23.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (2) nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (toliau – PET). Reglamentu (EB) Nr. 1645/2005 (3) Taryba iš dalies pakeitė iš Indijos importuojamam PET galiojančių kompensacinių priemonių dydį. Daliniai pakeitimai buvo padaryti po pagreitintos peržiūros, inicijuotos pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį. Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (4) galutinį kompensacinį muitą nustatė dar penkeriems metams. Pasibaigus dalinėms tarpinėms peržiūroms kompensacinės priemonės vėliau buvo iš dalies pakeistos Reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (5) ir Reglamentu (ES) Nr. 906/2011 (6). Vėlesnė dalinė tarpinė peržiūra buvo baigta Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 559/2012 (7), nekeičiant galiojančių priemonių. Komisija Sprendimu 2000/745/EB (8) priėmė trijų eksportuojančių Indijos gamintojų įsipareigojimus, kuriuose nustatyta minimali importo kaina.

(2)

Šios kompensacinės priemonės – specialus muitas. Muito norma konkrečiai nurodytiems Indijos gamintojams buvo 0–106,5 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR/t muito norma.

(3)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (9) nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės PET. Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 (10) galutinį antidempingo muitą nustatė dar penkeriems metams.

(4)

Paskelbusi pranešimą apie artėjantį galutinių kompensacinių priemonių galiojimo terminą (11), 2011 m. lapkričio 25 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūra). Prašymą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina beveik 95 proc. tam tikro polietileno tereftalato Sąjungoje, vardu pateikė Europos polietileno tereftalato gamintojų komitetas (toliau – pareiškėjas).

(5)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęsis arba pasikartos.

(6)

Komisija, prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį Indijos vyriausybei pranešė gavusi tinkamai pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir pakvietė Indijos vyriausybę dalyvauti konsultacijose, siekiant išsiaiškinti su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusią padėtį ir priimti abiem šalims priimtiną sprendimą. Tačiau Komisija iš Indijos vyriausybės negavo atsakymo dėl pasiūlymo dalyvauti konsultacijose.

(7)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2012 m. vasario 24 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (12) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

Be to, 2012 m. vasario 24 d. Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį pradėjo importuojamam Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando kilmės PET taikomų galiojančių antidempingo priemonių peržiūrą (13).

(9)

Atliekant subsidijavimo tęsimo arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojantiems nagrinėjamosios šalies gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir nagrinėjamosios šalies atstovams.

(11)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti iki pranešime apie inicijavimą nustatyto termino. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(12)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių Indijos gamintojų, Sąjungos gamintojų ir importuotojų skaičių, laikyta tikslinga remiantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu nagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(13)

Apie save pranešė septyni eksportuojantys gamintojai, kurie nurodė norintys bendradarbiauti peržiūros tyrime. Tuo remiantis, atsižvelgiant į eksporto į Sąjungą apimtį, atrinkti trys eksportuojantys gamintojai. Pastabų dėl atrinktų bendrovių nepateikė nei patys atrinkti gamintojai, nei neatrinkti gamintojai, nei susijusios Indijos valdžios institucijos.

(14)

Trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nusiųsti klausimynai, į kuriuos jie visi atsakė. Tačiau iš vieno atrinkto Indijos gamintojo klausimyno atsakymų paaiškėjo, kad jis per PTL eksportavo tik labai nežymų nagrinėjamojo produkto kiekį, todėl šiai bendrovei nereikėjo skaičiuoti subsidijų normos. Galiausiai tikrinamieji vizitai surengti dviejų likusių eksportuojančių gamintojų, kurių bendra produkcija sudarė 99 proc. visos importo iš Indijos į Sąjungą per PTL apimties, patalpose.

(15)

Po esminių faktų ir aplinkybių atskleidimo (toliau – atskleidimas) vienas bendradarbiaujantis Indijos gamintojas paprašė apskaičiuoti subsidijos skirtumą. Dėl to dar kartą patvirtinama, kad šios bendrovės eksportuotas kiekis buvo nežymus, todėl jis neturėjo jokio poveikio per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatant subsidijavimo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Remiantis didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį, iš trylikos iki tyrimo inicijavimo žinomų Sąjungos gamintojų atrinktos keturios bendrovės. Atrinktoms bendrovėms teko daugiau nei 50 proc. bendros apskaičiuotos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties per PTL. Suinteresuotųjų šalių paprašyta susipažinti su dokumentu ir per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos pateikti pastabų dėl šio pasirinkimo tinkamumo. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(17)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų. Jos teigė, kad: i) Komisija neturėjo vykdyti atrankos, ypač dėl to, kad per ankstesnį tyrimą atranka nevykdyta; ii) naudotam atrankos metodui prieštarauta remiantis tuo, kad pagal tą metodą „sumaišomi trys skirtingi etapai“, tiksliau, padėties analizė, Sąjungos pramonės apibrėžtis ir atranka; iii) bendrovės buvo preliminariai atrinktos remiantis neteisinga ir neišsamia informacija; iv) preliminariai atrinktos bendrovės nėra tipiškos, nes atrinkti subjektai, o ne grupės; be to, tvirtinta, kad atrinkus bendroves, kurių viena mažino kapitalinius įdėjimus, o kita vykdė susijusį pardavimą, sumažėjo atrinktų bendrovių tipiškumas.

(18)

Toliau pateikti atsakymai į šalių pateiktus argumentus.

(19)

Po atskleidimo šalys pakartojo minėtus argumentus, į kuriuos jau buvo atsakyta.

(20)

Pranešime apie inicijavimą numatyta nesusijusių importuotojų atranka. Šiame tyrime nebendradarbiavo nė vienas iš dvidešimt keturių nesusijusių importuotojų, su kuriais susisiekta.

(21)

Inicijuojant peržiūrą susisiekta su visais penkiais žinomais žaliavos tiekėjais, jiems pateiktas susijęs klausimynas. Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du tiekėjai.

(22)

Inicijuojant peržiūrą susisiekta su visais žinomais naudotojais ir naudotojų asociacijomis. Klausimyno atsakymus pateikė septyniolika naudotojų. Apie save pranešė ir pastabų pateikė 16 valstybių narių dvidešimt naudotojų asociacijų.

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina subsidijavimo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti Indijos vyriausybės patalpose Delyje ir toliau išvardytų suinteresuotųjų šalių patalpose.

(24)

Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra tas pats, kuris buvo nagrinėtas pirminiame tyrime, t. y. Indijos kilmės PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628-5 yra 78 ml/g ar didesnis. Jo KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20.

(25)

Kaip ir per pirminį bei peržiūros tyrimus buvo nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas, t. y. nagrinėjamojoje šalyje gaminamas bei vidaus rinkoje parduodamas PET ir Sąjungos gamintojų gaminamas bei parduodamas PET, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punktą jie laikomi panašiais produktais.

(26)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą ir Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija buvo tiriamos šios schemos, kurios yra tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

(27)

a ir c–h punktuose nurodytos schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo PTL susijęs Užsienio prekybos politikos dokumentas – 2009–2014 m. Užsienio prekybos politika (2009–2014 UPP). Be to, 2009–2014 UPP reglamentuojančias procedūras Indijos vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(28)

b punkte nurodyta schema yra pagrįsta 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, centrinio akcizų muito ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai; PTL taikytinos normos – 2011–2012 m. sąlyginio apmokestinimo muitu visos pramonės normos (VPN), paskelbtos 2011 m. rugsėjo 22 d. pranešimu Nr. 68 / 2011- Customs (N.T.). 2009–2014 UPP 4 skyriuje Sąlyginio apmokestinimo muitu schema taip pat vadinama atsisakymo išieškoti muitus schema.

(29)

i punkte nurodyta schema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(30)

j punkte nurodyta schema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(31)

k punkte nurodytą schemą administruoja Vakarų Bengalijos vyriausybė; ji sukurta 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešimu Nr. 580-CI/H, kuris vėliau buvo pakeistas 2004 m. kovo 24 d. pranešimu Nr. 134-CI/O/Incentive/17/03/I.

(32)

l punkte nurodytą schemą, grindžiamą Gudžarato pramonės lengvatų politika, administruoja Gudžarato vyriausybė.

(33)

m punkte nurodytą schemą, grindžiamą Gudžarato pramonės lengvatų politika, administruoja Gudžarato vyriausybė.

(34)

n punkte nurodyta schema yra pagrįsta 1958 m. Bombėjaus elektros mokesčio įstatymu.

