14.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/1

(1)

2013 m. lapkričio 28 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Reglamentu (ES) Nr. 1205/2013 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

2013 m. vasario 28 d. tyrimas inicijuotas gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % soliarinio stiklo Sąjungoje, vardu pateiktą skundą (3).

(3)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus preliminarios išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(6)

Vėliau Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės soliariniam stiklui ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo.

(7)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(8)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad laikinojo reglamento 7, 11 ir 75 konstatuojamosiose dalyse neaiškiai nurodytas bendras Sąjungos gamintojų skaičius. Todėl Komisija patvirtina, kad apie save pranešė ir per TL aktyviai veikė aštuoni Sąjungos gamintojai. Atskleistas tik vieno Sąjungos gamintojo pavadinimas. Atsakydamas į bendrąjį atskleidimo dokumentą skundo pateikėjas įvardijo tris Sąjungos gamintojus, kurie pasitraukė iš verslo (Guardian, AGC ir Centrosolar Glass), ir ketvirtą bendrovę, kuri gerokai sumažino gamybos apimtį (Saint Gobain).

(9)

Kadangi kitų pastabų dėl eksportuojančių KLR gamintojų ir Sąjungos gamintojų atrankos metodo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 7–24 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados.

(10)

Priėmus laikinąjį reglamentą antrojo bendradarbiaujančio gamintojo Viessmann Faulquemont SAS (Prancūzija) patalpose surengtas tikrinamasis vizitas.

(11)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad jam pateiktas netinkamas pirminis faktų atskleidimas, ypač dėl dempingo, priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumų skaičiavimo. Neturėdamas tinkamo faktų atskleidimo jis neteko pagrindinių teisių į gynybą, kurios užtikrinamos Reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas), PPO antidempingo susitarimu ir Europos pagrindinių teisių chartija.

(12)

Eksportuojantis gamintojas dėl dempingo skirtumo skaičiavimo tvirtino, kad su pirminiu faktų atskleidimu nepateikta išsamios informacijos dėl koregavimo sumos, taikytos dengimo proceso ir flotavimo gamybos proceso sąnaudoms (žr. laikinojo reglamento 64 konstatuojamąją dalį), ar pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno procentinio dydžio.

(13)

Komisija šį tvirtinimą priėmė ir atskleidė papildomos informacijos. Jei dėl konfidencialumo priežasčių nebuvo galima atskleisti tikslių duomenų, jie nurodyti pateikiant intervalus.

(14)

Po galutinio atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad atskleistų duomenų vis tiek nepakako, ir visų pirma tvirtino, kad buvo neaišku, ar koreguojant dengimo proceso sąnaudas buvo atsižvelgta į vienos pusės dengimo sąnaudas, abiejų pusių dengimo sąnaudas ar abiejų rūšių sąnaudas.

(15)

Kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje, suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad iš vienos pusės dengto ir iš dviejų pusių dengto soliarinio stiklo gamybos sąnaudos visada skirtųsi. Todėl skaičiuodama koregavimo sumą Komisija iš vienos pusės dengto soliarinio stiklo neatskyrė nuo iš abiejų pusių dengto soliarinio stiklo.

(16)

Dėl žalos tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo gautame konkrečiame atskleidimo dokumente Sąjungos gamintojų dviejų iš penkių rūšių produktų pardavimo ir tikslinės kainos dėl konfidencialumo priežasčių nurodytos kaip riboto naudojimo arba pateikiant intervalus.

(17)

Bendrovė taip pat tvirtino, kad šiuo atveju konfidencialumo lygis yra labai aukštas ir tik vieno atrinkto Sąjungos gamintojo pavadinimas yra žinomas. Taigi, bendrovės nuomone, net jei informacija dėl tam tikrų rūšių produkto yra susijusi tik su vienu ar dviem Sąjungos gamintojais, tų bendrovių tapatybės nustatyti neįmanoma, taigi neįmanomas ir didelis eksportuojančio gamintojo konkurencinis pranašumas jo atskirų Sąjungos konkurentų ar jų grupės atžvilgiu.

(18)

Iš tikrųjų, pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį Komisija, nustačiusi laikinąsias priemones, privalo atskleisti informaciją apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytos priemonės. Tačiau Komisija pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį taip pat privalo visą informaciją, kuri pagal savo pobūdį yra konfidenciali arba kuri pateikiama konfidencialiai, laikyti konfidencialia.

(19)

Šiuo konkrečiu atveju Sąjungos gamintojų dviejų rūšių produktų faktinės pardavimo ir tikslinės kainos neatskleistos arba pateikti intervalai, nes informaciją apie vienos iš šių dviejų rūšių produktą pateikė tik vienas arba du Sąjungos gamintojai. Be to, šiame versle plačiai žinoma, kad šios konkrečios rūšies produkto negamina jokie kiti Sąjungos gamintojai. Todėl Komisija mano, kad ši informacija pagal savo pobūdį yra konfidenciali, nes ją atskleidus konkurentai įgytų didelį konkurencinį pranašumą ir (arba) būtų padarytas didelis neigiamas poveikis informaciją pateikusiai bendrovei (-ėms). Be to, tokio paties tipo informacija nepateikta ir apie antros rūšies produktą, kad nebūtų įmanoma pirmosios rūšies produkto duomenų nustatyti iš bendrų turimų duomenų.

(20)

Po galutinio atskleidimo bendrovė pakartojo tvirtinimą, kad atskleista nepakankamai informacijos apie žalos skirtumo skaičiavimus ir kad toks atskleidimas buvo netinkamas. Tiksliau ji pareiškė, kad buvo neaišku, kaip buvo parinkta antra produkto rūšis, su kuria susiję duomenys buvo pašalinti. Komisija patikslina, kad tai buvo padaryta atsitiktinės atrankos principu.

(21)

Bendrovė pasiūlė, kaip būtų galima išspręsti su tariamu nepakankamu atskleidimu susijusią padėtį. Jos siūlymu bendrovės teisininkai galėtų susitikti su Komisijos darbuotojais ir nuodugniai aptarti dempingo ir žalos skirtumų skaičiavimus ir nedaryti jokių konfidencialių dokumentų kopijų, arba patekti į Komisijos patalpą, kurioje saugomi duomenys, kad būtų galima surašyti pastabas.

(22)

Komisija negalėjo patenkinti šio prašymo. Kad bendrovės teisininkai galėtų patikrinti skaičiavimus, tektų pateikti tikslius vienos ar dviejų bendrovių duomenis. To padaryti negalima, nes Komisija pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį privalo šiuos duomenis laikyti konfidencialiais.

(23)

Be to, Komisija galutinio atskleidimo dokumente aiškiai paminėjo, kad visais klausimais, susijusiais su bendrovės teisėmis į gynybą, kaip antai susipažinimas su byla, bendrovė gali pati kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną pagal Bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimus (4). Tačiau per terminą pastaboms dėl galutinio atskleidimo pateikti bendrovė neprašė, kad dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(24)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmeta tvirtinimus dėl susijusio eksportuojančio gamintojo galimo procesinių teisių pažeidimo.

(25)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamas produktas – soliarinis stiklas, kurį sudaro grūdintas silikatinis lakštinis stiklas, kurio sudėtyje esančios geležies kiekis mažesnis kaip 300 ppm, laidumas saulės energijai didesnis nei 88 % (matuojant pagal AM1,5 300–2 500 nm), atsparumas karščiui yra iki 250 °C temperatūros (matuojant pagal EN 12150), atsparumas terminiam šokui yra Δ 150 K (matuojant pagal EN 12150), o mechaninis atsparumas ne mažesnis kaip 90 N/mm2 (matuojant pagal EN 1288-3) (toliau – nagrinėjamasis produktas arba soliarinis stiklas). Šiuo metu nagrinėjamojo produkto KN kodas yra ex 7007 19 80.

(26)

Vienas eksportuojantis gamintojas po pirminio faktų atskleidimo tvirtino, kad priešingai, nei teigiama laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje, sodininkystei skirtas stiklas, kurio techninės savybės atitinka soliarinio stiklo technines savybes, kaip apibrėžta laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, turėtų būti išbrauktas iš produkto apibrėžtosios srities. Pirma, eksportuotojo teigimu, sodininkystei skirto stiklo fizinės savybės gerokai skiriasi nuo soliarinio stiklo fizinių savybių: i) sodininkystei skirto stiklo dydžiai skiriasi nelygu vartotojų reikalavimai, o soliarinis stiklas gaminamas tik tam tikro nustatyto dydžio; ii) sodininkystei skirto stiklo abi pusės gali būti dengtos, o soliarinis stiklas fotovoltiniams moduliams nebūna iš abiejų pusių dengtas. Antra, sodininkystei skirtas stiklas tariamai naudojamas kitiems tikslams – jo negalima naudoti fotovoltinių modulių arba šilumos kolektorių gamybai.

