(1)

2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Malta nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią datą Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. kovo 22 d.2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (2) (toliau – euro zonai skirta rekomendacija);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Malta turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija dėl ekonominės politikos būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytose rekomendacijose, visų pirma 1 rekomendacijoje. 2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Maltos ataskaita. Joje įvertinta Maltos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (3), veiksmai, kurių Malta ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Maltos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“.

(3)

2018 m. balandžio 13 d. Malta pateikė savo 2018 m. nacionalinę reformų programą ir savo 2018 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

šiuo metu Maltai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2018 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato 2018–2021 m. laikotarpiu išlaikyti nominalų biudžeto perteklių. Vidutinės trukmės biudžeto tikslo, t. y. palaikyti BVP požiūriu subalansuotą biudžetą, per programos laikotarpį toliau laikomasi su teigiama atsarga. Stabilumo programoje numatoma, kad bendras valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP ir toliau neviršys Sutartyje nustatytos 60 % BVP pamatinės vertės ir palaipsniui sumažės nuo 50,8 % BVP 2017 m. iki beveik 36 % 2021 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas 2018–2019 m. ir palankus 2020–2021 m. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas 2018 m. pasieks 0,6 % BVP perteklių, o 2019 m. – 1,1 % BVP, taigi viršys vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozę 2018 ir 2019 m. Malta turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Kartu trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu reikėtų atidžiai stebėti išlaidų pokyčius, ypač atsižvelgiant į ateityje galimą riziką pajamų stabilumui;

(6)

kaip nurodyta 2018 m. euro zonai skirtoje rekomendacijoje, siekiant išvengti įmonių tarpusavio konkurencijos iškraipymo, sąžiningai elgtis su mokesčių mokėtojais ir apsaugoti viešuosius finansus, itin svarbu kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo strategijomis. Mokesčių mokėtojų agresyvaus mokesčių planavimo strategijų šalutinis poveikis kitoms valstybėms narėms skatina imtis koordinuotų nacionalinės politikos priemonių, kurios papildytų Sąjungos teisės aktus. Kadangi Maltoje įsikūrusių įmonių atliekami dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimai į užsienį (t. y. mokėjimai, kuriuos Sąjungos rezidentai atlieka trečiųjų valstybių rezidentams) išskaičiuojamaisiais mokesčiais neapmokestinami, tie mokėjimai, jei jie nėra apmokestinami ir gavėjo šalyje, gali būti neapmokestinami iš viso. Nors Maltos naujoji sąlyginių palūkanų atskaitymo tvarka padės sumažinti skolos pranašumą prieš nuosavą kapitalą, nepakankamos kovos su piktnaudžiavimu taisyklės kartu su palyginti aukšta norma ir akcijomis grindžiama tvarka gali sudaryti sąlygas išvengti mokesčių. Bendrovės, kurios naudojasi mokesčių vengimo praktika, gali pasinaudoti tam tikromis galiojančiomis Maltos ir kitų valstybių narių dvišalių sutarčių dėl mokesčių nuostatomis ir Maltos mokesčių sistema, pagal kurią bendrovė, kuri yra rezidentė, bet jos būstinė nėra Maltoje, yra apmokestinama prie pajamų šaltinio ir perlaidų pagrindu. Komisija atkreipia dėmesį į Maltos įsipareigojimą kovoti su mokesčių mokėtojų agresyviu mokesčių planavimu. Remdamasi naujausiomis diskusijomis Komisija toliau palaikys konstruktyvų dialogą, kad būtų kovojama su mokesčių mokėtojų agresyvaus planavimo strategijomis;

(7)

