2.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 112/29

(1)

2011 m. kovo 28 d. baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ Komisija išdėstė visiškai saugaus eismo vizijos siekį, pagal kurį Sąjunga turėtų siekti pozicijos, kad žūčių kelių eismo įvykiuose skaičius ne vėliau kaip 2050 m. taptų artimas nuliui;

(2)

Komisija komunikate dėl 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ pasiūlė siekti tikslo ne vėliau kaip 2020 m. dar perpus sumažinti bendrą žūčių Sąjungos keliuose skaičių, pradedant nuo 2010 m. Šiam tikslui pasiekti Komisija nustatė septynis strateginius tikslus, įskaitant tikslą gerinti kelių eismo dalyvių švietimą bei mokymą ir pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugą;

(3)

2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą tikslą ne vėliau kaip 2030 m. viduje visos ekonomikos mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m. Šis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas padės pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytus ilgalaikius tikslus ir prie to tikslo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Transporto sektorius turi laikytis visapusiško požiūrio, kad būtų skatinamas išmetamų teršalų kiekio mažinimas ir energijos vartojimo efektyvumas. Turėtų būti daroma pažanga pereinant prie mažataršio judumo, inter alia, atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant turimas naujausias technologijas. Vairuotojai turi būti tinkamai apmokyti vairuoti kuo efektyviau;

(4)

įvertinusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB (3) įgyvendinimą Komisija nustatė tam tikrų trūkumų. Pagrindiniai nustatyti trūkumai: sunkumai, susiję su išimčių aiškinimu ir teisiniu netikrumu; mokymo turinys, kuris, kaip nustatyta, tik iš dalies atitinka vairuotojų poreikius; vairuotojų sunkumai gauti baigto arba iš dalies baigto mokymo kitoje valstybėje narėje tarpusavio pripažinimą ir neatitiktis tarp Direktyvoje 2003/59/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/126/EB (4) nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų;

(5)

siekiant padidinti Direktyvos 2003/59/EB teisinį aiškumą, visos nuorodos į panaikintus arba pakeistus Sąjungos aktus turėtų būti pašalintos arba iš dalies pakeistos;

(6)

siekiant suteikti tikrumo ir užtikrinti derėjimą su kitais Sąjungos aktais, turėtų būti atlikta tam tikrų su Direktyvos 2003/59/EB taikymo išimtimis susijusių pakeitimų, atsižvelgiant į panašias išimtis, kurios taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (5). Kai kurios iš tų išimčių yra susijusios su situacijomis, kai vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla ir kai vairuotojui pareiga laikytis Direktyvos 2003/59/EB reikalavimų būtų neproporcinga našta. Paprastai vairavimas nelaikomas pagrindine vairuotojo veikla, jeigu jis užima mažiau kaip 30 % slankiojo mėnesio darbo laiko;

(7)

kai vairuojama nedažnai, vairavimas vyksta kaimo vietovėse ir kai vairavimą vykdo vairuotojai, pristatantys krovinius į savo įmonę, turėtų būti taikomos išimtys su sąlyga, kad vis tiek užtikrinamas kelių eismo saugumas. Dėl skirtingų Sąjungos kaimo vietovių geografinių, klimato ir gyventojų tankumo sąlygų valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti, ar toks vairavimas gali būti laikomas nenuolatiniu ir ar tokia išimtis daro poveikį kelių eismo saugumui; pavyzdžiui, atsižvelgiant į kelių tipą, eismo apimtį arba tai, ar yra pažeidžiamų kelių eismo dalyvių;

(8)

kadangi atstumai, kuriuos asmenys, dirbantys žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio ir žuvininkystės sektoriuose, kuriems ši direktyva netaikoma, turi įveikti savo darbo metu, skiriasi visoje Sąjungoje, pačios valstybės narės turėtų savo nacionalinėje teisėje apibrėžti didžiausius leidžiamus atstumus, skaičiuojamus nuo įmonės, kuriai taikomos išimtys, buveinės;

(9)

vis dėlto, tebetaikant pradinės kvalifikacijos reikalavimo išimtį, turėtų būti reikalaujama, kad tie vairuotojai, kuriems ir toliau taikoma ši išimtis, lankytų kvalifikacijos kėlimo mokymus, siekiant užtikrinti, kad būtų atnaujintos jų žinios darbui būtinais klausimais;

(10)

valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, turėtų elektroniniu būdu keistis informacija apie profesinės kompetencijos pažymėjimus (toliau – PKP). Jos turėtų, atsižvelgdamos į Komisijos atliktą sąnaudų ir naudos analizę, sukurti reikiamą elektroninę platformą, taip pat numatyti galimybę išplėsti ES vairuotojo pažymėjimų tinklą, nustatytą pagal Direktyvą 2006/126/EB. Be kitų privalumų, tai valstybėms narėms leis nesunkiai gauti informaciją apie baigtą mokymą, kuris nėra nurodytas vairuotojo pažymėjime. Svarbu, kad valstybės narės ir Komisija dėtų pastangas toliau tobulinti šią funkciją, kad ja būtų galima naudotis realiuoju laiku vykdant patikrinimus keliuose;

