9.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 261/88

(1)

2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2016 m. lapkričio 16 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (2), priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Lenkija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(2)

2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Lenkijos ataskaita. Joje įvertinta Lenkijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių Lenkija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir Lenkijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(3)

2017 m. balandžio 28 d. Lenkija pateikė 2017 m. nacionalinę reformų programą ir 2017 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (3) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

šiuo metu Lenkijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2017 m. konvergencijos programoje Vyriausybė planuoja laipsnišką nominaliojo balanso pagerėjimą nuo 2,4 % BVP deficito 2016 m. iki 1,2 % BVP 2020 m. Numatoma, kad iki 2020 m., t. y. programos laikotarpiu, vidutinės trukmės biudžeto tikslas – 1 % BVP struktūrinis deficitas – pasiektas nebus. 2017 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP išaugs nuo 54,4 % BVP 2016 m. iki 55,3 % BVP 2017 m., o iki 2020 m. sumažės iki 52,1 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra palankus;

(6)

2016 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo Lenkijai 2017 m. užtikrinti 0,5 % BVP metinį fiskalinį koregavimą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2017 m. nuo to rekomenduoto koregavimo bus šiek tiek nukrypta;

(7)

Atsižvelgiant į Lenkijos fiskalinę padėtį, numatoma, kad 2018 m. šalis toliau vykdys koregavimą siekdama vidutinės trukmės biudžeto tikslo – 1 % BVP struktūrinio deficito. Pagal bendrai sutartą koregavimo matricą taikant Stabilumo ir augimo paktą, tas koregavimas būtinas, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų (4) nominalusis augimas 2018 m. neviršytų 3,7 %. Tai atitiktų 0,5 % BVP struktūrinį koregavimą. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2018 m. nuo to reikalavimo bus labai nukrypta. Apskritai Taryba mano, kad Lenkija turi būti pasirengusi 2017 m. imtis papildomų priemonių, o 2018 m. jų reikės siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Tačiau, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1466/97, vertinant biudžeto planus ir rezultatus reikėtų atsižvelgti į valstybės narės biudžeto balansą pagal ciklo sąlygas. Kaip primenama Komisijos komunikate dėl 2017 m. Europos semestro, kuris pridedamas prie šių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, vertinant 2018 m. biudžeto rezultatus reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padėtų ir stiprinti vykstantį Lenkijos atsigavimą, ir užtikrinti šalies viešųjų finansų tvarumą. Šiame kontekste Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina atlikti bendrą vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, visų pirma atsižvelgdama į Lenkijos ciklinę padėtį;

(8)

2017 m. šalies ataskaitoje nurodyta, kad padaryta tam tikra pažanga gerinant mokesčių surinkimą, nes Lenkija vykdė tam tikras reformas, kurių tikslas – sugriežtinti mokesčių sistemą. Reikėtų atidžiai stebėti visą jų poveikį mokesčių surinkimui ir mokestinių prievolių vykdymo sąnaudoms. Tačiau Lenkija nepadarė pažangos ribodama pernelyg dažną lengvatinio PVM tarifų naudojimą, kuris daro neigiamą poveikį PVM pajamoms ir nėra veiksminga socialinės politikos priemonė;

(9)

Lenkija spaudimą didinti išlaidas patiria įvairiose srityse, ypač susijusiose su visuomenės senėjimu. Todėl reikia įdiegti mechanizmus, kurie leistų įvertinti viešųjų išlaidų rezultatyvumą ir efektyvumą ir sudaryti sąlygas perskirstyti išteklius. Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė paskelbė planus stiprinti biudžeto procedūrą, visų pirma vidutinės trukmės biudžeto sistemą, ir įtraukti išlaidų peržiūrą į biudžeto procedūrą. Lenkija yra vienintelė valstybė narė, kuri neturi visavertės nepriklausomos fiskalinės tarybos ir nėra paskelbusi planų ją sukurti, nors ji turi nepriklausomas fiskalines institucijas, kurios atlieka kai kurias iš šios tarybos funkcijų;

