31.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei kitų patariamųjų organų ataskaitas, į visas patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas, būtų patvirtintos išsaugojimo priemonės;

(2)

Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant prireikus tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytus bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus;

(3)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytas BŽP tikslas – didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį pasiekti, kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m. ir palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio – ne vėliau kaip 2020 m. visiems ištekliams;

(4)

todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY. Tuo tikslu atitinkamų išteklių tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, išreikštas intervalais, turi būti pasiektas kuo greičiau ir, palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. Tikslinga 2018 m. taikytinus Baltijos jūros atlantinių menkių, silkių ir šprotų išteklių laimikio apribojimus nustatyti taip, kad būtų pasiekti plano tikslai;

(6)

remiantis planu, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Reglamento (ES) 2016/1139 II priede nustatytų neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškų, turi būti patvirtinamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai vėl viršytų tokį dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių (Gadus morhua) ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių (Clupea harengus) biomasė yra mažesnė nei to reglamento II priede nustatyti išsaugojimo lygio atskaitos taškai. Todėl tikslinga nustatyti vakarinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybos galimybes, kurios neviršytų Reglamento (ES) 2016/1139 I priedo B skiltyje nurodyto tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalo ir būtų tokio lygio, kuriuo būtų atsižvelgiama į biomasės sumažėjimą. Tuo tikslu būtina atsižvelgti į BŽP tikslų apskritai ir visų pirma į plano tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį, atsižvelgiant į tikėtiną taisomųjų priemonių, kurių imamasi, poveikį, tuo pat metu nepamirštant ekonominės bei socialinės naudos ir naudos užimtumo srityje užtikrinimo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje;

(7)

reikėtų imtis tolesnių taisomųjų priemonių vakarinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių atžvilgiu. Toliau taikant šiuo metu nustatytą draudimą žvejoti aštuonių savaičių trukmės laikotarpiu ir toliau būtų apsaugotos neršiančių atlantinių menkių santalkos. Mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad bendrą to ištekliaus mirtingumą dėl žvejybos labai padidina vakarinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių mėgėjų žvejyba. Atsižvelgiant į dabartinę to ištekliaus būklę, tikslinga ir toliau taikyti tam tikras šiuo metu mėgėjų žvejybai taikomas priemones. Turėtų būti taikoma dienos riba vienam žvejui, o neršto laikotarpiu ji turėtų būti griežtesnė. Tai nedaro poveikio santykinio stabilumo principui, kuris taikomas verslinės žvejybos veiklai;

(8)

dėl rytinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių (Gadus morhua) išteklių biologinių požymių pokyčių ICES negalėjo nustatyti biologinių atskaitos taškų. Todėl, siekiant padėti įgyvendinti plano tikslus, tikslinga rytinės Baltijos jūros dalies atlantinėms menkėms nustatyti atsargumo principu pagrįstą BLSK, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje. Be to, draudimas žvejoti aštuonių savaičių trukmės laikotarpiu turėtų būti nustatytas siekiant apsaugoti neršiančių rytinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių santalkas 25–26 pakvadračiuose;

(9)

be to, leidus laivams, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, žvejoti rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, būtų užtikrinta galimybė tam tikram skaičiui žvejų tęsti žvejybos operacijas ir žvejoti kitų rūšių žuvis, ne vien atlantines menkes. Todėl yra proporcinga suteikti laivams, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, teisę žvejoti mažesnio nei 20 metrų gylio vandenyse;

(10)

kalbant apie Botnijos įlankos silkes, remdamasi naujausiais duomenimis ir aktualiausia informacija, ICES atliko jų išteklių vertinimą ir peržiūrėjo MSY atitinkančius mirtingumo dėl žvejybos intervalus. Nors mokslinėse rekomendacijose ir plane, kuris irgi buvo grindžiamas patikimiausiomis jo priėmimo metu turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai nesutampa, tačiau planas yra teisiškai privalomas ir galiojantis, todėl nustatant to ištekliaus žvejybos galimybes jo reikėtų laikytis. Atsižvelgiant į tai, kad to ištekliaus neršiančių žuvų biomasė viršija Reglamento (ES) 2016/1139 II priedo A skiltyje pateiktą biomasės atskaitos tašką, tikslinga nustatyti BLSK atsižvelgiant į to reglamento I priedo B skiltyje pateiktus mirtingumo dėl žvejybos intervalus, siekiant apriboti kelerių metų iš eilės žvejybos galimybių svyravimus, kaip nurodyta to reglamento 4 straipsnio 4 dalies c punkte. Be to, to ištekliaus BLSK šiuo metu aprėpia 30 ir 31 pakvadračius. Kadangi plane intervalas 31 pakvadračiui nenustatytas, šio pakvadračio atžvilgiu pagal mokslines rekomendacijas taikomas MSY principas;

(11)

šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (3), ypač jo 33 ir 34 straipsnius, kuriuose kalbama apie laimikio ir žvejybos pastangų registravimą, taip pat užtikrinant duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimą Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(12)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (4) nustatytos metų sandūros BLSK valdymo papildomos sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principui, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir pablogintų biologinę išteklių būklę, Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai turėtų būti taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(13)

remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, 2017 m. lapkričio 1 d.–2018 m. spalio 31 d. laikotarpiui turėtų būti nustatytas norveginės menkutės ICES 3a rajone ir ICES 2a rajono ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse preliminarus BLSK. Todėl atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (ES) 2017/127 (5);

(14)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.. Tačiau norveginių menkučių atžvilgiu šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis keičiamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitytiems ir perskirstytiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

d)

pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį atidėtiems kiekiams arba pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį perkeltiems kiekiams;

e)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius išskaitytiems kiekiams.