11.7.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/13

---

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 748/2014

2014 m. liepos 10 d.

dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnį,

atsižvelgdama į 2014 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimą 2014/449/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2011 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/423/BUSP (2), kuriuo Sudanui nustatytas ginklų embargas išplėstas Pietų Sudanui;

(2)	2011 m. lapkričio 24 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1215/2011 (3), kuriuo ginklų embargo taikymo sritis išplėsta į ją įtraukiant Pietų Sudaną;

(3)

2014 m. liepos 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/449/BUSP, kuriuo atskiriamos ir į vieną teisės aktą įtraukiamos Pietų Sudanui taikomos priemonės ir kuriuo asmenims, kliudantiems politiniam procesui Pietų Sudane, be kita ko, vykdantiems smurto veiksmus ar pažeidžiantiems susitarimus dėl ugnies nutraukimo, taip pat asmenims, atsakingiems už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane, nustatyti apribojimai atvykti ir jų lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas;

(4)	tos priemonės patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo sritį, todėl visų pirma siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse jos būtų taikomos vienodai, joms įgyvendinti būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(5)

siekiant aiškumo, Pietų Sudanui nustatytos priemonės turėtų būti atskirtos nuo Sudanui nustatytų priemonių. Todėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 131/2004 (4) nuostatos, susijusios su Pietų Sudanu, turėtų būti pakeistos šio reglamento nuostatomis. Reglamento (EB) Nr. 131/2004 nuostatos, susijusios su Sudanu, taip pat turėtų būti pakeistos Tarybos reglamento (ES) Nr. 747/2014 (5) nuostatomis;

(6)	šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir principai, pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei asmens duomenų apsaugą. Šis reglamentas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į tas teises;

(7)

Taryba turėtų pasinaudoti įgaliojimais iš dalies pakeisti šio reglamento I priedo sąrašą, atsižvelgiant į Pietų Sudano situacijos keliamą konkretų pavojų regiono tarptautinei taikai ir saugumui bei siekiant užtikrinti nuoseklumą su Sprendimo 2014/449/BUSP priedo dalinio pakeitimo ir peržiūros procesu;

(8)

įgyvendinant šį reglamentą ir siekiant užtikrinti kuo didesnį teisinį tikrumą Sąjungoje, fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal šį reglamentą turi būti įšaldyti, vardus, pavardes, pavadinimus ir kitus su jais susijusius duomenis būtina skelbti viešai. Tvarkant asmens duomenis turėtų būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (7);

(9)	siekiant užtikrinti, kad šiuo reglamentu nustatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti nedelsiant,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

tarpininkavimo paslaugos: i) derybos dėl prekių ir technologijų arba finansinių ir technologinių paslaugų pirkimo, pardavimo arba tiekimo iš vienos trečiosios šalies į bet kurią kitą trečiąją šalį sandorių arba tokių sandorių organizavimas; arba ii) prekių ir technologijų arba finansinių ir technologinių paslaugų, esančių trečiosiose šalyse, pardavimas arba pirkimas siekiant jas persiųsti į kitą trečiąją šalį;

b)

reikalavimas – kiekvienas procesiniais veiksmais patvirtintas arba nepatvirtintas reikalavimas, pateiktas iki šio reglamento įsigaliojimo dienos arba po jos ir susijęs su sutarties ar sandorio vykdymu arba pateiktas dėl sutarties ar sandorio, ir visų pirma apimantis: i) reikalavimą vykdyti įsipareigojimą pagal sutartį ar sandorį arba su jais susijusį įsipareigojimą; ii) reikalavimą pratęsti bet kokio pobūdžio obligacijos, finansinės garantijos ar žalos atlyginimo įsipareigojimo terminą arba juos apmokėti; iii) reikalavimą dėl kompensacijos, susijusios su sutartimi ar sandoriu; iv) priešieškinį; v) reikalavimą pripažinti, be kita ko, taikant egzekvatūros procedūrą, bet kur priimtą teismo, arbitražo ar lygiavertį sprendimą arba užtikrinti jų vykdymą;