(27)

Komisija šį tvirtinimą atmeta dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, tai, kad soliarinio stiklo šiltnamių gamybai dydžiai skiriasi nuo soliarinio stiklo, naudojamo fotovoltinių modulių arba šilumos kolektorių gamybai, dydžių, yra neaktualu, nes reikalavimai dėl dydžių gali skirtis tiek fotovoltinių modulių, tiek šiltnamių atveju. Be to, tokiu pagrindu iš produkto apibrėžtosios srities išbraukus produktą gali būti sudarytos sąlygos vengti antidempingo priemonių. Antra, rinkoje parduodamas sodininkystei skirtas stiklas nėra vien tik iš abiejų pusių dengtas soliarinis stiklas – tai gali būti nedengtas ir iš vienos pusės dengtas soliarinis stiklas. Be to, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje, iš abiejų pusių dengtas stiklas taip pat naudojamas fotovoltinių modulių ir šilumos kolektorių gamybai. Todėl dėl šios fizinės savybės soliarinis stiklas, naudojamas sodininkystei skirtam stiklui, negali skirtis nuo soliarinio stiklo kitai naudojimo paskirčiai. Pagaliau negalima atmesti to, kad šiltnamių gamybai skirtas soliarinis stiklas bus naudojamas fotovoltiniams moduliams ir (arba) šilumos kolektoriams gaminti.

(28)

Po atskleidimo vienas importuotojas tvirtino, kad soliarinio stiklo, kurį taip pat galima naudoti kaip baldams skirtą stiklą, neišbraukus iš produkto apibrėžtosios srities, bendrovėms tektų administracinė našta ir susidarytų vėlavimų. Tariamai taip yra dėl to, kad kiekvieną kartą, kai Sąjungos muitinėms kyla klausimas, ar importuojamoms prekėms yra taikomos priemonės, bendrovės joms turi siųsti bandymų ataskaitas.

(29)

Komisija mano, kad šių rūšių stiklo nereikėtų išbraukti iš tyrimo aprėpties, nes soliarinis stiklas gali būti naudojamas sodininkystei ir baldams. Norint užtikrinti tinkamą Sąjungos pramonės apsaugą nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, reikėtų vengti spragų, kuriomis pasinaudojant būtų vengiama priemonių. Tinkamos apsaugos teigiamas poveikis yra didesnis už papildomos administracinės naštos, kuri tariamai tektų susijusiam importuotojui, neigiamą poveikį.

(30)

Kitas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad iš produkto apibrėžtosios srities reikėtų išbraukti flotacinį stiklą, nes jo gaminamas flotacinis stiklas naudojamas statybų rinkoje ir šiltnamių rinkoje. Be to, jis teigė, kad flotacinis stiklas nenaudojamas fotovoltiniams moduliams gaminti. Tačiau remdamasi laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje savo pateiktais argumentais Komisija pakartoja, kad flotacinis stiklas aiškiai atitinka soliarinio stiklo technines savybes, kaip nustatyta laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje. Be to, flotacinį stiklą gamina ir Sąjungos pramonė, ir eksportuojantys gamintojai. Tai patvirtina vieša informacija internete (5). Taigi, šis tvirtinimas atmetamas.

(31)

Kadangi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 26–33 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

(32)

Po pirminio faktų atskleidimo ir vėliau po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija suklydo atmesdama jo prašymą taikyti RER. Tas pat teiginys, susijęs su sprendimu dėl RER taikymo, jau buvo pateiktas laikinuoju etapu ir Komisija jį atmetė laikinojo reglamento 43 ir 47 konstatuojamosiose dalyse.

(33)

Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad pagal lengvatinių mokesčių sistemas ir dotacijas jo gauta nauda nesudaro didelės jo apyvartos dalies. Dėl to primenama, kad į šį ir kitus argumentus jau buvo atsakyta 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos rašte eksportuotojui, kuriame Komisija pranešė šaliai apie savo sprendimą dėl RER taikymo. Visų pirma pabrėžta, kad visų pirma dėl šios lengvatos pobūdžio per TL gauta bendra nauda yra neaktuali vertinant, ar iškraipymai yra dideli. Taigi šis teiginys atmetamas.

(34)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinama išvada, kad visi RER prašymai turėtų būti atmesti, kaip nustatyta laikinojo reglamento 34–47 konstatuojamosiose dalyse.

(35)

Laikinajame reglamente tinkama panašia šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą pasirinkta Turkija. Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Turkija nėra tinkama panaši šalis normaliajai vertei nustatyti, kadangi Turkijoje yra tik vienas soliarinio stiklo gamintojas ir kad į Turkijos rinką iš esmės soliarinis stiklas neimportuojamas. Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad pelno dydis Turkijos soliarinio stiklo vidaus rinkoje buvo ypač didelis, todėl buvo dirbtinai padidintas normaliosios vertės dydis. Tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat priminė, kad Turkijoje gaminamam soliariniam stiklui nebuvo taikoma dengimo technologija ir kad soliarinis stiklas Turkijoje nebuvo gaminamas naudojant flotavimo gamybos procesą. Dėl to normaliajai vertei nustatyti reikalingų pagrindinių duomenų negalima naudoti remiantis Turkijos panašaus produkto vidaus rinka. Taigi, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad normaliajai vertei nustatyti vietoje Turkijos duomenų turėjo būti naudojamos Sąjungos kainos.

(36)

Pirma, Komisija primena, kad Turkijoje nėra didelių prekybos kliūčių, susijusių su panašiu produktu. Todėl negalima daryti išvados, kad Turkijos soliarinio stiklo rinka yra neprieinama tarptautinei prekybai. Priešingai, rinka yra atvira ir panašaus produkto kaina toje vidaus rinkoje yra nustatoma laisvai, atsižvelgiant į pasiūlos ir paklausos santykį.

(37)

Antra, dėl tvirtinimo apie ypač didelį pelną Turkijos vidaus rinkoje, Komisija pabrėžia nepastebėjusi pernelyg didelio panašaus produkto pelno dydžio Turkijos rinkoje per TL, palyginti su Sąjungos gamintojų per nagrinėjamąjį laikotarpį gautu pelno dydžiu.

(38)

Trečia, dėl to, kad trečiojoje šalyje nėra tam tikrų rūšių produktų, ši trečia šalis netampa netinkama būti panašia šalimi. Priešingai, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad jei tam tikrų rūšių produktas neparduodamas vidaus rinkoje, Komisija normaliąją vertę apskaičiuoja remdamasi gamybos sąnaudomis kilmės šalyje, prie kurių prideda pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno sumą. Su dengimu ir flotavimo gamybos procesu susijusios sąnaudos pagrįstos patikrintais Sąjungos pramonės duomenimis.

(39)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tvirtinimas, kad Turkija nėra tinkama panaši šalis, atmetamas.

(40)

Be to, Komisija negali priimti argumento, kad normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis Sąjungoje faktiškai sumokėtomis kainomis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Komisija Sąjungos kainas normaliajai vertei nustatyti gali naudoti tik tada, jei tos vertės negalima nustatyti remiantis tinkamos panašios šalies duomenimis. Kadangi nustatyta tinkama panaši šalis ir jos gamintojas pakankamai bendradarbiavo, Komisija privalėjo normaliąją vertę nustatyti remdamasi šios panašios šalies duomenimis, o ne Sąjungos kainomis (6).

(41)

Komisija patvirtina, kad Turkija pasirinkta panašia šalimi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje.

(42)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija suklydo, kai normaliąją vertę nustatė remdamasi tik pelningu pardavimu panašioje šalyje ir prie nepelningų pardavimų pridėjusi spėjamą pelno dydį.

(43)

Komisija patvirtina, kad normaliajai vertei nustatyti, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 61 ir 62 konstatuojamosiose dalyse ir kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje, ji patikrino, kad ne mažiau kaip 80 % visų rūšių panašaus produkto Turkijos vidaus rinkoje parduota pelningai. Todėl normaliajai vertei nustatyti buvo atsižvelgta į visą pardavimą Turkijos vidaus rinkoje, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas, ar ne. Taigi, šis tvirtinimas yra nepagrįstas ir atitinkamai atmestas.

(44)

Kadangi kitų pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, laikinojo reglamento 58–64 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(45)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainų negauta, laikinojo reglamento 65 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(46)

Po pirminio faktų atskleidimo ir vėliau po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija klaidingai pakoregavo jo eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Jis tvirtino, kad gamintojas ir susijęs prekiautojas yra vienas ekonominis subjektas, todėl tokio koregavimo atlikti negalima. Bet kuriuo atveju koregavimo suma yra per didelė, nes Komisija rėmėsi faktiniu savikainos ir pardavimo kainų skirtumu, kuris buvo ne oficialiai nustatytas, o pagrįstas sandorių kainodaros susitarimu. Vietoje to Komisija koregavimą turėjo atlikti (jei jo apskritai reikėjo) remdamasi oficialiai nustatytu gamintojo ir nesusijusio importuotojo savikainos ir pardavimo kainų skirtumu.

(47)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas turėjo visapusiškai veikiantį eksporto departamentą, kuris su Sąjungos pirkėjais derėjosi dėl pardavimo sąlygų ir terminų, pateikdavo gamybos užsakymus, organizavo ir vykdė galutinio produkto gabenimą Sąjungos pirkėjams, įskaitant visus gabenimo dokumentus, tvarkė eksporto muitinį įforminimą ir rengė pardavimo dokumentus. Iš tikrųjų, eksportuojančio gamintojo ir susijusio prekiautojo su eksportu susijusios užduotys nesidubliavo. Tačiau eksportuojantis gamintojas išduodavo pardavimo sąskaitas faktūras prekiautojui, kuris savo ruožtu išduodavo pardavimo sąskaitą faktūrą sutartine kaina Sąjungos pirkėjui. Susijęs prekiautojas gaudavo mokėjimą, atimdavo savikainos ir pardavimo kainos skirtumą ir sumokėdavo likusią sumą eksportuojančiam gamintojui.