(35)

o punkte nurodytą schemą administruoja Maharaštros valstija, ji yra pagrįsta Maharaštros vyriausybės pramonės, energijos ir darbo departamento nutarimais.

(36)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL atrinkti eksportuojantys gamintojai nagrinėjamojo produkto atžvilgiu pasinaudojo toliau nurodytomis schemomis:

(37)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas 2009–2014 UPP 4.3 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(38)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(39)

Eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN), atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne. Nagrinėjamojo produkto MSLS norma per dabartinio tyrimo PTL buvo 8 proc., taikant 58 INR/kg viršutinę vertės ribą.

(40)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tai eksporto operacijai. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito suteikimo. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuri taikoma eksporto deklaracijos sudarymo metu.

(41)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnes importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones ir prekes, kurioms taikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(42)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškų teikimo terminas yra trys mėnesiai po eksportavimo, bet, kaip aiškiai numatyta PV I 2009–2014 m. 9.3 dalyje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 proc. lengvatos sumos).

(43)

Nustatyta, kad abi atrinktos bendrovės per pirmuosius tris PTL ketvirčius šia schema naudojosi.

(44)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. MSLS kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(45)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(46)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(47)

2011 m. liepos 17 d. Valstybės pranešimu Nr. 54 (RE-2010)/2009–2014 MSLS paskutinį kartą pratęsta trims mėnesiams ir jos galiojimas pratęstas iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Kadangi apie papildomą pratęsimą paskelbta nebuvo, MSLS buvo faktiškai panaikinta nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. Todėl reikėjo patikrinti, ar atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį galima nustatyti priemones.

(48)

Indijos vyriausybė Komisijai paaiškino, kad panaikinus MSLS bendrovės galėjo rinktis kitas atleidimo nuo muito / atsisakymo išieškoti muitus schemas, apibrėžtas 2009–2014 UPP 4 skyriuje, t. y. Išankstinių leidimų schemą (ILS) arba Sąlyginio apmokestinimo muitu schemą (SAMS).

(49)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad abi atrinktos bendrovės SAMS pradėjo naudotis netrukus, kai tik buvo panaikinta MSLS. Reikia pabrėžti, kad SAMS pradėta taikyti 1995 m., ji taikyta kartu su MSLS per pirmuosius tris PTL ketvirčius ir ne vienerius metus iki PTL. Tačiau eksportutojai negalėjo naudoti SAMS kartu su MSLS tam pačiam eksportui. Per pirmus tris PTL ketvirčius SAMS norma buvo 2,2 proc., taikant 1,5 INR/kg viršutinę ribą, dėl to pagal SAMS teikiama lengvata buvo mažesnė ir schema buvo mažiau patraukli nei MSLS. Reikia pažymėti, kad Indijos vyriausybė ėmėsi priemonių sklandžiam MSLS pakeitimui į SAMS organizuoti, kaip įrodo 2011 m. rugsėjo 22 d. aplinkraštis Nr. – 42 /2011-Customs. Šiame aplinkraštyje aiškinama, kad „sąlyginio apmokestinimo muitu schemai šiais metais priskiriamos prekės, kurioms taikyta MSLS“. Tame pačiame aplinkraštyje teigiama, kad pagal MSLS veikiantiems sektoriams „nuspręsta suorganizuoti sklandų nuostatų šiems sektoriams pakeitimą jas įtraukiant į Sąlyginio apmokestinimo muitu schemą. Pagal pereinamojo laikotarpio susitarimą šioms prekėms bus šiek tiek sumažinta MSLS norma, t. y. 1–3 proc. daugumai prekių“. Kitaip tariant aplinkraštyje nurodyta, kad sąlyginio apmokestinimo muitu normos, kurios įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., nustatytos taip, kad pagal jas būtų teikiamos tokios pačios lengvatos, kaip pagal panaikintą MSLS.

(50)

Nuo 2011 m. spalio 1 d. SAMS norma, taikoma nagrinėjamajam produktui, buvo padidinta nuo 2,2 iki 5,5 proc. FOB vertės, o susijusi viršutinė riba buvo padidinta nuo 1,5 iki 5,5 INR/kg. Nustatyta, kad pagal šią naują normą buvo teikiamas toks pat subsidijavimo lygis kaip pagal MSLS iki 2011 m. rugsėjo 30 d., kai norma buvo 8 proc., o viršutinė riba 58 INR/kg. Dėl PET kainų, kurios vyravo per PTL, apskritai buvo taikoma MSLS vištinė riba, o teorinis lengvatos dydis buvo 4,64 INR/kg arba 5,8 proc. SAMS atveju viršutinė riba nebuvo taikoma, tad teorinė lengvata buvo 5,5 proc.

(51)

Atlikus tyrimą pasitvirtino pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pateiktas teorinis vertinimas. Vidutiniai metiniai atrinktų bendrovių subsidijų skirtumai pagal MSLS buvo 5,5 proc., o pagal SAMS – 6 proc.

(52)

Iš abiejų schemų palyginimo taip pat matyti, kad daug įgyvendinimo savybių yra tokios pačios.

(53)

47–51 konstatuojamosiose dalyse įrodyta, kad net panaikinus MSLS lengvatos toliau buvo teikiamos nepertraukiamai, jos praktiškai buvo tokio paties dydžio, todėl perėjimas prie sąlyginio apmokestinimo muitu schemos buvo nejuntamas. Dėl to daroma išvada, kad subsidijos nebuvo panaikintos, kaip apibrėžta 15 straipsnio 1 dalyje, ir MSLS yra kompensuotina subsidija.

(54)

Po esminių faktų ir aplinkybių atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad MSLS panaikinta, dėl to neturėtų būti kompensuotina. Dėl to pažymima, kad, kaip paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje, MSLS nustojo galioti 2012 m. rugsėjo 30 d. Tačiau subsidijavimas tęsėsi ir eksportuotojai galėjo kreiptis, pvz., dėl SAMS ar ILS taikymo ir gauti lengvatas, kaip alternatyva MSLS. Taigi, argumentas buvo atmestas.

(55)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumoms.

(56)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(57)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, atrinktoms bendrovėms pagal šią schemą nustatytos atitinkamai 3,78 ir 4,42 proc. subsidijų normos.

(58)

Išsamus SAMS aprašymas pateiktas 1995 m. Muitų ir centrinio akcizo sąlyginio apmokestinimo muitu taisyklėse su pakeitimais, padarytais vėliau paskelbtais pranešimais.

(59)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(60)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl sąlyginio apmokestinimo muitu sumos, kuri skaičiuojama procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės. Sąlyginio apmokestinimo muitu normas Indijos vyriausybė nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatytos remiantis produkto gamybai kaip žaliavos naudojamų medžiagų vidutiniu kiekiu ar verte ir vidutine už žaliavas sumokėtų muitų suma. Šios normos taikomos neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto SAMS norma per PTL buvo 5,5 proc. FOB vertės, taikant 5,5 INR/kg viršutinę ribą.

(61)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį (ICEGATE) įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją, muitinė ją palygina su važtaraščio duomenimis ir įvertina patenkinamai, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo muitu suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(62)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo muitu suma, tačiau Indijos vyriausybė atsiima sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(63)

Sąlyginio apmokestinimo muitu sumą galima naudoti bet kokiais tikslais.

(64)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo muitu suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas.

(65)

Nustatyta, kad atrinktos bendrovės per PTL paskutinį ketvirtį naudojosi SAMS.

(66)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra finansinė Indijos vyriausybės parama. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma taip pat yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(67)

Be to, pagal teisės aktus SAMS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma konkrečia ir kompensuotina.

(68)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės).

(69)

Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis SAMS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis SAMS.

(70)

Tai patvirtinta Indijos vyriausybės aplinkraštyje Nr. 24/2001, kuriame aiškiai teigiama, kad „sąlyginio apmokestinimo muitu normos nėra susijusios su faktiniu žaliavų naudojimu ir faktiniu konkretaus eksportuotojo ar atskiros siuntos žaliavų apmokestinimu“, ir regioninėms valdžios institucijoms nurodoma, kad „per patikrinimus vietoje neturi būti reikalaujama pateikti įrodymų apie faktinius muitus, sumokėtus už importuotas ar vietines žaliavas, ar eksportuotojų pateiktų sąlyginio apmokestinimo muitu prašymų“.

(71)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad SAMS yra kompensuotina subsidija.

(72)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Šiuo momentu Indijos vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo muitu sumą, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina sąlyginio apmokestinimo muitu suma, Indijos vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo muitu sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumoms.

