22.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/22

(1)

2011 m. spalio 5 d. priimtu sprendimu C(2011) 6961 galutinis Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą (2) dėl kelių Italijos priimtų priemonių, skirtų buvusios grupės „Tirrenia Group“ bendrovėms (3) (toliau – 2011 m. sprendimas). 2011 m. sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl priemonių, kurioms taikomas 2011 m. sprendimas.

(2)

Italija savo pastabas dėl 2011 m. sprendimo pateikė 2011 m. lapkričio 15 d. Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Ji perdavė jas Italijai, kuriai buvo suteikta galimybė į jas atsakyti. Italijos atsakymai į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas buvo gauti 2012 m. balandžio 24 d. ir gegužės 4 d. raštais.

(3)

2011 m. spalio 4 d., spalio 19 d. ir gruodžio 2 d., taip pat 2012 m. sausio 27 d., vasario 17 d. ir vasario 28 d. Komisija gavo naujų skundų dėl tariamos pagalbos buvusios grupės „Tirrenia Group“ bendrovėms ir (arba) jų pirkėjams. Kai kuriuose skunduose buvo teigiama, kad Sardinijos regiono administracija (toliau – RAS) bendrovei „Saremar – Sardegna Regionale Marittima“ (toliau – „Saremar“) skyrė naują pagalbą.

(4)

2012 m. lapkričio 17 d. Komisija išplėtė tyrimo procedūrą, ją taikydama, inter alia, tam tikroms paramos priemonėms, kurias RAS suteikė „Saremar“. 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu C(2012) 9452 galutinis Komisija priėmė Sprendimo pakeitimą (toliau – 2012 m. sprendimas) (4). 2012 m. sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl tiriamų priemonių.

(5)

RAS pastabos dėl „Saremar“ taikytų priemonių buvo gautos 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. vasario 26 d.

(6)

Dėl šių priemonių Komisija gavo pagalbos gavėjo ir konkurentų pastabas. Ji perdavė jas Italijai, kuriai buvo suteikta galimybė į jas atsakyti. Italija nekomentavo suinteresuotųjų šalių pastabų dėl priemonių, kurioms taikomas šis sprendimas.

(7)

2013 m. gegužės 14 d. raštu RAS kreipėsi į Komisiją su prašymu nuo oficialios tyrimo procedūros, pradėtos 2011 m. ir 2012 m. sprendimais, atskirti „Saremar“ taikytas priemones ir joms skirti pirmenybę atsižvelgiant į tai, kad bendrovė netrukus turėjo būti privatizuota.

(8)

Šios priemonės buvo aptartos keliuose Komisijos, RAS atstovų ir „Saremar“ susitikimuose, vykusiuose 2012 m. balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 2 d., liepos 10 d. ir spalio 10 d., bei Komisijos ir skundų pateikėjų susitikimuose, vykusiuose 2012 m. liepos 27 d., 2012 m. lapkričio 20 d. ir 2013 m. rugpjūčio 8 d.

(9)

2013 m. rugpjūčio 6 d. raštu Komisija Italijos paprašė papildomos informacijos apie priemones, kurios yra tiriamos. Italija į šį prašymą atsakė 2013 m. rugsėjo 26 d. ir spalio 25 d.

(10)

RAS ir „Saremar“ papildomą informaciją Komisijai pateikė 2013 m. rugsėjo 3 d., spalio 24 d., lapkričio 13 d. ir lapkričio 21 d.

(11)

Šiuo sprendimu atsakoma į RAS prašymą pirmenybę skirti „Saremar“ taikytoms priemonėms.

(12)

Oficialus tyrimas, pradėtas pagal 2011 m. ir 2012 m. sprendimus, atliekamas dėl šių priemonių:

(13)

Šis sprendimas priimtas tik dėl tam tikrų priemonių, kurias RAS taikė bendrovei „Saremar“ ir kurios bus įvardytos toliau. Projektas „Bonus Sardo–Vacanza“ bus vertinamas atskirai.

(14)

Grupę „Tirrenia Group“ iš pradžių sudarė šešios bendrovės – „Tirrenia di Navigazione“ (toliau – „Tirrenia“), „Adriatica“, „Caremar“, „Saremar“, „Siremar“ ir „Toremar“. Šios bendrovės teikė jūrų transporto paslaugas pagal atskiras viešųjų paslaugų sutartis, sudarytas su Italijos valstybe 1991 m. ir galiojusias iki 2008 m. pabaigos (toliau – pradiniai susitarimai). Valstybės įmonė „Fintecna – Finanziaria per i Settori Industriale e dei Servizi S.p.A.“ (toliau – „Fintecna“) (5) valdė visą „Tirrenia“, kuriai priklausė regioninės bendrovės „Adriatica“, „Caremar“, „Saremar“, „Siremar“ ir „Toremar“, akcinį kapitalą.

(15)

2004 m. „Tirrenia di Navigazione“ susijungė su „Adriatica“. Nuo 2004 m. grupę „Tirrenia Group“ sudarė „Tirrenia“, „Caremar“, „Saremar“, „Siremar“ ir „Toremar“. (6)

(16)

Įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 135/2009, kurį pakeitė įstatymas Nr. 166/2009 (toliau – 2009 m. įstatymas), 19b straipsnyje, inter alia, nustatyta, kad regioninės bendrovės „Caremar“, „Saremar“ ir „Toremar“, atsižvelgiant į jų privatizavimą, perduodamos Kampanijos, Sardinijos ir Toskanos regionams. Jame taip pat buvo nustatyta, kad Italijos valstybė naujus susitarimus su bendrovėmis „Tirrenia“ ir „Siremar“ sudarys iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir kad regioninių paslaugų teikimas bus reguliuojamas naujose viešųjų paslaugų sutartyse, kurias bendrovės „Saremar“, „Toremar“ ir „Caremar“ su atitinkamais regionais sudarys iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. vasario 28 d. be to, nustatyta, kad nauji susitarimai ir naujos viešųjų paslaugų sutartys įsigaliotų privatizavus kiekvieną iš buvusios grupės „Tirrenia Group“ bendrovių. (7)

(17)

Tad bendrovė „Saremar“ buvo perduota RAS pagal 2009 m. įstatymą. Ši bendrovė tradiciškai teikė vien tik vietos kabotažo paslaugas maršrutais, jungiančiais Sardiniją ir salas, esančias į šiaurės rytus ir pietvakarius nuo Sardinijos, taip pat tarptautiniu maršrutu, jungiančiu su Korsika, pagal pradinį susitarimą su valstybe. Bendrovė „Saremar“ nesubsidijuojamos veiklos nevykdė.

(18)

Priėmus 2013 m. liepos 26 d. regioninį įstatymą Nr. 18, kvietimas dalyvauti bendrovės „Saremar“ privatizavimo konkurse buvo atidėtas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šis sprendimas neturi įtakos Komisijos pozicijai dėl kitų priemonių bendrovės „Saremar“ atžvilgiu ar dėl galimų valstybės pagalbos srities klausimų, kylančių dėl bendrovės privatizavimo. Visų likusių priemonių, kurioms taikomi 2011 m. ir 2012 m. sprendimai, įskaitant projektą „Bonus Sardo – Vacanza“, tyrimas atliekamas bylose Nr. SA.32014, SA.32015 ir SA.32016, todėl joms šis sprendimas nėra taikomas.

(19)

2011 m. ir 2012 m. RAS priėmė keletą priemonių, skirtų turizmui ir regioninei plėtrai skatinti bei teritoriniam vientisumui užtikrinti. RAS teigimu, šias iniciatyvas visų pirma pateisino du svarbūs įvykiai, 2011 m. įvykę salos transporto paslaugų rinkoje.

(20)

Pirma, nors patronuojančiosios bendrovės „Tirrenia“ pardavimo konkursas prasidėjo dar 2010 m., bendrovė „Compagnia Italiana di Navigazione“ (CIN) ją įsigijo ir naują susitarimą pasirašė tik 2012 m. liepos mėn. Reikia manyti, kad iki pat naujo susitarimo pasirašymo dienos nebuvo aišku, ar jūrų transporto paslaugos tarp Sardinijos ir žemyninės Italijos dalies bus toliau subsidijuojamos ir ar viešosios paslaugos mastas bus sumažintas pagal naują susitarimą su bendrovės „Tirrenia“ pirkėja.

(21)

Antra, Italijos nacionalinė konkurencijos tarnyba (NKT) vykdė privačių įmonių, teikiančių paslaugas maršrutais, kurie jungia Sardiniją ir žemyninę šalies dalį, pirminį veiklos tyrimą dėl galimo SESV 101 straipsnio pažeidimo, nes kai kurių maršrutų, jungiančių Sardiniją ir žemyninę šalies dalį, transporto kainos labai išaugo. NKT tyrimas buvo baigtas 2013 m. birželio 11 d. (8) Buvo pripažinta, kad šalių teikiamų (keleivinio) transporto paslaugų kainų padidinimas 2011 m. vasarą laikytinas suderintais veiksmais, pažeidžiančiais SESV 101 straipsnį. NKT manymu, pažeidimas truko mažiausiai nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos.

(22)

Komisija 2012 m. sprendimu pradėjo kai kurių priemonių, kurias RAS taikė šiomis aplinkybėmis, oficialią tyrimo procedūrą. Toliau Komisija išsamiai apibūdina priemones, dėl kurių atliekamas tyrimas.

(23)

RAS mano, kad bendrovės „Saremar“ 2011 m. ir 2012 m. teiktos paslaugos dviem maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį, t. y. Olbija (Golfo Arančis)–Čivitavekija ir Vado Ligurė–Porto Toresas, laikytinos VESP, kurios veiklos vykdytojui buvo teisėtai pavestos keliais regioniniais sprendimais (toliau – pavedimo dokumentai), kurie toliau pristatyti išsamiau.

(24)

SAR teigimu, privačios įmonės, teikiančios paslaugas Sardinijos kryptimi, 2011 m. pavasarį kainas pakėlė iki nepagrįsto lygio. 2011 m. balandžio 26 d. regioniniame sprendime Nr. 20/57 (toliau – sprendimas Nr. 20/57) buvo primenama, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. su pagrindiniais veiklos vykdytojais, teikiančiais paslaugas šiais maršrutais, vyksta techninės diskusijos dėl galimybės trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu „tarifus stabilizuoti priimtiname lygmenyje“. Tačiau, RAS teigimu, nė vienas privačių veiklos vykdytojų nerodė noro palaikyti RAS raginimą sumažinti šių maršrutų tarifus ir taip „bendromis pastangomis siekti didinti turistų srautus“.

(25)

Dėl smarkiai sumažėjusio turistų skaičiaus ir susirūpinimo, kurį išreiškė gamybos sektoriai, kuriems reikalingas palankus susisiekimas su žemynine šalies dalimi, RAS buvo priverstas imtis skubių priemonių ir užtikrinti konkurencingą alternatyvą privačių veiklos vykdytojų nustatytiems tarifams. RAS nusprendė, kad bendrovė „Saremar“ turi pradėti „rinkos sąlygomis“ teikti susisiekimo su žemynine šalies dalimi ir tarptautinio susisiekimo paslaugas „pagrindiniais turistiniais ir komerciniais maršrutais“, sujungiančiais su Sardinija. Numatyta atskirai tvarkyti apskaitą, kad būtų užtikrinta ekonominė pusiausvyra ir transporto paslaugų paklausa būtų derinama su veiklos ekonominiu gyvybingumu.

(26)

Bendrovė „Saremar“ turėjo patikrinti galimybę bandomuoju laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. paslaugas pradėti teikti mažiausiai dvejomis iš šių krypčių (mišrios paslaugos):

(27)

Be to, bendrovė „Saremar“ turėjo teisę nevaržomai didinti tarptautinių krypčių skaičių.

(28)

2011 m. gegužės 19 d. regioniniu sprendimu Nr. 25/69 (toliau – sprendimas Nr. 25/69) patvirtintas tarifas, kurį bendrovė „Saremar“ nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. taikė keleivinio ir krovininio transporto paslaugoms maršrutu Golfo Arančis–Čivitavekija. Šis maršrutas tikriausiai buvo įvardytas kaip „vienas paklausiausių maršrutų“.

(29)

Veiklos vykdytojas galėjo keisti tarifus siekdamas užtikrinti, kad veikla nebūtų nuostolinga ir būtų užtikrintas didžiausias klientų pasitenkinimas. Apie visus tokius pakeitimus buvo reikalaujama iš anksto pranešti RAS. Skirtingi įkainiai buvo taikomi didžiausio ir mažiausio aktyvumo sezonu. Gyventojams ir atvykėliams taip pat buvo taikomi skirtingi tarifai.

(30)

2011 m. birželio 1 d. regioniniu sprendimu Nr. 27/4 (toliau – sprendimas Nr. 27/4) patvirtintas tarifas, kurį bendrovė „Saremar“ nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. taikė keleivinio ir krovininio transporto paslaugoms maršrutu Vado Ligurė–Porto Toresas.

(31)

Be to, jame numatyta, kad Sardinijos gyventojams taikoma 15 % nuolaida. Bendrovė „Saremar“ galėjo keisti tarifus siekdama užtikrinti, kad veikla nebūtų nuostolinga ir būtų užtikrintas didžiausias klientų pasitenkinimas.

(32)

2011 m. rugsėjo 1 d. regioniniame sprendime Nr. 36/6 (toliau – sprendimas Nr. 36/6) buvo primenama, kad transporto kainos maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, išaugo po buvusios patronuojančiosios bendrovės „Tirrenia“ pardavimo (žr. 75 konstatuojamąją dalį).

(33)

Šia prasme RAS pritartų pardavimo pripažinimui negaliojančiu ir bendrovės „Tirrenia“ pardavimo atskyrimui nuo viešojo pirkimo procedūros, vykdomos siekiant sudaryti naują susitarimą, tokiu būdu užkertant kelią faktinei monopolijai teikiant jūrų kabotažo paslaugas į Sardiniją ir iš jos. Būtų imtasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų paskelbtas naujas viešas konkursas dėl įsipareigojimų teikti viešąją paslaugą (ĮTVP) nustatymo ir pasirinktas geriausias pasiūlymas pagal siūlomus keleivinio ir krovininio transporto maršrutus ir uostus, paslaugų dažnį, greitį, kokybę ir tarifus.

(34)

Jeigu bendrovė „Saremar“ nutrauktų paslaugų teikimą maršrutais į žemyninę šalies dalį, būtų iš esmės atkurta ankstesnės monopolijos padėtis. Ilgesnėje perspektyvoje pagrindinis tikslas regioniniu lygmeniu būtų išsaugoti veiksmingą konkurenciją kabotažo rinkoje. To būtų pasiekta pagrindiniuose maršrutuose, kurie laikomi strateginiais salos atžvilgiu, nustatant ĮTVP veiklos vykdytojams, pasiūliusiems geriausias paslaugų teikimo sąlygas.

(35)

Sprendime Nr. 36/6 numatyta, kad bendrovė „Saremar“, remdamasi verslo planu, turi patikrinti galimybę bandomuoju laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. paslaugas teikti mažiausiai vienu iš šių mišrių maršrutų: Olbija–Livornas, Porto Toresas–Livornas arba Kaljaris– Pjombinas.

(36)

Be to, bendrovė „Saremar“ nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. atnaujintų paslaugų teikimą maršrutais Golfo Arančis (arba Olbija)–Čivitavekija ir Porto Toresas–Vado Ligurė (arba Genuja). Šiais maršrutais plaukiotų du naujai išnuomoti kruiziniai keltai.

(37)

Sprendime Nr. 36/6 taip pat buvo numatyta, kad bendrovė „Saremar“ bus rekapitalizuojama tokia suma, kurios dydis lygus jos reikalavimui bankrutuojančiai bendrovei „Tirrenia“ (žr. 89 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis).

(38)

Vadovaujantis sprendimu Nr. 36/6, RAS ir bendrovė „Saremar“ įvertino, ar būtų perspektyvu paslaugas nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. teikti vienu iš šių mišrių maršrutų: Olbija–Livornas, Porto Toresas–Livornas arba Kaljaris– Pjombinas. Visų pirma buvo įvertinta esama ir prognozuojama mišrių paslaugų paklausa, tarifai, prognozuojamos išlaidos ir pajamos bei alternatyvių paslaugų pelningumas. Analizės rezultatai parodė, kad:

(39)

Sprendime Nr. 36/6 nurodyta, kad „įsipareigojimas išlaikyti ekonominę pusiausvyrą, prisiimamas siekiant išvengti nesuderinamos valstybės pagalbos teikimo, neleidžia iškart pradėti teikti paslaugų kitais maršrutais“. Buvo manoma, kad būtina teikti paslaugas maršrutais, kurių trumpalaikės perspektyvos buvo geros, ir pradėti didžiausio aktyvumo sezono maršrutus, kurie jau pasiteisino bandomuoju laikotarpiu.

(40)

Todėl bendrovei „Saremar“ buvo nurodyta iškart pradėti teikti paslaugas mišriu maršrutu Olbija–Čivitavekija. Šiuo maršrutu kasdien plaukiojo bendrovės „Saremar“ keltai. Mažiausio aktyvumo sezono tarifai, kuriuos bendrovė „Saremar“ taikė 2011 m., buvo laikomi standartiniais tarifais, kuriuos bendrovė „Saremar“ gali keisti atsižvelgdama į paklausą ir taip užtikrinti ekonominę pusiausvyrą.

(41)

Siekiant nuo 2012 m. gegužės iki rugsėjo mėn. padidinti maršrutų Olbija–Čivitavekija ir Porto Toresas–Vado Ligurė (arba Genuja) pajėgumą, buvo išnuomoti mažiausiai trys itin talpūs kruiziniai keltai.

(42)

Bendrovė „Saremar“ nustatė visų maršrutų standartinį įkainį, taikomą visais sezonais, kuri leido bendrovei siekti dvigubo tikslo – veiklos ekonominio balanso ir didžiausio klientų pasitenkinimo.

(43)

2012 m. kovo 20 d. regioniniu sprendimu Nr. 12/28 (toliau – sprendimas Nr. 12/28) RAS atsižvelgia į bendrovės „Saremar“ siūlomą 2012 m. vasaros sezono tarifą maršrutui Olbija–Čivitavekija, nustatytą bendrovei atlikus rinkos tyrimą.

(44)

Skirtingi tarifai siūlomi mažiausio aktyvumo sezonu, savaitgaliais ir didžiausio aktyvumo sezonu. Bendrovė „Saremar“ pasiūlė tris galimus tarifų variantus didžiausio aktyvumo sezonu (rugpjūčio mėn.): išlaikyti 2011 m. didžiausio aktyvumo dydžio tarifą, jį padidinti 5 EUR arba 10 EUR tarifą „posto letto“.