(48)

Todėl, Komisijos nuomone, susijusio prekiautojo negalima laikyti vidaus pardavimo departamentu, net jei abi bendrovės būtų laikomos vienu ekonominiu subjektu, todėl koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra visiškai pagrįstas. Be to, iš atlikto koregavimo matyti tarp susijusių bendrovių faktiškai taikytas savikainos ir pardavimo kainų skirtumas, todėl jo nereikia keisti kita teorine suma. Taigi šis tvirtinimas atmetamas.

(49)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad jo gamybos pajėgumai buvo daug didesni už Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus, todėl jo nagrinėjamojo produkto gamybos proceso sąnaudos buvo mažesnės. Todėl Komisija turėtų atsižvelgti į šį tariamą privalumą, susijusį su jo mažesnėmis gamybos sąnaudomis, ir atlikti būtiną koregavimą.

(50)

Komisija negali sutikti su šiuo tvirtinimu. Pirma, eksportuojantis gamintojas nenurodė susijusios teisinės nuostatos, pagal kurią tokį koregavimą būtų galima atlikti. Antra, neįrodyta, kad mažesnės sąnaudos dėl didesnių gamybos pajėgumų turėtų poveikio kainoms ar kainų palyginamumui, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Iš tikrųjų, net jei būtų galima įrodyti, kad sąnaudos skiriasi, neaišku, kaip toks skirtumas atsispindi galutinėje kainoje, ir ar jis nėra kompensuojamas kitų sąnaudų skirtumu.

(51)

Be to, eksportuojančio gamintojo nurodyta tariama nauda susijusi su tariamai mažesnėmis gamybos sąnaudomis, palyginti su Sąjungos pramonės sąnaudomis. Dėl to primenama, kad eksportuojančiam gamintojui nesuteiktas RER ir atitinkamai jo sąnaudos netikrintos. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Komisija normaliąją vertę nustatė remdamasi panašios šalies gamintojo faktinėmis kainomis ir (arba) sąnaudomis, nes ne rinkos ekonomikos šalių kainų ir sąnaudų nelemia rinkos veiksniai, taigi jos nėra patikimas elementas rinkos kainoms ar sąnaudoms apskaičiuoti.

(52)

Vienas eksportuojantis KLR gamintojas teigė, kad Komisija turėtų koreguoti vieno iš savo konkurentų eksporto kainą gamintojo EXW sąlygomis ir iš jos atimti paslaugų ir licencijų mokesčius, kuriuos jis tariamai sumokėjo trečiajai šaliai.

(53)

Komisija atmeta šį tvirtinimą. Pirma, eksportuojantis gamintojas nenurodė susijusios pagrindinio reglamento nuostatos, pagal kurią tokį koregavimą būtų galima atlikti. Antra, net jei šį tvirtinimą būtų galima vertinti, kaip atitinkantį pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktą, pagal kurį leidžiama koreguoti atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, ši nuostata nėra susijusi su paslaugų mokesčiais ar išlaidomis dėl licencijų susitarimo. Tokios išlaidos – tai verslo išlaidos, kurias paprastai patiria prekių gamintojas, veikiantis pagal technologijų licenciją, įgytą iš trečiosios šalis, nepaisant to, ar prekės yra eksportuojamos, ar parduodamos vidaus rinkoje. Todėl tokios išlaidos turėtų atsispindėti galutinėje tiek pardavimo eksportui, tiek pardavimo vidaus rinkoje kainoje. Todėl šios išlaidos negali turėti poveikio eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginamumui. Todėl koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalį yra nepagrįstas ir tvirtinimas dėl to atmetamas.

(54)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 67 ir 68 konstatuojamosiose dalyse, siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(55)

Tuo remiantis visais atvejais atlikti su konkrečia bendrove susiję koregavimai atsižvelgiant į transporto, jūrų frachto ir draudimo išlaidas, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, eksporto muitus ir komisinius, kai buvo aišku, kad jie turėjo poveikio kainų palyginamumui. Tačiau po to, kai buvo nustatytos laikinosios priemonės, Komisija pastebėjo korektūros klaidą, susijusią su praleidimu atliekant PVM koregavimą. Ši klaida atitinkamai ištaisyta skaičiuojant dempingą ir atitinkamai nurodyta susijusioje 169 konstatuojamosios dalies lentelėje.

(56)

Du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad neteisingai atliktas eksporto kainos ir normaliosios vertės kainų palyginimas, susijęs su vienos rūšies produktu. Šis tvirtinimas nagrinėjamas 67 ir 68 konstatuojamosiose dalyse.

(57)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 69–73 konstatuojamosiose dalyse nurodyta dempingo skirtumų skaičiavimo metodika patvirtinta.

(58)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad antidempingo klausimyne jis neteisingai nurodė savo kai kurių nagrinėjamojo produkto pardavimų eksportui į ES kainos, draudimo ir frachto vertes (CIF vertes). Nurodytos CIF vertės buvo per žemos, todėl buvo padidintas bendrovės dempingo skirtumas ir atitinkamai žalos skirtumas.

(59)

Komisija nuodugniai išnagrinėjo šį prašymą. Sutikrinusi ir vietoje patikrinusi susijusių sandorių su ES importuotoju CIF kainas Komisija galėjo patikrini šio tvirtinimo pagrįstumą. Todėl šis tvirtinimas buvo priimtas.

(60)

Atsižvelgiant į normaliosios vertės ir eksporto kainos koregavimus ir negavus jokių kitų pastabų, galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra šie:

(61)

Pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta. Todėl Komisija patvirtina laikinojo reglamento 75–79 konstatuojamąsias dalis.

(62)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjo pateikti duomenys apie atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtį buvo atnaujinti įtraukiant iš atrinktų Sąjungos gamintojų gautus duomenis. Atitinkamai buvo pataisyta 1 lentelė (žr. toliau). Dėl šio pataisymo nepasikeitė ar nebuvo anuliuotos tendencijos ar išvados, padarytos remiantis laikinajame reglamente nurodytais duomenimis. Todėl, negavus jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo, patvirtinama laikinojo reglamento 80–82 konstatuojamosiose dalyse nustatyta Sąjungos suvartojimo raida.

1   lentelė

Sąjungos suvartojimas (1 000 m2)

(63)

Pataisius Sąjungos pramonės pardavimo duomenis (žr. 62 konstatuojamąją dalį), importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis taip pat turėjo būti pataisyta (žr. 2 lentelę). Dėl šio pataisymo nepasikeičia tendencija ar išvados, padarytos remiantis laikinajame reglamente nurodytais duomenimis.

(64)

Todėl Komisija patvirtina laikinojo reglamento 83–87 konstatuojamąsias dalis.

2   lentelė

Importo apimtis (1 000 m2) ir rinkos dalis

(65)

Laikinojo reglamento 88 ir 89 konstatuojamosiose dalyse aprašyta, kaip buvo nustatytas priverstinis kainų mažinimas per TL. Pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainomis. Susijusio importo kainos pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje buvo nustatytos CIF pagrindu, pakoreguotos ir padidintos, t. y. atsižvelgiant į muitinio įforminimo, muito, tvarkymo ir krovos išlaidas. Atlikus šiuos koregavimus kaina padidėjo 7–15 %, atsižvelgiant į produkto kontrolės numerį.

(66)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies kiekvieno numerio produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos, kaip išdėstyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatytas 10,6–26,7 % vidutinis svertinis atrinktų Sąjungos gamintojų priverstinis kainų mažinimo skirtumas dėl importo dempingo kaina.

(67)

Du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad neteisingai atliktas vienos rūšies produkto kainų palyginimas. Visų pirma tvirtinta, kad iš abiejų pusių dengto soliarinio stiklo ir iš vienos pusės dengto soliarinio stiklo kainos turėjo būti lyginamos atskirai. Tariamai iš abiejų pusių dengto soliarinio stiklo sąnaudos ir kaina yra daug didesnės už iš vienos pusės dengto soliarinio stiklo. Be to, teigta, kad paprastai iš abiejų pusių dengto soliarinio stiklo laidumo saulės energijai koeficientas yra gerokai didesnis nei iš vienos pusės dengto soliarinio stiklo. Pagaliau vienas eksportuotojas teigė, kad fotovoltiniams moduliams niekada nenaudojamas iš abiejų pusių dengtas soliarinis stiklas, nes jo kaina daug didesnė nei iš vienos pusės dengto soliarinio stiklo, tačiau iš abiejų pusių dengto soliarinio stiklo laidumo saulės energijai koeficientas yra toks pat kaip fotovoltiniams moduliams naudojamo iš vienos pusės dengto soliarinio stiklo. Tačiau saulės šilumos kolektoriams gaminti iš dviejų pusių dengto soliarinio stiklo didesnis laidumas saulės energijai yra tariamai svarbus, nes dėl jo saulės šilumos kolektorių veiksmingumas gali būti daug didesnis.