c)

sutartis arba sandoris – neatsižvelgiant į taikytiną teisę sudaryti visų formų sandoriai, susidedantys iš vienos arba daugiau tarp tų pačių ar skirtingų šalių sudarytų sutarčių arba panašių įsipareigojimų; šiuo atveju „sutarties“ sąvoka apima teisiškai nepriklausomą arba priklausomą įsipareigojimą, garantiją arba žalos atlyginimo įsipareigojimą, pirmiausia – finansinę garantiją ar finansinį žalos atlyginimo įsipareigojimą, ir kreditą, taip pat visas susijusias nuostatas, taikytinas pagal sandorį ar susijusias su juo;

d)	kompetentingos institucijos – valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, nurodytos II priede išvardytose interneto svetainėse;

e)	ekonominiai ištekliai – bet kokios rūšies materialusis arba nematerialusis, kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms, prekėms įsigyti ar paslaugoms gauti;

f)	ekonominių išteklių įšaldymas – draudimas naudoti ekonominius išteklius lėšoms, prekėms įsigyti ar paslaugoms gauti bet kokiu būdu, įskaitant (tačiau ne tik) jų pardavimą, nuomą arba įkeitimą;

g)	lėšų įšaldymas – bet kokio lėšų judėjimo, pervedimo, keitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis arba jų tvarkymo pakeičiant jų dydį, sumą, vietą, nuosavybę, valdymą, savybes, paskirtį arba atliekant kitus pakeitimus, kurie leistų lėšas naudoti, įskaitant investicijų portfelio valdymą, draudimas;

h)

lėšos – finansinis turtas ir visų rūšių išmokos, įskaitant (tačiau ne tik): i) grynuosius pinigus, čekius, piniginius reikalavimus, vekselius, pinigines perlaidas ir kitas mokėjimo priemones; ii) indėlius finansų įstaigose arba kituose subjektuose, sąskaitų balansus, skolas ir skolinius įsipareigojimus; iii) viešai ir privačiai parduodamus vertybinius popierius ir skolos dokumentus, įskaitant vertybinius popierius ir akcijas, vertybinių popierių sertifikatus, obligacijas, vekselius, pažymėjimus akcijoms įsigyti nustatytu laiku ir nustatyta kaina, bendrovių obligacijas ir sutartis dėl išvestinių vertybinių popierių; iv) palūkanas, dividendus arba kitas pajamas iš turto arba turto vertės prieaugio; v) paskolą, užskaitos teisę, garantijas, vykdymo įsipareigojimus arba kitus finansinius įsipareigojimus; vi) akredityvus, konosamentus, perdavimo aktus ir vii) dokumentus, kuriais patvirtinama lėšų ar kitų finansinių išteklių nuosavybės teisė;

i)	techninė pagalba – techninė parama, susijusi su remontu, plėtra, gamyba, surinkimu, bandymu, technine priežiūra ar kitu techniniu aptarnavimu, teikiama instrukcijų, patarimų, mokymo, darbo žinių, įgūdžių perdavimo ar konsultacinių paslaugų pavidalu, įskaitant pagalbą žodžiu;

j)	Sąjungos teritorija – valstybių narių teritorijos, kurioms Sutartyje nustatytomis sąlygomis taikoma Sutartis, įskaitant jų oro erdvę.

2 straipsnis

Draudžiama:

a)

tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą ar tarpininkavimo paslaugas, susijusias su karine veikla ir su visų rūšių ginklų bei susijusių reikmenų, įskaitant ginklus ir amuniciją, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir tų objektų atsargines dalis, tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Pietų Sudane arba naudoti šioje šalyje;

b)

tiesiogiai ar netiesiogiai teikti finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su karine veikla, įskaitant pirmiausia subsidijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, taip pat draudimą ir perdraudimą, kurie būtų skirti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti ginklus ir susijusius reikmenis, arba teikti susijusią techninę pagalbą bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Pietų Sudane arba naudoti šioje šalyje.