(45)

Sprendimu Nr. 12/28 bendrovei „Saremar“ suteikta teisė pasirinkti vieną iš pasiūlytų tarifų, kuris užtikrintų geriausią viešojo intereso tikslų ir būtinybės užtikrinti veiklos ekonominę ir finansinę pusiausvyrą santykį.

(46)

2012 m. gegužės 22 d. regioniniu sprendimu Nr. 22/14 (toliau – sprendimas Nr. 22/14) RAS atsižvelgia į bendrovės „Saremar“ siūlomą 2012 m. vasaros sezono (nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d.) tarifą maršrutui Porto Toresas–Vado Ligurė, nustatytą bendrovei atlikus rinkos tyrimą.

(47)

Bendrovė pasiūlė skirtingus tarifus taikyti mažiausio (birželio 1–14 d. ir rugsėjo 3–15 d.), vidutinio (nuo birželio 15 d. iki liepos 13 d.) ir didžiausio aktyvumo sezonu (nuo liepos 14 d. iki rugsėjo 2 d.). Sardinijos gyventojams buvo taikoma 15 % nuolaida.

(48)

Tačiau sprendime nėra nurodyti konkretūs tarifai, kuriuos bendrovė „Saremar“ taikytų šiam maršrutui. Bendrovei buvo nurodyta nuolat stebėti rinkos vystymąsi ir tikslinti tarifus, kad būtų užtikrintas geriausias viešojo intereso tikslų ir būtinybės užtikrinti veiklos ekonominę ir finansinę pusiausvyrą santykis. Be to, RAS atkreipė dėmesį į kelto „Coraggio“, kuris bus naudojamas aptarnaujant maršrutą nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d., nuomą.

(49)

2012 m. rugpjūčio 7 d. regioniniame įstatyme Nr. 15 (toliau – regioninis įstatymas) nustatyta, inter alia, kad kvietimas dalyvauti bendrovės „Saremar“ privatizavimo konkurse turi būti skelbiamas nedelsiant (per 60 dienų nuo regioninio įstatymo įsigaliojimo dienos).

(50)

Be to, regioniniame įstatyme numatyta, kad RAS dengs galimą bendrovės „Saremar“ paslaugų, teikiamų maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, nuostolį. Šiuo tikslu leista skirti 10 mln. EUR subsidiją.

(51)

Toliau lentelėje nurodytais teisės aktais bendrovei „Saremar“ buvo pavesta teikti paslaugas dviem maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį.

1 lentelė

Regioniniai sprendimai, kuriais bendrovei „Saremar“ buvo pavesta teikti paslaugas dviem maršrutais

(52)

Tačiau iš anksto patvirtinto veiklos grafiko nebuvo laikomasi tiksliai.

(53)

2011 m. bendrovė „Saremar“ paslaugas maršrutu Čivitavekija–Olbija (Golfo Arančis) teikė kasdien nuo 2011 m. birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. Tuo pat metu paslaugas šiuo maršrutu teikė ir „Moby“, „Tirrenia“, „Grandi Navi Veloci“ (GNV) ir „Forship“ („Sardinia Ferries“).

(54)

2012 m. bendrovė „Saremar“ paslaugas šiuo maršrutu teikė nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. Vasarą bendrovė „Saremar“ paslaugas šiuo maršrutu teikė kasdien nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. (o ne nuo 2012 m. gegužės 15 d., kaip numatyta sprendime Nr. 36/6). Paslaugas šiuo maršrutu vasarą teikė „Moby“ ir CIN/„Tirrenia“. Žiemą (nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. gegužės 30 d.) bendrovė „Saremar“ paslaugas šiuo maršrutu teikė šešias dienas per savaitę. (9) Pagal pradinį susitarimą dėl viešosios paslaugos teikimo „Tirrenia“ taip pat teikė paslaugas šiuo maršrutu. Žiemą privačios bendrovės šiuo maršrutu paslaugų neteikė.

(55)

Nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. ir nuo 2012 m. birželio 1 d. (o ne nuo 2012 m. gegužės 15 d., kaip numatyta sprendime Nr. 36/6) iki 2012 m. rugsėjo 15 d. bendrovė „Saremar“ paslaugas maršrutu Vado Ligurė–Porto Toresas teikė keturis kartus per savaitę (10). 2011 m. paslaugas šiuo maršrutu teikė „Moby“, „Tirrenia“ ir GNV. 2012 m. paslaugas šiuo maršrutu teikė „Moby“, CIN/„Tirrenia“ ir GNV.

(56)

Paslaugos abiem maršrutais nebeteikiamos nuo 2012 m. rugsėjo 15 d.

(57)

RAS teigia, kad ĮTVP buvo taikomi bendrovės „Saremar“ nustatytiems dviejų maršrutų, sujungiančių su žemynine šalies dalimi, tarifams. ĮTVP taikymas buvo grindžiamas tuo, kad privačių bendrovių, kurios paslaugas teikė nagrinėjamais maršrutais, konkurenciją pažeidžiantis susitarimas padidinti kainas darė žalą Sardinijos bendruomenei.

(58)

Toliau išvardytos konkrečios pavedimo dokumentų nuostatos dėl tarifų:

(59)

Atliekant tyrimą dėl paslaugų teikimo šiais dviem maršrutais 2012 m., RAS Komisijai pateikė raštus, kuriais bendrovė „Saremar“ informavo apie tarifus, kurie bus taikomi maršrutams 2012 m. ir kuriuos RAS oficialiai patvirtino sprendimais Nr. 12/28 ir 22/14. Bendrovė „Saremar“ informavo, kad paslaugos maršrutu Olbija–Čivitavekija bus teikiamos kartu su bendrovių „Tirrenia“, „Moby“ ir GNV paslaugomis ir bus taikomi skirtingi sezoniniai tarifai. Bendrovė „Saremar“ taip pat nurodė, kad iš šių bendrovių geriausias kainas siūlė „Tirrenia“. Rašte nurodyti tarifai, kurie šiuo maršrutu taikomi 2012 m. vasarą mažiausio aktyvumo sezonu, savaitgaliais ir didžiausio aktyvumo sezonu, pateikiami trys pasiūlymai dėl didžiausio aktyvumo sezono tarifų (išlaikyti 2011 m. tarifą, tarifą didinti 5 EUR arba 10 EUR vienai vietai kajutėje) ir patvirtinama, kad nuo 2011 m. gyventojams nebebus taikoma nuolaida. Bendrovė „Saremar“ taip pat nurodo, kad jos siūlomi tarifai parengti lyginant su bendrovės „Tirrenia“ tarifais. Bendrovė „Saremar“ informavo, kad sprendimas 2012 m. pradėti teikti paslaugas maršrutu Vado Ligurė–Porto Toresas buvo priimtas atsižvelgiant į teigiamus 2011 m. rezultatus. Buvo siūloma vidutinio ir didžiausio aktyvumo sezonu šiek tiek padidinti tarifus, nes tai apsaugotų bendrovę nuo nuostolių.

(60)

Siekdama išsamumo, Komisija pažymi, kad sprendime Nr. 48/65 dėl paslaugų teikimo maršrutu Olbija–Čivitavekija nuo 2012 m. sausio mėn. nurodyta, kad šiuo maršrutu kasdien plaukios bendrovės „Saremar“ kruiziniai keltai. Pavedimo dokumentų analizė rodo, kad be reikalavimo teikti mišrias (keleivinio ir krovininio transporto) paslaugas bendrovei „Saremar“ teikiant paslaugas šiais dviem maršrutais nebuvo taikomi jokie kiti įpareigojantys reikalavimai (pavyzdžiui, dėl dažnumo). Komisijai atliekant oficialią tyrimo procedūrą Italijos valdžios institucijos taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad be minėtų pavedimo dokumentų sąlygų kituose teisės aktuose būtų nustatyti kiti reikalavimai.

(61)

Nė viename iš pavedimo dokumentų nebuvo minima kompensacija, mokėtina bendrovei „Saremar“ už paslaugų teikimą 2011–2012 m. dviem maršrutais, jungiančiais su žemynine šalies dalimi. Priešingai, remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, paslaugos turėjo būti teikiamos komercinėmis sąlygomis, o bendrovei „Saremar“ buvo suteikta didelė veiksmų laisvė keisti tarifus siekiant užtikrinti, kad abu maršrutai nebūtų nuostolingi.

(62)

2012 m. rugpjūčio 7 d. regioniniu įstatymu Nr. 15 numatyta iš 2012 m. regiono biudžeto suteikti 10 mln. EUR subsidiją, skirtą „galimam“ bendrovės „Saremar“„nuostoliui“ teikiant paslaugas maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, padengti. Remiantis viešai prieinama informacija (11), kompensacija bendrovei „Saremar“ buvo išmokėta dvejomis dalimis 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d.

(63)

Iš informacijos, gautos atliekant tyrimą, matyti, kad teikdama paslaugas šiais dviem maršrutais bendrovė „Saremar“ 2011 m. patyrė 214 000 EUR, o 2012 m. – 13 440 220 EUR nuostolį.

(64)

2011–2012 m. konkurencinė padėtis teikiant paslaugas maršrutais, sujungiančiais Sardiniją su žemynine Italijos dalimi, pasikeitė gana žymiai.

(65)

Be valstybės valdomos įmonės „Tirrenia“ 2011 m. pavasarį paslaugas maršrutais į Sardiniją ir iš jos teikė keturios privačios bendrovės: „Moby“, „Forship“, SNAV (12) ir GNV.

(66)

Bendrovę „Moby“ valdo „Onorato Partecipazioni S.r.l.“ (toliau – „Onorato Partecipazioni“). Bendrovė „Moby“ veikia keleivinio ir krovininio jūrų transporto paslaugų rinkoje Viduržemio jūroje.

(67)

GNV yra privati bendrovė, kurią bendrai kontroliuoja jūrų transporto srityje veikiančių įmonių grupės patronuojančioji bendrovė „Marinvest“ ir „Investitori Associati SGR“. Įmonė paslaugas teikia įvairiais maršrutais Viduržemio jūroje.

(68)

SNAV, kurią kontroliuoja bendrovė „Marinvest“, beveik išimtinai teikia keleivinio transporto paslaugas įvairiais maršrutais Viduržemio jūroje.

(69)

„Forship“, kurią kontroliuoja Prancūzijos bendrovė „Lotta Maritime S.A.“, teikia keleivinio ir automobilių transporto paslaugas Viduržemio jūroje, visų pirma maršrutais į Sardiniją ir iš jos, naudodama prekės ženklus „Corsica Ferries“ ir „Sardinia Ferries“.

(70)

2011 m. gegužės mėn. NKT vykdė šių bendrovių (visų, išskyrus „Tirrenia“), teikiančių paslaugas maršrutais, kurie sujungia su žemynine šalies dalimi, įskaitant abu maršrutus, kuriais paslaugas 2011–2012 m. teikė bendrovė „Saremar“, veiklos tyrimą dėl galimo SESV 101 straipsnio pažeidimo. NKT tyrimas buvo baigtas 2013 m. birželio 11 d. (13) Buvo nuspręsta, kad šalių teikiamų keleivinio transporto paslaugų kainų padidinimas laikytinas suderintais veiksmais, pažeidžiančiais SESV 101 straipsnį. Pažeidimas truko mažiausiai nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos.

(71)

NKT nustatė, kad 2009–2010 m. bendrovės „Moby“ (iki 40 %) ir „Tirrenia“ (iki 35 %) buvo pagrindinės veiklos vykdytojos maršrutu Čivitavekija–Olbija (Golfo Arančis) pagal keleivių skaičių. 2011 m. „Tirrenia“ savo rinkos dalį padidino „Moby“ sąskaita, o „Saremar“ užėmė mažiau nei 10 % rinkos. (14) NKT pažymėjo, kad teikdamos paslaugas šiuo maršrutu:

(72)

2009–2010 m. teikdamos paslaugas maršrutu Genuja (Vado Ligurė)–Porto Toresas, „Moby“, „Tirrenia“ ir GNV turėjo panašias rinkos dalis. 2011 m. bendrovės „Tirrenia“ rinkos dalis taip pat išaugo, o „Moby“ – sumažėjo. GNV veiklą rinkoje sumažino daugiau nei dvigubai. „Saremar“ turėjo mažesnę nei 10 % rinkos dalį. NKT taip pat pažymėjo, kad:

(73)

NKT atliekant tyrimą, privatūs paslaugų teikėjai tvirtino, kad kainos 2011 m. vasaros sezonu buvo padidintos (maršruto Olbija–Čivitavekija iki 85 % palyginti su 2010 m., maršruto Genuja–Porto Toresas – iki 75 %) dėl smarkiai išaugusių degalų sąnaudų. NKT teigimu, „Tirrenia“ kainas padidino mažiau: maršruto Čivitavekija–Golfo Arančis iki 30 %, maršruto Genuja–Porto Toresas – iki 15 %.

(74)

Be to, NKT sprendime nurodyta, kad 2011 m. pavasarį bendrovės „Moby“ ir GNV pasirašė du susitarimus. Šios dvi bendrovės pasirašė atvirojo kodo susitarimą dėl maršruto Čivitavekija–Olbija, pagal kurį 2011 m. balandžio–gruodžio mėn. kartu teikė paslaugas šiuo maršrutu ir dalijosi veiklos rezultatus pagal iš anksto nustatytas procentines dalis, neatsižvelgiant į parduotų bilietų skaičių. Pagal antrą susitarimą 2011 m. birželio–gruodžio mėn. bendrovė GNV galėjo bendrovei „Moby“ pardavinėti maršruto Genuja–Porto Toresas bilietus. Iš esmės minėtu laikotarpiu GNV į „Moby“ nukreipdavo paklausą, kurios pati negalėjo patenkinti, tuo padarydama žalos bendrovėms „Tirrenia“ ir „Saremar“. Remdamasi šiais susitarimais, NKT priėjo prie išvados, kad šios dvi bendrovės nebuvo suinteresuotos konkuruoti minėtų maršrutų bilietų kainomis. Tos pačios bendrovės panašius susitarimus sudarė 2012 m.

(75)

Įsigijusi bendrovę „Tirrenia“, CIN 2012 m. liepos 18 d. pasirašė naują susitarimą su Italijos valstybe (žr. 16 konstatuojamąją dalį), kuriuo bendrovei buvo patikėta vykdyti ĮTVP, inter alia, maršrutais Čivitavekija–Olbija ir Genuja–Porto Toresas. CIN – tai konsorciumas, kurį parduodant bendrovę „Tirrenia“ sudarė „Moby“, SNAV ir GNV (dvi pastarosios įmonės per bendrovę „Marinvest“) bei „Grimaldi Compagnia di Navigazione“, t. y. pagrindinės „Tirrenia“ konkurentės teikiant paslaugas maršrutais, kurie būdavo tradiciškai aptarnaujami teikiant viešąsias paslaugas. (15)

(76)

Apie tai, kad CIN įsigyja bendrovę „Tirrenia“ buvo pranešta Komisijai ir 2012 m. sausio 18 d. Komisija nusprendė pradėti procedūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies c punktą. (16) Vėliau šalys nusprendė pasitraukti iš sandorio ir NKT buvo pranešta apie naują sandorį ir naują CIN akcininkių struktūrą. NKT naują susijungimą patvirtino 2012 m. birželio 21 d. sąlyginiu sprendimu. (17)

(77)

GNV ir „Forship“ 2012 m. nustojo teikti paslaugas maršrutu Čivitavekija–Olbija. GNV, teikdama pastabas tyrimo metu, tvirtino, kad jos pasitraukimas iš rinkos buvo tiesioginis paramos, kurią SAR suteikė bendrovei „Saremar“, padarinys, nes pastaroji turėjo galimybę taikyti savikainos nesiekiančius tarifus (žr. 135 konstatuojamąją dalį).

(78)

Bendrovei „Saremar“ atėjus į rinką konkurencinė padėtis teikiant paslaugas dviem maršrutais buvo tokia:

2 lentelė

Konkurencinė padėtis teikiant paslaugas maršrutais

(79)

2013 m. birželio 18 d. priimtu sprendimu (19) NKT pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl galimo „Moby“ ir CIN sąlygų, nustatytų NKT sprendime, kuriuo NKT leido susijungti „Tirrenia“ ir CIN, inter alia, reikalavimo trijų maršrutų, sujungiančių Sardiniją su žemynine šalies dalimi, įskaitant du tiriamus maršrutus, tarifus didinti (palyginti su „Moby“ tarifais 2009 m.) tik augant degalų kainoms, pažeidimo.

(80)

Pagal 2011 m. balandžio 26 d. regioninį sprendimą Nr. 20/58 (toliau – sprendimas Nr. 20/58), Agenzia Sardegna Promozione (toliau – Agentūra) įsipareigojo finansuoti vadinamojo projekto „Bonus Sardo - Vacanza“ rinkodarą skirdama 3 mln. EUR (įsk. PVM). (20)

(81)

2011 m. gegužės 19 d. regioniniu sprendimu Nr. 25/53 (toliau – sprendimas Nr. 25/53) RAS pavedė bendrovei „Saremar“ vykdyti reklamos veiklą, visų pirma ant „Saremar“ laivų vaizduoti logotipus ir reklamą siekiant skatinti Sardinijos patrauklumą turistams, bet tiesiogiai nereklamuojant projekto „Bonus Sardo – Vacanza“. Sprendimu Nr. 25/53 Agentūrai taip pat buvo nurodyta „Saremar“ skirti 3 mln. EUR sumą, numatytą sprendime Nr. 20/58, avansu iškart išmokant 80 %.

(82)

2011 m. gegužės 12 d. regioniniu sprendimu Nr. 23/2 (toliau – sprendimas Nr. 23/2) bendrovei „Saremar“ leista preliminariam aštuonerių mėnesių laikotarpiui paimti 3 mln. EUR paskolą, kuriai taikoma „vidutinė rinkos palūkanų norma“, skirtą bendrovės likvidumui padidinti.

(83)

2011 m. liepos 20 d. regioniniu sprendimu Nr. 31/24 (toliau – sprendimas Nr. 31/24) vienintelis bendrovės „Saremar“ akcininkas RAS bankui „Banco di Sardegna S.p.A“ (toliau – BS bankas) išdavė garantinį raštą, reikalingą kredito linijai patvirtinti.

(84)

Garantiniame rašte RAS įsipareigoja iš anksto informuoti BS banką apie visus galimus bendrovės akcininkų struktūros pasikeitimus ir siekti, kad bendrovės valdymas būtų efektyvus.

(85)

2012 m. kovo 20 d. regioniniu sprendimu Nr. 12/15 (toliau – sprendimas Nr. 12/15) RAS paskelbė, kad bendrovė „Saremar“ nepasinaudojo 3 mln. EUR kredito linija, patvirtinta sprendimu Nr. 23/2, ir kad garantinis raštas, patvirtintas sprendimu Nr. 31/24, nustojo galiojęs.