(73)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(74)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, susijusioms atrinktoms bendrovėms pagal šią schemą nustatytos atitinkamai 1,65 ir 1,32 proc. subsidijų normos.

(75)

Išsamus TRS aprašymas pateiktas 2009–2014 UPP 3.14 dalyje ir PV I 2009–2014 m. 3.8 dalyje.

(76)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(77)

Pagal šią schemą visiems produktams, eksportuojamiems į PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlio 1 ir 2 lentelėje nurodytas šalis, suteikiamas 3 proc. FOB vertės muito kreditas. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. visiems produktams, eksportuojamiems į 37(C) priedėlio 3 lentelėje nurodytas šalis (tikslinės rinkos), suteikiamas 4 proc. FOB vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(78)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(79)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol pareiškėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie eksporto pajamų panaudojimą) kopijas, Indijos vyriausybė neturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus.

(80)

Nustatyta, kad atrinktos bendrovės per PTL šia schema naudojosi.

(81)

TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. TRS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(82)

Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(83)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(84)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota remiantis gavėjui suteikta lengvata, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(85)

Atrinktoms susijusioms bendrovėms pagal šią schemą per PTL nustatytos atitinkamai 0,19 ir 0,87 proc. subsidijų normos.

(86)

Išsamus STSP aprašymas pateiktas 2009–2014 UPP 3.16 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 3.10 dalyje. Išsamus statuso kategorijų aprašymas pateiktas 2009–2014 UPP 3.10.1–3.10.4 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 3.1–3.5 dalyse.

(87)

Šia schema gali naudotis gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai, pripažinti vadinamaisiais statuso turėtojais.

(88)

Tiek prekiautojas, tiek gamintojai eksportuotojai turi teisę gauti statusą. Pareiškėjams, priklausomai nuo jų einamųjų metų ir kelių ankstesnių metų eksporto rodiklių, suteikiamas vienas iš šių statusų: Export House, Star Export House, Trading House, Star Trading House, Premier Trading House.

(89)

Pagal STSP statuso turėtojai turi teisę gauti muito kreditą, kurio dydis yra 1 proc. eksporto FOB vertės 2009–2014 UPP 3.16.4 dalyje nurodytuose sektoriuose, t. y. odos (išskyrus išdirbtą odą), tekstilės ir džiuto sektoriuje, rankdarbių, inžinerijos sektoriuje (išskyrus kai kuriuos pasektorius), plastikų ir pagrindinių cheminių medžiagų (išskyrus farmacijos produktus) sektoriuose. Nagrinėjamasis produktas yra plastikų rūšies produktas, todėl jam taikoma ši schema.

(90)

STSP muito kreditai neperleidžiami, jie turi būti naudojami vieno iš minėtų sektorių produktų gamybai naudojamų gamybos priemonių importo muitui sumokėti.

(91)

Jei pareiškėjas einamaisiais metais pasinaudoja Nulinio muito GPESS, jis neturi teisės tais metais eksportui naudotis STSP.

(92)

Schema pradėta taikyti 2009 m. eksportui 2009–2010 ir 2010–2011 metais ir nuo to laiko kasmet pratęsiama. Paskutiniu pratęsimu (žr. 2012 m. kovo 9 d. pranešimą Nr. 07/2012 – Customs) schemos galiojimas pratęstas iki 2013 m. kovo 31 d.

(93)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus STSP muito kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas.

(94)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šia schema per PTL naudojosi viena atrinkta bendrovė, o kita bendrovė neturėjo teisės ja naudotis dėl 90 konstatuojamojoje dalyje aprašytos nuostatos.

(95)

STSP yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. STSP muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. STSP muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(96)

Be to, pagal teisės aktus STSP priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(97)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Muito kreditas bus galiausiai panaudotas sumokėti muitus už importuojamas gamybos priemones, kurioms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(98)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota remiantis gavėjui suteikta lengvata, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(99)

Vienintelei ta schema pasinaudojusiai atrinktai bendrovei pagal šią schemą per PTL nustatyta 1 proc. subsidijų norma.

(100)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas 2009–2014 UPP 5 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(101)

Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susiję eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

(102)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 3 proc. importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal 2009–2014 UPP gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 proc. normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(103)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(104)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos vyriausybės finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Muito sumažinimas taip pat naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(105)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(106)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(107)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti.

(108)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(109)

Atrinktoms susijusioms bendrovėms pagal šią schemą per PTL nustatytos atitinkamai 0,55 ir 0,56 proc. subsidijų normos.

(110)

Nustatyta, kad per PTL šia schema naudojosi tik viena atrinkta bendrovė. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovei suteikta lengvata buvo nežymi, todėl ILS toliau neanalizuota.

(111)

Išsamus šios Vakarų Bengalijos vyriausybės taikomos schemos aprašymas pateiktas 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešime Nr. 580-CI/H.

(112)

Šios schemos teikiamomis lengvatomis gali naudotis bendrovės, kurios steigia naują pramonės įmonę arba vykdo jau veikiančios pramonės įmonės plataus masto plėtrą ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose srityse. Nepaisant to, yra sudaryti išsamūs tokios teisės neturinčių pramonės sektorių sąrašai (neigiamas pramonės sektorių sąrašas), kuriuose nurodytoms bendrovėms, atliekančioms tam tikrų sričių veiklą, draudžiama naudotis tokiomis lengvatomis.

(113)

Vakarų Bengalijos valstijoje pramonės įmonėms, turinčioms teisę naudotis šia schema, taikomos lengvatos įvairia forma, įskaitant atleidimą nuo centrinio pardavimo mokesčio ir centrinio pridėtinės vertės mokesčio už parduotas pagamintas prekes, skatinant ekonomiškai mažiau išsivysčiusių sričių pramonės plėtrą šioje valstijoje.

(114)

Pagal šią schemą bendrovės privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias sritis. Šios sritys, tai yra Vakarų Bengalijos valstijoje esantys tam tikri teritoriniai vienetai, kurie pagal jų ekonominį išsivystymą skirstomi į įvairias kategorijas, tačiau yra išsivysčiusių sričių, kurioms tokios paskatų schemos netaikomos. Pagrindiniai paskatų sumos nustatymo kriterijai yra investicijų dydis ir geografinė sritis, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė.

(115)

Nustatyta, kad per PTL šia schema naudojosi viena atrinkta bendrovė.

(116)

Ši schema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Ji laikoma atitinkama Vakarų Bengalijos vyriausybės finansine parama, nes šiuo atveju paskatos buvo suteiktos atleidimo nuo centrinio pardavimo mokesčio ir centrinio pridėtinės vertės mokesčio už parduotas pagamintas prekes forma, ir dėl jų sumažėjo mokesčių pajamos, kurios kitu atveju ji būtų gavusi. Šios paskatos taip pat naudingos bendrovei – pagerina jos finansinę padėtį, nes ji nemoka mokesčių, kuriuos reikia mokėti, kai tokia schema netaikoma.

(117)

Be to, tai konkrečiam regionui taikoma schema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje, nes ja gali naudotis tik tam tikros bendrovės, investavusios savo kapitalą į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias aptariamos valstijos jurisdikcijai. Ja negali naudotis bendrovės, įsikūrusios ne šiose srityse, o lengvatos dydis skiriasi pagal atitinkamą sritį.

(118)

Todėl VBPS 1999 yra kompensuotina subsidija.

(119)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis paprastai mokamų centrinio pardavimo mokesčio ir centrinio pridėtinės vertės mokesčio už parduotas pagamintas prekes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suma, kuri liko nesumokėta pagal šią schemą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visam peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimui kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Gauta 1,36 proc. subsidijos norma.

(120)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota atitinkamai 7,53 proc. ir 8,17 proc. kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem.

(121)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui, subsidijavimas tęstųsi arba pasikartotų.

(122)

Kaip nurodyta 26–118 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad per PTL nagrinėjamojo produkto eksportuotojai Indijoje ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis.

(123)

Pagal subsidijų schemas teikiamos lengvatos toliau taikomos ir nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje šios lengvatos būtų panaikintos. Be to, kiekvienas eksportuotojas turi teisę naudotis keliomis subsidijų schemomis.

(124)

Taip pat nagrinėta, ar panaikinus priemones eksporto į Sąjungą apimtis būtų labai didelė.

(125)

Indija yra didelis nagrinėjamojo produkto gamintojas. Remiantis per tyrimą surinktais duomenimis Indijos gamybos pajėgumai yra apie 700 000–900 000 t per PTL, o atsižvelgiant į plėtros planus iki 2014 m. bendri šalies pajėgumai sudarys 1 600 000–1 800 000 t. Dėl to apskaičiuota, kad 2014 m. bus 600 000–700 000 perteklinių pajėgumų, palyginti su vidaus paklausa, o tai sudaro 21–25 proc. viso Sąjungos suvartojimo per PTL.

