16.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/49

(1)

Po antidempingo tyrimo, atlikto pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 435/2004 (2) Taryba importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR ) ir Indonezijos kilmės natrio ciklamatui nustatė galutinį antidempingo muitą. Pradinės priemonės vėliau buvo persvarstomos atliekant įvairius peržiūros tyrimus (3). Konkrečiai nurodytam Indonezijos gamintojui nustatyta 0,24 EUR/kg muito norma, kitų Indonezijos gamintojų pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui – 0,27 EUR/kg muito norma; konkrečiai nurodytiems KLR gamintojams nustatytos skirtingos normos nuo 0 iki 0,23 EUR/kg, kitų Kinijos gamintojų pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui – 0,26 EUR/kg muito norma (toliau – galiojančios priemonės).

(2)

Galiojančios priemonės taikomos visam importuojamam KLR ir Indonezijos kilmės natrio ciklamatui, išskyrus importuojamą natrio ciklamatą, pagamintą Kinijos eksportuojančių gamintojų „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“. Iš pradžių šioms bendrovėms įvestas nulinis muitas, nes dempingo nebuvo nustatyta (4).

(3)

Vadovaujantis PPO Apeliacinės tarybos pranešimu „Meksika – galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (toliau – PPO Apeliacinės tarybos pranešimas), Kinijos eksportuojantys gamintojai „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“ nebuvo tikrinti vėliau peržiūrint Reglamentu (EB) Nr. 435/2004 nustatytas priemones ir jiems netaikomos galiojančios priemonės.

(4)

Paskelbusi Pranešimą apie artėjantį galiojančių antidempingo priemonių galiojimo terminą (5), 2015 m. kovo 6 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė „Productos Aditivos S.A.“, pagrindinis Sąjungos natrio ciklamato gamintojas, pagaminantis 100 proc. visos Sąjungos produkcijos.

(5)

Prašymas pagrįstas tuo, kad, baigus galioti galutinėms antidempingo priemonėms, dempingas bei žala Sąjungos pramonei tikriausiai tęstųsi ir pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2015 m. birželio 6 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

2015 m. rugpjūčio 12 d. Komisija tai pat inicijavo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį dėl importuojamo to paties produkto, kurį gamina ir į Sąjungą eksportuoja bendrovės „Fang Da Food Additive (Shenzhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“ (toliau abi bendrovės – „Fang Da“) (toliau – lygiagretus tyrimas pagal 5 straipsnį) (7). „Fang Da“ produktų importas nėra nagrinėjamas šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos ir Indonezijos valdžios institucijoms, žinomiems tyrimo inicijavimu suinteresuotiems importuotojams, tiekėjams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino dalyvauti atliekant tyrimą.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(10)

Pranešime apie inicijavimą importo iš KLR atžvilgiu Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji numato naudoti Indoneziją kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(11)

Tačiau atsižvelgdama į turimus statistinius duomenis (žr. 32 konstatuojamąją dalį), Komisija apie tyrimo inicijavimą taip pat informavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdžios institucijas, paragindama jas pateikti informaciją apie JAV natrio ciklamato gamintojų pavadinimus ir tapatybę, jei tokių yra. Kaip vėliau paaiškėjo, JAV nenustatyta jokių natrio ciklamato gamintojų. Bylos medžiagoje nebuvo jokių požymių, kad natrio ciklamatas būtų gaminamas kitose trečiosiose šalyse.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad „Productos Aditivos S.A.“ yra pagrindinis Sąjungos natrio ciklamato gamintojas, pagaminantis 100 proc. visos Sąjungos produkcijos. Todėl atranka buvo nereikalinga.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(15)

Kadangi prašomą informaciją pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas, nesusijusių importuotojų atrinkti nereikėjo.

(16)

Kadangi žinomų eksportuojančių gamintojų susijusiose šalyse buvo nedaug, eksportuojančiųjų gamintojų atranka nebuvo numatyta.

(17)

Komisija išsiuntė klausimynus vieninteliam Sąjungos gamintojui, visiems žinomiems KLR ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, vienam Sąjungos nesusijusiam importuotojui ir vienam Sąjungos naudotojui, kuris pareiškė susidomėjimą tyrimu.

(18)

Į klausimyną atsakė vienintelis Sąjungos gamintojas, iš dalies atsakė vienas Sąjungos naudotojas. Į klausimyną neatsakė nesusiję Sąjungos importuotojai bei KLR ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(20)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(21)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galutines galiojančias antidempingo priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Nei viena šalis po atskleidimo pastabų nepateikė.

(22)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės natrio ciklamatas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2929 90 00 (TARIC kodas – 2929900010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(23)

Natrio ciklamatas yra plataus vartojimo prekė, plačiai naudojama kaip saldiklis maisto pramonėje ir gaminant mažo kaloringumo bei dietinius ne maiste esančius saldiklius. Be to, nedideliais kiekiais jis naudojamas vaistų pramonėje.

(24)

Natrio ciklamatas yra chemiškai gryna medžiaga. Vis dėlto, kaip ir kiekvienos grynos cheminės medžiagos atveju, jame gali būti šiek tiek priemaišų, matuojamų miligramais kilograme. Sąjungos teisės aktais nustatomas priemaišų kiekis apibūdina natrio ciklamato kokybę. Natrio ciklamatas randamas dviejų skirtingų formų: hidratuotas (HC), kurio drėgnis yra 15 proc.; ir bevandenis (AC), kurio drėgnis neviršija 1 proc. Šių dviejų formų natrio ciklamatas turi tas pačias savybes bei naudojimo paskirtį; skiriasi tik saldumo laipsnis; HC tipo natrio ciklamatas dėl vandens kiekio nėra toks saldus. Dėl tos pačios priežasties skiriasi ir kainos. AC tipo natrio ciklamatas brangesnis nei HC formos ciklamatas. Todėl abiejų formų natrio ciklamatas šioje byloje laikytinas tuo pačiu produktu.

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(26)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar vykdytas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(28)

Nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importuota nemažai, nei vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomos priemonės, šiame tyrime nebendradarbiavo. Todėl toliau pateiktos išvados dėl dempingo tęsimo ar pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos statistiniais duomenimis, taip pat prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis.

