitvarų arba techninių pastato sistemų renovacijos kaina sudaro daugiau kaip 25 % pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, arba

b)	renovuojama daugiau nei 25 % pastato atitvarų ploto.

Valstybės narės pasirinktinai gali taikyti a arba b punktą.

(88)  Žr. EVED 41 konstatuojamąją dalį.

(89)  Žr. EVED 41 konstatuojamąją dalį.

(90)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

(91)  Taisykles pagal produktų kategorijas žr.

https://ec.europa.eu/info/energy-climate-change-environment/standards-tools-and-labels/products-labelling-rules-and-requirements/energy-label-and-ecodesign/energy-efficient-products_en.

(92)  Kriterijus, kuriais remiantis NEEVVP ir pagal 7 straipsnį teikiamuose pranešimuose įrodomas reikšmingumas, žr. IX priedėlyje.

(93)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(94)  Žr. XII priedėlį.

(95)  Įgaliojimus suteikiančios įstaigos išduotas teisinis dokumentas, kuriuo garantuojama, kad pasiektas nurodytas sutaupytos energijos kiekis. Kiekvienas sertifikatas yra unikalus ir atsekamas produktas, suteikiantis nuosavybės teisę į tam tikrą papildomą sutaupytos energijos kiekį ir užtikrinantis, kad toks sutaupytos energijos kiekis nebuvo niekur kitur apskaitytas.

(96)  Informaciją apie priemones, skatinančias ant pastatų arba juose savoms reikmėms montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, žr. X priedėlyje.

(97)  Žr. X priedėlį.

(98)  Žr. VII priedėlį.

(99)  EVED 15 konstatuojamoji dalis.

(100)  Žr. VII priedėlį.

(101)  Žr. XII priedėlį.

(102)  Remiantis Valdymo reglamento 59 straipsnio antra pastraipa, 24 straipsnio 1 dalis išbraukiama 2021 m. sausio 1 d.

(103)  Turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. (Valdymo reglamento 9 straipsnio 1 dalis).

(104)  Daugiau informacijos apie pasiūlymus dėl elastingumo, naudotino siekiant nustatyti paklausos reakciją, žr. IV priedėlyje.