15.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 269/47

(1)

2012 m. gegužės 11 d. Belgija Komisijai pranešė apie Val Saint-Lambert SA (toliau – VSL) sanavimo pagalbą suteikiant 1 mln. EUR lengvatinę paskolą. Konstatavusi, kad sanavimo pagalbos dalis, t. y. 400 000 EUR, jau buvo suteikta 2012 m. balandžio 3 d., Komisija užregistravo šią bylą pagalbos, apie kurią nepranešta, registre. Apie šią pagalbą nei tuomet, nei vėliau pranešta nebuvo.

(2)

2012 m. spalio 3 d. Belgijos valdžios institucijos pranešė apie VSL restruktūrizavimo pagalbą: 1 mln. EUR paskolos pratęsimą 10 metų.

(3)

2013 m. vasario 1 d. raštu Komisija Belgijai pranešė apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl šių dviejų rūšių pagalbos VSL ir kitų jai taikytų priemonių.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl pagalbos ir priemonių.

(5)

Pastabų šiuo klausimu iš trečiųjų šalių Komisija negavo.

(6)

2013 m. kovo 21 d. pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikė Belgija.

(7)

2013 m. lapkričio 14 d. raštu Belgijos valdžios institucijos pranešė Komisijai ketinančios atsiimti pranešimą apie restruktūrizavimo pagalbą. Todėl ši priemonė sprendime nėra nagrinėjama.

(8)

2013 m. spalio 17 d. ir lapkričio 14 d. raštais ir 2013 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku Komisija paprašė Belgijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos. Belgijos valdžios institucijos į šį prašymą atsakė 2013 m. gruodžio 12 d. raštu ir 2013 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku. Jos paprašė pratęsti atsakymo į 2013 m. lapkričio 14 d. prašymą pateikti informaciją terminą. Šis terminas buvo pratęstas 2013 m. gruodžio 19 d. raštu. Belgijos valdžios institucijų atsakymas gautas 2014 m. sausio 6 d.2014 m. vasario 7 d. Komisija išsiuntė naują prašymą pateikti informaciją. Belgijos valdžios institucijos ir Société Wallonne de Gestion et de Participations (toliau – SOGEPA) advokatas atsakė atitinkamai 2014 m. vasario 25 d. ir 27 d.2014 m. balandžio 11 d. Belgijos valdžios institucijoms išsiųstas naujas prašymas pateikti informaciją. 2014 m. balandžio 30 d. raštu Komisija Belgijos valdžios institucijoms duotą terminą pratęsė iki 2014 m. gegužės 23 d. Tą dieną Komisija jų atsakymą ir gavo.

(9)

2014 m. birželio 18 d. raštu Belgijos valdžios institucijos leido Komisijai šį sprendimą priimti ir apie jį pranešti tik prancūzų kalba.

(10)

VSL gamina aukščiausios rūšies prabangius krištolo gaminius. Įmonė yra Valonijoje, Sereno mieste; joje dirba 52 darbuotojai, jos metinė apyvarta – maždaug 2 mln. EUR. Įmonės gaminiai turi gerą vardą, tačiau jos istorijoje gausu bankrotų. Visų pPirma, 2002 m. bankrutavo SA Cristallerie du Val Saint-Lambert, jos veiklą perėmė 2002 m. gruodžio 19 d. įsteigta SA La cristallerie du Val Saint-Lambert (toliau – CVSL). Vėliau 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Lježo komercinis teimas paskelbė CVSL bankrotą. Veiklą perėmė du privatieji akcininkai: Châteaux Finances Corporation (toliau – CFC) – kontroliuojančioji bendrovė, kuriai priklauso keletas nekilnojamojo turto arba su vynu ir gastronomija susijusių bendrovių, ir Société de Promotion d'Espaces Commerciaux et Industriels (toliau – SPECI) – nekilnojamojo paveldo valdymo ir plėtros bendrovė.

(11)

Iš pradžių CFC ir SPECI turėjo atitinkamai 70 % ir 30 % VSL akcijų. 2011 m. kovo mėn. CFC ir Valonijos regionas kapitalą padidino; SPECI padidinant nedalyvavo. Šiuo metu CFC priklauso 76 % VSL, 17 % priklauso Valonijos regionui, o 7 % – SPECI.

(12)

Nuo 2013 m. spalio 14 d. VSL vėl vyksta bankroto procedūra.

(13)

VSL naudojasi išimtine licencija naudoti VSL prekių ženklus, brėžinius ir eskizus. Šią licenciją 2009 m. sausio mėn. jai suteikė Valonijos regionas, dabartinis prekių ženklų savininkas. Anksčiau, iki 2005 m. spalio mėn., VSL prekių ženklai priklausė Compagnie financière du Val (toliau – CFV), kuri pakeitė Société de Gestion des marques du Val Saint-Lambert, 100 % priklausančią SOGEPA (kuri savo ruožtu 100 % priklauso Valonijos regionui).

(14)

Pagal 2005 m. spalio 5 d. perleidimo sutartį CFV už [500 000–800 000] (3) EUR perleido šiuos ženklus SA Interagora, CVSL patronuojančiai bendrovei. 2008 m. rugpjūčio 11 d.SA Interagora, tapusi SA Val Saint-Lambert International (toliau – VSLI), bankrutavo ir liko CFV skolinga 280 000 EUR. Valonijos regionas pasinaudojo savo pirmumo teise ir 2008 m. už [700 000–1 000 000] EUR tapo prekių ženklų savininku.

(15)

VSL skirtą sanavimo pagalbą sudaro 1 mln. EUR lengvatinė paskola, kurią SOGEPA atstovaujamas Valonijos regionas suteikė 2012 m. balandžio 3 d. (SOGEPA veikia regiono vardu visų priemonių atveju, kai yra SOGEPA įsikišimas) 6 mėnesių laikotarpiui su 3,07 % palūkanomis (bazinė norma – 2,07 + 100 punktų). Vėliau, remiantis SOGEPA išlaidų atlyginimu, palūkanos buvo padidintos 100 bazinių punktų marža, taigi sudarė 4,07 %. 1 mln. EUR paskolos dalis, t. y. 400 000 EUR, buvo pervesta tą pačią dieną, kai buvo sudaryta 2012 m. balandžio 3 d. kredito sutartis, iš anksto nepranešus Komisijai, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 3 dalyje. Likusi paskolos dalis, t. y. 600 000 EUR, buvo pervesta vėliau; apie pervedimo datą Komisijai pranešta nebuvo. Tačiau Komisija mano, kad buvo suteikta visa 1 mln. EUR dydžio paskola, kadangi ji buvo įtraukta į Lježo komerciniam teismui pateiktą ieškinį dėl VSL bankroto, kurį tas pats teismas paskelbė 2013 m. spalio 14 d.

(16)

2012 m. spalio 3 d. Belgijos valdžios institucijos pranešė apie restruktūrizavimo pagalbą: 1 mln. EUR paskolos (t. y. 1 priemonės) pratęsimą 10 metų. Vis dėlto 2013 m. lapkričio 14 d. raštu Belgijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad pranešimą apie restruktūrizavimo pagalbą atsiima. 2013 m. gruodžio 12 d. raštu Belgijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagalba nebuvo įgyvendinta. Todėl ši pagalba šiame sprendime nėra nagrinėjama.

(17)

Prieš suteikiant anksčiau minėtą sanavimo pagalbą (1 priemonė) Valonijos regionas, kuriam atstovauja SOGEPA, ir kitos Regionui pavaldžios bei jo vardu veikiančios valstybės įstaigos, kaip CFV, 2008–2011 m. šešis kartus padėjo VSL: suteikė 150 000 EUR garantiją (3 priemonė), naudojo ir perleido Val Saint-Lambert prekių ženklus (4 priemonė), suteikė 1,5 mln. EUR paskolą (5 priemonė), 1,5 mln. EUR padidino kapitalą (6 priemonė), teikė su nedidelėmis sumomis susijusią pagalbą (7 priemonė) ir padengė valymo išlaidas pagal Cristal Park projektą (8 priemonė).

(18)

2008 m. rugpjūčio 11 d. Lježo komercinis teismas paskelbė bankrotą prieš VSL krištolo gamyklą eksploatavusiai CVSL. Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą nepaisant bankroto, kad būtų rastas perėmėjas, 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Valonijos regionas įpareigojo SOGEPA suteikti 150 000 EUR garantiją 300 000 EUR ING banko paskolai, skirtai CVSL bankroto administratoriui. Ši garantija CVSL bankroto administratoriui be atlygio buvo suteikta 2008 m. rugsėjo 24 d.

(19)

Kaip nurodyta pirmiau, VSL prekių ženklų savininkė iki 2005 m. spalio mėn. buvo CFV.

(20)

Pagal 2005 m. spalio 5 d. perleidimo sutartį CFV už [500 000–800 000] EUR perleido šiuos ženklus SA Interagora. 700 000 EUR turėjo būti išmokėta viena [100 000–500 000] EUR dalimi ir dešimtimi [10 000–50 000] EUR kasmetinių išmokų. Šios sutarties 7 straipsnyje Valonijos regionui numatyta pirmumo teisė tuo atveju, jei iki 2010 m. spalio 5 d.SA Interagora ar turintys teisę veikti jos vardu pageidautų perleisti perleistinus prekių ženklus, dizainą, modelius, objektus.

(21)

2008 m. rugpjūčio 11 d.SA Interagora, tapusi VSLI, bankrutavo ir liko CFV skolinga 280 000 EUR.

(22)

2008 m. spalio 1 d. CVSL bankroto administratorius su CFC ir SPECI (CVSL veiklos perėmėjais) pasirašė sutarties protokolą, kuriame taip pat numatytas Val Saint-Lambert prekių ženklų perpirkimas iš VSLI už [700 000–1 000 000] EUR. Valonijos regionas pasinaudojo savo pirmumo teise (2005 m. spalio 5 d. sutarties 7 straipsnis) už tokią pačią kainą ir apie tai 2008 m. lapkričio 7 d. pranešė bankroto administratoriui. Tuomet 2009 m. sausio 29 d. CFV ir VSL sudarytoje sutartyje jis nustatė tokias sąlygas:

(23)

Savo pastabose Belgijos valdžios institucijos Komisijai pranešė, kad pasibaigus 2012 m. vasario 28 d. pradėtai bankroto administravimo procedūrai (4) likęs sumokėti likutis buvo ne 280 000 EUR, bet 61 250 EUR, nes suma buvo sumažinta 43 750 EUR po to, kai buvo priimtas sprendimas pagal bankroto administravimo procedūrą ir kai prieš tą procedūrą įgyvendinant buvo grąžinta 105 000 EUR suma.