(29)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, buvo imtasi visų reikalingų priemonių trečiajai rinkos ekonomikos šaliai nustatyti, kad būtų galima nustatyti kainas arba apskaičiuotą vertę ir ja remiantis sužinoti nominaliąją vertę.

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ji numato pasirinkti Indoneziją kaip tinkamą panašią šalį ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Pastabų negauta. Komisija kvietė Indonezijos gamintojus bendradarbiauti. Raštai ir atitinkami klausimynai buvo išsiųsti visiems žinomiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams.

(31)

Vienas Indonezijos gamintojas atsakė ir pateikė labai neišsamius atsakymus į klausimyną. Į vėlesnį prašymą papildyti atsakymus Komisijai nebuvo atsakyta. Bendrai paėmus, gauti duomenys buvo tokie neišsamūs, kad jais negalima buvo pasinaudoti apskaičiuojant normaliąją vertę. Dėl šios priežasties Indonezijos eksportuojantis gamintojas nebegalėjo būti laikomas bendradarbiaujančiu. Taigi iš Indonezijos nesulaukta jokio bendradarbiavimo.

(32)

Komisijos turimais duomenimis nagrinėjamasis produktas gaminamas tik Sąjungoje ir dviejose kitose nagrinėjamosiose šalyse. Tačiau Eurostato duomenimis nedidelis kiekis nagrinėjamojo produkto nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo eksportuotas į Sąjungą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Kadangi natrio ciklamatą JAV naudoti uždrausta, minėti duomenys tikriausiai atsirado dėl neteisingo klasifikavimo, bet Komisija vis tiek susisiekė su JAV valdžios institucijomis, kad nustatytų galimus nagrinėjamojo produkto gamintojus JAV, jei tokių yra. Jokios informacijos apie tokių gamintojų egzistavimą negauta.

(33)

Taigi nesulaukta bendradarbiavimo iš jokių galimų panašios šalies gamintojų.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis) arba pagal kainą, taikomą importuojant iš šios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(35)

Kaip paaiškinta 30–32 konstatuojamosiose dalyse, nei vienas panašios šalies gamintojas nebendradarbiavo. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė turėjo būti nustatyta kitu pagrįstu pagrindu. Šiam tikslui Komisija nusprendė, jog būtų tinkama normaliąją vertę nustatyti remiantis patikrintais Sąjungos gamintojo kainų ir sąnaudų duomenimis.

(36)

Sąjungos pramonės parduodamas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimas vidaus rinkoje buvo nuostolingas. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis, prie kurių pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų bei pelno suma. PBA išlaidų suma nustatyta remiantis faktiniais Sąjungos gamintojo duomenimis. Pridėtas pelno rodiklis nustatytas remiantis apskaičiuotu pagrįstu pelno dydžiu, naudotu neseniai vykdytame antidempingo tyrime dėl kito saldiklio, aspartamo. Tame tyrime Komisija pradiniame etape nustatė (8), kad 5–10 proc. tikslinio pelno (intervalas nustatytas konfidencialumo tikslais) rodiklį galima laikyti pagrįstu. Todėl Komisija konstatuoja, kad šis pelno rodiklis yra pagrįstas ir gali būti naudojamas ir šiame tyrime skaičiuojant normaliąją vertę. Buvo naudoti abiejų tipų produktų, gaminamų ir parduodamų Sąjungos gamintojo, svertinių vidutinių sąnaudų duomenys, nes dėl nebendradarbiavimo nebuvo jokios kitos informacijos apie Kinijos eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų tipus.

(37)

Kadangi jokie Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo pagrįsta pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais statistiniais duomenimis (9) (toliau – 14 straipsnio 6 straipsnyje nurodyta duomenų bazė) apie visą nagrinėjamojo produkto eksportą iš Kinijos į Sąjungą (išskyrus „Fang Da“) per tiriamąjį laikotarpį. Kadangi nebuvo jokios informacijos dėl parduodamo produkto formos (produkto tipo), skaičiuojant eksporto kainą remtasi paprastuoju vidurkiu.

(38)

Komisija Kinijos eksportuotojų apskaičiuotą normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(39)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(40)

Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomų išlaidų bei banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais. Kadangi nebuvo tikslesnės informacijos, koregavimai atlikti remiantis faktiniais su „Fang Da“ susijusiais duomenimis, pateiktais lygiagrečiame tyrime pagal 5 straipsnį.

(41)

Dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip dydis, kuriuo vidutinė normalioji vertė buvo didesnė už vidutinę eksporto kainą. Gauti rezultatai rodo, kad bendras dempingo skirtumas viršija 100 proc. Nustatytas dempingo skirtumas yra žymiai didesnis nei dempingo skirtumas, nustatytas pradiniame tyrime.

(42)

Komisija išnagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi toliau. Buvo išnagrinėti šie aspektai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, eksporto į kitas rinkas kainos, sunaudojimo trečiųjų šalių rinkose galimybės.

(43)

Analizė visų pirma buvo pagrįsta prašyme pateikta informacija, taip pat viešai prieinama informacija ir (arba) informacija, pateikta vykdant šį tyrimą. Taip pat naudoti kiti informacijos šaltiniai, pvz., Eurostato importo statistika ir nagrinėjamųjų šalių eksporto statistika.

(44)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, naudota informacija, pateikta prašyme atlikti peržiūrą, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė ir Kinijos eksporto statistika. Kinijos pajėgumai įvertinti atsargiai, remiantis viešai paskelbtais tik vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo pajėgumų duomenimis (10). Apskaičiuotas pajėgumas siekė bent 40 000 tonų, tačiau bylos medžiaga rodo, kad yra dar bent du Kinijos gamintojai (neskaitant „Fang Da“) ir kad šis atsargiai apskaičiuotas skaičius neatspindi faktinių KLR pajėgumų.