(126)

Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjamojo produkto Indijos gamintojai labai priklauso nuo pardavimo eksportui, todėl yra tikimybė, kad panaikinus priemones eksporto į Sąjungą apimtis, kuri per PTL jau buvo didelė, dar padidės.

(127)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad perteklinių pajėgumų po 2014 m. sumažės, todėl susiklosčiusi perteklinių pajėgumų padėtis yra laikina. Pažymėtina, kad nustatyta, jog tariamas perteklinių pajėgumų sumažėjimas po 2014 m. atitiko rinkos tyrimų ataskaitoje pateiktas prognozes. Todėl padaryta išvada, kad dėl šio tvirtinimo nepasikeičia perteklinių pajėgumų raidos analizės pobūdis.

(128)

Po atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad dideli laikini pertekliniai pajėgumai buvo neišvengiami dėl to, kad apskritai gamybos pajėgumai gali padidėti tik labai augant gamybai dėl mažo modernių PET gamyklų dydžio. Atsakant reikėtų pažymėti, kad per PTL ir sekančius metus gamybos pajėgumai padidinti bent 150 000–200 000 t. Vadinasi vien pateiktu paaiškinimu negalima pagrįsti 125 konstatuojamojoje dalyje nurodytų eksportui tinkamų perteklinių pajėgumų. Bet kuriuo atveju šiomis aplinkybėmis eksportui tinkamų perteklinių pajėgumų priežastis yra nesusijusi. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(129)

Kai kurios šalys teigė, kad Indijoje didėjančius eksportui tinkamus perteklinius pajėgumus galėtų sunaudoti ir kitos trečiosios šalys ir kad todėl Komisijos apskaičiuoti eksportui tinkami pertekliniai pajėgumai nebuvo tinkamai įvertinti. Bet kokiu atveju nebuvo manoma, kad visi eksportui tinkami pertekliniai pajėgumai būtų nukreipti į Sąjungą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(130)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad yra subsidijavimo tęsimosi tikimybė.

(131)

Panašų produktą Sąjungoje gamina 13 žinomų gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, ir toliau bus vadinami Sąjungos pramone.

(132)

Tyrime bendradarbiavo ir jam pritarė dvylika žinomų Sąjungos gamintojų, kuriems šiuo atveju atstovavo skundo pateikėjas. Vienas žinomas Sąjungos gamintojas šiame tyrime nebendradarbiavo.

(133)

Norint apskaičiuoti bendrą Sąjungos gamybos apimtį per PTL naudotasi visa turima su Sąjungos pramone susijusia informacija, kaip antai klausimyno atsakymais, Eurostato duomenimis ir prašymu atlikti peržiūrą.

(134)

Sąjungos PET rinkoje yra pakankamai daug gamintojų, paprastai priklausančių didesnėms grupėms, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje. 2000–2012 m. Sąjungos PET pramonėje vyko tam tikrų pokyčių. Rinkoje vyksta konsolidacijos procesas – neseniai būta susiliejimų ir uždarymų. Toliau kuriami nauji produktai, kaip antai perdirbtas PET ir bio PET, panaudojant pakankamai naują perdirbimo pramonės šalutinį produktą.

(135)

Po atskleidimo kai kurios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis netiksliai apibūdinta, nes iš tiesų penki gamintojai priklauso didelei tarpvalstybinei grupei, o kiti trys gamintojai buvo susiję su PET pakavimo bendrovėmis. Nė vienas šių faktų neprieštarauja 134 konstatuojamojoje dalyje pateiktam apibūdinimui, kuris buvo atskleistas ir kuriame aiškiai nurodoma, kad Sąjungos gamintojai paprastai priklauso didesnėms grupėms. Šios koncentracijos poveikis nagrinėjamas 207 konstatuojamojoje dalyje. Uždarosios rinkos poveikio vertinimas analizuojamas 202–204 konstatuojamosiose dalyse.

(136)

Kaip nurodyta pirmiau, atsižvelgiant į pakankamai didelį bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų skaičių, atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kuriems tenka daugiau nei 50 proc. visos panašaus produkto Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties per PTL.

(137)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, iš Eurostato gautais importo apimties duomenimis ir, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo atveju, prašymu atlikti peržiūrą pagrįstais skaičiavimais.

(138)

2009 ir 2010 m. suvartojimas didėjo, tačiau per PTL sumažėjo 2 proc., palyginti su 2008 m., ir per PTL iš viso sudarė 2 802 mln. tonų.

1   lentelė

Suvartojimas

(139)

Nepaisant galiojančių priemonių, importo iš Indijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 46 313 t 2008 m. iki 96 678 t per PTL.

(140)

Indijos rinkos dalis atitinkamai padidėjo nuo 1,6 proc. 2008 m. iki 3,5 proc. per PTL ir buvo gerokai didesnė už rinkos dalį, kuri buvo nustatyta per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą (0,3 proc.).

(141)

Vidutinė kaina per PTL buvo 1 285 EUR/t. Matyti, kad kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 22 proc., tai buvo PTL padidėjimas po pirminio 21 proc. padidėjimo 2009 m.

2   lentelė

Importas iš Indijos

(142)

Kaip minėta pirmiau, kartu su šiuo tyrimu atlikta antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūra, susijusi su importu iš Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando.

(143)

Nepaisant to, kad importo iš Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando apimtis iki 2010 m. sumažėjo 59 proc., per nagrinėjamąjį laikotarpį ji padidėjo 56 proc. Vis dėlto, bendra importo apimtis buvo mažesnė nei de minimis.

(144)

Susijusi rinkos dalis atitinkamai padidėjo nuo 0,7 proc. 2008 m. iki 1,1 proc. per PTL.

(145)

Vidutinė kaina per PTL buvo 1 310 EUR/t, t. y. 1,5 proc. mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės vieneto kainą. Matyti, kad kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 27 proc., tai buvo PTL padidėjimas po pirminio 18 proc. sumažėjimo 2009 m.

3   lentelė

Importas iš Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando

(146)

Po 49 proc. padidėjimo 2009 m., importo iš kitų trečiųjų šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 69 proc. Tik importo iš Kinijos apimtis nesikeitė.

(147)

Aptariamų šalių rinkos dalis sumažėjo nuo 8,2 proc. 2008 m. iki 2,6 proc. per PTL, įskaitant daugiausia JAE (1,7 proc. per PTL) ir Kiniją (0,6 proc. per PTL).

(148)

Vidutinė kaina per PTL buvo 1 258 EUR/t, t. y. 5,5 proc. mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės vieneto kainą. Matyti, kad kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 24 proc., tai buvo PTL padidėjimas po pirminio 22 proc. sumažėjimo 2009 m.

4   lentelė

Importas iš Kinijos, JAE, Irano ir Pakistano

(149)

Po padidėjimo 71 proc. 2009 m., importo iš kitų trečiųjų šalių, kurioms netaikomos jokios priemonės, įskaitant Omaną, Pietų Korėją, Rusiją, Meksiką ir Saudo Arabiją, apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 59 proc. Nuo 2009 m. iki PTL Omanas tapo didžiausia į Sąjungą eksportuojančia šalimi.

(150)

Aptariamų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 9,7 proc. 2008 m. iki 15,8 proc. per PTL, daugiausia dėl to, kad 4,3 proc. padidėjo importo iš Omano apimtis. Pietų Korėjos rinkos dalis per PTL buvo 4 proc., t. y. 5 proc. mažesnė nei 2009 m. didžiausias pasiektas lygis.

(151)

Vidutinė kaina buvo 1 273 EUR/t, t. y. 4,3 proc. mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės vieneto kainą. Matyti, kad kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 proc., tai buvo 2010 m. ir PTL padidėjimas po pirminio 24 proc. sumažėjimo 2009 m. Vidutinė importo iš Omano kaina per PTL buvo 1 310 EUR/t – 1,5 proc. mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės vieneto kainą. Vidutinė importo iš Pietų Korėjos kaina buvo 1 294 EUR/t – 2,7 proc. mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės vieneto kainą.