ilgalaikis Maltos valstybės finansų tvarumas tebėra viena iš problemų. Jis kyla vien dėl tokių su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų, kaip sveikatos priežiūra, ilgalaikė priežiūra ir pensijos, poveikio biudžetui. Su pensijų sistema susijęs uždavinys dvejopas: užtikrinti tvarumą ir kartu garantuoti adekvačias pensines pajamas. Pensijų išlaidų ilgalaikio tvarumo perspektyvos pagerėjo daugiausia dėl teigiamesnio Maltos ilgalaikio augimo potencialo įvertinimo. Tačiau 2016 m. biudžete nustatytos priemonės tik nedaug paveikė ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą, todėl tvarumas tebėra didelis uždavinys. Be to, išlieka didelis vyrų ir moterų pensijų skirtumas, nors ir buvo imtasi priemonių pensijų adekvatumui didinti. Sveikatos priežiūros sistemos veiklos rezultatai pagerėjo, sutrumpėjo laukimo laikas. Tačiau išlieka problemų perskirstant ligoninių išteklius ir funkcijas bei juos perduodant pirminei sveikatos priežiūros grandžiai. Dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo institucinės struktūros didėja spaudimas tiek ligoninėms, tiek skubiosios priežiūros grandžiai. Ligoninių teikiama ir pirminė sveikatos priežiūra nėra gerai koordinuojama, skubioji priežiūra ir toliau naudojama neveiksmingai. Tebėra problemų galimybės gauti naujoviškų vaistų srityje, be kita ko, dėl biudžeto. Imtasi iniciatyvų, siekiant patenkinti didėjančią paklausą ilgalaikės priežiūros sistemoje, pavyzdžiui, teikiamos paskatos bendruomenės teikiamai priežiūrai ir priežiūrai namuose;

(8)

padaryta tam tikra pažanga gerinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tačiau Maltos finansinių paslaugų institucijai vis dar trūksta darbuotojų, taip pat susirūpinimą tebekelia jos gebėjimas prižiūrėti didelę tarpvalstybinę finansų sistemą, visų pirma jos ne bankų segmentą. Be to, nors paslaugų (visų pirma internetinių žaidimų) sektorius labai prisidėjo prie šalies tvaraus ekonomikos augimo, dėl jo ateityje gali kilti sunkumų finansų sistemos vientisumui, todėl reikia sukurti tvirtą kovos su pinigų plovimu sistemą. Malta neseniai į nacionalinę teisę perkėlė Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatas; jų įgyvendinimo veiksmingumą dar reikės įvertinti. Be to, perkėlusios šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, Maltos valdžios institucijos neseniai pateikė integruotą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu strategiją. Be kitų veiksmų, buvo įsteigtas Nacionalinis kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu koordinavimo komitetas, kurį sudaro Vyriausybės ir kitų atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų atstovai. Tačiau dar reikia užtikrinti tinkamą neseniai priimtos reguliavimo sistemos įgyvendinimą ir veiksmingą vykdymo užtikrinimą;

(9)

Maltos darbo rinkos rezultatai dar labiau pagerėjo esant sparčiam ekonomikos augimui ir vykstant reformoms, kuriomis remiamas moterų užimtumas ir darbuotojų įgūdžių tobulinimas. Tačiau dideli vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumai ir neaktyvus vyresnių nei trisdešimties metų moterų bei neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje išlieka problema. Tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų struktūra išlieka palyginti silpna, bet svarbi užtikrinant lyčių lygybę vykdant priežiūros pareigas ir didesnę paramą moterims, kad jos galėtų dirbti. Vis labiau trūksta darbo jėgos, išlieka įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis. Kadangi didelės dalies Maltos darbuotojų kvalifikacija vis dar žema, sprendžiant darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemas didėja priklausomybė nuo užsienio darbo jėgos. Numatoma tęsti įgyvendinamas darbo rinkos, įgūdžių ir socialinės įtraukties politikos iniciatyvas, bet jos turėtų būti paremtos rezultatais grindžiama stebėsena ir vertinimu;

(10)

mokyklos nebaigusių asmenų skaičius išlieka didžiausias Sąjungoje – 18,6 % 2017 m., ir padėtis, palyginti su pernykščiais rezultatais, nedaug pagerėjo. Be to, Maltoje didžiausias mokyklos nebaigusių neįgaliųjų skaičius – 50 %; jis yra dvigubai didesnis už Sąjungos vidurkį. Mokymosi rezultatams taip pat didelį poveikį turi socioekonominė kilmė, mokyklos rūšis ir neįgalumas. Prasčiausių ir geriausių rezultatų pasiekusių mokyklų moksleivių tiksliųjų mokslų rezultatų atotrūkis yra didžiausias Sąjungoje ir 1,5 karto didesnis už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių vidurkį. Prastų matematikos, tiksliųjų mokslų ir skaitymo rezultatų pasiekusių moksleivių dalis – ketvirta pagal dydį Sąjungoje. Reikia nustatyti visapusišką požiūrį, kurio laikantis būtų gerinama švietimo kokybė ir mažinami socialinių grupių ir skirtingų rūšių mokyklų mokymosi rezultatų skirtumai;