3 straipsnis

Nukrypdamos nuo 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti teikti finansavimą ir finansinę paramą, techninę pagalbą ir tarpininkavimo paslaugas, susijusias su:

a)	žudymui nepritaikyta karine įranga, skirta naudoti tik humanitariniais, žmogaus teisių stebėsenos ar apsaugos tikslais arba JT, Afrikos Sąjungos (toliau – AS), Europos Sąjungos arba Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos (toliau – IGAD) vykdomoms institucijų stiprinimo programoms;

b)	priemonėmis, skirtomis Europos Sąjungos, JT ir AS krizių valdymo operacijoms;

c)	minų šalinimo įranga ir reikmenimis, skirtais minų šalinimo operacijoms;

d)	saugumo sektoriaus reformos Pietų Sudane proceso rėmimu.

4 straipsnis

2 straipsnis netaikomas apsauginiams rūbams, įskaitant neperšaunamas liemenes ir karinius šalmus, kuriuos į Pietų Sudaną laikinai ir tik savo asmeninėms reikmėms eksportuoja Europos Sąjungos ar jos valstybių narių, JT arba IGAD darbuotojai arba žiniasklaidos atstovai, humanitarinės pagalbos bei vystymosi darbuotojai ir susijęs personalas.

5 straipsnis

1.   Įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.   Nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų naudai.

3.   I priede išvardijami fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos, kliudantys politiniam procesui Pietų Sudane, be kita ko, vykdydami smurto veiksmus ar pažeisdami susitarimus dėl ugnies nutraukimo, taip pat asmenys, atsakingi už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane, ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos.

4.   I priede pateikiamos atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų įtraukimo į sąrašą priežastys.

5.   I priede pateikiama informacija, jeigu ji turima, kurios reikia atitinkamiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms identifikuoti. Dėl fizinių asmenų gali būti pateikiama tokia informacija: vardas, pavardė, įskaitant slapyvardžius, informacija apie gimimo datą ir vietą, pilietybė, paso ir asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas, jei žinomas, bei pareigos ar profesija. Dėl juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų gali būti pateikta tokia informacija: pavadinimas, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir veiklos vykdymo vieta.

6 straipsnis

1.   Nukrypdamos nuo 5 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra:

a)

reikalingi I priede išvardytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų, taip pat nuo tokių fizinių asmenų priklausomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas;

b)	skirti tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti;

c)	skirti tik mokesčiams arba aptarnavimo mokesčiams už kasdieninį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą ar tvarkymą mokėti; arba

d)	reikalingi ypatingoms išlaidoms, jei atitinkama kompetentinga institucija kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo yra pranešusi motyvus, dėl kurių, jos nuomone, konkretus leidimas turėtų būti suteiktas.

2.   Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus.

7 straipsnis

1.   Nukrypdamos nuo 5 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

dėl lėšų ar ekonominių išteklių yra arbitražo sprendimas, priimtas iki tos dienos, kurią 5 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar organizacija buvo įtraukti į I priedą, arba iki tos dienos arba vėliau dėl tų lėšų ar ekonominių išteklių ES valstybėje narėje priimtas teismo arba administracinis sprendimas, arba priimtas teismo sprendimas, vykdytinas atitinkamoje valstybėje narėje;

b)

lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami išimtinai tenkinant reikalavimus, kurie buvo užtikrinti tokiu sprendimu arba kurie pripažinti teisėtais tokiu sprendimu, neperžengiant ribų, nustatytų taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais tokius reikalavimus pateikiančių asmenų teises;

c)	sprendimas nėra I priede nurodyto fizinio arba juridinio asmens, subjekto ar organizacijos naudai ir

d)	sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai.

2.   Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus.

8 straipsnis

1.   Nukrypdamos nuo 5 straipsnio ir su sąlyga, kad I priede išvardyti fiziniai arba juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos privalo atlikti mokėjimą pagal sutartį arba susitarimą, kurį sudarė atitinkamas fizinis arba juridinis asmuo, subjektas arba organizacija, arba pagal įsipareigojimą, kuris atitinkamam fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai buvo nustatytas iki dienos, kurią tas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija buvo įtraukti į I priedą, valstybių narių kompetentingos institucijos tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jeigu atitinkama kompetentinga institucija nustatė, kad:

a)	lėšos arba ekonominiai ištekliai bus naudojami I priede nurodyto fizinio arba juridinio asmens, subjekto arba organizacijos mokėjimui atlikti ir

b)	mokėjimu nepažeidžiama 5 straipsnio 2 dalis.

2.   Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus.

9 straipsnis

1.   5 straipsnio 2 dalimi finansų arba kredito įstaigoms nedraudžiama kredituoti įšaldytų sąskaitų, gavus lėšų, kurias trečiosios šalys pervedė į sąraše nurodyto fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos sąskaitą, jeigu visi tokių sąskaitų papildymai taip pat bus įšaldomi. Finansų ar kredito įstaiga apie visas tokias operacijas nedelsdama praneša atitinkamai kompetentingai institucijai.

2.   5 straipsnio 2 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų papildymui:

a)	palūkanomis arba kitomis dėl šių sąskaitų atsirandančiomis pajamomis;

b)	mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba nustatyti iki dienos, kurią 5 straipsnyje nurodytas fizinis arba juridinis asmuo, subjektas arba organizacija buvo įtraukti į I priedą, arba

c)	mokėjimais pagal ES valstybėje narėje priimtus ar atitinkamoje valstybėje narėje vykdytinus teismo, administracinius ar arbitražo sprendimus,

jei visos tokios palūkanos, kitos pajamos ir mokėjimai įšaldyti pagal 5 straipsnio 1 dalį.

10 straipsnis

1.   Nedarydami poveikio taikomų ataskaitų teikimo, konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklėms, fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos:

a)

nedelsdami pateikia valstybės narės, kurioje yra jų buveinė arba kurioje jie įsikūrę, kompetentingoms institucijoms visą tokią informaciją, kuri padėtų laikytis šio reglamento nuostatų, pavyzdžiui, informaciją apie pagal 5 straipsnį įšaldytas sąskaitas bei sumas, ir tiesiogiai arba per valstybę narę perduoda visą tokią informaciją Komisijai ir

b)	bendradarbiauja su kompetentinga institucija, jei ši informacija tikrinama.

2.   Visa Komisijos tiesiogiai gauta papildoma informacija pateikiama valstybėms narėms.

3.   Visa pagal šį straipsnį pateikta arba gauta informacija naudojama tik tais tikslais, kuriais ji buvo pateikta arba gauta.

11 straipsnis

Draudžiamas sąmoningas ir apgalvotas dalyvavimas veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra išvengti 2 ir 5 straipsniuose nurodytų priemonių.

12 straipsnis

1.   Dėl lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo arba atsisakymo leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kai šie veiksmai vykdomi sąžiningai ir vadovaujantis tuo, kad jais laikomasi šio reglamento, neatsiranda jokia jį įgyvendinančio fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos arba jų direktorių ar darbuotojų atsakomybė, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti arba jais neleista naudotis dėl aplaidumo.

2.   Fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos nelaikomi atsakingais už savo veiksmus, jeigu jie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti, kad savo veiksmais jie pažeistų šiame reglamente nustatytas priemones.

