29.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/15

(1)

Europos Sąjungoje ir daugiau nei 50 jos institucijų bei agentūrų turėtų būti toliau vykdomas aukštos kokybės Europos viešasis administravimas, kad remdamosi Sutartimis jos galėtų pasiekti savo tikslus, įgyvendinti savo politiką, vykdyti veiklą ir kuo geriau atlikti savo užduotis, kad galėtų įveikti ateityje iškilsiančius vidaus bei išorės sunkumus ir atstovauti Sąjungos piliečių interesams;

(2)

todėl būtina užtikrinti sistemą, pagal kurią būtų pritraukiami, įdarbinami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai, atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos valstybių narių piliečių ir tinkamai atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą, kurie būtų nepriklausomi ir laikytųsi aukščiausių profesionalumo standartų, ir suteikti tokiems darbuotojams galimybę pareigas atlikti kuo našiau ir veiksmingiau. Tuo požiūriu būtina įveikti dabartinius sunkumus, su kuriais susiduria institucijos, įdarbindamos pareigūnus arba darbuotojus iš kai kurių valstybių narių;

(3)

atsižvelgiant į Europos Sąjungos viešosios tarnybos mastą, palyginti su Sąjungos tikslais ir jos gyventojų skaičiumi, sumažinus Sąjungos institucijų ir agentūrų darbuotojų skaičių neturėtų sutrikti jų užduočių, pareigų ir funkcijų vykdymas pagal Sutartyse įtvirtintus įsipareigojimus ir įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, būtinas kiekvienos institucijos ir agentūros patiriamų personalui skirtų išlaidų, susijusių su jų įdarbintais visų kategorijų darbuotojais, skaidrumas;

(4)

tikimasi, kad Europos Sąjungos viešoji tarnyba atitiks aukščiausius profesinės etikos standartus ir visais atvejais liks nepriklausoma. Tuo tikslu turėtų būti išsamiau paaiškinta Tarnybos nuostatų (4) II antraštinė dalis, kurioje išdėstyta teisių ir pareigų sistema. Šių pareigų nevykdantiems pareigūnams ar buvusiems pareigūnams turėtų būti taikomos drausminės priemonės;

(5)

Europos Sąjungos viešosios tarnybos vertė vienodai susijusi su jos kultūrine ir kalbine įvairove, kuri įmanoma tik užtikrinus tinkamą pareigūnų iš įvairių valstybių narių skaičiaus pusiausvyrą. Ieškant darbuotojų ir juos skiriant turėtų būti užtikrinta, kad jie būtų įdarbinami remiantis kiek įmanoma platesniu geografiniu pagrindu ir kad tai būtų visų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai; vis dėlto pareigybės negali būti rezervuojamos kurios nors konkrečios valstybės narės piliečiams. Tuo tikslu ir siekiant spręsti labai nevienodo pareigūnų iš įvairių valstybių narių skaičiaus problemą, kuri nepateisinama objektyviais kriterijais, kiekvienai institucijai turėtų būti sudaryta galimybė priimti pagrįstas tinkamas priemones. Taikant tokias priemones turėtų būti vadovaujamasi tik nuopelnais grindžiamais įdarbinimo kriterijais. Komisija turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip institucijos įgyvendina atitinkamas priemones;

(6)

norėdamos palengvinti įdarbinimą kiek įmanoma platesniu geografiniu pagrindu, institucijos turėtų siekti paremti daugiakalbį ir daugiakultūrį savo darbuotojų vaikų švietimą. Pageidautina, kad Sąjungos indėlis į Europos mokyklų finansavimą, kurį vadovaudamasi atitinkamomis taisyklėmis nustato biudžeto valdymo institucija, būtų skirtas iš Sąjungos biudžeto. Kai tai būtina institucijų veikimo labui, Komisija turėtų turėti galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu iš naujo svarstyti naujos Europos mokyklos vietą;

(7)

didesnis tikslas turėtų būti tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą Europos viešojoje tarnyboje, kuriai būdingas pažangumas, kompetencija, nepriklausomumas, lojalumas, nešališkumas ir pastovumas, taip pat kultūrinė ir kalbinė įvairovė ir patrauklios įdarbinimo sąlygos;

(8)

pareigūnai turėtų išdirbti devynių mėnesių bandomąjį laikotarpį. Priimdama sprendimą dėl pareigūno nuolatinio įdarbinimo, paskyrimų tarnyba turėtų atsižvelgti ne tik į bandomojo laikotarpio ataskaitą, parengtą baigiantis tam laikotarpiui, bet ir į kandidato elgesį laikantis Tarnybos nuostatuose apibrėžtų jo pareigų. Turėtų būti sudaryta galimybė kandidato ataskaitą parengti bet kuriuo metu, jei esama įrodymų, kad kandidatas dirba akivaizdžiai netinkamai. Priešingu atveju ataskaita turėtų būti parengta tik bandomojo laikotarpio pabaigoje;

(9)

siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų perkamoji galia didėtų lygiagrečiai su valstybių narių valstybės tarnautojų perkamąja galia, būtina išsaugoti daugiamečio darbo užmokesčio atnaujinimo mechanizmo, vadinamo metodu, principą užtikrinant, kad jis būtų taikomas iki 2023 m. pabaigos, ir jį peržiūrėti 2022 m. pradžioje, kartu numatant metodo taikymo preliminaraus pratęsimo mechanizmą. Be to, siekiant išspręsti metodo taikymo sunkumų praeityje problemą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl metodo, kad kasmet būtų galima automatiškai atnaujinti visus darbo užmokesčius, pensijas ir išmokas, įskaitant automatinę išlygą dėl krizės. Tuo tikslu atitinkamos Tarnybos nuostatuose ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose nurodytos sumos turėtų būti laikomos orientacinėmis sumomis, kurios būtų nuolat automatiškai atnaujinamos. Komisija informavimo tikslais turėtų skelbti atnaujintas sumas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Šis atnaujinimo mechanizmas turėtų būti naudojamas ir visais kitais atvejais, kai toks atnaujinimas numatytas;

(10)

svarbu užtikrinti atlyginimų ir pensijų atnaujinimui naudojamų statistinių duomenų kokybę. Laikydamiesi nešališkumo principo, nacionaliniai statistikos institutai ar kitos atitinkamos valstybių narių institucijos turėtų nacionaliniu lygmeniu rinkti duomenis ir perduoti juos Eurostatui;

(11)

galimą šio metodo taikymo naudą Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams turėtų atsverti iš naujo įvesta mokesčio sistema. Kaip ir metodo atveju, gali būti preliminariai pratęstas solidarumo mokesčio taikymas. Panašu, kad dabartinėmis aplinkybėmis tinkama padidinti solidarumo mokestį, palyginti su tuo, kokio dydžio specialusis mokestis buvo taikomas 2004–2012 m., ir nustatyti pažangesnį koeficientą. Taip siekiama atsižvelgti į itin sudėtingas ekonomines ir socialines aplinkybes Sąjungoje bei jos pasekmes visos Sąjungos viešiesiems finansams. Norint, kad būtų konsoliduoti Sąjungos viešieji finansai, įskaitant trumpuoju laikotarpiu, Sąjungos institucijų personalas turi nedelsdamas dėti ypatingas solidarumo pastangas. Taigi toks solidarumo mokestis visiems Sąjungos pareigūnams turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.;

(12)

Europos Vadovų Taryba savo 2013 m. vasario 8 d. išvadose dėl daugiametės finansinės programos pažymėjo, kad, norint konsoliduoti viešuosius finansus trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, būtina, kad kiekviena viešojo administravimo tarnyba ir jos darbuotojai dėtų ypatingas pastangas siekiant didinti veiksmingumą, našumą ir prisitaikyti prie kintančių ekonominių aplinkybių. Tame raginime iš esmės pakartotas 2011 m. Komisijos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiami Tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, tikslas; šiuo pasiūlymu buvo siekiama užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir jame buvo pripažinta, kad iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, reikalauja ypatingų kiekvienos viešojo administravimo tarnybos ir kiekvieno šių tarnybų personalo nario pastangų gerinti veiksmingumą ir prisiderinti prie kintančių ekonominių ir socialinių aplinkybių Europoje. Maža to, Europos Vadovų Taryba ragino į Tarnybos nuostatų reformą įtraukti viso Sąjungos institucijų personalo atlyginimo ir pensijų tikslinimą dvejiems metams sustabdant metodo taikymą ir, kaip dalį atlyginimų skaičiavimo metodo reformos, iš naujo nustatyti naują solidarumo mokestį;

(13)

atsižvelgiant į tas išvadas ir siekiant imtis atsakomųjų priemonių, susijusių su biudžeto apribojimais ateityje, bei norint parodyti, kad Europos Sąjungos viešoji tarnyba solidarizuojasi su valstybėmis narėmis, kurios, reaguodamos į precedento neturinčią finansinę krizę, ėmėsi griežto taupymo priemonių, taip pat atsižvelgiant į ypač sudėtingas socialines ir ekonomines sąlygas valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje, būtina užtikrinti, kad dvejiems metams būtų sustabdytas pareigūnų visų atlyginimų, pensijų ir išmokų skaičiavimo metodas, ir pritaikyti solidarumo mokestį nepaisant tokio sustabdymo;

