Vienintelis straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas bendrasis dokumentas ir nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją, susiję su pavadinimu „Cârnaţi de Pleşcoi“ (SGN), pateikiami šio sprendimo priede.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsniu, šio sprendimo paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje suteikia teisę per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paprieštarauti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto pavadinimo įregistravimui.

PRIEDAS

BENDRASIS DOKUMENTAS

„CÂRNAŢI DE PLEŞCOI“

ES Nr. PGI-RO-02174–4.7.2016

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Cârnaţi de Pleşcoi“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Rumunija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.2 klasė Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Cârnați de Pleșcoi“ yra rūkytos avienos ir jautienos dešrelės. Produkte yra ne mažiau kaip 55 % avienos ir ne daugiau kaip 45 % jautienos. Rudenį ir žiemą ne daugiau kaip 10 % avienos gali būti pakeista ožkiena – organoleptinės savybės praktiškai lieka tos pačios.

Gaminamos ir parduodamos dviejų rūšių „Cârnați de Pleșcoi“ dešrelės: rūkytos arba vytintos ir šaltai rūkytos.

Abiejų rūšių dešrelėse esama aštrių raudonųjų paprikų, kurios produktui suteikia aštrumo. Dešrelių paviršius glotnus, lygus ir nelipnus, perpjovus matoma tanki, vienalytė ir homogeniška struktūra tiek kraštuose, tiek centre.

Fizinės ir cheminės savybės

Rūkytoms „Cârnați de Pleșcoi“ dešrelėms būdingos tokios savybės:

—	cilindro forma,

—	pailgos dešrelės ilgis – 15–18 cm,

—	40–50 g svoris,

—	ne didesnis kaip 60 % drėgnis,

—	ne didesnis kaip 35 % riebalų kiekis,

—	ne mažesnis kaip 14 % baltymų kiekis,

—	ne didesnis kaip 4,5 % druskos kiekis.

Vytintoms ir šaltai rūkytoms „Cârnați de Pleșcoi“ dešrelėms būdingos tokios savybės:

—	plokščia forma,

—	pailgos dešrelės ilgis – 15–18 cm,

—	25–40 g svoris,

—	ne didesnis kaip 40 % drėgnis,

—	ne didesnis kaip 38 % riebalų kiekis,

—	ne mažesnis kaip 14 % baltymų kiekis,

—	ne didesnis kaip 4,5 % druskos kiekis.

Organoleptinės savybės

Skonis ir aromatas: skonis malonus, aštrokas, sūrokas, būdingas avienai ir naudojamų prieskonių mišiniui (česnakai, aitrioji paprika, čiobreliai). Spalva: rūkytų dešrelių – ruda–šviesiai raudona, džiovintų ir šaltai rūkytų – tamsiai ruda.

Vaizdas perpjovus: mozaikinė struktūra, be riebalų gumulėlių ir be skylučių; aiškiai matoma raudonoji paprika.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Cârnați de Pleșcoi“ žaliavos ir sudedamosios dalys: aviena ir (arba) ožkiena, jautiena, sultinys iš avienos ir (arba) ožkienos bei jautienos kaulų, natūralios avių žarnos ir pagardai (česnakas, aitriosios paprikos, čiobreliai).

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Cârnați de Pleșcoi“ gamybos etapai vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje. Gamybos procesas apima šiuos konkrečius etapus: žaliavų ir (arba) sudedamųjų dalių paruošimą, rinktinės mėsos pjaustymą ir iškaulinėjimą, jos smulkinimą, maišymą, kimšimą į natūralias avių žarnas, džiovinimą ir rūkymą.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

SGN „Cârnați de Pleșcoi“ etiketėse privalo būti nurodyta ši informacija:

—	produkto pavadinimas „CÂRNAȚI DE PLEȘCOI“, po jo įrašas „Indicație Geografică Protejată“ arba akronimas IGP,

—	gaminio rūšis (rūkytas arba džiovintas ir šaltai rūkytas),

—	tikrinimo ir sertifikavimo įstaigos logotipas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima Berca, Săpoca, Cernătești, Mărăcineni savivaldybes ir Buzău miestą.