(86)

2011 m. gruodžio 23 d. regioniniu sprendimu Nr. 52/119 (toliau – sprendimas Nr. 52/119) RAS patvirtino antrą garantinį raštą, reikalingą bendrovei „Saremar“ 5 mln. EUR sąskaitos pereikvojimo priemonei gauti, kad būtų užtikrintas pakankamas likvidumas teikiant paslaugas maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi. Garantijos kaip išankstinės sąlygos kreditui patvirtinti paprašė bankas „Monte dei Paschi di Siena“ (toliau – MPS bankas).

(87)

Garantiniame rašte nurodyta, kad bendrovę „Saremar“ visiškai kontroliuoja RAS, kad buvo patvirtintas 11,5 mln. EUR rekapitalizavimas ir kad bendrovė toliau teiks paslaugas maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi. Garantiniame rašte RAS įsipareigoja iš anksto informuoti kreditorių apie visus galimus bendrovės akcininkų struktūros pasikeitimus ir siekti, kad bendrovės valdymas būtų efektyvus.

(88)

RAS nurodė, kad sprendimu Nr. 52/119 patvirtintas garantinis raštas visgi nebuvo išduotas, o MPS 2,5 mln. EUR kredito liniją suteikė rinkos sąlygomis be RAS garantijos. Teikdamas pastabas dėl 2012 m. sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, RAS Komisijai pateikė kredito linijos sutartį su MPS banku. Sutartyje nustatyta, kad gali būti suteikta iki 2,5 mln. EUR kredito linija, taikant kintamas palūkanas, kurių norma lygi vieno mėnesio EURIBOR + 5 %.

(89)

Pagal sprendimą Nr. 36/6 bendrovės „Saremar“11 546 403,59 EUR reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei „Tirrenia“2011 m. balandžio 1 d. buvo tinkamai įregistruotas Romos civilinių bylų teismo Bankroto skyriuje ir paskelbtas vykdytinu. Kreditą sumažinus 5 773 201,80 EUR suma, t. y. 50 %, kai buvo patvirtintas bendrovės 2010 m. balansas, 2010 m. susidarė 5 253 530,05 EUR nuostolis. 2012 m. kovo 28 d. bendrovės „Saremar“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą padengti į 2012 m. perkeltą 4 890 950,36 EUR nuostolį (21) sumažinant bendrovės kapitalą nuo 6 099 961 EUR iki 1 209 010,64 EUR.

(90)

Pagal Italijos civilinį kodeksą akcininkai turi rekapitalizuoti bendrovę, kai jos kapitalas sumažėja daugiau nei trečdaliu. Todėl 2012 m. birželio 15 d. akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą padidinti bendrovės „Saremar“ kapitalą nuo 1 209 010,64 EUR iki 6 099 961 EUR, iš kurių 824 309,69 EUR, t. y. minimali suma, reikalinga tam, kad bendrovės kapitalas atitiktų teisės aktų reikalavimus, buvo įmokėta 2012 m. liepos 11 d. Likusi dalis bus įgyvendinta apie priemonę iš anksto pranešus Komisijai.

(91)

Iki šios dienos Komisija nebuvo informuota apie tolesnį kapitalo didinimą.

(92)

Komisija 2012 m. sprendime laikėsi preliminarios nuomonės, kad pagal dokumentus, kuriais bendrovei „Saremar“ buvo pavesta teikti paslaugas dviem maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, atitinkamos paslaugos nėra aiškiai laikytinos VESP, taip pat šiuose dokumentuose nenumatyta jokia kompensacija „Saremar“ už ĮTVP vykdymą. Be to, Komisija pažymėjo, kad, remiantis tuo etapu turima informacija, „Saremar“ skirta 10 mln. EUR kompensacija buvo didesnė už veiklos nuostolius.

(93)

Komisija taip pat laikėsi preliminarios nuomonės, kad ketvirtoji Altmark sąlyga (22) nebuvo tenkinama, nes dėl dviejų papildomų maršrutų, bendrovei „Saremar“ pavestų 2011 m., nebuvo skelbiamas konkursas. Be to, Komisija neturėjo įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, kad „Saremar“ iš tiesų teikė pigiausią paslaugą bendruomenei.

(94)

Komisija manė, kad pagalba, suteikta bendrovei „Saremar“ kaip valstybės kompensacija, negali būti suderinama su vidaus rinka ir jai turi būti taikomas pranešimo reikalavimas pagal Komisijos sprendimą 2005/842/EB (23) (toliau – 2005 m. VESP sprendimas) arba Komisijos sprendimą 2012/21/ES (24) (toliau – 2011 m. VESP sprendimas).

(95)

Komisija suabejojo kompensacijos suderinamumu remiantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma bendrosiomis nuostatomis (2011 m.) (25) (toliau – 2011 m. VESP bendrosios nuostatos), nes nebuvo aišku, ar paslaugos laikytinos VESP, ir atsižvelgiant į tai, kad „Saremar“ galėjo būti skirta nepagrįstai didelė kompensacija.

(96)

Galiausiai Komisija pabrėžė, kad po 2012 m. sausio 31 d. VESP gali būti laikomos suderinamos su vidaus rinka, jeigu yra tenkinamos ir papildomos sąlygos, nustatytos 2011 m. VESP bendrųjų nuostatų 14, 19, 20, 24, 39 ir 60 punktuose. Komisija manė, kad šios sąlygos šiuo atveju nebuvo tenkinamos.

(97)

Komisija paprašė, kad Italija paaiškintų, kaip buvo nustatyta reklamos veiklos kaina, ir pateiktų įrodymų, kad veikla buvo įkainota rinkos verte, pavyzdžiui, pateikiant palyginamas rinkos kainas.

(98)

Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad garantiniais raštais bendrovei „Saremar“ nebuvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, nes jais visgi nebuvo pasinaudota garantuojant paskolą ar kitus pagalbos gavėjo finansinius įsipareigojimus. Komisija paprašė, kad Italija ir suinteresuotosios šalys pateiktų pastabas šiuo klausimu.

(99)

Be to, Komisija paprašė, kad Italija pateiktų įrodymų, kad banko „Banco di Sardegna S.p.A.“ bendrovei „Saremar“ suteikta 3 mln. EUR paskola atitiko rinkos sąlygas.

(100)

Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad „Saremar“ kapitalizavimas buvo priemonė, kuri bendrovei suteikė ekonominį pranašumą, nes mažai tikėtina, kad panašiomis sąlygomis privatus akcininkas pasirašytų nagrinėjamą kapitalą. Komisija paprašė, kad Italija ir suinteresuotosios šalys pateiktų pastabas šiuo klausimu.

(101)

„Saremar“ palaiko ir papildo RAS pateiktus argumentus dėl kompensacijos, gautos už 2011 m. ir 2012 m. teiktas paslaugas dviem maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę šalies dalį. Šios pastabos kartu nagrinėjamos toliau.

(102)

Bendrovė pastabų apie kitas tiriamas priemones nepateikė.

(103)

Pirma, RAS teigė, kad kompensacija, skirta bendrovei „Saremar“ už paslaugas, teiktas dviem maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę šalies dalį, atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą (toliau – REIP). Nors paslaugų teikimas maršrutais buvo nuostolingas, bendrovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad veikla bus pelninga. Priimdamas nagrinėjamas priemones, RAS veikė kaip apdairus rinkos investuotojas, nes jo sprendimai pradėti teikti paslaugas dviem nagrinėjamais maršrutais buvo pagrįsti ex-ante parengtais verslo planais. Visų pirma:

(104)

Antra, RAS pabrėžė, kad šiuo atveju yra tenkinami visi keturi Altmark kriterijai, kaip pagrindžiama toliau.

(105)

Nacionalinėms valdžios institucijoms suteikta didelė diskrecija apibrėžti, kas yra laikina VESP. 2006 m. gruodžio 27 d. įstatymu Nr. 296 RAS suteikta kompetencija spręsti dėl teritorinio vientisumo, todėl būtent ši valdžios institucija gali geriausiai apibrėžti VESP teikimą maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį. Šiuo pagrindu RAS pabrėžia savo suinteresuotumą užtikrinti teritorinį vientisumą taikant palankius tarifus. Pavedimas bendrovei „Saremar“ paslaugą teikti bandomuoju laikotarpiu atitiko visuotinio intereso poreikius ir buvo pasirinktas skubos sumetimais.

(106)

Komentuodamas būtinybę taikyti ĮTVP, RAS visų pirma primena sunkią buvusios patronuojančiosios bendrovės „Tirrenia“, kuri tradiciškai teikdavo paslaugas maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį, krizę. Jis tvirtina, kad dėl „Tirrenia“ patiriamų finansinių sunkumų tapo visiškai neaišku, ar bus užtikrintas viešosios paslaugos teikimas, bent jau iki 2012 m. liepos mėn., kai CIN pasirašė naują susitarimą. RAS primena, kad Komisija nepritarė „Tirrenia“ pardavimui bendrovei CIN dėl jos pradinės akcininkų struktūros.

(107)

Antra, RAS tvirtina, kad maršrutų, sujungiančių Sardiniją ir žemyninę šalies dalį, transporto kainų augimas artimiausiais mėnesiais turėjo neigiamų pasekmių daugumai paslaugos naudotojų, ypač socialiai pažeidžiamai Sardinijos bendruomenės daliai.

(108)

Būtent todėl 2011 m. balandžio mėn. RAS nusprendė išbandyti viešojo transporto paslaugas siekiant užtikrinti susisiekimą su žemynine šalies dalimi palankiais tarifais. RAS tvirtinimu, privačios bendrovės, su kuriomis buvo konsultuojamasi šiuo klausimu, nebuvo linkusios riboti kainų augimo ir atsisakė prisiimti bet kokius erga omnes įsipareigojimus dėl tarifų.

(109)

VESP teikimas bendrovei „Saremar“ buvo pavestas keliais pavedimo dokumentais, kuriuose buvo aiškiai įvardytas viešojo intereso tikslas. RAS pabrėžia, kad pavedimas nagrinėjamas paslaugas teikti „Saremar“ buvo vienintelė perspektyvi alternatyva siekiant išvengti didelio teritorinio vientisumo sutrikdymo.

(110)

Bendrovė „Saremar“ laikytina RAS vidaus veiklos vykdytoju: ji yra tiesiogiai kontroliuojama RAS, kuris yra vienintelis bendrovės akcininkas; jai teisės aktais buvo pavesta paslaugas teikti maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir nedideles salas bei Korsiką, taip pat sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę šalies dalį; jai nesuteikta veiksmų laisvė teikiant pavestas paslaugas, kurias vienašališkai nustato RAS; be to, „Saremar“ nevykdo jokios veiklos, kuri neatitinka RAS interesų. Todėl RAS tvirtina, kad, vadovaujantis viešųjų pirkimų taisyklėmis, jis neprivalėjo skelbti paslaugų teikimo konkurso ir galėjo nevaržomai jas pavesti vidaus veiklos vykdytojui. Jeigu kompensacija neviršijo paslaugos teikimo sąnaudų, ji neturi būti laikoma valstybės pagalba.

(111)

Šiuo atžvilgiu RAS pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 (26) aiškiai nustatyta, kad nacionalinės valdžios institucijos gali neskelbiant konkurso transporto viešąsias paslaugas patikėti teikti vidaus operatoriui ar departamentui. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008 (27) numatyta atitinkama galimybė valdžios institucijoms imtis „nepaprastosios padėties priemonių nustojus teikti paslaugą arba iškilus tokiai rizikai“ ir tai gali būti „tiesiogiai sudaryta viešosios paslaugos sutartis arba viešosios paslaugos sutarties pratęsimas bendru sutarimu“.

(112)

RAS teigimu, Komisija šiai nuomonei pritarė pradėdama pažeidimo procedūrą Italijai nesilaikant Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (28) (toliau – Jūrų kabotažo reglamentas) ir pažymėdama, kad „buvo regionai, kuriuose laikantis visų taikomų reikalavimų paslaugą teikė vidaus organizacijos, kaip apibrėžta Sprendime ANAV (byla C-410/04), laikoma, kad Jūrų kabotažo reglamentas nebuvo pažeistas“.

(113)

RAS pabrėžia, kad maršrutai, kuriais bendrovė „Saremar“ turėjo teikti paslaugas, buvo pasirinkti remiantis galimybių studija, kurioje buvo tinkamai atsižvelgta į poreikį užtikrinti teritorinį vientisumą bei veiklos ekonominį gyvybingumą. Kaip nurodyta vėlesniuose sprendimuose Nr. 25/69 ir 27/4, būtent remiantis šia studija ir „Saremar“ surinkta rinkos informacija didžiausio aktyvumo sezonu, t. y. atitinkamai nuo 2011 m. birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. ir nuo 2012 m. birželio 22 d. iki rugsėjo 15 d., pradėta teikti paslaugas maršrutais Čivitavekija–Golfo Arančis ir Vado Ligurė–Porto Toresas.

(114)

RAS taip pat primena, kad paslaugų teikimas maršrutais Genuja–Porto Toresas ir Čivitavekija–Olbija vasaros sezonu nenumatytas naujame Italijos valstybės ir CIN susitarime, todėl jam nėra taikomi ĮTVP ir užtikrinti palankius paslaugų įkainius. Bet kuriuo atveju naujame susitarime numatyta, kad kainos gali būti keičiamos išaugus sąnaudoms (ypač bunkeriavimo), todėl jis neužtikrina palankių paslaugų įkainių Sardinijos gyventojams.

(115)

RAS teigimu, bandomasis paslaugų teikimas dviem maršrutais, sujungusiais su žemynine šalies dalimi, buvo nutrauktas 2012 m. rugsėjo mėn. Po to RAS parengė struktūrinį paslaugų teikimo maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, projektą, apie kurį iš anksto buvo pranešta Komisijai (projektas „Flotta Sarda“). Numatyta įsteigti naują bendrovę „Flotta Sarda S.p.A.“ (toliau – „Flotta Sarda“), kurią visiškai kontroliuotų ir finansuotų RAS, ir kuriai būtų pavesta viešąsias jūrų transporto paslaugas teikti keturiais maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį. Bendrovei „Flotta Sarda“ bus skiriama metinė kompensacija viešosios paslaugos sąnaudoms padengti.

(116)

Tai, kad regioniniuose sprendimuose, kuriais bendrovei „Saremar“ nurodyta pradėti teikti paslaugas nagrinėjamais maršrutais, nenumatyta jos teisė gauti kompensaciją, neturi įtakos antrojo Altmark kriterijaus tenkinimui. Valdžios institucijos neprivalo ex-ante nustatyti tikslaus kompensacijos, kuri bus skiriama už viešųjų paslaugų teikimą, dydžio. Joms tereikia iš anksto nurodyti, kaip bus apskaičiuojamos tinkamos sąnaudos, kurios turi būti tiesiogiai susijusius su VESP teikimu. Kai RAS nusprendė nurodyti bendrovei „Saremar“ pradėti teikti paslaugas maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, RAS manė, kad šių paslaugų teikimas nebus nuostolingas. Teoriškai kompensacija galėjo būti nebūtina, tačiau tokios galimybės nebuvo atsisakyta.

(117)

RAS pažymi, kad nagrinėjamų paslaugų apskaita buvo tvarkoma atskirai, todėl galima lengvai nustatyti grynąsias viešosios paslaugos teikimo sąnaudas.

(118)

Bendrovė „Saremar“ nagrinėjamų viešųjų paslaugų apskaitą tvarkė atskirai. RAS laikosi nuomonės, kad to pakanka siekiant užtikrinti, kad valstybės ištekliai buvo panaudoti kompensuojant tik apskaitytus veiklos vykdytojo nuostolius. Todėl RAS mano, kad bendrovei „Saremar“ skirta kompensacija buvo pagrįsta.

(119)

RAS tvirtina, kad ketvirtasis Altmark kriterijus yra tenkinamas, nes maršrutus aptarnaujantys laivai buvo išsinuomoti atlikus rinkos tyrimą, o bunkeriavimo sąnaudos atitiko rinkos kainas. Visi kiti sąnaudų komponentai (draudimas, pagalbinės laivybos paslaugos, uostų teisės) yra grindžiami rinkos principais.

(120)

RAS tvirtina, kad bendrovės „Saremar“ prilyginimas vietos veiklos vykdytojui neleidžia taikyti Jūrų kabotažo reglamente nustatyto nediskriminavimo reikalavimo, todėl viešosios paslaugos sutarties pasirašymas su „Saremar“ nepažeidžia nei 2005 m., nei 2011 m. VESP sprendimų.

(121)

RAS aiškina, kad visi esminiai priemonės elementai buvo apibrėžti dar 2011 m. balandžio mėn. Pagalba, suteikta iki 2011 m. VESP sprendimo įsigaliojimo, turi būti vertinama remiantis 2005 m. VESP sprendimu. RAS daro prielaidą, kad minėtame sprendime nustatyti suderinamumo reikalavimai yra tenkinami, nes:

(122)

RAS tvirtina, kad priemonė bet kuriuo atveju taip pat atitiktų ir 2011 m. VESP sprendimą, nes:

(123)

RAS taip pat teigia, kad priemonė negali būti laikoma iškraipančia konkurenciją pažeidžiant Sąjungos interesą, nes ja siekiama užtikrinti teritorinį vientisumą ir ja padengiami tik nuostoliai, patirti teikiant VESP.

(124)

RAS teigimu, reklamos veiklos subsidija atitinka paslaugas, kurias iš tikrųjų suteikė bendrovė „Saremar“, todėl ja bendrovei nesuteikiamas nepagrįstas ekonominis pranašumas.

(125)

RAS tvirtina, kad, vertinant kainos atitikimą rinkos sąlygoms, reikia tinkamai atsižvelgti į tai, kad nagrinėjama reklamos veikla buvo vykdoma ne tik 2011 m. didžiausio aktyvumo sezonu, kaip buvo numatyta iš pradžių, bet galiausiai buvo pratęsta iki 2012 m.

(126)

Vėlyvame procedūros etape RAS 2013 m. birželio 28 d. Komisijai pateikė eksperto išvadą, pagrindžiančią reklamos veiklos kainą. Ekspertas priėjo prie išvados, kad 2011 m. ir 2012 m. bendrovės „Saremar“ vykdytos reklamos veiklos rinkos vertė sudarytų nuo 2 458 168 EUR iki 2 609 631 EUR (be PVM). Todėl RAS mano, kad bendrovei „Saremar“ sumokėta kaina buvo pagrįsta. Rinkos išlaidos palygintos su vidutinėmis reklamos išlaidomis vienam kvadratiniam metrui, apskaičiuotomis pagal tokius parametrus kaip trukmė (buvo atsižvelgta į tam tikras nuolaidas, taikomas reklamos kampaniją pratęsus 2012 m.), reklamos rūšis (vidaus ar išorės) ir vieta (pagrindiniai miestai, didelis gyventojų antplūdis, judumo teritorijos).