(24)

2009 m. rugpjūčio 31 d. Valonijos regionas, kuriam atstovavo SOGEPA, VSL suteikė 1,5 mln. EUR paskolą su 4,7 % palūkanomis 7 metams, kad bendrovė galėtų įgyti naujų krosnių. Paskola buvo garantuota pirmojo eiliškumo hipoteka, taikoma VSL pastatams, kurių vertė, kaip teigia Belgijos valdžios institucijos, didesnė už paskolą.

(25)

2011 m. kovo 17 d. Valonijos regionas nusprendė dėl 1,5 mln. EUR kapitalo injekcijos, kad VSL galėtų įsigyti naują krosnį. Nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. kovo 29 d. CFC (pagrindinis VSL akcininkas) minėtai bendrovei paskolino 5,2 mln. EUR.

(26)

Nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. kaip įvairią su nedidelėmis sumomis susijusią pagalbą VSL gavo 197 503 EUR. 2011 m. kovo 25 d. SOGEPA laikinajam vadovui pervedė 97 785 EUR. 2012 m. rugsėjo 25 d. SOGEPA vis dėlto paprašė šią sumą su palūkanomis sugrąžinti, nes suprato, kad buvo viršyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 (5) nustatyta viršutinė 200 000 EUR riba.

(27)

Cristal Park projekte numatytas VSL priklausančių pastatų valymas panaudojant valstybės lėšas.

(28)

2012 m. rugpjūčio 20 d. raštu Spaque (viešoji įmonė aplinkos kokybei palaikyti) išsiuntė sąlyginį pasiūlymą įsigyti VSL pastatus už 2 040 000 EUR, atėmus valymo išlaidas, kurias dar reikėjo nustatyti. 2 040 000 EUR kainą 2012 m. kovo 29 d. nustatė Cushman & Wakefield nepriklausomas ekspertas; jis patikslino, kad pats įvertinti rekonstrukcijos išlaidų negali. 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu VSL pranešė Spaque, kad bendrovė GEOLYS 2012 m. rugpjūčio mėn. nustatė, jog valymo išlaidos yra 219 470 EUR. Tame pačiame rašte VSL taip pat pranešė Spaque apie sutikimą parduoti pastatus už 2 040 000 EUR, iš kurių būtų atimta 220 000 EUR. 2012 m. gruodžio 13 d. aptariami pastatai buvo parduoti Spaque už 2 040 000 EUR, atėmus 220 000 EUR valymo išlaidas, taigi už 1 820 000 EUR,. Tuo tarpu Belgijos valdžios institucijų perduotame 2011 m. gruodžio 1 d. pranešime valymo išlaidos įvertintos keletu milijonų eurų.

(29)

Prieš šį 2012 m. gruodžio 13 d. pardavimą 2012 m. rugsėjo 10 d. Sereno miesto savivaldybės tarybos posėdyje taryba patvirtino du sutarčių projektus – tarp Spaque ir Sereno miesto ir tarp Sereno miesto ir SPECI. Projektuose numatytos šių trijų subjektų sutartos būsimo Spaque įsigytų pastatų perdavimo, juos išvalius, sąlygos.

(30)

Iki šiol įgyvendintas tik 2012 m. gruodžio 13 d. pardavimas. 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse minėti ir sutarčių projektuose, kuriuos patvirtino Sereno miesto savivaldybės taryba, numatyti veiksmai įgyvendinti nebuvo. Valymo darbai nebuvo pradėti.

(31)

Be to, 2012 m. gruodžio 11 d.Spaque ir VSL pasirašė sutartį dėl laikino naudojimosi Val Saint-Lambert krištolo gamyklos teritorijos dalimi. Minėta sutartimi Spaque leidžia VSL nustatytu laikotarpiu nemokamai naudotis keletu pastatų, kurių savininku jis tapo (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Savo ruožtu VSL įsipareigojo bendradarbiauti su Spaque ir pateikti visą atitinkamą informaciją, reikalingą teritorijoje atliekamiems remonto ir rekonstrukcijos darbams.

(32)

Komisija nusprendė, kad nagrinėjamos priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Dėl 1 (sanavimo pagalbos), 3 (garantijos be atlygio) ir 4 (prekių ženklų naudojimo ir perleidimo) priemonių Komisijai kilo abejonių, ar laikytasi privataus rinkos ekonomikos investuotojo principo. Dėl 5 priemonės (1,5 mln. EUR paskolos) Komisija suabejojo, ar paskolos palūkanų norma nebuvo pagalba. Komisija taip pat nebuvo tikra dėl 6 priemonės (kapitalo injekcijos) pari passu pobūdžio ir dėl privataus investuotojo rinkos ekonomikoje principo laikymosi. Kalbant apie 7 priemonę, kuri apima įvairią su nedidelėmis sumomis susijusią pagalbą, Komisija nebuvo tikra, ar visais atvejais tokia pagalba atitinka anksčiau minėtame reglamente (6) nustatytus reikalavimus. Galiausiai, dėl 8 priemonės (pastatų pardavimo ir leidimo nemokamai naudotis kai kuriais pastatais) Komisija nebuvo tikra, ar sklypų, kuriuos VSL pardavė Spaque, kainoje nebuvo pagalbos elementų, turint omenyje neaiškumus, susijusius su valymo išlaidų įvertinimu. Komisija taip pat abejoja, ar Spaque leidimas VSL nemokamai naudotis pastatais nėra pagalba. 3 priemonės atveju Komisija taip pat kėlė klausimą, ar tarp CVSL ir VSL yra ekonominis tęstinumas. Galiausiai, Komisija išreiškė abejones dėl šių priemonių suderinamumo su vidaus rinka ir ypač su Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7) (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) (1, 2 ir 3 priemonės).

(33)

Belgijos valdžios institucijos neginčija VSL, kaip sunkumus patiriančios įmonės, statuso nuo 2012 m. vasario 8 d., kai buvo pateiktas bankroto administravimo prašymas (kuris, kaip bus matyti, yra svarbus nagrinėjant kelias priemones). Tačiau jos mano, kad anksčiau VSL negalėjo būti laikoma sunkumus patiriančia įmone, nes, anot jų, VSL buvo nauja įmonė ir naudojosi besąlygine pagrindinio akcininko CFC parama pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 ir 11 dalis ir Komisijos sprendimų praktiką (8).

(34)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad ši paskola, suteikta sunkumus patiriančiai įmonei be jokio įkeisto turto, galėjo būti pagalba, nes tokiomis sąlygomis VSL nebūtų galėjusi gauti paskolos iš privataus banko.

(35)

Savo pastabose Belgijos valdžios institucijos neginčija, kad 1 mln. EUR lengvatinė paskola, kurią 2012 m. balandžio 3 d. suteikė Valonijos regionas, yra pagalba. Tačiau jos mano, kad ši priemonė yra sanavimo pagalba pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 13 dalį, nes VSL sunkumai – tai jos pačios sunkumai, o ne dėl neobjektyvaus išlaidų paskirstymo grupėje atsiradę sunkumai, ir jie yra per dideli, kad pati grupė galėtų juos įveikti. Jos paaiškina, kad CFC dėl įvairių savo veiklos krypčių ir interesų negalėjo VSL skirti visų savo išteklių. Pasibaigus 2011 m. CFC likvidumas žymiai sumažėjo ir 2012 m. spalio 19 d. buvo tik 130 000 EUR. Belgijos valdžios institucijos taip pat primena, kad atsižvelgiant į tai, kaip dažnai CFC skyrė lėšų (9,5 mln. nuo VSL įsteigimo) ir į nuolat nuviliančius finansinius VCL rezultatus, CFC nebegalėjo padėti VSL įveikti sunkumus skirdama grupės išteklių.

(36)

Be to, kalbant apie vienkartinio pagalbos teikimo principą, pagal kurį 1 priemonė būtų nesuderinama su 72 ir paskesnėmis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių dalimis, nes 3, 5, 6 ir 7 priemonės yra sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, Belgijos valdžios institucijos, priešingai, mano, kad:

(37)

Kadangi pranešimas apie šią priemonę buvo atsiimtas ir Belgijos valdžios institucijos jos neįgyvendino, ši priemonė nėra šio sprendimo dalykas ir todėl Belgijos institucijų pastabos šiuo klausimu nereikalingos.

(38)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad 150 000 EUR garantija sunkumus patiriančiai įmonei buvo suteikta be atlygio. CVSL buvo bankrutavusi. Atrodo, kad CVSL suteikiamas pranašumas, nes joks privatus investuotojas nebūtų suteikęs tokios garantijos be atlygio.

(39)

Belgijos valdžios institucijos nepateikė savo pastabų dėl to, ar ši priemonė yra pagalba, ar ne.

(40)

Be to, jos teigė, kad garantija buvo suteikta bankroto administratoriui, o ne bankrutavusiai CVSL. Tačiau jos mano, kad tarp CVSL ir VSL ekonominio tęstinumo nebuvo. Jos mano, kad pateikė pakankamai įrodymų apie ekonominio tęstinumo tarp CVSL ir VSL nutrūkimą. Jos pabrėžia, kad VSL perduotas turtas buvo didesnis, nei CVSL turėtasis, ir visiškai atskiras, todėl jokio tęstinumo negali būti.

(41)

Be to, Belgijos valdžios institucijos primena, kad naujieji VSL akcininkai CVSL perėmimą visada pageidavo prijungti prie didelio masto nekilnojamojo turto ir turizmo projekto Cristal Park. Todėl, anot Belgijos valdžios institucijų, ekonominė perėmimo logika aiškiai skiriasi nuo CVSL krištolo gamyklos eksploatavimo, kuris buvo grindžiamas tik krištolo gamyba.