13 straipsnis

1.   Netenkinami jokie su sutartimi arba sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį arba netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo šiuo reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl žalos atlyginimo arba kitus šios rūšies reikalavimus, pavyzdžiui, reikalavimai dėl kompensacijos ar dėl garantijos suteikimo, visų pirma reikalavimai pratęsti įsipareigojimo, garantijos ar žalos atlyginimo įsipareigojimo terminą arba juos apmokėti, ypač jeigu tai yra finansinė garantija ar finansinis žalos atlyginimo įsipareigojimas, kad ir kokia būtų jų forma, kuriuos pateikė:

a)	I priede išvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos;

b)	fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, veikiantys a punkte nurodytų asmenų, subjektų ar organizacijų vardu arba jų naudai.

2.   Visuose procesiniuose veiksmuose dėl reikalavimo vykdymo pareiga įrodyti, kad 1 dalimi nedraudžiama tenkinti reikalavimą, tenka to reikalavimo vykdymo siekiančiam fiziniam at juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai.

3.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų teisei į sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo pagal šį reglamentą teisėtumo teisminę peržiūrą.

14 straipsnis

1.   Komisija ir valstybės narės viena kitą informuoja apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą, ir viena kitai teikia bet kokią kitą turimą svarbią su šiuo reglamentu susijusią informaciją, visų pirma informaciją apie:

a)	lėšas, įšaldytas pagal 5 straipsnį, ir leidimus, suteiktus pagal 6, 7 ir 8 straipsnius;

b)	pažeidimus, vykdymo užtikrinimo problemas ir nacionalinių teismų priimtus sprendimus.

2.   Valstybės narės nedelsdamos teikia viena kitai ir Komisijai bet kokią kitą turimą susijusią informaciją, kuri gali būti svarbi veiksmingam šio reglamento įgyvendinimui.

15 straipsnis

Komisija įgaliojama:iš dalies pakeisti II priedą pagal valstybių narių pateiktą informaciją.

16 straipsnis

1.   Jeigu Taryba nusprendžia fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai taikyti 5 straipsnyje nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia I priedą.

2.   Taryba tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba viešai paskelbdama pranešimą, 1 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai praneša apie savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, taip suteikdama tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai pateikti pastabas.

3.   Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja fizinį ar juridinį asmenį, subjektą ar organizaciją.

4.   I priede pateiktas sąrašas peržiūrimas nuolat, ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.

17 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento pažeidimus taisykles ir imasi visų priemonių, kurios būtinos jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   Įsigaliojus šiam reglamentui, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie šias taisykles ir apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

18 straipsnis

1.   Valstybės narės paskiria šiame reglamente nurodytas kompetentingas institucijas ir nurodo jas II priede išvardytose interneto svetainėse. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus II priede išvardytų jų interneto svetainių adresų pasikeitimus.

2.   Įsigaliojus šiam reglamentui valstybės narės nedelsdamos nurodo Komisijai savo kompetentingas institucijas, įskaitant tų kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis, ir praneša jai apie visus vėlesnius jų pasikeitimus.

3.   Jeigu šiame reglamente nustatytas reikalavimas teikti Komisijai pranešimus, ją informuoti arba kitaip palaikyti su ja ryšius, tai daroma naudojantis II priede pateiktu adresu ir kitais kontaktiniais duomenimis.

19 straipsnis

Šis reglamentas taikomas:

a)	Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę;

b)	visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose orlaiviuose ar laivuose;

c)	visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai;

d)	visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę;

e)	visiems Sąjungoje visą ekonominę veiklą arba jos dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms.

20 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 100.

(2)  2011 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas 2011/423/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sudanui ir Pietų Sudanui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2005/411/BUSP (OL L 188, 2011 7 19, p. 20).

(3)  2011 m. lapkričio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 131/2004 dėl specialių ribojančių priemonių taikymo Sudano atžvilgiu (OL L 310, 2011 11 25, p. 1).

(4)  2004 m. sausio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 131/2004 dėl specialių ribojančių priemonių taikymo Sudano atžvilgiu (OL L 21, 2004 1 28, p. 1).

(5)  2014 m. liepos 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 747/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 131/2004 ir (EB) Nr. 1184/2005 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(6)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(7)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

---

---

---