(127)

RAS tvirtina, kad pripažinus, jog bendrovei „Saremar“ už reklamos veiklą sumokėta kaina yra per didelė, bendrovei suteiktą pranašumą sudarytų tik faktiškai sumokėtos kainos ir paslaugų rinkos vertės skirtumas. Be to, RAS mano, kad tokios pagalbos suderinamumą reikėtų vertinti remiantis SESV 106 straipsnio 2 dalimi.

(128)

RAS tvirtina, kad bendrovei „Saremar“ suteiktai 3 mln. EUR kredito linijai regiono lėšos nebuvo naudojamos. Ją bendrovei „Saremar“ rinkos sąlygomis suteikė BS bankas, kuris yra privati finansų įstaiga. Tačiau bendrovė „Saremar“ kredito linija nepasinaudojo, todėl 2011 m. liepos mėn. garantinis raštas, išduotas vadovaujantis sprendimu Nr. 23/2, nustojo galioti 2011 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad garantinis raštas nebuvo susijęs su jokiu bendrovės finansiniu įsipareigojimu, jis negali būti laikomas garantija.

(129)

Antrasis garantinis raštas, patvirtintas sprendimu Nr. 52/119, nebuvo išduotas, todėl RAS neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl bendrovės „Saremar“ prievolių įvykdymo. Sprendime Nr. 52/119 numatytas finansinis sandoris (5 mln. EUR sąskaitos pereikvojimo priemonė) iš tiesų nebuvo baigtas. Kaip nurodyta sprendime Nr. 12/15, MPS banko suteiktos paskolos bendrovė „Saremar“ paprašė ir ją gavo be jokių RAS garantijų.

(130)

RAS pabrėžia, kad rekapitalizavimas niekaip nesusijęs su bendrovės „Saremar“ paslaugomis, teiktomis dviem maršrutais, sujungusiais su žemynine Italijos dalimi. Ši priemonė yra susijusi su „Saremar“ paslaugomis, teiktomis maršrutais į nedideles salas ir Korsiką pagal pradinį susitarimą, kuris buvo pratęstas.

(131)

Sprendime Nr. 36/6 numatyta 11,5 mln. EUR suma atitinka reikalavimą, pateiktą bendrovės „Tirrenia“ bankroto procedūroje, tačiau ši suma susijusi su finansinėmis operacijomis grupėje „Tirrenia Group“, atliktomis iki 2009 m. Todėl ši suma turėjo būti patvirtinta dar 2004 m., kai Komisija priėmė galutinį sprendimą dėl pradinių susitarimų iki 2008 m. pabaigos.

(132)

Kol kas rekapitalizavimas įvykdytas tik iš dalies. 2012 m. birželio 15 d.„Saremar“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą padidinti bendrovės kapitalą nuo 1 209 010,64 EUR iki 6 099 961 EUR išleidžiant 307 765 paprastąsias akcijas, kurių vienos nominali vertė sudaro 19,82 EUR. 2012 m. liepos 11 d. RAS bendrovės „Saremar“ kapitalą padidino tik 824 309,6 EUR. RAS likusios 4 066 640,67 EUR kapitalo dalies pasirašymą susiejo su neveikimo išlygos laikymusi ir Komisijos informavimu apie priemonę.

(133)

RAS pabrėžia, kad vienintelis rekapitalizavimo tikslas buvo susigrąžinti lėtas, kuriomis bet kuriuo atveju disponavo bendrovė „Saremar“. Taikant šią priemonę nėra naudojami nauji valstybės ištekliai, todėl ji nelaikytina valstybės pagalba. Priemonę reikėtų vertinti kaip atitinkančią REIP reikalavimą, nes ji pagrįsta ex-ante parengtu verslo planu ir ja siekiama optimizuoti bendrovės, turinčios patikimas perspektyvas, pardavimo pajamas.

(134)

RAS taip pat pabrėžia, kad privačios bendrovės, visų pirma GNV ir „Moby“ pasinaudojo galimybe padidinti kapitalą ir padengti veiklos nuostolius. Manytina, kad kai kurie šių veiksmų buvo atliekami tuo metu, kai RAS bendrovei „Saremar“ taikė aptariamą priemonę.

(135)

„Moby“ tvirtina, kad 2011 m. ir 2012 m. „Saremar“ galėjo taikyti savikainos nesiekiančias dviejų maršrutų, sujungiančių su žemynine šalies dalimi, kainas tik todėl, kad RAS bendrovei skyrė subsidiją. „Moby“ teigia, kad ypač žemos „Saremar“ paslaugų kainos žymiai pakeitė rinkos struktūrą. Privačios bendrovės, iki 2011 m. teikusios paslaugas nagrinėjamais maršrutais, kaip antai GNV arba „Forship“ („Sardinia Ferries“), neturėjo kitos išeities ir buvo priverstos pasitraukti iš rinkos.

(136)

„Moby“ tvirtina, kad priemonė negali būti pateisinama viešojo intereso siekimu mažiausiai dėl dviejų priežasčių.

(137)

Pirma, Italija į visus teisėtus viešųjų paslaugų interesus atsižvelgė 2012 m. liepos 18 d. naują susitarimą su CIN, kuriame buvo numatytas ĮTVP vykdymas maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį. Naujame susitarime buvo nustatyti ĮTVP, pagal kuriuos mažiausio aktyvumo sezonu (visus metus, išskyrus laikotarpį nuo birželio iki rugsėjo mėn.) maršrutais Genuja–Porto Toresas ir Čivitavekija–Olbija turėjo būti vykdomas bent vienas reisas per dieną. Šiame susitarime taip pat buvo nustatyta aukščiausia tarifų riba bei papildomi sumažinti tarifai gyventojams, taikomi visiems maršrutams, kuriais buvo teikiama viešoji paslauga. Jame buvo nustatytas minimalus vietų skaičius, visų pirma taikomas kiekvienam iš nagrinėjamų maršrutų.

(138)

Antra, priemonė nėra susijusi su tikru viešosios paslaugos interesu, nes abu nagrinėjami maršrutai yra komercinio pobūdžio. Bendrovė „Saremar“ paslaugas šiais maršrutais teikė ne tik mažiausio aktyvumo sezonu, bet ir 2011 m. ir 2012 m. didžiausio aktyvumo sezonais, kai rinkoje veikė keletas kitų paslaugų teikėjų. Būtent dėl to, kad nagrinėjami maršrutai vasaros sezonu įgyja komercinį pobūdį, jie nebuvo įtraukti į naują susitarimą.

(139)

Be to, pavedimo dokumentuose nagrinėjamos paslaugos nėra aiškiai įvardytos kaip VESP ir paslaugų teikėjui nėra suteikiama teisė gauti kompensaciją. RAS šias paslaugas tiesiogiai pavedė teikti „Saremar“ prieš tai nesurengęs konkurso.

(140)

„Moby“ daro išvadą, kad kompensacija nebuvo pagrįsta ir ji bet kuriuo atveju nėra proporcinga nuostoliams, kurių bendrovė „Saremar“ patyrė teikdama paslaugas.

(141)

„Moby“ laikosi nuomonės, kad bendrovei „Saremar“ skirta 2 479 000 EUR (be PVM) subsidija reklamos veiklai yra akivaizdžiai neproporcinga. Be to, skubus 80 % sumos išmokėjimas avansu negali būti laikomas įprasta verslo praktika.

(142)

„Moby“ taip pat tvirtina, remdamasi „Saremar“ 2011 m. balansu, kad be 3 mln. EUR sumos Agentūra „Saremar“ skyrė ir 1 157 000 EUR (be PVM) kaip sumos, kurią „Saremar“ galbūt skyrė įgyvendinant projektą „2011 m. vasara – „Flotta Sarda“ kampanija“, kompensaciją (žr. 80 konstatuojamąją dalį). „Moby“ tvirtina, kad ši suma irgi laikytina pagalba bendrovei „Saremar“.

(143)

Be to, Agentūra nebuvo surengusi konkurso dėl reklamos paslaugų teikimo.

(144)

Dėl antrojo garantinio rašto (žr. 87 konstatuojamąją dalį), „Moby“ teigia, kad sprendimu Nr. 52/119 RAS patvirtino, kad skubi MPS banko paskola buvo reikalinga pradėti teikti paslaugas maršrutu Čivitavekija–Olbija ir kad bankas pareikalavo RAS garantijos. Tai, kad garantinio rašto galiojimas buvo oficialiai panaikintas sprendimu Nr. 12/15, nėra svarbu kvalifikuojant šią priemonę kaip valstybės pagalbą, nes jos konkrečiai pareikalavo MPS bankas ir ji jau turėjo poveikį.

(145)

„Moby“ visiškai pritaria preliminariai Komisijos nuomonei dėl rekapitalizavimo. Bendrovė teigia, kad privatus investuotojas nebūtų daręs tokių pačių investicijų dėl sudėtingos įmonės finansinės padėties ir perspektyvų artimiausiu metu vėl vykdyti gyvybingą veiklą nebuvimo. Be to, rekapitalizavimas iš esmės padėjo „Saremar“ gauti MPS banko paskolą, todėl jo poveikis buvo panašus į garantijos poveikį, tad bendrovė „Saremar“ įgijo ekonominį pranašumą.

(146)

„Moby“ taip pat nurodo papildomą 4 mln. EUR sumą, kurią RAS 2011 m. spalio mėn. skyrė „Saremar“. Ji teigia, kad ši suma papildė valstybės subsidijas padidėjus veiklos sąnaudoms „Saremar“ teikiant paslaugas maršrutais į nedideles salas ir Korsiką pagal pradinį susitarimą, kuris buvo pratęstas. „Moby“ tvirtina, kad ši priemonė laikytina papildoma pagalba bendrovei „Saremar“, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta iš anksto.

(147)

„Moby“ vertinimu, visos vertinamos priemonės yra laikytinos neteisėta ir nesuderinama pagalba bendrovei „Saremar“.

(148)

Per nustatytus procedūros terminus kitos šalys nepateikė pastabų dėl priemonių, kurioms taikomas šis sprendimas.

(149)

Tyrimui įsibėgėjus, 2013 m. liepos 3 d. GVN Komisijai pateikė du dokumentus: i) teismo paskirto eksperto ataskaitą, pateiktą civilinėje byloje, kurią Genujos teisme GNV iškėlė „Saremar“, ir ii) 2013 m. birželio 11 d. teismo nutartį, kuria priimama ši ataskaita.

(150)

Ekspertas išnagrinėjo tris klausimus, aktualius šiam valstybės pagalbos vertinimui, kuriuos įtraukė į ataskaitą: i) ar rekapitalizuotas verslo padalinys, teikiantis paslaugas dviem maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, įgijo pranašumą, ii) ar rekapitalizavimas atitinka REIP principą ir iii) ar „Saremar“ išmokėta reklamos veiklos subsidija skirta rinkos sąlygomis.

(151)

Ataskaitoje nurodyta, kad rekapitalizavimo tikslas buvo apsaugoti bendrovę nuo skolų atsižvelgiant į tai, kad buvo neaišku, ar pradinis susitarimas bus pratęstas artimiausiems dvylikai mėnesių, ir ar bus skirta kompensacija už kitus metus. Ataskaitoje remiamasi dokumentu, kuris patvirtintas kartu su 2011 m. balansu (29) ir kuriame nurodyta, kad teikiant paslaugas dviem maršrutais, sujungiančiais su žemynine Italijos dalimi, 2011 m. patirtas 214 000 EUR veiklos nuostolis ir kad nebuvo aišku, ar bus skiriamos valstybės subsidijos dėl netikrumo privatizuojant „Tirrenia“. Ataskaitoje pateikiama išvada, kad rekapitalizavimas buvo reikalingas siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą. Jis buvo naudingas ir verslo padaliniui, teikiančiam paslaugas maršrutais, sujungiančiais su nedidelėmis salomis, ir padaliniui, teikiančiam paslaugas maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi.

(152)

Be to, ataskaitoje nurodyta, kad 2011 m. „Saremar“ uždirbo 2 523 439 EUR pelną, įskaitant 2 737 797 EUR pelną, uždirbtą tiekiant paslaugas maršrutais, kuriems taikomas susitarimas su valstybe, ir 214 358 EUR nuostolį maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi.

(153)

Be to, ekspertas nustatė, kad rekapitalizavimas neatitiko REIP principo, nes bendrovė buvo pavojingoje padėtyje ir neteko daugiau nei trečdalio savo registruoto kapitalo, taip pat veikė ypač konkurencingoje rinkoje ir turėjo ribotas veiklos perspektyvas. Jis priėjo prie išvados, kad privatus investuotojas tikriausiai nebūtų investavęs į tokią veiklą.

(154)

Dėl reklamos veiklos kainos atitikimo rinkos vertei ekspertas pažymėjo, kad, remiantis bendrovės 2011 m. balansu, „Saremar“ buvo gavusi 2 479 000 EUR kompensaciją už reklamos paslaugų teikimą ant laivų, plaukiojančių maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi. Jis šios kainos atitikimą rinkos sąlygoms analizavo padalydamas sąnaudas, patirtas teikiant transporto paslaugas, iš pervežtų keleivių skaičiaus. Apskaičiuota 18,47 EUR kaina vienam keleiviui buvo laikoma per didelė palyginti su įprasta tokios rūšies reklamos kaina, ypač atsižvelgiant į tai, kad reklama buvo skirta keltu plaukiantiems keleiviams, kurie jau buvo pasirinkę Sardiniją kaip turizmo kryptį. Buvo laikoma, kad RAS sumokėta kaina neatitiko bendrovės „Saremar“ vykdytos reklamos veiklos rinkos vertės.

(155)

GNV Komisijai taip pat pateikė „Saremar“ pastabas dėl ataskaitos, pateiktas nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje. Bendrovė „Saremar“ pabrėžė, kad NKT jau yra patvirtinusi, kad jos jūrų transporto paslaugų, teikiamų maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį, rinkos dalis išliko nedidelė, todėl ji negalėjo pakeisti anksčiau buvusių rinkos sąlygų. „Saremar“ taip pat patvirtino, kad maršrutai, sujungiantys Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį, buvo nuostolingi 2011 m. (214 358 EUR nuostolis). Bendrovė nurodė, kad, siekdama padengti dviejų maršrutų, sujungiančių su žemynine šalies dalimi, nuostolius, ji būtų turėjusi tarifus pakelti iki privačių bendrovių tarifų lygio.

(156)

Tai, kad paslaugos abiem maršrutais buvo nutrauktos 2011 m. rugsėjo mėn., padėjo sumažinti veiklos nuostolius. Tolesnis šių paslaugų teikimas būtų turėjęs neigiamą poveikį rezultatams ir RAS būtų reikėję įsikišti, kad būtų padengti veiklos nuostoliai.

(157)

„Saremar“ pažymėjo, kad bendrovės padėtis rekapitalizavimo metu buvo kritinė dėl (daugiau nei vidutinės) rizikos, kad bus sumažintos valstybės subsidijos. Kadangi valstybė negalėjo remti bendrovės, taip pat ir vadybos srityje, bendrovės finansinė padėtis kėlė didelį nerimą. Bendrovės „Saremar“ teigimu, dėl to bet koks palyginimas su privačiomis bendrovėmis būtų netinkamas.

(158)

Italija nekomentavo suinteresuotųjų šalių pastabų, pateiktų dėl priemonių, kurias RAS taikė bendrovei „Saremar“.

(159)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(160)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai yra taikytini visi kartu, todėl norint nustatyti, ar priemonės, apie kurias pranešta, laikytinos valstybės pagalba pagal 107 straipsnio 1 dalį, turi būti tenkinamos visos nurodytos sąlygos. Tai reiškia, kad finansinė parama turėtų būti:

(161)

Kad finansinė priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi būti priskirtina valstybei ir tiesiogiai arba netiesiogiai įgyvendinta iš valstybės išteklių.

(162)

SAR kompensaciją „Saremar“ už paslaugų teikimą dviem jūrų maršrutais išmoka iš regiono biudžeto, todėl ji yra priskirtina valstybei ir įgyvendinama iš valstybės išteklių.

(163)

Subsidiją, kuri bendrovei „Saremar“ buvo skirta už reklamos veiklą, galima priskirti valstybei, nes Agentūra yra visiškai kontroliuojama RAS ir yra atsakinga už regioninių turizmo ir regioninės plėtros politikos krypčių įgyvendinimą. Nei informacijoje, kuria disponavo Komisija, nei suinteresuotųjų šalių pastabose, pateiktose pradėjus tyrimo procedūra, nebuvo abejojama, kad ši priemonė yra priskirtina valstybei.

(164)

Dėl garantinių raštų Komisija pažymi, kad juose tėra išdėstytas RAS įsipareigojimas pranešti bankams apie bet kokius bendrovės akcininkų struktūros pasikeitimus bei pareiškimas, kad RAS kaip akcininkas užtikrins, kad bendrovė „Saremar“ bus valdoma efektyviai, veiksmingai ir taupiai. Kadangi šiais garantiniais raštais nebuvo užtikrinami jokie „Saremar“ finansiniai įsipareigojimai, jais nebuvo sukurta būsima galima našta valstybės ištekliams. Šiuo pagrindu Komisija daro išvadą, kad jie nelaikytini valstybės pagalba.

(165)

Visas kitas priemones RAS tiesiogiai skyrė iš regiono biudžeto, todėl jos įgyvendinamos iš valstybės išteklių.

(166)

Visos vertinamos priemonės, įskaitant kompensaciją už paslaugas, teikiamas jūrų maršrutais, yra taikomos vienam pagalbos gavėjui, todėl akivaizdu, kad jos yra atrankinės

(167)

Atliekant oficialią tyrimo procedūrą RAS pirma teigė, kad kompensacija už dviem maršrutais teikiamas paslaugas atitiko REIP principą. Tada RAS darė prielaidą, kad ji atitiko Altmark kriterijus.

(168)

Kiek kompensacija atitinka Altmark kriterijus yra įvertinta 180 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse. Tačiau Komisija pažymi, kad negalima tapatinti REIP principo taikymo ir atitikimo Altmark kriterijams. Nors abiem atvejais siekiama įvertinti, ar gavėjui nebuvo suteiktas pranašumas, kiekvienas jų aiškiai susijęs su skirtingomis valdžios institucijų funkcijomis, kuriomis šios gali pasinaudoti konkrečiai įmonei taikydamos finansines priemones. REIP principas taikomas tada, kai valdžios institucijos veikia kaip akcininkai (t. y. visų pirma siekdamos veiklos pelningumo), o Altmark kriterijai svarbūs tada, kai valdžios institucijos siekia apginti viešąjį interesą, kas nėra būdinga privatiems paslaugų teikėjams (t. y. veiklos pelningumo perspektyva nėra svarbiausias motyvas). (30) Todėl argumentai, kuriais RAS siekia pagrįsti kompensaciją už paslaugas, teikiamas dviem maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį, prieštarauja vieni kitiems.