(42)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad būsimu CSL EBITDA pagrįstas atlyginimo mechanizmas už VSL suteiktą koncesiją gali reikšti ekonominį pranašumą. Iš tiesų, Valonijos regionas perleidžia vertingą turtą be jokių garantijų dėl atlygio, nes VSL EBITDA, kaip ir ankstesniais metais, gali būti neigiamas ir ji nesitiki, koncesijai pasibaigus, gauti pelno, išskyrus koregavimą dėl infliacijos (indekso), kuris, be to, įvyktų tik nuo šeštųjų metų. Privatus veiklos vykdytojas tikriausiai būtų pasirinkęs fiksuotą ir tikrą atlygį. Be to, sprendime pradėti procedūrą numatyta, kad pagalba galėjo būti sąlygose, susijusiose su prekių ženklų perleidimu.

(43)

Belgijos valdžios institucijos mano, kad kritikuojant už prekių ženklų licencijos suteikimą Valonijos gaunamo atlygio apskaičiavimą remtis, kaip tai daro Komisija, blogais VSL pirmtakų rezultatais yra nepagrįsta.

(44)

Priešingai, jos laikosi nuomonės, kad atlygio už prekių ženklų naudojimą apskaičiavimas remiantis EBITDA nėra komercinės logikos neturintis pasirinkimas. Šis pasirinkimas yra pagrįstas, nes EBITDA yra vienas iš apskaitos indeksų, leidžiančių Valonijos valdžios institucijoms įvertinti komercinę sėkmę produktų, kurių prekių ženklai joms priklauso.

(45)

Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių pastabų dėl sąlygų, susijusių su būsimu prekių ženklų pardavimu VSL.

(46)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonę dėl garantijos pobūdžio. Iš Komisijai pateiktų dokumentų matyti, kad hipoteka bent iš dalies buvo susijusi su VSL pastatais, kurie turėjo būti renovuoti. Vis dėlto tikroji šių sklypų vertė nebuvo žinoma ir galbūt buvo neigiama. Todėl atrodo, kad 4,7 % paskolos palūkanų norma buvo per maža. Iš tiesų, atsižvelgiant į garantijos pobūdį, prie bazinės 1,778 % normos reikėtų pridėti 400–1 000 bazinių punktų.

(47)

Belgijos valdžios institucijos mano, kad šios garantijos vertė buvo puiki, nes ji taikoma visai paskolai. Jų nuomonė paremta ekspertize, kurią 2009 m. sausio ir vasario mėn. atliko konsultacijų biuras Marengo.

(48)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad dėl kapitalo padidinimo buvo nuspręsta remiantis ne verslo planu, bet paprasta finansine prognoze. Joje nepaaiškinta, nei kaip įmonė ketina atsigauti, nei kaip ji atsilygins kapitalo davėjui, t. y. Valonijos regionui. Be to, Valonijos regiono ir CFC padėtis nėra tapati; jie nepatiria vienodos rizikos. Prieš taikant šią priemonę, Valonijos regionas nebuvo VSL akcininkas ir neturi jokio susijusio ekonominio intereso. Priešingai, CFC yra VSL akcininkė ir yra suinteresuota, kad įmonė atsigautų ar bent jau sumažėtų jos nuostoliai.

(49)

Belgijos valdžios institucijos mano, kad VSL nebuvo sunkumų patirianti įmonė tuo metu, kai buvo imtasi šios priemonės, nes pagrindinis akcininkas ja visiškai pasitikėjo ir savo dukterinei bendrovei skyrė finansinę paramą.

(50)

Jos priekaištauja Komisijai, kad ji, vertindama valstybės pagalbos buvimą, remiasi investicijų pelningumu ex post; ši praktika yra nesuderinama su ES teisės praktika.

(51)

Jos teigia, kad kapitalo injekcija buvo ne tokia reikšminga ir atliekama kartu su CFC akcininkais. Be to, net jei Valonijos regionas nebuvo VSL akcininkas, jis turėjo ekonominę naudą, susijusią su kapitalo didinimu, nes, Belgijos valdžios institucijų nuomone, Valonijos regionas buvo suinteresuotas remti įmonės veiklą, kad įmonė atsigautų ir vėliau grąžintų paskolą.

(52)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad VSL sunkumų turi nuo 2009 m. iki šiol ir todėl negali gauti šios rūšies pagalbos.

(53)

Belgijos valdžios institucijų teigimu, VSL negali būti kvalifikuojama kaip sunkumų patirianti įmonė, nes tai yra neseniai, ne seniau kaip prieš trejus metus, sukurta įmonė, ir iki bankroto administravimo procedūros pradžios pagrindinis akcininkas ja pasitikėjo. Todėl šios priemonės patenka į de minimis reglamento taikymo sritį ir negali būti laikomos valstybės pagalba.

(54)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad Spaque įsipareigojo pirkti pastatus, nežinodama jų rekonstrukcijos išlaidų.

(55)

Belgijos valdžios institucijos aiškina, kad, kalbant apie valymo išlaidas, Valonijos teisės aktuose numatyti mažesni užteršto pastato savininko įsipareigojimai, jei tai yra sena tarša ir priklausomai nuo užterštų pastatų paskirties atsižvelgiant į teritorijų tvarkymo planus. Belgijos valdžios institucijos teigia, kad, jei VSL ir būtų įsipareigojusi pastatą išvalyti, ji turėtų jį renovuoti tik tokiu mastu, kiek būtina tam, kad jis būtų suderinamas su jo panaudojimu, numatytu sektoriaus, kuriame pastatas stovi, tvarkymo plane, t. y. pramoniniu naudojimu. Todėl valymo išlaidas reikia įvertinti atsižvelgiant į tai, kad vieta turi atitikti savo paskirtį pardavimo metu, šiuo atveju – pramoninio naudojimo paskirtį. Belgijos valdžios institucijos mano, kad toks išlaidų įvertinimas pateiktas GEOLYS ataskaitoje. Šios išlaidos buvo išskaičiuotos iš pardavimo kainos.

(56)

Belgijos valdžios institucijos aiškina, kad, kai pastatus įsigys SPAQUE, valymo darbus atliks valdžios institucija SPAQUE naudodama valstybės lėšas. Pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai sanavimo darbai, kuriuos atlieka valdžios institucija viename ar keliuose jai priklausančiuose žemės sklypuose, nėra valstybės pagalba.

(57)

Kalbant apie leidimą VSL nemokamai naudotis pastatais, Belgijos valdžios institucijos mano, kad šis leidimas susijęs su pastatais, priklausančiais privataus kapitalo akcinei bendrovei SPECI.

(58)

Komisija negavo jokių pastabų.

(59)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(60)

Iš šios nuostatos išplaukia, kad tam, kad nagrinėjamas priemones būtų galima laikyti valstybės pagalba, i) jos turi būti valstybinės kilmės, t. y. turi būti naudojami valstybės ištekliai ir priemonės turi būti priskirtinos valstybei, ii) priemonės turi suteikti gavėjui ekonominį pranašumą, iii) jos turi būti atrankinės, iv) jos gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(61)

Belgija neužginčijo, kad sanavimo pagalba (1 priemonė) yra valstybės pagalba. Komisija į tai atkreipė dėmesį nuo pat sprendimo pradėti procedūrą. Kalbant apie 2 priemonę, Belgija atsiėmė pranešimą pradėjus oficialią tyrimo procedūrą. Todėl ji šiame sprendime nėra nagrinėjama. Tačiau Belgija nesutinka, kad pagalba laikomos 3–6, 7 ir 8 priemonės, nes jos nesuteikia ekonominio pranašumo jų gavėjui arba yra de minimis.

(62)

1 priemonę (1 mln. EUR paskolą), 3 priemonę (150 000 EUR dydžio garantiją), 5 priemonę (1,5 mln. EUR paskolą) ir 6 priemonę (kapitalo padidinimą 1,5 mln. EUR) Valonijos regiono vardu įgyvendino SOGEPA. Kadangi tai yra visiškai valstybinė įmonė, jos ištekliai gali būti laikomi valstybiniais ištekliais, kaip tai apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje (9).

(63)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad VSL ir Valonijos regionas sudarė sutartį, kuria VSL suteikiamos išimtinės ir neribotos teisės naudoti Val Saint-Lambert prekių ženklus ir organizuojamas jų perleidimas. Ši priemonė, kaip ir būsimo prekių ženklų pardavimo sąlygos, reiškia, kad naudojami valstybiniai ištekliai.

(64)

Remiantis Belgijos valdžios institucijų pateikta informacija, atrodo, kad pagalbą, kurią jos laiko de minimis, taip pat teikė valdžios institucija ar viešoji įstaiga, nors Belgija nenurodo, kas kiekvienu atveju tai darė – Valonijos regionas ar SOGEPA. Kad ir kaip ten būtų, tai yra valstybiniai ištekliai ir, beje, Belgijos valdžios institucijos neginčija valstybinės šių priemonių kilmės.

(65)

Komisija pažymi, kad Spaque yra valstybės kapitalo bendrovė, patronuojamoji bendrovės Société Régionale d'Investissement de Wallonne (SRIW) įmonė, ir kad VSL pastatų valymui skirtas lėšas jai jau buvo suteikusi Valonijos Vyriausybė (10). Tai, kad Spaque iš VSL nupirko žemę ir tam tikrais plotais leido naudotis nemokamai, reiškia, kad naudojami valstybiniai ištekliai.

(66)

Vertindamas priskirtinumą valstybei, Teisingumo Teismas remiasi „rodikliais, kuriuos sąlygoja bylos aplinkybės, ir kontekstu, kuriame ta priemonė buvo taikyta (11)“.

(67)

2.2 dalyje išvardytas priemones taikė dvi viešosios Valonijos regiono įstaigos, veikiančios jo vardu – SOGEPA ir Spaque.

(68)

Société Wallonne de Gestion et de Participations (SOGEPA) yra akcinė bendrovė, kurios 100 % akcijų priklauso valstybei – Valonijos regionui. Ji atsakinga už Valonijos Vyriausybės priimtų sprendimų, susijusių su komercinių bendrovių finansavimu, įgyvendinimą ir šio finansavimo valdymą. Įmonė įsteigta 1999 m., susijungus Société Wallonne pour la Sidérurgie (SWS) ir Société pour la gestion de participations de la Région wallonne dans des sociétés commerciales (SOWAGEP).