(68)

Komisija atmeta eksportuojančių gamintojų pateiktus tvirtinimus dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, be bendro pobūdžio teiginių, eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad iš vienos pusės dengto ir iš dviejų pusių dengto soliarinio stiklo gamybos sąnaudos visada skirtųsi. Sąjungos pramonė tvirtino priešingai ir teigė, kad gamybos sąnaudos skiriasi nelygu naudojama dengimo technologija, o iš abiejų pusių dengtas stiklas nebūtinai būna brangesnis už iš vienos pusės dengtą stiklą ir atvirkščiai. Antra, iš abiejų pusių dengto stiklo laidumas saulės energijai iš tiesų gali būti didesnis (iki 98 %) nei iš vienos pusės dengto stiklo (iki 95 %), ir ši techninė savybė iš tiesų aktuali tik su saulės šiluma susijusių produktų gamybai, ir nesvarbi fotovoltinių modulių gamybai. Tačiau priešingai, nei teigia eksportuojantis gamintojas, iš dviejų pusių dengtas soliarinis stiklas taip pat parduodamas fotovoltinių modulių gamintojams ir net turi savo rinką. Iš tiesų, per TL Sąjungos pramonė pardavė labai nedidelį kiekį iš dviejų pusių dengto stiklo, skirto šilumos kolektoriams gaminti (mažiau nei 1 % visos iš abiejų pusių dengto stiklo pardavimo apimties; visas kitas parduotas kiekis buvo skirtas fotovoltinių modulių gamybai).

(69)

Po pirminio faktų atskleidimo gautos dvi pastabos dėl išlaidų po importo. Pirmoje pastaboje skundo pateikėjas tvirtino, kad išlaidos atsižvelgiant į muitinį įforminimą, muitą, tvarkymo ir krovos išlaidas turėjo būti gerokai mažiau koreguojamos, t. y. 0,26 EUR/m2 atsižvelgiant į muitinį įforminimą, tvarkymo ir krovos išlaidas pridėjus 3 % muitą vietoje taikytų 0,40 EUR/m2 pridėjus 3 % muitą.

(70)

Antrą pastabą pateikė eksportuojantis gamintojas, kuris tvirtino, kad nebuvo atskleista išskaidytos informacijos, o buvo nurodyta tik bendra 0,40 EUR/m2 suma, aprėpianti tvarkymo išlaidas, muitinio įforminimo mokesčius ir importuotų produktų laikiną saugojimą importo metu. Jis taip pat teigė, kad turėjo būti paaiškinti kriterijai, kurie buvo taikyti siekiant nuspręsti, ar koregavimas buvo pakankamai pagrįstas ar ne.

(71)

Aptariami Komisijos atlikti koregavimai pagrįsti patikrintais duomenimis, kuriuos ji gavo iš KLR pagaminto soliarinio stiklo importuotojų ir iš kurių buvo matyti faktinės vidutinės svertinės išlaidos, patirtos per TL importuojant nagrinėjamąjį produktą. Tačiau skundo gamintojas pateikė įprastinių standartinių mokesčių, kuriuos importui iš Kinijos standartiniuose jūrų konteineriuose taikė nepriklausomas krovinių ekspeditorius, ataskaitą. Ši ataskaita nėra galiojantis faktinių mokesčių, kuriuos krovinių ekspeditoriai taikė nagrinėjamojo produkto importui per TL, įrodymas. Todėl skundo pateikėjo tvirtinimas atmetamas.

(72)

Dėl eksportuojančio gamintojo tvirtinimo: 0,40 EUR/m2 sumos detalesnio išskaidymo nebuvo galima pateikti, nes ši suma yra svertinis vidurkis, kuris buvo apskaičiuotas remiantis daugeliu faktinių sąskaitų faktūrų, kurios per TL įvairiuose ES uostuose buvo išduotos importuojamam Kinijos soliariniam stiklui. Taigi, faktinės išlaidos po importo skiriasi priklausomai nuo ES įvežimo uosto, produkto rūšies, laikino saugojimo importo metu paslaugos naudojimo ir pan.

(73)

Be to, Komisijos laikinajame reglamente atliktas išlaidų po importo koregavimas laikomas pagrįstu, nes jis atliktas remiantis patikrintomis faktinėmis iš Kinijos importuojamo soliarinio stiklo sąskaitomis faktūromis (nepriklausomų importuotojų).

(74)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti taikytos metodikos negauta, patvirtinamas laikinojo reglamento 89 ir 90 konstatuojamosiose dalyse paaiškintas kainų palyginimo metodas.

(75)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje, žalos analizei atlikti Komisija atskyrė makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Nagrinėjamojo laikotarpio makroekonominiai rodikliai analizuoti remiantis Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis, susijusiais su visais Sąjungos gamintojais, kurie atliekant tyrimą pranešė apie save.

(76)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija žalos analizę atliko ne pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 5 dalis, nes žalos analizę ji atliko remdamasi dviem atskiromis ir tariamai nenuosekliomis duomenų grupėmis, t. y. makroekonominiais ir mikroekonominiais žalos rodikliais. Be to, jis tvirtino, kad dėl dviem duomenų grupėmis pagrįstos analizės tariamo nenuoseklumo kyla didelių abejonių dėl bendro žalos vaizdo tinkamumo, teisingumo ir objektyvumo.

(77)

Po galutinio atskleidimo ta pati bendrovė pakartojo tvirtinimą. Ji taip pat nurodė kelis anksčiau vykdytus tyrimus, per kuriuos Sąjungos institucijos tariamai nenuosekliai apibrėžė skirtingas duomenų grupes kaip priklausančias makroekonominiams arba mikroekonominiams duomenims.

(78)

Komisija negali sutikti su šiuo tvirtinimu. Ši metodika taikoma tada, kai vykdoma atranka, kad būtų galima išanalizuoti Sąjungos pramonės padėtį ir atsižvelgti ne tik į su atrinktomis bendrovėmis, bet ir su visa Sąjungos pramone susijusias tendencijas. Analizuojant nagrinėti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje aprašyti veiksniai. Išvada dėl žalos taip pat padaryta remiantis visais minėtais veiksniais. Taigi, žalos analizė atlikta laikantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 5 dalių.

(79)

Negavusi jokių kitų pastabų, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 90–94 konstatuojamąsias dalis.

(80)

Dėl laikinojo reglamento 95–103 konstatuojamosiose dalyse Komisijos analizuotų makroekonominių rodiklių: pataisius Sąjungos pramonės pardavimo duomenis (žr. 62 konstatuojamąją dalį), Sąjungos gamintojų rinkos dalis šiek tiek pasikeitė (žr. 5 lentelę). Tačiau dėl šio pataisymo nesikeičia tendencija ar išvados, padarytos remiantis laikinajame reglamente nurodytais duomenimis. Todėl Komisija patvirtina laikinojo reglamento 95–105 konstatuojamąsias dalis.

5   lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(81)

Po pirminio faktų atskleidimo atnaujinti atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudų duomenys. Atitinkamai buvo šiek tiek pataisyta 7 lentelė (žr. toliau). Dėl šio pataisymo nepasikeitė ar nebuvo anuliuota tendencija ar išvados, padarytos remiantis laikinajame reglamente nurodytais duomenimis. Todėl, negavusi jokių pastabų, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 106–123 konstatuojamąsias dalis.

7   lentelė

Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje

(82)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 124–129 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(83)

Laikinojo reglamento 131–133 konstatuojamosiose dalyse Komisija priėjo prie išvados, kad esama Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš KLR priežastinio ryšio. Kelios suinteresuotosios šalys nesutiko su šia išvada ir teigė, kad žala ir padidėjusi importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis laiko atžvilgiu pagrįstai ir nuosekliai nesutampa. Taip yra dėl to, kad 2009–2011 m. importas iš Kinijos gerokai padidėjo. Be to, vidutinė importo iš Kinijos kaina 2011 m. buvo 4,96 EUR/m2 – labai panaši į kainą 2012 m. (4,38 EUR/m2).

(84)

Tos pačios šalys tvirtino, kad išvada, kad Sąjungos pramonei padaryta žala turėtų būti priskirta 2012 m. importui iš Kinijos, neatitinka jos nustatytų faktų, kad prieš metus importas iš Kinijos tariamai neturėjo jokio neigiamo poveikio, ypač kiek jis susijęs su Sąjungos pramonės pelno dydžiu, nors vidutinė importo kaina buvo labai panaši.

(85)

Nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki TL pabaigos importas padidėjo 596 %, o jo užimama rinkos dalis – 321 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo kainos sumažėjo 27,2 %.

(86)

Iš tikrųjų teisinga, kad Sąjungos pramonės pelno dydis 2011 m. buvo tik šiek tiek mažesnis nei 2010 m., nors jau 2011 m. importo apimtis iš KLR labai padidėjo. Tačiau 2011 m. soliarinio stiklo suvartojimas Sąjungoje gerokai padidėjo, tiksliau 2010–2011 m. padidėjo 20,4 %, o importas iš KLR tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 150 %. Per TL, kai suvartojimas sumažėjo šiek tiek daugiau nei 19 %, importo iš Kinijos apimtis toliau didėjo – daugiau nei 35 %, palyginti su 2011 m. Tai aiškiai rodo, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala per TL ir akivaizdus importo dempingo kaina iš KLR apimties padidėjimas laiko atžvilgiu sutapo. Be to, logiška, kad reikia šiek tiek laiko, kol Sąjungos gamintojai pajus padidėjusios importo dempingo kaina apimties neigiamą poveikį (pvz., klientų skaičiaus mažėjimą, nuostolius, sumažėjusią investicijų grąžą ir grynųjų pinigų srautą ir pan.). Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(87)

Po galutinio atskleidimo tos pačios šalys teigė, kad padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos laiko sutapimo negalima vertinti remiantis visu nagrinėjamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. iki TL pabaigos, neatsižvelgiant į tuo laikotarpiu pasireiškusias tendencijas.