(169)

Be to, Komisija pabrėžia, kad priemonė REIP principą atitinka tik tada, jeigu yra pagrįsta geromis gavėjo veiklos gyvybingumo perspektyvomis. RAS tvirtina, kad sprendimo bendrovei „Saremar“ pavesti teikti paslaugas nagrinėjamais maršrutais priėmimo tvarka ir veiksmai, atlikti iki jo priėmimo, buvo tokie patys, kurių privatus rinkos dalyvis imtųsi panašiomis aplinkybėmis. Tačiau atliekant tyrimą Komisijai nebuvo pateiktas verslo planas ar rinkos tyrimas, tariamai atliktas „Saremar“ iki valstybės paramos gavimo, nors būtent valstybė narė turėjo pateikti objektyvių įrodymų, kad kompensacija už paslaugas, teikiamas dviem maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį, laikytina valstybės, veikiančios kaip akcininkė, veiksmais. (31) Priešingai, 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu RAS patvirtino, kad toks planas, nors ir numatytas sprendime Nr. 36/6, nebuvo parengtas dėl paslaugų teikimo maršrutais 2012 m. vasarą. Todėl sprendimą atnaujinti paslaugų teikimą dviem maršrutais, bent jau 2012 m. vasaros sezonu, RAS priėmė „Saremar“ neparengus verslo plano. Be to, kaip nurodyta „Saremar“ balanse ir patvirtinta „Saremar“ nacionalinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, dviem maršrutais teikiamos paslaugos 2011 m. vasaros sezonu buvo nuostolingos, todėl ši aplinkybė negali pagrįsti sprendimo šiais maršrutais teikti paslaugas ir 2012 m., ypač neparengus jokio verslo plano ar skaičiavimų, rodančių, kad ateityje maršrutai taps žymiai pelningesni. Todėl Komisija mano, kad kompensacija už paslaugas, teikiamas dviem maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį, negali būti laikytina valstybės, veikiančios kaip akcininkė, veiksmais ir neatitinka REIP principo.

(170)

Dėl tariamo Altmark kriterijų atitikimo Italija teigia, kad nustatytas viešas pavedimas buvo paslaugų teikimas minėtais dviem kabotažo maršrutais taikant palankius tarifus. (32) Komisija šiuo klausimu pabrėžia, kad paslaugos galėjo būti prilygintos VESP tik tuo atveju, jeigu valstybei neskyrus kompensacijos rinkos dalyviai jų nebūtų teikę priimtinu būdu ir sąlygomis (kaip antai kaina), panašiomis į valdžios institucijų nustatytas sąlygas. (33) RAS teigimu, pavedimas bendrovei „Saremar“ laikinai teikti paslaugas dviem maršrutais buvo trumpalaikė priemonė iki atsiras veiksmingesnių taisomųjų priemonių, leidžiančių spręsti rinkos nesugebėjimą teikti palankios kainos paslaugas maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį.

(171)

Nors pavedimo dokumentuose paslaugos, teikiamos dviem maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, nėra aiškiai įvardytos kaip VESP, juose numatyta, kad palankūs įkainiai yra viena iš būtinųjų paslaugų teikimo sąlygų. Atliekant oficialią tyrimo procedūrą, RAS ir „Saremar“ tvirtino, kad priemonė yra pagrįsta nes paslaugos yra laikytinos VESP. Šis pagrindimas ypač akivaizdus pateiktose pastabose dėl 2012 m. sprendimo, neatsižvelgiant į papildomus argumentus dėl REIP principo atitikimo.

(172)

Toliau Komisija išnagrinės tariamą atitikimą sąlygoms, kurias Teisingumo Teismas nustatė Sprendime Altmark, siekdama prieiti prie išvados, ar bendrovei „Saremar“ sumokėta kompensacija už viešųjų paslaugų teikimą laikytina pranašumu pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Šios sąlygos turi būti taikomos visos kartu, todėl, jeigu bent viena jų nėra tenkinama, yra laikoma, kad kompensacija jos gavėjui suteikia pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Šias sąlygas galima apibendrinti taip:

(173)

Siekdama aiškumo, Komisija mano, kad analizę tikslingiau pradėti nuo antrojo Altmark kriterijaus.

(174)

Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad iš anksto nebuvo nustatyti parametrai, pagal kuriuos apskaičiuojama kompensacija. Pavedimo dokumentuose, t. y. sprendime Nr. 25/69, sprendime Nr. 48/65 ir Sprendime Nr. 36/6 dėl maršruto Golfo Arančis–Čivitavekija bei sprendime Nr. 27/4 ir sprendime Nr. 36/6 dėl maršruto Vado Ligurė–Porto Toresas, nebuvo aiškiai nurodyta, kad bendrovei „Saremar“ už teikiamas paslaugas nagrinėjamais maršrutais bus skirta kompensacija. Pats RAS pripažino, kad iš pradžių nebuvo numatyta jokia kompensacija, nes maršrutai buvo laikomi komerciškai perspektyviais, o bendrovė „Saremar“ turėjo teikti paslaugas šiais maršrutais, kad būtų pasiekta ekonominė pusiausvyra. RAS ketinimas buvo neskirti bendrovei „Saremar“ jokių kompensacijų už nagrinėjamas paslaugas. Kadangi, pirma, už paslaugų teikimą dviem nagrinėjamais maršrutais nebuvo numatyta jokia kompensacija ir, antra, „Saremar“ buvo suteikta laisvė tikslinti tarifus tam, kad veikla nebūtų nuostolinga, Komisija negali nuspręsti, kad tokios (nenumatytos) kompensacijos skaičiavimo parametrai buvo apibrėžti iš anksto, objektyviai ir skaidriai.

(175)

Kaip matyti iš sprendimo Nr. 20/57, įpareigojimas atskirai tvarkyti apskaitą buvo skirtas užtikrinti, kad teikdama paslaugas maršrutais „Saremar“ užtikrintų ekonominę pusiausvyrą, o ne siekiant nustatyti parametrus, skirtus tariamai būsimai kompensacijai, kurios iš tiesų buvo atsisakyta nuo pat pradžių.

(176)

RAS sprendimas sumokėti „Saremar“ kompensaciją už paslaugų teikimą dviem nagrinėjamais maršrutais priimtas tik 2012 m. rugpjūčio 7 d., todėl kompensavimo mechanizmas buvo sukurtas ex-post, po to, kai pasirodė, kad maršrutai yra nuostolingi. Kaip jau buvo minėta, nei kompensacijos dydis, nei apskaičiavimo parametrai negalėjo būti nustatyti ex-ante, nes paslaugų teikimas abiem maršrutais, kurie laikyti „pagrindiniais komerciniais ir turistiniais maršrutais“ (34), buvo laikomas perspektyviu, o „Saremar“ minėtais maršrutais paslaugas turėjo teikti užtikrinama ekonominę pusiausvyrą. Komisija primena, kad pavedimo dokumentuose buvo aiškiai nustatyta „Saremar“ suteikta laisvė keisti tarifus siekiant užtikrinti, kad paslaugų teikimas abiem maršrutais būtų gyvybingas. Komisija taip pat pažymi, kad „Saremar“ ne tik turėjo teisę keisti tarifus siekdama gyvybingumo tikslo, bet faktiškai tą ir darė. Bendrovės „Saremar“ pasiūlyme dėl 2012 m. maršruto Porto Toresas–Vado Ligurė tarifų nurodyta, kad siūlomi tarifai yra šiek tiek aukštesni palyginti su 2011 m. tam pačiam maršrutui taikytais tarifais siekiant, kad bendrovės veikla nebūtų nuostolinga. Remdamasi siūlomu tarifu, „Saremar“ tuomet prognozavo, kad maršruto pelningumas turėtų būti […] EUR (*1).

(177)

Be to, sprendime Nr. 48/65 buvo nurodyta, kad „įsipareigojimas išlaikyti ekonominę pusiausvyrą, prisiimamas siekiant išvengti nesuderinamos valstybės pagalbos teikimo, neleidžia iškart pradėti teikti paslaugų kitais maršrutais“. Todėl jau tada, kai buvo paskelbti pavedimo dokumentai, buvo aišku, kad RAS abiem nagrinėjamiems maršrutams neketino skirti jokios kompensacijos. Be to, aišku ir tai, kad tuo metu RAS žinojo, jog kabotažo paslaugų teikimo maršrutais, sujungiančiais su žemynine Italijos dalimi, subsidijavimas tikriausiai būtų laikomas nesuderinama valstybės pagalba dėl rinkoje susidariusios padėties. Savo ataskaitoje dėl RAS 2012 m. finansinės atskaitomybės Italijos Audito Rūmai pažymėjo: „teikiant paslaugas abiem maršrutais […] nesilaikant įsipareigojimo išlaikyti ekonominę pusiausvyrą, prisiimamas siekiant išvengti nesuderinamos valstybės pagalbos teikimo, kaip nustatyta sprendime Nr. 48/65, be regiono skirtų 10 mln. EUR būtų patirtas daugiau nei 13 mln. EUR nuostolis“. (35)

(178)

Galiausiai, kaip paaiškinta toliau analizuojant, ar yra tenkinamas pirmasis Altmark kriterijus, Komisija mano, kad dalį šiame sprendime analizuojamo laikotarpio „Saremar“ nebuvo pavestas įpareigojimas, aiškiai apibrėžiantis, kokio dydžio tarifai yra laikytini palankiais. Kadangi kompensacijos už ĮTVP vykdymą taikant palankius tarifus skaičiavimo parametrai turi būti susieti su tarifų dydžiu, kuris laikomas palankiu, o toks dydis šiuo atveju ne visada buvo aiškiai apibrėžtas, negalima laikyti, kad parametrai, pagal kuriuos apskaičiuojama kompensacija, buvo apibrėžti iš anksto, objektyviai ir skaidriai.

(179)

Todėl Komisija mano, kad negalima laikyti, jog yra tenkinamas antrasis Altmark kriterijus, todėl kompensacija bendrovei „Saremar“ buvo suteiktas pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(180)

Be to, Komisijai kyla rimtų abejonių, ar yra tenkinamas pirmasis Altmark kriterijus.

(181)

Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad nėra vienodos ir tikslios apibrėžties, kokia paslauga yra laikytina VESP pagal Sąjungos teisę, pirmąjį Altmark kriterijų arba SESV 106 straipsnio 2 dalį (36). Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (37) 46 punkto formuluotė yra tokia:

„Kadangi Sąjungos taisyklėse VESP mastas neapibrėžtas, valstybėms narėms palikta didelė laisvė tam tikrą paslaugą pripažinti VESP ir paslaugos teikėjui suteikti kompensaciją. Komisijos kompetencija šioje srityje apsiriboja tikrinimu, ar valstybė narė nepadarė akivaizdžios klaidos pripažindama paslaugą VESP, ir vertinimu, ar kompensacija apima valstybės pagalbą. Kai egzistuoja konkrečios Sąjungos taisyklės, valstybių narių veikimo laisvė dar labiau susijusi su šiomis taisyklėmis, nepažeidžiant Komisijos užduoties įvertinti, ar VESP buvo teisingai pripažinta atsižvelgiant į valstybės pagalbos kontrolės paskirtį.“

(182)

Todėl nacionalinės valdžios institucijos turi teisę laikytis pozicijos, kad tam tikros paslaugos yra visuotinio intereso ir turi būti teikiamos pagal ĮTVP siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, kai rinkos jėgų nepakanka garantuoti, kad jos bus teikiamos reikiamu lygmeniu ar reikiamomis sąlygomis.

(183)

Šiuo atveju tariamas viešosios paslaugos pavedimas, kurį apibrėžė Italija, buvo kabotažo paslaugų teikimas dviem maršrutais, sujungiančiais žemyninę Italijos dalį ir Sardiniją, t. y. Čivitavekija–Olbija (arba Golfo Arančis) ir Vado Ligurė–Porto Toresas, palankiais tarifais.

(184)

Kabotažo srityje ĮTVP taikomos išsamios Sąjungos taisyklės yra nustatytos Jūrų kabotažo reglamente, taisyklės, pagal kurias nagrinėjama galima valstybės pagalba jūrų transporto paslaugas teikiančioms įmonėms – Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos jūrų transportui (toliau – Jūrų transporto gairės). (38)

(185)

Jūrų kabotažo reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Valstybė narė gali sudaryti su laivybos kompanijomis, teikiančiomis reguliarias paslaugas į salas, iš jų arba tarp jų, visuomenės aptarnavimo (viešųjų paslaugų) sutartis arba nustatyti joms visuomenės aptarnavimo (viešųjų paslaugų) įsipareigojimus kaip sąlygą kabotažo paslaugoms teikti. Kai valstybė narė sudaro visuomenės aptarnavimo (viešųjų paslaugų) sutartis arba nustato visuomenės aptarnavimo (viešųjų paslaugų) įsipareigojimus, neturi būti diskriminuojami jokie Bendrijos laivų savininkai.“

(186)

Vadovaujantis Jūrų transporto gairių 9 skirsniu, „įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas (ĮTVP) galima nustatyti arba viešųjų paslaugų sutartis (VPS) galima sudaryti dėl paslaugų, nurodytų Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 4 straipsnyje“ t. y. reguliarias paslaugas į salas, iš jų arba tarp jų.

(187)

Iš nustovėjusios teismų praktikos matyti, kad ĮTVP gali būti nustatyti tik tada, jeigu yra poreikis užtikrinti tinkamas reguliarias jūrų transporto paslaugas, kurių negalima užtikrinti vien rinkos jėgomis. (39) Komunikate dėl Jūrų kabotažo reglamento aiškinimo (40) patvirtinta, kad „spręsti, kuriuose maršrutuose reikia nustatyti įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas, turi valstybės narės (tam tikrais atvejais – ir regionų bei vietos valdžios institucijos). Įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas pirmiausia gali būti numatyti reguliarioms salų kabotažo paslaugoms, jei rinkoje tokių tinkamų paslaugų nepakanka.“ Be to, Jūrų kabotažo reglamento 2 straipsnio 4 dalyje ĮTVP apibrėžiami kaip įsipareigojimai, kurių atitinkamas laivo savininkas neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu, arba tokiomis pačiomis sąlygomis, jei jis galvotų apie savo komercinius interesus.

(188)

Kaip jau buvo minėta, RAS mano, kad šiuo atveju ĮTVP buvo nustatyti, nes bendrovė „Saremar“ dviem kabotažo maršrutams, sujungiantiems su žemynine Italijos dalimi, turėjo taikyti palankius tarifus. Toliau lentelėje nurodyti konkretūs tarifai, kuriuos „Saremar“ taikė maršrutams, kaip nustatyta pavedimo dokumentuose. Kadangi pavedimo dokumentuose nebuvo nurodyti tikslūs 2012 m. įkainiai, lentelėje pateikti įkainiai, kuriuos „Saremar“ pasiūlė RAS.

3 lentelė

Pavedimo dokumentuose nustatytos bilietų kainos (sėdima vieta)

(189)

Komisija pažymi, kad pavedimo dokumentuose nėra nustatyta kitų ĮTVP, susijusių su „Saremar“ siūlomų (mišrių) paslaugų dažnumu, vietų skaičiumi ar reguliarumu, galbūt išskyrus sprendimą Nr. 48/65 dėl paslaugų teikimo maršrutu Olbija–Čivitavekija nuo 2012 m. žiemos sezono, kuriame nustatyta, kad „Saremar“ paslaugas privalo teikti kasdien kruizinių keltų reisais. Komisijai atliekant tyrimo procedūrą Italijos valdžios institucijos taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad be minėtų pavedimo dokumentų sąlygų kituose teisės aktuose būtų nustatyti kiti bendrovei „Saremar“ taikomi reikalavimai.

(190)

Komisija mano, kad įpareigojimas taikyti palankius tarifus, net ir vertinamas atskirai, gali būti laikomas ĮTVP, todėl viešojo intereso tikslo siekimas šiuo atveju gali būti teisėtas, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. vasarą išaugo keleivinio transporto paslaugų į salą kainos, nes galima vertinti, kad kiti rinkos dalyviai negalėjo pasiūlyti panašios paslaugos taikant tokius tarifus.

(191)

Todėl Komisija, siekdama įsitikinti, ar bendrovei „Saremar“ buvo pavesti ĮTVP ir ar pastarajai buvo būtina kompensuoti papildomas išlaidas, patirtas vykdant šiuos įsipareigojimus, turi išnagrinėti:

(192)

Remdamasi šiame sprendime išdėstytais pagrindais, Komisija daro išvadą, kad šiuo atveju minėtos sąlygos nebuvo visiškai tenkinamos.

(193)

2011 m. vasarą, kai bendrovei „Saremar“ buvo pavesta paslaugas teikti dviem maršrutais, reguliarias paslaugas maršrutu Čivitavekija–Olbija teikė dar trys, o maršrutu Genuja–Porto Toresas – dar keturios bendrovės. (41) Be to, bendrovė „Tirrenia“ siūlė paslaugas, panašias į bendrovės „Saremar“ teikiamas paslaugas, kurios atitiko gana aptakius įsipareigojimus, nustatytus pavedimo dokumente (-uose). Kaip nurodyta anksčiau, iki 2012 m. liepos mėn. „Tirrenia“ maršrutais Genuja–Porto Toresas ir Čivitavekija–Olbija teikė mišrias viešąsias paslaugas, kurioms buvo taikomi ĮTVP, susiję su laivo tipu, paslaugos dažnumu ir sumažintais tarifais Sardinijos gyventojams bei specialiomis kategorijomis pagal pradinius susitarimus (žr. 14 konstatuojamąją dalį). Pradiniame susitarime, kuris galiojo iki 2012 m. birželio mėn., iš pradžių buvo nustatytas ir ĮTVP, susijęs su tarifais, siekiant užtikrinti, kad minimos paslaugos būtų teikiamos palankiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais maršrutais, visų pirma dviem vertinamais maršrutais, „buvo užtikrinami labai dideli srautai“, Italijos valdžios institucijos nusprendė bendrovei „Tirrenia“ vasaros sezonu netaikyti nustatyto įpareigojimo dėl tarifų (išskyrus tarifus gyventojams ir kitus įsipareigojimus, susijusius su dažnumu ir laivų tipu) siekdamos užtikrinti, kad bendrovei „Tirrenia“ būtų suteikta visiška komercinė laisvė nustatyti klientams taikomas kainas. (42) Tokia pati laisvė nustatyti dviejų nagrinėjamų maršrutų tarifus nuo 2012 m. liepos mėn. „Tirrenia“/CIN buvo suteikta pagal naują susitarimą. (43) Todėl sprendimas bendrovei „Tirrenia“ ir „Tirrenia“/CIN suteikti laisvę nustatyti vasaros sezono kainas, kai yra fiksuojami dideli srautai ir paslaugas šiais maršrutais teikia keletas kitų laivybos bendrovių, yra ne atsitiktinis Italijos valdžios institucijų sprendimas, o jų vertinimo, ar minėtu laikotarpiu rinkos jėgos užtikrina tinkamas paslaugas, rezultatas. Tai, kad pats RAS iš pradžių manė, kad bendrovė „Saremar“ galėtų palankiomis kainomis ir pasiekdama ekonominę pusiausvyrą teikti paslaugas šiais dviem maršrutais, rodo, kad šių maršrutų rinkos sąlygos yra tokios, kai rinkos jėgos gali užtikrinti tinkamas paslaugas, visų pirma vasarą, kai yra ypač dideli srautai.