(14)

dėl demografinių pokyčių ir kintančios atitinkamų gyventojų amžiaus struktūros reikia didinti pensinį amžių, tačiau jau dirbantiems Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams turi būti taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės. Tos pereinamojo laikotarpio priemonės būtinos siekiant atsižvelgti į jau dirbančių pareigūnų, kurie jau mokėjo įmokas į sąlyginį Europos Sąjungos pareigūnų pensijų fondą, įgytas teises. Pensinis amžius taip pat turėtų būti nustatomas lanksčiau, kad darbuotojams būtų lengviau savanoriškai tęsti darbą iki 67 metų amžiaus ir kad išimtinėmis aplinkybėmis ir ypatingomis sąlygomis būtų įmanoma dirbti iki 70 metų amžiaus;

(15)

kadangi Europos Sąjungos pensijų sistemai būdinga aktuarinė pusiausvyra, kuri artimiausiu ir ilgalaikiu laikotarpiu turi būti išlaikyta, iki 2014 m. sausio 1 d. įdarbintiems darbuotojams už jų pensijų įmokas turėtų būti kompensuojama pereinamojo laikotarpio priemonėmis, pvz., taikant patikslintą didesnę kaupimo normą už tarnybos metus sulaukus pensinio amžiaus (Barselonos paskata) ir taikant pusę sumažinimo, kai į pensiją išeinama anksčiau laiko – nuo 60 metų iki teisės aktuose nustatyto pensinio amžiaus;

(16)

pagal visuotinai pripažįstamą aktuarinę praktiką, siekiant užtikrinti pensijų sistemų pusiausvyrą, palūkanų normoms ir darbo užmokesčių didėjimui reikėtų taikyti 20–40 metų stebėjimo laikotarpį. Todėl palūkanų normų ir darbo užmokesčių didėjimo slenkamojo vidurkio taikymas turėtų būti pailgintas iki 30 metų ir numatomas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis;

(17)

Taryba paprašė Komisijos atlikti tyrimą ir pateikti atitinkamus pasiūlymus dėl Tarnybos nuostatų 5 straipsnio 4 dalies, I priedo A skirsnio ir 45 straipsnio 1 dalies, kad būtų galima nustatyti aiškų ryšį tarp atsakomybės ir pareigybės lygio ir užtikrinti, kad lyginant nuopelnus paaukštinimo tikslu daugiau dėmesio būtų skiriama atsakomybės lygmeniui;

(18)

atsižvelgiant į tą prašymą būtų tikslinga, kad paaukštinimas į aukštesnio lygio pareigas priklausytų nuo asmeninio atsidavimo, įgūdžių tobulinimo ir kompetencijos bei pareigų, kurių svarba grindžiamas pareigūno paskyrimas į aukštesnio lygio pareigas, atlikimo;

(19)

AD ir AST pareigų grupėse karjeros srautas turėtų būti pertvarkytas taip, kad aukščiausio lygio pareigos būtų rezervuotos ribotam skaičiui pareigūnų, kuriems tenka didžiausia atsakomybė. Todėl administratoriai galėtų būti paaukštinami tik iki AD 12 lygio, nebent jie būtų paskirti į specialias aukštesnio lygio negu šis pareigas, o AD 13 ir AD 14 lygiai turėtų būti rezervuoti tiems personalo nariams, kurie dirbdami prisiima itin didelę atsakomybę. AST 9 lygio pareigūnai gali būti panašiai paaukštinami iki AST 10 lygio tik laikantis Tarnybos nuostatų 4 straipsnyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.

(20)

siekiant dar labiau suderinti dabartinių AST darbuotojų sričių karjeros struktūras su įvairiais atsakomybės lygmenimis ir iš esmės prisidėti prie administracinių išlaidų ribojimo, reikėtų įvesti naują sekretoriato ir raštinės darbuotojų pareigų grupę – AST/SC. Darbo užmokesčiais ir paaukštinimo normomis turėtų būti užtikrinama derama atsakomybės lygmens ir atlyginimo dydžio atitiktis. Taip bus galima išsaugoti stabilią ir visapusišką Europos viešąją tarnybą. Komisija turėtų įvertinti ir pranešti apie šios naujos pareigų grupės sukūrimo mastą ir poveikį, ypač atsižvelgdama į moterų padėtį, kad būtų galima užtikrinti stabilios ir visapusiškos Europos viešosios tarnybos išsaugojimą;

(21)

išsaugomas minimalus dvejų metų laikotarpis, kuriuo pareigūno lygis iki jo paaukštinimo į kitą lygį nekinta, kad būtų galima greičiau paaukštinti efektyviai dirbančius personalo narius. Kiekviena institucija turėtų užtikrinti, kad įgyvendindama savo vidaus žmogiškųjų išteklių politiką naudotųsi Tarnybos nuostatuose numatytomis galimybėmis ir kad didelį potencialą turintys ir efektyviai dirbantys pareigūnai galėtų siekti tinkamos karjeros;

(22)

siekiant kompensuoti institucijų darbuotojų skaičiaus sumažinimą, jose taikomas darbo valandas reikėtų suderinti su galiojančiomis tam tikrose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Atliekant tą suderinimą turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių valstybės tarnyboje taikomas darbo valandas. Nustačius minimalų darbo valandų per savaitę skaičių bus užtikrinta, kad institucijų įdarbinti darbuotojai galėtų pakelti darbo krūvį, tenkantį siekiant Europos Sąjungos politikos tikslų, ir kad būtų suderintos institucijų darbo sąlygos visos Sąjungos viešosios tarnybos solidarumo labui;

(23)

šiuolaikiškas ir veiksmingas viešasis administravimas neįmanomas be lankstaus darbo grafiko, kuris sudaro šeimai palankias darbo sąlygas ir suteikia galimybę institucijose pasiekti tinkamą lyčių pusiausvyrą. Todėl į Tarnybos nuostatus būtina įtraukti aiškią nuorodą į tą grafiką;

(24)

reikėtų modernizuoti, racionalizuoti ir su ekspatrianto statusu susieti kelionės laiko ir kelionės iš darbo vietos į kilmės vietą kasmetinio išlaidų apmokėjimo taisykles, kad jų taikymas būtų paprastesnis ir skaidresnis. Visų pirma, metinės kelionės laikas turėtų būti pakeistas atostogomis namuose ir jo maksimali trukmė turėtų būti dvi su puse dienos;

(25)

panašiai reikėtų supaprastinti persikraustymo išlaidų kompensavimo taisykles, kad jas būtų lengviau taikyti tiek administracijai, tiek atitinkamiems darbuotojams. Tuo tikslu reikėtų nustatyti išlaidų ribas, atsižvelgiant į pareigūno arba darbuotojo šeiminę padėtį ir į vidutines persikraustymo bei susijusias draudimo išlaidas;

(26)

kai kurie darbuotojai privalo dažnai vykti komandiruotėn į kitas pagrindines jų institucijos darbo vietas. Šiuo metu komandiruočių taisyklėse į tokius atvejus nėra tinkamai atsižvelgta. Todėl šias taisykles reikėtų pritaikyti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tokiais atvejais kompensuoti apgyvendinimo išlaidas remiantis fiksuoto dydžio suma;

(27)

turi būti modernizuotos trečiosiose šalyse dirbančio personalo darbo sąlygas: jos turėtų būti veiksmingesnės išlaidų požiūriu, be to, jas taikant turėtų būti taupomos lėšos. Turėtų būti suderinti teisės į kasmetines atostogas elementai ir numatyta galimybė įtraukti įvairius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatyta su gyvenimo sąlygomis susijusi išmoka nepažeidžiant bendro tikslo taupyti lėšas. Turėtų būti peržiūrėtos sąlygos skirti būsto išmoką siekiant labiau atsižvelgti į vietos sąlygas ir sumažinti administracinę naštą;

(28)

būtų tikslinga numatyti lankstesnę sutartininkų įdarbinimo sistemą. Todėl Sąjungos institucijoms reikėtų suteikti galimybę įdarbinti sutartininkus ne ilgiau kaip šešeriems metams, kad jie užduotis atliktų prižiūrimi pareigūnų arba laikinųjų darbuotojų. Be to, nors didžioji pareigūnų dauguma toliau bus įdarbinama viešųjų konkursų būdu, institucijoms turėtų būtų leidžiama rengti vidaus konkursus, kuriuose išimties tvarka ir taikant specialias sąlygas galėtų dalyvauti ir sutartininkai;

(29)

reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kad naujas taisykles ir priemones būtų galima taikyti laipsniškai, atsižvelgiant į iki šių Tarnybos nuostatų pakeitimų įsigaliojimo įdarbintų darbuotojų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius;

(30)

agentūrų darbuotojams, kaip ir visiems kitiems darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, taikoma ES pensijų kaupimo sistema. Savo veiklą visiškai savarankiškai finansuojančios agentūros šiuo metu moka šios sistemos darbdavio įmokas. Siekiant užtikrinti biudžeto skaidrumą ir proporcingesnį finansinės naštos pasidalijimą, Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamos agentūros turėtų mokėti darbdavio įmokų dalį, kuri atitiktų agentūros pajamų be subsidijų iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir jos apyvartos proporciją. Kadangi dėl šios naujos nuostatos gali prireikti suderinti atitinkamas taisykles dėl agentūrų surenkamų mokesčių, ji turėtų būti taikoma tik nuo 2016 m. sausio 1 d. Prireikus Komisija turėtų teikti pasiūlymus dėl tų taisyklių suderinimo;

