30.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/35

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui panaikinti visų Sąjungoje sužvejojamų žuvų išmetimo į jūrą praktiką, nustatant įpareigojimą iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalyje Komisija įgaliojama deleguotuoju ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui priimti žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus remiantis bendromis rekomendacijomis, kurias parengė valstybės narės kartu su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

Belgija, Danija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė turi tiesioginių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Pelaginių žuvų išteklių patariamąja taryba ir Šiaurės jūros patariamąja taryba, minėtos valstybės narės Komisijai pateikė bendras rekomendacijas. Iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos. Į bendrą rekomendaciją įtrauktos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 straipsnį, todėl, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 dalimi, jas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti visą laimikį vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiaurės jūroje turėtų būti taikomas visiems laivams, žvejojantiems mažas pelagines žuvis ir žvejojantiems pramoniniais tikslais, kai vykdant šią žvejybą sužvejojamos tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvys;

(5)

remiantis bendra rekomendacija, žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas Šiaurės jūroje nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas tam tikrai atlantinių skumbrių, silkių, paprastųjų stauridžių, šiaurinių žydrųjų merlangų, atlantinių argentinų ir šprotų žvejybai, taip pat norveginių menkučių, šprotų ir tobių žvejybai pramoniniais tikslais;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punktą remiantis didelį išgyvenamumą pagrindžiančiais moksliniais įrodymais, į bendrą rekomendaciją yra įtraukta įpareigojimo iškrauti visą laimikį išimtis, taikoma atlantinėms skumbrėms ir silkėms, sužvejotoms gaubiamaisiais tinklais tam tikromis sąlygomis. Mokslinius įrodymus, pagrindžiančius didelį išgyvenamumą, pateikė Ševeningeno grupė bendroje rekomendacijoje, kurioje daroma nuoroda į keletą mokslinių tyrimų apie gaubiamaisiais tinklais sužvejotų žuvų išgyvenamumą jas paleidus atgal į jūrą. Šiais tyrimais nustatyta, kad išgyvenamumo koeficientas priklauso nuo to, kiek laiko žuvys išbuvo susigrūdusios tinkle ir koks buvo jų tankis tinkle – abu rodikliai tokioje žvejyboje paprastai nedideli. ŽMTEK šią informaciją peržiūrėjo 14–02 plenarinėje sesijoje. ŽMTEK padarė išvadą, kad darant prielaidą, jog išgyvenamumo tyrimų rezultatai vertinant išgyvenamumo koeficientą komercinėje žvejyboje yra reprezentatyvūs, paleistų išgyvenusių atlantinių skumbrių dalis greičiausiai sudarytų maždaug 70 %, o tankis būtų daug mažesnis už tą tankį, kuriam esant pastebėtas silkių mirtingumo padidėjimas. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 (2) 19b straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas paleisti atlantines skumbres ir silkes tinklo visiškai neįkėlus į laivą ir taip žvejybos laivui atsikratyti negyvų ar dvesiančių žuvų. Ši išgyvenamumu grindžiama išimtis nedaro poveikio galiojančiam draudimui, kadangi žuvys būtų paleidžiamos į jūrą tuo žvejybos operacijos etapu, kai galimybę išgyventi turi didelė paleistų žuvų dalis. Todėl tokia išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(7)

į bendrą rekomendaciją taip pat įtraukta įpareigojimo iškrauti visą laimikį de minimis išimtis, kad būtų išvengta neproporcingų nepageidaujamos priegaudos tvarkymo (tokių kaip sandėliavimo, darbo ir šaldymo) išlaidų ir atsižvelgta į tai, kad sunku padidinti pelaginės žvejybos selektyvumą žvejojant atlantines skumbres, paprastąsias staurides ir silkes ICES IVb ir IVc rajonuose į pietus nuo 54 laipsnių Šiaurės platumos. Ši išimtis grindžiama moksliniais įrodymais, kuriuos bendroje rekomendacijoje pateikė susijusios valstybės narės ir peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas. ŽMTEK nustatė, kad bendroje rekomendacijoje pateikiami kokybiniai argumentai, pagrindžiantys de minimis išimtį neproprocingomis išlaidomis tvarkant nepageidaujamą priegaudą, yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir kadangi nėra kitokios mokslinės informacijos, tikslinga nustatyti de minimis išimtį pagal bendrose rekomendacijose siūlomus procentinius dydžius neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies c punkte leidžiamų lygių. Todėl minėta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(8)

kad būtų užtikrinta tinkama kontrolė, reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus laimikio dokumentavimui, jei jis sužvejotas taikant šiame reglamente numatytas išimtis;

(9)

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį susijusiai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, jis turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(10)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarkaraštį, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Remiantis to reglamento 15 straipsnio 6 dalimi, jis turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip trejus metus,

—

laimikis paleidžiamas prieš gaubiamąjį tinklą uždarant iki tam tikros procentinės ribos (nurodytos 2 ir 3 dalyse toliau) („negrįžtamo momento“, angl. point of retrieval),

—

prie gaubiamųjų tinklų yra pritvirtintas matomas plūduras, aiškiai žymintis negrįžtamo momento ribą,

—

laive ir gaubiamuosiuose tinkluose yra įrengta elektroninė registravimo ir dokumentavimo sistema, kurioje fiksuojama kada, kur ir kiek gaubiamasis tinklas buvo naudojamas visose žvejybos operacijose.