5   lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(152)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(153)

Žalai analizuoti žalos rodikliai nustatyti šiais dviem lygmenimis:

(154)

Vienas atrinktas Sąjungos gamintojas 2010 m. birželio mėn. atsisakė vienos gamybos įmonės. Ją įsigijo kitas Sąjungos gamintojas. Kadangi makroekonominių rodiklių analizė pagrįsta iš visų Sąjungos gamintojų gautais duomenimis, gamybos įmonės atsisakymas neturėjo poveikio žalos analizės apimčiai ar atskiriems rodikliams.

(155)

Preliminari pastaba dėl analizės: reikėtų paaiškinti, kad tam tikri 2010 m. pabaigos ir 2011 m. pradžios pasauliniai įvykiai ekonomikos srityje turėjo poveikio padėčiai Sąjungos rinkoje, ypač panašaus produkto kainoms ir pardavimo apimčiai. Šiuo laikotarpiu medvilnės pasiūla sumažėjo, dėl to Azijos rinkoje padidėjo poliesterių pluošto paklausa. PET ir poliesterių pluoštas yra labai glaudžiai susiję su ta pačia žaliava, t. y. gryninta tereftalato rūgštimi (PTA). Padidėjus poliesterių pluošto paklausai pritrūko PTA, dėl to padidėjo PET kainos. Artimųjų Rytų PET gamintojai taip pat priklauso nuo PTA iš Azijos, todėl staiga sumažėjo PET importas į Sąjungą. Tuo pačiu metu pagrindiniai PTA tiekėjai Sąjungoje paskelbė apie force majeure aplinkybes, taip sudarydami papildomų šalies vidaus PET gamybos apribojimų.

(156)

Kai kurios šalys nesutiko su žalos analizės pagrįstumu teigdamos, kad ji buvo paremta nepakankama informacija, o tai savo ruožtu turėjo poveikio suinteresuotųjų šalių teisėms į gynybą. Tiksliau pateikti toliau aptarti argumentai.

(157)

Kai kurios šalys teigė, kad iš Sąjungos gamintojų gauta informacija neatitiko klausimyno pildymo reikalavimų, pagal kuriuos nereikia bendrai vertinti skirtingų bendrovių duomenų. Todėl teigta, kad surinkta informacija buvo netiksli ir neišsami, nes nurodyti skaičiai buvo apibendrinti kiekvienai atrinktai bendrovei. Pažymima, kad informacija surinkta tinkamai ir patikrinta vietoje. Nustatyta, kad iš surinktos informacijos galima susidaryti pakankamai tikslų Sąjungos pramonės vaizdą, todėl pirmiau minėtą teiginį teko atmesti. Po atskleidimo šalys pakartojo savo tvirtinimą. Naujų argumentų ar įrodymų nebuvo pateikta. Tos pačios šalys pakartojo tvirtinimą, kad vienos atrinktos bendrovės pateikti duomenys buvo neišsamūs, nes jie buvo susiję ne su visa grupe, o su pasirinktu grupės subjektu. Į šią pastabą atsakyta vykdant atranką, kaip paaiškinta 18 konstatuojamojoje dalyje.

(158)

Tos pačios šalys tvirtino, kad Komisija bandė ištaisyti nurodytus surinktos informacijos trūkumus, siųsdama papildomus klausimynus. Dėl to reikėtų paaiškinti, kad Komisija iš tiesų siuntė papildomus klausimynus, tačiau jie buvo skirti tik neatrinktiems Sąjungos gamintojams, norint surinkti informacijos apie žalos vertinimui svarbius makroekonominius rodiklius, todėl klausimynai siųsti norint papildyti atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktą informaciją. Po atskleidimo kai kurios šalys pakartojo tvirtinimą, tačiau nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų. Todėl šalių teiginį teko atmesti.

(159)

Be to, tos pačios šalys teigė, kad atrinktų gamintojų pateikta informacija neatitiko pagrindinio reglamento 29 straipsnio reikalavimų, nes nekonfidencialaus pobūdžio informacija buvo pateikta kaip konfidenciali informacija, dėl to su ja nebuvo galima susipažinti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje. Dėl to reikia pažymėti, kad informaciją teikiančios šalies prašymu informacija laikyta riboto naudojimo. Šalių prašymu pateiktos informacijos konfidencialumo statusas peržiūrėtas ir prireikus informacija, gavus susijusių bendrovių patvirtinimą, pripažinta nekonfidencialia suinteresuotosioms šalims susipažinti. Todėl šis teiginys taip pat buvo atmestas.

(160)

Sąjungos pramonei praradus rinkos dalį (aptariama 164 konstatuojamojoje dalyje) Sąjungos gamybos apimtis nuo 2008 m. iki PTL sumažėjo 11 proc. Sąjungos gamybos apimtis nemažėjo 2010 m. – tada ji padidėjo, palyginti su 2009 m., tačiau vis dėlto buvo 4 proc. mažesnė nei 2008 m. Per PTL ji toliau mažėjo.

6   lentelė

Bendra Sąjungos gamyba

(161)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nuo 2008 m. iki PTL sumažėjo 23 proc. Ši tendencija susijusi su kelių gamybos įmonių uždarymu, kurį iš dalies kompensavo naujų gamyklų atidarymas.

(162)

Pajėgumų naudojimas padidėjo nuo 75 proc. 2008 m. iki 86 proc. per PTL. Pajėgumų naudojimo didėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į Sąjungos pramonės restruktūrizaciją, apie kurią paaiškinta 134 konstatuojamojoje dalyje.

7   lentelė

Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(163)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis keitėsi kaip ir gamybos apimtis – per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 6 proc.

8   lentelė

Bendra Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis

(164)

Po 13 proc. sumažėjimo 2009 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo, nes sumažėjo JAE, Pietų Korėjos, Irano ir Pakistano rinkos dalys, nors importo iš Indijos, Omano ir kitų trečiųjų šalių (Rusija, Meksika ir Saudo Arabija) apimtis tuo pačiu laikotarpiu didėjo. Apskritai Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 proc.

9   lentelė

Sąjungos pramonės rinkos dalis

(165)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu rinka buvo apmirusi. Nebuvo augimo, kuriuo Sąjungos pramonė galėtų pasinaudoti, priešingai – nepaisant restruktūrizacijos Sąjungos pramonė rinkos dalį prarado dėl didėjančios importo, ypač iš šalių, kurioms netaikomos jokios priemonės, apimties. Nedidelį suvartojimo sumažėjimą per PTL reikėtų vertinti atsižvelgiant į laikiną žaliavų (PTA) Sąjungoje ir pasaulinėje rinkoje trūkumą.

(166)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nuo 2008 m. iki PTL sumažėjo 41 proc. Užimtumas mažėjo nuosekliai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, įskaitant 2010 m., kai padidėjo gamybos apimtis (žr. 160 konstatuojamąją dalį). Užimtumo lygio mažėjimas didėjant našumui rodo, kad kai kurie Sąjungos gamintojai ėmėsi restruktūrizacijos.

(167)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, padidėjo 50 proc. Iš to matyti, kad gamybos apimtis mažėjo lėčiau nei užimtumo lygis ir kad Sąjungos pramonės veiksmingumas padidėjo. Tai ypač akivaizdu 2010 m., kai gamybos apimtis didėjo, nors užimtumo lygis mažėjo, o našumas buvo 37 proc. didesnis nei 2008 m.

10   lentelė

Užimtumas ir našumas

(168)

Importo iš Indijos faktinio subsidijų skirtumo dydžio poveikio Sąjungos pramonei, atsižvelgiant į šio produkto rinkos jautrumą kainoms, negalima laikyti nereikšmingu. Reikėtų pažymėti, kad šis rodiklis yra svarbesnis atliekant žalos pasikartojimo tikimybės analizę. Jei priemonės nustotų galioti, tikėtina, kad subsidijuotas importas vėl būtų tęsiamas tokia apimtimi ir kainomis, dėl kurių subsidijos skirtumo dydžio poveikis taptų reikšmingu.

(169)

Iš pirmiau nagrinėtų rodiklių matyti, kad 2001 m. nustačius galutines kompensacines priemones tam tikri Sąjungos pramonės ekonominiai rodikliai pagerėjo, tačiau matyti ir tai, kad Sąjungos pramonė yra dar pažeidžiama.

(170)

Atsargų lygis per PTL buvo 24 proc. didesnis nei 2008 m. Tačiau atsargų lygis, palyginti su produkcijos kiekiu, buvo toks, kaip nustatyta anksčiau, t. y. 5–6 proc.

11   lentelė

Atsargos

(171)

Dėl kainų kaitos, kainos 2009 m. daugiausia dėl ekonomikos krizės pirmiausia sumažėjo (– 16 proc.), o 2010 m. praktiškai pasiekė 2008 m. lygį. Tada per PTL vidutinė vieneto kaina labai padidėjo, tad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį kaina padidėjo 25 proc.