(31)

siekiant didesnio personalo politikos paprastumo ir darnumo, Komisijos priimtas Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisykles pagal analogiją reikėtų taikyti agentūroms. Tačiau siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų galima atsižvelgti į konkrečią agentūrų padėtį, agentūroms reikėtų suteikti teisę prašyti Komisijos leidimo priimti įgyvendinimo taisykles, kurios nukryptų nuo Komisijos priimtų taisyklių, arba visai netaikyti Komisijos taisyklių;

(32)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų sudaryti ir administruoti visų priimtų Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių registrą. Tas registras, kuriame ieškoti informacijos galės visos institucijos, agentūros ir valstybės narės, padės užtikrinti skaidrumą ir nuoseklų Tarnybos nuostatų taikymą;

(33)

siekiant suderinti ir aiškiau apibrėžti įgyvendinimo nuostatų priėmimo taisykles ir atsižvelgti į jų vidinį bei administracinį pobūdį, būtų tikslinga atitinkamus sprendimų priėmimo įgaliojimus suteikti paskyrimų tarnybai ir darbo sutartis sudaryti įgaliotai tarnybai;

(34)

atsižvelgiant į didelį agentūrų laikinųjų darbuotojų skaičių ir būtinybę formuoti nuoseklią personalo politiką, būtina sukurti naują laikinųjų darbuotojų kategoriją ir nustatyti konkrečias tos kategorijos taisykles;

(35)

Komisija turėtų toliau stebėti su bendrąja sveikatos draudimo sistema susijusią biudžeto padėtį ir, jei sistema struktūriniu požiūriu neproporcinga, imtis visų reikiamų veiksmų;

(36)

remiantis Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 15 straipsniu, valstybių narių vyriausybėms pateikiami tam tikri duomenys apie pareigūnus ir kitus tarnautojus;

(37)

siekiant Tarnybos nuostatuose nustatytų tikslų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus visų pirma dėl tam tikrų darbo sąlygų aspektų. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai,

1)

1d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

1e straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Dirbantys pareigūnai gali naudotis institucijų patvirtintomis socialinio pobūdžio priemonėmis, įskaitant specialias priemones, kuriomis siekiama derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą, ir paslaugomis, kurias teikia 9 straipsnyje nurodytos globos ir rūpybos įstaigos. Buvę pareigūnai gali naudotis ribotomis socialinio pobūdžio specialiomis priemonėmis.“;

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Pareigybių sąraše, pridedamame prie kiekvienos institucijos biudžeto skirsnio, nurodomas kiekvieno lygio ir pareigų grupės pareigybių skaičius.

2.   Nedarant poveikio 45 straipsnyje nustatytam paaukštinimo pagal nuopelnus principui, tuo sąrašu užtikrinama, kad kiekvienos institucijos pareigybių sąraše kiekvieno lygio laisvų darbo vietų skaičius kiekvienų metų sausio 1 d. atitiktų ankstesnių metų sausio 1 d. faktiškai dirbusių žemesnio lygio pareigūnų skaičių, padaugintą iš I priedo B skirsnyje tam lygiui nustatytų daugiklių. Tie daugikliai apskaičiuojami pagal penkerių metų vidurkį nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.   I priedo B skirsnyje nustatyti daugikliai sudaro dalį ataskaitos, nurodytos 113 straipsnyje.

4.   Dalį 113 straipsnyje nurodytos ataskaitos sudaro nuostatų, susijusių su AST/SC pareigų grupe, ir XIII priedo 31 straipsnyje išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas atsižvelgiant į sekretoriatų ir raštinių užduotis atliekančių darbuotojų poreikio visose institucijose raidą, taip pat į AST ir AST/SC pareigų grupių nuolatinių bei laikinųjų pareigybių skaičiaus raidą.“;

5)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

10 straipsnio pirmos pastraipos antrajame sakinyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

7)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Pareigūnas atlieka savo pareigas ir vykdo veiklą vadovaudamasis tik Sąjungos interesais. Jis nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės, institucijos, organizacijos ar jo institucijoje nedirbančio asmens nurodymų. Patikėtas pareigas jis atlieka objektyviai, nešališkai ir laikydamasis pareigos būti lojaliu Sąjungai.

Negavęs paskyrimų tarnybos leidimo, pareigūnas nepriima jokios vyriausybės ar jokio kito institucijai, kurioje jis dirba, nepriklausančio šaltinio garbės ženklo, apdovanojimo, suvenyro, paslaugos, dovanos ar bet kokio kito atlygio, išskyrus už paslaugas, teiktas prieš jį paskiriant arba jam išėjus specialių atostogų karinės ar kitos nacionalinės tarnybos tikslu ir susijusias su tokia tarnyba.

Prieš įdarbindama pareigūną paskyrimų tarnyba patikrina, ar kandidatas turi kokių nors asmeninių interesų, kurie galėtų pakenkti jo nepriklausomumui, arba ar jis susijęs su kokiu nors interesų konfliktu. Tuo tikslu kandidatas, pasinaudodamas specialia forma, informuoja paskyrimų tarnybą apie bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą. Tokiais atvejais paskyrimų tarnyba, teikdama tinkamai pagrįstą nuomonę, atsižvelgia į šią informaciją. Prireikus paskyrimų tarnyba imasi 11a straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

Šis straipsnis analogiškai taikomas pareigūnams, grįžtantiems iš atostogų dėl asmeninių priežasčių.“;

8)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Iš tarnybos išėjęs pareigūnas, priimdamas pasiūlymą eiti konkrečias naujas pareigas ar naudodamasis tam tikromis privilegijomis, toliau laikosi pareigos elgtis principingai ir diskretiškai.

Pareigūnas, dvejų metų nuo išėjimo iš tarnybos laikotarpiu ketinantis užsiimti profesine veikla – nesvarbu, ar ji apmokama, ar ne – naudodamasis specialia forma apie tai informuoja savo instituciją. Jei ta veikla susijusi su darbu, kurį pareigūnas dirbo trejus paskutiniuosius tarnybos metus, ir dėl to galėtų būti pažeisti teisėti institucijos interesai, paskyrimų tarnyba, atsižvelgdama į tarnybos interesus, gali arba uždrausti jam užsiimti šia veikla, arba pritarti atsižvelgdama į bet kurias sąlygas, kurias ji laiko tinkamomis. Paskyrimų tarnyba, pasitarusi su jungtiniu komitetu, praneša apie savo sprendimą per 30 darbo dienų nuo tada, kai buvo informuota. Jei iki to laikotarpio pabaigos tokio pranešimo negaunama, tai laikoma besąlygišku sutikimu.

Paskyrimų tarnyba buvusiems vyresniesiems pareigūnams, kaip apibrėžta įgyvendinimo priemonėse, 12 mėnesių laikotarpiu po išėjimo iš tarnybos iš principo uždraudžia dalyvauti lobistinėje veikloje arba palaikant ryšius su savo buvusios institucijos personalu ginti savo verslo, klientų arba darbdavių interesus, kai sprendžiami klausimai, už kuriuos jie buvo atsakingi per trejus paskutiniuosius tarnybos metus.

Vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (5), kiekviena institucija kasmet skelbia informaciją apie trečios pastraipos įgyvendinimą, įskaitant įvertintų atvejų sąrašą.

9)

18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Visos teisės į bet kokius rašytinius dokumentus ar kitą darbą, kurį pareigūnas atliko eidamas pareigas, yra Europos Sąjungos nuosavybė, kai tokie rašytiniai dokumentai ar darbas susiję su jos veikla, arba, kai tokie rašytiniai dokumentai ar darbas susiję su Europos atominės energijos bendrijos veikla, jie yra šios bendrijos nuosavybė. Sąjunga arba, kai taikytina, Europos atominės energijos bendrija turi teisiškai įtvirtintą teisę įgyti autoriaus teises į tokius darbus.“;

10)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Vykstant teismo procesui, pareigūnas, negavęs paskyrimų tarnybos leidimo, jokiu pretekstu neatskleidžia informacijos, kuri jam buvo patikėta einant pareigas. Leidimą atsisakoma suteikti tik kai tai būtina siekiant apsaugoti Sąjungos interesus ir toks atsisakymas neturėtų turėti baudžiamojo pobūdžio padarinių pareigūno atžvilgiu. Išėjęs iš tarnybos pareigūnas toliau turi laikytis šios pareigos.

Pirmosios dalies nuostatos netaikomos pareigūnui ar buvusiam pareigūnui, kuris Europos Sąjungos Teisingumo Teismui arba institucijos drausmės komisijai teikia įrodymus klausimu, susijusiu su Europos Sąjungos tarnautoju ar buvusiu tarnautoju.“;

11)

21a straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Nė vienas pareigūnas, kuris informuoja savo vadovybę apie potvarkius, kurie, jo manymu, neteisingi arba dėl kurių gali kilti didelių sunkumų, dėl to nenukenčia.“;

12)

įterpiamas šis straipsnis:

„22c straipsnis

Remdamasi 24 ir 90 straipsniais, kiekviena institucija nustato tvarką, pagal kurią būtų nagrinėjami pareigūnų pateikti skundai dėl to, kaip su jais buvo elgiamasi jiems įvykdžius 22a arba 22b straipsnyje nurodytas pareigas arba dėl to, kad jie šias pareigas vykdė. Atitinkama institucija užtikrina, kad tokie skundai būtų nagrinėjami konfidencialiai ir, kai tai būtina atsižvelgiant į aplinkybes, iki 90 straipsnyje numatytų terminų pabaigos.

Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba nustato vidaus taisykles dėl, inter alia:

13)

26a straipsnyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

14)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Įdarbinant siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų gabiausi, našiausi ir principingiausi pareigūnai, atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos Sąjungos valstybių narių piliečių. Pareigybės nerezervuojamos nė vienos valstybės narės piliečiams.

Pagal Sąjungos piliečių lygybės principą kiekvienai institucijai leidžiama imtis tinkamų priemonių pastebėjus ilgalaikį ir didelį pareigūnų iš skirtingų valstybių narių skaičiaus skirtumą, nepagrįstą objektyviais kriterijais. Tos tinkamos priemonės turi būti pagrįstos ir jas įgyvendinant taikomi tik nuopelnais grindžiami įdarbinimo kriterijai. Prieš imdamasi tokių tinkamų priemonių, atitinkamos institucijos paskyrimų tarnyba 110 straipsnyje nustatyta tvarka priima bendrąsias šios pastraipos įgyvendinimo nuostatas.

Praėjus trejų metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d., Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia antros dalies įgyvendinimo ataskaitą.

Norėdamos palengvinti įdarbinimą kuo platesniu geografiniu pagrindu, institucijos siekia remti daugiakalbį ir daugiakultūrį savo darbuotojų vaikų švietimą.“;

15)

29 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Prieš institucijoje užpildydama laisvą darbo vietą, paskyrimų tarnyba pirmiausia atsižvelgia į tai:

ar turėtų būti vykdoma konkurso procedūra tvarka remiantis kvalifikacijomis ar rengiant testus arba remiantis kvalifikacijomis ir rengiant testus. Konkurso procedūra apibrėžta III priede.

Tos tvarkos taip pat galima laikytis siekiant sudaryti rezervą įdarbinimo ateityje tikslais.

Nors ir toliau taikydama principą, pagal kurį didžioji pareigūnų dauguma įdarbinama viešųjų konkursų būdu, paskyrimų tarnyba gali, nukrypdama nuo d punkto ir tik išimtiniais atvejais, nuspręsti, ar rengti institucijos vidaus konkursą, kuriame galėtų dalyvauti ir sutartininkai, kaip apibrėžta Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a ir 3b straipsniuose. Tos pastarosios kategorijos darbuotojams taikomi su ta galimybe susiję apribojimai, kaip apibrėžta Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 7 dalyje, taip pat apribojimai, susiję su tam tikromis užduotimis, kurias jie galėjo atlikti būdami sutartininkais.“;

16)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Kiekvienam konkursui paskyrimų tarnyba skiria atrankos komisiją. Ši komisija parengia tinkamų kandidatų sąrašą.

Paskyrimų tarnyba nusprendžia, kurie iš šių kandidatų turi būti paskirti į laisvą pareigybę.

Šiems kandidatams prieinama tinkama informacija apie Europos Sąjungos institucijų ir agentūrų paskelbtas atitinkamas laisvas vietas.“;

17)

31 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarant poveikio 29 straipsnio 2 daliai, pareigūnai įdarbinami eiti tik į SC1–SC2, AST 1–AST 4 arba AD 5–AD 8 lygius.“;

18)

32 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos“;

19)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

1.   Prieš pareigūną priimant į nuolatinę tarnybą, jam nustatomas devynių mėnesių bandomasis laikotarpis. Sprendimas dėl pareigūno nuolatinio įdarbinimo priimamas remiantis 3 dalyje nurodyta ataskaita, taip pat atsižvelgiant į paskyrimų tarnybos turimą informaciją apie bandomuoju laikotarpiu dirbančio kandidato elgesį pagal II antraštinėje dalyje nurodytus kriterijus.

Kai per savo bandomąjį laikotarpį pareigūnas dėl ligos, motinystės atostogų, kaip nustatyta pagal 58 straipsnį, ar nelaimingo atsitikimo negali atlikti savo pareigų nenutrūkstamu bent vieno mėnesio laikotarpiu, paskyrimų tarnyba gali atitinkamam laikui pratęsti jo bandomąjį laikotarpį. Visas bandomasis laikotarpis jokiomis aplinkybėmis neviršija 15 mėnesių.

2.   Jei matoma, kad asmuo, paskirtas bandomajam laikotarpiui, dirba akivaizdžiai netinkamai, ataskaita apie jį gali būti parengta bet kuriuo metu iki bandomojo laikotarpio pabaigos.

Atitinkamas asmuo supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę raštu pateikti savo pastabas per aštuonias darbo dienas. Tiesioginis asmens, paskirto bandomajam laikotarpiui, viršininkas ataskaitą ir pastabas nedelsdamas perduoda paskyrimų tarnybai, kuri per tris savaites gauna jungtinio ataskaitų komiteto nuomonę apie tai, kokių veiksmų turėtų būti imtasi. Paskyrimų tarnyba gali nuspręsti atleisti asmenį, paskirtą bandomajam laikotarpiui, nesibaigus bandomajam laikotarpiui apie tai jį įspėjusi prieš mėnesį arba likusiam bandomajam laikotarpiui paskirti pareigūną į kitą skyrių.

3.   Vėliausiai likus mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos parengiama ataskaita apie asmens, paskirto bandomajam laikotarpiui, gebėjimą atlikti su jo pareigybe susijusias funkcijas, taip pat apie jo darbo našumą ir elgesį tarnyboje. Kandidatas supažindinamas su ta ataskaita ir jis turi teisę raštu pateikti savo pastabas per aštuonias darbo dienas.

Jei ataskaitoje rekomenduojama asmenį atleisti arba išimtinėmis aplinkybėmis pratęsti bandomąjį laikotarpį, kaip nustatyta 1 dalyje, tiesioginis asmens, paskirto bandomajam laikotarpiui, viršininkas ataskaitą ir pastabas nedelsdamas perduoda paskyrimų tarnybai, kuri trijų savaičių laikotarpiu konsultuojasi su jungtiniu ataskaitų komitetu dėl to, kokių veiksmų turėtų būti imtasi.

Asmuo, paskirtas bandomajam laikotarpiui, kurio darbas ar elgesys neatitiko jo pareigybei keliamų reikalavimų, atleidžiamas.

4.   Atleistas asmuo, paskirtas bandomajam laikotarpiui, gauna trijų mėnesių bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, jei tarnyboje išdirbo daugiau negu metus, dviejų mėnesių bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, jei tarnyboje išdirbo bent šešis mėnesius, ir vieno mėnesio bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, jei tarnyboje išdirbo mažiau negu šešis mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis gali tuoj pat tęsti darbą kitur.

5.   2, 3, ir 4 dalys netaikomos pareigūnams, kurie atsistatydina iki jų bandomojo laikotarpio pabaigos.“;

20)

35 straipsnis papildomas šiuo punktu:

21)

37 straipsnio b punkto antrojoje įtraukoje žodis „institucijų“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybų“;

22)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

42a straipsnis pakeičiamas taip:

„42a straipsnis

Pareigūnas turi teisę į kiekvieno vaiko priežiūros atostogas be bazinio darbo užmokesčio, kurių trukmė – iki šešių mėnesių ir kurių turi būti einama per pirmuosius dvylika metų po vaiko gimimo ar įvaikinimo. Pagal bendrąsias kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos patvirtintas įgyvendinimo nuostatas pripažintų vienišų tėvų arba išlaikomų vaikų, turinčių institucijos medicinos tarnybos pareigūno pripažintą negalią arba sergančių tokio pareigūno pripažinta sunkia liga, tėvų atostogų trukmė gali būti padvigubinta. Minimali kiekvieną kartą pasiimamų atostogų trukmė ne mažesnė negu vienas mėnuo.

Vaiko priežiūros atostogų metu pareigūnui toliau taikoma socialinio draudimo sistema: išsaugomos jo įgyjamos teisės į pensiją, išmoka vaikui išlaikyti ir mokymosi išmoka. Pareigūnas išsaugo savo pareigybę ir toliau turi teisę siekti aukštesnės pakopos ar paaukštinimo į aukštesnį lygį. Atostogos gali būti paprastos arba dalinės, kai dirbama pusę darbo dienos. Išėjus dalinių vaiko priežiūros atostogų, kai dirbama pusę darbo dienos, pirmojoje pastraipoje numatytas didžiausias laikotarpis padvigubinamas. Vaiko priežiūros atostogų metu pareigūnai turi teisę gauti 911,73 EUR per mėnesį arba 50 % šios sumos, jei atostogos dalinės, tačiau negali dirbti jokio kito apmokamo darbo. Visą įmoką į socialinio draudimo sistemą, numatytą 72 ir 73 straipsniuose, sumoka institucija ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į pareigūno bazinį darbo užmokestį. Tačiau dalinių atostogų atveju ši nuostata taikoma tik viso bazinio darbo užmokesčio ir proporcingai sumažinto bazinio darbo užmokesčio skirtumui. Pareigūno įmoka už faktiškai gaunamą bazinio darbo užmokesčio dalį skaičiuojama taikant tuos pačius koeficientus, kaip ir jam dirbant visą darbo laiką.