(45)

Remiantis Kinijos (išskyrus „Fang Da“) nagrinėjamojo produkto eksporto statistika, taip pat pagal 14 straipsnio 6 dalį teikiama importo į Sąjungą statistika, pirmiau minėtas apskaičiuotas skaičius rodo, kad Kinijos ir Sąjungos rinkų bendri nenaudojami pajėgumai siekia beveik 17 000 tonų, kitaip tariant, nepanaudoti pajėgumai yra daugiau nei tris kartus didesni už Sąjungos rinką.

(46)

Remiantis Kinijos eksporto statistika, vidutinės Kinijos eksporto į jos pagrindines kitas rinkas (pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respubliką, Braziliją, Argentiną ir Turkiją) kainos yra tokios pačios ar net žemesnės už pardavimo į Sąjungą kainas.

(47)

Tai rodo, kad ir kitose trečiųjų šalių rinkose nagrinėjamasis produktas parduodamas dempingo kainomis ir kad Sąjunga išliks patrauklia rinka Kinijos eksportuojantiems gamintojams, jei priemonės bus panaikintos.

(48)

Natrio ciklamatą draudžiama naudoti maiste, gėrimuose ir vaistuose daugelyje didelių trečiųjų šalių, įskaitant JAV, rinkų. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tikėtiną trečiųjų šalių natrio ciklamato rinkų augimą, joje taip nepateikta jokių duomenų apie Kinijos vidaus rinkos dydį ar tikėtiną augimą.

(49)

Todėl manoma, kad kitų, ne Sąjungos, rinkų sunaudojimo pajėgimai yra gana menki, taigi panaikinus priemones Sąjungos rinka būtų patraukli.

(50)

Įvertinus minėtus veiksnius nustatyta, kad su šia peržiūra susiję eksportuotojai toliau importavo į Sąjungą didelį nagrinėjamojo produkto kiekį dempingo kainomis. Į kitas trečiąsias šalis Kinija produktą taip pat eksportuoja dempingo kainomis. Atsižvelgiant į didelius Kinijos eksportuotojų turimus nepanaudotus pajėgumus, į tai, kad nėra kitų didelių rinkų tokiems pajėgumams realizuoti, ir į Sąjungos rinkos patrauklumą, panaikinus priemones Kinijos eksportuojantiems gamintojams būtų paskatų į Sąjungos rinką nukreipti dar didesnį kiekį dempingo kainomis.

(51)

Įvertinus pirmiau pateiktus duomenis ir informaciją, daroma išvada, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas iš KLR tikriausiai tęsis arba pasikartos.

(52)

Pradėjus tyrimą, atsiliepė vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas. Jis pateikė neišsamius klausimyno atsakymus, kuriuos gavusi Komisija, įgyvendindama trūkumų ištaisymo procedūrą, paprašė bendrovės išsamiai užpildyti klausimyną Nesulaukta jokio atsakymo, todėl nei vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas negali būti laikomas bendradarbiaujančiu.

(53)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, informacija apie Indonezijos nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidaus ir eksporto į kitas šalis kainas, gamybą ir pajėgumus buvo pagrįsta turimais duomenimis, įskaitant prašymą ir viešai prieinamą informaciją.

(54)

Kadangi Indonezija nebendradarbiavo, naudota prašyme nurodyta normalioji vertė, nes bylos medžiagoje nebuvo jokios kitos informacijos. Prašyme Indonezijos normalioji vertė apskaičiuota remiantis Sąjungos gamintojo sąnaudų struktūra, pakoregavus kiekvieną sąnaudų sudedamąją dalį pagal Indonezijos rodiklius. Sąnaudų sudedamosios dalys buvo žaliavos, darbuotojai, energija, vanduo, techninė priežiūra, nusidėvėjimas ir pridėtinės išlaidos. Prašyme nurodytos korekcijos pripažintos pagrįstomis. Kadangi nebuvo kitos informacijos, prašyme pateikta informacija buvo pripažinta tinkamiausiu Indonezijos normaliosios vertės vertinimu.

(55)

Kadangi nei vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, siekiant nustatyti eksporto kainas reikėjo remtis kita informacija. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį importas į Sąjungą iš Indonezijos praktiškai nutrūko. Importas, nustatytas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, buvo nereikšmingas (apie 19 tonų), todėl 14 straipsnio 6 dalyje numatyta importo į Sąjungą statistika nebuvo galima pasinaudoti. Vietoj to, siekiant nustatyti eksporto kainas, remtasi Indonezijos eksporto statistika. Nustatyta, jog eksportuota į 12 šalių. Vidutine eksporto į visas trečiąsias šalis kaina buvo remiamasi kaip eksporto kaina į Sąjungą tuo atveju, jei priemonės būtų panaikintos.

(56)

Komisija Indonezijos eksportuotojų apskaičiuotą normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(57)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(58)

Atlikti koregavimai, kad FOB eksporto kainos atitiktų kainas EXW sąlygomis. Kadangi nebuvo tikslesnės informacijos, šie koregavimai atlikti remiantis faktiniais su „Fang Da“ susijusiais duomenimis, pateiktais lygiagrečiame tyrime pagal 5 straipsnį, kuriais, Komisijos manymu, galima remtis skaičiuojant korekcijas. Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomų išlaidų bei banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(59)

Dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip suma, kuria normalioji vertė, apskaičiuota kaip nurodyta 54 konstatuojamojoje dalyje, viršija eksporto kainą, nustatytą kaip nurodyta 55 konstatuojamojoje dalyje. Nustatytas 33,6 proc. dempingo skirtumas, kuris yra didesnis už didžiausią dempingo skirtumą, nustatytą per pradinį tyrimą. Tai rodo, jog nepaisant to, kad nagrinėjamojo produkto eksportas į Sąjungą beveik visiškai nutrūko, Indonezijos bendrovių vykdomas pardavimas dempingo kainomis į trečiąsias šalis tęsiasi dar didesne apimtimi, nei nustatyta per pradinį tyrimą.

(60)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Buvo išnagrinėti šie aspektai: eksporto į kitas rinkas kainos, Indonezijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, taip pat sunaudojimo trečiųjų šalių rinkose galimybės.