(194)

Kita vertus, RAS nepateikė jokio objektyvaus pagrindimo, kodėl paslaugos, kurias „Tirrenia“ jau teikė pagal pradinį susitarimą ir kuris jau buvo pratęstas tuo metu, kai „Saremar“ buvo pavestos paslaugos, nebūtų tinkamos teritoriniam vientisumui užtikrinti. Šiuo atžvilgiu RAS pateiktas argumentas dėl 2011 m. išaugusių kainų nėra tinkamas. NKT sprendime dėl kainų į Sardiniją ir iš jos padidėjimo numatė sankcijas tik privačioms įmonėms, kurios pažeidė SESV 101 straipsnį. NKT sprendime buvo išaiškinta, kad „Tirrenia“ taip pat šiek tiek padidino kainas minėtu laikotarpiu, tačiau jų augimas buvo žymiai mažesnis nei privačių konkurentų kainų padidėjimas.

(195)

Vertinama RAS argumentą, kad ĮTVP nustatymą pateisina netikrumas dėl „Tirrenia“ privatizavimo proceso, Komisija pažymi, kad pradinis susitarimas iki privatizavimo proceso pabaigos buvo pratęstas dar 2010 m. Todėl bet koks vėlavimas parduodant verslo padalinį, kuris teikia viešąsias paslaugas, niekaip negalėjo sutrukdyti teikti paslaugų atitinkamais maršrutais.

(196)

Kalbant apie 2012 m. vasaros sezoną, 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 36/6 bendrovei „Saremar“ buvo pavesta nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. teikti paslaugas maršrutais Golfo Arančis (Olbija)–Čivitavekija ir Vado Ligurė–Porto Toresas. RAS teigė, kad sprendimą 2012 m. atnaujinti paslaugų teikimą šiais maršrutais nulėmė gyvybingumo perspektyvos atsižvelgiant į 2011 m. vasaros rezultatus. Paslaugos abiem maršrutais buvo pradėtos teikti nuo 2012 m. birželio 1 d.

(197)

Nuo 2012 m. liepos mėn., kai įsigaliojo naujas Italijos valstybės ir CIN susitarimas, paslaugas abiem maršrutais vietoje „Tirrenia“ pradėjo teikti „Tirrenia“/CIN. Naujame susitarime numatytas minimalus dažnumas ir vietų skaičius, taip pat didžiausios žiemos sezono kainos ir sumažinti tarifai Sardinijos gyventojams bei specialios kategorijos, taikomos visus metus.

(198)

RAS tvirtina, vasaros sezonu paslaugos tam tikrais maršrutais pagal naują susitarimą, įskaitant du vertinamus maršrutus, teikiamos netaikant ĮTVP dėl tarifų siekiant užtikrinti, kad paslauga būtų prieinama. NKT teigimu, Infrastruktūros ir transporto ministerija patvirtino, kad, nors naujame susitarime buvo nustatyti konkretūs (didžiausi) tarifai, taikomi skirtingu metų laiku, įskaitant nuo liepos iki rugsėjo mėn., taip pat specialūs tarifai Sardinijos gyventojams, paslaugos šiais maršrutais minėtu laikotarpiu buvo teikiamos ne pagal naują susitarimą, todėl nebuvo taikomi ĮTVP. Tad nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. CIN paslaugas maršrutais Genuja–Porto Toresas ir Čivitavekija–Olbija teikia komercinėmis sąlygomis.

(199)

Papildydama tai, kas išdėstyta 193–194 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pabrėžia, kad 2012 m. birželio mėn. NKT priėmė sąlyginį sprendimą, kuriuo patvirtino „Tirrenia“ ir CIN susijungimą. Sprendimu šalims buvo nustatytos specialios sąlygos, inter alia, susijusios su nagrinėjamų maršrutų tarifais, Visų pirma, 2012 m. vasaros sezonu CIN ir „Moby“ turėjo maršrutams Čivitavekija–Olbija, Genuja–Porto Toresas ir Genuja–Olbija taikyti tokius tarifus, kurie leistų išlaikyti vidutines vieneto pajamas, lygias „Moby“ pajamoms 2009 m. vasarą (išskyrus didinimą, tiesiogiai siejamą su išaugusiomis bunkeriavimo sąnaudomis). 2013 m. vasarą CIN ir „Moby“ turėjo išlaikyti 2012 m. vidutines vieneto pajamas. Be to, 2012 m. ir 2013 m. vasaros sezonais gyventojams turėjo būti taikomos specialios nuolaidos.

(200)

Todėl NKT sprendimas dėl susijungimo užtikrina, kad „Tirrenia“/CIN dviem nagrinėjamiems maršrutams negali taikyti nepagrįstai didelių tarifų. Iš tiesų RAS, 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 36/6 bendrovei „Saremar“ pavesdamas teikti paslaugas dviem maršrutais, negalėjo žinoti, kokias sąlygas nustatys NKT. Tačiau 2011 m. rugsėjo mėn. bendrovė „Tirrenia“ pagal seno susitarimo pratęsimą vis dar buvo įsipareigojusi mišrias paslaugas maršrutais teikti visus metus, o vasaros sezonu šiais maršrutais paslaugas teikė ir kitos bendrovės. Tuo labiau, kad Italijos valdžios institucijos jau buvo nusprendusios, kad bendrovei „Tirrenia“ nereikia taikyti įpareigojimų dėl tarifų atsižvelgiant į rinkos sąlygos vasaros sezonu.

(201)

2013 m. birželio 18 d. NKT pradėjo tyrimą dėl galimo bendrovių „Tirrenia“ ir „Moby“ atitinkamų sąlygų, nustatytų NKT sprendime dėl „Tirrenia“/CIN susijungimo, nevykdymo 2012 m. vasarą. RAS ir „Saremar“ tvirtino, kad to pakanka įrodyti, kad tarifai, kuriuos konkurentai taikė nagrinėjamiems maršrutams, netenkino RAS nustatyto palankių tarifų reikalavimo. Komisija su šiuo argumentu nesutinka. Bendrovei „Saremar“ teikti paslaugas dviem maršrutais buvo pavesta 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 36/6, kuris priimtas dar iki 2012 m. vasaros sezono rezervavimo. Todėl RAS negalėjo prognozuoti, kad šalys, galimai pažeisdamos NKT sprendimą, padidins tarifus pavedimo momentu.

(202)

Be to, Komisija mano, kad net ir sutikus su RAS argumentu, kad CIN nebuvo įpareigota vasaros sezonu taikyti palankius tarifus, tai reikštų, kad ĮTVP dėl palankių tarifų būtų pagrįsti ne 2012 m. sausio–gegužės mėn., o vasaros sezonu. Todėl šis argumentas nepateisintų ĮTVP taikymo žiemos sezonu.

(203)

Be to, „Tirrenia“ ir „Saremar“ tarifų (keleiviams), taikomų dviem maršrutams, palyginimas rodo, vasaros sezonu maršrutui Olbija–Čivitavekija buvo taikomi panašūs tarifai. „Saremar“ tarifai, taikomi maršrutui Vado Ligurė–Porto Toresas, buvo žemesni nei „Tirrenia“ tarifai.

4 lentelė

Maršruto Golfo Arančis (Olbija)–Čivitavekija bilietų kainos (sėdima vieta)

5 lentelė

Maršruto Genuja (Vado Ligurė)–Porto Toresas bilietų kainos (sėdima vieta)

(204)

Todėl Komisija mano, kad Italijos valdžios institucijos neįrodė tikro viešosios paslaugos poreikio bendrovę „Saremar“ įpareigoti 2011 m. ir 2012 m. vasaros sezonu taikyti palankius tarifus. Bet kuriuo atveju tarifai, kuriuos bendrovė „Saremar“ taikė maršrutui Olbija–Čivitavekija, buvo panašūs, o kartais ir didesni už „Tirrenia“ ir „Tirrenia“/CIN tarifus, kai nebuvo taikomi viešosios paslaugos reikalavimai dėl tarifų dydžio.

(205)

2011 m. bendrovė „Saremar“ paslaugų teikimą maršrutu Olbija–Čivitavekija sustabdė 2011 m. spalio–gruodžio mėn. Paslaugos vėl pradėtos teikti 2012 m. žiemą nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Tuo pat metu „Tirrenia“ paslaugas šiuo maršrutu teikė pagal pradiniame susitarime nustatytus ĮTVP, kurie buvo susiję ir su tarifais, kuriuos turėjo taikyti „Tirrenia“. RAS nepateikė aiškių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę žiemos sezonu bendrovei „Saremar“ nagrinėjamam maršrutui taikyti su tarifais susijusius įsipareigojimus teikti viešąją paslaugą.

(206)

Be to, „Saremar“ ir „Tirrenia“ tarifų palyginimas rodo, kad „Saremar“ tarifai nebuvo mažesni. Todėl bendrovei „Saremar“ taikyti įpareigojimai dėl tarifų negali būti laikomi nustatytais tenkinant viešosios paslaugos poreikius, kurie nebuvo tenkinami įsipareigojimais, anksčiau nustatytais bendrovei „Tirrenia“.

6 lentelė

Maršruto Golfo Arančis (Olbija)–Čivitavekija bilietų kainos (sėdima vieta)

(207)

Dėl krovininio transporto tarifų Komisija pažymi, kad „Tirrenia“ ir „Tirrenia“/CIN buvo pavestas įpareigojimas dviem nagrinėjamais maršrutais teikti mišrias paslaugas. Be to, 2011 m. krovininio transporto paslaugas maršrutu Olbija–Čivitavekija teikė penkios (įskaitant „Saremar“), o maršrutu Vado Ligurė–Porto Toresas – trys bendrovės.

(208)

RAS nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl „Tirrenia“ ir kitų paslaugų teikėjų krovininio transporto tarifai, taikomi nagrinėjamiems maršrutams, buvo netinkami Sardinijos transporto poreikiams patenkinti, ir nepateikė Komisijai jokios palyginamosios informacijos apie „Saremar“ ir jos konkurenčių krovininio transporto tarifus, taikomus nagrinėjamiems maršrutams. Be to, privačių bendrovių įkainių, taikomų nagrinėjamiems maršrutams, padidinimas, kuriam neprieštaravo NKT, susijęs tik su 2011 m. ir tik su keleivinio transporto tarifais. Todėl Komisija mano, kad Italijos valdžios institucijos neįrodė tikro viešosios paslaugos poreikio bendrovei „Saremar“ taikyti įsipareigojimus teikti viešąją paslaugą krovininio transporto srityje.

(209)

Galiausiai Komisija pažymi, kad „Tirrenia“/CIN nagrinėjamus maršrutus aptarnauja laivais, kurių kokybė ir vietų skaičius panašus į „Saremar“ laivų kokybę ir vietų skaičių. Be to, vykdant tyrimą nei RAS, nei „Saremar“ neteigė, kad „Tirrenia“ laivai neatitiktų iš anksto nustatytų kokybės reikalavimų.

(210)

Atsižvelgdama į tai, Komisija daro išvadą, kad RAS akivaizdžiai neįrodė poreikio nustatyti įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas, susijusių su palankių tarifų taikymu dviem nagrinėjamiems maršrutams, ir kiek tokie įsipareigojimai buvo reikalingi.

(211)

Antra, kad būtų tenkinamas pirmasis Altmark kriterijus, paslaugos teikėjui turi būti pavesti aiškiai apibrėžti ĮTVP.

(212)

Vertindama viešosios paslaugos užduoties apibrėžtį pavedimo dokumentuose Komisija pažymi, kad:

(213)

Todėl Komisija pažymi, kad nors tarifai yra tam tikra dalimi reglamentuojami kai kuriuose pavedimo dokumentuose, akivaizdu, kad šios nuostatos taikomos tik mažai „Saremar“ veiklos daliai. Abiem maršrutams taikomi įkainiai buvo patvirtinti iki 2011 m. vasaros sezono. Kalbant apie paslaugas, abiem maršrutais teikiamas 2012 m. vasaros sezonu, pavedimo dokumentuose nėra nurodyti tikslūs tarifai, kuriuos turėtų taikyti paslaugos teikėjas. Tyrimui įsibėgėjus, RAS Komisijai pateikė faktinius tarifus, kuriuos buvo pasiūliusi bendrovė „Saremar“ ir kurie buvo netiesiogiai patvirtinti sprendimu Nr. 25/69 ir sprendimu Nr. 27/4.

(214)

Tačiau Komisija pažymi, kad „Saremar“ buvo palikta didelė laisvė keisti tarifus. Bendrovė „Saremar“ teisę keisti tarifus apie tai iš anksto pranešusi RAS išlaikė siekiant užtikrinti veiklos ekonominį gyvybingumą ir klientų pasitenkinimą. Komisija pabrėžia, kad savo pobūdžiu VESP yra paslaugos, kurios teikiamos sprendžiant rinkos nepakankamumą, nes rinka yra nepajėgi jas teikti pagal valdžios institucijos nustatytus reikalavimus. Nors Komisija mano, kad tam tikrais atvejais viešųjų paslaugų teikėjams gali būti suteikta tam tikra laisvė keisti kainas, kai tariamas įsipareigojimas teikti viešąsias paslaugas yra susijęs su būtinybe siūlyti palankius tarifus, valdžios institucijos turi nustatyti didžiausius tarifus, kuriuos gali taikyti paslaugų teikėjas, arba minėtą laisvę susieti su objektyviais kriterijais, leidžiančiais pakankamai aiškiai nustatyti, kokio dydžio tarifas yra laikytinas palankus, arba su išankstiniu suderinimu su pavedimą suteikiančia institucija.

(215)

Tačiau šiuo atveju pavedimo dokumentų nuostatos dėl taikytinų tarifų nėra pakankamai tikslios, todėl negali būti laikomos aiškiai apibrėžtais ĮTVP (išskyrus sprendimą Nr. 25/69 ir sprendimą Nr. 27/4). Bendrovės „Saremar“ veiksmų laisvė nebuvo susieta su objektyviais kriterijais ar bent tokiais kriterijais, kurie taikomi objektyviai. Reikalavimo teikti paslaugas maršrutais užtikrinant ekonominę pusiausvyrą akivaizdžiai nebuvo laikomasi, o klientų pasitenkinimas nebuvo matuojamas (kiek žinoma Komisijai). Nors bendrovė „Saremar“ turėjo informuoti RAS apie tarifų dydžio pasikeitimus, nebuvo numatyta, kad pakeistą tarifą galima taikyti tik po to, kai jis suderinamas su RAS.

(216)

Genujos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje bendrovė „Saremar“ teigė, kad, siekdama padengti dviejų maršrutų nuostolius, ji būtų turėjusi tarifus padidinti. Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad bendrovė, siekdama gyvybingumo tikslo, kada nors būtų siūliusi tarifus padidinti, o RAS būtų atmetęs tokį pasiūlymą. Priešingai, bylos dokumentai rodo, kad bendrovė „Saremar“ padidino tarifus, bent jau taikomus maršrutui Porto Toresas–Vado Ligurė, siekdama užtikrinti, kad veikla nebūtų nuostolinga. Todėl atrodytų, kad bendrovė tarifus galėjo nustatyti nevaržomai.

(217)

Galiausiai pavedimo dokumentų analizė rodo, kad bendrovei „Saremar“ nebuvo taikomi jokie įpareigojimai dėl tarifų, 2012 m. gegužės 1–30 d. taikomų maršrutui Olbija–Čivitavekija: sprendimu Nr. 48/65 patvirtintas įkainis buvo taikomas iki 2012 m. balandžio mėn. pabaigos, o sprendimu Nr. 12/28 patvirtintas įkainis įsigaliojo nuo 2012 m. birželio mėn. Kadangi paslaugų teikimas šiuo maršrutu nebuvo nutrauktas, bendrovės „Saremar“ kainos nebuvo reguliuojamos bent jau 2012 m. gegužės mėn.

(218)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad bendrovei „Saremar“ nebuvo pavesti aiškūs įsipareigojimai dėl tarifų dydžio, išskyrus 2011 m. pagal sprendimą Nr. 25/69 ir sprendimą Nr. 27/4 teiktą paslaugą.

(219)

Todėl Komisija mano, kad Italijos valdžios institucijos neįrodė, jog kompensacija tenkina pirmąjį Altmark kriterijų.

(220)

Vadovaujantis trečiuoju Altmark kriterijumi, kompensacija, gauta už ĮTVP vykdymą, neturi viršyti sumos, reikalingos visiškai ar iš dalies padengti šiuos įsipareigojimus vykdant patirtas sąnaudas, atsižvelgus į susijusias pajamas ir pagrįstą pelną už jų įvykdymą.

(221)

Kadangi Komisija jau priėjo prie išvados, kad RAS neįrodė tikro poreikio atitinkamu laikotarpiu nustatyti įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas dviem nagrinėjamais maršrutais, Komisija mano, kad pagal Altmark jurisprudenciją bendrovė „Saremar“ neturėjo teisės gauti jokios sąnaudų, patirtų teikiant paslaugas dviem maršrutais, kompensacijos.

(222)

Tačiau RAS tvirtina, kad kompensacija yra mažesnė nei nuostolis, kurį bendrovė „Saremar“ patyrė 2011 m. ir 2012 m. teikdama paslaugas šiais dviem maršrutais, ir jos negalima panaudoti jokiai kitai „Saremar“ veiklai, nes bendrovė šių maršrutų apskaitą tvarkė atskirai. Todėl reikia pripažinti, kad ji tenkina trečiąjį Altmark kriterijų. Tačiau Komisija pažymi, kad šių įsipareigojimų vykdymo sąnaudų apskaičiuoti neįmanoma, nes nėra aiškiai apibrėžta, kokie įsipareigojimai nustatyti bendrovei „Saremar“ per visą pavedimo laikotarpį.

(223)

Todėl Komisija turi daryti išvadą, kad nėra tenkinamas ir trečiasis Altmark kriterijus.

(224)

Atsižvelgdama į tai, kad nėra tenkinami trys pirmieji Altmark kriterijai, Komisija daro išvadą, kad kompensacija, kuri bendrovei „Saremar“ skirta regioniniu įstatymu Nr. 15/2012, „Saremar“ suteikia ekonominį pranašumą.

(225)

Kompensacija, kuri bendrovei „Saremar“ skirta regioniniu įstatymu Nr. 15/2012, jos gavėjui suteikia ekonominį pranašumą.