(172)

Staigų kainos padidėjimą per PTL reikėtų vertinti atsižvelgiant į netikėtus medvilnės rinkos pokyčius 2010 m. pabaigoje ir per pirmą 2011 m. ketvirtį. Kaip minėta 155 konstatuojamojoje dalyje, rekordiškai padidėjus medvilnės kainoms pereita prie poliesterių pluošto, kuriam reikia tų pačių žaliavų, kaip ir PET. Padidėjus žaliavų, ypač PTA, paklausai, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose padidėjo PET kainos, o šie pokyčiai padarė poveikį PET kainoms Sąjungoje. Kainos padidėjimui Sąjungoje tuo metu dar didesnį poveikį padarė trumpalaikis PTA trūkumas Sąjungoje dėl vieno iš Sąjungos PTA gamintojų paskelbtų force majeure aplinkybių.

12   lentelė

Vieneto pardavimo kaina Sąjungoje

(173)

PET pardavimo kainos paprastai susijusios su pagrindinės žaliavos (daugiausia PTA ir monoetileno glikolio (MEG)) kainų tendencijomis, nes šios žaliavos sudaro iki 90 proc. visų PET sąnaudų. PTA yra naftos produktas, kurio kaina svyruoja priklausomai nuo žalios naftos kainos. Dėl to PET kainos yra labai nepastovios.

(174)

Be to, PET dėl tos pačios žaliavos konkuruoja su poliesterių pluoštu, kurio gamyba priklauso nuo PTA tiek pat, kiek PET gamyba. Kadangi poliesterių pluoštas tekstilės pramonėje yra medvilnės alternatyva, PET kaina taip pat labai priklauso nuo medvilnės rinkos pokyčių.

(175)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 7 proc. Dėl per PTL sumažėjusio darbo užmokesčio padidėjo našumas, kaip pastebėta pirmiau (žr. 167 konstatuojamąją dalį).

13   lentelė

Darbo užmokestis

(176)

Nuo 2008 m. iki PTL gerokai padidėjo pelningumas ir investicijų grąža. Pardavimo Sąjungos rinkoje pelningumas padidėjo nuo – 7,9 proc. 2008 m. iki 5,3 proc. per PTL, o investicijų grąža nuo – 9,6 proc. iki 10,6 proc. 2008 m. duomenims poveikio turėjo ypač blogi vieno Sąjungos gamintojo veiklos rezultatai. Vis dėlto Sąjungos pramonės finansinės padėties pagerėjimas 2009 ir 2010 m., kai kainos buvo mažesnės nei 2008 m., rodo, kad kainos ir pelningumas yra pakankamai nesusiję. Priešingai, pelningumo pagerėjimas atrodo glaudžiai susijęs su pajėgumų naudojimo didėjimu ir pirmiau aprašytu našumo pagerėjimu.

(177)

Dėl pasaulinės rinkos pokyčių 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje ir dėl pirmiau aprašytos restruktūrizacijos bei našumo padidėjimo Sąjungos pramonė 2010 m. pagerino pelningumą, kuris per PTL buvo 5,3 proc.

(178)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad ši raida buvo netikėta ir išskirtinė, todėl jos nereikėtų vertinti kaip tipinės visos Sąjungos pramonės padėties.

(179)

Dėl to reikėtų pažymėti, kad Sąjungos pramonė sugebėjo pasinaudoti PET kainos padidėjimu 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pradžioje, nes PTA kainą ji nustatė prieš minėtus rinkos įvykius. Remiantis šalių pateiktais statistiniais duomenimis apie pokyčius po PTL, PET gamintojų pelno dydis 2012 m. gerokai sumažėjo. Taip patvirtinama, kad pelningumui 2011 m. (PTL) iš tiesų didelio poveikio turėjo netikėti ir laikini pasauliniai ekonominiai įvykiai (155 konstatuojamoji dalis), kurie veikiausiai nepasikartos ir kurių negalima laikyti pastoviais ir tipiniais Sąjungos pramonės padėties veiksniais.

14   lentelė

Pelningumas ir investicijų grąža

(180)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo grynųjų pinigų srautai, o tai rodo, kad pastaruoju metu didėjo Sąjungos pramonės pelningumas.

15   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(181)

Nepastebėta, kad Sąjungos pramonei būtų kilę sunkumų padidinti kapitalą, ypač dėl to, kad Sąjungos gamintojai yra susibūrę į didesnes grupes.

(182)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų apskritai sumažėjo 35 proc. 2008 m. pradėtos investicijos 2009 m. buvo sustabdytos ir vėliau nebuvo visiškai atnaujintos.

16   lentelė

Investicijos

(183)

Iš makroekonominių duomenų analizės matyti, kad Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Sąjungos pramonė visos rinkos dalies, kurią prarado 2009 m., taip ir neatgavo, rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 3 procentiniais punktais (iki 77 proc. per PTL). Užimtumas ir pajėgumai sumažėjo dėl tęsiamos restruktūrizacijos, šį sumažėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į didėjantį pajėgumų naudojimą ir našumą.

(184)

Tuo pačiu metu dauguma susijusių mikroekonominių rodiklių gerėjo. Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas gerokai padidėjo, ypač 2010 m. ir per PTL. Kita vertus investicijos 2009 m. staiga sumažėjo ir nuo to laiko nepasiekė buvusio lygio.

(185)

Apskritai pramonės ekonominė padėtis pagerėjo. Tačiau padėtis pagerėjo visai neseniai ir iš dalies dėl nenumatytų ir laikinų rinkos pokyčių 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje (žr. 155 konstatuojamąją dalį). Šie nustatytieji faktai grindžiami turima informacija apie Sąjungos pramonės pelno dydžio pokyčius 2012 m. (žr. 179 konstatuojamąją dalį), iš kurių matyti, kad pelnas, palyginti su PTL, sumažėjo.

(186)

Atsižvelgiant į atliktą analizę, Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo ir panašu, kad materialinė žala nedaroma. Vis dėlto, nepaisant akivaizdžių teigiamų tendencijų ir didelių restruktūrizacijos pastangų, Sąjungos pramonės padėtis vis dar nestabili.

(187)

Po atskleidimo kai kurios šalys nesutiko su išvada, kad Sąjungos pramonė vis dar nestabili, ir teigė, kad Sąjungos pramonė nuo 1999 m. buvo normalios būklės ir iš esmės persitvarkė. Pažymima, kad kaip paaiškinta pirmiau (184 konstatuojamoji dalis), nepaisant bendro pagerėjimo ir padėties sutvirtėjimo, ne visi ekonominiai rodikliai per nagrinėjamąjį laikotarpį gerėjo. Pavyzdžiui, gamybos ir pardavimo apimtis bei rinkos dalis mažėjo. Be to, padėtis pagerėjo palyginti neseniai, o 2012 m. sumažėjus pelningumui šis pagerėjimas buvo trumpalaikis. Tuo remiantis manoma, kad neįrodyta, kad per PTL buvo daryta materialinė žala, tačiau Sąjungos pramonė vis dar buvo nestabili. Todėl šis argumentas atmestas.

(188)

Po atskleidimo kai kurios šalys nesutiko su tuo, kad Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai analizuoti naudoti duomenys, susiję su laikotarpiu po PTL. Dėl to patvirtinama, kad įvertinta Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu ir nenustatyta, kad jai būtų daryta materialinė žala. Tačiau Sąjungos pramonės pelningumo raida po PTL šiuo atveju yra aktuali tik tiek, kiek ji susijusi tik su neįprastais pasaulinės rinkos pokyčiais 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje. Be to, tokia raida parodoma, kad šiam sektoriui būdingas nestabilumas. Todėl pateiktas argumentas atmestas.

(189)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importas iš Indijos toliau subsidijuojamas ir nėra požymių, kad ateityje subsidijavimas sumažėtų ar jo visai nebeliktų.

(190)

Išanalizavus galimą importo į Sąjungą iš Indijos apimties perspektyvą nustatyta, kad atsižvelgiant į turimus eksportui tinkamus perteklinius pajėgumus (žr. 125 konstatuojamąją dalį), Sąjungos kainų lygį ir Sąjungos rinkos patrauklumą, panaikinus priemones importo iš Indijos apimtis veikiausiai padidės ir viršys PTL apimtį. Apskaičiuota, kad netolimoje ateityje padidinus pajėgumus eksportui tinkami pertekliniai pajėgumai sudarys apie 600 000–700 000 t, o tai yra apie 21–25 proc. viso Sąjungos suvartojimo per PTL.