(69)

SOGEPA veikia Valonijos Vyriausybės prašymu. Jos įstatų 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „bendrovė vykdo visas užduotis, kurias jai patiki Valonijos Vyriausybė, (…). Tuo remiantis ji visų pirma užtikrina, kad Valonijos Vyriausybės priimti komercinių bendrovių finansavimo sprendimai būtų įgyvendinti, ir valdo Valonijos regiono arba savo pačios turimas tokių bendrovių akcijas, prievoles, avansus ar palūkanas.“

(70)

1991 m. įsteigta Spaque užsiima sąvartynų ir užterštų nenaudojamų pramoninių sklypų valymu. Ji atsakinga už užterštų Valonijos vietovių inventorizaciją. Spaque yra patronuojamoji bendrovės Société Régionale d'Investissement de Wallonne (SRIW) įmonė, kurios 98,66 % akcijų valdo Valonijos regionas. Jos užduotis – padėti vystyti Valonijos ekonomiką finansiškai padedant Valonijos ar joje įsikūrusioms bendrovėms, vykdančioms su pramone susijusius ar pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų projektus.

(71)

Pagal 2007 m. liepos mėn. 2008–2012 m. laikotarpiui sudarytą ir 2012 m. spalio mėn. papildomam šešių mėnesių laikotarpiui atnaujintą Valonijos Vyriausybės ir Spaque valdymo sutartį, Spaque įgyvendina Valonijos regiono jai pavestas užduotis. Tuo remiantis, ji veikia vadovaudamasi regiono nurodymais. Regionas visų pirma sudaro prioritetinių teritorijų sąrašą ir suteikia specialius rekonstrukcijos įgaliojimus.

(72)

Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija mano, kad Valonijos regionas priima sprendimus, kuriuos paskui SOGEPA įgyvendina. Kalbant apie Spaque, atrodo, kad regionas, pavesdamas užduotis Spaque, gali daryti tiesioginę įtaką jos vykdomai veiklai.

(73)

Todėl Komisija šiuo procedūros etapu daro išvadą, kad nagrinėjamos priemonės susijusios su valstybės ištekliais ir yra priskirtinos valstybei.

(74)

Atrankos sąlyga yra aiškiai tenkinama. Komisija savo sprendime pradėti procedūrą konstatavo, kad visos aptariamos priemonės buvo skirtos vienai bendrovei – VSL arba CVSL bankroto administratoriui 3 priemonės (150 000 EUR garantijos) atveju.

(75)

Dabar reikia išnagrinėti ekonominio pranašumo kriterijų tiek sanavimo pagalbos, tiek kitų aptariamų priemonių atžvilgiu, atsižvelgiant į Belgijos valdžios institucijų pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(76)

Sanavimo pagalba, kurią sudaro 1 mln. EUR paskola, kurios palūkanų norma 3,07 %, pridėjus 100 bazinių punktų, kaip atlygis SOGEPA, VSL suteikia ekonominį pranašumą. Paskola buvo suteikta be jokios garantijos sunkumų patiriančiai įmonei, kuri prieš du mėnesius buvo pateikusi prašymą dėl bankroto administravimo (žr. 5.2.1 dalį),. Kaip pripažino Belgijos valdžios institucijos, VSL, būdama sunkumus patirianti įmonė, paskolos iš privataus banko nebūtų galėjusi gauti. Todėl šia priemone buvo VSL suteiktas 1 mln. EUR vertės (paskolos suma) pranašumas.

(77)

Komisija išreiškė abejones dėl tokio valstybės kišimosi suderinamumo su privataus rinkos ekonomikos investuotojo principu.

(78)

Savo pastabose Belgijos valdžios institucijos ekonominio pranašumo kriterijaus neminėjo ir nagrinėjo tik ekonominio tęstinumo tarp CVSL ir VSL buvimą ar nebuvimą.

(79)

Remiantis paskutine Komisijos turima informacija, tokia garantija buvo suteikta 300 000 EUR paskolai, kurią ING suteikė CVSL bankroto administratoriui. Tokios garantijos dydis – 150 000 eurų be atlygio. Paskola turėjo padėti užtikrinti tolesnę CVSL veiklą iki galimo įmonės perėmimo.

(80)

Komisija pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos jai pranešė, kad, teikiant garantiją, tarp suinteresuotųjų šalių nebuvo sudaryta ir pasirašyta jokia garantijos sutartis. Todėl vienintelis įrodymas, kurį ji turi – tai 2008 m. rugsėjo 24 d. SOGEPA raštas, adresuotas ING. Jame SOGEPA patvirtina savo įsipareigojimą padengti dėl galimus veiklos nuostolius iki 150 000 EUR. Todėl Komisija pažymi, kad SOGEPA suteikė garantiją bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui be atlygio. Be to, Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad ING nustatė sąlygą, kad paskola bus suteikta tik pateikus garantiją. Todėl, atsižvelgdama į šiuos faktus, Komisija mano, kad be valstybės intervencijos visa paskola nebūtų buvusi suteikta. Be to, Komisija pažymi, kad Valonijos regionas su CVSL neturėjo jokių tiesioginių teisinių ar komercinių ryšių. CVSL akcininku tiesiogiai ar netiesiogiai per SOGEPA regionas nebuvo. Todėl jokio komercinio suinteresuotumo suteikti šią neatlyginamą garantiją CVSL regionas neturėjo.

(81)

Komisija daro išvadą, kad tokia garantija be atlygio CVSL suteikė pranašumą. Toks pranašumas reiškia įmoką, kurios panašioje situacijoje už garantijos suteikimą būtų pareikalavusi privati įmonė ir kurios SOGEPA atsisakė.

(82)

Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad 300 000 paskolą bankroto administratorius iš esamų lėšų visiškai grąžino 2009 m. liepos 28 d., pareikalavus išmokėti 150 000 EUR garantiją.

(83)

Todėl pagalbos dydis atitinka skirtumą tarp paskolos palūkanų, kurias CVSL bankroto administratorius būtų mokėjęs rinkoje be valstybės garantijos, ir iš tikrųjų sumokėtų palūkanų, esant garantijai.

(84)

Toks požiūris atitinka Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (12) 4.2 punktą: „Individualiai garantijai grynųjų pinigų subsidijos ekvivalentas turėtų būti skaičiuojamas kaip skirtumas tarp garantijos rinkos kainos ir iš tikrųjų sumokėtos kainos. Kai tam tikros rūšies sandoriui nesuteikiamos garantijos rinkoje, nežinoma garantijos rinkos kaina. Tokiu atveju pagalbos elementą reikėtų skaičiuoti taip pat, kaip lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalentą, būtent palūkanų subsidiją skaičiuojant kaip skirtumą tarp konkrečios rinkos palūkanų normos, kurią ši įmonė mokėtų be garantijos, ir palūkanų normos, kuri jai taikoma dėl suteiktos valstybės garantijos, atsižvelgiant į visas sumokėtas priemokas.“

(85)

Ši suma turi būti apskaičiuojama pagal šią formulę:

pagalbos suma = (14,59 % – 10,75 %) × 300 000 × 343/365 = 10 825,64 EUR.

(86)

14,59 % gaunami taip: 4,59 % (Belgijai taikyta bazinė norma, 2008 m. rugpjūčio mėn. (13)), prie kurios reikia pridėti 1 000 bazinių punktų dėl CVSL statuso (įmonė, kurios reitingas yra CCC su žemu įkeičiamo turto lygiu (14)). 10,75 % yra ING paskolos palūkanos norma, o 343 dienos – laikotarpis, per kurį paskola buvo suteikta iki jos grąžinimo.

(87)

Komisija abejojo, ar pardavimo ir atlyginimo sąlygos, susijusios su VSL naudojamais prekių ženklais (atlygis, lygus 1,5 % EBITDA per pirmuosius 5 finansinius metus ir 5 % nuo 6 finansinių metų) (15), atitinka privataus rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(88)

2009 m. sausio 29 d. Valonijos regiono valdomos Compagnie financière du Val ir VSL sudarytoje sutartyje numatyta suteikti VSL išimtinę licenciją naudoti prekių ženklus; taip pat numatytos prekių ženklų perpirkimo sąlygos (žr. 19 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis).

(89)

Komisija pažymi, kad išimtinei licencijai naudoti prekių ženklus taikomos sąlygos, kurių privatus ūkio subjektas nebūtų reikalavęs. Valonijos regionas iš VSL pareikalavo tokios kompensacijos: „Šią licenciją Valonijos regionas gali bet kuriuo metu automatiškai ir be įspėjimo nutraukti, jei VSL (arba jos perėmėjai) nesugebės Serene esančioje Val Saint-Lambert gamykloje gaminti didelės pridėtinės vertės krištolo dirbinių, išlaikydami bent 60 % darbuotojų (visos darbo dienos ekvivalento), neskaičiuojant laikinai atleistųjų iš darbo CVSL bankroto dieną […]“. Komisija pažymi, kad regionas mainais už išimtinę licenciją VSL įpareigoja išlaikyti gamybą Sereno gamykloje ir tam tikrą iš anksto nustatytą užimtumo lygį. Tokios sąlygos turėjo įtakos atlygiui už licenciją ir būsimo prekių ženklų pardavimo kainai.

(90)

Komisija mano, kad dėl politinio pobūdžio sąlygų (veiklos ir tam tikro užimtumo lygio išlaikymas Serene) sumažėjo atlygis už naudojimąsi licencija ir pardavimo kaina. Todėl atlygis, lygus 1,5 % EBITDA per pirmuosius 5 fiskalinius metus ir 5 % nuo 6 fiskalinių metų, negali būti laikomas tolygiu rinkos kainai. Dėl pirmiau minėtų sąlygų, kurių privatus investuotojas rinkos sąlygomis nebūtų nustatęs ir kurios galėjo atbaidyti kai kuriuos investuotojus, [700 000–1 000 000] EUR kainos, kurią 2008 m. spalio mėn. pasiūlė perėmėjai perėmimo procedūros metu, laikyti rinkos kaina taip pat negalima.

(91)

Pagalbos suma, susidaranti dėl prekių ženklų naudojimo, lygi atlygio, kurį būtų pasiūlęs privatus investuotojas be Valonijos regiono nustatytų politinio pobūdžio sąlygų, ir realaus atlygio skirtumui. Išieškojimo procedūros metu Belgijos valdžios institucijos turės paskirti tokį vertinimą turintį teisę atlikti ir taikant atvirą bei skaidrią procedūrą atrinktą nepriklausomą ekspertą; jo paskyrimas turės būti suderintas su Komisija. Šis ekspertas parengs studiją, kuria remiantis bus galima nustatyti atlygio dydį vadovaujantis bendrai naudojamais metodais, tinkamais valdyti intelektinės nuosavybės turtą.