Pirmoje pastraipoje nurodytiems vienišiems tėvams ir išlaikomų vaikų, turinčių medicinos tarnybos pareigūno pripažintą negalią arba sergančių tokio pareigūno pripažinta sunkia liga, tėvams, taip pat per pirmuosius tris vaiko priežiūros atostogų mėnesius, kai tokių atostogų per motinystės atostogas išeina tėvas ar iš karto po motinystės atostogų bet kuris iš tėvų arba per įvaikinimo atostogas ar iš karto po jų, skiriama išmoka sudaro 1 215,63 EUR per mėnesį arba 50 % šios sumos, jei pareigūnas eina dalinių atostogų.

Vaiko priežiūros atostogos gali būti pratęstos dar šešiems mėnesiams mokant 50 % antroje pastraipoje nurodytos sumos dydžio išmoką. Pirmoje pastraipoje nurodytiems vienišiems tėvams vaiko priežiūros atostogos gali būti pratęsiamos dar dvylikai mėnesių mokant 50 % trečioje pastraipoje nurodytos sumos dydžio išmoką.

Šiame straipsnyje nurodytos sumos tikslinamos pagal atlyginimo dydį.“;

24)

III antraštinės dalies 2 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„7   skirsnis

Atostogos tarnybos labui

42c straipsnis

Iki oficialaus pensinio amžiaus likus daugiausiai penkeriems metams pareigūnas, išdirbęs mažiausiai dešimt metų, paskyrimo tarnybos sprendimu gali būti išleistas atostogų tarnybos labui atsižvelgiant į organizacinius poreikius, susijusius su naujų kompetencijų įgijimu institucijose.

Bendras pareigūnų, kurie išleidžiami atostogų tarnybos labui, skaičius per metus negali būti didesnis kaip 5 % visų institucijų darbuotojų, išėjusių į pensiją praėjusiais metais. Taip apskaičiuotas bendras skaičius priskiriamas kiekvienai institucijai pagal atitinkamą pareigūnų jose skaičių praėjusių metų gruodžio 31 d. Tokio priskyrimo rezultatas suapvalinamas iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus kiekvienoje institucijoje.

Tokios atostogos nėra drausminė priemonė.

Atostogų trukmė paprastai atitinka laikotarpį, kol pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis paskyrimo tarnyba gali nuspręsti atostogas nutraukti ir pareigūną grąžinti į tarnybą.

Kai atostogų tarnybos labui išleistas pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus, jis savaime išeina į pensiją.

Atostogas tarnybos labui reglamentuoja šios taisyklės:

Pareigūnas, kuris išleistas tokių atostogų, gauna pagal IV priedą apskaičiuotą išmoką.

Pareigūno prašymu nuo išmokos mokamos įmokos į pensijų sistemą, apskaičiuotos pagal tos išmokos dydį. Tokiu atveju skaičiuojant pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu, metus, kaip numatyta VIII priedo 2 straipsnyje, atsižvelgiama į tarnybos laikotarpį, kai pareigūnas buvo atostogose tarnybos labui.

Korekcinis koeficientas šiai išmokai netaikomas.“;

25)

43 straipsnis pakeičiamas taip:

„43 straipsnis

Kiekvieno pareigūno sugebėjimai, naudingumas ir elgesys tarnyboje aprašomi metinėje ataskaitoje, kaip pagal 110 straipsnį numatė kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba. Toje ataskaitoje nurodoma, ar pareigūno darbo rezultatai buvo patenkinami, ar ne. Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba nustato nuostatas, suteikiančias teisę pateikti apeliacinį skundą laikantis ataskaitos rengimo tvarkos, kuria turi būti pasinaudota prieš pateikiant skundą, kaip nurodyta 90 straipsnio 2 dalyje.

Pradedant AST 5 lygiu, ataskaitoje gali būti pateikiama nuomonė apie tai, ar, atsižvelgiant į pareigūno darbo rezultatus, jis galėtų vykdyti administracines pareigas.

Pareigūnas supažindinamas su ataskaita. Jis gali pateikti pastabų, kurios jam atrodo svarbios.“;

26)

44 straipsnis pakeičiamas taip:

„44 straipsnis

Pareigūnas, kuris dvejus metus dirbo vienoje savo lygio pakopoje, automatiškai perkeliamas į aukštesnę to lygio pakopą, išskyrus atvejus, kai jo darbo rezultatai buvo įvertinti nepatenkinamai paskutinėje metinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 43 straipsnyje. Pareigūnas perkeliamas į aukštesnę to lygio pakopą ne vėliau kaip po ketverių metų, nebent jam taikoma 51 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Jei pareigūnas paskiriamas padalinio vadovu, direktoriumi ar generaliniu direktoriumi tame pačiame lygyje, ir jeigu jis pagal 43 straipsnį patenkinamai atliko savo pareigas per pirmuosius devynis mėnesius nuo jo paskyrimo, jo pareigos tame lygyje laikomos paaukštintomis viena pakopa atgaline data nuo paskyrimo įsigaliojimo dienos. Dėl tokio paaukštinimo jo bazinis mėnesinis darbo užmokestis didinamas pirmosios ir antrosios pakopos kiekviename lygyje santykį atitinkančiu dydžiu. Jei šis padidėjimas yra mažesnis arba jeigu pareigūnas tuo metu jau užima paskutinę savo lygio pakopą, iki kito jo pareigų paaukštinimo bazinis darbo užmokestis jam didinamas tiek, kad būtų pridėtas pirmosios ir antrosios pakopos skirtumas.“;

27)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

45a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

29)

48 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodžiai „AST pareigų grupės“ pakeičiami žodžiais „AST ir AST/SC pareigų grupės“;

30)

50 straipsnio aštuntoje pastraipoje skaičius „55“ pakeičiamas skaičiumi „58“;

31)

51 straipsnis pakeičiamas taip:

„51 straipsnis

1.   Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba nustato tvarką, kuria laiku ir tinkamu būdu nustatomi, nagrinėjami ir sprendžiami neišmanymo atvejai.

Priimdama vidaus nuostatas, kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba laikosi šių reikalavimų:

2.   Pareigūnas turi teisę gauti visą savo asmens bylą ir pasidaryti visų su procedūra susijusių dokumentų kopijas. Nuo pasiūlymo gavimo dienos jam suteikiama ne mažiau kaip 15, bet ne daugiau kaip 30 dienų pasirengti gynybai. Jam gali padėti jo pasirinktas asmuo. Pareigūnas gali pateikti rašytinių pastabų. Jį išklauso Jungtinis patariamasis komitetas. Pareigūnas taip pat gali pasikviesti liudininkų.

3.   Atvejį nagrinėjant Jungtiniam patariamajam komitetui, institucijai atstovauja paskyrimų tarnybos tuo tikslu paskirtas pareigūnas. Tas pareigūnas turi tokias pačias teises, kaip ir atitinkamas pareigūnas.

4.   Atsižvelgdamas į 1 dalies b punkte minėtą pasiūlymą ir visus atitinkamo pareigūno ar liudininkų rašytinius ir žodinius pareiškimus, Jungtinis patariamasis komitetas balsų dauguma patvirtina pagrįstą išvadą, nurodydamas priemonę, kurią jis mano esant tinkama, atsižvelgiant į faktus, nustatytus jo prašymu. Per du mėnesius nuo tos dienos, kurią klausimas buvo jam perduotas nagrinėti, jis perduoda šią išvadą paskyrimų tarnybai ir atitinkamam pareigūnui. Pirmininkas nebalsuoja dėl Jungtinio patariamojo komiteto sprendimų, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami procedūriniai klausimai ir tada, kai balsai pasiskirsto po lygiai.

5.   Dėl neišmanymo atleistas pareigūnas 6 dalyje nustatytu laikotarpiu turi teisę gauti mėnesinę išeitinę pašalpą, lygią AST 1 lygio pirmos pakopos pareigūno baziniam darbo užmokesčiui. Tuo pačiu laikotarpiu pareigūnas taip pat turi teisę gauti 67 straipsnyje numatytas išmokas šeimai. Namų ūkio išmoka skaičiuojama pagal AST 1 lygio pareigūno bazinį mėnesinį darbo užmokestį, kaip numatyta VII priedo 1 straipsnyje.

Išmoka nemokama, jei pareigūnas atsistatydina pradėjus 1 ir 2 dalyje numatytos procedūros veiksmus, arba, jeigu jis turi teisę iš karto gauti visos pensijos išmoką. Jeigu pagal valstybinę bedarbio pašalpų mokėjimo sistemą jam priklauso bedarbio pašalpa, tos pašalpos suma atimama iš minėtos išmokos.

6.   Laikotarpis, kuriuo mokamos 5 dalyje nurodytos išmokos, yra:

7.   Pareigūnai, kurių pareigos buvo pažemintos dėl neišmanymo, po šešerių metų laikotarpio gali paprašyti iš jų asmens bylų pašalinti visas nuorodas apie tą priemonę.