(11)

atsižvelgiant į mokymo ir švietimo srities pokyčius, taip pat siekiant padidinti Direktyvos 2003/59/EB indėlį į kelių eismo saugumą ir mokymo tinkamumą vairuotojams, mokymo kursuose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio su kelių eismo saugumu susijusiems dalykams, kaip antai pavojų suvokimui, pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, visų pirma pėsčiųjų, dviratininkų ir riboto judumo asmenų, apsaugai; taupiam vairavimui; vairavimui ekstremaliomis oro sąlygomis ir nestandartinių krovinių vežimui. Šiomis aplinkybėmis kursai taip pat turėtų apimti intelektines transporto sistemas ir turėtų neatsilikti nuo technologijų plėtros;

(12)

valstybėms narėms turėti būti suteikta aiški galimybė tobulinti ir modernizuoti mokymo praktiką daliai mokymo kursų naudojant informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IRT) priemones, kaip antai e. mokymąsi ir mišrųjį mokymąsi, kartu užtikrinant mokymo kokybę. Tobulinant ir modernizuojant IRT priemones, svarbu atsižvelgi į tai, kad kai kuriems konkretiems dalykams reikalingas praktinis mokymas ir jų negalima tinkamai išdėstyti naudojant šias mokymo priemones, pavyzdžiui, sniego grandinių montavimui ar krovinio tvirtinimui arba kitiems mokymo dalykams, kuriems svarbi praktinė dalis. Į praktinį mokymą galėtų – bet nebūtinai turi – įeiti transporto priemonės vairavimas. Didelė pagal šią direktyvą reikalaujamų mokymų dalis turėtų būti rengiama patvirtintame mokymo centre;

(13)

siekiant užtikrinti skirtingų pagal Sąjungos teisę reikalaujamo mokymo formų derėjimą, valstybės narės turėtų galimybę derinti įvairias atitinkamo mokymo rūšis, pavyzdžiui, turėtų būti įmanoma derinti pavojingų krovinių vežimo srities mokymą, žinių apie neįgaliuosius gerinimą arba gyvūnų vežimo srities mokymą, su Direktyvoje 2003/59/EB numatytu mokymu;

(14)

siekiant išvengti, kad dėl skirtingos valstybių narių praktikos atsirastų tarpusavio pripažinimo kliūčių ir būtų apribota vairuotojų teisė kelti kvalifikaciją valstybėje narėje, kurioje jie dirba, turėtų būti reikalaujama, kad valstybių narių valdžios institucijos tuo atveju, kai baigtas mokymas negali būti nurodytas vairuotojo pažymėjime, išduotų standartiniuose modeliuose nurodytos formos kvalifikacinę vairuotojo kortelę, kuria kiekvienam vairuotojui, kuris atitinka Direktyvos 2003/59/EB reikalavimus, bus užtikrintas tarpusavio pripažinimas;

(15)

jei vairuotojai iš trečiųjų valstybių kaip įrodymą, kad laikomasi mokymo reikalavimų, naudoja vairuotojo liudijimą, tai vairuotojams gali tapti kliūtimi, kai vežėjas grąžina liudijimą išdavusiajai institucijai, visų pirma, kai tie vairuotojai nori įsidarbinti kitoje valstybėje narėje. Siekiant išvengti situacijų, kai, esant tokioms aplinkybėms, vairuotojai turi iš naujo mokytis prieš pereidami į naują darbą, valstybės narės turėtų būti paskatintos bendradarbiauti ir keistis informacija apie vairuotojų kvalifikaciją;

(16)

siekiant sklandaus perėjimo, galiojantys vairuotojų liudijimai ir galiojančios vairuotojo kvalifikacijos kortelės, išduotos laikantis taisyklių, taikytinų iki nuostatų, iš dalies pakeistų šia Direktyva, taikymo, turėtų būti pripažįstami laikotarpiui iki jų galiojimo pabaigos datos. Tie daliniai pakeitimai nepanaikina suteiktų mokymų ar vairuotojo pažymėjimų, išduotų patvirtinant tokius mokymus, iki tų dalinių pakeitimų įsigaliojimo datos;

(17)

siekiant suteikti teisinio aiškumo ir užtikrinti, kad minimalaus amžiaus reikalavimai būtų suvienodinti, siekiant Direktyvoje 2003/59/EB nustatytų tikslų, Direktyvoje 2006/126/EB turėtų būti nustatyta aiški išimtis, t. y. nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami sulaukus Direktyvoje 2003/59/EB nurodyto minimalaus amžiaus. Šis paaiškinimas yra susijęs su bendru minimalaus amžiaus reikalavimu tam tikrų transporto priemonių kategorijų vairuotojams, kurie turi PKP, ir iš dalies nedaro poveikio esamoms galimybėms tokį minimalaus amžiaus reikalavimą sumažinti arba taikyti jam išimtis;

(18)

Direktyvos 2006/126/EB daliniai pakeitimai turėtų būti apriboti tik tais pakeitimai, kurie yra tiesiogiai susiję su Direktyvos 2003/59/EB peržiūra ir su palankių sąlygų naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones sudarymu. Pageidautina atlikti išsamesnę Direktyvos 2006/126/EB įgyvendinimo ir taikymo analizę, įskaitant tam tikrų kategorijų transporto priemonių atskyrimą, ir ją reikėtų įtraukti į būsimą Direktyvos 2006/126/EB peržiūrą;

(19)

siekiant prisidėti prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir oro kokybės gerinimo, sudarant palankesnes sąlygas naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti savo teritorijoje B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turintiems asmenims vairuoti tam tikras alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3 500 kg, bet neviršija 4 250 kg. Ta galimybė viršyti 3 500 kg turėtų būti galima su sąlyga, kad ta papildoma leistina masė viršijama tik dėl joje įrengtų alternatyvių varymo sistemų masės, ir jai turėtų būti taikomi apribojimai ir sąlygos, kuriais siekiama išvengti neigiamo poveikio kelių eismo saugumui;

(20)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pagerinti tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams arba keleiviams vežti vairuotojams visoje ES taikomus pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo standartus – valstybės narės negali deramai pasiekti dėl kelių transporto tarpvalstybinio pobūdžio ir problemų, kurias šia direktyva ketinama išspręsti, ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo priemones gali patvirtinti Sąjunga. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)

todėl direktyvos 2003/59/EB ir 2006/126/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma transporto priemonių vairavimui, kurį atlieka:

toliau – vairuotojai, kurie dalyvauja vežant kelių transportu Sąjungoje, viešai prieinamais keliais, naudodami:

Šios direktyvos tikslais nuorodos į vairuotojo pažymėjimų kategorijas, kuriose yra pliuso ženklas („+“), skaitomos pagal III priede nustatytą atitikties lentelę.

(*1)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 403, 2006 12 30, p. 18).“;"

2)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Išimtys

1.   Ši direktyva netaikoma:

Taikant šios dalies f punktą, ši direktyva netaikoma asmeniui, norinčiam gauti vairuotojo pažymėjimą ar PKP pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį, kai tas asmuo papildomai mokosi vairuoti mokydamasis darbo vietoje, jei tą asmenį lydi kitas asmuo, turintis tame punkte nustatytu tikslu naudojamos transporto priemonės kategorijos PKP, arba tos transporto priemonės kategorijos vairavimo instruktorius.

2.   Ši direktyva netaikoma, jei įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

3.   Ši direktyva netaikoma žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamų arba jų be vairuotojo išsinuomotų transporto priemonių, kurias naudojant atliekamos su tų įmonių profesine veikla susijusios krovinių vežimo operacijos, vairuotojams, išskyrus atvejus, kai vairavimas yra pagrindinė vairuotojo veikla arba vairuojant viršijamas nacionalinės teisės aktuose nustatytas atstumas nuo įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė, kuri ją nuomojasi ar nuomoja, buveinės.“;

3)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Kvalifikacijos kėlimas

Kvalifikacijos kėlimas – tai mokymas, leidžiantis PKP turėtojams atnaujinti jų darbui svarbias žinias, ypatingą dėmesį skiriant kelių eismo saugumui, darbuotojų sveikatai ir saugai ir vairavimo poveikio aplinkai mažinimui.

Tą mokymą organizuoja patvirtintas mokymo centras laikantis I priedo 5 skirsnio. Kvalifikacijos kėlimą sudaro mokymas klasėje, praktinis mokymas ir, jei rengiamas, mokymas naudojant informacinių ir ryšių technologijų priemones (toliau – IRT) arba aukščiausios klasės treniruoklius. Jeigu vairuotojas pereina į kitą įmonę, atsižvelgiama į jo jau išklausytą kursą.

Kvalifikacijos kėlimu siekiama pagilinti kai kurių I priedo 1 skirsnyje nurodytų dalykų išmanymą ir pakartoti juos. Jis apima įvairius dalykus ir į jį visuomet įtraukiamas bent vienas su kelių eismo saugumu susijęs dalykas. Mokymo dalykuose atsižvelgiama į atitinkamų teisės aktų bei technologijų pokyčius ir, kiek įmanoma, į konkrečius vairuotojo mokymo poreikius.“;

4)

9 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šios direktyvos 1 straipsnio a punkte nurodyti vairuotojai šios direktyvos 5 straipsnyje nurodytą pradinę kvalifikaciją įgyja valstybėje narėje, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/126/EB 12 straipsnyje.“;

5)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Sąjungos kodas

1.   Valstybių narių kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į pradinę kvalifikaciją patvirtinantį PKP ir kvalifikacijos kėlimą patvirtinantį PKP bei šios direktyvos 5 straipsnio 2 ir 3 dalių ir šios direktyvos 8 straipsnio nuostatas, Direktyvos 2006/126/EB I priede numatytą suderintą Sąjungos kodą „95“ įrašo šalia atitinkamų pažymėjimo kategorijų:

Jeigu valstybės narės, kurioje įgytas PKP, kompetentingos institucijos negali vairuotojo pažymėjime nurodyti Sąjungos kodo, jos išduota vairuotojui vairuotojo kvalifikacinę kortelę.

Valstybės narės išduota vairuotojo kvalifikacinė kortelė turi būti tarpusavyje pripažįstama. Išduodamos kortelę kompetentingos institucijos patikrina vairuotojo pažymėjimo galiojimą atitinkamai transporto priemonės kategorijai.

2.   1 straipsnio b punkte nurodytam vairuotojui, vairuojančiam transporto priemones, kuriomis keliais vežami kroviniai, taip pat leidžiama įrodyti, kad jis yra įgijęs šia direktyva numatomą kvalifikaciją ir išklausęs mokymo kursą, pateikiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 (*2) numatytą vairuotojo liudijimą, jei jame yra įrašytas Sąjungos kodas „95“. Taikant šią direktyvą išduodančioji valstybė narė atitinkamo liudijimo pastabų skiltyje nurodo Sąjungos kodą „95“, jei atitinkamas vairuotojas yra įvykdęs šioje direktyvoje numatytus kvalifikacijos reikalavimus ir yra išklausęs mokymo kursą.

3.   Sąjungos kodu „95“ nepažymėti vairuotojų liudijimai, išduoti anksčiau nei 2020 m. gegužės 23 d. laikantis Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 5 straipsnio ir visų pirma jo 7 dalies, siekiant patvirtinti atitiktį šia direktyva nustatytiems mokymo reikalavimams priimami kaip kvalifikacijos įrodymas iki jų galiojimo pabaigos.

(*2)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).“;"

6)

įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Vykdymo užtikrinimo tinklai

1.   Vykdymo užtikrinimo tikslais valstybės narės keičiasi informacija apie išduotus arba panaikintus PKP. Šiuo tikslu valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, sukuria elektroninį tinklą arba imasi veiksmų, kad būtų išplėstas esamas tinklas, atsižvelgdamos į Komisijos atliktą ekonomiškai efektyviausio varianto įvertinimą.

2.   Tinkle gali būti pateikiama informacija, nurodyta PKP, taip pat informacija, susijusi su administracinėmis procedūromis, taikomomis PKP.

3.   Laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (*3), valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tik siekiant patikrinti, ar laikomasi šios direktyvos, visų pirma šioje direktyvoje nustatytų mokymo reikalavimų.

4.   Prieiga prie tinklo turi būti apsaugota. Valstybės narės gali suteikti prieigą tik kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už šios direktyvos įgyvendinimą ir už jos laikymosi kontrolę.

(*3)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;"

7)

I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

1)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

6 straipsnio 4 dalis papildomas šiuo punktu:

(*5)  1996 m. liepos 25 d., Tarybos direktyva 96/53/EB nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59).“;"

3)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Tarpusavio pagalba

1.   Valstybės narės padeda viena kitai įgyvendinti šią direktyvą ir keičiasi informacija apie jų išduotus, pakeistus, naujai išduotus, atnaujintus arba atšauktus pažymėjimus. Jos naudojasi tam tikslui įkurtu ES vairuotojo pažymėjimų tinklu, jam pradėjus veikti.

2.   Tinklu taip pat galima naudotis siekiant keistis informacija kontrolės tikslais, numatytais Sąjungos teisės aktuose.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje nurodyti asmens duomenys būtų tvarkomi tik siekiant įgyvendinti šią direktyvą bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/59/EB ir (ES) 2015/413 (*6). Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą atliekamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/679 (*7) ir (EB) Nr. 45/2001 (*8).

4.   Prieiga prie tinklo turi būti apsaugota. Valstybės narės gali suteikti prieigą tik kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už šios direktyvos, direktyvų 2003/59/EB ir (ES) 2015/413 įgyvendinimą ir kontrolę.

(*6)  2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (OL L 68, 2015 3 13, p. 9);"

(*7)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1);"

(*8)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).“."