(92)

Perleidimo priemonė dėl VSL bankroto taikyta nebuvo. Prekių ženklai perleisti nebuvo, Valonijos regionas tebėra prekių ženklų savininkas. Todėl Komisija mano, kad poreikio nurodyti šią priemonę susigrąžinti nėra, nes ji niekada nebuvo įgyvendinta.

(93)

Komisijos abejonės buvo susijusios su paskolos garantijos verte ir palūkanų norma. Tiesą sakant, Komisija manė, kad faktinė sklypų, naudojamų kaip garantija, vertė galėjo būti mažesnė ar net neigiama, nes tie sklypai ar dalis jų turėjo būti išvalyti.

(94)

Komisija pažymi, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad hipoteka iš dalies susijusi su VSL pastatais, kurie, jei būtų parduodami, turėtų būti renovuoti ir išvalyti. Belgijos valdžios institucijos atsakė, kad rengiant ekspertizės ataskaitą jokių teisinių įsipareigojimų dėl aptariamų pastatų savininkas neturėjo. Todėl, nustatant pastatų vertę, į valymo išlaidas neturėtų būti atsižvelgiama.

(95)

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Belgijos valdžios institucijos pateikė 2009 m. sausio ir vasario mėn. Marengo ekspertų atliktą ekspertizę, kurioje nurodoma, kad piniginė nekilnojamojo turto vertė, kuriai taikoma hipoteka, yra 3 137 000 EUR. Savanoriškame viešajame aukcione šio turto vertė būtų 2 871 000 EUR; pagreitintame viešajame aukcione ji būtų 1 915 000 EUR. Todėl Belgijos valdžios institucijos padarė išvadą, kad šios garantijos vertė buvo puiki, nes ji buvo taikoma visai aptariamai paskolai.

(96)

Be to, metinėje Administracijos valdybos ataskaitoje, pridėtoje prie metinių finansinių ataskaitų už finansinius metus, kurie baigėsi 2009 m. gruodžio 31 d., paaiškinama, kad Marengo tyrimo, kuriuo buvo norima įvertinti nekilnojamąjį VSL turtą 2009 m., ataskaitoje nurodyta, kad nustatytos vertės yra tikslios tik tuo atveju, jei žemė ir pastatai bus išvalyti, o taip kol kas nėra. Toliau ataskaitoje pažymėta, kad iš įmonės, atsakingos už Cristal Park projekto plėtojimą, VSL gavo pasiūlymą pirkti visą dabartinės būklės žemę ir pastatus už 2 000 000 EUR. Todėl, siekdama realistiškesnio situacijos pavaizdavimo, Direktorių valdyba nusprendė į balansą įrašyti tik pirkimo pasiūlymo vertę, kuri yra tarpinė kaina, išvalytą žemę ir pastatus parduodant pagreitintame viešajame aukcione ir savanoriškame aukcione.

(97)

Todėl Komisija mano, kad, atsižvelgiant į tai, kad yra nepriklausomo eksperto atliktas vertinimas ir pirkimo pasiūlymas, garantijos gali būti vertinamos kaip didelės.

(98)

Be to, dėl kompiuterinių sistemų gedimo 2009 m. vasarą Belgija nesugebėjo pateikti Komisijai 2009 m. rugpjūčio 31 d. (kai buvo suteikta paskola) įmonės finansinių ataskaitų. Nežinodama bendrovės finansinės padėties 2009 m. rugpjūčio 31 d., Komisija naudoja turimą informaciją apie padėtį 2009 m. gruodžio 31 d. Tuo metu VSL patirtas nuostolis siekė 2 mln. EUR, o pradinis akcinis kapitalas buvo 2 mln. EUR. Bendrovė taip pat turėjo dideles 3 mln. EUR atsargas ir 5,759 mln. EUR skolų. VSL EBITDA buvo neigiamas. Todėl, nesant kitos Belgijos pateiktos informacijos, Komisija daro išvadą, kad VSL finansinė padėtis buvo įtempta, nepaisant reguliarios didžiausio akcininko paramos. Atsižvelgdama į minėtus apskaitos duomenis, Komisija mano, kad VSL reitingas paskolos suteikimo metu buvo CCC, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (toliau – Komunikatas dėl orientacinių normų) (16).

(99)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. suteiktai paskolai Belgijos valdžios institucijos nustatė 4,7 % palūkanų normą. Komunikate dėl orientacinių normų numatyta, kad prie Belgijai tuo metu taikytos 1,77 % (17) bazinės normos suteikiant paskolą įmonei reikia pridėti 400 bazinių punktų įmonės, kurios reitingas yra CCC su dideliu įkeičiamo turto lygiu, atveju; taigi, gaunama 5,77 % norma (1,77 % + 400 bazinių punktų).

(100)

Komisija konstatuoja, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. Valonijos regiono, kuriam atstovauja SOGEPA, 7 metams suteiktos paskolos palūkanos yra 4,7 %; tai yra mažiau už 5,77 % ribą, nustatytą komunikate. Komisija daro išvadą, kad tai yra pagalbos VSL požymis.

(101)

Šią pagalbą sudaro 1,07 %, t. y. dviejų palūkanų normų (5,77 % ir 4,7 %) skirtumas, arba 16 050 EUR per metus.

(102)

Komisijos abejonės buvo susijusios su pari passu priemonės pobūdžiu ir su tuo, ar priemonė atitinka privataus investuotojo principą rinkos ekonomikoje in fine dėl, viena vertus, ekonominės ir finansinės bendrovės padėties tuo metu, kai kapitalas buvo padidintas ir, antra vertus, dėl labai lakoniškų Belgijos valdžios institucijų parengtų dokumentų, pagrindžiančių tokios taikomos priemonės tinkamumą.

(103)

Savo komentaruose Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad Komisija, vertindama valstybės pagalbą, negali remtis investicijų pelningumu ex-post. Jos taip pat mano, kad net jei Valonijos regionas nebuvo bendrovės akcininkas, jis vistiek, kaip svarbus kreditorius (4 priemonė), buvo suinteresuotas paremti VSL veiklą.

(104)

Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Valonijos regionas įneša papildomus (naujus) pinigus, o CFC – grąžina skolą savo dukterinei bendrovei. Priešingai nei tvirtina Belgijos valdžios institucijos, 2011 m. kovo 17 d. regiono veiksmai nebuvo atliekami kartu su akcininku (CFC). 5,2 mln. EUR CFC skirta suma sudaryta iš kelių atskirų avansų 2009 m. gegužės 25 d.–2011 m. kovo 29 d. laikotarpiu. Be to, Valonijos regiono ir CFC padėtis nėra tapati; jie nepatiria vienodos rizikos. Prieš taikant šią priemonę, Valonijos regionas nebuvo VSL akcininkas. Priešingai, CFC yra VSL akcininkė ir yra suinteresuota, kad įmonė atsigautų ar bent jau sumažėtų juos nuostoliai. Todėl Komisija mano, kad kapitalo injekcija negali būti vertinama kaip pari passu.

(105)

Tai, kad Valonijos regionas paskolą suteikė prieš dvejus metus, nepakanka, kad būtų galima pateisinti kapitalo didinimą. Be to, tai, kad Valonijos regionas, viena vertus, turėjo pradinę 280 000 EUR skolą, bet, be abejo, mažesnę padidinant kapitalą, nes Belgijos valdžios institucijos patikslino, kad VSL šią sumą grąžino mokėdama 35 000 EUR per metus nuo 2008 m. spalio 5 d. ir, kita vertus, suteikė 1,5 mln. EUR paskolą 2009 m., nepateisina papildomos 1,5 mln. EUR investicijos įmonei, kurios finansinė padėtis toliau blogėjo (žr. 5.2.1 punktą).

(106)

Komisija taip pat pažymi, kad dėl kapitalo padidinimo buvo nuspręsta remiantis ne verslo planu, bet paprasta vieno puslapio finansine prognoze. Joje nepaaiškinta, nei kaip įmonė ketina atsigauti, nei kaip ji atsilygins kapitalo davėjui, t. y. Valonijos regionui. 2008–2009 m. jau buvo matyti, kad įmonė yra sunkioje ekonominėje ir finansinėje padėtyje (žr. 4 priemonę). Paprastu apyvartos padidėjimu ir neatsižvelgus į kitus kriterijus, pavyzdžiui į bendrovės EBITDA ar skolas, 1,5 milijono EUR kapitalo padidinimo pateisinti negalima.

(107)

Todėl kapitalo padidinimas negali būti prilyginamas privataus investuotojo, veikiančio rinkos ekonomikos sąlygomis, elgesiui, o kapitalo padidinimą atitinkančiai 1,5 mln. EUR vertės pagalbai.

(108)

7 priemonė apima VSL įmonei suteiktą pagalbą už bendrą 197 503,04 EUR sumą. Komisija mano, kad ši pagalba turėtų būti laikoma kaip neatitinkanti visų sąlygų, nustatytų Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, ir todėl tai nėra pagalba, įsigaliojus Komisijos reglamentui (ES) Nr. 1407/2013 (18). Reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo suteiktai pagalbai, jei ta pagalba atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas.

(109)

Paramos gavėjas nėra įmonė, kurios veiklai taikomos I straipsnyje išvardytos išimtys. Pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalį Belgijos valdžios institucijos patvirtino, kad bendra pagalbos suma neviršija 200 000 EUR per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį. Reglamento 6 straipsnyje numatytą stebėseną vykdė SOGEPA. Komisija iš to daro išvadą, kad priemonės atitinka reglamente nustatytas sąlygas. Be to, atsižvelgiant į jų formą (dotacijos), nagrinėjamos priemonės gali būti laikomos skaidriomis, kaip apibrėžta to reglamento 4 straipsnyje. Galiausiai, priešingai nei ankstesnis reglamentas, dabartinis reglamentas nedraudžia teikti de minimis pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms.

(110)

Todėl šios priemonės nelaikomos atitinkančiomis visas Sutarties 107 straipsnio 1 dalies sąlygas ir todėl tai nėra pagalba.