8.   Pareigūnai turi teisę gauti kompensaciją už pagrįstas išlaidas, kurias jie patyrė savo iniciatyva procedūrinių veiksmų metu, įskaitant ir mokestį, sumokėtą institucijai nepriklausančiam patarėjui gynybos klausimais, kai šiame straipsnyje numatyta procedūra baigiama nepriėmus sprendimo dėl pareigūno atleidimo arba jo pareigų pažeminimo.“;

32)

52 straipsnis pakeičiamas taip:

„52 straipsnis

Nedarant poveikio 50 straipsniui, pareigūnas išleidžiamas į pensiją:

Tačiau pareigūnas gali savo paties prašymu ir jei, paskyrimų tarnybos nuomone, tai pateisinama tarnybos interesais, tęsti tarnybą iki 67 metų amžiaus arba išimties tvarka iki 70 metų. Tokiu atveju jis savaime išeina į pensiją paskutinę mėnesio, kurį jam sukanka tiek metų, dieną.

Jei paskyrimų tarnyba nusprendžia leisti tęsti pareigūnui tarnybą po 66 metų, tas leidimas suteikiamas ne ilgiau kaip vieniems metams. Jis gali būti atnaujintas pareigūno prašymu.“

33)

55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

34)

55a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Leidimas pareigūnui gali būti suteiktas tokiais atvejais:

Jeigu sutrumpinto darbo laiko prašoma norint dalyvauti tolesniuose mokymuose arba per paskutinius trejus metus iki pareigūnui sulaukiant pensinio amžiaus, bet ne anksčiau kaip sulaukus 58 metų, paskyrimų tarnyba gali neduoti leidimo arba atidėti jo įsigaliojimo datą tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir dėl svarbių tarnybinių priežasčių.

Jeigu tokia teise gauti leidimą pasinaudojama tam, kad būtų galima prižiūrėti rimtai sergantį sutuoktinį, aukštutinės ar žemutinės giminystės linijos giminaitį, brolius ar seseris, arba tam, kad būtų galima dalyvauti tolesniuose mokymuose, bendra tokių laikotarpių trukmė neviršija penkerių metų per visą pareigūno tarnybos laikotarpį.“;

35)

56 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Kaip numatyta VI priede, SC 1–SC 6 lygių ir AST 1–AST 4 lygių pareigūnai už išdirbtus viršvalandžius turi teisę gauti kompensuojamąsias atostogas arba atlygį, jei dėl tarnybos reikalavimų negali gauti kompensuojamųjų atostogų per du mėnesius, einančius po to mėnesio, kurį buvo dirbami viršvalandžiai.“;

36)

56a straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 111 ir 112 straipsnius nustato teisę gauti tokias išmokas turinčių pareigūnų kategorijas, išmokų skyrimo sąlygas ir jų dydžius.“;

37)

56b straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 111 ir 112 straipsnius nustato teisę gauti tokias išmokas turinčių pareigūnų kategorijas, išmokų skyrimo sąlygas ir jų dydžius.“;

38)

56c straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 111 ir 112 straipsnius nustato teisę gauti specialias išmokas turinčių pareigūnų kategorijas, išmokų skyrimo sąlygas ir jų dydžius.“;

39)

57 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

40)

58 straipsnis pakeičiamas taip:

„58 straipsnis

Be 57 straipsnyje numatytų atostogų, nėščiosios, pateikusios medicininę pažymą, turi teisę gauti 20 savaičių atostogų. Atostogos prasideda ne anksčiau kaip likus šešioms savaitėms iki numatytos gimdymo datos, nurodytos pažymoje, ir baigiasi ne anksčiau kaip praėjus 14 savaičių po gimdymo dienos. Jei gimsta daugiau kaip vienas vaikas arba jeigu gimdymas priešlaikinis ar gimsta neįgalus arba sunkia liga sergantis vaikas, atostogų trukmė yra 24 savaitės. Šioje nuostatoje priešlaikinis gimdymas yra gimdymas nepasibaigus 34 nėštumo savaitei.“;

41)

61 straipsnis pakeičiamas taip:

„61 straipsnis

Valstybinių švenčių sąrašai sudaromi Sąjungos institucijų paskyrimų tarnybų susitarimu pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu.“;

42)

63 straipsnis pakeičiamas taip:

„63 straipsnis

Pareigūno atlyginimas nurodomas eurais. Jis išmokamas šalies, kurioje pareigūnas vykdo savo pareigas, valiuta arba eurais.

Kita valiuta nei eurais mokamas atlyginimas apskaičiuojamas remiantis valiutų kursais, taikomais tų metų liepos 1 d. vykdant Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

Kiekvienais metais valiutos kursas tikslinamas atgaline data 65 straipsnyje numatyto atlyginimo tikslinimo metu.“;

43)

64 straipsnis pakeičiamas taip:

„64 straipsnis

Eurais nurodytam pareigūno atlyginimui, atėmus šiuose Tarnybos nuostatuose arba įgyvendinimo taisyklėse nustatytus privalomus atskaitymus, taikomas korekcinis koeficientas, kuris yra didesnis kaip 100 %, mažesnis kaip 100 % arba lygus 100 %, atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas įvairiose įdarbinimo vietose.

Korekciniai koeficientai nustatomi ar atšaukiami bei kasmet tikslinami remiantis XI priedo nuostatomis. Tikslinant koeficientus visos vertės laikomos pamatinėmis vertėmis. Komisija skelbia patikslintas vertes Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo patikslinimo dienos.

Belgijoje ir Liuksemburge korekcinis koeficientas netaikomas, nes tos įdarbinimo vietos yra daugumos institucijų pagrindinės darbo ir būstinės vietos ir todėl jos kaip orientacinės vietos yra ypatingos svarbos.“

44)

65 straipsnis pakeičiamas taip:

„65 straipsnis

1.   Kasmet Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimai atnaujinami atsižvelgiant į Sąjungos ekonomikos ir socialinę politiką. Ypatingai atsižvelgiama į bet kokį darbo užmokesčių padidėjimą valstybių narių viešojoje tarnyboje ir į priėmimo į darbą poreikius. Darbo užmokesčiai atnaujinami remiantis XI priedu. Atsižvelgiant į Komisijos ataskaitą, pagrįstą remiantis susitarimu su valstybių narių nacionalinėmis statistikos tarnybomis Europos Sąjungos statistikos tarnybos parengtais statistiniais duomenimis, atnaujinama iki kiekvienų metų pabaigos; statistiniai duomenys atspindi padėtį liepos 1 d. kiekvienoje valstybėje narėje. Toje ataskaitoje pateikiami duomenys, susiję su biudžeto poveikiu Sąjungos pareigūnų atlyginimams ir pensijoms. Ji pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

Sumos, nurodytos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 42a straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose, 66 ir 69 straipsniuose, VII priedo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje ir XIII priedo 8 straipsnio 2 dalyje, pagal XIII priedo 18 straipsnio 1 dalį atnaujintinos sumos, nurodytos VII priedo 4a straipsnyje, sumos, nurodytos 24 straipsnio 3 dalyje, 28a straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje, 28a straipsnio 7 dalyje, 93 straipsnyje, 94 straipsnyje, 96 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje ir 96 straipsnio 7 dalyje, 133, 134 ir 136 straipsniuose, sumos, nurodytos Tarybos reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76 (6) 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir sumoms taikomas koeficientas, nurodytas Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 (7) 4 straipsnyje, kasmet tikslinami remiantis XI priedu. Komisija skelbia atnaujintas sumas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje per dvi savaites nuo tokio atnaujinimo dienos informavimo tikslais.

2.   Jeigu iš esmės pasikeičia pragyvenimo išlaidos, 1 dalyje nurodytos sumos ir 64 straipsnyje nurodyti korekciniai koeficientai atnaujinami remiantis XI priedu. Komisija skelbia atnaujintas sumas ir korekcinius koeficientus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo atnaujinimo.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytos sumos ir 64 straipsnyje nurodyti korekciniai koeficientai suprantami kaip sumos ir koeficientai, kurių tikroji vertė tam tikru laiko momentu turi būti atnaujinta netaikant kito teisės akto.

4.   Nedarant poveikio XI priedo 3 straipsnio 5 ir 6 dalių taikymui 2013 ir 2014 m. nebus daromas joks 1 ir 2 dalyse nurodytas atnaujinimas.

45)

66 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

46)

66a straipsnis pakeičiamas taip:

„66a straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 3 straipsnio 1 dalies ir, nedarant poveikio 65 straipsnio 3 daliai, siekiant atsižvelgti į metodo taikymą pareigūnų atlyginimams ir pensijoms atnaujinti, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlyginimui, kurį Sąjunga moka faktiškai dirbančiam personalui, taikoma laikinoji priemonė – vadinamasis solidarumo mokestis.

2.   Solidarumo mokesčio tarifas, taikomas 3 dalyje nustatytai bazei, yra 6 proc. Tačiau AD 15 lygio 2 pakopos ir tolesnių lygių bei pakopų pareigūnams taikomas 7 proc. tarifas.

