11.7.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/100

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2014/449/BUSP

2014 m. liepos 10 d.

dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	2011 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/423/BUSP (1);

(2)

2014 m. sausio 20 d. Taryba padarė išvadą, kad reikėtų apsvarstyti tikslines ribojamąsias priemones asmenims, kliudantiems taikos procesui Pietų Sudane, remiant Afrikos Sąjungos (AS) ir Tarpvyriausybinės vystymo institucijos (IGAD) pastangas bei glaudžiai derinant veiklą su tarptautiniais partneriais. 2014 m. kovo 17 d. Taryba pakartojo, kad ji yra pasirengusi apsvarstyti tokias priemones Pietų Sudanui;

(3)

Tarybai toliau kėlė didelį susirūpinimą padėtis Pietų Sudane. Todėl turėtų būti nustatytos ribojamosios priemonės asmenims, kliudantiems politiniam procesui Pietų Sudane, be kita ko, vykdantiems smurto veiksmus ar pažeidžiantiems susitarimus dėl ugnies nutraukimo, taip pat asmenims, atsakingiems už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane;

(4)	siekiant aiškumo, ribojamosios priemonės asmenims, kliudantiems politiniam procesui Pietų Sudane ar atsakingiems už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane, ir Sprendimu 2011/423/BUSP jau nustatytos ribojamosios priemonės, susijusios su Pietų Sudanu, turėtų būti įtrauktos į vieną teisės aktą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Valstybių narių piliečiams, arba iš valstybių narių teritorijų, arba naudojantis su jų vėliavomis plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais, draudžiama parduoti, tiekti, perduoti Pietų Sudanui ar į jį eksportuoti visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir pirmiau nurodytų ginklų ir reikmenų atsargines dalis, neatsižvelgiant į tai, ar jų kilmės vieta yra jų teritorijose.

2.   Taip pat draudžiama:

a)

Pietų Sudano fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba naudojimui Pietų Sudane tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ar kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytais objektais arba su tokių objektų tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu;

b)

Pietų Sudano fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba naudojimui Pietų Sudane tiesiogiai ar netiesiogiai teikti finansavimą arba finansinę paramą, susijusią su 1 dalyje nurodytais objektais, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, taip pat draudimą ar perdraudimą, kurie būtų skirti tokiems objektams parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti arba susijusiai techninei pagalbai, tarpininkavimo paslaugoms ar kitoms paslaugoms teikti;

c)	sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis – išvengti a arba b punktuose nurodytų priemonių.

2 straipsnis

1.   1 straipsnis netaikomas:

a)

žudymui nepritaikytos karinės įrangos, skirtos naudoti tik humanitariniais, žmogaus teisių stebėsenos ar apsaugos tikslais arba JT, Afrikos Sąjungos (AS), Europos Sąjungos ar Tarpvyriausybinės vystymo institucijos (IGAD) vykdomoms institucijų stiprinimo programoms, arba reikmenų, skirtų Europos Sąjungos, JT ir AS vykdomoms krizių valdymo operacijoms, pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui;

b)	nekovinės paskirties transporto priemonių, pagamintų su balistine apsauga ar su įmontuota balistine apsauga, skirtų naudoti tik Europos Sąjungos ir jos valstybių narių personalo, arba JT, AS ar IGAD personalo apsaugos Pietų Sudane tikslais, pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui;

c)	techninės pagalbos, tarpininkavimo paslaugų ir kitų paslaugų, susijusių su a punkte nurodyta įranga arba programomis ir operacijomis, teikimui;

d)	finansavimo ir finansinės paramos, susijusių su a punkte nurodyta įranga arba programomis ir operacijomis, teikimui;

e)	išminavimo įrangos ir reikmenų, naudojamų išminavimo operacijose, pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui;

f)	žudymui nepritaikytos karinės įrangos, skirtos naudoti tik saugumo sektoriaus reformos Pietų Sudane procesui remti, pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, taip pat su tokia įranga susijusio finansavimo, finansinės paramos ar techninės pagalbos teikimui;

jeigu atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija iš anksto yra pritarusi tokiam tiekimui.