(226)

Vertindama reklamos veiklą, Komisija pirma pažymi, kad logotipuose ir reklamoje ant bendrovės „Saremar“ laivų nebuvo užsimenama apie jūrų transporto paslaugų kainų sumažinimą ir jie buvo skirti Sardinijai kaip turizmo krypčiai populiarinti. Todėl kyla klausimas, ar bendrovė „Saremar“ už šią reklamos veiklą gavo atlygį, kuris yra didesnis už rinkos kainą.

(227)

RAS teigia, kad bendrovės „Saremar“ vykdyta reklamos veikla buvo įkainota rinkos verte. Tvirtinama, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad šią veiklą bendrovė „Saremar“ vykdė ir 2011 m., ir 2012 m. Kaip jau buvo minėta, Komisijai 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo pateiktas tyrimas, kurį atliko RAS paskirtas ekspertas. Jo išvadose nurodyta, kad 2011 m. ir 2012 m. bendrovės „Saremar“ vykdytos reklamos veiklos rinkos vertė sudarytų nuo 2 458 168 EUR iki 2 609 631 EUR. Todėl RAS nustatyta 2 479 000 EUR kaina būtų pagrįsta.

(228)

Šiuo atveju skiriant paslaugų teikėją nebuvo rengiamas nei atviras ir nesąlyginis konkursas, nei atliekama ex-ante nepriklausoma ekspertizė siekiant užtikrinti, kad kaina tinkamai atspindėtų paslaugų rinkos vertę. Kadangi dėl nagrinėjamos veiklos konkursas nebuvo skelbiamas, negalima daryti prielaidos, kad RAS sumokėta kaina atitinka rinkos sąlygas ir taip atmesti galimybės, kad bendrovei „Saremar“ buvo suteiktas pranašumas. Vien tai, kad ši suma iš pradžių buvo skirta kaip reklamos veiklos, kurią numatyta vykdyti tik 2011 m., kompensacija ir kad „Saremar“ nebūtų turėjusi vykdyti reklamos 2012 m., rodo, kad kaina nebuvo pagrįsta patikimu ex-ante sąnaudų vertinimu

(229)

Tačiau negalima atmesti, kad tokiais atvejais gali būti taikomi kiti vertinimo metodai, jeigu yra užtikrinama, kad pirkėjo faktiškai mokama kaina, nustatyta taikant šiuos metodus, kiek įmanoma geriau atspindi paslaugos rinkos vertę. (46)

(230)

RAS iš tiesų pateikė vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad paslaugos buvo įkainotos rinkos verte. Ekspertas „Saremar“ teiktų paslaugų rinkos kainą apskaičiavo atlikdamas palyginimą su vidutinėmis reklamos išlaidomis vienam kvadratiniam metrui, apskaičiuotomis pagal tokius parametrus kaip trukmė (buvo atsižvelgta į tam tikras nuolaidas, taikomas reklamos kampaniją pratęsus 2012 m.), reklamos rūšis (vidaus ar išorės) ir vieta (pagrindiniai miestai, didelis gyventojų antplūdis, judumo teritorijos).

(231)

Atsižvelgdama į tai, kad vertinimas buvo atliktas pagal visuotiniai priimtus vertinimo standartus, kuriuos šiuo atveju sudaro sandorių, susijusių su panašiomis paslaugomis, analizė, Komisija mano, kad vertinimas tinkamai atspindi nagrinėjamų paslaugų rinkos vertę.

(232)

Komisija mano, kad ji negali remtis Genujos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje paskirto eksperto ataskaita, kurioje daroma išvada, kad reklamos veikla buvo įkainota nepagrįstai, nes šioje ataskaitoje nepateiktas joks palyginimas ir nėra nurodyta panašios reklamos veiklos rinkos vertė. Be to, nėra nurodyta, aš šis ekspertas turi atitinkamos patirties atliekant panašias užduotis.

(233)

Todėl Komisija negali daryti išvados, kad kaina, kurią RAS sumokėjo už reklamos paslaugas, laikytina valstybės pagalba.

(234)

164 konstatuojamojoje dalyje Komisija priėjo prie išvados, kad valstybės ištekliai naudojami nebuvo, nes bendrovė „Saremar“ nepasinaudojo 3 mln. EUR kredito linija, kurios prašė iš pradžių, iki pirmojo garantinio rašto galiojimo pabaigos, o RAS apskritai neišdavė antrojo garantinio rašto, patvirtinto sprendimu Nr. 52/119.

(235)

RAS teigia, kad i) ši priemonė nebuvo susijusi su naujų valstybės išteklių pervedimu, nes tiesiog numatė lėšų, kuriomis jau disponavo „Saremar“, pervedimą, ii) priemonę pateisino pelningumo perspektyvos ir ji buvo grindžiama ex-ante parengtu verslo planu ir iii) priemone buvo siekiama gauti kuo didesnes pardavimo pajamas ir ji buvo taikoma dėl buvusios patronuojančiosios bendrovės „Tirrenia“ finansinės padėties. RAS teigė, kad priemonė buvo susijusi ne su bendrovės „Saremar“ paslaugomis, teiktomis dviem maršrutais, sujungusiais su žemynine šalies dalimi, o su VESP teikimu pagal pradinį susitarimą su Italijos valstybe, kuris buvo pratęstas.

(236)

Siekdama įvertinti, ar kapitalizavimu bendrovei „Saremar“ buvo suteiktas pranašumas, Komisija turi įvertinti, ar panašiomis aplinkybėmis privatus rinkos ekonomikos investuotojas tiek pat būtų didinęs kapitalą (47), visų pirma atsižvelgiant į kapitalo padidinimo metu turimą informaciją ir galimus numatyti įvykius. (48) REIP principas turi būti taikomas ex-ante, t. y. reikia nustatyti, ar privatus rinkos ekonomikos investuotojas investavimo metu būtų daręs tokį kapitalo įnašą. Rinkos investuotojas tinkamai atsižvelgtų į riziką, susijusią su investicija – kuo didesnė investicijų rizika, tuo didesnis turi būti jų pelningumas. Jeigu, pavyzdžiui, investicija yra nepelninga dėl konkrečių reguliavimo reikalavimų, kaip antai dėl minimalaus kapitalo ar likvidumo, rinkos ekonomikos investuotojas nuo investicijų susilaikytų.

(237)

Galutinis sprendimas dėl bendrovės „Saremar“ rekapitalizavimo buvo priimtas 2012 m. birželio 15 d., kai akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti bendrovės „Saremar“ kapitalą nuo 1 209 010,64 EUR iki 6 099 961 EUR, iš kurių 824 309,69 EUR buvo įmokėta 2012 m. liepos 11 d.

(238)

Kadangi bendrovė buvo atsidūrusi pavojingoje finansinėje padėtyje, Komisija 2012 m. sprendime laikėsi preliminarios nuomonės, kad rinkos ekonomikos investuotojas būtų reikalavęs įgyvendinti planą, skirtą įmonės gyvybingumui atkurti, kad bendrovė akcininkams galėtų užtikrinti pakankamą grąžą. Atliekant tyrimą šiai nuomonei pritarė suinteresuotosios šalys.

(239)

RAS Komisijai pateikė „Saremar“ 2011–2022 m. verslo planą, kuris buvo patvirtintas 2010 m. liepos mėn. Verslo planas yra ypatingai svarbus šiuo atžvilgiu, nes privatus investuotojas į bendrovę, kurios kapitalas sumažėjo žemiau minimalaus dydžio, naujai įneštų kapitalo tik tuo atveju, jeigu tikėtųsi pakankamo pelningumo. Komisija mano, kad „Saremar“ 2011–2022 m. verslo planas nėra grindžiamas realiomis prielaidomis, nes i) jame nenurodyta, kad bendrovę kapitalizuos viešojo sektoriaus akcininkas ir yra minimas kapitalo įnašas, kurį pari passu pagrindu padarys būsimas privataus sektoriaus akcininkas ir RAS užbaigus dalinį privatizavimą, numatytą 2010 m. lapkričio mėn.; 2010 m. verslo plane numatytu kapitalo įnašu buvo tikimasi užsitikrinti trečdalį finansavimo, reikalingo dviem laivams įsigyti, kurio likusi 70 % dalis turėjo būti gauta bendrovei „Tirrenia“ grąžinus 11,5 mln. EUR paskolą „Saremar“ (žr. 89 konstatuojamąją dalį) ir iš įvairių finansų įstaigų; ii) jis apima naujos viešųjų paslaugų sutarties, kuri bus pasirašyta su bendrovės pirkėju ir kurią iš pradžių buvo siekiama pasirašyti 2010 m. pabaigoje, 12 metų galiojimo laikotarpį. Todėl šiame plane numatytos tik tos priemonės, kurios bus įgyvendinamos po dalinio bendrovės privatizavimo. Apibendrinant pasakytina, kad RAS pateiktas verslo planas parengtas likus maždaug dvejiems metams iki įpareigojančio sprendimo rekapitalizuoti „Saremar“. Per tą laiką padėtis rinkoje pasikeitė iš esmės: 2010 m. rugpjūčio mėn. bendrovei „Tirrenia“ buvo iškelta bankroto byla ir teismas ją pripažino nemokia; vėliau buvusią patronuojančiąją bendrovę įsigijo CIN, kuri 2012 m. liepos 18 d. pasirašė naują susitarimą, nustatantį ĮTVP maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę Italijos dalį; „Saremar“ privatizavimas buvo atidėtas. Komisija mano, kad privatus investuotojas, prieš nuspręsdamas įmokėti nagrinėjamus įnašus, būtų atnaujinęs verslo planą atsižvelgdamas į pasikeitusią padėtį rinkoje.

(240)

Ir RAS, ir „Saremar“ patvirtino, kad kapitalo didinimas buvo suderintas siekiant tenkinti reguliavimo reikalavimus, kad bendrovė galėtų išsilaikyti rinkoje. Byloje nėra dokumentų, rodančių, kad 2012 m. birželio mėn. priimdamas sprendimą didinti „Saremar“ kapitalą RAS įvertino bendrovės pelningumo perspektyvas pasikeitus padėčiai rinkoje.

(241)

Komisija laikosi nuomonės, kad reguliavimo reikalavimų dėl kapitalo dydžio tenkinimas nebūtų pakankamas motyvas privačiam rinkos investuotojui toliau didinti bendrovės kapitalą. Kaip numatyta Komisijos komunikate valstybėms narėms dėl EEB sutarties 92 ir 93 straipsnių [dabar SESV 107 ir 108 straipsniai] taikymo (toliau – REIP komunikatas) (49), teisės aktuose dažnai numatoma investuotojų prievolė papildomai įnešti kapitalo į įmones, kurių kapitalo bazė dėl nuolat patiriamų nuostolių sumažėja žemiau nustatyto lygio. Atsakant į valstybių narių pareiškimus, kad šių kapitalo įnašų negalima laikyti pagalba, nes jais tiesiog vykdoma teisės aktuose numatyta prievolė, REIP komunikate numatyta, kad tokioje situacijoje atsidūrę privatūs investuotojai įvertintų visas kitas galimybes, įskaitant likvidavimą ar sumažinimą (50), ir pasirinktų finansiškai naudingiausią sprendimą.

(242)

Vertindama atitikimą REIP principui, Komisija gali atsižvelgti tik į tą informaciją, kuri buvo žinoma priimant sprendimą investuoti, įskaitant įvykius, kuriuos tuo metu buvo galima pagrįstai numatyti. Atsižvelgiant į atitinkamu metu turėtą informaciją, sprendimas rekapitalizuoti bendrovę neatrodo pagrįstas ekonominiais vertinimais, panašiais į tuos, kuriuos atitinkamomis aplinkybėmis panašioje padėtyje būtų atlikęs racionalus privatus investuotojas prieš priimdamas sprendimą investuoti, kad galėtų nustatyti būsimą investicijos pelningumą. Komisija pažymi, kad tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl rekapitalizavimo, bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų. Be to, kaip nurodė pats RAS, tuo metu nebuvo aišku, ar valstybė toliau subsidijuos paslaugų teikimą maršrutais, sujungiančiais su nedidelėmis salomis ir Korsika. Be to, tuo metu nebuvo numatyta kompensacija, skirta galimam veiklos nuostoliui, patirtam teikiant paslaugas maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, padengti (kuri buvo skirta tik 2012 m. lapkričio mėn.).

(243)

Komisija laikosi nuomonės, kad RAS argumentas, neva keletas rinkos investuotojų irgi didino su „Saremar“ konkuruojančių bendrovių kapitalą ir taip rėmė jų nuostolingą veiklą, yra nesvarbus, nes kiekvieną investavimo sprendimą reikia vertinti individualiai. Šiems privatiems investuotojams galėjo būti pateiktos išsamios pelningumo projekcijos, kai jie priiminėjo sprendimą dėl investicijų. Be to, šios bendrovės galėjo būti geresnėje finansinėje padėtyje iki rekapitalizavimo, todėl buvo didesnė tikimybė, kad jų veikla ir vėl bus pelninga.

(244)

Komisija taip pat turi atmesti RAS teiginį, kad bendrovės kapitalizavimas niekaip nebuvo susijęs su „Saremar“ paslaugomis, teiktomis maršrutais, sujungiančiais su žemynine Italijos dalimi. Kaip pabrėžė RAS, priemone buvo siekiama sudaryti sąlygas bendrovei tęsti paslaugų teikimą jos kapitalo dydį, kuris buvo sumažėjęs daugiau nei trečdaliu, atkuriant iki reikalaujamo lygio. Todėl bendrovės „Saremar“ rekapitalizavimas davė naudos visoms veiklos rūšims, kurias vykdė ši įmonė.

(245)

Komisija daro išvadą, kad sprendimas rekapitalizuoti bendrovę neatitinka REIP principo, todėl „Saremar“ suteikia pranašumą, kurio bendrovė neturėtų esant įprastoms rinkos sąlygoms.

(246)

Tam, kad finansinę priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, ji turi daryti įtaką valstybių narių prekybai ir iškraipyti arba galėti iškraipyti konkurenciją. Vertindama atitikimą šioms dviem sąlygoms, Komisija turi išnagrinėti, ar pagalba gali daryti įtaką tokiai prekybai ir iškraipyti konkurenciją, tačiau neprivalo nustatyti, ar pagalba daro realią įtaką valstybių narių prekybai ir ar konkurencija yra tikrai iškraipoma. (51) Kai valstybės narės skirta pagalba sustiprina įmonės poziciją kitų įmonių, kurios konkuruoja valstybių narių prekybos srityje, atžvilgiu, laikoma, kad tokiai prekybai yra daroma įtaka.

(247)

Pagalbos gavėjas veiklą vykdo konkuruodamas su kitomis įmonėmis, kurios Sąjungoje teikia jūrų transporto paslaugas, ypač po Jūrų kabotažo reglamento, liberalizuojančio jūrų kabotažo rinką, įsigaliojimo. Todėl nagrinėjama priemonė gali daryti įtaką valstybių narių prekybai ir iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje. Tai, kad „Saremar“ rinkos dalis išliko nedidelė, šiai išvadai įtakos neturi.

(248)

Visos priemonės, kurioms nagrinėjamos šiame sprendime, buvo pradėtos taikyti nesulaukus oficialaus Komisijos patvirtinimo. Todėl Italijos valdžios institucijos nesilaikė neveikimo prievolės pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(249)

Kadangi nurodytos priemonės laikytinos valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jų suderinamumą galima vertinti atsižvelgiant į minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis bei SESV 106 straipsnio 2 dalį.

(250)

Pagal Teisingumo Teismo praktiką nurodyti galimus suderinamumo su vidaus rinka pagrindus ir parodyti, kad tokio suderinamumo sąlygos tenkinamos, yra valstybės narės užduotis. (52) RAS mano, kad nė viena iš vertinamų priemonių nėra valstybės pagalba ir nurodė tik kompensacijos už paslaugų teikimą dviem maršrutais, sujungiančiais su žemynine šalies dalimi, ir subsidijos, sumokėtos už reklamos veiklą, galimus suderinamumo pagrindus.

(251)

2012 m. sausio 31 d. įsigaliojo naujas VESP paketas. Šiandien pagalbos, skirtos kaip kompensacija už viešąją paslaugą, suderinamumą reikia nagrinėti atsižvelgiant į 2011 m. VESP sprendimą ir 2011 m. VESP bendrųjų nuostatų kriterijus.

(252)

Kaip ir 2005 m. VESP sprendimo atveju, 2011 m. VESP sprendimas taikomas tik valstybės pagalbai, kuri teikiama kaip kompensacija už viešąją paslaugą, skiriama VESP, kuri atitinka Jūrų kabotažo reglamentą, teikiančioms įmonėms. 2012 m. sprendime Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad Italijos valdžios institucijos, tiesiogiai pavesdamos bendrovei „Saremar“ teikti paslaugas, nesilaikė Jūrų kabotažo reglamento 4 straipsnio 1 dalies reikalavimo nediskriminuoti laivybos bendrovių.

(253)

Atliekant oficialią tyrimo procedūrą, RAS tvirtino, kad bendrovė „Saremar“ yra laikytina regiono vidaus paslaugų teikėju. RAS teigimu, iš teismų praktikos (53) darytina išvada, kad nediskriminavimo principo taikyti negalima, jeigu paslaugos teikėjo atžvilgiu valdžios institucijos vykdoma kontrolė yra analogiška jos vykdomai savo pačios tarnybų atžvilgiu, ir jeigu šis paslaugų teikėjas pagrindinę savo veiklos dalį vykdo kartu su valdžios institucija, kuri jį kontroliuoja.

(254)

Panašu, kad išties bendrovė „Saremar“ veikia RAS vardu kaip priemonė, padedanti įgyvendinti RAS jūrų transporto ir regioninės plėtros politikos kryptis. Tačiau nėra aišku, ar ši aplinkybė gali pateisinti bendrovei „Saremar“ tiesiogiai ir išimtinai skirtą kompensaciją. Bet kuriuo atveju Komisijai nereikia priimti sprendimo šiuo klausimu, nes pagalbos priemonė neatitinka 2011 m. VESP sprendimo.

(255)

2011 m. VESP sprendimas taikomas tik pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, susijusiai su tikromis VESP paslaugomis. Remdamasi 180–218 konstatuojamosiose dalyse nurodytais pagrindais, Komisija daro išvadą, kad RAS pagal reikalingus teisinius reikalavimus neįrodė nei tikro viešosios paslaugos poreikio, pateisinančio įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas nagrinėjamais maršrutais nustatymą, nei kad šie įsipareigojimai buvo pakankamai tikslūs. Todėl subsidija, kuri bendrovei „Saremar“ buvo skirta už paslaugas, teikiamas dviem maršrutais, negali būti laikoma suderinama pagalba pagal 2011 m. VESP sprendimą.