(61)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, Komisija turėjo remtis prašyme atlikti peržiūrą, Eurostato duomenų bazėje ir Indonezijos eksporto statistikoje pateiktais duomenimis. Remiantis turima informacija apie vieną Indonezijos eksportuojantį gamintoją, manoma, jog Indonezijos pajėgumai siekia bent 10 000 tonų. Sprendžiant iš Indonezijos eksporto statistikos, pavyko nustatyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos eksportas į trečiąsias šalis siekė 4 700 tonų. Šiuo pagrindu galima atsargiai vertinti, kad Indonezijos nepanaudoti pajėgumai vidaus rinkos ir Sąjungos rinkos atžvilgiu siekia 5 300 tonų. Pažymėtina, kad per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą (11) nustatyta, kad bendri Indonezijos pajėgumai 2008 m. buvo 18 000 tonų.

(62)

Kadangi nėra duomenų apie dviejų Indonezijos gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimtis, nenaudojami (turimi) pajėgumai, kuriuos būtų galima nukreipti į Sąjungos rinką, gali būti įvertinti tik apytiksliai. Tačiau, remiantis ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros duomenimis, dviejų Indonezijos bendrovių pardavimo vidaus rinkoje apimtys siekė apie 2 000 tonų, taigi, remiantis dabartiniu pajėgumų vertinimu, Sąjungos rinkai dar liktų 3 300 tonų nenaudojamų pajėgumų. Šis kiekis sudarytų daugiau nei 80 proc. Sąjungos rinkos tiriamuoju laikotarpiu.

(63)

Remiantis Indonezijos eksporto į kitas trečiąsias šalis statistika tiriamuoju laikotarpiu, pažymėtina, kad vidutinės pardavimo kainos dviejose iš pagrindinių eksporto rinkų, t. y. Pakistane ir Filipinuose (kuriems tenka daugiau nei 50 proc. Indonezijos eksporto į trečiąsias šalis), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu yra gerokai mažesnės už vidutinę pardavimo kainą Sąjungoje. Kaip paaiškinta 55–59 konstatuojamosiose dalyse, Indonezijos eksporto kainą skaičiuojant pagal visas eksporto į trečiąsias šalis kainas nustatytas 33,6 proc. dempingo skirtumas. Taigi, jei pasibaigtų priemonių galiojimas, Sąjunga Indonezijos eksportuojantiems gamintojams būtų patraukli rinka

(64)

Kaip paaiškinta 48 ir 49 konstatuojamosiose dalyse, sunaudojimo galimybė kitose nei Sąjungos rinkose laikoma maža. Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, bylos medžiagoje nėra informacijos apie nagrinėjamojo produkto suvartojimą Indonezijoje, tačiau atsižvelgiant į apskaičiuotus nepanaudotus 5 300 tonų pajėgumus Indonezijos rinkoje ir Sąjungos rinkoje ir menkus panaudojimo kitose rinkose pajėgumus, akivaizdu, kad Indonezijai nepanaudotų pajėgumų tikrai užtektų Sąjungos rinkos poreikiams patenkinti.

(65)

Todėl negalima tikėtis, kad nemaža dalis Indonezijos perteklinių pajėgumų bus nukreipta ne į Sąjungą, o į kitas rinkas.

(66)

Išvardytų veiksnių vertinimas parodė, kad Indonezijos eksportas į kitas nei Sąjungos rinkas vykdomas kainomis, kurios yra gerokai žemesnės už vidutinį kainų lygį Sąjungoje. Atsižvelgiant į didelius Indonezijos eksportuotojų turimus nepanaudotus pajėgumus ir į tai, kad nėra kitų didelių rinkų tokiems pajėgumams realizuoti, tikėtina, kad panaikinus priemones Indonezijos eksportuojantys gamintojai į Sąjungos rinką nukreips didelį kiekį produktų dempingo kainomis.

(67)

Įvertinus pirmiau pateiktus duomenis ir informaciją, daroma išvada, kad, leidus nebetaikyti priemonių, dempingas iš Indonezijos tikriausiai pasikartos.

(68)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, ir importas dempingo kainomis susijęs tik su keletu Kinijos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, žalos rodikliai ir importo duomenys turėjo būti indeksuoti, siekiant užtikrinti slaptų verslo duomenų konfidencialumą.

(69)

Tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino tik vienas gamintojas, kuris sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(70)

Natrio ciklamatas gaminamas tik Sąjungoje, KLR ir Indonezijoje. Komisija Sąjungoje suvartojamą kiekį nustatė remdamasi Sąjungos pramones pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimis, pridėjusi iš KLR ir Indonezijos importuojamą natrio ciklamato kiekį, nustatytą remiantis 73 konstatuojamąja dalimi.

(71)

Suvartojimo Sąjungoje raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(72)

Natrio ciklamato suvartojimas Sąjungoje iš pradžių, 2011–2013 m. laikotarpiu, sumažėjo 7 proc., o vėlesniu laikotarpiu išaugo. Suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu pasiekė maždaug tokį patį lygmenį kaip ir 2011 m.

(73)

Šiam tyrime importas iš KLR – tai visas importas iš KLR, atmetus „Fang Da“ produktų importą, kuris šioje peržiūroje nenagrinėjamas. Į „Fang Da“ produktų importą atsižvelgta tik skaičiuojant bendrą Sąjungos suvartojimą. Kadangi Kinijos ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai šiame tyrime nebendradarbiavo, Komisija naudojosi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį nurodytos duomenų bazės statistiniais duomenimis, kad nustatytų importo iš minėtų dviejų šalių apimtį bei kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes šie duomenys suteikė pakankamai išsamios informacijos pagal dešimtženklius TARIC kodus ir papildomus TARIC kodus.

(74)

Kadangi importo iš Indonezijos apimtis yra nereikšminga, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje, importas iš nagrinėjamųjų valstybių vertintas atskirai.

(75)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis sumažėjo 23 proc. Pirmiausia 2011–2012 m. laikotarpiu ji išaugo, o tada labai smarkiai krito, ypač 2012–2013 m., kai kritimas buvo labai smarkus – 41 indekso punktu. 2013–2014 m. ji dar truputį sumažėjo, o paskui, nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, sumažėjo 6 indekso punktais.