(88)

Komisija taip pat analizavo nagrinėjamuoju laikotarpiu pasireiškusias tendencijas. Tai, kad Sąjungos pramonė 2011 m. vis dar veikė pelningai, nors importas iš Kinijos tais metais jau buvo gerokai padidėjęs, neturi poveikio išvadai, kad per TL sutapo laikas, kai Sąjungos pramonei buvo padaryta žala ir buvo importuojama dempingo kaina iš Kinijos.

(89)

Per TL, kai suvartojimas sumažėjo šiek tiek daugiau nei 19 %, eksportuojantys Kinijos gamintojai:

(90)

Remdamasi šia analize Komisija priėjo prie išvados, kad importas dempingo kaina ir ypač išaugusi jo rinkos dalis taikant kainas, dėl kurių buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą.

(91)

Negavusi jokių kitų pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 131–133 konstatuojamąsias dalis.

(92)

Pataisius Sąjungos pramonės pardavimo duomenis (žr. 62 konstatuojamąją dalį), importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis taip pat šiek tiek pasikeitė (žr. 11 lentelę). Tačiau dėl šio pataisymo nesikeičia tendencija ar išvados, padarytos remiantis laikinajame reglamente nurodytais duomenimis.

(93)

Negavusi jokių kitų pastabų, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 134–137 konstatuojamąsias dalis.

11   lentelė

Importas iš trečiųjų šalių (1 000 m2)

(94)

Viena šalis nesutiko su laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padaryta išvada, kad atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui per TL veikiausiai sumažėjo dėl labai mažų Kinijos eksporto į Sąjungos pramonės pagrindines eksporto paskirties šalis (tiksliau JAV, Kanadą) kainų. Šalies manymu, ši išvada yra nepagrįsta, nes Kinija eksportavo ir 2011 m., todėl nėra priežasčių, kodėl poveikis būtų padarytas tik 2012 m. Be to, jos manymu, tikroji Sąjungos pramonės pardavimo eksportui sumažėjimo priežastis buvo ta, kad ji buvo nekonkurencinga ir, sumažėjus pasaulinėms rinkos kainoms, Sąjungos pramonė negalėjo išlikti konkurencinga. Todėl šalis teigė, kad Sąjungos pramonės pardavimo eksportui per TL sumažėjimas dar labiau prisidėjo prie patirtos žalos.

(95)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui 2009 m. (pradiniu veiklos etapu) sudarė 20 % visos jų pardavimo apimties, 2010 m. – 11 %, o didžiausio pakilimo 2011 m. – tik 14 %. 2012 m. pardavimas eksportui dar sumažėjo iki 5 %.

(96)

Komisija šiuos tvirtinimus atmeta dėl toliau nurodytų priežasčių. Pagrindinė Sąjungos pramonės rinka visada buvo ir yra Sąjungos rinka, kuri yra viena didžiausių rinkų pasaulyje, o ne trečiųjų šalių rinkos. Be to, soliarinis stiklas yra palyginti sunkus ir dužus ir jį vežant dideliais atstumais dėl dužimo ir korozijos susidaro papildomų sąnaudų. Remiantis Komisijos turima informacija iš atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymų, Kinijos eksporto į pagrindines Sąjungos pramonės eksporto paskirties šalis kainos iš tiesų buvo labai mažos ir per TL toliau mažėjo, palyginti su 2011 m. Tai rodo, kad Sąjungos pramonės eksportas sumažėjo daugiausia dėl didėjančio Kinijos eksporto mažomis kainomis ir į trečiųjų šalių rinkas, kaip buvo patvirtinta atliekant tyrimą.

(97)

Po galutinio atskleidimo ta pati šalis taip pat teigė, kad tyrimas buvo susijęs su Sąjungos rinka ir per jį nebuvo vertinama jokia tariamai nesąžininga kainų politika trečiųjų šalių rinkose.

(98)

Be to, ES institucijų išvadose, net jei manyti, kad jos yra teisingos, dėl kitų veiksnių padaryta žala tariamai priskirta importui dempingo kaina į Sąjungą. Taigi, tariamas Kinijos eksportas mažomis kainomis ar subsidijuotas Kinijos eksportas į trečiąsias šalis nebuvo importas dempingo kaina į ES, todėl jis buvo kitas veiksnys, kurio žalingo poveikio nebuvo galima priskirti importui dempingo kaina.

(99)

Komisija atmeta šį tvirtinimą. Ji nenagrinėjo, ar importo iš KLR į trečiąsias šalis kainos buvo dempingo kainos, ar tai buvo subsidijuotas importas. Remdamasi atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktomis eksporto į trečiąsias šalis kainomis ji tik nustatė, kad tos kainos pastaraisiais metais nuolat mažėjo.

(100)

Taip pat Komisija analizavo importo iš KLR į trečiąsias šalis kainų mažėjimą kaip atskirą veiksnį ir nepriskyrė jo importui dempingo kaina į Sąjungą. Iš tikrųjų, šis faktas naudotas tik kaip galimas paaiškinimas, kodėl sumažėjo Sąjungos pramonės eksportas į jos pagrindines trečiąsias paskirties šalis, atsižvelgiant į tai, kad tos rinkos nėra ir niekada nebuvo pagrindinės Sąjungos pramonės rinkos. NET pačiais geriausiais 2010 ir 2011 m. Sąjungos pramonė daugiau nei 85 % produktų pardavė Sąjungos rinkoje.

(101)

Todėl patvirtinama laikinojo reglamento 140 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad dėl pablogėjusios atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veiklos negali nutrūkti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(102)

Viena šalis teigė, kad Sąjungos pramonė patyrė žalą, nes sumažėjo Sąjungos suvartojimas. Tariamai tai vienintelis veiksnys, su kuriuo susiję duomenys pirmą kartą 2012 m. pablogėjo ir su kuriuo gali būti pagrįstai susieta žala, o iš Kinijos jau 2011 m. pradėta importuoti į 2012 m. kainas panašiomis kainomis. Po galutinio atskleidimo ta pati šalis pakartojo tvirtinimą.

(103)

Iš tikrųjų, 2012 m. suvartojimas sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais. Tačiau Komisijos analizė apėmė laikotarpį nuo nagrinėjamojo laikotarpio 2009 m. pradžios iki TL pabaigos, o per jį Sąjungos suvartojimas padidėjo iš viso 65 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės rinkos dalis nuolat mažėjo, t. y. apskritai sumažėjo net 25,7 %, o importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 321 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis padidėjo 596 %.

(104)

Be to, per TL Sąjungos suvartojimas buvo panašus kaip 2010 m., o laikinojo reglamento 10 lentelėje parodyta, kad 2010 m. Sąjungos pramonė gavo pagrįstą pelną. Todėl dėl paties Sąjungos suvartojimo sumažėjimo per TL Sąjungos pramonė negalėjo patirti nuostolių per TL. Be to, Sąjungos pramonės rinkos dalis 2010–2012 m. sumažėjo 26,6 %, o importo iš Kinijos – per tą patį laikotarpį padidėjo 318 %. Pagaliau, jei sumažėjęs suvartojimas per TL būtų padaręs Sąjungos pramonei žalą, toks sumažėjimas būtų padaręs poveikį ir importui iš Kinijos. Tačiau akivaizdu, kad taip nebuvo. Priešingai, per TL gerokai padidėjo importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis.

(105)

Todėl Komisija atmeta šį tvirtinimą ir patvirtina laikinojo reglamento 141 ir 142 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(106)

Dėl Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 4 lentelėje, Komisija mano, kad pajėgumai akivaizdžiai didėjo dėl to, kad iki 2011 m. didėjo Sąjungos suvartojimas.

(107)

Be to, Komisija nustatė, kad pagrindinė gamybos pajėgumų padidėjimo 12,5 % nuo 2011 m. iki TL pabaigos priežastis buvo ta, kad soliarinio stiklo rinkoje pradėjo veikti dar viena bendrovė, o visų kitų bendrovių rinkoje gamybos pajėgumai per tą patį laikotarpį šiek tiek sumažėjo.

(108)

Taigi, Komisija mano, kad apskritai Sąjungos pramonės pajėgumų raidos tendencija atitiko Sąjungos suvartojimo raidos tendenciją. Todėl Komisija mano, kad dėl didelių Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų, kurie buvo dideli jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje ir liko dideli per TL, negali nutrūkti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(109)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tariamus perteklinius pajėgumus kaip į svarbią žalos priežastį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pajėgumai tariamai nebuvo padidinti dėl suvartojimo padidėjimo, nes Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai visada buvo gerokai didesni nei suvartojimas, o tai, šių šalių nuomone, yra ekonomiškai neperspektyvu. Viena šalis tvirtino, kad naujo rinkos dalyvio pasirodymas laikotarpiu nuo 2011 m. iki TL pabaigos taip pat buvo vienas veiksnių, dėl kurių daryta žala, nes padidėjo konkurencija vidaus rinkoje.

(110)

Taip pat teigta, kad pajėgumų naudojimo koeficientas buvo mažas, nes mažėjo Sąjungos suvartojimas, buvo didinami gamybos pajėgumai ir mažėjo pardavimas eksportui. Dėl šio mažo naudojimo koeficiento nustatytosios išlaidos buvo didelės ir tai, jos nuomone, labai paveikė Sąjungos soliarinio stiklo pramonę.