(10)

numatoma, kad, per ateinančius dešimtmečius Lenkijoje sumažėjus darbingo amžiaus gyventojų, bus apribotas augimo potencialas. Pastaraisiais metais Lenkijos darbo rinkos rezultatai buvo geri. Užimtumo lygis toliau didėjo, tačiau dėl kai kurių naujausių politikos priemonių gali sumažėti darbo jėgos, ypač moterų, žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus žmonių, aktyvumas. Tikimasi, kad 2017 m. pabaigoje sumažinus teisės aktais nustatytą pensinį amžių tai paskatins kai kuriuos vyresnio amžiaus darbuotojus pasitraukti iš darbo rinkos. Lenkijos socialinės apsaugos sistema teikia tik nedaug paskatų pradėti dirbti. Tikimasi, kad nauja išmoka vaikui sumažins skurdą ir nelygybę, tačiau tai gali turėti neigiamą poveikį tėvų, daugiausia moterų, dalyvavimui darbo rinkoje. Išmokos vaikui dydis ir ribotas materialinės padėties tikrinimas atsveria kitomis socialinėmis išmokomis suteikiamas paskatas dirbti. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. panaikinta prievolė penkerių metų vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, o jaunesnių nei trejų metų vaikų, kuriems teikiamos oficialios vaikų priežiūros paslaugos, skaičius išlieka vienas mažiausių Sąjungoje. Nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi, darbo rinkos segmentacija tebėra didelė ir neigiamai veikia našumą bei žmogiškojo kapitalo kaupimą. Nebuvo pašalintos kliūtys plačiau naudoti neterminuotas sutartis. Kodifikavimo komitetas dabar rengia naujus individualių ir kolektyvinių darbo kodeksų projektus. Tai puiki galimybė pašalinti šias kliūtis;

(11)

vidutinis faktinis pensinis amžius pastaraisiais metais padidėjo, tačiau vis dar yra per mažas. Didesnis faktinis pensinis amžius yra itin svarbus ekonomikos augimui, būsimų pensijų adekvatumui ir pensijų sistemos fiskaliniam tvarumui. Tačiau einama priešinga kryptimi: neseniai priimtas sprendimas teisės aktais nustatytą pensinį amžių sumažinti iki 60 metų moterims ir iki 65 metų vyrams, o tai gali neigiamai paveikti faktinį pensinį amžių. Dar viena mažo darbo jėgos judumo ir paslėpto nedarbo žemės ūkio sektoriuje priežastis – brangi specialiai ūkininkams skirta socialinio draudimo sistema (KRUS);

(12)

per pastaruosius du dešimtmečius labai pagerėjo švietimo sistema: penkiolikmečių pagrindiniai gebėjimai gerokai viršija Sąjungos vidurkį, o mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius – vienas žemiausių Sąjungoje. Nepaisant to, dar galima tobulinti būdus, kaip mokiniai galėtų įgyti įgūdžių, reikalingų sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje. Dėl būsimų pakeitimų, susijusių su pradiniu ir viduriniu lavinimu, kyla didelių organizacinių problemų ir sutrumpėja bendrojo lavinimo laikotarpis, o tai gali turėti neigiamos įtakos švietimo kokybei. Taip pat paskelbta apie kitus pakeitimus, kuriais siekiama profesinį rengimą ir mokymą pritaikyti darbo rinkos poreikiams, tačiau dar neaišku, ar tai padės pašalinti esamus trūkumus. Siekdama pagerinti sektoriaus rezultatus ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, Vyriausybė pradėjo konsultacijas dėl aukštojo mokslo reformos. Lenkijoje suaugusiųjų mokymosi programose dalyvaujama nepakankamai, o vidutinis vyresnio amžiaus žmonių pagrindinių gebėjimų lygis žemas; tai sumažina jų galimybes įsidarbinti;

(13)

teritorijų planavimo trūkumai padidina administracinę naštą, nes reikia gauti statybos leidimus. Žemės naudojimo planai apima tik nedidelę dalį Lenkijos teritorijos ir dažnai yra prastos kokybės. Tose vietovėse, kurių jie neapima, statybos leidimai suteikiami remiantis vienkartiniais administraciniais sprendimais dėl žemės vystymo, todėl investuotojams kyla rizika ir atsiranda netikrumo. Statybos kodekso projekto tikslas – konsoliduoti teritorijų planavimo procesus ir sumažinti administracinę naštą investuotojams. Reforma suteikia galimybę pagerinti padėtį, priklausomai nuo galutinės įstatymo redakcijos ir jo įgyvendinimo;