4.   Solidarumo mokestis išskaičiuojamas kiekvieną mėnesį išmokant atlyginimą; surinktos lėšos įtraukiamos į bendrą Europos Sąjungos biudžetą kaip pajamos.“;

47)

67 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Išmoka vaikui išlaikyti specialiu motyvuotu paskyrimų tarnybos sprendimu gali būti padvigubinta remiantis medicinos įstaigų išduotais dokumentais, įrodančiais, kad vaikas turi negalią arba serga ilgalaike liga, dėl kurių pareigūnas patiria daug išlaidų.“;

48)

72 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

49)

73 straipsnio 1 dalyje žodis „institucijų“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybų“;

50)

76a straipsnio antrajame sakinyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

51)

77 straipsnis pakeičiamas taip:

„77 straipsnis

Pareigūnas, turintis ne mažesnį kaip 10 metų tarnybos stažą, turi teisę gauti ištarnauto laiko pensiją. Tačiau jei pareigūnui sukako daugiau metų nei pensinis amžius, jei nebuvo galima jo grąžinti į tarnybą jam esant rezerve arba atsistatydinant tarnybos labui, jis turi teisę gauti tokią pensiją nepriklausomai nuo stažo.

Didžiausia senatvės pensija siekia 70 % paskutinės kategorijos, kuriai pareigūnas buvo priskirtas bent vienerius metus, paskutinės bazinės algos. 1,80 % to paskutinio bazinio darbo užmokesčio pareigūnui mokama už kiekvienus tarnybos metus, skaičiuojamus VIII straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Tačiau pareigūnai, dirbę Europos Sąjungos sutartyje ar Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytas pareigas einančių asmenų, vienos iš Sąjungos institucijų ar organų išrinkto pirmininko arba vienos iš Europos Parlamento frakcijų išrinkto pirmininko padėjėjais, už einant tas pareigas išdirbtus pensinio stažo metus turi teisę į pensiją, apskaičiuojamą pagal paskutinį tuo metu gautą bazinį darbo užmokestį, jei gautas bazinis darbo užmokestis yra didesnis už darbo užmokestį, pagal kurį apskaičiuojama pensija pagal šio straipsnio antrą pastraipą.

Ištarnauto laiko pensija neturi būti mažesnė kaip 4 % minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienus tarnybos metus.

Pensinis amžius yra 66 metai.

Pensinis amžius įvertinamas kiekvienais metais pradedant 2014 m. sausio 1 d. remiantis Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikta ataskaita. Ataskaitoje visų pirma nagrinėjama, kaip kito valstybių narių darbuotojų pensinis amžius ir Europos institucijų pareigūnų tikėtina gyvenimo trukmė.

Prireikus Komisija, atkreipdama ypatingą dėmesį į pokyčius valstybėse narėse, pateikia pasiūlymą, kuriuo atsižvelgiant į tą ataskaitą keičiamas pensinis amžius“;

52)

78 straipsnis pakeičiamas taip:

„78 straipsnis

Jei dėl visiško nuolatinio invalidumo pareigūnas negali atlikti savo pareigų grupę ir postą atitinkančių pareigų, jis turi teisę gauti invalidumo pašalpą VIII priedo 1–16 straipsniuose numatyta tvarka.

Pagal analogiją 52 straipsnis taikomas invalidumo pašalpos gavėjams. Jeigu invalidumo pašalpos gavėjas išeina į pensiją nesulaukęs 66 metų amžiaus ir nesukaupęs teisių į didžiausią galimą pensiją, taikomos bendrosios taisyklės dėl ištarnauto laiko pensijų. Ištarnauto laiko pensijos dydis apskaičiuojamas pagal darbo užmokestį, nustatytą pareigūno lygiui ir pakopai, kuriuose jis dirbo tuo metu, kai tapo invalidu.

Invalidumo pašalpa lygi 70 % pareigūno paskutinio bazinio darbo užmokesčio. Tačiau ji negali būti mažesnė, negu minimalus gyvenimo lygis.

Invalidumo pašalpa kaupiama į pensijų sistemą mokant įmokas, apskaičiuojamas pagal tos pašalpos dydį.

Jeigu invalidumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo pareigūnui atliekant savo pareigas ar dėl nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareigūno pareigomis, dėl profesinės ligos, dėl veiksmų visuomenės labui ar rizikuojant gyvybe gelbstint kitą žmogų, invalidumo pašalpa negali būti mažesnė negu 120 % minimalaus gyvenimo lygio. Be to, tokiais atvejais visa įmokų pagal pensijų sistemą suma mokama iš institucijos ar 1b straipsnyje minėtos įstaigos biudžeto.“;

53)

80 straipsnio šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje pastraipose numatytos teisės taikomos mirus buvusiam pareigūnui, turėjusiam teisę gauti išmokas pagal Tarnybos nuostatų 50 straipsnį, Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (8) 5 straipsnį, Tarybos reglamento (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 2530/72 (9) 3 straipsnį arba Tarybos reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 1543/73 (10) 3 straipsnį, ir mirus buvusiam pareigūnui, atleistam iš tarnybos prieš jam sukankant pensiniam amžiui ir prašiusiam atidėti jo senatvės pensijos mokėjimą iki pirmosios kalendorinio mėnesio, sekančio po to mėnesio, kurį jam sukanka pensinis amžius, dienos.

54)

81a straipsnio 1 dalis iš dalies keičiamas taip:

55)

82 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

„2.   Jeigu pagal 65 straipsnio 1 dalį atnaujinami atlyginimai, taip pat atnaujinamos ir pensijos.“;

56)

83 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa išbraukiama;

57)

83a straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Agentūros, negaunančios subsidijų iš bendro Europos Sąjungos biudžeto, moka į tą biudžetą visą įmokų sumą, reikalingą sistemai finansuoti. Nuo 2016 m. sausio 1 d. agentūros, kurios iš to biudžeto finansuojamos iš dalies, moka darbdavių įmokų dalį, atitinkančią savo pajamų be subsidijos iš bendro Europos Sąjungos biudžeto ir visų savo pajamų santykį.

3.   Pensijų sistemos pusiausvyra užtikrinama pensiniu amžiumi ir įmokų į šią sistemą tarifu. Pagal XII priedą atliekant penkerių metų laikotarpio aktuarinį įvertinimą ir siekiant užtikrinti pensijų sistemos pusiausvyrą, atnaujinamas įmokos į pensijų sistemą tarifas.

4.   Kiekvienais metais pagal XII priedo 1 straipsnio 2 dalį Komisija pateikia 3 dalyje nurodytą atnaujintą aktuarinio vertinimo variantą. Nustačius, kad einamuoju momentu taikomas įmokų tarifas ir tarifas, kurio reikia aktuarinei pusiausvyrai palaikyti, skiriasi bent 0,25 punkto, Komisija tarifą atnaujina XII priede nustatyta tvarka.

5.   Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais atnaujinamas 83 straipsnio 2 dalyje nurodytas orientacinis skaičius. Komisija skelbia atnaujintą įnašo tarifą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo atnaujinimo dienos.“;

58)

VIII antraštinė dalis išbraukiama;

59)

110 straipsnis pakeičiamas taip:

„110 straipsnis

1.   Bendrąsias šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo nuostatas priima kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba, pasitarusi su personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu.

2.   Komisijos priimtos šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklės, įskaitant 1 dalyje nurodytas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, pagal analogiją taikomos agentūroms. Tuo tikslu Komisija po priėmimo nedelsdama praneša agentūroms apie tokias įgyvendinimo taisykles.

Įgyvendinimo taisyklės agentūrose įsigalioja praėjus devyniems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo Komisijoje arba devyniems mėnesiams nuo dienos, kurią Komisija agentūras informavo apie atitinkamos įgyvendinimo taisyklės priėmimą, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė. Nepaisant to, kas išdėstyta, agentūra gali taip pat nuspręsti, kad tokios įgyvendinimo taisyklės įsigalios anksčiau.

Išimties tvarka prieš pasibaigiant šios dalies antroje pastraipoje nurodytam devynių mėnesių laikotarpiui ir pasitarusi su personalo komitetu agentūra gali teikti Komisijai pritarti įgyvendinimo taisykles, kurios skiriasi nuo Komisijos priimtų taisyklių. Tokiomis pat sąlygomis agentūra gali prašyti Komisijos pritarti kai kurių iš tų įgyvendinimo taisyklių netaikymui. Pastaruoju atveju Komisija, užuot priėmusi arba atmetusi prašymą, gali agentūros prašyti pateikti jai pritarti įgyvendinimo taisykles, kurios skiriasi nuo Komisijos priimtų taisyklių.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytas devynių mėnesių laikotarpis sustabdomas nuo dienos, kurią agentūra paprašo Komisijos pritarimo, iki dienos, kurią Komisija pareiškia savo poziciją.

Agentūra taip pat gali, pasitarusi su personalo komitetu, teikti Komisijai pritarti įgyvendinimo taisykles, kurios susijusios su kitokiais klausimais nei Komisijos priimtos taisyklės.

Priimant įgyvendinimo taisykles agentūroms atstovauja valdyba arba lygiavertis organas, nurodytas Sąjungos teisės akte, kuriuo jos steigiamos.

3.   Priimant taisykles institucijų sutarimu, agentūros nelaikomos institucijomis. Tačiau prieš priimdama tas taisykles Komisija tariasi su agentūromis.

4.   Apie šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisykles, įskaitant 1 dalyje nurodytas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, ir institucijų paskyrimų tarnybų sutarimu priimtas taisykles informuojami darbuotojai.