(111)

Komisija pastebi, kad visos Sąjungos pramonės pajėgumų lygis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat buvo didesnis už visą Sąjungos suvartojimą. Vis dėlto, tai nesukliudė atrinktoms Sąjungos pramonės įmonėms per dvejus metus iki TL gauti pelną, o didelius 14,5 % nuostolius jos patyrė tik per TL.

(112)

Be to, atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumai 2010–2011 m. padidėjo tik 4 %, o 2011 m. – TL –2,6 %, todėl 2010 m. – TL bendras padidėjimas buvo tik 6,7 %.

(113)

Taigi, suvartojimas ir pajėgumai skyrėsi per visą nagrinėjamąjį laikotarpį ir, nors skirtumas buvo šiek tiek didesnis per TL, juo negalima paaiškinti atrinktų bendrovių per TL patirtų didelių nuostolių. Dėl to Komisija atmeta tvirtinimą, kad Sąjungos pramonės pajėgumų lygis yra ekonomiškai neperspektyvus.

(114)

Dėl argumento, kad naujas rinkos veikėjas 2012 m. buvo vienas iš veiksnių, dėl kurių Sąjungos pramonei daryta žala, Komisija pastebi, kad šis naujas veikėjas įrengė didelius pajėgumus, tačiau per TL jo gamybos ir pardavimo apimtis buvo labai nedidelė – 2 % visos ES pardavimo apimties. Dėl to jo atėjimas į rinką neturėjo praktiškai jokio poveikio visos Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, išskyrus tai, kad buvo perdėtai padidinti duomenys, susiję su Sąjungos pramonės pajėgumais ir pajėgumų naudojimu. Iš tikrųjų, be šios bendrovės duomenų, visų kitų Sąjungos gamintojų pajėgumai 2011–2012 m. faktiškai sumažėjo.

(115)

Be to, atlikus tyrimą nepatvirtina, kad nustatytosios išlaidos būtų labai paveikusios soliarinio stiklo pramonę. Iš tiesų, atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės nustatytosios išlaidos per TL sudarė 25–35 % visų gamybos sąnaudų. 2010 ir 2011 m. nustatytųjų išlaidų procentinė dalis buvo šiek tiek mažesnė, tačiau atitiko nurodytą procentinį intervalą. Tai akivaizdžiai rodo, kad dideli pajėgumai per TL turėjo akivaizdaus poveikio gamybos sąnaudoms, tačiau šis poveikis nebuvo reikšmingas ir juo negalima paaiškinti per TL patirtų didelių nuostolių, ypač palyginti su ankstesniais metais gautu pelnu. Be to, atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo, tačiau per TL vis dar siekė 65 %.

(116)

Pagaliau, analizuodama Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad įrengti pajėgumai gali būti pritaikyti kitų rūšių stiklui, kuris nepriskiriamas šio tyrimo aprėpčiai, gaminti. Taigi, atsižvelgdama ir į šią informaciją, Komisija nesutinka su suinteresuotąja šalimi, kad dideli įrengti pajėgumai yra ekonomiškai neperspektyvūs.

(117)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmeta šalies pateiktus tvirtinimus ir pakartoja, kad tiek atskirai, tiek bendrai analizuoti suvartojimo, pajėgumų ir pajėgumų naudojimo pokyčiai per nagrinėjamąjį laikotarpį nėra tokie, kad dėl jų nutrūktų nustatytas Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina priežastinis ryšys.

(118)

Dvi šalys teigė, kad be nagrinėjamojo produkto suvartojimo raidos Sąjungos pramonei žalą darė ir saulės energijos modulių suvartojimo sumažėjimas bei šios pramonės 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje patirti nuostoliai. Saulės energijos modulių gamintojų finansinių sunkumų poveikis soliarinio stiklo rinkai tariamai pradėtas justi 2011 m. pabaigoje ir 2012 m., nes tam buvo būtinas tam tikras laiko skirtumas.

(119)

Po galutinio atskleidimo viena šalis pakartojo tuos pačius argumentus.

(120)

Iš tikrųjų, laikinojo reglamento 143 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad pastebėtos su saulės energijos moduliais susijusios tendencijos turi didelio poveikio soliarinio stiklo suvartojimui, nes 80–85 % soliarinio stiklo parduodama saulės energijos modulių (fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir plonasluoksnių fotovoltinių modulių) gamintojams. Tačiau, kaip nurodyta laikinojo reglamento 143 ir 144 konstatuojamosiose dalyse, saulės energijos modulių suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį (t. y. 2009–2012 m.) nuolat didėjo ir nors 2012 m. jis sumažėjo, jo lygis išliko 221 % didesnis nei 2009 m. ir 44 % didesnis nei 2010 m. (7) Be to, nustatyta, kad dėl 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pradžioje sumažintų supirkimo tarifų nenutrūko saulės energijos modulių importo dempingo kaina ir nustatytos materialinės žalos priežastinis ryšys (8), nes saulės energijos modulių paklausa 2009–2012 m. laikotarpiu išliko palyginti didelė.

(121)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad saulės energijos modulių suvartojimo sumažėjimo 2012 m. negalima vertinti kaip veiksnio, dėl kurio nutrūktų nustatytas soliarinio stiklo importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(122)

Panašiai, kadangi saulės energijos modulių paklausa 2009–2012 m. laikotarpiu buvo palyginti didelė, o soliarinio stiklo paklausa per tą patį laikotarpį padidėjo 65 %, saulės energijos modulių gamintojų finansinės padėties pablogėjimo 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje poveikio soliarinio stiklo suvartojimui negalima vertinti kaip veiksnio, dėl kurio nutrūktų nustatytas soliarinio stiklo importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(123)

Kadangi nebuvo pateikta jokių kitų pastabų, patvirtinama laikinojo reglamento 144 konstatuojamosios dalies išvada.

(124)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 130–133 konstatuojamosiose dalyse pateiktas savo išvadas, kad nagrinėjamasis produktas per TL iš nagrinėjamosios šalies buvo importuojamas dempingo kaina ir kad dėl to buvo priverstinai mažinamas Sąjungos pramonės pardavimas. Be to, importo dempingo kaina apimtis akivaizdžiai padidėjo tuo pačiu metu, kai pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis. Dempingo kaina importuojami produktai tiesiogiai konkuravo su Sąjungos pramonės produkcija; dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas ir ji prarado rinkos dalį. Analizuotos kitos galimos žalos priežastys ir nustatyta, kad dėl nė vienos iš jų, tiek atskirai, tiek bendrai, nenutrūksta nustatytas importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(125)

Šiai išvadai pakeisti nebuvo pateikta naujų įrodymų, o negavusi jokių kitų pastabų, susijusių su išvadomis dėl priežastinio ryšio, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 145 ir 146 konstatuojamąsias dalis.

(126)

Negavusi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 148–151 konstatuojamąsias dalis.

(127)

Negavusi jokių pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesų, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 152–154 konstatuojamąsias dalis.

(128)

Negavusi jokių pastabų dėl žaliavų tiekėjų interesų, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 155 konstatuojamąją dalį.

(129)

Apie save pranešė vienas naudotojas ir nurodė, kad antidempingo priemonės neturės jam poveikio, nes jis nenaudojo ir neketina naudoti KLR gaminto soliarinio stiklo.

(130)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Kinijos soliariniam stiklui nustatytas antidempingo muitas gali būti šiek tiek naudingas Sąjungos soliarinio stiklo pramonei, bet labai pakenkti Sąjungos fotovoltinių produktų ir su saulės šilumos energija susijusių produktų pramonei, nes ji turės mokėti didesnę kainą už nagrinėjamąjį produktą. Be to, tai tikriausiai neatitiktų Sąjungos aplinkos apsaugos tikslų, nes padidėtų fotovoltinių modulių ir su saulės šilumos energija susijusių produktų kainos ir tai būtų palanku soliarinio stiklo pramonei, kurią minėtas gamintojas laikė energijai imlia pramone.

(131)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 157 konstatuojamojoje dalyje, nustatyti antidempingo muitai turės tik labai nedidelio (mažiau nei 1 %) poveikio visoms saulės energijos modulių sąnaudoms. Nepateikta įrodymų, dėl kurių būtų suabejota šios analizės tikslumu. Taigi šis tvirtinimas atmetamas.

(132)

Negavusi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos interesų, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 155–159 konstatuojamąsias dalis.

(133)

Negavusi jokių pastabų dėl konkurencijos aspektų, nurodytų laikinojo reglamento 160–163 konstatuojamosiose dalyse, Komisija patvirtina tas konstatuojamąsias dalis.

(134)

Negauta pastabų, dėl kurių pasikeistų laikinajame reglamente aprašyta Sąjungos interesų analizė. Todėl Komisija patvirtina laikinojo reglamento 164 konstatuojamąją dalį.

(135)

Kelios suinteresuotosios šalys prieštaravo tam, kad būtų taikomas 8,3 % tikslinis Sąjungos pramonės pelnas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 167 konstatuojamojoje dalyje, teigdamos, kad jis neįvykdomai didelis. Jos tvirtino, kad 8,3 % pelno dydis 2010 m. buvo pats didžiausias per nagrinėjamąjį laikotarpį, nes 2010 m. buvo patys geriausi metai pasaulio fotovoltinių produktų pramonei. Jos taip pat tvirtino, kad Sąjungos soliarinio stiklo pramonei 2012 m. nebuvo įmanoma gauti tokio paties dydžio pelno nesant dempingo, nes pasaulinei fotovoltinių modulių pramonei, įskaitant Sąjungos fotovoltinių modulių pramonę, 2012 m. buvo didelio nuosmukio metai.