(76)

Atitinkamos rinkos dalies tendencijos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo panašios, ir bendras sumažėjimas siekė 23 proc.

(77)

Importo iš Kinijos kainų tendencijos nustatytos ir išanalizuotos atskirai ir įtraukiant antidempingo muitus, ir jų neįtraukiant. Šiuo konkrečiu atveju taip padaryta dėl to, kad, kaip nurodyta 1 konstatuojamoje dalyje, 2012 m. šių muitų dydis buvo pakeistas, ir parodant kainų tendencijas įtraukus antidempingo muitus buvo galima atskleisti minėtų pakeitimų poveikį.

3 lentelė

Importo kainų (EUR/kg) indeksas

(78)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės iš KLR importuojamų ne „Fang Da“ pagamintų produktų CIF kainos Sąjungos pasienyje (kainos, neįtraukus antidempingo muito) pakilo 4 proc.

(79)

Atsižvelgiant į antidempingo muitų poveikį, importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu pakilo 11 proc. Reikia priminti, jog 2012 m. gegužės mėn. „Rainbow Rich“ grupei priklausantiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams antidempingo muitai buvo pakelti beveik dvigubai, ir tai atspindi vidutinių importo kainų (įtraukiant antidempingo muitus) išaugimas 2011–2012 m.

(80)

Kadangi jokie su šia peržiūra susiję Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija įvertino priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu palygindama vidutinę svertinę Sąjungos gamintojo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainą, pakoreguotą EXW sąlygomis, su vidutine importo iš Kinijos kaina, naudodamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Kadangi nebuvo jokios informacijos dėl iš Kinijos importuojamo produkto formos (produkto tipo), skaičiuojant importo iš Kinijos kainą remtasi paprastuoju vidurkiu.

(81)

Palyginimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės pardavimo kainų procentine dalimi, buvo 28,4 %, atsižvelgiant į importui iš Kinijos taikomų antidempingo muitų poveikį. Atėmus Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomos priemonės, nustatytus antidempingo muitus, priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarytų 32,3 proc.

(82)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį natrio ciklamato importo iš Indonezijos į Sąjungą apimtis bei rinkos dalis išaugo 91 proc. Pažymėtina, kad absoliuti importo iš Indonezijos apimtis 2011 m. ir 2012 m. buvo maža, 2013 m. – labai maža, o 2014 m. ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį – nereikšminga. Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Indonezijos apimtis nemažai svyravo, jos poveikis Sąjungos pramonei 2011 m. ir 2012 m. gali būti laikomas labai ribotu, o nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio – nereikšmingu.

(83)

Per svarstomą laikotarpį vidutinė CIF importo iš Indonezijos kaina Sąjungos pasienyje padidėjo 6 proc.

(84)

Kadangi jokie Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija įvertino priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu palygindama vidutinę svertinę Sąjungos gamintojo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainą, pakoreguotą EXW sąlygomis, su vidutine importo iš Indonezijos kaina, naudodamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Kadangi nebuvo jokios informacijos dėl iš Indonezijos importuojamo produkto formos (produkto tipo), skaičiuojant importo iš Indonezijos kainą remtasi paprastuoju vidurkiu.

(85)

Palyginimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės pardavimo kainų procentine dalimi, siekė 24,1 %. Atėmus Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomos priemonės, nustatytus antidempingo muitus, priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarytų 33,6 proc.

(86)

Natrio ciklamato gamyba susideda iš dviejų pagrindinių etapų. Per pirmąjį etapą, kuriam būtinas reaktorių panaudojimas, žaliavos paverčiamos neapdorotu (negrynu) natrio ciklamatu. Per antrąjį gamybos etapą neapdorotas natrio ciklamatas turi būti išgrynintas, kad jį būtų galima naudoti tolesnės gamybos grandies maisto, gėrimų ir vaistų pramonėje, atsižvelgiant į taikytinas reglamentavimo taisykles.

(87)

Dėl 2011 m. liepos mėn. įvykusios techninės avarijos (sprogimo fabrike) Sąjungos pramonė laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. buvo nepajėgi įvykdyti pirmojo gamybos etapo – reakcijos proceso ir turėjo laikinai naudoti importuotą natrio ciklamatą, kurį ji toliau išgrynindavo, kad galėtų tęsti savo komercinę veiklą.

(88)

Kadangi Sąjungos gamintojas neturėjo kito pasirinkimo, o tik laikinai importuoti produktą, taip pat atsižvelgiant į neilgą importo trukmę bei apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu, ši avarija ir jos padariniai nepaneigia pirmiau išdėstytų išvadų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties. Vis dėlto ji turėjo didelį poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai 2011–2012 m., t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, ypač kiek tai susiję su pajėgumais, gamybos ir pardavimo apimtimis bei pelno rodikliais. Be to, ji turėjo poveikį, nors ir nedidelį, importo raidai. Į minėtus veiksnius atsižvelgiama analizuojant žalos rodiklių raidą.

(89)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. Siekdama nustatyti žalą, Komisija ekonominius rodiklius įvertino remdamasi duomenimis apie vienintelį Sąjungos gamintoją, kuris sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(90)

Komisija įvertino šiuos ekonominius vienintelio Sąjungos gamintojo rodiklius: gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtis, rinkos dalį, augimą, užimtumą, našumą, darbo sąnaudas, dempingo skirtumo dydį ir atsigavimą po buvusio dempingo, vidutines vieneto kainas, vieneto sąnaudas, atsargas, pelningumą, pinigų srautus, investicijas, investicijų grąžą ir pajėgumą padidinti kapitalą.

(91)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba iš viso padidėjo 57 proc. Tačiau, kaip nurodyta 87 ir 93 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės gamybos apimtis 2011–2012 m. buvo neįprastai maža. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio gamybos apimtis krito net 32 indekso punktais.