(256)

Bet kuriuo atveju tam, kad VESP būtų laikoma suderinama ir atleidžiama nuo pranešimo reikalavimo pagal 2011 m. VESP sprendimą, jos teikimą įmonei reikia pavesti vienu ar keliais dokumentais, kuriuose reikia nustatyti:

(257)

Akivaizdu, kad pavedimo dokumentai neatitinka d, e ir f punktų reikalavimų, todėl nagrinėjama pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal 2011 m. VESP sprendimą.

(258)

RAS teigimu, pagrindiniai priemonės elementai buvo nustatyti iki naujojo VESP paketo įsigaliojimo, todėl vertinant suderinamumą su vidaus rinka turėtų būti taikomas ne 2011 m. VESP sprendimas, o 2005 m. VESP sprendimas. Tačiau kompensacija buvo skirta tik 2012 m. rugpjūčio mėn. pagal 2012 m. rugpjūčio 7 d. regioninį įstatymą Nr. 15, todėl ji nebuvo suteikta iki 2011 m. VESP sprendimo įsigaliojimo. Tad RAS argumentas yra nepagrįstas.

(259)

Darytina išvada, kad pagalbos „Saremar“ negalima laikyti suderinama su vidaus rinka ir atleidžiama nuo pranešimo reikalavimo pagal 2011 m. VESP sprendimą.

(260)

Bet kuriuo atveju, nagrinėjama kompensacija negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir atleidžiama nuo pranešimo reikalavimo ir pagal 2005 m. VESP sprendimą, nes nėra jokių nuostatų, numatančių kompensaciją už paslaugas, teikiamas abiem maršrutais, ir nenumatyta kompensacijos permokos išvengimo ir grąžinimo tvarką.

(261)

Remdamasi toliau išdėstytais motyvais, Komisija mano, kad tuo metu, kai buvo skirta nagrinėjama kompensacija, „Saremar“ galima laikyti sunkumus patiriančia įmone pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

(262)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 9 punkte numatyta, kad įmonė yra laikoma patirianti sunkumus, jeigu ji naudodamasi savo ištekliais arba iš akcininkų ar rinkos dalyvių pritrauktomis reikalingomis lėšomis nesugeba atsigauti ir valdžios institucijoms neįsikišus beveik neabejotinai būtų priversta nutraukti veiklą. Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punktą, įmonė laikoma patirianti sunkumus:

(263)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 punkte numatyta, kad įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumus, net jeigu nėra nė vienos iš 10 punkte nurodytų aplinkybių, ir išvardijami įprasti sunkumus patiriančios įmonės bruožai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė turto vertė.

(264)

2010 m. bendrovė „Saremar“ patyrė 5 253 530 EUR nuostolį. Nors bendrovė 2011 m. uždirbo 2 523 439 EUR pelną, šio rezultato nepakako 2010 m. patirtam nuostoliui padengti, nes 2010 m. nuostolis buvo du kartus didesnis už 2011 m. pelną. 2010 m. nuostolis buvo perkeltas į 2012 m. ir padengtas sumažinus bendrovės kapitalą nuo 6 099 961 EUR iki 1 209 010,64 EUR. Todėl „Saremar“ prarado daugiau nei 80 % savo kapitalo, todėl pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punktą turi būti laikoma sunkumų patiriančia įmone.

(265)

Iš „Saremar“ 2012 m. balanso (54) matyti, kad bendrovė 2012 m. vis tiek patyrė 1,7 mln. EUR nuostolį. Kaip minėta 157 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pabrėžia, kad pati bendrovė „Saremar“ savo finansinę padėtį 2012 m. vertino kaip kritinę.

(266)

Šios faktinės aplinkybės atspindėtos RAS sprendime Nr. 41/23, priimtame 2012 m. spalio 15 d. Šiame sprendime minimas 2012 m. spalio 4 d. raštas, kurį pateikė bendrovės „Saremar“ vadovas, informuodamas RAS, inter alia, kad dėl turimų įsiskolinimų bendrovės veiklos tęstinumui iškils grėsmė, galinti turėti neigiamą poveikį ir viešajai paslaugai, ir numatomam bendrovės privatizavimui, jeigu kuo greičiau nebus įvykdytos 2012 m. rugpjūčio 7 d. regioninio įstatymo Nr. 15 nuostatos dėl 10 mln. EUR subsidijos skyrimo bendrovei. (55)

(267)

Atsižvelgdama į nuolatinius nuostolius, likvidumo problemas ir pačios bendrovės „Saremar“ atliktą analizę, Komisija daro išvadą, kad „Saremar“ yra laikytina sunkumus patiriančia įmone ir pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 punktą.

(268)

2012 m. „Saremar“ finansinius sunkumus sumažino 2012 m. lapkričio–gruodžio mėn. skirta kompensacija, kurios vertinamas dabar atliekamas. Jeigu „Saremar“ nebūtų gavusi šių lėšų, jos nuostolis, patirtas 2012 m., sudarytų 13 mln. EUR.

(269)

2011 m. VESP bendrųjų nuostatų 9 punkte numatyta, kad VESP kompensacija, skirta sunkumus patiriančioms įmonėms, turi būti vertinama pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Atsižvelgiant į tai, kad nėra tenkinamos 2011 m. VESP sprendimo sąlygos, sunkumų patiriančios „Saremar“ kompensacija, gauta už paslaugų teikimą dviem nagrinėjamais maršrutais, turi būti vertinama pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, kad būtų galima nustatyti, ar ją galima pripažinti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį.

(270)

Per paskutiniuosius dešimt metų ši bendrovė negavo jokios sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad bendrovė atitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 72 ir paskesniuose punktuose nustatytą „tik vieno ir paskutinio karto“ principą.

(271)

Tačiau tam, kad valstybės pagalba sunkumus patiriančiai įmonei būtų laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, turi būti tenkinamos visos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatytos sąlygos.

(272)

Pirma, Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 13 punkte nustatyta, kad didesnei verslo grupei priklausanti įmonė paprastai negali gauti nei sanavimo, nei restruktūrizavimo pagalbos, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad patiriamų sunkumų priežastys slypi pačios įmonės viduje, o ne sąlygotos grupės išlaidų sutartinio paskirstymo, ir sunkumai yra tokie dideli, kad grupė nėra pajėgi pati juos įveikti. Po jos perėmimo iš patronuojančiosios bendrovės „Tirrenia“, RAS visiškai kontroliuoja „Saremar“, todėl pastaroji jokiai grupei nepriklauso.

(273)

Antra, kad priemonė būtų laikoma suderinama pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 34–37 punktus, restruktūrizavimo plane turi būti pateikta išsami problemų, dėl kurių atsirado sunkumai, analizė ir nurodomos priemonės, skirtos įmonės ilgalaikiam gyvybingumui ir gerovei atkurti per pagrįstą laikotarpį. Visa tai turi būti grindžiama realiomis būsimų veiklos sąlygų prielaidomis, pateikiant geriausios ir blogiausios situacijos scenarijus, tarpines prielaidas bei konkrečius įmonės pranašumus ir trūkumus. Planas su visomis susijusiomis detalėmis pateikiamas Komisijai; ypač svarbu, kad plane būtų pateiktas rinkos tyrimas.

(274)

Komisijai toks planas pateiktas nebuvo. Nors RAS pateikė „Saremar“ 2011–2022 m. verslo planą, šis neatitinka reikalavimų, nustatytų Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse.

(275)

„Saremar“ verslo planas buvo patvirtintas 2010 m. liepos mėn. iki RAS skiriant kompensaciją ir jame nebuvo numatyta, kad tokia priemonė gali būti taikoma bendrovei „Saremar“. Planas buvo pagrįstas prielaida, kad bendrovė iki 2010 m. lapkričio mėn. bus iš dalies privatizuota (RAS iš pradžių ketino atsisakyti 49 % bendrovės akcijų paketo), ir apėmė naujos viešųjų paslaugų sutarties, kurią buvo siekiama pirkėju pasirašyti 2010 m. pabaigoje, 12 metų galiojimo laikotarpį. Plane nėra išsamiai pateikiamos aplinkybės, dėl kurių bendrovė patiria sunkumų, taip pat nenurodytos priemonės, skirtos jos ilgalaikiam gyvybingumui atkurti, neužsimenama, kad „Saremar“ teikia paslaugas dviem maršrutais, sujungiančiais Sardiniją ir žemyninę šalies dalį.

(276)

Todėl Komisija mano, kad priemonė nebuvo susieta su verslo plano, kuris atitiktų Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių reikalavimus, įgyvendinimu, o to pakanka pripažinti, kad ji yra nesuderinama su vidaus rinka.

(277)

Trečia, priemonės turi būti taikomos siekiant užtikrinti, kad neigiamas pagalbos poveikis prekybos sąlygoms būtų kuo mažesnis. Pagalba negali nepagrįstai iškraipyti konkurencijos. Paprastai tai reiškia bendrovės dalyvavimo rinkose ribojimą restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje. Kompensacinės priemonės turi būti proporcingos pagalbos iškreipiančiam poveikiui ir ypač įmonės dydžiui bei jos santykinei svarbai rinkoje arba rinkose. Kompensacinių priemonių laipsnis turi būti įvertinimas kiekvienu atveju atskirai ir atsižvelgiant į siekį atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą. Be to, Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 7 punkte numatyta, kad Komisija, siekdama sumažinti poveikį konkurentams, reikalaus kompensacinių priemonių. RAS nepasiūlė jokios kompensacinės priemonės, skirtos galimam konkurencijos iškraipymui skyrus pagalbą kompensuoti.

(278)

Ketvirta, pagalba turi apsiriboti griežtu minimumu, reikalingu restruktūrizavimui įvykdyti. Tikimasi, kad pagalbos gavėjas savais ištekliais svariai prisidės prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, įskaitant įmonės išlikimui nebūtino turto pardavimą arba pasinaudojimą rinkos sąlygomis gaunamu išoriniu finansavimu. Toks indėlis turi būti tikras, t. y. faktiškas, neįtraukiant viso ateities pelno, kaip antai pinigų srautų, ir yra požymis to, kad rinkos tiki įmonės gyvybiškumo sugrįžimo galimybe.

(279)

Šiuo atveju nebuvo numatytas joks bendrovės indėlis.

(280)

Komisija daro išvadą, kad „Saremar“ skirta kompensacija nuostoliui, patirtam 2011 m. ir 2012 m. teikiant paslaugas dviem maršrutais, sujungiančiais su žemynine Italijos dalimi, padengti laikytina nesuderinama pagalba sunkumus patiriančiai bendrovei „Saremar“.

(281)

Siekdama atlikti išsamią analizę, Komisija taip pat patikrino, ar nagrinėjama pagalba būtų suderinama su 2011 m. VESP bendrosiomis nuostatomis, jeigu „Saremar“ pagalbos skyrimo metu nebūtų buvusi sunkumus patirianti įmonė.

(282)

Kaip nurodyta 2011 m. VESP bendrųjų nuostatų 56 punkte, valstybėms narėms suteikta didelė veiksmų laisvė nustatant, kurios paslaugos gali būti laikomos VESP. Komisijos uždavinys yra užtikrinti, kad veiksmų laisve naudojamasi nedarant akivaizdžių klaidų apibrėžiant VESP.

(283)

Remdamasi 188–210 konstatuojamosiose dalyse nurodytais pagrindais, Komisija laikosi nuomonės, kad ši sąlyga nėra tenkinama.

(284)

Vadovaujantis 2011 m. VESP bendrųjų nuostatų 2.3 skirsniu, VESP sąvoka pagal SESV 106 straipsnį reiškia, kad atitinkamai įmonei VESP teikti buvo pavesta vienu ar keliais oficialiais dokumentais.

(285)

Šiuose dokumentuose visų pirma būtina nurodyti:

(286)

Komisija pažymi, kad pavedimo dokumentuose nebuvo minima jokia kompensacija „Saremar“ už ĮTVP įvykdymą, todėl jie neatitinka d ir e punktų reikalavimų.

(287)

Kaip nurodyta 2011 m. VESP bendrųjų nuostatų 2.4 skirsnyje, „[p]avedimo laikotarpio trukmė turėtų būti grindžiama objektyviais kriterijais, kaip antai poreikiu amortizuoti ilgalaikį neperleidžiamą turtą. Iš esmės pavedimo vykdymo trukmė neturėtų viršyti laikotarpio, reikalingo svarbiausiam turtui, kuris būtinas VESP teikti, nuvertinti.“

(288)

Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikimo laikotarpis apima tik 2011 m. ir 2012 m., ši sąlyga yra tenkinama.

(289)

2011 m. VESP bendrųjų nuostatų 21 punkte numatyta, kad „[k]ompensacijos suma turi neviršyti sumos, reikalingos su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymo išlaidoms padengti, įskaitant nuosaikų pelną“. Kad pagalbos priemonė būtų laikoma reikalinga, jos suma ir forma turi būti reikalingos tam, kad būtų pasiektas viešojo intereso tikslas. Priemonės suma turi būti ne didesnė, nei reikia tikslui pasiekti, o forma turi būti tinkama sutrikdymui ištaisyti. Todėl reikia nustatyti papildomų sąnaudų, patirtų dėl pavedimo dokumentais „Saremar“ nustatytų ĮTVP vykdymo, kiekybinę išraišką ir ją palyginti su pranašumais, kuriuos bendrovei suteikė RAS.

(290)

„Saremar“ skirta kompensacija už viešąją paslaugą sudaro 10 mln. EUR. RAS tvirtino, kad papildomos sąnaudos, patirtos per nagrinėjamą laikotarpį teikiant paslaugą, atitiko „Saremar“ skirtą finansinę paramą neatsižvelgiant į nuosaikų pelną. Tyrimas parodė, kad teikdama paslaugas nagrinėjamais maršrutais bendrovė „Saremar“ 2011 m. patyrė 214 000 EUR, o 2012 m. – 13 440 220 EUR nuostolį.

(291)

Atsižvelgiant į šiuos rezultatus manytina, kad RAS skirta kompensacija neviršija nuostolių, patirtų teikiant paslaugas. Tačiau, kaip jau buvo pastebėta nagrinėjant trečiąjį Altmark kriterijų ir dėl tų pačių priežasčių nurodyta anksčiau, Komisija mano, kad bendrovė „Saremar“ neturėjo teisės gauti jokios sąnaudų, patirtų teikiant paslaugas dviem maršrutais, kompensacijos, o pastaroji neatspindėjo aiškiai apibrėžtų įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas.

(292)

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad pagalba buvo suteikta jau įsigaliojus naujosioms VESP bendrosioms nuostatoms, jos suderinamumą reikia vertinti ir pagal šiuos reikalavimus:

(293)

RAS nesurengė konsultacijų su visuomene, iš anksto nepaskelbė reikalaujamos informacijos apie ĮTVP ir kompensaciją, mokėtiną už jų vykdymą. Kaip jau buvo minėta, iš pradžių jokia kompensacija nebuvo numatyta, nes paslaugos buvo laikomos komerciškai gyvybingomis.

(294)

2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 21 punkte numatyta, kad „[k]ompensacijos suma turi neviršyti sumos, reikalingos su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymo grynosioms išlaidoms padengti, įskaitant nuosaikų pelną“. 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 24 punkte nustatyta, kad grynąsias išlaidas, reikalingas su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti, reikia apskaičiuoti lyginant paslaugų teikėjo padėtį esant su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams ir jų nesant. Šiuo atveju tokie skaičiavimai nebuvo atlikti.

(295)

Be to, pavedimo dokumentuose nebuvo nustatytas joks našumo skatinimo mechanizmas. RAS taip pat nepagrindė, kad tokių paskatų taikymas buvo neįmanomas arba netikslingas. Galiausiai nebuvo laikomasi skaidrumo reikalavimų,

(296)

todėl Komisija daro išvadą, kad bendrovei „Saremar“ skirta kompensacija už paslaugų teikimą maršrutais yra nesuderinama su vidaus rinka pagal 2011 m. VESP bendrąsias nuostatas.

(297)

Atliekant tyrimą RAS pateikė du pagrindinius argumentus dėl rekapitalizavimo: pirma, kad priemonė buvo įgyvendinta tik iš dalies, ir, antra, kad ja buvo skirtas finansavimas, kurį bendrovė „Saremar“ galėjo gauti teisėtai. Kaip jau buvo minėta, RAS neginčijo, kad priemonė gali būti laikytina restruktūrizavimo pagalba pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Kaip paaiškinta anksčiau, RAS nepateikė pastabų dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka,

(298)

tačiau Komisija vis tiek mano, kad „Saremar“ laikytina sunkumus patiriančia įmone pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, todėl turi teisę gauti restruktūrizavimo pagalbą. Rekapitalizavimas laikytinas restruktūrizavimo pagalba, kuri turi būti vertinama pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires siekiant nustatyti, ar ji gali būti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį.

(299)

Atsižvelgdama į tai, kad Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatyti suderinamumo kriterijai nėra tenkinami (žr. 272–279 konstatuojamosiose dalyse nurodytus pagrindus), Komisija daro išvadą, kad „Saremar“ sumokėta kompensacija laikytina nesuderinama restruktūrizavimo pagalba sunkumus patiriančiai įmonei. Todėl priemonė negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(300)

Toliau nurodytos priemonės, kurias RAS taikė bendrovei „Saremar“, yra laikytinos valstybės pagalba, nesuderinama su vidaus rinka:

(301)

Atlygis už reklamos veiklą ir garantiniai raštai nelaikomi valstybės pagalba bendrovei „Saremar“.

(302)

Nagrinėjamos valstybės pagalbos priemonės yra nesuderinamos su vidaus rinka. Italija neteisėtai teikė šią pagalbą, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį.

(303)

Vadovaujantis SESV ir nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė turi nutraukti arba pakeisti pagalbą (56), jeigu yra nustatoma, kad ji nesuderinama su vidaus rinka. Be to, Teisingumo Teismas sistemingai priima sprendimus, kad valstybės prievolė nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, nustatyta siekiant atkurti anksčiau buvusią padėtį. (57) Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šis tikslas laikomas pasiektu tada, kai pagalbos gavėjas neteisėtą pagalbą grąžina ir taip praranda pranašumą, turėtą rinkoje konkurentų atžvilgiu, ir atkuriama prieš pagalbos suteikimą buvusi padėtis. (58)

(304)

Pagal šią Teisingumo Teismo praktiką Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (59) 14 straipsnyje nustatyta, kad „[j]eigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(305)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad 300 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priemonės laikytinos neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalba, šiomis priemonėmis jau suteiktos pagalbos dydis, t. y. 10 824 309,69 EUR, turi būti išieškotas, kad būtų atkurta rinkoje iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis.

(306)

Šis sprendimas nesusijęs ir neturi įtakos kitiems klausimams, kuriems taikomi 2011 m. ir 2012 m. sprendimai arba į kuriuos suinteresuotosios šalys atkreipė Komisijos dėmesį atliekant tyrimą, pradėtą pagal minėtus sprendimus.

a)

visą iš pagalbos gavėjo susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas);

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, aprašymą;

c)

dokumentus, įrodančius, kad gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.