5.   Institucijų ir agentūrų administraciniai padaliniai reguliariai tariasi vienas su kitu dėl šių Tarnybos nuostatų taikymo. Tuose pasitarimuose agentūroms atstovaujama bendrai pagal taisykles, kurios turi būti nustatytos jų tarpusavio susitarimu.

6.   Remdamasis 2 dalyje, įskaitant visus jos pakeitimus, nustatyta tvarka Europos Sąjungos Teisingumo Teismas administruoja kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos priimtų taisyklių registrą, siekdamas įgyvendinti šiuos Tarnybos nuostatus ir tas agentūrų priimtas taisykles tiek, kiek jomis nukrypstama nuo Komisijos priimtų taisyklių. Institucijos ir agentūros turi tiesioginę prieigą prie to registro ir visas teises iš dalies keisti savo taisykles. Valstybės narės turi tiesioginę prieigą prie to registro. Be to, kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos priimtų šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių.“;

60)

papildoma šiais straipsniais:

„111 straipsnis

Komisijai pagal 112 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų darbo sąlygų aspektų ir tam tikrų atlyginimų taisyklių ir socialinio draudimo sistemos įgyvendinimo aspektų.

112 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Tarnybos nuostatų 56a, 56b ir 56c straipsniuose, VII priedo 13 straipsnio 3 dalyje ir XI priedo 9 straipsnyje bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalyje ir 96 straipsnio 11 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti Tarnybos nuostatų 56a, 56b ir 56c straipsniuose, VII priedo 13 straipsnio 3 dalyje ir XI priedo 9 straipsnyje bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalyje ir 96 straipsnio 11 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal Tarnybos nuostatų 56a, 56b ir 56c straipsnius, VII priedo 13 straipsnio 3 dalį arba XI priedo 9 straipsnį arba Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalį ir 96 straipsnio 11 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie šį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento ar Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

113 straipsnis

Ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas šių Tarnybos nuostatų veikimas.“;

61)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

62)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

63)

IV priedo vienintelis straipsnis iš dalies keičiamas taip:

64)

IVa priedas iš dalies keičiamas taip:

65)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

66)

VI priedas iš dalies keičiamas taip:

67)

VII priedas iš dalies keičiamas taip:

68)

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

69)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

70)

X priedas iš dalies keičiamas taip:

71)

XI priedas pakeičiamas taip:

72)

XII priedas iš dalies keičiamas taip:

73)

XIII priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio antroji įtrauka išbraukiama.

2)

2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

3)

3 straipsnis išbraukiamas;

4)

3b straipsnio b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

5)

8 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „2 straipsnio a punktas“ pakeičiami žodžiais „2 straipsnio a arba f punktas“;

6)

10 straipsnio 4 dalis išbraukiama;

7)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

1.   Laikinasis darbuotojas dirba devynių mėnesių bandomąjį laikotarpį.

Jeigu per bandomąjį laikotarpį laikinasis darbuotojas bent vieno mėnesio nepertraukiamo laikotarpio negali eiti pareigų dėl ligos, motinystės atostogų, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 58 straipsnyje, ar nelaimingo atsitikimo, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija gali jo bandomąjį laikotarpį pratęsti atitinkamą laiką. Visas bandomasis laikotarpis jokiomis aplinkybėmis negali viršyti 15 mėnesių.

2.   Ataskaita apie laikinąjį darbuotoją parengiama bet kuriuo metu iki bandomojo laikotarpio pabaigos, jeigu matyti, kad jo darbas akivaizdžiai netinkamas.

Atitinkamas asmuo supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonių darbo dienų laikotarpį raštu pateikti savo pastabas. Ataskaitą ir pastabas tiesioginis laikinojo darbuotojo viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai. Remdamasi ataskaita, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje minėta institucija gali nuspręsti atleisti laikinąjį darbuotoją bandomajam laikotarpiui nepasibaigus, įspėjusi jį prieš vieną mėnesį, arba likusiam bandomojo laikotarpio laikui paskirti laikinąjį darbuotoją į kitą skyrių.

3.   Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos, parengiama ataskaita apie laikinojo darbuotojo sugebėjimus atlikti jo etatui priskirtas pareigas ir apie jo darbo našumą bei jo elgesį tarnyboje. Laikinasis darbuotojas supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonias darbo dienas raštu pateikti savo pastabas.

Jei ataskaitoje rekomenduojama asmenį atleisti arba, išimtiniais atvejais, pratęsti bandomąjį laikotarpį pagal 1 dalį, ataskaitą ir pastabas tiesioginis laikinojo darbuotojo viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai.

Laikinasis darbuotojas, kurio darbas arba elgesys neatitiko jo pareigybei keliamų reikalavimų, yra atleidžiamas.

Galutinis sprendimas priimamas remiantis šioje dalyje nurodyta ataskaita ir 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos turima informacija apie laikinojo darbuotojo elgesį pagal Tarnybos nuostatų II antraštinę dalį.

4.   Atleistas laikinasis darbuotojas turi teisę į vieno trečdalio jo bazinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už kiekvieną ištarnautą bandomojo laikotarpio mėnesį.“;

10)

15 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Pagal 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytos institucijos priimtus kriterijus tam tikram lygiui priskirtas laikinasis darbuotojas išlaiko atitinkamoje tarnybos pakopoje įgytą stažą, jei laikinuoju to paties lygio darbuotoju įdarbinamas iš karto po ankstesnio laikinosios tarnybos laikotarpio.“;

11)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Pagal analogiją taikomi Tarnybos nuostatų 42a, 42b ir 55–61 straipsniai dėl atostogų, darbo valandų, viršvalandžių, darbo pamainomis, budėjimo darbo vietoje ar namuose ir valstybinių švenčių. Specialios atostogos, vaiko priežiūros atostogos ir atostogos dėl šeiminių priežasčių negali tęstis ilgiau už darbo sutarties terminą. Be to, Tarnybos nuostatų 41, 42, 45 ir 46 straipsniai pagal analogiją taikomi Tarnybos nuostatų XIII priedo 29 straipsnyje minimiems laikinai priimtiems tarnautojams, nepriklausomai nuo jų darbo pradžios datos.

Tačiau Tarnybos nuostatų 59 straipsnyje numatytos mokamos atostogos dėl ligos negali būti ilgesnės kaip trys mėnesiai arba ilgesnės už laikinai priimto tarnautojo dirbtą laiką, kai jis ilgesnis nei trys mėnesiai. Atostogos neturi būti ilgesnės už darbo sutarties galiojimo terminą.

Tiems terminams pasibaigus, tarnautojui, kurio sutartis nenutraukiama, nepaisant jo nedarbingumo, suteikiamos nemokamos atostogos.

Tačiau, jei tarnautojas suserga profesine liga arba patiria nelaimingą atsitikimą eidamas savo pareigas, jis visą nedarbingumo laiką gauna visą atlyginimą, kol jam pagal 33 straipsnio nuostatas paskiriama invalidumo pensija.“;

12)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Išskirtinėmis aplinkybėmis laikinai priimto tarnautojo prašymu dėl neatidėliotinų asmeninių priežasčių jam gali būti suteiktos nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių laikotarpiu toliau taikomas Tarnybos nuostatų 12b straipsnis.

Leidimas pagal 12b straipsnį laikinai priimtam tarnautojui nesuteikiamas dalyvavimo profesinėje veikloje tikslu – nesvarbu, ar ji pelninga, ar ne – kuri apima su jo institucija susijusią lobistinę veiklą ar protegavimą ir dėl kurios galėtų būti pažeisti teisėti institucijos interesai ar galėtų atsirasti tokio pažeidimo galimybė.

6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija nustato tokių atostogų trukmę, kuri negali būti ilgesnė kaip ketvirtadalis tarnautojo dirbto laiko arba

Į atostogų, suteiktų remiantis pirma pastraipa, laikotarpį neatsižvelgiama taikant Tarnybos nuostatų 44 straipsnio pirmąją pastraipą.

Laikinai priimtam tarnautojui esant nemokamose atostogose, jo narystė 28 straipsnyje nurodytoje socialinio draudimo sistemoje sustabdoma.

Tačiau praėjus ne daugiau kaip vienam mėnesiui nuo to mėnesio, kurį prasideda nemokamos atostogos, laikinai priimtas tarnautojas, kuris nedirba mokamo darbo, gali pateikti prašymą būti toliau draudžiamas nuo 28 straipsnyje nurodytos rizikos, jeigu sumoka pusę tame straipsnyje nurodytų įmokų už savo atostogų trukmę. Įmoka apskaičiuojama pagal jo paskutinį bazinį darbo užmokestį.

Be to, laikinai priimtas tarnautojas, kuriam taikomas 2 straipsnio c arba d punktas ir kuris įrodo negalįs įgyti teisės gauti pensiją pagal kitą pensijų sistemą, gali prašyti, kad jam ir toliau nemokamų atostogų laikotarpiu būtų leista nenutraukti pensinio stažo, su sąlyga, kad jis moka trijų 41 straipsnyje nustatytų normų dydžio įmoką; įmokos apskaičiuojamos pagal jo lygio ir pakopos bazinį darbo užmokestį.

Moterys, kurių motinystės atostogos prasideda iki su jomis pasirašytos sutarties galiojimo pabaigos, turi teisę į motinystės atostogas ir motinystės išmokas.“;