(93)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat labai išaugo (71 proc.), tačiau šią tendenciją taip pat galima paaiškinti neįprastai žemu 2011 m. ir 2012 m. lygmeniu, kurį lėmė techninė avarija gamybos patalpose. Pajėgumai buvo apskaičiuoti remiantis mėnesiais, per kuriuos Sąjungos pramonė turėjo galimybę pati gaminti natrio ciklamatą, t. y. tik septyniais 2011 m. mėnesiais, aštuoniais 2012 m. mėnesiais ir 12 mėnesių kitais laikotarpiais. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio gamybos pajėgumų lygis išliko stabilus.

(94)

Pajėgumų naudojimo rodiklis nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 8 proc., tačiau aiškios mažėjimo tendencijos išryškėjo po 2013 m., sumažėjus gamybos apimčiai.

(95)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(96)

Pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir atitinkamos rinkos dalies tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vienodos. Iš viso jos išaugo 4 proc.

(97)

Kadangi abu rodikliai atspindi tik pačios Sąjungos pramonės pagaminto natrio ciklamato pardavimą, 2011 m. ir 2012 m. rodikliai dėl 87 ir 93 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių buvo neįprastai maži. Nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonės natrio ciklamato gamyba buvo galutinai atnaujinta, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis dėl prarastų užsakymų sumažėjo 42 indekso punktais.

(98)

Rinkos dalis taip pat smarkiai sumažėjo nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio. Tai sudaro kontrastą Sąjungos vartojimo raidai, nes šis išaugo 8 indekso punktais.

(99)

Sąjungos pramonės padėtis 2011–2013 m. laikotarpiu pagerėjo, ir jai pavyko padidinti savo gamybą, gamybos pajėgumus, pardavimo apimtis bei rinkos dalį. Šį padidėjimą lėmė du veiksniai: i) išaugęs antidempingo muitas tam tikriems KLR eksportuojantiems gamintojams, kuris 2012 m. gegužės mėn. buvo padidintas dvigubai; ii) tai, kad Sąjungos pramonė 2013 m. vėl turėjo galimybę pati gaminti natrio ciklamatą 12 mėnesių, palyginti su tik 7 mėnesiais 2011 m. ir 8 mėnesiais 2012 m.

(100)

Jei 2011 m. liepos mėn. sprogimas nebūtų įvykęs, gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo ir rinkos dalies rodikliai 2011 m. ir 2012 m. butų buvę kur kas aukštesni, nes Sąjungos pramonė būtų aprūpinusi savo klientus savo pačios pagamintu, o ne importuotu natrio ciklamatu, kurį ji toliau apdorodavo (išgrynindavo) laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Todėl gamybos, pardavimo ir rinkos dalies padidėjimas 2011–2013 m. laikotarpiu būtų buvęs gerokai mažesnis, o gamybos pajėgumai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį būtų likę 2013 m. lygyje. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio visos minėtos su apimtimis susijusios tendencijos, išskyrus gamybos pajėgumus, visiškai pasikeitė. Išties, nors Sąjungos suvartojimas nuo 2013 m. vis augo, Sąjungos pramonei prasidėjo ekonominio nuosmukio laikotarpis. Tuo pat metu Sąjungos pramonės pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko akivaizdžiai neigiamas, o tai pakenkė jo augimo perspektyvoms.

(101)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(102)

Nepaisant to, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Sąjungos pramonė negalėjo pati gaminti natrio ciklamato, buvo nuspręsta minėtu laikotarpiu išsaugoti tokį patį darbuotojų skaičių, nes jo mažinimas laikytas per brangiu ir nebūtinu. Nors 2012 m. buvo atleistas vienas darbuotojas, darbuotojų skaičius 2011–2012 m. laikotarpiu nesikeitė, nes Sąjungos pramonė tais pačiais metais įdarbino naują darbuotoją. 2013 m. darbuotojų skaičius šiek tiek išaugo, o paskui išliko stabilus iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(103)

Dėl sprogimo fabrike Sąjungos pramonės našumas nukentėjo panašiai kaip ir kiti pirmiau išvardyti rodikliai. Kaip ir gamyba, našumas buvo itin žemas 2011 m. ir 2012 m., o paskui 2013 m. staigiai pakilo net 80 indekso punktų. Tačiau vėliau, 2014 m., dėl prarastų užsakymų jis krito 30 indekso punktų ir išliko šiame lygyje iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(104)

Antidempingo priemonės, nukreiptos prieš Indonezijos eksportuojančių gamintojų produktų importą ir prieš visus Kinijos eksportuojančius gamintojus, išskyrus „Fang Da“, jau galioja nuo 2004 m.

(105)

Kaip nurodyta pirmiau, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos ir Kinijos gamintojų, išskyrus „Fang Da“, dempingo skirtumas žymiai viršijo de minimis lygį. Poveikis Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai yra didelis, turint omenyje nuolatinį Kinijos gamintojų natrio ciklamato importą dideliais kiekiais dempingo kainomis.

(106)

Vienintelio Sąjungos gamintojo vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(107)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 proc. Iš pradžių, 2011 m. ir 2012 m., ji išaugo 5 indekso punktais, o paskui išliko stabili iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(108)

2011 m. ir 2012 m. Sąjungos vidutinės vieneto gamybos sąnaudos išaugo 7 indekso punktais, o 2013 m. sumažėjo 10 indekso punktų, palyginti su 2011 m. Jos išliko stabilios nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Šiuos pokyčius iš esmės lėmė žaliavų kainų svyravimai.

(109)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Sąjungos pramonėje nebuvo galima tiksliai atskirti gryninimo sąnaudų nuo bendrų gamybos sąnaudų. Todėl 2011 m. ir 2012 m. indeksai, priešingai nei 2013 m., 2014 m. ir tiriamojo laikotarpio indeksai, atspindi ir Sąjungos pramonės importuoto natrio ciklamato išgryninimo sąnaudas.

(110)

Atsižvelgiant į tai, 2011-2012 bei vėlesnių laikotarpių tendencijos turėtų būti vertinamos atsargiai, nes jų raidai įtakos, nors ir nedidelės, turėjo tai, kad 2011–2012 m. indeksai rėmėsi skirtingais duomenų rinkiniais.

(111)

Bet kokiu atveju per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė vieneto pardavimo kaina visuomet išliko mažesnė už Sąjungos vidutines vieneto gamybos sąnaudas, nurodytas pirmiau pateiktoje lentelėje.