(14)

verslo aplinka iš esmės yra palanki. Tačiau 2016 m. investavimo veikla labai sulėtėjo, nes, inter alia, pereinant nuo vieno programavimo laikotarpio prie kito ir išaugus netikrumui tarp privačių investuotojų, buvo naudojama mažiau Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Be to, išaugęs teisės aktų pakeitimų skaičius ir ribotos viešos konsultacijos dėl kelių svarbių įstatymų turėjo įtakos įmonių pasitikėjimui. Svarbūs veiksniai, kurie leistų padidinti investicijų lygį, yra teisinis tikrumas ir pasitikėjimas reglamentavimo, mokesčių ir kitų sričių politikos bei institucijų darbo kokybe ir nuspėjamumu. Šiomis aplinkybėmis taip pat itin svarbios yra teisinė valstybė ir nepriklausomos teisminės institucijos. Išsprendus rimtas su teisine valstybe susijusias problemas bus padėta padidinti teisinį tikrumą. Vyriausybei siekiant stiprinti savo vaidmenį ekonomikoje, bus svarbu užtikrinti ekonominį investavimo sprendimų gyvybingumą. Keliose srityse reglamentavimo našta tebėra didelė;

(15)

panaudojus Sąjungos lėšas sparčiai plėtėsi kelių tinklas, tačiau žūčių keliuose skaičius tebėra vienas didžiausių Sąjungoje, ir tai lemia dideles socialinio draudimo išlaidas. Nepaisant to, kad skirta daug Sąjungos lėšų, geležinkelių sektoriuje įgyvendinant projektus vis dar esama didelių trikdžių. Kadangi nėra parengta daugiametė geležinkelių infrastruktūros priežiūros programa, lieka neišspręsta ir problema, kaip užtikrinti ilgą geležinkelių turto eksploatavimo laikotarpį;

(16)

apie 60 % Lenkijos įrengtų iškastinio kuro įrenginių yra senesni nei 30 metų. Todėl ateinančiais metais reikės didelių investicijų. 2016 m. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis buvo vienas žemiausių ES. Tai, kartu su faktu, kad reikės nutraukti daugelio įrenginių eksploataciją ir kad didėja elektros poreikis, iš dalies lemia prastas perspektyvas, susijusias su elektros gamybos adekvatumo užtikrinimu. Kyla rizika, kad privalomieji nacionaliniai 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai nebus pasiekti. Pradėjus veikti suskystintų gamtinių dujų terminalui, Lenkija gerokai padidino savo dujų tiekimo saugumą. Ji taip pat sukūrė nacionalinį dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Tačiau su regioninės svarbos jungiamaisiais dujotiekiais susijusi veikla atsiliko nuo grafiko;

(17)

atsižvelgdama į 2017 m. Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Lenkijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2017 m. konvergencijos programą, 2017 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Lenkija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Lenkijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi Sąjungos taisyklių ir gairių, nes bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą būtina stiprinti Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2017 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (5) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

2018 m. toliau dėti dideles fiskalines pastangas pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimus, atsižvelgiant į poreikį stiprinti vykstantį atsigavimą ir užtikrinti Lenkijos viešųjų finansų tvarumą. Imtis veiksmų, kuriais būtų pagerintas viešųjų išlaidų veiksmingumas ir ribojamas lengvatinių PVM tarifų naudojimas.

2.

Imtis veiksmų, kad padidintų dalyvavimą darbo rinkoje, ypač moterų, žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus žmonių, be kita ko, skatinant įgyti tinkamų įgūdžių ir šalinant kliūtis sudaryti pastovesnes darbo sutartis. Užtikrinti pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą imantis priemonių faktiniam pensiniam amžiui padidinti ir pradedant preferencinės pensijų tvarkos reformą.

3.

Imtis priemonių investicijų kliūtims, ypač transporto sektoriuje, pašalinti.