(136)

Komisija atmeta šį tvirtinimą. Komisija tiksliniu pelno dydžiu naudojo atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinį pelną, gautą 2010 m., kai nagrinėjamojo produkto dar buvo importuojama nedaug, todėl įprastos konkurencijos sąlygos dar nebuvo iškraipytos. Todėl žalos pašalinimo lygiui nustatyti naudotas pelno dydis atitinka laikotarpį, kuriuo Sąjungos pramonė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pelną įprastomis konkurencijos sąlygomis, kai importas dempingo kaina dar neturėjo poveikio (9).

(137)

Pagaliau, kalbant apie soliarinio stiklo pramonę, jos patys geriausi metai buvo ne 2010 m., kaip teigia šalys, o 2011 m., kai Sąjungos suvartojimas buvo pats didžiausias ir kai Sąjungos pramonės pardavimo apimtis buvo pati didžiausia.

(138)

Po galutinio atskleidimo viena šalis pakartojo nesutinkanti su pelno dydžiu, kuris buvo naudotas kaip tikslinis pelnas. Ji teigė, kad Komisija turėtų atsižvelgti į visus kitus veiksnius, kurie turėjo poveikio pelningumui per TL. Ji tvirtino, kad pagrįstas tikslinis pelnas negalėtų būti didesnis kaip 5 %.

(139)

Komisija šį tvirtinimą atmeta dėl toliau nurodytų priežasčių. Naudotas tikslinis pelnas pagrįstas ne apytiksliais skaičiavimais, o faktiniu pelnu, kurį Sąjungos pramonė gavo, kol dėl importo iš Kinijos dempingo kaina nebuvo iškraipyta konkurencija. Komisija mano, kad tai yra pagrįstas pelnas, ir atsižvelgė į tai, kad padėtis rinkoje ne itin skyrėsi nuo padėties per TL, nekalbant apie importo iš Kinijos dempingo kaina poveikį. Šalies tvirtinimas šiuo klausimu, kad suvartojimas 2010 m. buvo daug didesnis nei 2012 m., yra faktiškai neteisingas. Kaip nurodyta E skirsnio 2.3 dalyje, 2010 m. suvartojimo lygis atitiko 2012 m. suvartojimo lygį. Be to, 2010 m. Sąjungos pramonė didino pajėgumus, atsižvelgdama į numatomą didelį paklausos padidėjimą, ir tais metais tai neigiamai paveikė jos pelną. Pagaliau siūlomas 5 % tikslinis pelnas yra nepagrįstas jokiais duomenimis ar faktiniais skaičiavimais, todėl jis yra atmetamas.

(140)

Kita vertus, skundo pateikėjas tvirtino, kad pelno dydis yra per mažas ir kad Komisija jį turėtų padidinti iki 15 %, nes skundo pateikėjų pelnas 2010 m. buvo didesnis nei 10 %. Mažesnis pelno, kurį 2010 m. veikiausiai gavo kiti atrinkti ES gamintojai, dydis tariamai nėra tipiškas pelno, kurį galima pagrįstai tikėtis gauti, kai nėra nesąžiningo importo, dydis. Veikiausiai esama priežasčių, susijusių su tų bendrovių valdymo politika ar aspektais, galbūt įskaitant trumpalaikės kainodaros politiką, kuria siekta padidinti rinkos dalį, kuriomis būtų galima paaiškinti, kodėl tos bendrovės tais metais gavo mažesnio dydžio pelną ir kodėl jos buvo vienos pirmųjų, kurioms importu dempingo kaina padaryta žala.

(141)

Komisija nesutinka su šiuo tvirtinimu. Kaip paaiškinta šiame skirsnyje, Komisijos nuomone, iš vidutinio 2010 m. visos Sąjungos pramonės pelno teisingai matyti vidutinis pelnas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Šiai išvadai neprieštarauja faktas, kad kai kurie Sąjungos pramonės subjektai priėmė valdymo sprendimus, dėl kurių pelno dydžiai buvo mažesni ar didesni nei kitų tos pačios pramonės subjektų. Iš tikrųjų, rinkos ekonomikoje veikiančioms bendrovėms būdingi tokie skirtumai.

(142)

Negavusi jokių kitų pastabų, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 166–169 konstatuojamosiose dalyse aprašytą metodiką.

(143)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų žalos skirtumų dydžiui, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta muito norma, kuri prilygtų nustatytam žalos skirtumų dydžiui.

(144)

Po laikinojo faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad laikinieji ad valorem muitai neveiksmingi. Todėl jis paprašė Komisijos nustatyti minimalios importo kainos (MIK) formos galutines priemones. Skundo pateikėjas tvirtino, kad dėl tokios MIK priemonės būtų veiksmingesnės, ypač jei būtų nustatytos dvi MIK – viena dengtam ir viena nedengtam soliariniam stiklui. Skundo pateikėjas pateikė toliau nurodytas priežastis.

(145)

Pirma, skundo pateikėjas teigė, kad po TL eksportuojantys gamintojai dengtą stiklą ES rinkoje pardavė už tokią pačią kainą, už kurią jie pardavė nedengtą solidarinį stiklą per TL. Jis taip pat teigė, kad dengto stiklo gamybos sąnaudos yra didesnės nei nedengto, todėl jis paprastai parduodamas 20–25 % didesnėmis kainomis nei nedengtas stiklas.

(146)

Antra, skundo pateikėjas teigė, kad po TL Sąjungoje pasikeitė paklausa – vietoje nedengto soliarinio stiklo padidėjo dengto soliarinio stiklo paklausa. Naudotojai pirko vis daugiau dengto soliarinio stiklo nei nedengto soliarinio stiklo. Todėl dengtas soliarinis stiklas sudarė beveik visą importą iš KLR į ES per antrąją 2013 m. pusę, o per TL padėtis buvo priešinga.

(147)

Antidempingo priemonės iš tiesų gali būti įvairių formų. Komisijai suteikta laisvė pasirinkti priemonių formą, tačiau tikslas pašalinti žalingo dempingo poveikį nesikeičia.

(148)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad labai skiriasi nedengto ir dengto soliarinio stiklo sąnaudos ir kainos, nes skiriasi šių produktų techninės savybės. Iš tikrųjų, dengto soliarinio stiklo, kuris priklausomai nuo naudojamos technologijos gali būti dengtas iš vienos pusės arba abiejų, laidumas saulės energijai yra didesnis nei nedengto soliarinio stiklo, todėl jis gali turėti papildomų savaiminio išsivalymo, neišsipurvinimo ar kietumo savybių. Aukštos kokybės nedengto soliarinio stiklo laidumas saulės energijai gali būti iki 92 %. Dengimas refleksiją gali sumažinti apytikriai 3 % (vienos pusės) ir atitinkamai padidinti iš vienos pusės dengto soliarinio stiklo laidumą saulės energijai iki 95 %, o iš abiejų pusių dengto – daugiausia iki 98 %.

(149)

Per TL 81 % iš KLR importuoto ir ES parduoto soliarinio stiklo buvo nedengtas, o tik 19 % – dengtas. Nustatyta, kad per TL nedengto ir dengto soliarinio stiklo kainos ir sąnaudos skyrėsi apie 30 %.

(150)

Tačiau, Komisijos nuomone, skundo pateikėjo pateikti įrodymai nebuvo pakankamai pagrįsti. Be to, Komisija neturi pakankamai įrodymų ar duomenų iš kitų šaltinių, kuriais remdamasi galėtų padaryti išvadą, kad nustačius laikinąsias antidempingo priemones dengto soliarinio stiklo paklausa būtų padidėjusi, palyginti su nedengtu solidariniu stiklu, ir kad visų pirma dengto stiklo kainos būtų gerokai sumažėjusios, kaip teigė skundo pateikėjas.

(151)

Todėl Komisija negali priimti šio tvirtinimo ir mano, kad būtų tikslinga nustatyti ad valorem muitus, o ne MIK. Vis dėlto, pirmiau nurodytoms problemom išspręsti, bus sukurti du skirtingi Europos Bendrijų integruotojo tarifo (TARIC) kodai – vienas dengtam ir vienas nedengtam soliariniam stiklui. Jais naudodamasi Komisija galės atidžiai stebėti rinkos pokyčius ir laiku nuspręsti, ar reikia papildomų priemonių.

(152)

Be to, Komisija primena, kad anksčiau tam tikromis aplinkybėmis yra naudojusi MIK, visų pirma toliau nurodytose situacijose:

(153)

Be to, minimalios importo kainos naudotos daugiausia vienodiems produktams, o ne tokiems kaip šio atvejo įvairiarūšiams produktams.

(154)

Taip pat dėl tų priežasčių Komisija mano, kad minimalios importo kainos šiuo atveju netinka.

(155)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo prašymą nustatyti MIK ir pateikė toliau aprašytų pastabų dėl 152–156 konstatuojamųjų dalių.

(156)

Pirma, tose konstatuojamosiose dalyse tariamai neatsižvelgiama į priemonių formos veiksmingumą, siekiant pašalinti žalingą dempingo ir subsidijavimo poveikį, o tai taip pat yra teisėta priežastis nustatyti MIK.