(191)

Kadangi toliau subsidijuojama, manoma, kad panaikinus priemones Indijai importo iš Indijos kainos toliau mažės. Be to, eksportuotojai turės konkuruoti su importu mažomis kainomis iš kitų šalių, todėl jie veikiausiai kainas dar labiau mažins, kad padidintų Sąjungos rinkoje jiems tenkančią rinkos dalį.

(192)

Tuo remiantis Sąjungos pramonė veikiausiai susidurs su didele importo iš Indijos subsidijuojamomis kainomis, kurios yra gerokai mažesnės nei Sąjungos pramonės vidutinės kainos, apimtimi, dėl to neseniai pagerėjusi Sąjungos pramonės ekonominė padėtis vėl pablogės. Taigi, jei Indijai taikomos priemonės būtų panaikintos, materialinė žala veikiausiai pasikartotų.

(193)

Kaip nurodyta 125 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantys Indijos gamintojai gali padidinti eksporto į Sąjungos rinką apimtį. Indijos gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo (žr. 125 konstatuojamąją dalį). Remiantis turima informacija manoma, kad pajėgumai bus toliau didinami ir netolimoje ateityje vidaus rinkoje bus pagaminama 600 000–700 000 t eksportui tinkamo produkto daugiau, nei suvartojama. Laikoma, kad tai labai dideli eksportui tinkami pertekliniai pajėgumai, nes jie atitinka apie 21–25 proc. dabartinio Sąjungos suvartojimo per PTL.

(194)

Taigi, nors importo į Sąjungą apimtis buvo palyginti nedidelė, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji padidėjo daugiau nei dvigubai, todėl kyla pavojus, kad didelė eksporto iš Indijos dalis bus nukreipta į Sąjungą.

(195)

Šiuo metu Turkijoje ir Pietų Afrikoje taikomos prekybos apsaugos priemonės importui iš Indijos. Dėl to Indija gali prarasti šias eksporto rinkas, ir, jei nustotų galioti priemonės, Sąjungos rinka veikiausiai taptų tiksline rinka.

(196)

Po atskleidimo kai kurios šalys nesutiko su išvadomis dėl Indijos prarastų eksporto rinkų. Tvirtinta, kad abi rinkos buvo nedidelės eksporto rinkos, todėl panaikinus priemones iš šių rinkų į Sąjungos rinką nebūtų nukreiptas didelis eksportui skirtas produkto kiekis. Pažymima, kad vien dėl taikomų prekybos apsaugos priemonių kai kuriose rinkose negalima prasmingai palyginti rinkų su priemonėmis ir be priemonių susijusios svarbos tam tikrai šaliai. Be to, priešingai nei teigta, nemanyta, kad šioms rinkoms tiekiamas Indijos eksportuojamas produktas būtų nukreiptas į Sąjungos rinką. Priešingai, manyta, kad prekybos apsaugos priemonės kitų trečiųjų šalių rinkose apriboja trečiųjų rinkų galimybes sunaudoti su numatytu Indijos eksportui tinkamų perteklinių pajėgumų padidėjimu susijusį produkto kiekį. Todėl teiginys buvo atmestas.

(197)

Trečiųjų šalių taikomos prekybos apsaugos priemonės – taip pat rodiklis, kad Indijos eksporto kainodaros politika veikiausiai bus kartojama Sąjungos rinkoje.

(198)

Sąjungos PET rinka yra patraukli dėl dydžio ir kainų, tai trečia pagal dydį rinka pasaulyje, jai būdingas struktūrinis importo poreikis ir didesnės kainos, palyginti su kitomis rinkomis. Indijos atveju importo į Sąjungą kainos yra didesnės nei kainos į kitas trečiąsias šalis, o tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli Indijos eksportui. Kaip įrodymas – importas iš Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo dvigubai, nors priemonės ir buvo taikomos.

(199)

Sąjungos rinkos patrauklumą eksportuotojams rodo ir tai, kad Sąjungos rinka prarado rinkos dalį dėl didėjančios importo iš šalių, kurioms netaikomos priemonės, apimties. Tai ypač pasakytina apie Pietų Korėją, kuri gerokai padidino eksporto į Sąjungos rinką apimtį 2012 m., kai nustojo galioti šiai šaliai taikytos priemonės.

(200)

Importo iš kitų trečiųjų šalių, kurioms taikomos priemonės, poveikis Sąjungos pramonės padėčiai laikytas nereikšmingu, nes importo apimtis buvo palyginti nedidelė, o atitinkama jų rinkos dalis per PTL gerokai sumažėjo.

(201)

Importo iš kitų trečiųjų šalių, kurioms netaikomos priemonės, apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo, tačiau atitinkama vidutinė importo kaina buvo panaši į Sąjungos pramonės vidutinę kainą. Todėl laikoma, kad importo iš šių šalių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai yra nedidelis.

(202)

Po atskleidimo kai kurios šalys tvirtino, kad dėl vertikalios PET gamintojų ir perdirbėjų integracijos didelė dalis PET buvo parduodama uždarajam naudojimui ir nekonkuravo su importuojamu produktu. Taip pat teigta, kad uždarosios rinkos dalis yra didelė ir ji turi poveikio analizės rezultatams.

(203)

Remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu surinkta informacija nustatyta, kad uždarasis pardavimas buvo nežymus (mažiau 10 proc.). Pabrėžiama, kad aptariamos šalys apie PET gamintojų dalyvavimą pakavimo versle kalbėjo įrengtų PET gamybos pajėgumų prasme, o ne jų pakavimo rinkos dalies prasme. Todėl laikyta, kad tvirtinimas apie didelę uždarojo naudojimo dalį buvo nepagrįstas. Dėl kainų lygio – nustatyta, kad susijusio ir nesusijusio pardavimo kainos buvo panašios.

(204)

Tuo remiantis padaryta išvada, kad nereikia atskirai analizuoti uždarojo pardavimo poveikio, ir šalių tvirtinimai buvo atmesti.

(205)

Kai kurios šalys tvirtino, kad, kaip matyti iš susijusios Sąjungos pramonės ekonominės būklės ir pelno, per PTL žalos dėl importo iš Indijos nebuvo. Reikia pažymėti, kad iš tiesų šiuo atveju nustatyta, kad žala nebuvo toliau daroma, todėl šalių tvirtinimas atitinka tyrimo išvadas.

(206)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės padėčiai poveikio galėjo turėti kiti veiksniai, kaip antai struktūrinis Sąjungos pramonės neveiksmingumas ir investicijų stoka, taip pat sezoniniai ir supuolę veiksniai (pvz., blogas oras, ekonomikos krizės). Dėl pirmo punkto pažymėtina, kad Sąjungos pramonė jau restruktūrizuojama, ir iš padidėjusio veiksmingumo matyti, kad šalių tvirtinimas yra nepagrįstas. Dėl supuolusių veiksnių, nors, kaip minėta pirmiau (171 konstatuojamoji dalis), ekonomikos krizės iš tiesų turėjo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai 2009 m., panašu, kad šio poveikio dabar nebėra. Dėl blogo oro poveikio, šiuo veiksniu būtų galima iš dalies paaiškinti sumažėjusį suvartojimą per PTL, tačiau, viena vertus, šis tariamas poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nebuvo pagrįstas, kita vertus, nedidelis sumažėjimas 2011 m. gali būti greičiau susijęs su laikinu žaliavų trūkumu dėl pasaulinių rinkos pokyčių 2011 m. Taigi, atsižvelgiant į tyrimo išvadas, nė vienas iš minėtų tvirtinimų nėra pagrįstas.