(112)

Vienintelio Sąjungos gamintojo vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(113)

Vidutinės darbo sąnaudos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 proc. Tačiau sąnaudos iš pradžių 2012 m. išaugo visų pirma dėl atleistam darbuotojui išmokėtų kompensacijų, o po to nuolat mažėjo iki tiriamojo laikotarpio, kai jos buvo 5 proc. mažesnės, palyginti su 2011 m.

(114)

Vienintelio Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(115)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, smarkiai svyravo. Pirmiausia 2011 m. ir 2012 m. jos išaugo, kitais metais sumažėjo ir galiausiai vėl gerokai augo iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padidėjo 351 indekso punktais. Šį padidėjimą iš dalies lėmė tai, kad Sąjungos gamintojas negalėjo parduoti savo produktų dėl konkurencijos su pigiais importuojamais produktais, taip pat tai, kad atsargų kiekis 2011 m., po 87 konstatuojamoje dalyje aprašytos techninės avarijos, buvo neįprastai mažas.

(116)

Vienintelio Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(117)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą, išreiškusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą natrio ciklamatą pardavus nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Kaip nurodyta 109 konstatuojamoje dalyje, gamybos sąnaudos, kuriomis remiantis apskaičiuotas 2011–2012 m. pelno (nuostolių) dydis, galėjo būti nustatytos bendrai, t. y. įtraukiant ir su importuotu natrio ciklamatu susijusias išlaidas. Todėl pelningumo rodiklių analizė parodė, kad Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį turėjo didelių nuostolių. 2011–2012 m. jie buvo ypač dideli, tačiau nuo 2013 m. padėtis pagerėjo.

(118)

Grynieji pinigų srautai atspindi Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti savo veiklą. Pinigų srautų tendencija, nustatyta bendros natrio ciklamato pardavimo apimties (12) atžvilgiu, 2011 m. buvo teigiama, bet nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio tapo aiškiai neigiama.

(119)

Vienintelės reikšmingos investicijos, atliktos 2011–2013 m., buvo skirtos tik gamybos priemonėms, nukentėjusioms nuo sprogimo 2011 m., pakeisti. Šias investicijas visiškai padengė draudimas.

(120)

Investicijų grąžą sudaro pelnas, išreiškiamas ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentiniu dydžiu. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jis buvo akivaizdžiai neigiamas.

(121)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės turėtų nuostolių dydį, jos pajėgumas padidinti kapitalą smarkiai sumažėjo.

(122)

Nors kai kurie ekonominiai rodikliai, susiję su Sąjungos pramonės padėtimi, kaip antai gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo, rinkos dalies ir našumo rodikliai, 2011–2012 m. laikotarpiu ir 2013 m. pagerėjo, šias tendencijas tik iš dalies nulėmė faktiniai rinkos pokyčiai dėl didesnio antidempingo muito įvedimo tam tikriems KLR eksportuojantiems gamintojams 2012 m. gegužės mėn.

(123)

Iš tikrųjų, kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, minėtą pagerėjimą didele dalimi galėjo lemti ir šie veiksniai: i) 2011 m. liepos mėn. įvykęs sprogimas fabrike; ii) tai, kad Sąjungos pramonė dėl minėto sprogimo nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. negalėjo pati gaminti natrio ciklamato; iii) sugrįžimas į gamybos per visus 12 mėnesių režimą 2013 m., pakeitus sugadintas gamybos linijas. Akivaizdu, kad, jei ne sprogimas, minėtų rodiklių augimas iki 2013 m. nebūtų buvęs toks ryškus.

(124)

Teigiama minėtų tendencijų raida aiškiai pasikeitė nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonės gamybos, pardavimo bei našumo rodikliai, taip pat jos rinkos dalis gerokai sumažėjo.

(125)

Be to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Sąjungos pramonės finansinė padėtis nuolat buvo grėsminga. Visų pirma tokie Sąjungos pramonės rodikliai, kaip pelningumas, pinigų srautai ir investicijų grąža, iš esmės buvo labai neigiami.

(126)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(127)

Kaip konstatuota 122–126 konstatuojamosiose dalyse, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis buvo didelė, o importo iš Indonezijos beveik visai nebuvo.

(128)

Siekiant įvertinti, ar nustojus galioti priemonėms žala tęstųsi, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį išanalizuotas faktinis ir galimas importo iš Kinijos ir importo iš Indonezijos poveikis Sąjungos pramonei. Galimas importo poveikis Sąjungos pramonės padėčiai įvertintas remiantis: i) galimybe pasinaudoti eksportuotojų nepanaudotais pajėgumais; ii) tikėtina importo dempingo kainomis apimtimi; iii) importo iš Kinijos ir Indonezijos kainų lygiu.

(129)

Net jei importo iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį apimtis sumažėjo (žr. 2 lentelę), ji išliko nemaža, o rinkos dalis svyravo tarp 40 ir 60 proc. Kaip nurodyta 81 konstatuojamoje dalyje, atitinkamos kainos verčia žymiai, t. y. 23 proc., mažinti Sąjungos kainas, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių antidempingo muitų poveikį. Nėra abejonių, kad esant tokiai importo minėtomis kainomis apimčiai, importas iš Kinijos dempingo kainomis turi kainas mažinantį poveikį Sąjungos rinkoje, ir dėl to dar padidėja žala Sąjungos pramonei.

(130)

Kalbant apie importo iš Kinijos galimą poveikį panaikinus priemones, pirmiausia reikia prisiminti, kad pirmiau pateikta esamų KLR pajėgumų analizė (žr. 45 konstatuojamąją dalį) rodo, kad peržiūroje nagrinėjamų KLR bendrovių turimi nepanaudoti gamybos pajėgumai bent tris kartus didesni už Sąjungos rinką. Be to, padaryta išvada, kad Sąjunga išlieka patrauklia rinka Kinijos eksportuotojams – tą patvirtina ir dabartinis importo mastas – ir kad bent dalis papildomų perteklinių pajėgumų, panaikinus priemones, būtų panaudoti eksportui į Sąjungą.