(157)

Antra, Komisija tariamai nepaaiškino, kodėl šios aplinkybės yra aktualios šiuo atveju ir kodėl jos yra naudingos ES pramonės interesų atžvilgiu.

(158)

Trečia, jis tvirtino, kad nėra daug nagrinėjamojo produkto rūšių, todėl MIK būtų praktiška administruoti, nes dvi pagrindinės produkto rūšys aiškiai skiriasi ir galima tinkamai atskirti kainas ir nesudėtingai jas administruoti ir stebėti, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu importuojamas beveik vien tik dengtas soliarinis stiklas.

(159)

Dėl pirmos pastabos paaiškėjo, kad iš tiesų vietoje nedengto stiklo galėjo padidėti dengto stiklo paklausa. Tačiau nebuvo patiekta jokių papildomų įrodymų, todėl Komisija negali padaryti išvados, kad visų pirma dengto soliarinio stiklo kainos būtų labai sumažėjusios. Todėl ji neturi priežasčių keisti ankstesnių išvadų, kad ad valorem muitai yra tinkamesni žalingam dempingo ir subsidijavimo poveikiui pašalinti.

(160)

Dėl antros pastabos: aptariamomis konstatuojamosiomis dalimis siekta parodyti, kad Komisija nemano, kad šiuo atveju būtų tikslinga nustatyti MIK, nebent skundo pateikėjo pateikti tvirtinimai būtų išsamiau pagrįsti. Kadangi to nepadaryta, Komisija nemano, kad būtų tikslinga toliau analizuoti galimos MIK naudą ES pramonės interesų atžvilgiu.

(161)

Dėl trečios pastabos: skundo pateikėjas nesuabejojo dėl skirtingų produktų rūšių, kurias Komisija apibrėžė per tyrimą, ir neįrodė, kad tų rūšių produktų kainos nesiskirtų. Eksportuojančių gamintojų pasiūlytas įsipareigojimas, kuriame numatomos skirtingos MIK, taip pat rodo, kad šie skirtumai yra realūs. Todėl šis tvirtinimas atmetamas. Bet kuriuo atveju, net jei sutiktų, kad nėra daug nagrinėjamojo produkto rūšių, Komisija mano, kad šis klausimas yra neaktualus, nes ji aprašymą taikyti MIK atmeta ir dėl kitų dviejų pirmiau aprašytų priežasčių. Be to, Komisija primena, kad į informaciją, kuri yra susijusi su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, ji gali atsižvelgti tik išskirtiniais atvejais (žr. pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį). Skundo pateikėjai neįrodė, kad ši padėtis būtų tokia išskirtinė ir kad nepakaktų kitų turimų priemonių, kaip antai stebėsenos sukuriant papildomą TARIC kodą.

(162)

Todėl Komisija atmeta šiuos tvirtinimus.

(163)

Po galutinio atskleidimo keli saulės energijos modulių gamintojai taip pat prašė taikyti MIK. Jų pagrindiniai motyvai:

(164)

Dėl pirmo argumento: Komisija neturi jokių priežasčių manyti, kad gamybą sumažinę ar laikinai gamybą nutraukę Sąjungos gamintojai nepradėtų iš naujo savo verslo pilnu pajėgumu, kai produktai bus vėl importuojamas teisingomis kainomis. Kaip aprašyta 106–112 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungoje yra pakankamai pajėgumų visam Sąjungos suvartojimui patenkinti. Taigi, šis tvirtinimas atmetamas. Komisija taip pat atmeta vieno naudotojo tvirtinimą, kad jis būtų priverstas produktą pirkti tik iš vieno ar dviejų Sąjungos gamintojų. Iš tiesų eksportuojantys Kinijos gamintojai taip pat galės tiekti produktą Sąjungos rinkai. Antidempingo priemonėmis (nepaisant jų formos) turėtų būti užtikrinta, kad produktas būtų importuojamas sąžiningomis kainomis, o ne siekiama iš viso nutraukti importą iš KLR.

(165)

Dėl antro argumento: naudotojai nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Priešingai, Komisija laikinojo reglamento 157 konstatuojamojoje dalyje nustatė, kad priemonių poveikis būtų mažesnis nei 1 % saulės energijos modulių, kuriuos pagamino atliekant tyrimą bendradarbiavusios bendrovės, visų sąnaudų. Taigi, šis tvirtinimas atmetamas.

(166)

Todėl nebereikia pareikšti nuomonės dėl saulės energijos modulių gamintojų pateikto trečio argumento.

(167)

Antisubsidijų tyrimas vykdytas kartu su antidempingo tyrimu. Atsižvelgiant į mažesniojo muito taisyklę ir tai, kad galutiniai subsidijų skirtumai yra mažesni už žalos pašalinimo lygį, Komisija turėtų nustatyti apskaičiuoto galutinio subsidijų skirtumų dydžio galutinį kompensacinį muitą ir tada nustatyti galutinį antidempingo muitą, kuris neviršytų atitinkamo žalos pašalinimo lygio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatytos šios muitų normos:

(168)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkrečios bendrovės, t. y. nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, neturėtų būti taikomos šios normos – jam turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Dėl aukšto eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio (daugiau nei 80 %, žr. laikinojo reglamento 15 konstatuojamąją dalį), ši muito norma apskaičiuota pagal atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą didžiausią individualų žalos skirtumą. Kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomas muitas nustatytas remiantis atrinktų eksportuotojų svertiniu vidurkiu ir taikomas visoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, išskyrus Henan Yuhua, kuriai taikomas individualus muitas, nustatytas šiai bendrovei pateikus prašymą taikyti individualų nagrinėjimą (žr. laikinojo reglamento 48 konstatuojamąją dalį).

(169)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti siunčiami Komisijai (12), pateikiant visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas gali būti atitinkamai iš dalies keičiamas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(170)

Po galutinio atskleidimo trys atrinkti eksportuojantys gamintojai ir Henan Yuhua pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos. Skirtingoms produktų rūšių grupėms jie numatė skirtingas MIK.

(171)

Komisija pažymi, kad visų bendrovių siūlomos MIK yra daug mažesnės už nežalingas kainas, kurias ji nustatė per tyrimą. Todėl Komisija nemano, kad pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį jos yra žalai pašalinti reikiamo dydžio.

(172)

Net jei jos būtų žalai pašalinti reikiamo dydžio, atrinktos bendrovės siūlo kas ketvirtį koreguoti tik dengto soliarinio stiklo kainą, remiantis saulės energijos modulių rinkos kainų pokyčiais. Komisija negali priimti šio indeksavimo metodo dėl toliau nurodytų priežasčių.

(173)

Pirma, visų rūšių produktų kainos turėtų būti reguliariai koreguojamos, nes kitu atveju gali greitai susidaryti dirbtinas atotrūkis tarp dengto ir nedengto soliarinio stiklo kainų lygio. Antra, Komisija nemano, kad soliarinio stiklo kainas būtų tikslinga koreguoti remiantis galutinių naudotojų kainomis (t. y. saulės energijos modulių kainomis). Dėl to gali būti nepagrįstai apribojamas soliarinio stiklo pramonės pelno dydis, jei, pavyzdžiui, saulės energijos modulių kainos sumažėtų dėl to, kad sumažėtų kitų saulės energijos modulių komponentų kainos.

(174)

Apskritai Komisija mano, kad būtų tikslinga MIK indeksuoti pagal žaliavų kainas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad nėra tokių žaliavų, kurios sudarytų pakankamai didelę bendrų gamybos sąnaudų dalį.

(175)

Komisija taip pat nustatė, kad per TL KLR ir Turkijoje soliarinio stiklo kainos buvo labai nepastovios.

(176)

Be to, yra didelė kryžminio kompensavimo rizika, nes kai kurios susijusios bendrovės nagrinėjamąjį produktą ir kitus produktus parduoda tiems patiems pirkėjams. Pagaliau panašu, kad atrinktų bendrovių siūlomos MIK neaprėpia visų rūšių produktų, kuriuos gamina atitinkami eksportuojantys gamintojai. Dėl šių veiksnių įsipareigojimų įgyvendinti veiksmingai neįmanoma, be to, juos būtų sudėtinga stebėti.

(177)

Todėl Komisija atmeta įsipareigojimų pasiūlymus dėl pirmiau nurodytų priežasčių.

(178)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas. Sumos, viršijančios galutines antidempingo ir kompensacinių muitų normas jas sudėjus, nerenkamos.

(179)

Jei nustačius galutines priemones rinkos sąlygos iš esmės pasikeičia, Komisija savo iniciatyva gali peržiūrėti priemonių formą, kad įvertintų, ar priemonėmis pavyksta siekti nustatytų žalos pašalinimo tikslų ir ar tikslinga keisti priemonių formą.

(180)

Siekdama kuo labiau apsaugoti nuo galimos priemonių absorbcijos, Komisija ketina nedelsiant inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį ir gali nustatyti reikalavimą registruoti importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, jei būtų pateikta įrodymų dėl tokios elgsenos. Nustatyto muito suma pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 3 dalį gali būti didinama tiek, kad du kartus neviršytų pradžioje nustatytos muito sumos.

(181)

Komisija remsis, inter alia, nacionalinių muitinių pateiktais importo priežiūros duomenimis ir pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį valstybių narių pateikta informacija.

(182)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

—

tiriamuoju laikotarpiu (2012 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto,

—

nėra susijęs su jokiais Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės,

—

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį,