Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32016D1385

2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/1385 dėl valstybės pagalbos SA.27408 (C 24/10) (ex NN 37/10, ex CP 19/09), kurią Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos suteikė skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Kastilijos-La Mančos regionuose (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 6846) (Tekstas svarbus EEE)

OL L 222, 2016 8 17, p. 52–84 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2016/1385/oj

17.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 222/52


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2016/1385

2014 m. spalio 1 d.

dėl valstybės pagalbos SA.27408 (C 24/10) (ex NN 37/10, ex CP 19/09), kurią Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos suteikė skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Kastilijos-La Mančos regionuose

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 6846)

(Tekstas autentiškas tik ispanų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas pagal minėtas nuostatas ir atsižvelgdama į šias pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2009 m. sausio 14 d. Komisija gavo įmonės Radiodifusión Digital SL (toliau – įmonė Radiodifusión) skundą, o 2009 m. gegužės 18 d. – įmonės SES Astra S.A. (toliau – įmonė Astra) skundą. Abiejuose skunduose minima Ispanijos valdžios institucijų patvirtinta valstybės pagalbos schema dėl perėjimo nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose. Ginčijama schema pagrįsta 2005 m. birželio 14 d. Įstatymu 10/2005 dėl skubių priemonių skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui skatinti, kabelinei televizijai liberalizuoti ir įvairovei remti (1). Kiti siekiant pereiti prie skaitmeninės antžeminės televizijos priimti teisės aktai, be kita ko, yra šie: 2005 m. liepos 29 d. Karaliaus dekretas 944/2005 dėl Nacionalinio skaitmeninės antžeminės televizijos techninio plano (toliau – Nacionalinis techninis planas) patvirtinimo (2); 2005 m. liepos 29 d. Karaliaus dekretas 945/2005 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo; 2005 m. liepos 29 d. Įsakymas ITC/2476/2005 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų ir tvarkos patvirtinimo; 2006 m. liepos 28 d. Karaliaus dekretas 920/2006 dėl radijo ir kabelinės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo.

(2)

Šios priemonės taikomos visoje Ispanijos teritorijoje, tačiau Komisija pradėjo dvi atskiras procedūras: vieną – skirtą visai Ispanijai už Kastilijos-La Mančos srities ribų ir kitą – skirtą būtent Kastilijos-La Mančos sričiai. Nors pagalbos priemonė abiem atvejais yra tokia pati ir susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, Kastilijoje-La Mančoje esama tam tikrų specifinių klausimų, kurie yra nelabai svarbūs (arba visai nesvarbūs) kalbant apie bendrą Ispanijos atvejį. Konkrečiai įmonės Radiodifusión skundas yra susijęs tik su Kastilijos-La Mančos atveju, nes Kastilijos-La Mančos regioninė valdžia pagalbos schemą pritaikė kitaip lyginant su modeliu, naudotu kituose regionuose, ir Kastilijos-La Mančos atveju buvo būtina atlikti išsamų ekonominio tyrimo vertinimą.

(3)

Abiem atvejais 2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą argumentuodama, kad valstybės pagalbos schema diskriminuojami platformos operatoriai. Sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – Sprendimas pradėti procedūrą) 2010 m. gruodžio 11 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Buvo gautos pastabos iš trijų suinteresuotųjų šalių: 2011 m. sausio 11 d. – iš įmonės Radiodifusión, o 2011 m. vasario 4 d. – iš įmonių Abertis ir SES Astra S.A. (toliau – įmonė Astra).

(4)

2011 m. sausio 19 d. ir vasario 9 d. pastabos buvo perduotos Ispanijai, kuriai buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę šiuo klausimu. 2011 m. vasario 18 d. ir 2011 m. kovo 8 d. Ispanijos Karalystės nuolatinė atstovybė pristatė Kastilijos-La Mančos autonominės Vyriausybės pastabas (Junta de Comunidades de Castilla-La Mancha, toliau – JCCM) trečiosioms šalims ir paprašė jų pastabų. 2011 m. gegužės 27 d. ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. Komisija Ispanijai išsiuntė prašymus pateikti informaciją, į kuriuos ši (JCCM) atsakė atitinkamai 2011 m. birželio 10 d. ir 2012 m. rugsėjo 10 d.2011 m. rugpjūčio 20 d. Komisija įmonei Radiodifusión išsiuntė prašymą pateikti informaciją, į kurį ši atsakė 2011 m. rugsėjo 29 d.2011 m. spalio 14 d., 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. JCCM savo iniciatyva pateikė papildomos informacijos. Be to, 2011 m. gegužės 18 d. buvo surengtas susitikimas tarp Komisijos ir Ispanijos valdžios institucijų bei JCCM.

(5)

2013 m. gegužės 15 d. JCCM pateikė informacijos apie tai, kaip buvo organizuotas konkursas eksploatavimui ir priežiūrai skirtai pagalbai gauti, o 2013 m. gruodžio 20 d. pateikė informacijos apie Ispanijoje atliekamas procedūras dėl baudos skyrimo įmonei Radiodifusión ir ją patronuojančiajai įmonei INGEST bei pastabas dėl vykdomų pokalbių tarp Komisijos ir Ispanijos valdžios institucijų valstybės pagalbos SA 28599 klausimais. 2014 m. birželio 6 d. JCCM pateikė pastabas, siekdama įrodyti, jog jos veiksmai atitinka „rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą“ ir ES viešųjų pirkimų standartus. Be to, buvo įvairių apsikeitimų tyrimų rezultatais tarp Komisijos ir JCCM.

(6)

2013 m. birželio 20 d. Komisija priėmė galutinį neigiamą sprendimą dėl valstybės pagalbos SA 28599 skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose regionuose (už Kastilijos-La Mančos ribų) (4).

2.   PRIEMONĖS APRAŠYMAS

2.1.   APLINKYBĖS

2.1.1.   Skundo pateikėjai

(7)

Įmonė Radiodifusión yra vietos telekomunikacijų ir antžeminės televizijos platformos operatorius, užregistruotas Telekomunikacijų rinkos komisijos (Comisión del Mercado de las Telecomunicaciones, toliau – CMT) operatorių registre viešajam telekomunikacijų tinklui valdyti ir elektroninių ryšių (ypač radijo ir televizijos transliavimo) paslaugoms teikti.

(8)

Įmonė Radiodifusión pranešė, kad finansavimo schemos Kastilijoje-La Mančoje buvo paskirtos platformos operatoriams, kurie jau valdė tinklą, apimantį nacionalinę teritoriją. Tokiu būdu visi alternatyvieji tinklai (t. y. vietos tinklų operatoriai) į jas nebuvo įtraukti. Pasak įmonės Radiodifusión, ginčijama schema trukdo esamai konkurencijai vietos mastu ir potencialiai kompetencijai regioniniu bei nacionaliniu mastu.

(9)

Įmonė Radiodifusión taip pat tvirtino, kad didžioji dalis Kastilijos-La Mančos srities investicijų buvo panaudota ne jau esamiems analoginiams transliavimo centrams modernizuoti, o naujiems steigti. Įmonė Radiodifusión šį teiginį pagrindė palyginusi savivaldybių, kurios gavo investicijų, ir savivaldybių, kuriose yra analoginių transliavimo centrų, sąrašus. Apytiksliai 80 % savivaldybių, kurios gavo investicijų, neturėjo analoginio transliavimo centro prieš įdiegiant schemą. Įmonė Radiodifusión taip pat pabrėžė, kad antžeminio tinklo skaitmeninimas nereikalavo masinio naujų centrų kūrimo. Taigi jiems modernizuoti skirta lėšų suma buvo nepagrįstai didelė.

(10)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, įmonė Radiodifusión padarė išvadą, kad pagrindinis subsidijų tikslas buvo ne esamo tinklo skaitmeninimas, o modernesnio ir platesnio tinklo sukūrimas, kuris leistų tradiciniams operatoriams (ypač įmonėms TelecomCLM ir Abertis) aktyviau konkuruoti vietos transliuotojų ir mobiliosios televizijos ryšio perdavimo paslaugų rinkoje. Atsižvelgdama į aplinkybes, įmonė Radiodifusión mano. kad neįmanoma pagrįsti, kodėl nebuvo vykdoma atvira ir skaidri procedūra subsidijoms paskirstyti, kadangi bet kuris tinklo operatorius būtų galėjęs steigti naujus centrus. Todėl įmonė Radiodifusióntaip pat atkreipia dėmesį į tinklų operatorių rinkos iškraipymą.

(11)

Antras skundo pateikėjas yra įmonė SES Astra, palydovinės platformos operatorius. Įsteigtas 1985 m., tai buvo pirmasis privatus palydovinio ryšio operatorius Europoje. Įmonė Astra Europos ir užsienio klientams teikia plačią transliavimo ir plačiajuosčio ryšio sprendimų pasiūlą. Ji tiesiogiai transliuoja televizijos ir radijo programas milijonams gyventojų ir teikia interneto prieigos bei tinklo paslaugas viešojo sektoriaus ir privatiems vartotojams.

(12)

Įmonė Astra tvirtina, kad priemonė pažeidžia technologinio neutralumo principą, nes remia vien tik antžeminio transliavimo skaitmeninimą. Kad įrodytų, jog palydovinė platforma yra reali alternatyva, įmonė Astra mini Kantabrijos atvejį. 2008 m. sausio mėn. šios autonominės srities regioninė valdžia surengė konkursą skaitmeninės televizijos aprėpčiai plėsti visoje Kantabrijos teritorijoje ir pasirinko įmonę Astra, kad ši transliuotų nemokamus kanalus per savo platformą. Tačiau 2008 m. lapkričio mėn. regioninė valdžia šią sutartį nutraukė. Pasak įmonės Astra, valdžios institucijos nutraukė sutartį tik sužinojusios, kad centrinė valdžia ketina finansuoti analoginio antžeminio tinklo modernizavimą. Ir iš tiesų Kantabrijos valdžios institucijos 2008 m. lapkričio 7 d. raštu paaiškino, kad sutartis nutraukta dėl centrinės valdžios tuo laikotarpiu priimtų sprendimų skaitmeninės televizijos aprėpčiai visoje Ispanijos teritorijoje išplėsti (5). Taigi, kaip teigia skundo pateikėjas, iš Kantabrijos atvejo matyti, kad įmonė Astra pirmiau galėjo konkuruoti rinkoje ir kad dėl centrinės valdžios sprendimų ši konkurencija tapo nebeįmanoma.

2.1.2.   Atitinkamas sektorius

(13)

Klausimas susijęs su transliavimo sektoriumi. Tai sektorius, kurio įvairiuose transliavimo paslaugų produkcijos grandinės lygmenyse dalyvauja daug veikėjų.

(14)

Transliuotojai yra televizijos kanalų redaktoriai, kurie perka arba patys kuria televizijos turinį ir iš jo sudaro televizijos kanalus. Tada šie kanalai pateikiami visuomenei per įvairias platformas (pvz., palydovinę, skaitmeninės antžeminės televizijos, kabelinę, IPTV). Ispanijos teisės aktais nustatyta, kad transliavimo paslaugos yra viešosios paslaugos, todėl jas teikia tiek valstybei priklausantys (RTVE), tiek valstybės licencijas turintys privatūs transliuotojai (6). Šie nemokami (angl. free-to-air) kanalai rodomi žiūrovams be jokio mokesčio. Siekiant užtikrinti, kad gyventojai iš tiesų galėtų naudotis šia viešąja paslauga, įstatymais yra nustatyta būtina transliavimo aprėptis, kurios privalo laikytis tiek visuomeninis transliuotojas, tiek privatūs licencijas turintys veiklos vykdytojai. Todėl visuomeninių transliuotojų transliacijas žiūrėti turi turėti galimybę bent 98 %, o privačių – bent 96 % Ispanijos gyventojų. Nuosavo nacionalinio transliavimo tinklo neturintys Ispanijos nacionaliniai transliuotojai sudaro sutartis su platformų operatoriais, kad šie transliuotų jų turinį ir taip būtų įvykdyti reikalavimai dėl aprėpties.

(15)

Telekomunikacijų įrangos tiekėjai yra įvairioms platformoms statyti būtinos infrastruktūros ar prietaisų gamintojai ar įrengėjai.

(16)

Platformų operatoriai (arba tinklų operatoriai) yra privatūs ar valstybės kontroliuojami subjektai, kurie valdo transliuotojų sukurtų kanalų signalams perduoti ir transliuoti reikalingą infrastruktūrą. Iš pradžių vienintelė platforma televizijos pramonėje buvo analoginė antžeminė platforma. Vėliau, tobulėjant technologijai, rinkoje atsirado ir daugiau platformų, t. y. palydovinė platforma, kabelinė platforma ir visai neseniai IPTV (7), per kurią televizijos signalai perduodami plačiajuosčio ryšio priemonėmis.

(17)

Antžeminio transliavimo televizijos signalai iš televizijos studijos siunčiami į transliavimo centrą (angl. head-end), kuris paprastai priklauso tinklo operatoriui ir yra jo valdomas. Tada iš šio transliavimo centro signalai perduodami ir siunčiami į tinklo operatoriaus valdomus transliavimo centrus (pvz., bokštą). Kartais jie perduodami per palydovą. Galiausiai iš transliavimo centrų transliuojami signalai pasiekia žmonių namus. Skaitmeninant analoginį antžeminį tinklą būtina pakeisti antžeminius siųstuvus, tačiau kadangi skaitmeninių signalų spektras yra siauresnis nei analoginių ir naujajai technologijai reikalingas siauresnis tinklas, kai kuriais atvejais plečiant aprėptį taip pat yra būtina statyti naujus transliavimo centrus. Žiūrovui reikalingas priedėlis, kuris gali būti jau integruotas į televizorių.

(18)

Palydovinio transliavimo signalai siunčiami į transliavimo centrą (angl. head-end) ir iš jo perduodami į palydovą, iš kurio transliuojami į žmonių namus. Kitu atveju signalai gali būti siunčiami tiesiai į palydovą iš televizijos studijos, jei ji turi tam reikalingą įrangą. Žiūrovui reikalinga įranga – palydovinė antena ir priedėlis. Plečiant palydovinio transliavimo aprėptį regione reikia įdiegti antžeminę įrangą kliento namuose. Todėl transliavimui naudojant palydovinę platformą geografinė aprėptis galėtų pasiekti beveik 100 %, o aprėptis naudojant antžeminę platformą siekia apytiksliai 98 % Ispanijos teritorijos.

2.1.3.   Bendroji informacija

(19)

Tiriama priemonė turi būti įvertinta užbaigto ar šiuo metu vykstančio antžeminės, palydovinės ir kabelinės platformų transliavimo skaitmeninimo proceso kontekste. Skaitmenintas transliavimas yra pranašesnis už analoginį savo didesniu perdavimo pajėgumu efektyviau naudojant radijo spektrą. Tai ypač aktualu ribotą dažnių spektrą turintiems antžeminiams transliuotojams, konkuruojantiems su mobiliųjų telekomunikacijų įmonėmis dėl nepakankamo plačiajuosčio ryšio. Palydovinio transliavimo pranašumas yra tas, kad jam naudojama visai kita dažnių juosta ir dažnių tikrai netrūksta.

(20)

Analoginę televiziją pakeitus skaitmenine atlaisvinama nemažai aukštos kokybės radijo spektro – tai vadinamasis „skaitmeninis dividendas“, kurį bus galima panaudoti teikiant elektroninio ryšio paslaugas. Šis „skaitmeninis dividendas“ ir ypač 790–862 MHz dažniai (vadinamoji 800 MHz juosta) gali sustiprinti elektroninių ryšių pramonę, stipriai paskatinti konkurencingumą bei augimą ir būti labai įvairiais atžvilgiais naudingi visuomenei ir kultūrai (8).

(21)

Šį „skaitmeninį dividendą“ galima gauti arba pereinant nuo antžeminės prie kitokios platformos, arba analoginį antžeminį transliavimą keičiant skaitmeniniu. Taip pat galima rinktis mišrų sprendimą – suderinti įvairias platformas (9).

(22)

Vis dėlto antžeminio transliavimo atveju dažnių trūkumo problema išlieka net ir po skaitmeninimo. Netrukus po to, kai 2010 m. balandžio mėn. galutinai pereita nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, Ispanijos valdžia turėjo vietoj 800 MHz juostos transliuotojams skirti žemesnę dažnių juostą (10). Perkeliant transliuotojams skirtus skaitmeninės antžeminės televizijos tankintuvus prireikė papildomų išlaidų ir daugiau valstybės pagalbos, kurią Komisija šiuo metu tiria per pradėtą oficialią tyrimo procedūrą (11).

(23)

Kalbant apie televiziją, jos antžeminis skaitmeninis transliavimas ir toliau bus svarbi platforma netolimoje ateityje, tačiau gali būti, kad plačiajuosčio ryšio technologijos (tokios kaip naujos kartos prieigos (NKP) tinklai) taps svarbia alternatyva kaip dominuojanti transliavimo technologija. Tačiau tokių NKP tinklų geografinė aprėptis Ispanijoje kol kas nėra visuotinė.

(24)

Šiuo metu Ispanijoje veikia keturios transliavimo platformos: skaitmeninės antžeminės technologijos (DBV-T), palydovinė (DBV-S), kabelinė (DVB-C) ir IPTV. Skaitmeninė antžeminė televizija – pagrindinė nemokamų visuomeninių ir privačių Ispanijos televizijos kanalų platforma (12). Pagrindinis antžeminio tinklo operatorius yra įmonė Abertis, taip pat kontroliuojanti palydovinio ryšio operatorių Hispasat. Skaitmeninės antžeminės televizijos signalus taip pat perduoda keli vietos telekomunikacijų operatoriai, paprastai prisijungę prie nacionalinio įmonės Abertis tinklo. Pagrindinis Kastilijos-La Mančos operatorius yra įmonė TelecomCLM  (13). Mokami televizijos kanalai paprastai transliuojami per palydovinę bei kabelinę platformas ir IPTV. Pagrindiniai palydovinio ryšio operatoriai yra įmonės Astra ir Hispasat.

(25)

Pereidama nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos Ispanija, kaip aprašyta 2.2 skirsnyje, 2005–2008 m. priėmė antžeminio tinklo reguliavimo priemonių rinkinį. Visa Ispanijos teritorija padalyta į tris atskiras zonas:

i.

I zonoje, kurioje yra didžioji dalis Ispanijos gyventojų ir kurioje perėjimo prie skaitmeninės technologijos išlaidas padengė transliuotojai, privatūs transliuotojai dengia 96 %, o visuomeniniai – 98 % teritorijos. Kadangi transliuotojai padengė išlaidas, valstybės pagalbos I zonoje neprireikė;

ii.

II zona – mažiau urbanizuoti ir atokūs regionai, kuriuose gyvenantys 2,5 % šalies gyventojų anksčiau galėjo žiūrėti visuomeninius ir privačius kanalus per analoginę antžeminę televiziją. Tačiau kadangi pereinant prie skaitmeninės technologijos būtina modernizuoti veikiančius ir statyti naujus transliavimo centrus, prireikė nemažų investicijų į antžeminį tinklą. Privatiems transliuotojams teikti šias paslaugas II zonoje nebuvo pakankamai komerciškai naudinga, taigi jie atsisakė dengti skaitmeninimo išlaidas. Todėl Ispanijos valdžios institucijos sukūrė valstybės pagalbos schemą, kuri šiuo metu tiriama; ja siekta modernizuoti veikiančius ir statyti naujus transliavimo centrus. Šis procesas paprastai buvo vadinamas „skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtra“ (t. y. skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtra ten, kur tai nėra privaloma komerciniams transliuotojams);

iii.

III zonoje televizijos paslaugų per antžeminę platformą neįmanoma teikti dėl reljefo, todėl jos teikiamos per palydovinį ryšį. Nemokamus televizijos kanalus III zonoje transliuoja įmonė Hispasat. Kadangi televizijos paslaugos teikiamos per palydovinį ryšį, vartotojai patiria išlaidų įsigydami palydovines antenas ir priedėlius.

2.2.   PAGALBOS APRAŠYMAS

2.2.1.   Bendra priemonė

(26)

Tiriamos schemos pagrindas – sudėtinga Ispanijos centrinės valdžios institucijų nuo 2005 m. priimtų teisės aktų nuostatų sistema. Remdamosi šiomis nuostatomis valstybės pagalbą skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui II zonoje 2008–2009 m. teikė autonominės sritys ir savivaldybės. Savivaldybės pagalbos gavėjams lėšų skyrė iš centrinio biudžeto ir iš savo atitinkamų biudžetų. Be to, autonominės sritys nuo 2009 m. nuolat teikė pagalbą II zonoje esančių tinklų priežiūrai ir eksploatavimui.

(27)

Perėjimas prie skaitmeninės televizijos technologijos pradėtas reguliuoti 2005 m. birželio 14 d. priėmus Įstatymą 10/2005. Jame buvo nurodyta, kad reikia skatinti perėjimą nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės technologijos, o Vyriausybė buvo įpareigota šį perėjimą užtikrinti tinkamomis priemonėmis.

(28)

Po šio įgaliojimo Karaliaus dekretu 944/2005 Ministrų Taryba patvirtino Nacionalinį techninį planą, kuriame nustatyta data nutraukti analoginį transliavimą Ispanijoje (2010 m. balandžio 3 d.) (14).

(29)

Kalbant apie II ir III zonas, priėmus Nacionalinio techninio plano papildomą 12 nuostatą buvo numatyta galimybė vietos ir regioninės valdžios institucijoms išplėsti aprėptį iki 96–100 % gyventojų. Dėl to Techniniame plane daroma aiški nuoroda į skaitmeninę antžeminę televiziją ir nustatytos šešios sąlygos vietos valdžios institucijoms, norinčioms taip išplėsti aprėptį. Pagal e sąlygą vietos įrenginiai turi atitikti Skaitmeninės antžeminės televizijos techninį planą.

(30)

Vėliau 2007 m. rugsėjo 7 d. Ministrų Taryba patvirtino Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą (toliau – Perėjimo planas) (15), kuriuo įgyvendinamas Nacionalinis techninis planas. Perėjimo plane visa Ispanijos teritorija padalyta 90-iai techninio perėjimo prie skaitmeninės televizijos projektų (16) ir nustatytas galutinis kiekvieno projekto terminas, iki kurio reikia nutraukti analoginį transliavimą.

(31)

2008 m. vasario 29 d. Pramonės, energetikos ir turizmo ministerija (toliau – PETM) priėmė sprendimą modernizuoti telekomunikacijų infrastruktūras ir nustatyti finansavimo kriterijus bei paskirstyti lėšas veiksmams, kuriais siekiama kurti informacinę visuomenę pagal 2008 m. planą „Plan Avanza“ (17). Šiuo sprendimu dalis patvirtinto 558 mln. EUR biudžeto skirta plačiajuosčio ryšio plėtrai, kita dalis – televizijos skaitmeninimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose, kuriuose komerciniai transliuotojai nėra įpareigoti to daryti pagal įstatymus (18). Skaitmeninimas tokiose vietovėse paprastai vadintas „aprėpties plėtra“ ir vėliau įvykdytas pagal kelis priedus prie galiojančių bendrųjų susitarimų (19), pasirašytų PETM ir autonominių sričių nuo 2008 m. liepos iki lapkričio mėn. (2006 m. bendrųjų susitarimų priedai, paskelbti Ispanijos oficialiajame leidinyje kiekvienai autonominei sričiai atskirai). Daugelyje šių susitarimų aiškiai nurodyta, kad bus finansuojama skaitmeninė antžeminė technologija. Pagal šiuos susitarimus PETM pervedė lėšas autonominėms sritims, o šios įsipareigojo iš savo biudžetų padengti likusias atitinkamos veiklos išlaidas. Šiuose prieduose vietos valdžios institucijos taip pat įpareigotos laikytis Nacionalinio techninio plano papildomos 12 nuostatos reikalavimų.

(32)

2008 m. spalio 17 d. Ministrų Taryba taip pat sutiko skirti papildomą 8,72 mln. EUR sumą skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpčiai plėsti ir jai užbaigti pagal perėjimo prie skaitmeninės televizijos projektus, kuriuos numatyta įgyvendinti pirmoje 2009 m. pusėje, Perėjimo plano I etape. Šios lėšos skirtos po to, kai 2008 m. gruodžio mėn. PETM su autonominėmis sritimis pasirašė naujus bendruosius susitarimus (toliau – 2008 m. bendrieji susitarimai). Šių susitarimų, pagal kuriuos skirta minėtoji 8,72 mln. EUR lėšų suma, pavadinimas yra „Bendrasis Pramonės, turizmo ir prekybos ministerijos ir […] autonominės srities susitarimas dėl bendradarbiavimo rengiant Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą“. Juose išvardyta, kokia veikla bus finansuojama centrinės ir regioninės valdžios institucijų siekiant, kad skaitmeninės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų esamai analoginės televizijos aprėpčiai. Ši veikla susijusi su skaitmeninės antžeminės televizijos diegimu.

(33)

2009 m. gegužės 29 d. Ministrų Taryba patvirtino kriterijus dėl 52 mln. EUR skyrimo veiksmams, kuriais pereinama prie skaitmeninės antžeminės televizijos, siekiant finansuoti Perėjimo plano II ir III etapų projektų aprėpties plėtrą (20). Šiuo Ministrų Tarybos susitarimu patvirtintas tiesioginis ryšys su Perėjimo planu – nurodyta, kad „norint pasiekti Nacionaliniame perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plane nustatytą tikslą, t. y. kad skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų esamai analoginės antžeminės televizijos aprėpčiai, reikalinga finansinė valdžios institucijų parama“ ir kad „šio bendradarbiavimo eiga bus oficialiai patvirtinta Nacionaliniame perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plane nustatyta tvarka“.

(34)

Galiausiai 2009 m. spalio – gruodžio mėn. Ispanijos oficialiajame leidinyje paskelbti bendrųjų susitarimų (nurodytų 32 konstatuojamojoje dalyje) priedai, be kita ko, dėl Perėjimo plano II ir III etapų aprėpties plėtros finansavimo. Šiuose prieduose apibrėžiama, kaip reikėtų suprasti „aprėpties plėtros veiksmus“ ir daroma aiški nuoroda vien tik į antžeminę technologiją (nors ir nėra oficialiai nurodyta, kad kitoms technologijoms tai netaikoma) (21).

(35)

Po to, kai buvo paskelbti 2008 m. bendrieji susitarimai ir pirmiau aprašyti priedai (22), autonominių sričių valdžia ėmėsi vykdyti plėtrą. Valdžios institucijos arba pačios organizavo viešuosius konkursus, arba pavedė juos surengti privačioms įmonėms. Dėl dalies subsidijų buvo susitarta su PETM, taigi joms skirta lėšų iš centrinio biudžeto arba jas iš dalies finansavo pačios autonominės sritys. Tam tikrais atvejais autonominės sritys plėtrą vykdyti pavedė savivaldybėms.

2.2.2.   Pagalbos priemonės įgyvendinimas Kastilijoje-La Mančoje

(36)

Skirtingai nei didžioji dalis kitų autonominių sričių, Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos neorganizavo regioninių skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros konkursų. Panašu, kad taip buvo nuspręsta dėl laiko stokos, kadangi reikėjo modernizuoti daugiau kaip 400 transliavimo centrų (23). Vietoj jų PETM ėmėsi specialios 2008 m. gruodžio 2 d. Dekrete 347/2008 (toliau – Dekretas) nustatytos procedūros, kurios tikslas – atrinkti telekomunikacijų operatorius transliavimo centrams skaitmeninti.

(37)

Dekrete skaitmeninimui reikalingos lėšos paskirstytos tiesiogiai esamų (analoginių) transliavimo centrų savininkams. Dėl to nereikėjo atviro konkurso procedūros. PETM turėjo laikytis specialios procedūros: i) atlikti techninę analoginę aprėptį siūlančių centrų analizę; ii) atlikti skaitmeninės aprėpties, kurią norima pasiekti, analizę; iii) atrinkti transliavimo centrus, kurie atliks skaitmeninimą; iv) identifikuoti transliavimo centrų savininkus; v) pateikti pasiūlymus transliavimo centrų savininkams; vi) paskirti subsidijas.

(38)

Dekretas buvo įgyvendinamas kaip numatyta. Buvo tiesiogiai susisiekta su esamų transliavimo centrų savininkais. Jie buvo informuoti apie reikalavimus viešajam finansavimui gauti. Reikia išskirti tris skirtingas situacijas. Visų pirma, didžiąja dalimi atvejų, transliavimo centrai priklauso savivaldybėms, kurios yra atsakingos už jų eksploatavimą ir priežiūrą. Gavusios finansavimą iš JCCM pagal pateiktus techninius ir ekonominius pasiūlymus savivaldybės pirko skaitmeninę įrangą iš įmonių Abertis arba TelecomCLM ir su jomis pasirašė subrangos sutartis dėl įrangos diegimo, eksploatavimo ir priežiūros. Valdžios institucijos susisiekė tik su šiomis dviejomis įmonėmis ir tik jos pateikė techninius pasiūlymus pagalbai gauti. Pagal antrą situaciją (maždaug ketvirtadaliu atvejų) atrinkti centrai tiesiogiai priklauso įmonėms TelecomCLM arba Abertis. Šiais atvejais šioms dviems įmonėms buvo skirta pagalba jų įrangai modernizuoti. Galiausiai pagal trečią situaciją reikėjo steigti naujus transliavimo centrus. Nors buvo finansuojami viešosiomis lėšomis, dabar šie centrai priklauso įmonei TelecomCLM.

(39)

JCCM pasirašė 147 susitarimus su dviem operatoriais ir 475 susitarimus su savivaldybėmis. Maždaug 84 % susitarimuose minimų įrengimų buvo skaitmeninės antžeminės televizijos įranga ir 16 % – palydoviniai imtuvai namų ūkiuose. Palydoviniai imtuvai buvo pasirinkti siekiant užtikrinti skaitmeninės antžeminės televizijos kanalų aprėptį labai mažuose kaimuose. Tam JCCM nusprendė naudotis įmonės Hispasat palydovine platforma (24). Proceso pabaigoje informacija apie esamų centrų modernizavimą buvo paskelbta savivaldybių skelbimų lentose.

(40)

Komisija buvo informuota, kad iš viso transliavimo centrams modernizuoti buvo skirta maždaug 46 mln. EUR viešųjų lėšų, iš kurių 32,6 mln. EUR buvo skirta savivaldybėms, kurioms priklauso 355 transliavimo centrai (25). Susitarimuose tarp JCCM ir savivaldybių nurodyta, kad savivaldybės yra atsakingos už sutarties pasirašymą su pasirinktu operatoriumi, kuris rūpinsis diegimu ir priežiūros paslaugomis (26). Savivaldybės pasirinko skirtingas atrankos procedūras. Kai kurios išsiuntė raštus tiesiogiai įmonėms TelecomCLM ir Abertis, o kitos paskelbė informaciją savivaldybių skelbimų lentose ir taip pakvietė operatorius pateikti savo techninius pasiūlymus.

(41)

Pagal susitarimą JCCM moka už kiekvieno skaitmeninto transliavimo centro skaitmeninės įrangos įsigijimą, diegimą, eksploatavimą ir priežiūrą pirmus dvejus metus. Kadangi susitarimas neįpareigojo operatoriaus mokėti už eksploatavimą ir priežiūrą praėjus dvejiems metams, įmonė TelecomCLM perleido įrangą JCCM (27). Nuo tada JCCM buvo atsakinga už skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos eksploatavimą ir priežiūrą.

(42)

Komisija buvo informuota, kad iš 46 mln. EUR panaudotų viešųjų lėšų ne mažiau kaip 13,5 mln. EUR buvo perduota platformų operatoriams: 13,2 mln. EUR – įmonei TelecomCLM, kuriai priklauso 138 transliavimo centrai, ir maždaug 250 000 EUR – įmonei Abertis, kuriai priklauso 3 transliavimo centrai. Įmonės TelecomCLM ir Abertis skaitmenino savo centrus savo turima įranga. Kai kuriais atvejais įranga, naudota įmonės TelecomCLM retransliavimo centrams skaitmeninti, vis dar priklauso valdžios institucijoms. Tokiais atvejais operatorius neturi mokėti už minėtos įrangos naudojimą. Be to, bendra lėšų suma, investuota 2009–2011 m. skaitmenintų centrų eksploatavimui ir priežiūrai (tęstinė pagalba), sudarė ne mažiau kaip 6,5 mln. EUR.

(43)

Tačiau norint aprėpti visą išplėstą teritoriją, neužteko vien modernizuoti esamus centrus. Todėl panaudojus viešąsias lėšas buvo įrengta 20 naujų centrų. Valdžios institucijos neorganizavo atviro konkurso ir tiesiogiai susisiekusi su įmone TelecomCLM paprašė jos įvykdyti šią užduotį. Remiantis Komisijai pateikta informacija, naujų centrų statybai iš viso skirta 2,26 mln. EUR, iš kurių maždaug 751 000 EUR skirta šešių centrų, vėliau perleistų įmonei TelecomCLM, statybai. Likę 14 centrų ir toliau priklauso savivaldybėms.

(44)

Galiausiai, kaip nurodyta 39 konstatuojamojoje dalyje, ten, kur būtų pernelyg brangu statyti skaitmeninės antžeminės televizijos centrą, buvo pasinaudota palydoviniu ryšiu. Šiuo tikslu buvo pasirašyta 100 susitarimų dėl palydovinių imtuvų įrengimo konkrečiuose namų ūkiuose. Palydoviniai imtuvai yra palydovinio transliavimo tinklo dalis.

(45)

Procedūros rezultatas – 622 susitarimai, pasirašyti tarp valdžios institucijų ir savivaldybių bei minėtų operatorių. Remiantis Komisijai pateikta informacija, investicijos buvo paskirstytos, kaip nurodyta:

(Mln. EUR)

 

Transliavimo centrų modernizavimas

Nauji transliavimo centrai

Savivaldybių infrastruktūros modernizavimas (28)

Eksploatavimas ir priežiūra (29)

TelecomCLM

13,2

2,26

32,6

Nenustatyta

Abertis

0,25

Nenustatyta

Iš viso

13,45

2,26

32,6

Ne mažiau kaip 6,5

2.3.   PAGRINDAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(46)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad aprašytoji priemonė iš pažiūros atitinka visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijus, todėl ją galima laikyti valstybės pagalba. Panašu, kad ginčijama priemonė yra palankesnė antžeminės platformos operatoriams ir taip pažeidžia technologinio neutralumo principą (30). Be to, panašu, kad ginčijama priemonė diskriminuoja platformos operatorius, teikiančius paslaugas regioniniams ir vietos antžeminiams transliuotojams, o tai suteiktų privalumą nacionalinių platformų transliuotojams ir operatoriams.

(47)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad schema galėjo būti potencialaus ar realaus konkurencijos tarp palydovinių platformų ir tarp pačių antžeminių platformų iškraipymo priežastis. Komisija nematė pagrindo, kodėl tokios priemonės galėtų būti suderinamos su vidaus rinka, nes nebuvo panašu, kad būtų galima taikyti kokią nors išimtį.

(48)

Daugiau faktinės informacijos rasite Sprendime pradėti procedūrą, kurį reikėtų laikyti neatsiejama šio Sprendimo dalimi.

3.   ISPANIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

3.1.   BENDROSIOS PASTABOS

(49)

Atsakydamos į Sprendimą pradėti procedūrą Ispanija ir autonominė Kastilijos-La Mančos sritis pateikė įvairių argumentų, kuriuos galima suskirstyti į dvi bendras grupes. Pirma, Ispanijos valdžios institucijų teigimu, pagalbos gavėjams nebuvo suteikta jokio pranašumo. Antra, net jeigu vis dėlto būtų laikoma, kad valstybės pagalba buvo suteikta, ji būtų suderinama su vidaus rinka (31). Šie argumentai apibendrinti toliau.

3.2.   PAGALBOS NEBUVIMAS

3.2.1.   Nesuteikta jokio pranašumo

(50)

Kastilijos-La Mančos valdžios institucijų teigimu, tiriama priemonė nėra valstybės pagalbos dalis ir nesuteikia pranašumo įmonėms. Lėšos tiesiogiai pervedamos iš valstybinių Ispanijos bei autonominių sričių fondų pagalbos gavėjams, veikiantiems pagal savo oficialias kompetencijas arba kaip viešojo sektoriaus institucija (32). Ginčijamos subsidijos buvo panaudotos 141 esamam analoginiam transliavimo centrui skaitmeninti ir šešiems naujiems centrams įrengti. Transliavimo centrų skaitmeninimas buvo vykdomas atlikus išsamų techninės ataskaitos, kurią pateikė tuos centrus valdantys operatoriai, vertinimą. Susitarimai su centrų savininkais buvo pasirašyti tik tų techninių ataskaitų pagrindu (33). Atsižvelgiant į tai, kad taip pat buvo paskelbtos savivaldybių skelbimų lentose (žr. 39 konstatuojamąją dalį), šios derybos turi būti laikomos atviromis, skaidriomis ir nediskriminuojančiomis.

(51)

Nacionalinės valdžios institucijos teigia, kad platformos operatoriams gavus viešąjį finansavimą, šis finansavimas buvo skirtas išimtinai tik savivaldybėms priklausančios elektroninės transliavimo įrangos eksploatavimui ir priežiūrai. Savivaldybės veikė tik kaip tų centrų modernizavimui ir pritaikymui reikalingos techninės įrangos tiekėjai bei įrengėjai, bet ne kaip platformos operatoriai (34). Paslaugų tiekimas II zonoje po viešojo finansavimo yra skirtas užtikrinti antžeminės televizijos signalo perdavimą kaip esminę viešąją paslaugą.

(52)

Savo tinklų skaitmeninimui atlikti 475 savivaldybės užsakė technines ataskaitas, kurias dažnu atveju rengė platformos operatoriai. Šiuo atveju operatoriams taip pat nebuvo suteikta ekonominio pranašumo.

(53)

Nacionalinių valdžios institucijų teigimu, įmonėms TelecomCLM ir Abertis Telecom priklausantys skaitmeninti transliavimo centrai egzistavo prieš skiriant ginčijamas subsidijas o tai reiškia, kad šios subsidijos nebuvo panaudotos nei vieno iš dviejų tinklo operatorių, įtrauktų į skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtrą II Kastilijos-La Mančos zonoje, tinklui išplėsti.

(54)

Įmonėms TelecomCLM ir Abertis viešasis finansavimas buvo skirtas jų 141 transliavimo centrui skaitmeninti. Nacionalinės valdžios institucijos pažymi, kad taip buvo tik tuose regionuose, kuriuose pačioms savivaldybėms nepriklausė transliavimo centrai arba skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtrai tinkami retransliuotojai. Tačiau nacionalinės valdžios institucijos teigia, kad šios investicijos nesuteikė įmonėms TelecomCLM ir Abertis konkurencinio pranašumo gretimose rinkose, tokiose kaip vietos televizijos arba Digital Video Broadcasting (DV-BH) rinkos. Įmonės TelecomCLM centrų skaitmeninimas šiai įmonei nesuteikė galimybės teikti paslaugų transliuotojams regioniniu mastu ir neišplėtė jos tinklo tiek, kad ji galėtų teikti naujas paslaugas.

(55)

II zonos trijų rūšių transliavimo centrų skaitmeninimo procese dalyvavę tinklo operatoriai negavo ekonominio pranašumo. Visuose trijų rūšių centruose operatoriai teikė paslaugas (tokias kaip skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos tiekimas, diegimas ir eksploatavimas bei priežiūra) rinkos kaina.

3.2.2.   Konkurencija ir prekyba nebuvo iškraipyta

(56)

Konkurencija ir prekyba nebuvo iškraipyta. Bet kuris telekomunikacijų operatorius, įrašytas į Telekomunikacijų rinkos komisijos (Comisión del Mercado de las Telecomunicaciones, CMT) registrą, gali veikti kaip savivaldybių subrangovas ir dėl to pagal Dekretą 347/2008 gali teikti paraiškas subsidijoms gauti. Tai taip pat liečia palydovinius, kabelinius ir televizijos operatorius, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia nacionaliniu, regioniniu ar vietos mastu.

(57)

Nacionalinių valdžios institucijų teigimu, tirtas atrankos procesas buvo skaidrus ir buvo atliktas laikantis tiek Ispanijos, tiek ES viešųjų pirkimų įstatymų. Regioninės valdžios institucijos viešai paskelbė apie subsidijas. Visos antžeminės skaitmeninės televizijos plėtros procedūros buvo skelbiamos savivaldybių skelbimų lentose, o pagrindiniai regiono tinklo operatoriai, t. y. įmonės TelecomCLM ir Abertis Telecom, buvo informuoti raštu.

(58)

Todėl savivaldybėms suteiktos subsidijos nesustiprino vienos rūšies tinklo operatorių konkurencinės pozicijos prieš kitus operatorius konkurentus. Pagrindinės pagalbos gavėjos yra savivaldybės, o tinklo operatoriai tėra transliavimo įrangos bei priežiūros paslaugų tiekėjai ne ilgiau kaip dvejus metus. Nebuvo susisiekta su įmone Radiodifusión, nes tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kad ši įmonė būtų turėjusi nors vieną transliavimo centrą regione.

(59)

Kita vertus, Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos teigia, kad prieš paskelbiant Dekretą 347/2008 kruopščiai išnagrinėjo palydovinės platformos sprendimą kaip variantą skaitmeninei aprėpčiai plėsti. Buvo atliktas vidinis tyrimas (35), kuriuo lygintos dvi plėtrai skirtos technologijos – skaitmeninė antžeminė televizija ir palydovinė televizija. Tyrime buvo atkreiptas dėmesys į kriterijus, pagal kuriuos buvo skirstomos subsidijos II zonos skaitmeninio signalo aprėpčiai. Tai apima reikalavimą, kad perėjimas turi būti įvykdytas be papildomų mokesčių ar kitų nepatogumų piliečiams ir turi būti naudojama esama infrastruktūra.

(60)

Tyrime buvo padaryta išvada, kad per 10 metų skaitmeninės antžeminės televizijos sprendimas kainuotų maždaug nuo 15,2 iki 17,3 mln. EUR, o palydovinė technologija kainuotų daugiau kaip 47 mln. EUR.

(61)

Tyrime buvo pateikta įvairių rekomendacijų dėl tinkamiausių metodų skaitmeninės antžeminės televizijos signalo aprėpčiai išplėsti tose Kastilijos-La Mančos vietovėse, kurios nėra įtrauktos į regioninių ir nacionalinių transliuotojų oficialios aprėpties planus. Taip pat jame buvo įvertintos visos palydovinio skaitmeninės aprėpties plėtros sprendimo pasekmės. Buvo prieita prie išvados, kad palydovinė technologija pareikalautų nuo trijų iki šešių kartų didesnių investicijų negu antžeminė. Šis išlaidų skirtumas atsiranda tiesiogiai iš išlaidų, susijusių su palydovinės transliavimo įrangos nuoma, nepriklausomai nuo palydovinio priedėlio kainos. Taigi galima pagrįstai daryti išvadą, kad visa antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugų plėtra Kastilijos-La Mančos gyventojams turėtų būti vykdoma naudojant skaitmeninės antžeminės televizijos technologiją (36).

(62)

Be to, Ispanijos valdžia pristatė 2007 m. liepą PETM atliktą vidinį tyrimą apie bendrų skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų tiekimo naudojant skaitmeninę antžeminę televiziją arba palydovą pelningumą. Valdžios institucijų nuomone, tyrime atsižvelgta į realius skaitmeninės antžeminės televizijos ir palydovinius įkainius. Abu tyrimai plačiau aptarti 5.3.2.2 skirsnyje.

(63)

JCCM teigia, kad priimdama sprendimą dėl skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtros II Kastilijos-La Mančos zonoje, atsižvelgė tik į techninio bei ekonominio efektyvumo kriterijus. Bet kuris tinklo operatorius (antžeminis, palydovinis, kabelinis ir kt.) galėjo pateikti techninį pasiūlymą, nes vienintelis reikalavimas buvo būti įregistruotam CMT registre (37). Todėl sprendimas atitiko technologinio neutralumo principą. Tai taip pat patvirtina faktas, kad tam tikrais konkrečiais atvejais JCCM pasirinko palydovinę platformą, iki tol naudotą įmonės Abertis, griežtai remdamasi kainų analizės kriterijais (38).

(64)

Kalbant apie įtariamą vietos operatorių diskriminavimą, JCCM pripažįsta, kad pagal Dekreto 4 straipsnį transliuotojai (nepriklausomai nuo to, ar jie veikia nacionaliniu, regioniniu ar vietos mastu) negali būti subsidijų gavėjai (39). Tačiau pagal Dekretą tinklo operatoriai į šią grupę nepatenka.

(65)

Nepaisant to, pasak Ispanijos valdžios institucijų, įmonė Radiodifusión galėjo lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti tinklo operatoriai dalyvauti skaitmeninant vieną iš savo centrų, jau perduodančių analoginės visuomeninės nacionalinės ar regioninės televizijos signalą. Tam įmonė Radiodifusión galėjo pasirašyti susitarimą su JCCM arba galėjo pateikti pasiūlymą savivaldybei kaip telekomunikacijų operatorius, įrašytas į CMT operatorių registrą.

3.2.3.   Skundo pateikėjo Radiodifusión teisinis pagrindas būti ieškovu ir Kastilijos-La Mančos tinklo operatorių pareigų nevykdymas

(66)

Pasak JCCM, įmonė Radiodifusión CMT operatorių registre yra įrašyta kaip telekomunikacijų operatorius, teikiantis šias paslaugas: „Antžeminis tinklas; radijo ir televizijos transliavimo paslaugų teikimas.“ Tačiau pabrėžtina, kad neužtenka būti įtrauktam į šį registrą norint atitikti Kastilijos-La Mančos telekomunikacijų operatoriams keliamus reikalavimus, nurodytus Kastilijos-La Mančos Įstatyme Nr. 8/2001. Tai ypač aktualu kalbant apie radijo operatoriams keliamą reikalavimą „pateikti Tinklo diegimo teritorinį planą, kuriuo atsižvelgiama į jau esamas stacionarines stotis bei numatytus įrengimo planus ir viso tinklo vystymą“. Iki šiol JCCM nėra žinoma, kad įmonė Radiodifusión būtų pateikusi kokį nors Teritorinį planą. Be to, nėra žinoma, kad įmonė Radiodifusión dalintųsi infrastruktūromis su kitais operatoriais. Apskritai JCCM teigia, kad įmonės Radiodifusión teiginys, esą jai priklauso 60 % Kastilijos-La Mančos aprėpties, nėra pagrįstas (40).

(67)

Be to, JCCM pažymi, kad yra viena įmonė iš tos pačios akcininkų grupės kaip ir įmonė Radiodifusión, kuriai pateikta keletas šiuo metu nagrinėjamų ieškinių. Įmonės pavadinimas – INGEST, Infraestructuras y Gestión 2002, S.L. (toliau – įmonė INGEST). Visuose pateiktuose ieškiniuose įmonė INGEST yra kaltinama nelegaliu radijo spektro, rezervuoto nacionalinei skaitmeninei antžeminei televizijai, naudojimu vietos televizijų signalams transliuoti. Be to, įmonė Radiodifusión neturi leidimo retransliuoti Kastilijos-La Mančos radijo ir televizijos (Radio-Televisión de Castilla-La Mancha, toliau – RTV C-LM) skaitmeninės antžeminės televizijos signalo.

3.2.4.   Eksploatavimas ir priežiūra

(68)

JCCM teigimu, nei įmonė TelecomCLM, nei įmonė Abertis Telecom nėra ginčijamų priemonių, kurios skirtos su savivaldybių antžeminių centrų eksploatavimu ir priežiūra susijusioms periodinėms išlaidoms padengti, gavėjai. Susitarimų tikslas yra „finansuoti infrastruktūrą, reikalingą įmonių, turinčių leidimą teikti pagrindines televizijos paslaugas, signalo aprėpčiai plėsti ir signalui transliuoti“. Todėl finansavimas skiriamas tik tokių dalių kaip radijo įranga ir antenos įsigijimui ir diegimui bei konstrukcinėms dalims. II zonoje išlaidas dengia savivaldybės, kurioms priklauso tie centrai. Numatomos eksploatavimo ir priežiūros išlaidos per pirmus dvejus metus 516 centrų iš viso siekia 6,5 mln. EUR. Atitinkamai šios išlaidos per penkerius metus 2010–2015 m. periodu siektų maždaug 15 mln. EUR 516 centrų (vidutiniškai 29 000 EUR centrui).

3.2.5.   Išimtis pagal „bendrosios infrastruktūros“ argumentą

(69)

JCCM teigimu, skaitmeninti transliavimo centrai (tiek priklausantys savivaldybėms, tiek tinklo operatoriams) gali būti laikomi „bendrąja infrastruktūra“, t. y. infrastruktūra, atvira visiems potencialiems vartotojams vienodomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis. Todėl skaitmeninta infrastruktūra suteikia galimybę perduoti skaitmeninės antžeminės televizijos signalą visiems Kastilijos-La Mančos II zonos vartotojams vienodomis sąlygomis, kai nebebus transliuojama analoginė televizija.

3.2.6.   Išimtis pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą

(70)

JCCM teigia, kad viešųjų lėšų paskirstymas, apie kurį kalbama, atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą (REIP) remiantis rinkos kainų lyginamąja analize. Už konkrečias paslaugas įmonei TelecomCLM buvo sumokėta rinkos kainomis.

(71)

Palyginus realų finansavimą ir sumą, kurią būtų turėjęs sumokėti privatus investuotojas už tokios pačios rūšies paslaugas normaliomis sąlygomis, JCCM priėjo išvadą, kad susitarimai buvo pagrįsti objektyviais prekybiniais kriterijais. Todėl tinklų operatoriai nebuvo privilegijuoti lyginant su tuo, ką jie būtų gavę normaliomis rinkos sąlygomis. Taigi jie negavo atrankinio pranašumo.

3.2.7.   Išimtis pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą

(72)

JCCM remiasi Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktu ir teigia, kad ši sąlyga gali būti taikoma II zonoje, kuri nesulaukė komercinio transliuotojų ir tinklo operatorių dėmesio. Teikdamos skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugas ir sudariusios sutartis su subrangovais dėl skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos įsigijimo, diegimo ir eksploatavimo bei priežiūros, savivaldybės užpildė rinkoje esantį plyšį ir taip pagerino II zonos gyventojų gyvenimo sąlygas bei bendrą Kastilijos-La Mančos srities ekonomiką.

3.2.8.   Įmonė Abertis kaip tinklo operatorius

(73)

JCCM nesutinka su įmonės Abertis argumentu, kad ši įmonė neturėtų būti laikoma II zonos tinklo operatoriumi. JCCM pabrėžia, kad įmonė Abertis pasirašė susitarimus su JCCM dėl skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtros įgyvendinimo pagal Dekretą 347/2008 (41). Be to, įmonės Abertis ir TelecomCLM turi būti laikomos aktyviais tinklo operatoriais II zonoje, nes įmonės Albertis atveju egzistuoja oficialūs RTVE ir (arba) Tele5 analoginės televizijos transliavimo centrai, o įmonės TelecomCLM atveju – oficialūs CMT analoginės televizijos transliavimo centrai.

(74)

Didele dalimi atvejų skaitmeninta savivaldybių įranga yra centruose, kurie priklauso įmonėms Abertis arba TelecomCLM. Tokiais atvejais skaitmeninės antžeminės televizijos įranga priklauso atitinkamoms savivaldybėms. Įmonė Abertis teigia, kad kadangi nėra tinklo operatorius II zonoje, ji negali būti laikoma tiesiogine ginčijamų subsidijų gavėja, nes „įranga yra įmonės TelecomCLM bei kitų vietos operatorių nuosavybė ir yra jų eksploatuojama“ (42). JCCM šį teiginį laiko klaidingu.

4.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

4.1.   ĮMONĖS RADIODIFUSIÓN DIGITAL SL PASTABOS

(75)

Savo atsakyme į Komisijos sprendimą pradėti procedūrą įmonė Radiodifusión pastebi, kad Ispanijos valdžios institucijos pagalbos gavėjams oficialiai nepavedė visuotinės ekonominės svarbos užduoties. Be to, pagalbos suma vienam centrui atrodo pernelyg didelė, jeigu būtų taikoma tik esamiems centrams, kaip patvirtino Ispanijos valdžios institucijos. Įmonės Radiodifusión nuomone, pagalba buvo panaudota daugiausiai naujų transliavimo centrų visoje Kastilijoje-La Mančoje steigimui ir neteisėtai pagalbai paslėpti.

(76)

Įmonė Radiodifusión tvirtina, kad Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos suteikė pagalbą be konkurso ir kad lėšų paskirstymas buvo atrankinis, nes neįtraukė platformų, naudojančių kitas technologijas (tokias kaip kabelinis ar palydovinis ryšys).

(77)

Pasak įmonės Radiodifusión, įmonei TelecomCLM suteiktas akivaizdus pranašumas dėl ginčijamų priemonių. Ši įmonė buvo atrinkta tiesiogiai regioninių valdžios institucijų be konkurencinės atrankos ir todėl galėjo ženkliai išplėsti savo tinklo geografinę aprėptį tose zonose, kuriose kitaip niekas nebūtų investavęs. Įmonė TelecomCLM taip pat pasipelnė iš nepakankamos kontrolinės priežiūros, kadangi nėra jokio kontrolės reikalavimo, kuris nurodytų suteikti priėjimą prie neseniai įrengto ar modernizuoto tinklo. Įmonė Radiodifusión atkreipia dėmesį, kad Dekrete 347/2008 pabrėžta, jog valstybės pagalbos tikslas yra steigti naujus transliavimo centrus, o ne modernizuoti jau esamus.

(78)

Įmonės Radiodifusión nuomone, pagalba sustiprina tradicinius operatorius vieninteliame rinkos segmente, kuriame yra įmanoma konkurencija. Ypač įmonė Abertis tariamai galėjo sustiprinti savo monopolinę poziciją ir išties panaudoti viešasias lėšas naujam tankesniam tinklui sukurti, kad ateityje galėtų konkuruoti naujose rinkose.

(79)

Įmonė Radiodifusión yra įsitikinusi, kad tiriama valstybės pagalba nėra proporcinga. Kad pagalba atitiktų proporcingumo reikalavimą, ją reikėtų teikti tik atokiuose žemės ūkio regionuose ir ji turėtų būti vienodai naudinga visiems tinklų operatoriams, šiuo tikslu taikant veiksmingos prieigos sąlygas.

(80)

Savo 2011 m. rugsėjo 27 d. atsakyme į Komisijos prašymą suteikti informacijos su teisiniu pagrindu būti ieškovu susijusiais klausimais, kuriuos pateikė Ispanija, įmonė Radiodifusión pareiškė, kad jos pagrindinė veikla yra teikti paslaugas vietos garso ir vaizdo transliuotojams. Ji pateikė savo naudojamos įrangos sąrašą 18 Kastilijos-La Mančos savivaldybių. Tačiau pasak įmonės Radiodifusión, tą pačią įrangą būtų galima naudoti transliuojant nacionaliniu ir regioniniu mastu ir todėl ją būtų buvę galima panaudoti, jei būtų buvusi galimybė konkuruoti dėl pagalbos.

4.2.   ĮMONĖS ASTRA PASTABOS

(81)

Įmonė Astra mano, kad tiesiogiai pasirinkus antžeminę platformą, priemonė, į kurią įeina teikiama pagalba eksploatavimui ir priežiūrai, pažeidžia technologinio neutralumo principą. Įmonė Astra pabrėžia, kad transliavimas II zonoje naudojant palydovinį ryšį būtų buvęs pigesnis negu naudojant skaitmeninę antžeminę televiziją (43) – tai akivaizdžiai įrodo įmonės Astra pasisekimas Kantabrijos konkurse. Turint omenyje jo svarbią masto ekonomiją, palydovinis sprendimas būtų netgi leidęs sutaupyti, jei skirtingi regionai būtų kartu rinkęsi platformą II zonoje. Netgi jei dėl konstitucinių priežasčių Ispanijos valdžia nebūtų galėjusi reikalauti, kad būtų vykdomas tarpregioninis bendradarbiavimas norint gauti lėšas, regionai galėjo tuo pasirūpinti patys. Tik taip regioninė valdžia galėjo garantuoti, kad bus pasirinktas labiausiai mokesčių mokėtojams apsimokantis sprendimas.

(82)

Pasak įmonės Astra, lyginant skirtingas platformas, be tiesioginių diegimo išlaidų taip pat reikėjo įvertinti kitus teigiamus rezultatus, kuriuos būtų turėjęs palydovinio ryšio sprendimas. Perėjimo procesas būtų buvęs žymiai paprastesnis ir pigesnis. Televizijos auditorijai vienu metu vykstančio perėjimo periodas būtų buvęs naudingas, o jo metu jie būtų galėję matyti kanalus tiek per palydovinį ryšį, tiek per antžeminį. Turint omenyje antžeminio tinklo dažnių juostos pločio trūkumą ir būtinybę jos dalį atlaisvinti ateities telekomunikacijos paslaugoms, antžeminio tinklo atveju atsiras naujų išlaidų namų ūkiams ir transliuotojams. Būsimi dažnių juostos pločio pokyčiai pareikalaus, kad II zonos gyventojai pritaikytų savo antenas. Transliuotojams teks susidurti su didesnėmis išlaidomis kitais periodais. Šių išlaidų nebūtų, jeigu būtų buvusi pasirinkta palydovinė technologija.

(83)

Įmonė Astra tvirtina, kad tinklo operatoriai dėl priemonės negavo pranašumo. Tinklo skaitmeninimas ypač palankus transliuotojams skirtam įmonės Abertis komerciniam pasiūlymui, nes pagal jį skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas pasieks beveik 100 % gyventojų be papildomų išlaidų.

(84)

Kalbant apie konkurencijos iškraipymą, įmonė Astra mano, kad palydovinė ir antžeminė platformos priklauso tai pačiai rinkai. Nėra didelio skirtumo, ar transliuojami mokami, ar nemokami televizijos kanalai, bent jau kalbant apie platformų konkurenciją. Jau yra įvairių mokamų kanalų, kurie transliuoja savo signalą per skaitmeninės antžeminės televizijos platformą ir, išskyrus vieną, taip pat per palydovinį ryšį.

(85)

Kalbant apie galimus pranašumus palydovinėms platformoms, įmonė Astra ypač atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti prieigos ir šifravimo sąlygas. Intelektinės nuosavybės teisių apsauga palydoviniams nemokamų kanalų transliuotojams nekeltų problemų. Ši technologija jau naudojama didelėje dalyje mokamų palydovinės platformos kanalų. Be to, pasiūlytam sprendimui nustatyti sąlyginę prieigą Kantabrijos regione pritarė Kantabrijos valdžios institucijos, turinčios galią spręsti, kuriems vartotojams suteikti galimybę naudotis tokia paslauga.

4.3.   ĮMONĖS ABERTIS PASTABOS

4.3.1.   Valstybės pagalbos buvimas

(86)

Įmonės Abertis nuomone, aprėpčiai II zonoje išplėsti skirta ginčijama priemonė nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 1 skyriaus 107 straipsnį.

(87)

Pirma, tiriami pervedimai buvo centrinės valdžios institucijų pervedimai, skirti modernizuoti transliavimo centrus, kurie arba tiesiogiai priklauso valdžios institucijoms, arba valdžios institucijoms priklauso teisės jais naudotis. Taigi viešosios lėšos nebuvo pervestos jokiai įmonei, o liko valdžios institucijų rankose.

(88)

Antra, įmonė Abertis pabrėžia, kad tinklų operatoriai negavo naudos iš ginčijamų priemonių. Įmonė Abertis negali būti laikoma pagalbos gavėja, kadangi ji nėra tinklo operatorius II zonoje ir nesinaudoja tinklu, kuriuo buvo pasinaudota skaitmeninei antžeminei televizijai plėsti Kastilijoje-La Mančoje. Įrangą, apie kurią kalbama, valdo ir ja naudojasi įmonė TelecomCLM.

(89)

Trečia, kalbant apie tai, kas liečia technologinį neutralumą, įmonė Abertis pabrėžia, kad priemonė, kuriai pireštaraujama, neapsunkina konkurencijos tarp platformų, nes nežymus skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties padidėjimas II zonoje neturi jokios ekonominės įtakos I zonoje. Be to, II zonos skaitmeninimas nekeičia kainos, kurią įmonė Abertis gali imti už savo transliavimo paslaugas. Iš tiesų įmonės Abertis kainos yra reguliuojamos ir paremtos įmonės kapitalu ir eksploatavimo išlaidomis. Kalbant apie įmonę TelecomCLM, įrengimai buvo perleisti Kastilijos-La Mančos autonominei sričiai. Kastilijos-La Mančos sritis taip pat valdo regioninį tinklo operatorių TelecomCLM.

(90)

Ketvirta, ginčijama priemonė nėra naudinga transliuotojams, nes nepadidino jų pajamų atlikus II zonos skaitmeninimą. Telekomunikacijų įrangos tiekėjai taip pat negali būti laikomi netiesioginiais priemonės gavėjais, kadangi konkurencinė telekomunikacijų įrangos rinkos struktūra nebuvo paveikta nei iškreipta vien dėl prie skaitmeninės technologijos analoginiams transliavimo centrams pritaikyti skirtos įrangos įsigijimo.

(91)

Penkta, įmonė Abertis mano, kad ginčijama priemonė neturėjo jokios pastebimos įtakos konkurencijai tarp tinklo operatorių. NET jeigu įmonė Radiodifusión būtų gavusi naudos iš priemonės, ji nebūtų galėjusi konkuruoti su įmone Abertis nacionaliniu lygmeniu, kadangi įmonės Radiodifusión valdomi centrai nėra tinkami naudoti kaip centrai I zonoje (taip yra su bet kuriuo centru II zonoje).

(92)

Šešta, jei būtų laikoma, kad ši priemonė yra valstybės pagalba, įmonės Abertis nuomone, tai būtų esama pagalba. II zonoje diegti transliavimo tinklus pradėta 1982 m., kai transliavimo sektorius dar nebuvo liberalizuotas. Tuo metu Ispanijos valstybė antžeminio transliavimo rinkoje turėjo įstatymų nustatytą monopolį. Dabar viešosios lėšos naudojamos II zonoje dar iki šio sektoriaus liberalizavimo veikusių vietinių tinklų įrengimui, priežiūrai ir eksploatavimui finansuoti. Todėl tiriama priemonė yra esama tęstinė valstybės pagalba.

(93)

Kalbant apie suderinamumą su 106 straipsnio 2 dalimi, įmonė Abertis atkreipia dėmesį, kad nėra tikėtina, kad įmonė TelecomCLM ir kiti vietos tinklų operatoriai perkoptų vidutines metines 100 mln. EUR apyvartos ribas prieš mokesčius per dvejus veiklos metus iki tų metų, kai buvo priskirta visuotinės ekonominės svarbos paslauga (VESP) ir metinė kompensacija už 30 mln. EUR paslaugas, apie kurias kalbama.

(94)

Be to, bet kokia galima pagalba būtų suderinama su Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu. Ispanijos valdžios institucijos savo priemonėmis siekia, kad Ispanijoje būtų greičiau pereita prie skaitmeninės televizijos, o tai pripažinta bendrus interesus atitinkančiu tikslu. Pagalba buvo tinkama priemonė, nes skaitmeninės antžeminės televizijos technologija yra tinkamesnė aprėpčiai plėsti (44). Taip yra ne tik dėl ekonominių priežasčių – įmonė Abertis taip pat pažymi, kad transliuotojai vengia naudotis palydovinėmis platformomis dėl suvaržymų, su kuriais susiduria įgydami teises į savo nemokamų programų turinį. Daugeliu atvejų jie teįgyja teisę transliuoti šį turinį per konkrečią, t. y. skaitmeninės antžeminės televizijos, platformą, nes naudojant šią technologiją galima tikslingai transliuoti apibrėžtoje geografinėje teritorijoje. Be to, priemonės yra proporcingos, nes jomis padengiamos tik būtiniausios išlaidos, patirtos II zonoje pereinant nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos paslaugų.

4.4.   TRANSLIUOTOJŲ PASTABOS

(95)

Transliuotojai teigia, kad šios priemonės negalima laikyti valstybės pagalba, nes finansinio pranašumo dėl jos neįgijo jokia įmonė ir tikrai ne transliuotojai. Taikant šias priemones transliuotojų žiūrovų auditorija nepadidėjo nuo tada, kai jie transliavo analoginiu formatu. Be to, išplėstos aprėpties teritorijų, t. y. žemės ūkio, atokių ir retai apgyvendintų regionų, gyventojai nedaro poveikio reklamos rinkai ir dėl to nėra tikslinė transliuotojų auditorija. Tokiomis aplinkybėmis privatūs operatoriai reklamos kainų dėl šios plėtros nepadidino.

(96)

Transliuotojai taip pat pareiškė, kad nenorėtų pereiti prie palydovinės platformos, kurioje jų programoms tektų konkuruoti su šimtais kitų televizijos kanalų. Antžeminė platforma yra pranašesnė dėl jos riboto pajėgumo, kuris komerciniams nemokamos televizijos transliuotojams reiškia mažesnę konkurenciją. Taip pat jie pabrėžė, kad paprastai perka turinį tik konkrečiai platformai, šiuo atveju – antžeminei. Taip yra todėl, kad antžeminis – kitaip nei palydovinis – transliavimas turi užtikrintas geografines ribas.

(97)

Transliuotojai taip pat tvirtino, kad po Kantabrijos sutarties pasirašymo su įmone Astra jie pranešė Kantabrijos valdžios institucijoms, kad prieštarauja palydoviniam transliavimui, nes yra įgiję teises transliuoti turinį tik per antžeminę platformą.

5.   TEISINIS VERTINIMAS

5.1.   PAGALBOS TEISINIS PAGRINDAS

(98)

Kaip išsamiai aprašyta 2.2 skirsnio 26–44 konstatuojamosiose dalyse ir detaliai paaiškinta Sprendime byloje SA.28599 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos Ispanijoje (45), perėjimo prie skaitmeninės televizijos teisinę sistemą Ispanijoje sudaro sudėtingas įvairių centrinės ir autonominių sričių bei vietos valdžios institucijų per ketverius metus priimtų teisės aktų rinkinys. 2005 m. Nacionalinis skaitmeninės antžeminės televizijos techninis planas ir 2007 m. Nacionalinis perėjimo prie skaitmeninės televizijos planas iš esmės reguliuoja perėjimą prie skaitmeninės antžeminės televizijos I zonoje, nors taip pat nustato pagrindą papildomoms plėtros priemonėms II zonoje. Šias plėtros priemones įgyvendino regioninės valdžios institucijos, sudariusios kelis bendruosius susitarimus su centrine valdžia (2008 m. bendrieji susitarimai) ir 2008 m. priėmusios priedus prie ankstesnių 2006 m. bendrųjų susitarimų, o 2009 m. – priedus prie 2008 m. bendrųjų susitarimų.

(99)

Sudariusios šiuos susitarimus su priedais regioninės ir (arba) vietos valdžios institucijos daugybe įvairių priemonių ėmėsi plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį II zonoje. Todėl Komisija mano, kad aprėpties plėtrai II zonoje skirtos pagalbos schemos pagrindas yra įvairūs centrinės valdžios priimti teisės aktai ir PETM su autonominėmis sritimis sudaryti bei iš dalies pakeisti susitarimai. Šie teisės aktai ir susitarimai paskatino autonomines sritis imtis priemonių, kurios nebuvo technologiškai neutralios (46).

(100)

Nors pagal Nacionalinį techninį planą reguliuojamas perėjimas prie skaitmeninės antžeminės televizijos I zonoje, jame vietos valdžios institucijos taip pat įgaliotos bendradarbiaudamos su autonominėmis sritimis steigti papildomus transliavimo centrus, reikalingus užtikrinti, kad ir II zonoje būtų įmanomas skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimas. Taigi centrinė valdžia tuo metu jau buvo numačiusi plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį. Pagrindinėje perėjimą prie skaitmeninės televizijos reguliuojančioje teisinėje priemonėje paskelbtame įsakyme minima tik antžeminė platforma. Todėl praktiškai autonominės sritys pasinaudojo centrinės valdžios gairėmis dėl skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros (47).

(101)

Valstybės pagalba skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui II zonoje buvo iš tikrųjų suteikta tada, kai centrinės ir regioninės valdžios institucijos pervedė lėšas jų gavėjams. Įvairiose autonominėse srityse tai padaryta skirtingu metu. Dėl tęstinės pagalbos tinklų eksploatavimui ir priežiūrai sprendė autonominės sritys.

(102)

Kastilijos-La Mančos atveju, kaip detaliai paaiškinta 36–45 konstatuojamosiose dalyse, buvo pasirinktas kitoks procesas. Skirtingai negu didžiojoje dalyje kitų autonominių sričių, čia nebuvo skelbiami regioniniai konkursai dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros, o 2008 m. gruodžio 2 d. Dekretu 347/2008 skaitmeninimui skirtos lėšos buvo tiesiogiai paskirstytos esamų (analoginių) transliavimo centrų savininkams. Taigi JCCM neskelbė atviro konkurso ir pasirinko telekomunikacijų operatorius tiesiogiai. Šios įmonės taip pat atliko eksploatavimą ir priežiūrą.

(103)

Tais atvejais, kai transliavimo centrai priklauso tiesiogiai įmonėms TelecomCLM arba Abertis, tos įmonės gavo pagalbą savo įrangai modernizuoti. Tais atvejais, kai reikėjo steigti naujus transliavimo centrus, jie buvo finansuojami viešosiomis lėšomis, tačiau jų nuosavybės teisės buvo suteiktos įmonei TelecomCLM. Galiausiai, didžiąja dalimi atvejų, analoginiai transliavimo centrai priklauso savivaldybėms. Savivaldybės pirko skaitmeninę įrangą iš įmonių Abertis arba TelecomCLM ir su šiomis dviem įmonėmis pasirašė subrangos sutartis dėl įrangos diegimo, eksploatavimo ir priežiūros.

5.2.   VALSTYBĖS PAGALBOS VERTINIMAS PAGAL SUTARTIES 107 STRAIPSNIO 1 DALĮ

5.2.1.   Pagalbos buvimas pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį

(104)

Atitinkamą priemonę, įskaitant eksploatavimui ir priežiūrai skirtą tęstinę pagalbą, galima laikyti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos toliau išdėstytos valstybės pagalbos buvimo sąlygos. Pirma, tai turi būti valstybės įsikišimas arba viešųjų lėšų panaudojimas. Antra, įsikišimas turi teikti atrankinį ekonominį pranašumą. Trečia, taip turi būti iškraipoma konkurencija arba atsirasti jos iškraipymo rizika. Ketvirta, įsikišimas turi galėti paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

5.2.1.1.   Viešosios lėšos ir priskyrimas valstybei

(105)

Minimos priemonės pagrindas yra aprašytoji centrinio, regioninio arba vietos lygmens teisės aktų sistema, taip pat tarp PETM ir Kastilijos-La Mančos valdžios institucijų sudaryti susitarimai. Kastilija-La Manča nekvestionavo Sprendime pradėti procedūrą pateiktos išvados, pagal kurią priemonė buvo finansuota iš biudžeto išteklių. Tačiau Ispanijos valdžios institucijos tvirtino, kad priemonė buvo finansuota tiek iš centrinio biudžeto, tiek iš autonominių sričių ir savivaldybių biudžetų. Jos taip pat pareiškė nuomonę, kad taikant šią priemonę iš tiesų tebuvo pervestos lėšos tarp skirtingų vadžios institucijų. Šiuo klausimu Kastilija-La Manča pripažino, kad lėšos iš dalies imtos iš centrinio biudžeto. Be to, šia priemone nebuvo vien tik pervestos lėšos tarp valdžios institucijų, nes šios lėšos galiausiai panaudotos ekonominės veiklos vykdytojams diegiant skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą (kaip paaiškinta 5.2.1.2 skirsnyje).

(106)

Atsižvelgus į šias aplinkybes buvo patvirtinta, kad tiriama priemonė buvo tiesiogiai finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš įvairių savivaldybių bei autonominės srities biudžetų. Tęstinė pagalba buvo finansuojama ne iš centrinio valstybės biudžeto, o tiesiogiai iš autonominės srities biudžeto.

(107)

Kadangi priemonė finansuojama valstybės (centriniu, regioniniu arba vietos lygmeniu), ji yra priskirtina valstybei ir apima viešųjų lėšų naudojimą.

5.2.1.2.   Ekonominio pranašumo suteikimas ekonominės veiklos vykdytojams

(108)

Tarptautinė įmonė Abertis (įmonės biržiniai vertybiniai popieriai yra Ispanijoje) užsiima greitkelių mokesčių ir antžeminių bei palydovinių telekomunikacijų infrastruktūrų valdymu. Ji veikia dvylikoje Europos ir Amerikos šalių ir maždaug du trečdaliai grupės pajamų yra gaunami už Ispanijos ribų. Įmonė Abertis Telecom turi ir naudojasi telekomunikacijų infrastruktūromis Ispanijoje. Jai taip pat priklauso pagrindinis radijo ir televizijos signalų paskirstymo ir transliavimo centrų tinklas Ispanijoje. Įmonė TelecomCLM, S.A. yra regioninis telekomunikacijų operatorius, kuris teikia paslaugas Kastilijoje-La Mančoje. Į jo paslaugas įeina radijo ir televizijos signalų perdavimas, priėmimas ir skleidimas; įrangos ir spinduliavimo sistemų saugojimas; dalijimasis infrastruktūra ir būtinoji infrastruktūrų priežiūra. Įmonė teikia paslaugas vietos, autonominiams ir nacionaliniams operatoriams. […]

(109)

Tiriama priemone valstybės lėšos buvo pervestos konkrečioms įmonėms. Nors Sutartyje nėra apibrėžta įmonės sąvoka, joje minima, kad tai gali būti bet koks fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso ar finansavimo būdo. Pagal Teisingumo Teismo patvirtintą Komisijos praktiką televizijos transliavimo tinklų eksploatavimas laikomas ekonomine veikla (48), panašiai kaip ir kitais atvejais, kai infrastruktūrą valdo regioninės valdžios institucijos (49). Tiriamu atveju valstybinės įmonės yra CMT registre užregistruoti tinklų operatoriai, todėl galima manyti, kad jos teikia tam tikras paslaugas, kurios pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra ekonominė veikla. Jeigu atitinkamą paslaugą yra pasiruošę teikti arba tam reikalingas sąlygas turi ir kiti veiklos vykdytojai, o šiuo atveju taip ir yra, tai reiškia, kad egzistuoja rinka. Pavyzdžiui, įmonė Astra iki aprėpties plėtros II zonoje kelis kartus susitiko su autonominių sričių valdžios institucijomis, kad pateiktų joms savo pasiūlymą. Be to, 2008 m. kovo mėn. įmonė Astra dalyvavo skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti II ir III zonose skirtam technologiškai neutraliame konkurse Kantabrijoje ir jį laimėjo. Jeigu valstybinės įmonės ir savivaldybės negauna atlygio už suteiktas paslaugas, tai dar nereiškia, kad atitinkamos veiklos negalima laikyti ekonomine veikla (50).

(110)

Komisija nesutinka su Ispanijos argumentu, kad autonominės sritys, valstybinės įmonės ir savivaldybės, eksploatuodamos antžeminį tinklą, vykdo oficialius savo kaip valdžios institucijų įgaliojimus ir todėl joms Sutarties 107 straipsnis netaikomas. Pripažinta, kad su valstybės prerogatyvomis susijusi veikla, kurią vykdo pati valstybė arba jos institucijos pagal joms suteiktus valstybinės valdžios įgaliojimus, nėra ekonominė veikla pagal konkurencijos taisykles (51). Galima teigti, kad tai tokia veikla, kuri įeina į esmines valstybės funkcijas arba yra dėl savo pobūdžio, tikslo ar taikomų taisyklių iš esmės su jomis susijusi. Teismų praktikoje turimi keli šios rūšies veiklos pavyzdžiai, taigi tikra valstybinė veikla skiriama nuo komercinės veiklos, kuria gali užsiimti valstybė. Tokia veikla gali būti susijusi su kariuomene arba policija, saugios oro navigacijos priežiūra ir gerinimu, oro eismo kontrole (52), kovos su tarša priežiūra, kuri yra viešojo intereso užduotis, priskiriama esminėms valstybės funkcijoms, susijusioms su aplinkos apsauga jūrų zonose (53), ir standartizacijos veikla, taip pat susijusia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla (54).

(111)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju antžeminio transliavimo tinklo eksploatavimas nėra valstybės pareiga ar prerogatyva ir nėra viena iš įprastų veiklos, kurią gali atlikti tik valstybė, rūšių. Šios paslaugos įprastai nėra teikiamos valdžios institucijų ir yra iš esmės ekonominio pobūdžio, sprendžiant iš to, kad I zonos rinkoje veiklą vykdo kelios įmonės. Antra, šias paslaugas II zonoje norėjo teikti privati nepriklausoma nuo valdžios institucijų įmonė Astra (sprendžiant iš to, kad ji dalyvavo Kantabrijos regiono 2008 m. konkurse). Įmonės Astra skundas taip pat liečia Kastilijos-La Mančos regioną, kuriame ji nori teikti skaitmenines transliavimo paslaugas kaip platformos operatorius. Trečia, tinklo diegimas II zonoje turi įtakos tik privačių nacionalinės ir regioninės televizijos kanalų transliavimui (55). Todėl daroma išvada, kad autonominių sričių, valstybinių įmonių ir savivaldybių vykdomas antžeminio tinklo eksploatavimas nėra jų kaip valdžios institucijų oficialių įgaliojimų vykdymas.

(112)

Komisija nesutinka su JCCM, kad priemonė atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą (REIP). Taikant šį kriterijų nagrinėjama, ar tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įgyvendinti viešąsias investicijas, rinkos investuotojas būtų į projektą investavęs tokiomis pat sąlygomis kaip ir viešasis investuotojas. Šiuo atveju viešosios investicijos yra JCCM skirtas dalinis finansavimas įmonių Telecom CLM ir Abertis antžeminiams transliavimo tinklams skaitmeninti. Tais atvejais, kai įranga ir toliau lieka valstybinių institucijų (savivaldybių) nuosavybe, ji valdoma senųjų įmonių. Susitarimas su operatoriais nenumato, kad bus padengtos išlaidos arba apmokėta už įrangą, priklausančią valdžios institucijoms. Tai tiesiogiai pažeidžia rinkos ekonomikos investuotojo principą, kuris ne tik reikalautų tokio išlaidų padengimo arba apmokėjimo, bet ir pačių investicijų pelningumo. Viešasis skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo finansavimas neturėjo būti pelningas. Todėl JCCM investicijos skaitmeninant antžeminį tinklą II zonoje neatitinka REIP.

(113)

Taigi, kai operatorius gauna viešąsias lėšas savo įrangai skaitmeninti arba naujiems transliavimo centrams steigti, jau yra suteikiamas ekonominis pranašumas. Antra, kai valstybinė institucija operatorių skaitmeninės antžeminės televizijos įrangai ir eksploatavimo bei priežiūros paslaugoms teikti pasirenka tiesiogiai (t. y. neskelbdama viešojo konkurso), yra pažeidžiamos rinkos sąlygos. Tai taip pat suteikia ekonominį pranašumą operatoriui.

Tiesioginiai pagalbos gavėjai

(114)

Kaip nurodyta 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse, JCCM neorganizavo regioninių konkursų nei analoginiams tinklams modernizuoti, nei skaitmeninės televizijos aprėpčiai plėsti. Vietoj konkursų lėšos buvo tiesiogiai paskirtos savivaldybėms arba esamiems antžeminiams operatoriams. Savivaldybės išsirinko operatorius užduočiai atlikti neskelbdamos viešųjų konkursų. Todėl kiti platformos operatoriai (tiek antžeminiai, tiek kitų rūšių) nebuvo tinkamai informuoti apie priemonę ir dėl to negalėjo pateikti techninio pasiūlymo srities II zonos skaitmeninės televizijos infrastruktūrai modernizuoti arba aprėpčiai plėsti (56).

(115)

Įmonės Abertis ir TelecomCLM gavo lėšas, skirtas jų tinklui modernizuoti arba išplėsti, arba su jomis pasirašė sutartis savivaldybės, kad jos modernizuotų arba išplėstų savivaldybių infrastruktūrą (57). Abiem atvejais operatoriai buvo pasirinkti neskelbiant viešojo konkurso. Didžiąja dalimi atvejų, skaitmeninės antžeminės televizijos įranga bei operatorių naudojamos retransliavimo antenos priklauso savivaldybėms, o operatoriai už naudojimąsi šią įranga nieko nemoka.

(116)

Įmonė TelecomCLM pasirašė 133 susitarimus su JCCM dėl savo transliavimo centrų skaitmeninimo. Tai buvo reikalinga siekiant išplėsti skaitmeninę antžeminę televiziją žemės ūkio regionuose, kuriuose gyventojų tankumas žemas ir kuriuose joks operatorius neparodė susidomėjimo investuoti. Apžvelgus įmonės TelecomCLM patirtas išlaidas gavus lėšas iš JCCM, matoma, kad įmonė TelecomCLM tas lėšas panaudojo vien tik skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos įsigijimui ir diegimui bei jos priežiūrai laikotarpiu, atitinkančiu pirmus dvejus metus.

(117)

Taip įmonės TelecomCLM ir Abertis modernizavo savo esamus transliavimo centrus ir dabar dėl viešųjų subsidijų turi sąlygas naudoti skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą II zonoje. Jos taip pat gali naudoti naują infrastruktūrą kitoms paslaugoms teikti, pavyzdžiui, WiMax (duomenų perdavimo plačiajuosčiu belaidžiu ryšiu standartai, galintys teikti fiksuotą arba mobilųjį ryšį). Įmonė TelecomCLM panaudojo savo centrus […] ir įvairius skaitmenintus centrus, priklausančius savivaldybėms, JCCM Wimax įrangai įdiegti […] (58). Dėl tokios masto ekonomijos skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo operatoriai gali gauti pajamų iš infrastruktūros, kurią finansuoja valstybė. […].

(118)

Kiekybiškai išreikštas pranašumas, suteiktas tiesioginiams pagalbos gavėjams TelecomCLM ir Abertis yra bendra lėšų suma, gauta aprėpčiai plėsti (į ją įeina lėšos, gautos transliavimo centrų modernizavimui arba naujų centrų statybai).

(119)

Tais atvejais, kai pačios savivaldybės veikė kaip tinklo operatoriai, jos ir gavo viešąsias lėšas jų regionuose esantiems transliavimo centrams modernizuoti ir naujiems centrams steigti. Valdžios institucijos teigia, kad taip tebuvo pervestos lėšos tarp skirtingo lygmens valdžios institucijų ir kad plėtodamos joms priklausančius tinklus savivaldybės paprasčiausiai vykdė savo administracinius įsipareigojimus gyventojams. Tačiau veikdamos kaip tinklo operatoriai savivaldybės užsiima ekonomine veikla. Didelė jų dalis yra įtraukta į CMT tinklo operatorių registrą. Nepaisant to, kadangi savivaldybės nepaskelbusios viešo konkurso pirko skaitmeninę įrangą iš įmonių Abertis arba TelecomCLM ir su šiomis dviejomis įmonėmis sudarė subrangos sutartis dėl įrangos diegimo, eksploatavimo ir priežiūros, taip pat pagal šį aspektą šios dvi įmonės yra tiesioginės pagalbos gavėjos.

(120)

Finansavimas taip pat apima tinklo eksploatavimą ir priežiūrą. Šias užduotis atliko įmonės TelecomCLM ir Abertis. Tai laikoma tęstine pagalba, kurios tiesioginiai gavėjai yra operatoriai, turintys eksploatuoti ir prižiūrėti skaitmenintą tinklą. Galiausiai apibendrinant reikia pridurti, jog įmonėms Abertis ir TelecomCLM taip pat yra naudinga tai, kad į nemokamos televizijos transliavimo Ispanijoje rinką negalėjo patekti kiti platformos operatoriai (59).

Netiesioginiai pagalbos gavėjai

(121)

Telekomunikacijų įrangos tiekėjai. Įmonės Telecom CLM ir Abertis tiekia vidinę telekomunikacijų įrangą. Kadangi savivaldybės Kastilijoje-La Mančoje pirko įrangą iš dviejų esamų antžeminių operatorių neskelbusios viešojo konkurso, įmonės TelecomCLM ir Abertis gavo tiesioginės naudos iš pagalbos (žr. 119 konstatuojamąją dalį). Šiems dviems operatoriams perkant šią įrangą iš telekomunikacijų įrangos tiekėjų, įranga buvo perkama laisvojoje rinkoje. Todėl, kitaip negu įmonės TelecomCLM ir Abertis (tiesioginės pagalbos gavėjos), telekomunikacijų įrangos tiekėjai nelaikomi pagalbos gavėjais, nes jie neįgijo atrankinio pranašumo. Kaip ir Italijos skaitmeninių priedėlių atveju (60), įvairių rūšių skaitmeninės infrastruktūros gamintojų neįmanoma skirstyti į jokias kategorijas, nes iš gamintojų tikimasi, kad jie gamins visų rūšių įrangą. Telekomunikacijų įrangą tinklo operatoriams tiekiančios įmonės niekuo nesiskiria nuo tos įmonių grupės, kuri būtų dalyvavusi konkurse, jeigu schema būtų buvusi technologiškai neutrali įvairių platformų operatorių atžvilgiu (61). Ispanijoje skaitmeninės antžeminės televizijos plėtrai reikalingą telekomunikacijų įrangą susiejančios, diegiančios ir tiekiančios įmonės paprastai teikia ir kitas paslaugas. Tokios įrangos gamintojai, kaip ir telekomunikacijų operatoriai, kartu gali siūlyti antžeminio ar palydovinio formato, arba jų abiejų derinio, sprendimus (62).

(122)

Nei tiriamos priemonės objektas, nei jos bendra sandara nėra tokie, kad būtų siekiama suteikti pranašumą gamintojams. Skaitmeninės įrangos gamintojams iš tiesų būtų naudinga bet kokia (net ir visiškai technologiškai neutrali) skaitmeninimui palanki viešoji iniciatyva. Todėl tai, kad įrangos gamintojams buvo naudinga dėl taikomos priemonės padidėjusi apyvarta, galima laikyti jos savaiminiu šalutiniu poveikiu. Iš esmės bet kokios valstybės pagalbos poveikį netiesiogiai patiria tos pagalbos gavėjo tiekėjai, tačiau taip jiems nebūtinai suteikiamas atrankinis pranašumas. Pagalba nebuvo skirta telekomunikacijų įrangos tiekėjams, taigi jie nepasinaudojo jos tiksliniu netiesioginiu poveikiu.

(123)

Transliuotojai. Ispanija įtikinamai įrodė, kad aprėpties plėtra visai nebuvo naudinga antžeminės televizijos transliuotojams. Priešingai negu I zonoje, transliuotojai atsisakė mokėti už skaitmeninimą II zonoje, nes jų pačių pajamos dėl to nė kiek nedidėtų. Iš tiesų turint omenyje, kad susijusių gyventojų yra nedaug ir jie neatrodo esą tikslinė komercinės reklamos auditorija, išplėtus aprėptį II zonoje transliuotojai negalėjo labai padidinti reklamos kainų. Todėl antžeminės televizijos transliuotojai nėra netiesioginiai tiriamos priemonės pagalbos gavėjai.

5.2.1.3.   Atrankumas

(124)

Tiriama priemone tinklų operatoriams ir transliuotojams suteiktas pranašumas yra atrankinis, nes jis daro įtaką tik antžeminės platformos rinkoje veikiančioms įmonėms. Be to, tinklo operatorių, atsakingų už jos plėtrą, atranka buvo vykdoma ne skelbiant konkursą, o Dekrete nustatyta specialia procedūra, pagal kurią valdžios institucijos pasirinko tinklo operatorius. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar teisinė sistema centriniu lygmeniu išstūmė kitokias nei antžeminė technologijas už pagalbos ribų, jos taikymas iš Kastilijos-La Mančos srities pusės lietė tik konkrečius tinklo operatorius.

5.2.1.4.   Konkurencijos iškraipymas

Tinklo operatoriai

(125)

Tiesiogiai paskirdamos finansavimą antžeminio tinklo operatoriams Telecom CLM ir Abertis, Ispanijos valdžios institucijos diskriminavo visus kitus antžeminio tinklo operatorius, kurie būtų galėję teikti šias paslaugas. Paskelbus viešąjį konkursą, būtų buvę galima nuspręsti, ar kiti esami operatoriai (tokie kaip įmonė Radiodifusión), atitinka keliamus reikalavimus transliavimo paslaugoms regioniniams ir nacionaliniams transliuotojams Kastilijos-La Mančos II zonoje teikti. Kadangi nebuvo informuoti apie priemonę ir nebuvo pakviesti pateikti savo pasiūlymo, šie operatoriai negalėjo apginti savo pasiūlymų prieš JCCM. Taigi tiesioginė pagalbos gavėjų atranka reiškė visų kitų potencialių antžeminių konkurentų atsisakymą.

(126)

Savivaldybėms modernizavus savo tinklą, kai kuriais atvejais jos tiesiogiai susisiekė su įmonėmis TelecomCLM arba Abertis. Tais atvejais kiti telekomunikacijų operatoriai negalėjo pateikti savo pasiūlymų. Kaip paaiškinta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, kitos savivaldybės paskelbė trumpus skelbimus savo skelbimų lentose. Tuose skelbimuose buvo informuojama, kad bus atrinktas telekomunikacijų operatorius savivaldybės transliavimo centrui skaitmeninti pagal Dekretą 347/2008. Operatorius turėjo pateikti techninį pasiūlymą. Suinteresuoti operatoriai galėjo gauti technines specifikacijas savivaldybės sekretoriate. Tačiau skelbimai skelbimų lentoje neatitinka technologinio neutralumo principo, kadangi skelbimuose buvo minimas tik jau esamų antžeminių transliavimo centrų modernizavimas. Be to, nors skelbimai suteikia galimybę bet kuriam į CMT operatorių registrą įrašytam telekomunikacijų operatoriui pateikti pasiūlymą, jie negali būti laikomi lygiaverčiais viešajam konkursui. Skelbimas skelbimų lentoje nėra taip gerai matomas kaip viešasis konkursas, apie kurį paskelbta oficialiajame leidinyje. Be to, didžiąja dalimi atvejų ir skirtingai nei kitos įmonės, įmonės TelecomCLM ir Abertis apie procesą buvo specialiai informuotos iš anksto ir dėl to galėjo pateikti savo pasiūlymus (63). Galiausiai visose savivaldybėse, kuriose buvo paskelbti šie skelbimai, buvo atrinktos įmonės TelecomCLM arba Abertis.

(127)

Ispanija ir įmonė Abertis teigia, kad skaitmeninė antžeminė televizija ir palydovinė technologija yra dvi atskiros rinkos. Skaitmeninės antžeminės televizijos platforma yra pagrindinė platforma, per kurią transliuojama nemokama antžeminė televizija, o jos nacionalinėje rinkoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų skaičius priklauso nuo to, kiek licencijų išduoda Ispanijos valdžia. Transliuojant nemokamus antžeminės televizijos kanalus lėšos uždirbamos iš reklamos. Daugelis palydovinės televizijos kanalų yra prieinami per vienintelę Ispanijoje mokamos televizijos platformą, kurios tinklo operatorius yra įmonė Astra. Šie kanalai finansuojami iš abonentinių mokesčių, paprastai už tam tikrą sudarytą transliuojamų kanalų paketą. Ispanijos valdžios institucijos taip pat pažymi, kad palydovinio signalų perdavimo kaina transliuotojams Ispanijoje yra kur kas didesnė negu antžeminio transliavimo, todėl nemokamų kanalų, įskaitant regioninę ir vietos televiziją, transliuotojai nėra suinteresuoti pereiti prie šios platformos.

(128)

Dėl kelių Sprendime nurodytų priežasčių daroma išvada, kad antžeminė ir palydovinė platformos veikia toje pačioje rinkoje.

(129)

Pirma, 2008 m. įmonė Astra dalyvavo konkurse dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros Kantabrijoje ir jį laimėjo. 2008 m. Astra surengė eilę susitikimų su autonominėmis sritimis, kurioms pristatė savo pasiūlymą transliuoti skaitmeninės televizijos kanalus, kurie iki tol buvo transliuojami per antžeminę platformą. Nors dėl to sudaryta sutartis su Kantabrija vėliau valdžios institucijų buvo nutraukta, iš to, kad palydovinio ryšio operatorius norėjo teikti paslaugas konkuruodamas su antžemine platforma, galima spręsti, kad palydovinio ryšio operatoriai gali teikti tokio pobūdžio paslaugas.

(130)

Antra, keli per antžeminę platformą transliuojami visuomeniniai ir privatūs kanalai yra transliuojami ir per palydovines (įskaitant, beje, ir įmonės Astra) platformas (64). Trečia, kai kurie regioninės televizijos kanalai yra arba dar visai neseniai buvo transliuojami per palydovinę platformą, o tai prieštarauja teiginiui, kad palydovinė platforma nedomina regioninių transliuotojų.

(131)

Katvirta, kai kurie transliuotojai pareiškė, kad jie teikia pirmenybę antžeminiam transliavimui, nes yra įgiję teises transliuoti turinį tik per antžeminę platformą. Tačiau tai nereiškia, kad egzistuoja atskiros antžeminio ir palydovinio transliavimo rinkos. Taip, kaip įsigijo teises transliuoti turinį per antžeminę platformą, jei reikėtų, transliuotojai galėtų įsigyti tokias teises ir palydovinei platformai. Be to, jeigu palydovinė platforma pasirenkama viešojo konkurso būdu, transliuotojams galima nustatyti reikalavimą „užtikrinti transliavimą“. Toks reikalavimas „užtikrinti transliavimą“ buvo nustatytas transliuotojams III zonoje pasirinkus palydovinę platformą.

(132)

Galiausiai, 2010 m. gegužės mėn. duomenimis (65), skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptis Ispanijoje siekia 98,85 % gyventojų, tačiau tik 93,5 % namų ūkių žiūri televiziją per antžeminę platformą. Taigi 5 % namų ūkių turi galimybę žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją, bet renkasi to nedaryti, nes dauguma jų yra mokamos palydovinės televizijos abonentai.

(133)

Kadangi palydovinio ir antžeminio transliavimo platformos konkuruoja viena su kita, daroma išvada, kad skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui, eksploatavimui ir priežiūrai II zonoje skirta priemonė iškraipo abiejų platformų konkurenciją.

(134)

Galiausiai reikia pažymėti, kad ši priemonė yra nepalanki ir kitoms platformoms, ypač IPTV. Nors plačiajuostis ryšys dar nėra prieinamas visoje II zonoje, labai tikėtina, kad jo aprėptis ateityje ženkliai padidės. Gali būti, kad naudojant įvairias technologijas II zonos aprėptis būtų pasiekta efektyviau. Tokiu atveju šios kitos platformos būtų galėjusios prisidėti prie tikslo ir gauti naudos iš pagalbos priemonės.

5.2.1.5.   Poveikis prekybai

(135)

Priemonė turi įtakos ES vidaus prekybai. Pagal Europos teismų praktiką, kai „valstybės arba iš viešųjų lėšų teikiama finansinė pagalba sustiprina įmonės poziciją prieš kitas Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančias įmones, tokią pagalbą reikia laikyti darančia įtaką šiai prekybai“ (66).

(136)

Tinklų operatorių veiklos sektoriuje vyksta prekyba tarp valstybių narių. Įmonė Abertis, kaip ir viena iš skundo pateikėjų įmonėAstra, priklauso tarptautinei įmonių grupei. Jei būtų organizuotas technologiškai neutralus konkursas dėl skaitmeninio tinklo tiekimo Kastilijos-La Mančos srityje, įmonė Astra, kurios būstinė yra kitoje valstybėje narėje (Liuksemburge), būtų jame dalyvavusi. Taigi priemonė turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

5.2.2.   Išvados dėl pagalbos buvimo

(137)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad priemonė atitinka Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Tokiomis aplinkybėmis priemonę reikia laikyti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

5.3.   SUDERINAMUMO VERTINIMAS

(138)

Komisija aktyviai remia perėjimą nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo. Perėjimo prie skaitmeninės technologijos pranašumai akcentuoti veiksmų plane „E. Europa 2005 m.“ ir dviejuose komunikatuose dėl perėjimo prie skaitmeninės technologijos (67). Komisija taip pat pripažįsta, kad jeigu šis procesas būtų patikėtas tik rinkos jėgoms, perėjimas prie skaitmeninės technologijos gali būti pavėluotas.

(139)

Valstybės narės gali naudoti pagalbą siekdamos panaikinti konkretų rinkos nepakankamumą arba užtikrinti socialinę ar regioninę sanglaudą (68). Tačiau tokiais atvejais kaskart reikia įrodyti, kad planuojama pagalba yra tinkama priemonė spręsti problemą, kad ji yra apribota iki būtino minimumo ir neleistinai neiškraipo konkurencijos. Komunikate dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo (69) taip pat numatoma, kad konkrečioje skaitmeninimo srityje valstybės įsikišimas būtų pateisinamas dviem atvejais: pirma, jei kyla pavojus visuomenės interesams, ir antra, jei yra rinkos nepakankamumas, t. y. jei vien rinkos jėgų nepakanka visuomenės labui nustatytiems tikslams pasiekti. Bet kuriuo atveju, remiantis komunikatu, valstybės įsikišimas turėtų būti pagrįstas nuodugniu rinkos tyrimu.

(140)

Komunikate dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo taip pat nurodoma, kad šis perėjimas yra rimta užduotis visai pramonei, kurią įvykdyti turi rinkos jėgos. Iš esmės kiekvienas tinklas turėtų konkuruoti savo jėgomis. Siekiant laikytis šio principo, bet koks valstybės įsikišimas turi būti kiek įmanoma technologiškai neutralesnis. Išimtys iš šio principo galimos tik tokiu atveju, jei planuojamu įsikišimu siekiama panaikinti konkretų rinkos nepakankamumą arba sutrikimą ir jei tuo pačiu jis yra būtinas, tinkamas bei proporcingas šiai problemai išspręsti.

(141)

Jei šis procesas būtų patikėtas tik rinkos jėgoms, kiltų pavojus, kad kai kurios visuomenės grupės dėl savo nepalankios socialinės padėties negalės naudotis skaitmeninės televizijos teikiamais pranašumais. Dėl šios socialinės sanglaudos problemos valstybės narės gali norėti užtikrinti, kad nutraukus analoginės televizijos transliavimą visi gyventojai galėtų žiūrėti skaitmeninę televiziją. Kadangi pereinant prie skaitmeninio transliavimo vartotojai patiria išlaidų ir turi keisti savo įpročius, valstybės narės gali norėti padėti ypač nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms, mažiau pajamų gaunantiems namų ūkiams arba žmonėms atokiuose regionuose.

(142)

Keliuose sprendimuose dėl valstybės pagalbos, remdamasi komunikatais dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo, Komisija šiame sektoriuje taikė valstybės pagalbos taisykles (70). Valstybės narės turi kelias galimybes viešosiomis lėšomis remti perėjimą prie skaitmeninio transliavimo siekdamos užtikrinti pakankamą televizijos aprėptį visuose geografiniuose regionuose. Šiuo tikslu reikia, be kita ko, finansuoti transliavimo tinklo diegimą tuose regionuose, kuriuose televizijos aprėptis kitaip nebūtų pakankama (71). Tačiau tokį finansavimą galima skirti tik, jei jis nederamai neiškraipo konkurencijos tarp technologijų arba įmonių ir nėra didesnis už būtiną minimumą.

5.3.1.   Numatomos priemonės suderinamumo vertinimo teisiniai pagrindai

(143)

Jeigu būtų nustatyta, kad priemonė yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, Ispanijos valdžios institucijos ją grindžia Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi. Toliau Komisija vertina priemonės suderinamumą su vidaus rinka pagal šias nuostatas, atsižvelgdama į pirmiau pateiktas pastabas.

5.3.2.   Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktas

(144)

Vertindama, ar pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija atsižvelgia į jos teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyrą. Atlikdama šį pusiausvyros tyrimą, Komisija vertina šiuos dalykus:

(1)

Ar pagalbos priemonės tikslas yra aiškiai nustatytas ir atitinka bendrąjį interesą?

(2)

Ar pagalbos priemonė yra tokia, kad ja galima pasiekti bendrąjį interesą atitinkantį tikslą, t. y. ar siūloma priemonė skirta nepakankamumui ištaisyti ar kitam tikslui? Visų pirma:

(a)

ar pagalbos priemonė yra tinkama, t. y. ar nėra kitų tinkamesnių priemonių?

(b)

ar ji turi skatinamąjį poveikį, t. y. ar pagalba keičia kitų įmonių elgesį?

(c)

ar pagalbos priemonė yra proporcinga, t. y. ar tą patį elgesio pokytį būtų galima pasiekti teikiant mažesnę pagalbą?

(3)

Ar konkurencijos iškraipymai ir poveikis prekybai yra riboti, o bendra pusiausvyra yra teigiama?

5.3.2.1.   Bendrąjį interesą atitinkantis tikslas

(145)

Nacionaline pagalbos schema, kurią Kastilijoje-La Mančoje įgyvendina JCCM, siekiama paspartinti perėjimo prie skaitmeninio transliavimo procesą Ispanijoje ir užtikrinti, kad transliuojama televizija ir ateityje pasiektų tam tikrų atokių ir žemės ūkio regionų gyventojus. Taigi šia priemone siekiama sudaryti tokiuose regionuose gyvenantiems žmonėms sąlygas žiūrėti televiziją ir naudotis savo konstitucine teise turėti priėjimą prie informacijos. Kaip jau minėta 138 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pripažino skaitmeninio transliavimo svarbą ir naudą veiksmų plane „E. Europa 2005 m.“ (72) ir dviejuose savo komunikatuose dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (73). Komunikate „Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (74) Komisija pažymėjo, kad planuojamas analoginės antžeminės televizijos transliavimo nutraukimas iki 2012 m. pagerins naudojimąsi dažnių spektru Europoje. Kadangi transliuojant skaitmeniniu būdu dažnių spektras naudojamas efektyviau, daugiau spektro lieka kitiems naudotojams, pavyzdžiui, naujoms transliavimo ir mobiliosios telefonijos paslaugoms, o tai savo ruožtu paskatins televizijos ir elektroninių ryšių pramonės sektorių inovacijas bei augimą.

(146)

Todėl daroma išvada, kad šia priemone siekiama aiškiai nustatyto bendrąjį interesą atitinkančio tikslo.

5.3.2.2.   Tinkamai suplanuota pagalba

Rinkos nepakankamumas

(147)

Kaip patvirtino Ispanijos valdžios institucijos, esama visuotinai pripažinto pavojaus, kad ne visos gyventojų grupės galės pasinaudoti skaitmeninės televizijos teikiamais pranašumais (tai socialinės ir regioninės sanglaudos problema). Rinkos nepakankamumas gali atsirasti, kai rinkos dalyviai nepakankamai atsižvelgia į perėjimo prie skaitmeninės televizijos naudą visuomenei, nes neturi tam tinkamos ekonominės paskatos (teigiamų išorės veiksnių). Be to, valstybės narės siekdamos socialinės sanglaudos gali norėti užtikrinti, kad nutraukus analoginės televizijos transliavimą visi gyventojai galėtų žiūrėti skaitmeninę televiziją, todėl taip pat ieškoti priemonių užtikrinti, kad televizijos aprėptis toliau būtų pakankama visuose geografiniuose regionuose.

(148)

Kaip jau paaiškinta Sprendime pradėti procedūrą, Komisija pripažįsta, kad yra rinkos nepakankamumas – transliuotojai nenori dengti papildomų išlaidų, kai aprėpties plėtra viršija įstatymų nustatytus jų įsipareigojimus. Be to, nei palydovinės platformos, nei namų ūkiai nesiėmė investuoti į tai, kad būtų užtikrintas skaitmeninės televizijos kanalų prieinamumas palydoviniu formatu visiems II zonos gyventojams. Todėl Komisija pripažįsta, kad jeigu skaitmeninės aprėpties plėtra būtų patikėta tik rinkos jėgoms, nuolatiniai žemės ūkio regiono gyventojai gali visai neturėti galimybės žiūrėti nemokamai transliuojamos skaitmeninės televizijos ir valstybė gali padėti paremdama lėšomis privačius asmenis.

Technologinis neutralumas

(149)

Nagrinėjant perėjimo prie skaitmeninio transliavimo atvejus technologinio neutralumo principas įtvirtintas keliais Komisijos sprendimais (75). Jį patvirtino Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas (76).

(150)

Technologiją paprastai reikėtų rinktis skelbiant technologiškai neutralų konkursą, kaip tai padaryta kitose valstybėse narėse (77). Konkursą skelbti gali būti brangu ir tai gali pavėlinti projekto įgyvendinimą. Kai kuriais atvejais, jeigu galima iš anksto nustatyti, kad tinka tik viena konkreti technologija arba tik konkretus tiekėjas gali teikti reikiamas paslaugas, konkursą skelbti gali nebūti pagrindo. Todėl gali būti priimtina rinktis konkrečią technologiją, jei toks pasirinkimas yra pagrįstas preliminaraus tyrimo rezultatais. Tokiame tyrime turi būti atkreiptas dėmesys į kainos ir kokybės kriterijus. Kadangi sprendimas pasirinkti konkrečią technologiją kliudo kitų tiekėjų, siūlančių savo produktą ir teikiančių savo kainų pasiūlymus, konkurencijai, tyrimo rezultatai turi būti vienareikšmiai ir pagrįsti.

(151)

Komisija anksčiau pripažino, kad tyrimas gali būti konkretaus technologinio sprendimo pasirinkimo pagrindas (78). Tačiau prievolė tai įrodyti tenka valstybei narei, kuri turi įtikinamai parodyti, kad tokio tyrimo rezultatai yra pakankamai pagrįsti ir kad tyrimas buvo visiškai nepriklausomai atliktas (79).

(152)

Šiuo atžvilgiu Ispanijos valdžios institucijos ir įmonė Abertis pateikė skirtingus tyrimus, kurie aptarti toliau.

Kainų tyrimai

(153)

Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos teigė, kad tiriama priemonė buvo orientuota į skaitmeninį antžeminį transliavimą atsižvelgus į preliminaraus tyrimo, atlikto prieš priimant Dekretą, rezultatus. „Lyginamajame socioekonominiame tyrime“ („Estudio Comparativo Socioeconómico“) (80), trumpai aprašytame 59–61 konstatuojamosiose dalyse, buvo padaryta išvada, kad antžeminis sprendimas yra labiau ekonomiškai naudingas.

(154)

Tyrimo pagrindas – gyventojų, kurie gali pasinaudoti technologiniu sprendimu, skaičius. Didžioji Kastilijos-La Mančos dalis priklauso vadinamajai I zonai, kurioje jau buvo pereita prie skaitmeninės antžeminės televizijos. Kai kuriai atvejais I ir II zonos iš dalies sutampa. Tyrime teigiama, kad dėl techninių priežasčių tose zonose (kurios jau dalinai aprūpintos skaitmeninės antžeminės televizijos įranga), reikėtų svarstyti tik skaitmeninės antžeminės televizijos plėtrą. Taigi tyrime lyginant palydovinį ir skaitmeninės antžeminės televizijos variantus, atsižvelgiama tik į maždaug 9,8 % gyventojų. Antra, tyrimo autorius teigia, kad šiame pogrupyje dalį gyventojų taip pat pasiekia regioninės televizijos paslaugos per antžeminę platformą. Neatliekant kitų vertinimų, daroma išvada, kad šioms paslaugoms „būtų logiškiausia, kad gyventojai naudotų skirtingus signalo perdavimo būdus“. Galiausiai lieka 2,85 % gyventojų (arba 57 510 gyventojų 689 kaimuose), kurių atveju reikia ieškoti kitos technologijos.

(155)

Tyrime pirmiausiai pateikti bendri kainų vertinimai (įtraukiant priedėlių įrengimo kainą remiantis rinkos duomenimis, kiek kainuoja palydovo siųstuvo-imtuvo nuoma ir jo eksploatavimas bei priežiūra per 10 metų) ir toliau jie lyginami su antžeminės platformos bendru kainų vertinimu. Antžeminės platformos kainų vertinime atsižvelgta į antžeminių priedėlių ir transliavimo aparatų įrengimo bei jų eksploatavimo ir priežiūros per 10 metų kainas. Taigi palydovinio sprendimo bendra suma būtų tarp 47 672 550 EUR ir 97 646 800 EUR, o antžeminio – tarp 15 136 550 EUR ir 17 224 350 EUR.

Vertinimas

(156)

Tuo momentu valdžios institucijos galėjo arba vykdyti technologiškai neutralų konkursą, arba, atsižvelgusios į tyrimo rezultatus, išsirinkti vieną konkrečią technologiją. Taigi valdžios institucijos turėjo nuspręsti, ar verta į konkursą kviesti potencialius konkurentus. Jei būtų vykdytas atviras konkursas, būtų buvę galima rinktis iš skirtingų pasiūlymų su galimai besivaržančiųjų pasiūlytomis nuolaidomis. Kita vertus, galima būtų pagrįstai atsisakyti šios konkurso procedūros, jeigu tyrime būtų buvusi padaryta išvada, kad, atsižvelgus į visas įmanomas nuolaidas, kurių būtų galima tikėtis iš potencialių konkurso dalyvių, palydovinė technologija vis tiek būtų akivaizdžiai brangesnė arba neatitiktų būtinų kokybės reikalavimų. Turint omenyje, kad tyrimas yra reikalingas tik tam, kad pagrįstų konkurso atsisakymą, reikėtų įrodyti akivaizdų kainų skirtumą tarp dviejų platformų ir tokio rezultato pagrįstumą.

(157)

Tyrimas toli gražu neatitinka šių reikalavimų. Pirma, atsižvelgdamos į 2011 m. Komisijos siųstą prašymą suteikti informacijos, valdžios institucijos turėjo pataisyti duomenis, naudotus tyrime. Reikėjo padidinti transliavimo centrų išlaidas maždaug 65 %, taip pat transliavimo centrų, realiai reikalingų norimai aprėpčiai užtikrinti, skaičių. JCCM tvirtino, kad, net ir su šiais naujais skaičiais, antžeminės ir palydovinės technologijų lyginamieji rezultatai nesikeis. Tačiau iš tiesų atsižvelgus į naujus skaičius, skaitmeninės antžeminės televizijos kainų pranašumas sumažėja, o kai kuriais atvejais rezultatai netgi pasikeičia palydovinio sprendimo naudai. Tai jau įrodo, kad tyrimo rezultatai nebuvo pagrįsti. Šie skirtumai valdžios institucijoms būtų buvę akivaizdūs, jeigu jos būtų skubiai atlikusios skaičiavimus.

(158)

Kalbant apie išlaidų skaičiavimą, tyrime pasirinktas neteisingas priėjimas palydovinio transliavimo išlaidoms skaičiuoti. Daroma prielaida, kad savivaldybės nuomosis palydovinio siųstuvo-imtuvo pajėgumus palydovinėje platformoje ir turės savo palydovinį ryšį. Todėl skaičiavimai pagrįsti 2008 m. paskelbtomis palydovo siųstuvo-imtuvo pajėgumų nuomos kainomis. Kadangi šios kainos yra už individualų ryšį, nėra atsižvelgta į galimą nuolaidą už didesnį kiekį arba į galimas derybas dėl kainos. Be to, atviro konkurso atveju, kaip nutiko Kantabrijos atveju, palydovinis operatorius dalyvautų konkurse, o jo pasiūlymas remtųsi visiškai kitokiais kainų skaičiavimais. Lyginant su individualios nuomos kainomis, jei sutartis apima visą Kastilijos-La Mančos II zoną, galima tikėtis, kad pasiūlyme būtų didelių nuolaidų pajėgumų kainoms.

(159)

Be to, tyrime netinkamai daromos išvados, kenkiančios palydoviniam variantui (81):

skaičiavimai turi būti pagrįsti periodinių išlaidų grynąja dabartine verte, o ne bendra suma (82);

tyrime nepaisoma eksponentinio naujų skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo centrų poreikio augimo (ir su tuo susijusių išlaidų) dėl didelio atstumo iki tolimiausių kaimų, kuriuos reikia pasiekti; tai laikoma linijiniu augimu;

tyrime skaičiuojama, kad metinis eksploatavimo ir priežiūros mokestis sudaro 3 % įrangos kainos, nors pačios valdžios institucijos teigia, kad „eksploatavimo ir priežiūros kaina per dvejus metus sudaro 20 % įrangos kainos“ (t. y. 10 % per metus).

(160)

Todėl skaitmeninės antžeminės televizijos kainų skaičiavimai atrodo pernelyg optimistiški. Šią išvadą galima patvirtinti palyginus preliminarią skaitmeninės antžeminės televizijos įrengimo kainą tyrime su iš tiesų išleistomis sumomis nuo to laiko. Tyrime numatyta, kad didžiausia skaitmeninės antžeminės televizijos įrengimo kaina sieks maždaug 15–17 mln. EUR. Tačiau vėliau Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos išleido 46 mln. EUR skaitmeninei antžeminei televizijai modernizuoti (be to, buvo papildomų išlaidų palydoviniams imtuvams įrengti ir viską sudėjus paaiškėjo, kad skaitmeninė antžeminė televizija nebuvo ekonomiškai naudinga).

Išvada

(161)

Tyrimo apskaičiavimai nėra pagrįsti. Naudojant pačios Kastilijos-La Mančos skaičius (tačiau pataisytus), pradinis skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo kainų pranašumas sumažėjo arba kai kuriais atvejais netgi pasidarė naudingiau naudoti palydovinį ryšį (83). Ir toliau neatsižvelgta į galimybę gauti nuolaidų iš palydovinių operatorių paskelbus konkursą. Dėl pirmiau minėtų pastabų galima teigti, kad tyrime nepateikta pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl buvo pasirinkta skaitmeninės antžeminės televizijos technologija ir kodėl buvo atsisakyta konkursinės procedūros.

Kiti išlaidų tyrimai

(162)

Ispanijos valdžia pateikė Pramonės, energetikos ir turizmo ministerijos (PETM) 2007 m. liepos mėn. atliktą vidinį tyrimą dėl universalių skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų teikimo naudojant skaitmeninę antžeminę televiziją arba palydovinį ryšį. Tačiau šio tyrimo autonominės sritys (pvz., Kastilijos-La Mančos) negavo ir jis buvo naudojamas tik kaip vidinis dokumentas. Bet kuriuo atveju, Komisijos manymu, Ispanijos valdžios institucijos savo pateiktu išankstiniu tyrimu, kaip minėta 62 konstatuojamojoje dalyje, neįrodė antžeminės platformos pranašumo prieš palydovinę. Priešingai, tyrime teigiama, kad skirtingų technologijų naudojimas yra realistiškesnis, ir siūloma II zonoje 70 % transliavimo vykdyti naudojant palydovinį ryšį, o 30 % – antžeminį (84). Be to, šiame tyrime padaryta išvada, kad kiekviename regione, atsižvelgiant į jo reljefo ir demografinius ypatumus, reikėtų atskirai nuspręsti, koks technologinis sprendimas būtų tinkamas aprėpčiai plėsti. Šia išvada nesiūloma pasirinkti konkrečios technologijos iš anksto, o kaip tik nurodoma, kad reikia skelbti technologiškai neutralų konkursą, kuris padėtų nuspręsti, kuri platforma yra tinkamiausia konkrečiu Kastilijos-La Mančos atveju.

(163)

Reikia pažymėti, kad abu kainų tyrimai, kuriuos pateikė įmonė Abertis, buvo atlikti 2010 m., praėjus daug laiko po tiriamų priemonių įgyvendinimo. Nepaisant to, kad šiuos tyrimus galima laikyti nepriklausomais ir pagrįstais, faktas, kad jie buvo atlikti vėliau negu pritaikytos tiriamos priemonės, neleidžia pagrįsti Ispanijos valdžios pasirinkimo naudoti skaitmeninės antžeminės televizijos technologiją ir nerengti technologiškai neutralaus konkurso. Komisija taip pat gavo įmonės Astra pateiktus preliminarius išlaidų skaičiavimus, iš kurių galima matyti, kad palydovinė technologija yra pelningesnė. Į šį tyrimą taip pat negalima atsižvelgti dėl tų pačių priežasčių.

(164)

Kaip buvo prieita prie išvados 161 konstatuojamojoje dalyje apie Kastilijos-La Mančos tyrimą, kitais tyrimais taip pat negalima įrodyti, kad skaitmeninė antžeminė platforma yra geresnė už kitus technologinius sprendimus pagal kokybę arba kainą. Dėl to negalima pagrįsti JCCM sprendimo neskelbti atviro konkurso.

Priemonės tinkamumas ir proporcingumas

(165)

Dėl keleto priežasčių priemonė negali būti laikoma tinkama.

(166)

Kadangi pagalba buvo tiesiogiai paskirta įmonėms TelecomCLM ir Abertis (esamiems skaitmeninės antžeminės televizijos operatoriams), nebuvo svarstyti alternatyvūs sprendimai, kurie galėjo būti pelningesni arba kokybiškesni. Kaip paaiškinta prieš tai aprašytoje dalyje, palydovinės platformos atsisakymas negali būti pagrįstas. Tai, kad kai kuriems II zonos namų ūkiams nemokami televizijos kanalai transliuojami palydoviniu formatu, įrodo, kad antžeminė technologija ne visada yra efektyviausia ir tinkamiausia platforma. Taip pat reikia pažymėti, kad palydovinis transliavimo būdas buvo pasirinktas kitose valstybėse narėse, taip pat ir tose zonose, kuriose buvo įmanoma rinktis antžeminį sprendimą (85). Be to, faktas, kad įmonė Astra dalyvavo technologiškai neutraliame konkurse dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros Kantabrijoje ir jį laimėjo, mažų mažiausiai įrodo, kad šią paslaugą galima teikti per palydovinę platformą (86).

(167)

Be to, įvairiais tyrimais buvo lygintos tik skaitmeninės antžeminės televizijos ir palydovinė platformos. Neatsižvelgta į alternatyvius technologinius sprendimus, tokius kaip kabeliniai tinklai arba IPTV. Nors ši pastaroji negalėtų aprėpti visos teritorijos, skirtingų technologijų derinimas (įtraukiantis šias platformas ir transliavimą naudojant skaitmeninę antžeminę televiziją bei palydovinį ryšį) galėjo būti efektyvesnis sprendimas.

(168)

Priemonė taip pat nėra tinkama, nes diskriminuoja pačius skaitmeninės antžeminės televizijos operatorius. Kadangi buvo tiesiogiai pasirinkti esami skaitmeninės antžeminės televizijos operatoriai TelecomCLM ir Abertis, priemone nebuvo įvertinta, ar kiti skaitmeninės antžeminės televizijos operatoriai, tokie kaip Radiodifusión, būtų galėję pateikti ekonomiškai arba kokybiškai naudingesnį pasiūlymą.

(169)

Dėl skaitmeninės antžeminės televizijos platformos pajėgumų limitų taip pat abejotina, ar buvo tinkama iš anksto pasirinkti skaitmeninės antžeminės televizijos operatorius. Nors perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos 800 MHz dažnių juostoje Ispanijoje užbaigtas 2010 m. balandžio 3 d., 2011 m. nuspręsta 800 MHz juostos dažnius parduoti aukcione telekomunikacijų operatoriams siekiant pritaikyti Sprendimą Nr. 243/2012/ES. Todėl buvo būtina ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 1 d. perkelti transliavimą į kitus kanalus žemiau 790 MHz dažnio ribos. Kadangi dėl to buvo patirta papildomų išlaidų, 2011 m. lapkričio 5 d. Ispanija pranešė apie dvi namų ūkiams ir transliuotojams skirtas priemones, kurių biudžetas siekė 600–800 mln. EUR I zonoje (apie jokią II zonai skirtą priemonę dar nepranešta) (87). Pasirinkus kitas (IPTV, kabelinę ar palydovinę) platformas šių išlaidų nebūtų buvę. Ateinančiais metais laukiama dar vieno dažnių pokyčio, kad būtų atlaisvinta daugiau pajėgumo ateities mobiliajai technologijai LTE, o tai reikš panašias išlaidas.

(170)

Lyg to nepakaktų, nurodyta, kad skaitmeninės antžeminės televizijos signalų transliavimą trikdo LTE tinklo 4G judriojo ryšio dažniai, todėl namų ūkiams tenka pirkti brangiai kainuojančius filtrus, kad apsaugotų savo skaitmeninės antžeminės televizijos signalus nuo LTE bangų (88). Negalima atmesti tikimybės, kad panašūs trikdžiai yra platesnio masto problema, kelianti grėsmę antžeminio transliavimo tinkamumui ateityje, ypač plačiau diegiant plačiajuosčio ryšio tinklus.

(171)

Ispanijos valdžios institucijos pateikė dar du argumentus, pagal kuriuos palydovinis transliavimas kainuotų brangiau negu skaitmeninė antžeminė televizija. Pirma, pagal susitarimus su kai kuriais turinio teikėjais transliuotojai turi laikytis teritorinių apribojimų. Palydovine technologija užtikrinti tokią sąlyginę prieigą kainuotų brangiau. Antra, palydovinės technologijos pajėgumo nepakaktų daugybei regioninės televizijos kanalų transliuoti. Šie tvirtinimai nėra pagrįsti; jiems prieštarauja faktas, kad įmonės Astra ir Kantabrijos sudarytoje sutartyje buvo numatyta profesionali sąlyginės prieigos sistema. Be to, pagal įmonės Astra kainų skaičiavimus palydovinė technologija kainuotų pigiau, net jeigu reikėtų su kiekvienu Ispanijos regionu sudaryti atskirą susitarimą. Dėl regioninės televizijos transliavimo įmonė Astra tvirtina, kad Ispanijos valdžios pateiktas skaičius – 1 380 kanalų – yra labai perdėtas (89). Įmonės Astra skaičiavimais, net ir įtraukus regioninius ir vietos kanalus, šiuo atžvilgiu taip pat būtų pigiau naudoti palydovinę technologiją.

(172)

Apibendrindama Komisija mano, kad tiriama priemonė neatitinka technologinio neutralumo principo. Kaip paaiškinta pirmiau, tokia priemonė nėra proporcinga ir nėra tinkama užtikrinti, kad nemokami televizijos kanalai būtų transliuojami Kastilijos-La Mančos II zonos gyventojams.

Tinklų eksploatavimas ir priežiūra

(173)

Viešosiomis subsidijomis remiamų skaitmeninių antžeminių ir palydovinių tinklų eksploatavimo ir priežiūros tęstinio finansavimo negalima laikyti technologiškai neutraliu, nes jis skiriamas kaip priedas prie pagalbos tokių tinklų diegimui. Juo siekiama išsaugoti antžeminių platformų transliavimo centrus. Todėl tokia pagalba taip pat nėra suderinama su vidaus rinka.

(174)

Apie bet kokią eksploatavimui ir priežiūrai numatomą teikti pagalbą ateityje būtina pranešti. Ji turi atitikti technologinio neutralumo principą.

5.3.2.3.   Nederamų iškraipymų vengimas

(175)

Nors valstybės įsikišimas gali būti pagrįstas dėl esamo rinkos nepakankamumo ir galimų sanglaudos problemų, ši priemonė dėl savo pobūdžio nederamai iškraipo konkurenciją.

Išvada dėl Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto

(176)

Daroma išvada, kad tiriama priemonė, įskaitant tęstinę pagalbą, nėra nustatytam rinkos nepakankamumui pašalinti tinkama, būtina ir proporcinga priemonė.

5.3.3.   Sutarties 106 straipsnio 2 dalis

(177)

Sutarties 106 straipsnio 2 dalies išimtis taikoma valstybei kompensuojant viešosios paslaugos teikimo išlaidas. Nacionalinės (arba regioninės) valdžios institucijos turi aiškiai apibrėžti, kas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga, ir pavesti ją teikti konkrečiai įmonei.

(178)

Oficialios procedūros metu Ispanijos valdžios institucijos nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, kodėl ši priemonė turi būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį.

(179)

Kad būtų taikoma Sutarties 106 straipsnio 2 dalis, nacionalinės (arba regioninės) valdžios institucijos turi aiškiai apibrėžti, kas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga, ir pavesti ją teikti konkrečiai įmonei. Nei Ispanijos teisinėje sistemoje, nei iš Ispanijos valdžios institucijų pusės nebuvo pateikta tokio pavedimo akto skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui. Visų pirma, Ispanijos teisėje nenustatyta, kad antžeminio tinklo eksploatavimas yra viešoji paslauga. 1998 m. Telekomunikacijų įstatymu (90) nustatyta, kad telekomunikacijų paslaugos, įskaitant radijo ir televizijos pagalbinių tinklų eksploatavimą, yra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, tačiau jos neturi viešųjų paslaugų statuso (91). Šiuo metu galiojančiame Telekomunikacijų įstatyme (92) pateiktas tas pats apibrėžimas. Televizijos transliacijų perdavimo, t. y. jos signalų perdavimo telekomunikacijų tinklais, paslaugos laikomos telekomunikacijų paslaugomis, todėl yra visuotinės ekonominės svarbos, bet ne viešosios, paslaugos (93).

(180)

Be to, Telekomunikacijų įstatymo nuostatos yra neutralios technologijų požiūriu. Telekomunikacijomis yra laikomas signalų perdavimas bet kuriuo transliavimo tinklu, neišskiriant konkrečiai antžeminio tinklo (94). Be to, Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas vienas iš jo tikslų kiek įmanoma skatinti technologinį reguliavimo neutralumą.

(181)

NET jeigu viešojo transliavimo paslaugos būtų laikomos viešosiomis paslaugomis, neįmanoma išplėsti šios apibrėžties vienos konkrečios bazinės platformos eksploatavimui. Be to, esant kelioms transliavimo platformoms, vienos kurios nors iš jų negalima laikyti „būtina“ transliavimo signalams perduoti. Tad jeigu pagal Ispanijos įstatymus konkrečios platformos naudojimas transliavimo signalams perduoti būtų buvęs laikomas viešąja paslauga, tai būtų akivaizdi klaida.

(182)

Daroma išvada, kad pagal Ispanijos įstatymus antžeminių tinklų eksploatavimas nėra viešoji paslauga. Be to, Ispanijos valdžios institucijos aiškiai neapibrėžė antžeminės platformos eksploatavimo kaip viešosios paslaugos ir todėl taip pat nepatikėjo tokios viešosios paslaugos tiekimo konkrečios platformos operatoriui.

(183)

Valdžios institucijos taip pat nepateikė įrodymų dėl pavedimo akto dviems pagalbos gavėjams, įmonėms Abertis ir TelecomCLM.

(184)

Todėl šiuo atveju negalima remtis 106 straipsnio 2 dalies išimtimi, kuri taikoma valstybei kompensuojant viešosios paslaugos teikimo išlaidas.

5.3.4.   Esama pagalba

(185)

Įmonė Abertis primena, kad antžeminio transliavimo tinklo diegimas II zonoje buvo finansuojamas beveik vien tik autonominių Ispanijos sričių naudojant viešąsias lėšas remiantis 1982 m. įstatymais (t. y. priimtais anksčiau negu kad Ispanija prisijungė prie Europos ekonominės bendrijos 1986 m.). Todėl, įmonės Abertis nuomone, galima būtų teigti, kad schema sudaro dalį vietos antžeminių tinklų eksploatavimo tęstinio viešojo finansavimo ir todėl turėtų būti laikoma esama pagalba.

(186)

Antžeminio tinklo plėtra regionų lėšomis iš tiesų buvo pradėta finansuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau tuo metu rinkoje nebuvo privačių transliuotojų. Dėl to ši išplėsta infrastruktūra tenkino tik visuomeninio transliuotojo poreikius, o šis transliuotojas visais atvejais privalėjo teikti savo transliavimo paslaugas daugumai šalies gyventojų. Be to, tuo metu antžeminė televizija buvo vienintelė platforma televizijos signalui perduoti Ispanijoje. Todėl vienintelio esamo tinklo plėtra neiškraipė konkurencijos su kitomis platformomis.

(187)

Nuo tada buvo pakeisti teisės aktai ir patobulinta technologija, atsirado naujų transliavimo platformų ir naujų rinkos dalyvių, ypač privačių transliuotojų. Kadangi labai pasikeitė pagalbos gavėjo pobūdis ir bendros viešojo finansavimo aplinkybės, tiriamos priemonės negalima laikyti vien tik formalaus ar administracinio pobūdžio pakeitimu – ja visiškai iš esmės pakeista ankstesnė schema, todėl ją reikia laikyti nauja pagalbos schema (95). Bet kokiu atveju perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos yra įmanomas tik dėl nesenos technologinės pažangos, taigi tai yra naujas reiškinys. Todėl Ispanijos valdžios institucijoms derėjo pranešti apie šią naujai teikiamą pagalbą.

5.4.   IŠVADA

(188)

Manoma, kad Ispanijos, Kastilijos-La Mančos regioninės valdžios ir savivaldybių suteiktas finansavimas antžeminio tinklo operatoriams, siekiant modernizuoti ir skaitmeninti jų tinklą ir juo transliuoti nemokamus televizijos kanalus II zonoje, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Pagalba nėra suderinama su bendrąja rinka. Be to, apie pagalbą nepranešta Komisijai, nors tai yra privaloma pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, ir ji neteisėtai suteikta be Komisijos leidimo. Todėl būtina susigrąžinti pagalbą iš antžeminio tinklo operatorių.

(189)

Be to, Komisija mano, kad tęstinė pagalba skaitmeninto tinklo eksploatavimui ir priežiūrai, teikta be konkurso arba po konkursų, kurie techniniu požiūriu nebuvo neutralūs, taip pat yra nesuderinama su bendrąja rinka. Negana to, apie šią pagalbą nebuvo pranešta Komisijai, nors tai yra privaloma pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, ir ji neteisėtai suteikta be Komisijos leidimo. Todėl būtina susigrąžinti pagalbą iš operatorių.

(190)

Apie bet kokią eksploatavimui ir priežiūrai numatomą teikti pagalbą ateityje būtina pranešti. Ji turi atitikti technologinio neutralumo principą.

6.   PAGALBOS SUSIGRĄŽINIMAS

6.1.   POREIKIS PANAIKINTI PAGALBĄ

(191)

Vadovaujantis Sutartimi ir nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad konkreti valstybė narė turi panaikinti arba pakeisti pagalbą (96), kai padaroma išvada, kad ji nedera su vidaus rinka. Teisingumo Teismas taip pat ne kartą nusprendė, kad reikalavimu valstybei panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, siekiama atkurti pirmiau buvusią padėtį (97). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nustatė, kad toks tikslas yra pasiektas, kai pagalbos gavėjas grąžino sumas, suteiktas jam neteisėtų subsidijų forma, tokiu būdu netekdamas pranašumo, kuriuo pasinaudojo rinkoje prieš savo konkurentus, ir kai ankstesnė prieš pagalbos suteikimą buvusi situacija yra atstatyta (98).

(192)

Pagal šią Teismo praktiką, Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (99) 14 straipsnyje nustatyta, kad „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(193)

Todėl, kadangi antžeminės platformos modernizavimo ir skaitmeninimo ir vėlesnės priežiūros bei eksploatavimo finansavimas Ispanijoje nuo 2008–2009 m. yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba, Ispanija turi būti įpareigota šią nesuderinamą pagalbą susigrąžinti, kad būtų atkurta iki jos suteikimo rinkoje buvusi padėtis.

6.2.   VALSTYBĖS PAGALBOS GAVĖJAI IR KIEKYBINIS PAGALBOS VERTINIMAS

(194)

Įmonės TelecomCLM ir Abertis yra tiesioginiai pagalbos gavėjai. Visos sumos, minimos toliau esančiose konstatuojamosiose dalyse, yra paremtos Komisijai pateikta informacija. Kaip nustatyta 42 konstatuojamojoje dalyje, savo transliavimo centrų modernizavimui įmonės TelecomCLM ir Abertis gavo atitinkamai 13,2 mln. EUR ir 250 000 EUR. Be to, įmonė TelecomCLM buvo pasirinkta naujiems savivaldybių transliavimo centrams (šeši iš kurių atiteko įmonei TelecomCLM) steigti neskelbus viešojo konkurso (2,26 mln. EUR).

(195)

Tais atvejais, kai skaitmeninės antžeminės televizijos įranga ir toliau priklauso savivaldybėms, jos įrangą pirko arba iš įmonės TelecomCLM, arba iš įmonės Abertis. Kadangi šios įmonės skaitmeninei įrangai tiekti ir (arba) eksploatavimo bei priežiūros paslaugoms teikti buvo pasirinktos tiesiogiai (t. y. neskelbus viešojo konkurso), taip pat ir šiuo atveju jos yra tiesioginiai pagalbos gavėjai. Iš tiesų šios dvi įmonės neskelbus viešojo konkurso gavo 32,6 mln. EUR viešojo finansavimo sumą (100).

(196)

Neteisėta ir nesuderinama pagalba turi būti susigrąžinta iš įmonių TelecomCLM ir Abertist.

(197)

Tęstinė pagalba teikiama skaitmeninės antžeminės televizijos tinklams eksploatuoti ir prižiūrėti. Šių tinklų operatoriai yra šios priežiūrai ir eksploatavimui skirtos pagalbos gavėjai. Įmonės TelecomCLM ir Abertis 2009–2011 m. gavo 6,5 mln. EUR. Todėl ši pagalba (ir bet kokia kita vėliau suteikta pagalba) turi būti susigrąžinta iš šių tinklo operatorių.

(198)

Tais atvejais, kai konkretaus gavėjo gautos lėšos neviršijo Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 (101) nustatytų ribų, tokios lėšos nelaikomos valstybės pagalba ir jų susigrąžinti nereikia, jeigu tenkinamos visos reglamente nustatytos sąlygos.

(199)

Pagalba susigrąžinama nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjams buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai pagalba perduota gavėjui, ir už ją mokamos palūkanos iki tol, kol bus sugrąžinta visa pagalba.

7.   IŠVADA

(200)

Komisija daro išvadą, kad Ispanijos Karalystė, pažeisdama Sutarties108 straipsnio 3 dalį, neteisėtai suteikė pagalbą antžeminės televizijos platformos operatoriams skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpčiai plėsti atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Kastilijos-La Mančos regionuose. Tokia pagalba, įskaitant (tęstinę) pagalbą eksploatavimui ir priežiūrai, turi būti susigrąžinta iš šios platformos operatorių, kurie yra tiesioginiai pagalbos gavėjai, įskaitant savivaldybes, kurios veikė kaip platformos operatorės.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Ispanija, pažeisdama Sutarties108 straipsnio 3 dalį, neteisėtai suteikė antžeminės televizijos platformos operatoriams Telecom CLM ir Abertis transliavimo centrams modernizuoti, naujiems transliavimo centrams steigti ir skaitmeninei ir (arba) eksploatavimo bei priežiūros įrangai II Kastilijos-La Mančos zonoje, yra nesuderinama su vidaus rinka.

2 straipsnis

Pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą suteikta individuali pagalba nėra pagalba, jei teikimo metu ji atitiko remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 (102) 2 straipsniu priimtų ir tuo metu taikytų nuostatų sąlygas.

3 straipsnis

1.   Ispanija iš įmonių Telecom CLM ir Abertis susigrąžina su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, suteiktą pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą.

2.   Reikalaujamos sumos sugrąžinamos su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo datos, kai pagalba buvo suteikta gavėjams, iki faktinio susigrąžinimo dienos.

3.   Palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (103) V skyrių.

4.   Paskelbus šį sprendimą Ispanija nutraukia visus mokėjimus pagal 1 straipsnyje nurodytą pagalbos schemą.

4 straipsnis

1.   1 straipsnyje minima pagalba, suteikta pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą, susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Ispanija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo jo paskelbimo dienos.

3.   Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą datos Ispanija Komisijai pateikia tokią informaciją:

a)

bendrą pagalbos, kurią gavo kiekvienas iš 1 straipsnyje nurodytų gavėjų, sumą;

b)

bendrą sumą (pagrindinę dalį ir palūkanas), susigrąžintiną iš kiekvieno gavėjo;

c)

išsamų priemonių, kurių ėmėsi ar ketina imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašymą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad gavėjų pareikalauta pagalbą grąžinti.

4.   Ispanija informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti, eigą tol, kol susigrąžinta visa pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą suteikta pagalba. Komisijos prašymu ji nedelsdama pateikia visą informaciją apie numatytas priemones ir priemones, kurių jau imtasi šiam sprendimui įgyvendinti. Ji taip pat pateikia išsamius duomenis apie iš pagalbos gavėjų jau susigrąžintas pagalbos sumas ir palūkanas.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 1 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  http://www.boe.es/boe/dias/2005/06/15/pdfs/A20562-20567.pdf.

(2)  http://www.boe.es/boe/dias/2005/07/30/pdfs/A27006-27014.pdf.

(3)  OL C 335, 2010 12 11, p. 8.

(4)  2013 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimas 2014/489/ES dėl valstybės pagalbos SA.28599 (C 23/10 (ex NN 36/10, ex CP 163/09)), kurią Ispanijos Karalystė suteikė skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose regionuose (už Kastilijos-La Mančos ribų) (OL L 217, 2014 7 23, p. 52).

(5)  Dėl sutarties nutraukimo įmonė Astra pateikė ieškinį Santandero pirmosios instancijos teismui (procesas Nr. 1728/2009), kuris 2011 m. gruodžio 23 d. nusprendė, kad Kantabrijos valdžios institucijos turi atlyginti įmonei Astra už nepateisinamą sutarties nutraukimą. Teismas nenustatė, kad pati įmonė Astra būtų kaip nors pažeidusi sutartį ir jos nutraukimas dėl to būtų buvęs pagrįstas. Pasak teismo, Ispanijos centrinės valdžios sprendimas parengti nacionalinę skaitmeninės antžeminės televizijos strategiją buvo viena iš sutarties nutraukimo priežasčių. Žr. Santandero pirmosios instancijos teismo sprendimą 000313/2011.

(6)  Pagal licenciją taip pat nustatomas antžeminio transliavimo dažnis.

(7)  Interneto protokolo televizija (IPTV) vadinamos televizijos ir vaizdo signalų perdavimo sistemos elektroninių ryšių tinklu naudojant interneto protokolą.

(8)  Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „„kaitmeninio dividendo“ nauda – visuomenės poreikiams ir ekonomikos augimui“ (COM(2009) 586) valstybėms narėms rekomenduota nebenaudoti 800 MHz juostos teikiant didelio galingumo transliavimo paslaugas ir visiškai įgyvendinti ES sprendimą dėl techninio suderinimo iki bendrai ES lygmeniu sutartos datos.

(9)  Prancūzijos atveju žr., pvz., valstybės pagalbą N 666/2009, Skaitmeninės antžeminės televizijos pagalbos schemos pakeitimą N 111/2006; Slovakijos atveju – valstybės pagalbą N 671/2009 dėl perėjimo prie skaitmeninio televizijos transliavimo Slovakijoje. Ispanijos atveju – valstybės pagalbą SA.28685 [2011(NN)] dėl skaitmeninės televizijos signalo Kantabrijoje. Taip pat svarbu pažymėti, kad tiriamuose atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose (vadinamoji II zona) ne visada apsimokėjo teikti televizijos signalus per skaitmeninės antžeminės televizijos platformą, todėl kai kuriuose regionuose pasirinktas palydovinis transliavimas (tiek transliuojant tarp centrų, tiek transliuojant į kai kuriuos namų ūkius; išsamesnės informacijos ieškoti 2.2.2 skirsnyje). Šio sprendimo tikslais visos šios sistemos toliau bus vadinamos antžeminėmis.

(10)  Žr. 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa, ypač jo 6 straipsnio 4 dalį (OL L 81, 2012 3 21, p. 7).

(11)  Žr. Komisijos sprendimą SA.32619 „Išlaidų, susidarančių atlaisvinant dažnių juostą, atlyginimas“ (OL C 213, 2012 7 19, p. 41). Dėl paslaugų pertvarkymo ir naudojamo spektro keliamų sunkumų Ispanija paprašė kitos datos Sprendimo Nr. 243/2012/ES 6 straipsnio 4 daliai pritaikyti.

(12)  Per ją nemokamai transliuojami 26 nacionalinės televizijos ir 30 regioninės televizijos kanalų.

(13)  […]

(14)  Juo privatūs transliuotojai įpareigoti iki šios datos suteikti galimybę jų transliacijas žiūrėti 96 %, o visuomeniniai transliuotojai – 98 % atitinkamos aprėpties zonos gyventojų. Šioje I zonoje transliuotojai įpareigoti teikti antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugą šioms nustatytoms procentinėms gyventojų dalims ir savarankiškai padengti perėjimo prie skaitmeninės technologijos išlaidas. Todėl valstybės pagalbos neprireikė.

(15)  http://www.televisiondigital.es/Documents/PlanNacionalTransicionTDT.pdf.

(16)  Vėliau jie suskirstyti į I, II ir III etapus.

(17)  http://www.boe.es/boe/dias/2008/03/06/pdfs/A13832-13834.pdf

(18)  Kaip paskirstyti lėšas plačiajuosčio ryšio plėtrai ir perėjimui prie skaitmeninės televizijos II zonoje, leista spręsti regioninės valdžios institucijoms.

(19)  Šie bendrieji susitarimai buvo pasirašyti tarp PETM ir autonominių sričių pagal „Plan Avanza“.

(20)  http://www.boe.es/boe/dias/2009/07/02/pdfs/BOE-A-2009-10972.pdf

(21)  Žr., pvz., Andalūzijai skirtą priedą: http://www.boe.es/boe/dias/2009/10/28/pdfs/BOE-A-2009-17108.pdf

(22)  Tarp valdžios institucijų iš viso sudaryta daugiau kaip 600 susitarimų dėl aprėpties plėtros – bendrųjų susitarimų, priedų ir kt.

(23)  Kastilijos-La Mančos valdžia padarė išvadą, kad nėra pakankamai laiko viešajam konkursui organizuoti pagal Nacionaliniame perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plane nurodytas datas. Plg. II priedas, Vidinis JCCM tyrimas dėl Nacionalinio perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plano įgyvendinimo Kastilijoje-La Mančoje, p. 31.

(24)  Kastilijos-La Mančos Vyriausybė, Perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos Kastilijoje-La Mančoje plano įgyvendinimas, pristatymas Europos Komisijai, 2010 m. spalio 27 d.

(25)  Įranga priklauso savivaldybėms ir pirmus dvejus metus jos turi mokėti už įrangos eksploatavimą bei priežiūrą.

(26)  Bendradarbiavimo susitarimas tarp JCCM ir Kaspuenjaso savivaldybės, p. 76.

(27)  Pagal skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos perleidimo susitarimus, pasirašytus 2013 m. gegužės 17 d. Taip buvo užtikrintas skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos eksploatavimas ir priežiūra praėjus dvejų metų periodui, numatytam susitarimuose. Tačiau pagal tris susitarimus įmonė Abertis ir toliau liko skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos savininke.

(28)  Savo tinklams modernizuoti savivaldybės įmonėms TelecomCLM ir Abertis sumokėjo iki 32,6 mln. EUR.

(29)  Bendradarbiavimo susitarimuose kalbama apie dvejus eksploatavimo ir priežiūros metus. Kalbant apie savivaldybes, šios investicijos siekia 4,5 mln. EUR, o apie operatorius – 2 mln. EUR. Vidinis JCCM tyrimas dėl Nacionalinio perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plano įgyvendinimo Kastilijoje-La Mančoje, p. 53.

(30)  Konkrečiai žr. sprendimus byloje T-21/06, Vokietija prieš Komisiją, Rink. 2009, p. II-197, 69 punktas (DVB-T Brandenbourg) ir byloje T-177/7, MEDIAset SpA prieš Komisiją, Rink. 2010, p. II-2341.

(31)  Kastilijos-La Mančos atveju valdžios institucijos neteigė, kad priemonė turi būti laikoma visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Taip pat ji neatitinka Altmark kriterijų, nes, be kita ko, nėra pavedimo akto, pagalbos gavėjai nebuvo atrinkti atviro konkurso metu, o valdžios institucijos neapskaičiavo kompensacijų remiantis tinkamai valdomos įmonės patirtomis išlaidomis teikiant šias paslaugas.

(32)  Iš pradžių praėjusiais dešimtmečiais savivaldybės statė analoginius transliavimo centrus ir buvo jų savininkės. Savivaldybės gavo viešąjį finansavimą šiai infrastruktūrai skaitmeninti.

(33)  Kastilijos-La Mančos Vyriausybė, pristatymas Europos Komisijai (byla C24/2010), „Skaitmeninės antžeminės televizijos diegimas atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Kastilijos-La Mančos regionuose“, išsiųsta 2014 m. birželio 6 d.

(34)  Tačiau tam prieštarauja Ispanijos pateikti dokumentai. Pavyzdžiui, įmonės TelecomCLM ir JCCM susitarimo dėl skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos perdavimo 7 straipsnyje kalbama apie II zonoje operatoriaus teiktas skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugas. Be to, kaip paaiškinta 73 konstatuojamojoje dalyje, pati JCCM teigia, kad įmonės Abertis ir TelecomCLM turi būti laikomos tinklo operatoriais II zonoje. Tai taip pat prieštarauja operatorių veiksmams, išsamiai aprašytiems 113 ir 120 konstatuojamosiose dalyse.

(35)  Dr. Julián Seseña, „Extensión de la cobertura de la señal TDT en Castilla – La Mancha: Estudio comparativo socio-económico de opciones tecnológicas“, 2008 m. rugsėjis, Kastilijos-La Mančos regioninės Vyriausybės (Junta de Comunidades de Castilla-La Mancha, JCCM) užsakymu atliktas tyrimas.

(36)  Be to, JCCM teigia, kad lyginamų išlaidų analizė a posteriori patvirtintų išvadą, kad antžeminis sprendimas yra efektyvesnis negu palydovinis. Ši analizė papildo prieš tai JCCM Komisijai pristatytus tyrimus – net tuo atveju, kai pradinės investicijos antžeminiam sprendimui buvo šiek tiek didesnės negu palydoviniam, nuo ketvirtų metų antžeminis sprendimas ekonomiškai būtų efektyvesnis negu įmonės Astra pasiūlyta platforma. Šiems skaičiavimams atlikti JCCM pasinaudojo preliminariais išlaidų duomenimis, kuriuos įmonė Astra pateikė 2011 m. lapkričio 10 d. memorandume.

(37)  Šiuo metu yra 900 operatorių, įrašytų registre.

(38)  JCCM nusprendė įrengti palydovą mažai apgyvendintose II zonos vietovėse tais atvejais, kai nebuvo transliavimo centro arba kai antžeminės infrastruktūros skaitmeninimo kaina buvo pernelyg didelė. Su savivaldybėmis buvo pasirašyta 100 bendradarbiavimo susitarimų, kuriais buvo suteikta galimybė įrengti palydovinius imtuvus kiekviename namų ūkyje, o tai buvo pigiau negu statyti naują transliavimo centrą.

(39)  Šio apribojimo priežastis buvo išvengti tų centrų skaitmeninimo, kurie jau buvo įpareigoti įgyvendinti oficialią skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį kaip transliuotojai I zonoje.

(40)  60 % regiono gyventojų aprėpties (remiantis nustatytais transliavimo parametrais) gali būti pasiekta tik turint 8–12 transliavimo centrų šalia pagrindinių regiono miestų. Įmonė Radiodifusión tokių centrų neturi. Panašu, kad visi šie transliavimo centrai pastaruosius 10 metų buvo oficialaus transliuotojų aprėpties plano dalis. Tačiau jokia viešoji administracija (nei nacionalinė, nei regioninė, nei vietos) nesvarstytų šių centrų skaitmeninimo, nes jie jau būtų įtraukti į oficialų skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros aprėpties regione planą.

(41)  JCCM pateikė du įmonės Abertis pasirašytų susitarimų pavyzdžius.

(42)  2011 m. sausio 31 d. įmonės Abertis Telecom pateikto dokumento 22 dalis.

(43)  Įmonė Astra remiasi savo vidiniu išlaidų tyrimu, parengtu 2008 m. lapkritį ir pateiktu kartu su skundu. Šiame tyrime lyginama, kokios būtų aprėpties plėtros išlaidos naudojant abi – antžeminę ir palydovinę – technologijas. Prielaidos, kuriomis grįstas šis tyrimas, nuo Ispanijos valdžios institucijų ir įmonės Abertis darytų prielaidų skiriasi įvairiais atžvilgiais, be kita ko, kalbant apie palydovinių antenų kainą ir poreikį pirkti papildomus priedėlius, kad būtų galima žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją. Šiame tyrime padaryta išvada, kad aprėpties plėtra naudojant palydovinę technologiją nebūtinai kainuoja daugiau negu naudojant antžeminę technologiją.

(44)  Įmonė Abertis remiasi savo kainų tyrimu, atliktu 2010 m. sausį, skirtu palyginti išlaidas, patiriamas skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti II zonoje naudojant atitinkamai skaitmeninės antžeminės televizijos ir palydovinę technologijas. Pagal šį tyrimą bendra išlaidų suma per 10 metų naudojant skaitmeninės antžeminės televizijos technologiją siektų 286 mln. EUR, o naudojant palydovinę technologiją – 532 mln. EUR.

(45)  SA.28599, C(2013) 3204 galutinis, 2013 m. birželio 19 d.

(46)  Tokių gairių galima rasti susijusiuose centrinės valdžios dokumentuose. Ypač 2008 m. gruodžio mėn. pasirašytuose bendruosiuose susitarimuose „Bendrasis Pramonės, turizmo ir prekybos ministerijos ir […] autonominės srities susitarimas dėl bendradarbiavimo rengiant Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą“ išvardyta, kokia veikla bus finansuojama centrinės ir regioninės valdžios institucijų siekiant, kad skaitmeninės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų dabartinei analoginės televizijos aprėpčiai. Juose minimi esami transliavimo centrai, kuriuos modernizuos transliuotojai (skaitmeninės antžeminės televizijos centrai I zonoje) ir numatoma „plėsti aprėptį“ – įrengti papildomus centrus, kad būtų užtikrinta tokia pati skaitmeninės televizijos skverbtis. Kadangi transliavimo centrai yra reikalingi tik naudojant skaitmeninės antžeminės televizijos technologiją, atrodo aišku, kad planuojami veiksmai yra susiję tik su šia technologija. 2009 m. spalio – gruodžio mėn. pasirašytų bendrųjų susitarimų prieduose numatyta finansuoti aprėpties plėtrą. Juose apibrėžiant, ką reikėtų laikyti „aprėpties plėtros veiksmais“, aiškiai minima tik antžeminė technologija.

(47)  Susitikimuose su autonominėmis sritimis PETM paskelbė apie savo tikslą užtikrinti perėjimą prie skaitmeninės antžeminės televizijos II zonoje. Tai patvirtina viešas internete PETM vardu paskelbtas pranešimas (http://www.fenitel.es/asamblea08/PONENCIAS/4SETSI.pdf). Tai taip pat patvirtina autonominių sričių, atsakiusių į Komisijos prašymą suteikti informacijos, pareiškimai. Savo atsakymuose autonominės sritys aiškiai remiasi Nacionaliniu perėjimo planu, kuris priimtas Karaliaus dekretu 944/2005, ir „Plan Avanza“. Žr., pavyzdžiui, Estremadūros regiono atsakymą: „Pagal <…> Karaliaus dekretą 944/2005 <…>, patvirtinantį Nacionalinį skaitmeninės antžeminės televizijos techninį planą, kuriame nustatyta vietos iniciatyva plėtoti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį <…>.“

(48)  Komisijos sprendimai N622/2003, Digitalisierungsfonds Austria, C25/2004, DVB-T Berlin Brandenburg (62 konstatuojamoji dalis), C34/2006, DVB-T North-Rhine Westphalia (83 konstatuojamoji dalis), C52/2005, MEDIAset (96 konstatuojamoji dalis).

(49)  Byla T-196/04, Ryanair Ltd. prieš Europos Komisiją, Rink. 2007, p. II–2379, 88 punktas.

(50)  Žr. sujungtų bylų T-443/08 ir T-455/08, Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt (T-443/08) ir Mitteldeutsche Flughafen AG ir Flughafen Leipzig-Halle GmbH (T-455/08) prieš Europos Komisiją, Rink. 2011, p. II-1311, 115 punktą, kuriame Teismas nusprendė: „Tai, kad tam tikrą veiklą vykdo ne privatūs ūkio subjektai arba kad ji nėra pelninga, nėra reikšmingas kriterijus kvalifikuojant tokią veiklą kaip ekonominę veiklą <…>.“

(51)  Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (OL C 8, 2012 1 11 p. 4).

(52)  Byla C-364/92, SAT prieš Eurocontrol, Rink. 1994, p. I-43, 19–30 punktai; byla C-113/07 P, Selex, Rink. 2009, p. I-2207.

(53)  Byla C-343/95, Calì & Figli, Rink. 1997, p. I-1547, 22 punktas.

(54)  Byla T-155/04, Selex, Rink. 2006, p. II-4797, 73–82 punktai, patvirtinta byla C-113/07, Selex, Rink. 2009, p. I-2307.

(55)  Kaip nurodyta 2.1.3 skirsnyje, visuomeniniai transliuotojai privalo teikti paslaugas 98 % visuomenės, todėl jiems teko aprėpti II zoną savo pačių pastangomis. Be to, nacionalinės visuomeninės televizijos RTVE kanalai ir regioninės visuomeninės televizijos kanalai transliuojami per skirtingus tinklus. Privatūs transliuotojai naudojasi vienadažnio tinklo (angl. Single Frequency Network, SFN) signalu, o visuomeniniai transliuotojai – visuotiniu Ispanijos tinklu (Red Global Española, RGE). Dėl šių skirtumų abiejų tinklų antžeminei bazei reikia skirtingos įrangos.

(56)  Kadangi toks vietos operatorius kaip Radiodifusión transliavo nacionalinių transliuotojų signalą, jis galėjo teikti prašymą regioninėms subsidijoms gauti. Tačiau nebuvo suorganizuotas konkursas, kuriuo potencialiai suinteresuoti operatoriai būtų buvę pakviesti pristatyti savo pasiūlymus. Priešingai, valstybinės institucijos turėjo imtis iniciatyvos, susirasti transliavimo centrus, kurie transliavo nacionalinių transliuotojų signalus, ir pasiūlyti jiems pagalbą centrams skaitmeninti. Šiuo atžvilgiu įmonė Radiodifusión tvirtino, kad net jai pertransliuojant televizijos signalą, valdžios institucijos su ja niekada nesusisiekė dėl galimo jos tinklo skaitmeninimo finansavimo.

(57)  Kalbant apie skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos perdavimo susitarimus, kai kuriais atvejais įranga, kurią įsigijo įmonė Telecom CLM (už JCCM lėšas), buvo grąžinta JCCM po dvejų metų eksploatavimo.

(58)  […]

(59)  Kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, įmonė Abertis užima dominuojančią padėtį nemokamos televizijos transliavimo antžeminės platformos rinkoje I zonoje ir per savo patronuojamąją įmonę Hispasat – III zonoje. Po to, kai II zonoje išplėsta skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptis, įmonė Abertis ir toliau kontroliuoja nemokamos televizijos transliavimą visoje šalyje. Jeigu į II zonos rinką būtų patekusi įmonė Astra, ateityje būtų buvusi įmanoma didesnė konkurencija tarp platformų ir I bei III zonose. Palyginimo tikslais galima remtis daugybe tyrimų, kuriais įrodyta palydovinio formato atsiradimo JAV televizijos rinkoje nauda – sumažėjusios kainos ir geresnė paslaugų kokybė. Kai dar nebuvo palydovinės televizijos, kabelinės televizijos tiekėjai vietos lygmeniu turėjo monopoliją. Plg., pvz., Chenghuan Sean Chu, „The effect of satellite entry on cable television prices and product quality“ („Palydovinės televizijos atsiradimo poveikis kabelinės televizijos kainoms ir produkcijos kokybei“), RAND Journal of Economics, 41 tomas, Nr. 4, 2010 m. žiema, p. 730–764.

(60)  C-2/05, „Skaitmeniniai priedėliai Italijoje“, OL C 118, 2006 5 19, p. 10 ir OL L 147, 2007 6 8, p. 1.

(61)  Keli konkursus laimėjusių įmonių pavyzdžiai: Tredess – skaitmeninio transliavimo įrangos gamintojas, priklausantis grupei Televes, kuri taip pat gamina skaitmeninės palydovinės televizijos imtuvus, antenas, palydovines antenas (plg. http://www.tredess.com ir http://www.televes.es), taip pat Mier (http://www.mier.es), Elecnor (http://www.elecnor.es/es.negocios.infraestructuras/telecomunicaciones), Itelsis, BTESA, Axion, Retegal, Itelazpi, Telecom CLM.

(62)  Per konkursus dėl aprėpties plėtros II zonoje dažnai prašoma kompleksinių sprendimų, pagal kuriuos reikėtų susieti, įdiegti ir tiekti kelis įrangos komponentus (palydovines ir antžemines antenas, siųstuvus, palydovinio ryšio imtuvus). Daugeliu atvejų pagal tokį sprendimą numatyta tiekti ir palydovinio ryšio imtuvų įrangą, kad būtų galima priimti skaitmeninius signalus, transliuotojų jau siunčiamus palydoviniu formatu.

(63)  Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos negalėjo pateikti jokio kito telekomunikacijų operatoriaus pateikto pasiūlymo pavyzdžio. Kai kurios telekomunikacijų įrangą diegiančios įmonės pateikė pasiūlymus, tačiau jie nebuvo priimti, kadangi įmonės nebuvo įrašytos kaip telekomunikacijų operatoriai.

(64)  Pavyzdžiui, Antena 3, La Cuatro, Telecinco, La Sexta, La Siete, Teledeporte, TVE, La2, Canal 24 horas.

(65)  Televizijos rinkos tyrimas, kurį pateikė Ispanija pranešime apie priemonę „Skaitmeninio dividendo atlaisvinimo Ispanijoje žalos atlyginimas“, SA.32619 (2011/N).

(66)  Byla T-55/99, Confederación Espanola de Transporte de Mercancias (CETM) prieš Europos Bendrijų Komisiją, Rink. 2000, p. II-3207.

(67)  COM(2002) 263 galutinis, „E. Europa 2005 m.: informacinė visuomenė visiems“; COM(2003) 541 galutinis, „Komisijos komunikatas dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (perėjimas prie skaitmeninio transliavimo ir analoginio transliavimo nutraukimas)“ ir COM(2005) 204 galutinis, „Komunikatas dėl spartesnio perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo“.

(68)  Žr. dokumentą „Mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa“, COM(2005) 107 galutinis.

(69)  Žr. COM(2003) 541 galutinio 68 išnašą.

(70)  Žr., be kita ko, N622/03 dėl skaitmeninimo lėšų (Austrija) (OL C 228, 2005 9 17, p. 12); C25/04 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) įrengimo Berlyne ir Brandenburge (Vokietija) (OL L 200, 2006 7 22, p. 14); C24/04 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos Švedijoje (OL L 112, 2007 4 30, p. 77); C52/05 dėl skaitmeninių priedėlių Italijoje (OL L 147, 2007 6 8, p. 1); N270/06 dėl subsidijų skaitmeniniams priedėliams su programų sąsaja (Italija) (OL C 80, 2007 4 13, p. 3); N107/07 dėl subsidijų įmonei IdTV (Italija) (OL C 246, 2007 10 20, p. 2); C34/06 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) įrengimo Šiaurės Reine-Vestfalijoje (Vokietija) (OL L 236, 2008 9 3, p. 10); SA.28685 dėl perėjimo prie skaitmeninės televizijos Kantabrijoje (Ispanija) (OL C 119, 2012 4 24, p. 1).

(71)  Žr. Komisijos sprendimo C25/04 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) įrengimo Berlyne ir Brandenburge (Vokietija) 132 konstatuojamąją dalį (OL L 200, 2006 7 22, p. 14).

(72)  COM(2002) 263 galutinis, „E. Europa 2005 m.: informacinė visuomenė visiems“.

(73)  COM(2003) 541 galutinis, „Komisijos komunikatas dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (perėjimas prie skaitmeninio transliavimo ir analoginio transliavimo nutraukimas)“ ir COM(2005) 204 galutinis, „Komisijos komunikatas dėl spartesnio perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo“.

(74)  COM(2005) 229 galutinis, 2005 m. birželio 1 d.

(75)  Žr. 56 išnašą.

(76)  2009 m. spalio 6 d. Sprendimas byloje T-8/06, FAB Fernsehen aus Berlin GmbH prieš Komisiją, Rink. 2009, p. II-04293; 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas C-544/09P, Vokietija prieš Komisiją, dar nepaskelbtas; 2010 m. birželio 15 d. Sprendimas T-177/07, MEDIAset SpA prieš Komisiją, Rink. 2010, p. II-02341; 2011 m. liepos 28 d. Sprendimas C-403/10 P, MEDIAset SpA prieš Komisiją, dar nepaskelbtas.

(77)  Žr. 7 išnašą.

(78)  Pvz., tyrimas buvo panaudotas kaip įrodymas rinktis konkrečią technologiją plačiajuosčiui ryšiui, žr. Komisijos sprendimą N222/2006 „Pagalba skaitmeninei atskirčiai Sardinijoje šalinti“ (OL C 68, 2007 3 24, p. 6).

(79)  Jungtinė Karalystė pasirinko transliuoti vietinę televiziją skaitmeninės antžeminės televizijos formatu remdamasi savo reguliavimo institucijos OFCOM atliktu išankstiniu tyrimu ir išankstine konsultacija su rinkos dalyviais. Todėl Komisija nereikalavo surengti technologiškai neutralaus konkurso. SA.33980 (2012/N) dėl vietos televizijos Jungtinėje Karalystėje.

(80)  Žr. 34 išnašą.

(81)  Tyrimas turi ir kitų trūkumų. Pavyzdžiui, nėra pagrįstai paaiškinta, kodėl atsižvelgiama tik į 2,85 % Kastilijos-La Mančos gyventojų. Tokia prielaida turi įtakos skaičiuojant šių dviejų platformų kainų efektyvumą.

(82)  Naudojant grynąją dabartinę vertę atsižvelgiama į tai, ar mokėjimai atliekami iš karto, ar ateityje (įtraukiamos būsimos pajamos ir išlaidos). NET ir taikant ganėtinai konservatyvius pakeitimus (4 %), skirtumas tarp antžeminės ir palydovinės technologijų sumažėja.

(83)  Atsižvelgus į pataisytus skaičius, pagal pačios Komisijos skaičiavimus skiriasi abu išlaidų scenarijai: optimistiniu atveju gauta 36 466 648 EUR už palydovinį sprendimą ir 60 542 411 EUR už antžeminį, o pesimistiniu – 56 760 211 EUR už palydovinį ir 65 155 166 EUR už antžeminį. Šie skaičiavimai pagrįsti trimis Kastilijos-La Mančos tyrimą sudarančiomis dalimis: 1) periodinių išlaidų per 10 metų grynosios dabartinės vertės veiksniu; 2) naujų papildomai norimai aprėpčiai užtikrinti skirtų transliavimo centrų skaičiumi ir 3) pataisyta eksploatavimo ir priežiūros išlaidų suma. „Optimistinis“ ir „pesimistinis“ scenarijai originaliai išskirti Kastilijos-La Mančos tyrime.

(84)  Atskiriama 15 % antžeminiam transliavimui (įtraukiant papildomą įrangą sumažinti aidą) ir 15 % antžeminiam transliavimui su aidu (tyrimo 34 puslapis).

(85)  Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Slovakijoje.

(86)  Kaip buvo pabrėžta Nacionalinio teismo sprendime. Žr. 5 išnašą.

(87)  Žr. 11 išnašą.

(88)  http://stakeholders.ofcom.org.uk/consultations/second-coexistence-consultation/.

(89)  Įmonės Astra vertinimu, šiuo metu transliuojama iš viso ne daugiau kaip 415 vietos televizijos kanalų.

(90)  1998 m. balandžio 24 d. Įstatymas 11/1998, Bendrasis telekomunikacijų įstatymas.

(91)  Įskaitant su valstybės gynyba, civiline sauga ir telefono ryšio tinklo eksploatavimu susijusias paslaugas.

(92)  2003 m. lapkričio 3 d. Įstatymas 32/2003, Bendrasis telekomunikacijų įstatymas.

(93)  Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Telekomunikacijų paslaugos yra pagal laisvos konkurencijos taisykles teikiamos visuotinės svarbos paslaugos.“

(94)  Toliau pateiktos Įstatymo 32/2003 II priede nurodytos aiškios ir technologiškai neutralios „telekomunikacijų“ ir „elektroninių ryšių tinklo“ apibrėžtys. „Telekomunikacijos – bet koks ženklų, signalų, rašto, vaizdų ir garsų ar bet kokio pobūdžio informacijos perdavimas, siuntimas ar priėmimas laidais, radijo ryšiu, optinėmis priemonėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis.“„Elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kiti ištekliai, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, kurie leidžia perduoti signalus laidais, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuoto (linijų ir paketų perjungiamojo, įskaitant internetą) ir judriojo ryšio antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tokiu mastu, kokiu jos yra naudojamos signalams perduoti, radijo ir televizijos programų transliavimui naudojami tinklai ir kabelinės televizijos tinklai, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.“

(95)  Bylos T-195/01 ir T-207/01, Gibraltaras, Rink. 2002, p. II-2309, 109–111 punktai.

(96)  Byla C-70/72, Komisija prieš Vokietiją, Rink. 1973, p. 00813, 13 punktas.

(97)  Sujungtos bylos C-278/92, C-279/92 ir C-280/92, Ispanija prieš Komisiją, Rink. 1994, p. I-4103, 75 punktas.

(98)  Byla C-75/97, Belgija prieš Komisiją, Rink. 1999, p. I-3671, 64–65 punktai.

(99)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

(100)  Jei konkrečiais atvejais Ispanija gali įrodyti, kad buvo surengtas viešasis konkursas įrangos tiekimui, ta suma bus išbraukta iš pagalbos susigrąžinimo.

(101)  2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5).

(102)  1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 142, 1998 5 14, p. 1).

(103)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1589, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).


PRIEDAS

Informacija apie gautas, susigrąžintinas ir jau susigrąžintas sumas

Pagalbos gavėjas

Visa taikant pagalbos schemą gauta pagalbos suma (*)

Visa susigrąžintina pagalbos suma (*)

(Pagrindinė dalis)

Visa jau susigrąžinta suma (*)

Pagrindinė dalis

Pagalbos susigrąžinimo palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(*)  Nacionalinė valiuta (mln.)


Top