29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/136

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Jungtinės Karalystės nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2013 m. – 2017–2018 m. laikotarpio Jungtinės Karalystės konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Jungtinė Karalystė yra viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Jungtinės Karalystės nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Jungtinėje Karalystėje tebėra makroekonominis disbalansas, kurį būtina stebėti ir dėl kurio būtina imtis politinių veiksmų. Visų pirma toliau reikia skirti dėmesį pokyčiams namų ūkių skolos, susijusios su didele hipotekos skola ir būsto rinkos struktūriniais ypatumais, srityse, taip pat nepalankiems eksporto rinkos dalių pokyčiams. Rizika būsto sektoriuje yra susijusi su nuolatiniu struktūriniu būsto pasiūlos nepakankamumu; dėl vidinių pasiūlos apribojimų, ypač Londone, ir palyginti lėto pasiūlos atsako į paklausos augimą būsto kainos, ypač Londone ir pietryčiuose, toliau didėja ir taip pat verčia pirkėjus imti dideles hipotekos paskolas. Nors nepanašu, kad dėl mažėjančios eksporto rinkos dalies atsirastų trumpalaikė rizika, kartu su einamosios sąskaitos deficitu tai vis tiek rodo, kad yra struktūrinių problemų. Jos susijusios su įgūdžių atotrūkiu ir infrastruktūros trūkumais. Neprognozuojama, kad viešųjų finansų srityje Jungtinė Karalystė panaikins perviršinį deficitą laikydamasi Tarybos nustatyto termino, o vidutinės metinės fiskalinės priemonės neatitinka rekomendacijos;

(8)

2014 m. balandžio 30 d. Jungtinė Karalystė pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

pagal Protokolo Nr. 15 dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų 4 straipsnį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito Jungtinei Karalystei netaikoma. Protokolo 5 straipsnyje nustatyta, kad Jungtinė Karalystė turi stengtis vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito. 2008 m. liepos 8 d. Taryba pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalį nusprendė, kad Jungtinėje Karalystėje yra susidaręs perviršinis deficitas;

(10)

2014 m. konvergencijos programoje nustatytos biudžeto strategijos tikslas – penkerių metų tęstinio laikotarpio pabaigoje (kuris baigiasi 2018–2019 m.) pasiekti subalansuotą pagal ciklą pakoreguotą dabartinį biudžetą. Į konvergencijos programą neįtraukiamas vidutinio laikotarpio tikslas, kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte. Numatoma, kad 2014–2015 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 5,0 % BVP, t. y. gerokai mažesnis palyginti su 2009–2010 m., kuomet jis buvo pasiekęs didžiausią lygį – 11,4 % BVP. Tai neatitinka Tarybos nustatyto perviršinio deficito panaikinimo termino. Pagal konvergencijos programą perviršinis deficitas bus panaikintas 2016–2017 m. (kuomet jis sieks 2,4 % BVP), praėjus dvejiems metams po Tarybos nustatyto termino. Konvergencijos programoje numatoma, kad (perskaičiuotas) struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas per metus iki 2014–2015 m. sumažės 0,3 procentinio punkto iki 4,4 % BVP. Biudžeto planai yra nepakankami, kad būtų pasiekta perviršiniam deficitui panaikinti rekomenduota vidutinė metinių fiskalinių priemonių vertė. Tad konvergencijos programoje numatoma, kad (perskaičiuoto) struktūrinio balanso metinis pagerėjimas bus vertinamas 0,8 procentinio punkto 2015–2016 m. ir 1,3 procentinio punkto 2016–2017 m. Apskritai konvergencijos programa tik iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus;

(11)

konsolidavimas iki šiol iš esmės buvo paremtas išlaidų mažinimu, todėl būtų galima svarstyti galimybę išplėsti mokesčių bazę siekiant gauti papildomų pajamų. Jungtinėje Karalystėje aukštas prarandamų mokesčių, ypač netiesioginių mokesčių, lygis. Remiantis konvergencijos programa, prognozuojama, kad 2015–2016 m. iki 93,1 % padidėjęs skolos ir BVP santykis vėliau nukris iki 86,6 % 2018–2019 m. Jungtinės Karalystės makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra įtikinamas. Potenciali biudžeto projekcijoms gresianti rizika kyla dėl mažesnio nei tikėtasi augimo, kurį lemia privatų vartojimą varžantis darbo užmokesčio didėjimo ribojimas ir investicijoms kliudantis netikrumas. Vis dėlto projekcijos atitinka Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę, kurioje taip pat nenumatoma, kad perviršinis deficitas bus panaikintas iki Tarybos nustatyto termino. Be to, remiantis Komisijos prognoze, (perskaičiuotas) struktūrinio balanso pokytis 2010–2014 m. bus vidutiniškai 0,6 % BVP per metus mažesnis už nurodytąjį rekomendacijoje, ir prognozuojama, kad jis bus mažesnis ir 2015 m. Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad reikia imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti rekomendacijos pagal perviršinio deficito procedūrą laikymąsi;

(12)

Jungtinė Karalystė ėmėsi tiek su paklausa, tiek su pasiūla susijusių būsto srities priemonių. Nors naujų būstų pasiūla padidėjo, ji vis dar maža ir toliau gerokai atsilieka nuo paklausos. Šis veiksnys ir mažos palūkanų normos bei palankesnės sąlygos gauti hipotekos paskolą (esant didesniems paskolos vertės ir pajamų santykio koeficientams) lėmė būsto kainų didėjimą kai kuriose Jungtinės Karalystės vietose, visų pirma Londone. Pasiūlos trūkumas jau seniai yra struktūrinis reiškinys, kuris greičiausiai išliks ir vidutiniu laikotarpiu. Reikia imtis veiksmų dar labiau skatinti būsto pasiūlą, tam sukuriant riekiamas paskatas pasiūlai vietos lygmeniu padidinti. Valdžios institucijos turėtų toliau stebėti būsto kainas ir hipotekinį įsiskolinimą ir būti pasirengusios imtis reikiamų priemonių, įskaitant, prireikus, pritaikyti „Help to Buy 2“ (paskolų garantijų) schemą. Siekiant spręsti pernelyg didelio būsto kainų ir hipotekinio įsiskolinimo didėjimo problemą reikėtų padidinti Anglijos banko finansinės politikos komiteto vykdomo makrolygio rizikos ribojimu pagrįsto būsto sektoriaus reguliavimo skaidrumą ir poveikį. Reikėtų apsvarstyti žemės ir nekilnojamojo turto apmokestinimo reformos, siekiant sumažinti būsto rinkos iškraipymus, galimybę.

(13)

Jungtinė Karalystė toliau sprendžia nedarbo ir nepakankamo užimtumo problemą bei specialius su jaunimo nedarbu susijusius klausimus. Didelių sunkumų kyla siekiant jaunimui suteikti darbo rinkoje reikalaujamų įgūdžių ir darbo patirties bei padidinti pameistrystės programų pasiūlą. Tai padeda paaiškinti, kodėl mažiau nei prognozuota pasinaudojama darbo užmokesčio subsidijų pagal Jaunimo garantijų sutartį (angl. Youth Contract) sistema. Darbo rinkai būdinga gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis; valdžios institucijos stengiasi perkvalifikuoti darbo jėgą siekdamos spręsti nedarbo ir aukštos kvalifikacijos profesinių ir techninių įgūdžių turinčių darbuotojų trūkumo problemą. Nors imtasi veiksmų pagerinti pameistrystės programų kokybę, reikia dėti daugiau pastangų. Be to, kvalifikacijų pripažinimo sistema išlieka sudėtinga ir turi būti supaprastinta siekiant palengvinti visuotinį kvalifikacijų pripažinimą ir paskatinti aktyvesnį darbdavių dalyvavimą sistemoje;

(14)

valdžios institucijos sprendžia mažų paskatų dirbti problemą, visų pirma susijusią su socialinių išmokų gavėjais, įvesdamos universalųjį kreditą, kuris leis pradėjusiems dirbti asmenims išlaikyti didesnes išmokų pajamas. Nors universalusis kreditas galėtų teigiamai paveikti užimtumą, daug priklausys nuo to, kaip veiksmingai ši sistema bus įgyvendinta, taip pat paramos paslaugų ir, be kita ko, jos sąveikos su kitomis išmokomis. Siekį skatinti grįžimą į darbą taip pat rodo tai, kad iki 2016 m. daugumai darbingo amžiaus žmonėms teikiamų išmokų ir mokesčių kreditų taikomas metinis tikslinimas bus apribotas iki 1 % per metus;

(15)

Jungtinė Karalystė toliau sprendžia problemas, susijusias su tėvų užimtumo didinimu, gerindama galimybes pasinaudoti kokybiškomis ir įperkamomis vaikų priežiūros paslaugomis. Ji toliau rengia programas siekdama vaikų priežiūrą padaryti įperkamą tiek ne visą darbo dieną, tiek visą darbo dieną dirbantiems tėvams, atsižvelgiant į skirtingus pajamų lygius. Vis dėlto vaikų priežiūros kaina tebėra viena aukščiausių Sąjungoje ir toliau kelia problemų, visų pirma antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui ir vienišiems tėvams;

(16)

kalbant apie galimybes gauti finansavimą, nors kreditų rinkų sąlygos 2013 m. pagerėjo, kreditų apimtis auga vangiai ir reikia daugiau laiko, kad paaiškėtų, ar esama politika yra sėkminga. MVĮ ir toliau patiria didelių sunkumų siekdamos gauti kreditų. Didelės įmonės gali gauti finansavimą tiesiogiai didmeninėse rinkose ir pasinaudoti gerai išvystyta Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų pasiūla, o MVĮ, norėdamos gauti išorės finansavimą, daugiausia remiasi bankais. Padaryta didelė pažanga siekiant spręsti praėjusių metų rekomendaciją dėl konkurencijos bankų sektoriuje sukuriant naujus bankus, vadinamuosius bankus varžovus (angl. challenger banks, vienas iš tokių bankų pavyzdžių yra TSB, tačiau jis dar nėra visiškai nepriklausomas);

(17)

2013 m. gruodžio mėn. Jungtinė Karalystė paskelbė atnaujintą nacionalinės infrastruktūros planą, kuriame pateiktas ilgalaikis ir strateginis požiūris į infrastruktūros planavimą, finansavimą ir diegimą. Plane nustatyti į ateitį orientuotų kapitalo investicijų iki 2020 m. ir vėlesnių metų poreikiai – iš viso 375 mlrd. GBP (maždaug 460 mlrd. EUR). Didelė šių poreikių dalis (340 mlrd. GBP, t. y. maždaug 420 mlrd. EUR) yra susijusi su investicijomis į energetikos ir transporto sektorius. Numatoma, kad maždaug trys ketvirčiai lėšų bus gauta iš privačių šaltinių, likusioji dalis bus viešosios lėšos. Nors šis planas yra tinkama iniciatyva, susirūpinimą tebekelia finansavimo privačiojo sektoriaus aspektas, reglamentavimo tikrumas ir statybos leidimų išdavimo laiku klausimas. Siekiant sumažinti finansavimo ir vykdymo riziką reikia sukurti griežtus mechanizmus, kartu užtikrinant su numatomomis ir faktinėmis infrastruktūros išlaidomis susijusį skaidrumą;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Jungtinės Karalystės ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Jungtinės Karalystės politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(19)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Jungtinės Karalystės konvergencijos programą ir savo nuomonę (5) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(20)

Taryba, atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 2, 3, 5 ir 6 rekomendacijose,

1.

Sustiprinti biudžeto strategiją, siekiant tvariai panaikinti perviršinį deficitą, laikantis Tarybos rekomendacijos pagal perviršinio deficito procedūrą. Tęsti diferencijuotą, augimą skatinantį fiskalinių sąlygų griežtinimą, nustatant kapitalo išlaidų prioritetus. Siekiant paremti fiskalinį konsolidavimą reikėtų apsvarstyti pajamų didinimo išplečiant mokesčių bazę galimybę. Spręsti su infrastruktūra susijusių struktūrinių kliūčių, gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties ir nepakankamų MVĮ galimybių gauti finansavimą problemas, siekiant paskatinti prekių ir paslaugų eksporto augimą.

2.

Padidinti Anglijos banko finansinės politikos komiteto vykdomo makrolygio rizikos ribojimu pagrįsto būsto sektoriaus reguliavimo skaidrumą ir poveikį. Imtis tinkamų priemonių siekiant reaguoti į spartų nekilnojamojo turto kainų didėjimą vietovėse, kurių indėlis į Jungtinės Karalystės ekonomikos augimą itin didelis, visų pirma Londone, ir mažinti riziką, susijusią su dideliu hipotekiniu įsiskolinimu. Stebėti, kaip įgyvendinama „Help to Buy 2“ schema, ir prireikus ją pakoreguoti. Apsvarstyti žemės ir nekilnojamojo turto apmokestinimo reformų, įskaitant nekilnojamojo turto pakartotinio įvertinimo priemones siekiant sumažinti būsto rinkos iškraipymus, galimybę. Toliau dėti pastangas būsto pasiūlai didinti.

3.

Išlaikyti įsipareigojimą vykdyti Jaunimo garantijų sutartį, visų pirma gerinant darbdavių poreikius atitinkančius įgūdžius. Užtikrinti darbdavių įsipareigojimą spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą, užtikrinant galimybes įgyti pažangesnių ir aukštesnio lygio įgūdžių ir didinant pameistrystės programų pasiūlą. Sumažinti prastus bendruosius gebėjimus turinčių jaunų žmonių skaičių.

4.

Tęsti pastangas mažinti mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose gyvenančių vaikų skurdą, užtikrinti, kad universaliuoju kreditu ir kitomis socialinės gerovės reformomis būtų sukurta tinkama išmokų sistema su aiškiomis paskatomis dirbti ir paramos paslaugomis. Pagerinti galimybes gauti įperkamas kokybiškas vaikų priežiūros paslaugas.

5.

Toliau dėti pastangas siekiant padidinti bankų ir ne bankų teikiamą finansavimą MVĮ. Užtikrinti veiksmingą Verslo banko (angl. Business Bank) veikimą ir remti bankų varžovų veiklos aktyvinimą.

6.

Įgyvendinti nacionalinį infrastruktūros planą, didinant planavimo procesų nuspėjamumą ir aiškiai nustatant finansavimo įsipareigojimus. Užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę laiku teikiant nuoseklią informaciją apie plano įgyvendinimą.