(11)

stabilus ekonomikos augimas alina infrastruktūrą ir sekina gamtos išteklius. Didelių infrastruktūros ir ilgalaikio tvarumo problemų kyla visų pirma kelių transporto sektoriuje. Nepakankama transporto infrastruktūra ir dėl kelių apkrovos didėjančios išlaidos yra kliūtis investicijoms. Daugėjant transporto priemonių ir intensyvėjant eismui, didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir daromas neigiamas poveikis oro kokybei. Tai taip pat gali daryti neigiamą poveikį turizmui, kuris yra svarbus Maltos ekonomikos ramstis. Todėl infrastruktūros trūkumo ir poreikio užtikrinti netaršų transportą klausimus reikia spręsti vienu metu. 2016 m. Vyriausybė priėmė nacionalinę transporto strategiją, kuri turi būti įgyvendinta iki 2050 m., ir pagrindinį transporto veiksmų planą, įgyvendintiną iki 2025 m. Ji taip pat paskelbė 700 mln. EUR vertės kelių tinklo atnaujinimo projektą. Visomis šiomis priemonėmis numatoma kelių apkrovos ekonomines išlaidas sumažinti iki mažiau kaip 20 %. Didėjanti ekonominė veikla gali dar labiau paaštrinti esamus infrastruktūros trukdžius, dar labiau sekindama aplinkos išteklius. Be to, plane nėra nustatytas aiškus transporto priemonių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas ir nesiūloma veiksminga priemonių, apie kurias pranešta, įgyvendinimo stebėsenos sistema (išskyrus penkerių metų peržiūros ciklą). Todėl svarbu nustatyti tikslus ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama iš esmės sumažinti kelių apkrovą ir transporto priemonių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2025 m., kartu vykdant periodinę pažangos stebėseną;

(12)

dėl sunkumų, kurie kyla dėl šalies dydžio ir salos statuso, ypač didėja poreikis pereiti prie labiau žiedinės ekonomikos. Pažangios investicijos gali padėti sumažinti poveikį pažeidžiamiems salos gamtos ištekliams. Pavyzdžiui, jeigu nebus sprendžiami statybų ir griovimo atliekų šalinimo klausimai, galėtų pablogėti aplinkos kokybė ir šalies, kaip turistų traukos centro, patrauklumas. Nors Malta ir liko paskutinėje grupėje pagal ekologinių inovacijų rezultatus (pagal ekologinių inovacijų indeksą iš 18-os vietos Sąjungoje 2013 m. nusileido į 26-ą vietą 2016 m.), ji turi galimybių sutelkti investicijas ir sukurti ar priimti novatoriškų sprendimų išteklių ir energijos vartojimo efektyvumui didinti statybų sektoriuje, taip pat atliekoms ir nuotekoms tvarkyti. Visų pirma reikia gerinti atliekų tvarkymą kartu investuojant į statybų ir griovimo atliekų perdirbimo įrenginius ir įgyvendinant kontrolės priemones, kad neveiktų nelegalūs sąvartynai ar statybų ir griovimo atliekos nebūtų išpilamos į jūrą;

(13)

teisingumo sistema ir toliau susiduria su veiksmingumo problemomis, o norint užtikrinti aukštos kokybės verslo aplinką, būtina stiprinti kovos su korupcija teisinę ir institucinę sistemą. Kovos su korupcija sistemos valdymo trūkumai gali neigiamai paveikti verslo aplinką ir investicijas. Reikia toliau didinti Maltos pastangų kovoti su korupcija veiksmingumą, visų pirma korupcijos tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už ją srityse. Labai svarbu tobulinti valdymo sistemą, kad būtų išsaugota Maltos, kaip tarptautinių investicijų vietovės, reputacija ir patrauklumas;

(14)

2018 m. Europos semestro kontekste Komisija atliko išsamią Maltos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą, 2018 m. nacionalinę reformų programą ir veiksmus, kurių Malta ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socioekonominei Maltos politikai, bet ir tai, kokiu mastu jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(15)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą ir laikosi nuomonės (5), kad Malta turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto,

1.

2.