(131)

Turint omenyje didelį dempingo ir priverstinio kainų mažinimo mastą, ypač jei neatsižvelgiama į galiojančių antidempingo muitų poveikį, minėtas papildomas eksportas į Sąjungą būtų vykdomas dempingo kainomis, kurios būtų žymiai mažesnės už Sąjungos gamintojo kainas ir sąnaudas.

(132)

Tikėtina, kad šių importo apimčių ir kainų bendras poveikis ir toliau darys ir net padidins žalą Sąjungos pramonei, kuri jau ir taip atsidūrė grėsmingoje padėtyje.

(133)

Importo iš Indonezijos į Sąjungos rinką peržiūros tiriamuoju laikotarpiu beveik nebuvo, todėl toliau pateikta analizė susijusi su tikėtina importo raida, jei priemonės būtų panaikintos.

(134)

Minėta analizė parodė, kad Indonezija turėtų nepanaudotų pajėgumų, atitinkančių beveik visą Sąjungos natrio ciklamato rinką. Remiantis Indonezijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainomis ir turint omenyje, kad daugelyje trečiųjų šalių natrio ciklamato naudojimas maiste, gėrimuose ir vaistuose uždraustas, labai tikėtina, kad panaikinus priemones Indonezija atnaujintų eksportą į Sąjungos rinką.

(135)

Kainų atžvilgiu tyrimas parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos eksportas į kitas trečiąsias šalis vykdytas dempingo kainomis ir kad bendrai paėmus šios kainos buvo žemos, kur kas mažesnės už Sąjungos gamintojo kainas ir sąnaudas.

(136)

Dėl nurodytų priežasčių galima daryti išvadą, kad jei priemonės būtų panaikintos, labai tikėtina, kad Indonezija atnaujintų natrio ciklamato eksportą į Sąjungą dideliais kiekiais dempingo kainomis, o tai verstų mažinti Sąjungos pramonės kainas. Dėl to dabar Sąjungai daroma materialinė žala tikriausiai ir toliau būtų daroma ir jos padėtis netgi pablogėtų.

(137)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog tikėtina, kad panaikinus priemones žala tęstųsi.

(138)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar KLR taikomų antidempingo priemonių tolesnis taikymas importui iš KLR ir Indonezijos neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Vertinant Sąjungos interesus, įvertinti visi susiję, t. y. taip pat ir Sąjungos pramonės, importuotojų (prekiautojų) ir naudotojų, interesai.

(139)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(140)

Šiuo pagrindu Komisija išnagrinėjo, ar nepaisant pirmiau pateiktų išvadų, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(141)

Per tyrimą nustatyta, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, nepaisant galiojančių Indonezijai ir KLR (išskyrus „Fang Da“) skirtų priemonių, Sąjungos pramonė ir toliau buvo nuostolinga, mažėjo jos gamybos ir pardavimo apimtys bei Sąjungos rinkos dalis. Per tą patį laikotarpį importo iš KLR apimtis išliko didelė ir vertė mažinti Sąjungos pramonės kainas. Kaip paaiškinta pirmiau, jei priemonės būtų panaikintos, labai tikėtina, kad importo iš Kinijos, išskyrus „Fang Da“, apimtis ir toliau augs, o importas iš Indonezijos bus atnaujintas žemomis dempingo kainomis. Jau buvo nurodyta, kad pasibaigus esamų priemonių galiojimui Sąjungos pramonės jau ir taip grėsminga padėtis tikriausiai dar labiau pablogėtų, ir tai gali priversti ją išvis nutraukti natrio ciklamato gamybą, o tai savo ruožtų Sąjungai reikštų darbo vietų ir alternatyvių tiekimo šaltinių praradimą.

(142)

Jei priemonės būtų paliktos galioti, tikėtina, kad Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo kainas, gamybą bei apimtį ir ilgainiui vėl tapti pelninga.

(143)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas KLR bei Indonezijai nepažeistų Sąjungos pramonės interesų.

(144)

Nei vienas importuotojas (prekiautojas) nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į šį nebendradarbiavimą, galima daryti prielaidą, kad nagrinėjamasis produktas nesudaro didelės importuotojų (prekiautojų) apyvartos dalies ir kad nėra jokių veiksnių, rodančių, kad pratęsus priemonių taikymą importuotojams (prekiautojams) būtų daromas neproporcingai didelis poveikis.

(145)

Šiame tyrime sulaukta tik vieno naudotojo dalinio bendradarbiavimo.

(146)

Pagrindiniai galutiniai nagrinėjamojo produkto naudotojai Sąjungoje – maisto, gėrimų ir vaistų pramonė. Per ankstesnį tyrimą dėl natrio ciklamato importo nustatyta, kad natrio ciklamatui teko tokia nedidelė gamybos sąnaudų dalis, kad antidempingo muitų įvedimo poveikis buvo nereikšmingas. Tai patvirtino ir dalinis atsakymas į klausimyną, gautas iš minėto naudotojo. Kadangi šiame tyrime maisto, gėrimų ir vaistų pramonės atstovai nepareiškė jokių kitų pastabų, galima pagrįstai manyti, kad priemonių galiojimo pratęsimas naudotojams neturėtų didelio poveikio.

(147)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą argumentą, kad neįvedus priemonių Sąjungos pramonė gali būti priversta nutraukti natrio ciklamato gamybą, taip pat į tai, kad pasaulyje tėra keli natrio ciklamato gamintojai, tikėtina, kad priemonės net bus naudingos naudotojams, jei jomis pavyks išsaugoti natrio ciklamato gamybą Sąjungoje, o naudotojams – galimybę apsirūpinti ciklamatu iš skirtingų konkuruojančių gamintojų.

(148)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš KLR ir Indonezijos importuojamiems produktams nereikėtų ir toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(149)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, antidempingo priemonės, taikomos KLR ir Indonezijos kilmės natrio ciklamato importui, įvestos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 492/2010, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 398/2012, turėtų būti taikomos toliau. Šios priemonės netaikytinos bendrovėms „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“, nes per pradinį tyrimą nenustatyta, kad šie eksportuotojai vykdo dempingą.

(150)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto Komiteto nuomonę,