2.   1 straipsnis taip pat netaikomas apsauginiams rūbams, įskaitant neperšaunamas liemenes ir karinius šalmus, kuriuos į Pietų Sudaną laikinai ir tik asmeninėms reikmėms eksportuoja Europos Sąjungos ar jos valstybių narių personalas, JT ar IGAD personalas, žiniasklaidos atstovai, humanitarinę pagalbą bei pagalbą vystymuisi teikiantys darbuotojai bei su šia veikla susijęs personalas.

3.   Pagal šį straipsnį vykdomą tiekimą valstybės narės svarsto kiekvienu konkrečiu atveju, visapusiškai atsižvelgdamos į Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP (2) nustatytus kriterijus. Valstybės narės reikalauja atitinkamų apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią pagal šį straipsnį suteiktų leidimų netinkamam naudojimui, ir prireikus numato įrangos grąžinimo nuostatas.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių tam, kad priede išvardytiems asmenims, kliudantiems politiniam procesui Pietų Sudane, be kita ko, vykdantiems smurto veiksmus ar pažeidžiantiems susitarimus dėl ugnies nutraukimo, taip pat asmenims, atsakingiems už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane, ir su jais susijusiems asmenims nebūtų leidžiama atvykti į jų teritoriją ar vykti per ją tranzitu.

2.   1 dalis neįpareigoja valstybių narių neleisti jų pačių piliečiams atvykti į jų teritoriją.

3.   1 dalis nedaro poveikio tiems atvejams, kai valstybė narė privalo laikytis įsipareigojimo pagal tarptautinę teisę, būtent:

a)	kaip tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos priimančioji šalis;

b)	kaip JT rengiamos ar globojamos tarptautinės konferencijos priimančioji šalis;

c)	pagal daugiašalį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų; arba

d)	pagal 1929 m. Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) ir Italijos Taikinimo sutartį (Laterano paktą).

4.   Laikoma, kad 3 dalis taikoma ir tais atvejais, kai valstybė narė yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) priimančioji šalis.

5.   Taryba tinkamai informuojama apie visus atvejus, kai valstybė narė taiko išimtį pagal 3 ar 4 dalis.

6.   Valstybės narės pagal 1 dalį nustatytoms priemonėms gali taikyti išimtis, kai kelionė yra pateisinama dėl neatidėliotinų humanitarinių priežasčių arba kai vykstama dalyvauti tarpvyriausybiniuose susitikimuose ir Europos Sąjungos remiamuose susitikimuose, arba kai priimančioji šalis yra ESBO pirmininkaujanti valstybė narė, kuriuose vyksta politinis dialogas, kuriuo tiesiogiai propaguojami ribojamųjų priemonių politikos tikslais, įskaitant demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principo laikymąsi Pietų Sudane.

7.   Valstybė narė, ketinanti leisti taikyti 6 dalyje nurodytas išimtis, apie tai Tarybai praneša raštu. Laikoma, kad išimtį taikyti leidžiama, jei per dvi darbo dienas nuo pranešimo apie siūlomą taikyti išimtį gavimo viena ar kelios Tarybos narės nepareiškia prieštaravimo. Jeigu viena ar kelios Tarybos narės pareikštų prieštaravimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti leisti taikyti siūlomą išimtį.

8.   Tais atvejais, kai pagal 3, 4, 6 ir 7 dalis valstybė narė leidžia priede išvardytiems asmenims atvykti į jos teritoriją ar vykti per ją tranzitu, šis leidimas galioja tik tuo tikslu, kuriam jis suteiktas, ir tik tiems asmenims, kuriems jis tiesiogiai suteiktas.

4 straipsnis

1.   Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, kliudantiems politiniam procesui Pietų Sudane, be kita ko, vykdantiems smurto veiksmus ar pažeidžiantiems susitarimus dėl ugnies nutraukimo, taip pat asmenims, atsakingiems už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.   Priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba jų naudai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesudaroma galimybė naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

3.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti jais naudotis tokiomis sąlygomis, kurios, jos nuomone, yra tinkamos, nustačiusi, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra:

a)	būtini priede išvardytų asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą ar hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas;

b)	skirti išimtinai apmokėti pagrįstus profesinius mokesčius ir kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu;

c)	skirti išimtinai mokesčiams arba paslaugų mokesčiams už kasdienį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių aptarnavimą ar laikymą sumokėti; arba

d)	būtini nenumatytoms išlaidoms apmokėti, su sąlyga, kad kompetentinga institucija apie priežastis, dėl kurių, jos nuomone, turėtų būti suteiktas specialus leidimas, kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai praneša ne mažiau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo.

Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie bet kokį pagal šią dalį suteiktą leidimą.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

lėšoms ar ekonominiams ištekliams taikomas arbitražinis sprendimas, priimtas iki tos dienos, kurią 1 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija buvo įtraukti į priede pateiktą sąrašą, arba Sąjungoje priimtas teisminės institucijos ar administracinis sprendimas, arba atitinkamoje valstybėje narėje vykdytinas teisminės institucijos sprendimas, priimtas iki arba po tos dienos;

b)	lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami tik reikalavimams, garantuotiems tokiu sprendimu, patenkinti arba tokiame sprendime yra pripažinti teisėtais, neperžengiant ribų, nustatytų taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais tokius reikalavimus pateikiančių asmenų teises;

c)	sprendimas nėra priede pateiktame sąraše nurodyto fizinio ar juridinio asmens, subjekto arba organizacijos naudai ir

d)	sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai politikai.

Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie bet kokį pagal šią dalį suteiktą leidimą.

5.   1 dalis nekliudo tam, kad į sąrašą įtrauktas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija pervestų mokėtiną sumą pagal sutartį, sudarytą iki tokio fizinio ar juridinio asmens, subjekto arba organizacijos įtraukimo į priede pateiktą sąrašą, jeigu atitinkama valstybė narė nustatė, kad mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija.

6.   2 dalis netaikoma, kai įšaldytos sąskaitos papildomos:

a)	palūkanomis arba kitomis dėl šių sąskaitų atsirandančiomis pajamomis;

b)	mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki tos dienos, kurią toms sąskaitoms pradėtos taikyti 1 ir 2 dalyje numatytos priemonės; arba

c)	mokėjimais pagal teisminių institucijų, administracinius arba arbitražinius sprendimus, priimtus Sąjungoje arba vykdytinus atitinkamoje valstybėje narėje;

jeigu tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams yra toliau taikomos 1 dalyje numatytos priemonės.

5 straipsnis

1.   Taryba, remdamasi valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, nusprendžia sudaryti priede pateiktą sąrašą ir jį iš dalies keisti.

2.   Taryba tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba viešai paskelbdama pranešimą, atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai praneša 1 dalyje nurodytą sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, taip suteikdama tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai galimybę pateikti pastabų.

3.   Jeigu pateikiama pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri 1 dalyje nurodytą sprendimą ir atitinkamai informuoja atitinkamą fizinį ar juridinį asmenį, subjektą arba organizaciją.

6 straipsnis

1.   Priede nurodomi 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų įtraukimo į sąrašą pagrindai.

2.   Be to, priede pateikiama informacija, jei jos turima, būtina atitinkamų asmenų tapatybei nustatyti. Tokią informaciją gali sudaryti vardas ir pavardė, įskaitant slapyvardžius, gimimo data ir vieta, pilietybė, paso ir asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas, jei žinomas, bei pareigos ar profesija. Informaciją apie juridinius asmenis, subjektus arba organizacijas gali sudaryti pavadinimai, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir veiklos vykdymo vieta.

7 straipsnis

Kad šiame sprendime nustatytų priemonių poveikis būtų kuo didesnis, Sąjunga skatina trečiąsias valstybes patvirtinti ribojamąsias priemones, panašias į nustatytąsias šiame sprendime.

8 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis sprendimas taikomas iki 2015 m. liepos 12 d.

Šis sprendimas nuolat peržiūrimas. Prireikus jis atnaujinamas arba iš dalies keičiamas, jeigu Taryba mano, kad jo tikslai nepasiekti.

---

(1)  2011 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas 2011/423/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sudanui ir Pietų Sudanui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2005/411/BUSP (OL L 188, 2011 7 19, p. 20).

(2)  2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

---

---