(111)

Turėdama omenyje neaiškumus, susijusius su VSL priskirtų sanavimo išlaidų įvertinimu, Komisija kėlė klausimą, ar Spaque nupirktų sklypų ir pastatų pardavimo kaina, t. y. 2 040 000 EUR, atitiko rinkos kainą. Komisija taip pat domėjosi nemokamu SPAQUE priklausančių pastatų perleidimu VSL.

(112)

Komisija nustatė tokią įvykių seką:

(113)

Taigi Komisija konstatuoja, jog yra du dokumentai, kuriuose pateikti skirtingi valymo išlaidų vertinimai.

(114)

Belgijos valdžios institucijos nurodė motyvus, kuriais remdamosi nukrypo nuo 2011 m. gruodžio mėn. pranešimo: Jos tvirtina, kad, pirma, jis nesusijęs su sanavimo valymo darbais siekiant tą vietą padaryti tinkamą dabartiniam pramoniniam naudojimui. Jo tikslas – leisti kurti komercinį miestelį, kurio pakraipa būtų namų įranga, puošybos elementai ir laisvalaikis; tai atitinka planuojamą sklypo naudojimą. Jų nuomone, šis pranešimas yra vidaus dokumentas, kurio neparengė patvirtintas ekspertas ir iš dalies susijęs su sklypais, kurie nebuvo perduoti SPAQUE. Belgijos valdžios institucijos patikslina, kad pranešimas grindžiamas orientaciniu tyrimu, skirtu tik patikrinti, ar yra užteršimas, ir tuo remiantis pateikti aprašymą. Pranešime taip pat teigiama, kad apibūdinimo tyrimas (19) dar nebuvo baigtas.

(115)

Belgijos valdžios institucijos įrodinėja, kad 2011 m. gruodžio mėn. pranešime minimi pastatai neidentifikuojami, kad jų bendras plotas yra ± 67 000 m2 – tai daugiau, nei bendras pastatų, minimų 2012 m. gruodžio 13 d. pardavimo akte, plotas (50 299 m2). Jų nuomone, mažesnės valymo išlaidos pagrįstos šiuo 17 000 m2 skirtumu. Belgijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad svarbiausi buvusios pramoninės teritorijos pastatai Nr. 18, 19, 22 ir 22A Spaque parduoti nebuvo, jie liko VSL nuosavybė. Jų teigimu, būtent juose yra susikaupusi pramoninės veiklos tarša.

(116)

Komisija visų pirma pažymi, kad nepriklausomi ekspertai pardavimo kainą įvertino 2012 m. gegužės mėn. Tokiame vertinime nurodyta pardavimo kaina yra 2 090 000 EUR. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad valymo išlaidas šiuo metu vertina specializuotas ir dabartinio teritorijos savininko įgaliotas biuras. Taigi, valymo išlaidas taip pat vertino nepriklausomi specializuoti GEOLYS ekspertai.

(117)

2014 m. gegužės 23 d. atsakyme Belgijos valdžios institucijos patvirtino, kad GEOLYS ataskaitoje įvertinta žemė ir pastatai iš tiesų buvo 2012 m. gruodžio 13 d. parduotieji. Be to, Belgijos valdžios institucijos pažymėjo, kad Valonijos teisės aktuose numatyti mažesni užteršto pastato savininko įsipareigojimai, jei tai yra sena tarša ir priklausomai nuo užterštų pastatų paskirties atsižvelgiant į teritorijų tvarkymo planus. Todėl reikia atsižvelgti tik į tokias valymo išlaidas, kurios būtinos tam, kad pastatas atitiktų savo paskirtį pardavimo metu, šiuo atveju – pramoninio naudojimo paskirtį. Tokios išlaidos turi būti minusuotos iš sklypų ir pastatų vertės. Komisija pažymi, kad GEOLYS rašte aiškiai nurodyta, kad išlaidos buvo įvertintos turint omenyje pramoninę vietovės naudojimo paskirtį.

(118)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad pastatų, kuriuos VSL pardavė Spaque, kaina (atitinkanti ekspertų nustatytą pardavimo kainą, atėmus iš jos GEOLYS nustatytas valymo išlaidas) yra rinkos kaina ir nėra valstybės pagalba.

(119)

Kalbant apie Spaque suteiktą leidimą nemokamai naudotis kai kuriais pastatais, Belgijos valdžios institucijos tą pateisina VSL įsipareigojimu bendradarbiauti su Spaque ir pateikti visą atitinkamą informaciją, reikalingą teritorijoje atliekamiems remonto ir rekonstrukcijos darbams..

(120)

Visų pirma, Komisija pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos savo pastabose nurodė, kad pastatai priklauso SPECI. O sutartį dėl nemokamo naudojimosi pastatais sudarė SPAQUE ir VSL; SPECI toje sutartyje nedalyvavo. Be to, Belgijos valdžios institucijos neįrodė, kad SPECI buvo tų pastatų savininkas.

(121)

Komisija taip pat pažymi, kad toks pateisinimas neparemtas jokiu įrodymu, kad nuomos mokestis, kurio SPAQUE savanoriškai atsisakė, yra adekvatus VSL įsipareigojimui. Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokios informacijos apie tai, koks yra to įsipareigojimo įgyvendinimo taisyklės ir veiksmingumas.

(122)

Todėl Komisija mano, kad leidimas laikinai be atlygio naudotis 2012 m. gruodžio 11 d. sutartyje minimais Cristalleries du Val Saint-Lambert teritorijos žemės sklypais VSL suteikia pranašumą.

(123)

Pagalbos suma lygi nuomos sumai, kurią VSL būtų turėjusi mokėti rinkos sąlygomis. Ši suma turės būti apskaičiuojama remiantis kadastro pajamomis (indeksuotomis) už kiekvieno pastato nuomą ir nuomos laikotarpį; tokias pajamas nustato kompetentingos Belgijos institucijos (t. y. Administration du Cadastre, de l'Enregistrement et des Domaines – ACED). Kadastro pajamos (indeksuotos) nustatomos taip, kad atspindėtų grynąsias vidutines pajamas, kurias nekilnojamojo turto savininkas gautų per metus atsižvelgiant nuomos rinką, todėl Komisija mano, kad tai yra tinkamas pagrindas apskaičiuojant atitinkamo turto nuomos vertę. Išieškojimo procedūros metu Belgijos valdžios institucijos galės, remdamosi nepriklausomu ir pripažintu ekspertu, kurio paskyrimą turės patvirtinti Komisija, pateikti įrodymus, kad, siekiant atsižvelgti į aptariamų pastatų ypatybes, būtina tokios sumos korekcija.

(124)

Kalbant apie sąlygas, susijusias su poveikiu konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje yra daug krištolo ir krištolo dirbinių, naudojamų kaip funkcionalūs priedai ar, dažniau, kaip meno ar prabangos kūriniai, gamintojų. Pagal Belgijos pateiktą informaciją atrodo, kad į VSL produkciją bent jau iš dalies panaši, pavyzdžiui, šių bendrovių produkcija: Baccarat (Prancūzija), Saint-Louis (Prancūzija), Lalique (Prancūzija), Daum (Prancūzija), Arc International (Prancūzija), Montbronn (Prancūzija) ir Bohemian glassworks (Čekija). Komisija pažymi, kad šių bendrovių ir kitų rinkos dalyvių produkcija yra prekiaujama tarp valstybių narių.

(125)

Konkrečiai kalbant apie 3 priemonę (150 000 EUR garantija) ir 5 priemonę (1,5 mln. EUR paskola), pagalbos dydis, net jei jo tiksliai neįmanoma apskaičiuoti dėl tam tikrų duomenų trūkumo, yra mažesnis už de minimis pagalbos ribą. Vis dėlto Komisija mano, kad ši priemonė negali būti laikoma de minimis pagalba ir daro poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. 2008 m. bei 2009 m. suteiktos pagalbos de minimis pagalba laikyti negalima, nes pagal ankstesnį iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusį reglamentą (20) sunkumų patiriančioms įmonėms tokios pagalbos teikti negalima. CVSL buvo iškelta bankroto byla tuo metu, kai buvo suteikta garantija. Be to, naujasis 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs reglamentas (21), kaip ir ankstesnysis, taikomas tik skaidriai pagalbai. Tačiau šios garantijos skaidria pagalba laikyti negalima. Reglamento 4 straipsnio 6 punkto a papunktyje nurodyta, kad: „Pagalba, kurią sudaro garantijos, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei pagalbos gavėjui netaikoma kolektyvinė nemokumo procedūra (…)“. Kai jau buvo minėta, CVSL buvo iškelta bankroto byla tuo metu, kai buvo suteikta garantija. Kalbant apie paskolą, 4 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose numatyta, kad „Pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei pagalbos gavėjui netaikoma kolektyvinė nemokumo procedūra (…) ir jei paskola yra užtikrinta ne mažiau kaip 50 % paskolos vertės garantija ir paskola yra 1 000 000 EUR per penkerius metus arba 500 000 EUR per dešimt metų.“ Paskutinė sąlyga šios paskolos atveju nėra tenkinama.

(126)

Be to, Komisija mano, kad valstybės pagalbos sąvoka nereiškia, kad konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai turi būti reikšmingas ar apčiuopiamas. Tai, kad pagalbos suma nedidelė arba įmonė gavėja yra nedidelė, konkurencijos iškraipymo ar jo grėsmės galimybės savaime nepašalina, tačiau tik tuo atveju, jei tokio iškraipymo tikimybė nėra vien hipotetinė. Šiuo atveju, atsižvelgiant 124 konstatuojamoje dalyje aprašytą rinkos pobūdį, tokia galimybė nėra hipotetinė. Pasak Belgijos institucijų, Europoje ir už jos ribų yra maždaug 40 krištolo gamyklų. Val Saint-Lambert veikla krištolo rinkoje susijusi su stalo meno arba dekoratyviniais dirbiniais. Jei vartotojas turi galimybę pasirinkti iš keleto panašių produktų, iš keleto prekių ženklų – pvz., VSL ar kitos gamyklos pagaminto grafino – bet kokia pagalba, kurią gavo vienas iš šio segmento gamintojų, iškraipo konkurenciją.

(127)

Komisija daro išvadą, kad visos nagrinėjamos priemonės, išskyrus 7 priemonę, yra pagalba, kuri gali turėti poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

(128)

Komisija daro išvadą, kad visos nagrinėjamos priemonės, išskyrus 7 priemonę ir VSL pastatų pardavimą Spaque (8 priemonės dalis), yra pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(129)

Valstybės pagalbos draudimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį nėra absoliutus ar besąlyginis. Visų pirma, SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis tam tikrų rūšių pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka. Šiuo atveju visų pirma reikia įvertinti, ar aptariamos priemonės gali būti laikomos suderinamos pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį taikant Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių kriterijus. Tam visų pirma reikia nustatyti, kada CVSL ir VSL gali būti laikomos sunkumus patiriančiomis įmonėmis.

(130)

Be to, 3 priemonės, taikytos 2008 m. rugsėjo mėn., atveju, taip pat būtina nustatyti, ar tarp bankrutuojančios CVSL ir veiklos, kurią perėmė perėmėjų sudaryta VSL, yra ekonominis tęstinumas ir taip nuspręsti, ar VSL gavo naudą pagal šią priemonę. Šio vertinimo išvados turės pasekmių 3 ir 1 priemonių suderinamumo vertinimui.

(131)

Reikia nustatyti, kada CVSL ir VSL galėjo būti laikomos sunkumus patiriančiomis įmonėmis.

(132)

Belgijos valdžios institucijos neginčija CVSL, kaip sunkumus patiriančios įmonės, statuso suteikiant garantiją 2008 m. (3 priemonė), tačiau, anot jų, tai davė naudos CVSL, bet ne VSL.

(133)

Be to, jos mano, kad VSL sunkumų patiriančia įmone gali būti laikoma tik nuo 2012 m. vasario 8 d., kai buvo pateiktas bankroto administravimo prašymas. Anksčiau VSL negalėjo būti laikoma sunkumus patiriančia įmone, nes, anot jų, VSL buvo nauja įmonė ir naudojosi besąlygine pagrindinio VSL akcininko CFC parama pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 ir 11 dalis ir Komisijos sprendimų praktiką.

(134)

Komisija konstatuoja, kad taikant 3 priemonę, CVSL buvo bankrutavusi priėmus 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą.

(135)

Kalbant apie 5, 6 ir 8 priemones, Belgijos valdžios institucijos, siekdamos pagrįsti faktą, kad VSL nebuvo sunkumų patirianti įmonė, remiasi Saab sprendimu (22). Visų pirma, jos pateikė finansinių srautų tarp VSL ir jos pagrindinio akcininko CFC judėjimo sąskaitose išrašus siekdamos įrodyti, kad CFC iš esmės elgėsi taip pat, kaip General Motors, kuri ir toliau rėmė savo dukterinę įmonę Saab atlikdama kapitalo injekcijas, kad būtų kompensuoti patiriami nuostoliai; taigi Komisija atmetė galimybę, kad Saab buvo sunkumų patirianti įmonė kaip apibrėžta gairėse (žr. sprendimo 59 konst. dalį).

(136)

Nuo 2009 m. gegužės 25 d., be perėmimo metu perduoto kapitalo, CFC per kelis kartus pervedė daugiau nei 8 mln. EUR; tai rodo, kad pirmuoju laikotarpiui po CVSL turto likvidacijos VSL negalima laikyti sunkumų patiriančia įmone, kaip apibrėžta sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 12 ir 13 dalyse. Per šį laikotarpį pagrindinis VSL akcininkas galėjo remti VSL savo reguliariais įnašais ir taip parodyti, kad VSL sunkumais gali pasirūpinti pagrindinis akcininkas. Todėl Komisija mano, kad nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. VSL neatitiko reikalavimų, kad būtų laikoma sunkumų patiriančia įmone, kaip apibrėžta gairėse.

(137)

Tačiau nuo 2012 m. vasario mėn. VSL vėl buvo taikoma bankroto administravimo procedūra. Be to, Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad CFC negalėjo toliau remti savo dukterinės bendrovės, kaip ji tai darė iki šiol. Sprendime pradėti procedūrą nurodyta, kad CFC likvidumo lygis buvo 1,26 mln. EUR, todėl tokios sumos (minimalios būtinos įmonei gelbėti sumos) skyrimas VSL būtų praktiškai reiškęs, kad CFC lieka be lėšų. Todėl VSL turi būti laikoma sunkumus patiriančia įmone, kaip apibrėžta sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 dalies c punkte, kai jai 2012 m. balandžio mėn. buvo teikiama sanavimo pagalba (1 priemonė).

(138)

Apibendrinant, Komisija mano, kad CVSL buvo sunkumų patirianti įmonė nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. (nuo datos, kai paskelbtas bankrotas) iki 2008 m. lapkričio mėn. pabaigos (VSL sukūrimas). VSL turėjo būti laikoma sunkumų patiriančia įmone nuo 2012 m. vasario 9 d. (bankroto administravimo procedūra) iki 2013 m. spalio 14 d. sprendimo (dienos, kai priimtas sprendimas dėl bankroto).

(139)

Taigi, taikant 1 ir 3 priemones, CVSL ir VSL buvo sunkumus patiriančios įmonės. Todėl vertinant priemonių suderinamumą su bendrąja rinka turi būti remiamasi gairėmis.

(140)

Belgija mano, kad pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires ši pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Tačiau Komisija mano, kad nebuvo laikomasi gairių 72 ir tolesnėse dalyse minimo „vieną kartą, paskutinį kartą“ principo. 2008 m. rugsėjo mėn. VSL gavo nesuderinamą sanavimo pagalbą (žr. 141 konstatuojamąją dalį). Todėl iki 2018 m. ji negalėjo gauti jokios naujos sanavimo pagalbos. Be to, Belgijos valdžios institucijos patvirtino, kad 2013 m. lapkričio 5 d. 1 mln. eurų paskola buvo padengta skolos reikalavimu bankroto administratoriams SOGEPA naudai. Ši skola buvo įtraukta į VSL įsipareigojimus ir iki šiol nebuvo grąžinta. Taigi, paskola nebuvo grąžinta per šešis mėnesius nuo jos suteikimo pagal gairių 25 dalies a punktą. Todėl Komisija mano, kad 2012 m. balandžio 3 d. sanavimo pagalba, kuri atitinka paskolos sumą – 1 mln. EUR – su bendrąja rinka yra nesuderinama.

(141)

Kaip nurodyta 5.2.1 dalyje, Komisija manė, kad CVSL buvo sunkumus patirianti įmonė, tuo metu, kai buvo suteikta garantija. Pagalbos elementas, t. y. nemokama garantija, gali būti pripažinta suderinama tik tada, jei atitinka sąlygas, nustatytas Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Tačiau, kaip matėme, ši garantija buvo suteikta be atlygio. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 25 dalies a punkte teigiama, kad likvidumo paramai, suteikiamai kaip paskolų garantijos, turi būti taikoma „palūkanų norma, kuri bent prilygsta sunkumų nepatiriančioms įmonėms teikiamų paskolų palūkanų normai (…)“. Be to, Belgijos valdžios institucijos, nepaisant konkretaus prašymo pateikti informacijos šiuo klausimu, nepateikė jokios informacijos apie pareigą atšaukti garantiją per šešis mėnesius (25 dalies a punktas). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija mano, kad pagalbos elementas, t. y. nemokama garantija, negali būti nei laikoma su bendrąja rinka suderinama sanavimo pagalba, nei būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka dėl kitų priežasčių.

(142)

Todėl, kadangi 3 priemonė yra nesuderinama sanavimo pagalba, taikyta 2008 m. prieš perimat CVSL, būtina nustatyti, ar tarp bankrutuojančios CVSL ir veiklos, kurią perėmė perėmėjų sudaryta VSL, yra ekonominis tęstinumas ir taip nuspręsti, ar VSL gavo naudą pagal šią priemonę.

(143)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija domėjosi, ar įmanoma nustatyti ekonominį tęstinumą tarp CVSL ir VSL, kitaip tariant, ar VSL sukūrę CVSL perėmėjai gavo naudos iš 2008 m. rugsėjo mėn. 150 000 EUR garantijos. Šio tyrimo išvados priklauso nuo subjekto, kuris privalės grąžinti lėšas neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos atveju, nustatymo ir nuo 1 priemonės suderinamumo nagrinėjimo, visų pirma, kiek tai susiję su „vieną kartą, paskutinį kartą“ principu.

(144)

Šiuo klausimu Belgijos valdžios institucijos mano, kad minėta priemone pasinaudojo ne VSL, o CVSL, ir kad ekonominis tęstinumas tarp CVSL ir jos perėmėjų buvo nutrūkęs.

(145)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pareiga grąžinti pagalbą gali būti taikoma ir naujai bendrovei, kuriai bendrovė–pagalbos gavėja perleido savo turtą, jei tokio perleidimo atveju tarp šių dviejų bendrovių galima konstatuoti ekonominį tęstinumą (23). Iš tiesų, negalima būtų atmesti to, kad pareiga grąžinti pagalbą gali būti taikoma ir kitam subjektui, jeigu būtų nustatyta, kad dėl ekonominio tęstinumo tarp dviejų subjektų jis faktiškai pagalba pasinaudojo.

(146)

Pagal 2003 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-328/99 ir C-399/00 Italija prieš Komisiją (24) ekonominio tęstinumo buvimas tarp buvusios bendrovės ir naujų darinių nagrinėjimas remiantis keliais rodikliais – visų pirma, perdavimo dalykas (turtas ir įsipareigojimai, darbo jėgos išlaikymas, turto grupės), perdavimo kaina, perimančiosios ir pirminės įmonių akcininkų arba savininkų tapatybė, perdavimo momentas (pradėjus tyrimą, pradėjus procedūrą ar priėmus galutinį sprendimą) arba ekonominė operacijos logika.

(147)

Pirma, Belgijos valdžios institucijos patikslino, kad CVSL turtas buvo išdalytas keliems subjektams (patronuojančiai bendrovei VSLI, SARL VSLI Prancūzijoje ir CVSL). Siekiant sudaryti palankesnes perėmimo sąlygas, administratoriai 2008 m. spalio 23 d. sudarė sutartį siekiant perkelti bankrutavusiai bendrovei įvairioms jos bendrovėms paskirstytą turtą.

(148)

Pagal 2008 m. spalio 1 d. sutarties memorandumą ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. sutartį VSL perėmė visą CVSL priklausantį turtą, išskyrus einamąjį turtą: pastatai, kuriuose yra CVSL dirbtuvės, sandėliai, sklypai, kuriuose jie pastatyti, CVSL prekybos ir gamybos priemonės – įrankiai, formos, patentai ir tuo metu galimai CVSL priklausę antriniai prekių ženklai, pradėti gaminti gaminiai, atsargos, įskaitant parduotąsias pagal Prancūzijos teisę veikiančiai SARL Val Saint-Lambert International, už kurią administratoriai garantavo, kad ji būtų prieinama pirkėjams.

(149)

Taip pat buvo perleistas tam tikras VSLI priklausęs turtas – prekių ženklai, dizainas, modeliai ir kita intelektinė nuosavybė (nurodyta 2005 m. spalio 5 d. pasirašytoje sutartyje; taip pat planai, formos, brėžiniai, eskizai ir pan.), pastatyti ir nepastatyti pastatai, kurie Serene priklausė VSLI, VSL dirbinių atsargos, Sereno parduotuvės patalpos (showroom), Sereno ir Briuselio (Sablon) parduotuvių atsargos.

(150)

Be to, VSL perleista visiška nuomojamų gamybos priemonių nuosavybė (pjovimo staklės, krosnis ir jos priekinė dalis.

(151)

Atleidusi CVSL nuo atsakomybės VSL įsipareigojo siekti išsaugoti VSL sudarytas darbo sutartis, galiojusias 2008 m. rugsėjo 30 d. VSL taip pat įsipareigojo laikytis sudarytų individualių, kolektyvinių ir socialinių sutarčių, sau pasilikdama tik galimybę dvišalėse derybose derėtis dėl tam tikrų sąlygų ir, esant reikalui, jas pritaikyti prie naujų aplinkybių.

(152)

Galiausiai VSL taip pat perėmė 280 000 EUR vertės įsipareigojimą, atsiradusį dėl CFV parduotų CVSL intelektinės nuosavybės teisių. Remiantis 2009 m. sausio 29 d.SA Compagnie financière du Val ir VSL sutartimi, VSL pakeitė Interagorą ir perėmė jos prisiimtus įsipareigojimus pagal 2005 m. spalio 5 d. sutartį CFV atžvilgiu. Pagal tą sutartį CFV SA Interagora perleido visus prekių ženklus, dizainą ir tiesiogiai ar netiesiogiai su CVSL susijusius modelius. Nesumokėta sutartos kainos suma – 280 000 EUR.

(153)

2009 m. spalio 20 d. CVSL turto perėmimą patvirtino Lježo komercinis teismas.

(154)

Atsižvelgdama į šiuos faktus, dėl pardavimo objekto Komisija daro tokią išvadą: perimtas beveik visas CVSL turtas (įskaitant pradėtus vykdyti užsakymus), visos bankrutavusios įmonės sudarytos ir 2008 m. rugsėjo 30 d. galiojančios darbo sutartys ir prekių ženklai bei intelektinės nuosavybės teisės.

(155)

Todėl Komisija konstatuoja, kad perimtos veiklos apimtis atitinka CVSL veiklos apimtį ir yra net didesnė už CVSL – apima ir VSLI turtą, reikalingą krištolo dirbinių gamybai tęsti.

(156)

Siekiant nustatyti, ar esama ekonominio tęstinumo pardavus CVSL turtą, reikia išnagrinėti ir tai, ar turtas buvo parduotas rinkos kaina. Ši sąlyga taikoma ir materialiajam, ir nematerialiajam turtui.

(157)

Belgijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagal Belgijos bankroto teisę turto realizavimui lemiamą įtaką turi kreditorių interesai. Pagal Bankroto įstatymo 75 straipsnio 3 dalį kreditoriai ar bankrutavęs subjektas gali nesutikti su tam tikru turto realizavimu, jei mano, jog toks realizavimas gali jiems būti nuostolingas. Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad 150 000 EUR valstybės garantija buvo pagrįsta būtent pageidavimu išlaikyti veiklos tęstinumą ir iš turto perdavimo gauti kuo daugiau naudos.

(158)

Komisija konstatuoja, kad CVSL turtas buvo parduotas atvirai, pardavimą administravo likviduojamos bendrovės bankroto administratoriai. Administratoriams buvo pateikti 36 pasiūlymai; pirmuoju etapu iš jų buvo atrinkta 12 pasiūlymų. Buvo sukurta informacijos apie CVSL duomenų saugykla. Panašu, kad buvo reklamuojamas visas turtas; turto grupės iš anksto nustatytos nebuvo.

(159)

Komisija pažymi, kad dėl tokios procedūro sbuvo įmanoma a priori padidinti kiekvieno CVSL turto kainą.

(160)

Tačiau dėl dviejų priežasčių Komisija padarė išvadą, kad šios procedūros nepakako užtikrinant, kad investuotojo pasiūlyta kaina atitiktų rinkos kainą.

(161)

CVSL turtas buvo parduodamas su sąlyga, kad bus perimtos visos darbo sutartys. Tai rodo, kad šis pardavimas nėra besąlygiškas ir kad dėl tokio įpareigojimo kaina galėjo sumažėti.

(162)

Išimtinei licencijai naudoti prekių ženklus irgi taikomos sąlygos, kurių privatus ūkio subjektas nebūtų reikalavęs. Mainais Valonijos regionas VSL nustatė sekančią 2009 m. sausio 29 d. Valonijos regiono (kurį atstovauja CFV) ir VSL sutartyje numatytą sąlygą: „Šią licenciją Valonijos regionas gali bet kuriuo metu be įspėjimo nutraukti, jei VSL (arba jos perėmėjai) nesugebės Serene esančioje Val Saint-Lambert gamykloje gaminti didelės pridėtinės vertės krištolo dirbinių, išlaikydami bent 60 % visos darbo dienos ekvivalento užimtumą, neskaičiuojant laikinai atleistųjų iš darbo CVSL bankroto dieną […]“. Komisija pažymi, kad regionas mainais už išimtinę licenciją VSL įpareigoja išlaikyti gamybą Sereno gamykloje ir tam tikrą iš anksto nustatytą užimtumo lygį. Dėl tokių politinio pobūdžio sąlygų galėjo sumažėti pardavimo kaina, o kiti potencialūs kandidatai būti atgrasyti nuo perėmimo; taip būtų paveikta konkurso konkurencija, o pateiktas finansiškai palankiausias sprendimas neatitiktų realios rinkos vertės (25).

(163)

Atsižvelgiant į šiuos faktus, Komisija mano, kad sandorių kainodaros kriterijus nėra įvykdytas.

(164)

Ekonomine sandorio logika siekiama patikrinti, ar turto perėmėjas perleistą turtą naudoja tokiu pačiu būdu, kaip ir perleidėjas ir tęsia tą pačią ekonominę veiklą.

(165)

Belgijos valdžios institucijos mano, kad VSL logika iš esmės skiriasi nuo jos pirmtakų visų pirma tuo, kad krištolo gamybos perėmimą VSL norėjo prijungti prie nekilnojamojo turto projekto Cristal Park.

(166)

Šiuo atveju Komisija pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos neįrodė, kad nuo 2008 m. spalio mėn. tarp CVSL perėmimo ir Cristal Park projekto egzistuoja tiesioginis ryšys. Semiausi Belgijos valdžios institucijų perduoti su Cristal Park susiję dokumentai yra 2011 m. gruodžio mėn.

(167)

Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad perėmėjai įsigijo prekių ženklą, kad galėtų tęsti veiklą; taip pat įsigijo visą turtą ir gamybos priemones. 2008 m. lapkričio 20 d. VSL steigimo dokumentuose nurodytas socialinis tikslas iš esmės labai artimas CVSL. VSL tikslas – tęsti CVSL vykdytą krištolo gamybos veiklą naudojant tuos pačius žmogiškuosius ir gamybos išteklius. Be to, garantija ir buvo suteikta tam, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

(168)

Todėl dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad ekonominis tęstinumas tarp CVSL ir VSL yra. Visų gamybos priemonių (už tam tikrą sąlyginę kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės), darbo sutarčių ir neribotos bei išimtinės teisės naudotis prekybos ženklais perėmimas siekiant toliau gaminti krištolo dirbinius ekonominio tęstinumo nustatymui turi lemiamos reikšmės. Nauda, gauta iš jau bankrutavusiai CVSL suteiktos garantijos, liko ir po perėmimo ir VSL tokios naudos pranašumais naudojosi.

(169)

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Belgija nepateikė jokių priežasčių dėl šių priemonių suderinamumo ir Komisija neturi duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtų galima taikyti kurią nors 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą išimtį. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(170)

Komisija primena, kad taikant Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (26) 14 straipsnio 1 dalį bet kokia neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba turi būti susigrąžinta iš jos gavėjo.

(171)

Šioje byloje iš to, kas pasakyta, matyti, kad toliau išvardytos priemonės turi pagalbos elementų, kad tokia pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka ir kad ji turi būti išieškota iš VSL:

(172)

Be to, susigrąžinant pagalbą, Belgijos valdžios institucijos privalo prie pagalbos sumos pridėti palūkanas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai nagrinėjama pagalba buvo suteikta bendrovei, iki pagalbos faktinio grąžinimo, kaip numatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyriuje (27).

(173)

Komisija konstatuoja, kad Belgija neteisėtai įgyvendino kelias priemones ir pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį. Tai yra toliau išvardytos priemonės: 1 mln. EUR sanavimo pagalba (1 priemonė), 150 000 EUR garantija (3 priemonė), Val Saint-Lambert prekių ženklų naudojimas ir perleidimas (4 priemonė), 1,5 mln. EUR paskolos suteikimas (5 priemonė), 1,5 mln. EUR kapitalo padidinimas (6 priemonė) ir SPAQUE duotas leidimas, kuriuo leidžiama VSL nemokamai naudotis kai kuriais pastatais. (8 priemonės dalis)

(174)

2014 m. birželio 18 d. raštu Belgijos valdžios institucijos leido Komisijai priimti ir pranešti apie šį sprendimą tik prancūzų kalba.

a)

visą iš gavėjų susigrąžintiną sumą (pagrindinę ir palūkanas);

b)

išsamų priemonių, jau pritaikytų arba numatytų siekiant įgyvendinti šį sprendimą, aprašymą;

c)

dokumentus, įrodančius, kad gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.