5.   Ryšys su geografine vietove

„Cârnați de Pleșcoi“ geras vardas grindžiamas tuo, kad tai yra tradicinis regione pagamintas produktas. Dešrelių gamyba ir prekyba jomis buvo pagrindinis Pleșcoi vietos gyventojų pajamų šaltinis, todėl receptas ir patirtis buvo perduodami iš kartos į kartą.

Avių, ožkų ir galvijų auginimo Buzău regione tradicijos atsirado dėl regiono topografijos – čia yra kalnų, kalvų ir lygumų, taip pat dėl Karpatų kalnų lanko, lemiančio klimato ypatumus, būdingus šiai kalnų, kalvų ir žolėtų lygumų, tinkančių visų rūšių žolėdžiams, vietovei.

Iš kitų panašių dešrelių „Cârnați de Pleșcoi“ išsiskiria specifiniu skoniu, kurį lemia sudedamosios dalys – aviena ir (arba) ožkiena bei jautiena, aitriosios paprikos, druska (sūrymo mišinys), česnakas ir čiobreliai. Aštrokas „Cârnați de Pleșcoi“ skonis atsiranda dėl česnako, aštrių raudonųjų paprikų ir čiobrelių, todėl Rumunijoje šio specifinio produkto ir jo skonio neįmanoma nežinoti ar supainioti su kitu.

Į dešrelių masę, sudarytą iš mėsos mišinio, prieskonių ir druskos (sūrymo mišinio), pridedama kaulų sultinio. Pasibaigus brandinimo laikotarpiui dešrelės rūkomos naudojant lapuočių medieną.

Pažymint „Cârnați de Pleșcoi“ išskirtinumą reikia patikslinti, kad toliau aprašyta praktika yra būdinga receptui ir yra tiesiogiai susijusi su produkto organoleptinėmis ir fizinėmis bei cheminėmis savybėmis.

Rūkytos „Cârnați de Pleșcoi“ dešrelės 2–3 valandas rūkomos 50–80 °C temperatūroje (karštas rūkymas) tol, kol tampa intensyviai rausvai rudos spalvos.

„Cârnați de Pleșcoi“ laikomos išrūkytomis, kai dešrelės apvalkalas liečiant traška.

Norint pagaminti vytintas ir šaltai rūkytas „Cârnați de Pleșcoi“, produktas rūkomas 25–40 °C temperatūroje (šaltas rūkymas), o po dviejų dienų pirmą kartą išilgai slegiamas. Po to rūkoma dar 2–3 dienas, tada dešrelės vėl slegiamos. Gyventojai vadovaujasi ilgamete šio produkto gamybos patirtimi; rūkymas gali tęstis 1–2 dienas, kol dešrelės tampa rudos–tamsiai raudonos. Gaminant vytintas ir šaltai rūkytas dešreles jos ne kartą išilgai kočiojamos mediniu kočėlu ir vėl rūkomos, taip pašalinamas perteklinis vanduo ir suteikiama būdinga plokščia forma ir konsistencija.

Dešrelių gamybos receptą saugo Pleșcoi-Berca regiono bendruomenė; tose vietose gimė ir legenda apie plėšikus. Pasakojama, kad norėdami padėti neturtingiesiems, plėšikai vogdavo į Buzău turgų keliaujančių turtingų valachų gyvulius ir naktį, kai temperatūra nukrisdavo ir mėsa greičiau atvėsdavo, darydavo dešreles ir džiovindavo mėsą. Šį „Cârnați de Pleșcoi“ gamybos būdą pamėgo ir vietos gyventojai.

Kiekvienuose namuose būdavo kemšamos dešrelės – tai būdavo negendančios maisto atsargos. Kadangi kažkiek dešrelių būdavo skirtos suvartoti per kelias dienas, jos būdavo tik išrūkomos, o kitos, norint laikyti ilgesnį laikotarpį kaip maisto atsargas, būdavo vytinamos, taip atsirado šaltai vytintos dešrelės.

Dėl iš kartos į kartą perduodamo gamybos recepto ir nustatytos geografinės vietovės gyventojų patirties gaminant produktą išaugo „Cârnați de Pleșcoi“ žinomumas Rumunijoje ir užsienyje.

Šios dešrelės buvo žinomos jau XIII ir XIV a. ir ypač po to, kai Basarabas I-asis (1324–1352) įkūrė Valakijos kunigaikštystę. Tais laikais jos buvo pardavinėjamos Drăgaica turguje, ten, kur šiandien yra Buzău miestas.

Dėl geografinės Buzău miesto padėties ir dėl to, kad 1431 m. čia buvo muitinės postas, turgus buvo ir kultūrinė vieta, ir vieta, kur regionų gyventojai prekiavo produktais bei keitėsi tradicijomis ir papročiais.

Veikale „Istoria jurnalismului din județul Buzău“ („Buzău žurnalistikos istorija“), skirtame Drăgaica turgaus aprašymui, žurnalistas ir istorikas Viorel Frâncu rašo:

…

…

Ši tradicija gyva ir šiandien, mugė vis dar organizuojama. Drăgaica mugė vyksta likus dviem savaitėms iki šv. Jono Krikštytojo gimimo (birželio 24 d.).

1890 m. apie Buzău buvo sakoma, kad užeigų jame daugiau nei gatvių, o tose užeigose patiekiamos „Cârnați de Pleșcoi“, kaip rašė Constantin Trentea savo rankraštyje „Tradiția științei de carte în satul Pleșcoi- Buzău 1600–1900“ („Raštingumo tradicija Pleșcoi- Buzău 1600–1900 m.“), išleistame 1975 m. Bukarešte. Šiame rankraštyje aprašomas 1924 m. rugpjūčio 28 d. Pleșcoi savivaldybės (județ de Buzău) kultūros asociacijos „Idealul“ surengtas pokylis ir patikslinama, kad šio „gausaus pokylio metu […] buvo kepamos žymiosios Pleșcoi dešrelės“.

„Cârnați de Pleșcoi“ receptas puikuojasi garbingoje Radu Anton Roman knygos „Bucate, vinuri și obiceiuri românești“ („Rumunų patiekalai, vynai ir papročiai“), išleistos Paideia leidyklos 2001 m., vietoje. Radu Anton Roman buvo žurnalistas, rašytojas ir televizijos prodiuseris. Jis daugiausia žinomas dėl savo kulinarinių laidų.

„Dicționar de Vorbe Esențiale“ („Pagrindinių žodžių žodynas“) žodyne, kurį sudarė Ioan Boldea, surinktos žymios kultūros, mokslo ir menų asmenybių mintys. Andrei Pleșu (219 p., 4803 punktas): „mėgstu knygas, diskusijas, ieškau Dievo … bet taip pat mėgstu „Cârnați de Pleșcoi“, riebius juokelius, brandintus sūrius, pramogas, prostitutes, sentimentalias dainas“. Andrei Pleșu yra Rumunijos rašytojas, eseistas, estetas meno istorikas ir rumunų kalbos stilistas.

Nuo 2000 m. iki 2014 m. populiarindama „Cârnați de Pleșcoi“ vietos ir nacionalinė žiniasklaida surengė laidų įvairiomis temomis. Rumunijos nacionalinėje virtuvėje gausu receptų, kuriuose dominuoja „Cârnați de Pleșcoi“, o 2006 m. „Renașterea Buzoiană“ („Buzău atgimimas“) almanache tam skirti ištisi puslapiai.

Laikui bėgant „Cârnați de Pleșcoi“ tapo populiariu šventiniu rumunų valgiu, nuo 2008 m. kasmet rengiama „Cârnați de Pleșcoi“ šventė. Šventės metu vyksta įvairūs konkursai: „Miss Oița“ – ilgiausios dešrelės konkursas, „Fomilă de Pleșcoi“ – „Cârnați de Pleșcoi“ valgymo konkursas ir kiti.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.madr.ro/docs/ind-alimentara/documentatie-2016/caiet-de-sarcini-carnati-plescoi-2016.pdf