(207)

Be to, kai kurios šalys tvirtino, kad nustojus galioti priemonėms žala nepasikartos, nes dėl Sąjungos pramonės struktūros (koncentracija ir vertikali integracija) ji yra apsaugota nuo importo poveikio. Taip pat tvirtinta, kad netolimoje ateityje nei pageidaujama, nei įmanoma pereiti prie importuojamo PET, ypač dėl to, kad keisti PET tiekėjus yra sudėtinga dėl pirkimo sutarčių ir politikos, taip pat didelių prekių ženklų savininkų (tolesni naudotojai) pripažinimo proceso. Pažymėtina, kad remiantis tyrimo išvadomis Sąjungos pramonė dėl importo per nagrinėjamąjį laikotarpį dar prarado rinkos dalį. Viena vertus, tai rodo, kad Sąjungos pramonė nėra apsaugota nuo importo poveikio, kita vertus, perėjimas prie importuoto produkto nėra hipotetinis – jis jau vyksta. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

(208)

Po atskleidimo kai kurios šalys pakartojo tvirtinimą, kad Sąjungos pramonė buvo apsaugota nuo galimos konkurencijos su importu dėl savo struktūros. Pirma, dėl tvirtinimo apie dominuojančią vienos gamintojų grupės, kuri kontroliuoja penkis gamintojus, padėtį Sąjungos rinkoje pažymima, kad Sąjungos rinka yra atvira, joje veikia kiti aštuoni gamintojai, kurie šiai grupei nepriklauso, šioje rinkoje taip pat didėja konkurencija su importu iš trečiųjų šalių – šalių, kurioms taikomos priemonės ir kurioms nėra nustatyta priemonių. Antra, koncentracija yra būdingas šio tipo verslo bruožas, nes šis verslas pagrįstas plataus vartojimo produktu, kuris dėl konkurencijos priklauso nuo masto ekonomijos. Trečia, nenustatyta, kad Sąjungos rinkoje būtų vadinamoji kaina lyderė. Pagaliau šalys pakartojo, kad neanalizuotas importo iš trijų nagrinėjamųjų šalių poveikis atsižvelgiant į vertikalią kai kurių Sąjungos gamintojų integraciją su pakavimo pramone ar PTA gamintojais. Kaip nustatyta 205 konstatuojamojoje dalyje, šie aspektai iš tiesų analizuoti ir nustatyta, kad jie nėra pagrįsti. Be to, patikrinus bendroves, kurios yra vertikaliai integruotos su žaliavų gamintojais, patvirtinta, kad jos neturi lyginamojo pranašumo, nes perleidimai atlikti rinkos kaina. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tvirtinimas, kad Sąjungos pramonė yra apsaugota nuo konkurencijos, atmetamas.

(209)

Pagaliau kai kurios šalys tvirtino, kad išvada, jog Indijos eksporto pajėgumai gali būti nukreipti į Sąjungos rinką mažomis kainomis, yra nepagrįsta, nes i) Indijos vidaus rinkos paklausa didėja ir tikimasi, kad ji toliau didės; ii) PET yra daugiau, nei suvartojama vidaus rinkoje, tačiau dėl konkurencijos eksporto rinkose eksporto kainos nebuvo sumažintos iki neįprastai žemo lygio; iii) gamybos pajėgumai Azijoje didėja dėl to, kad tikimasi paklausos visame pasaulyje padidėjimo. Pažymėtina, kad iš šio tyrimo išvadų matyti, kad planuojamas pajėgumų augimas rodo, kad gamybos pajėgumai viršys vidaus rinkos paklausą. Be to, Indijos kainos trečiosiose rinkose buvo mažesnės nei importo iš Indijos į Sąjungą kainos. Remiantis 189–199 konstatuojamosiose dalyse aprašytais nustatytaisiais faktais, tikėtina, kad baigus galioti kompensacinėms priemonėms subsidijuojamas importas iš Indijos dideliais kiekiais ir mažesnėmis nei vidutinės Sąjungos pramonės kainomis bus nukreiptas į Sąjungos rinką. Tuo remiantis šalių argumentai atmetami.

(210)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad panaikinus kompensacines priemones subsidijuojamas importas iš Indijos dideliais kiekiais veikiausiai bus nukreiptas į Sąjungą. Kadangi toliau subsidijuojama, dėl importo kainų veikiausiai bus priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Be to, šio importo kainos veikiausiai dar daugiau sumažės, jei eksportuojantys Indijos gamintojai bandys padidinti užimamą rinkos dalį. Tikėtina, kad tai sustiprins spaudimą Sąjungos pramonės kainoms ir turės galimo neigiamo poveikio Sąjungos pramonei.

(211)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo, ypač našumas ir pajėgumų naudojimas, taip pat pelno dydis, kuris per PTL buvo beveik tokio lygio, koks buvo nustatytas kaip tikslins pelnas per pirminį tyrimą. Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė, nors vis dar nestabilios padėties, materialinės žalos per PTL nepatyrė. Tačiau, atsižvelgiant į galimą didelį subsidijuojamo importo iš Indijos apimties padidėjimą, dėl kurio veikiausiai bus priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos, daroma išvada, kad panaikinus priemones padėtis veikiausiai pablogės ir materialinė žala pasikartos.

(212)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias kompensacines priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnio 2 dalį.

(213)

Primintina, kad tiek per pirminį tyrimą, tiek per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą laikyta, jog nustačius priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Be to, per paskutiniąją priemonių galiojimo termino peržiūrą analizė atlikta priemonėms jau galiojant, taigi atliekant vertinimą atsižvelgta į bet kokį pernelyg didelį neigiamą poveikį peržiūros šalims, susijusioms su aptariamomis priemonėmis.

(214)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl subsidijavimo tęsimosi ir tikimybės, kad žala pasikartos, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(215)

Importui iš Indijos toliau taikant kompensacines priemones Sąjungos pramonė galėtų toliau vykdyti restruktūrizaciją ir stiprinti tik neseniai pagerėjusią ekonominę padėtį, nes šios priemonės padėtų Sąjungos pramonei išvengti didelės apimties subsidijuojamo importo iš Indijos poveikio, kuriam Sąjungos pramonė negalėtų pasipriešinti. Todėl Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei ir toliau būtų taikomos dabartinės kompensacinės priemonės.

(216)

Atitinkamai daroma išvada, kad Indijai toliau taikant kompensacines priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(217)

Per šią peržiūrą nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs importuotojas. Nepaisant to, kad priemonės importui iš Indijos buvo toliau taikomos, importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį beveik padvigubėjo.

(218)

Importuota ir iš kitų trečiųjų šalių, kurioms priemonės netaikomos, šio importo rinkos dalis per PTL gerokai padidėjo (žr. 149 konstatuojamąją dalį). Todėl net taikant priemones importuotojai galėjo pasinaudoti alternatyviais tiekimo šaltiniais.

(219)

Turint omenyje, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog galiojančios priemonės turėjo didelio poveikio importuotojams, daroma išvada, kad toliau taikant priemones nebus prieštaraujama Sąjungos importuotojų interesams.

(220)

PTA / MEG yra nagrinėjamojo produkto gamybai naudojama žaliava. Tyrime bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė du iš penkių žinomų žaliavų tiekėjų (vienas PTA tiekėjas ir vienas MEG tiekėjas). Abu žaliavų tiekėjai pritarė priemonių taikymo pratęsimui.

(221)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai per PTL didžiąją dalį PTA pirko iš bendradarbiaujančio PTA gamintojo. Kadangi PTA Sąjungoje naudojamas tik PET gamybai, pagrįstai manoma, kad PTA gamintojai labai priklauso nuo PET pramonės.

(222)

Kalbant apie bendradarbiaujantį MEG tiekėją, MEG sudarė palyginti nedidelę visos jo apyvartos per PTL dalį. MEG nėra vien tik ar daugiausia naudojamas PET gamybai, tad MEG gamintojai mažiau priklauso nuo padėties PET pramonėje. Todėl manoma, kad subsidijuojamam PET importui iš Indijos toliau taikant priemones MEG tiekėjams būtų padarytas teigiamas, tačiau veikiausiai nedidelis poveikis.

(223)

Teigta, kad žaliavų tiekėjai nepriklauso nuo Sąjungos PET gamintojų; tiksliau tvirtinta, kad iš tiesų du iš keturių atrinktų Sąjungos gamintojų žaliavas importavo.

(224)

Dėl šio tvirtinimo atlikus tyrimą nustatyta, kad daugiausia importuota MEG, kurį galima naudoti ne vien PET gaminti. Nebuvo požymių, kad PTA importas į Sąjungą buvo didesnis nei nežymus. Todėl šis tvirtinimas neturi poveikio išvadoms dėl PTA gamintojų priklausomybės nuo PET gamybos Sąjungoje.

(225)

Taigi manoma, kad tolesnis priemonių subsidijuojamam PET importui iš Indijos taikymas būtų naudingas PTA gamintojams ir šiek tiek mažiau MEG gamintojams. Vadinasi importui iš Indijos toliau taikant priemones nebūtų prieštaraujama žaliavų tiekėjų interesams.

(226)

Po atskleidimo kai kurios šalys tvirtino, kad PTA buvo eksportuojamas, ir dėl to teigė, kad PTA gamintojai nepriklauso nuo Sąjungos pramonės. Šiam tvirtinimui pagrįsti įrodymų nepateikta. Todėl šalių argumentas atmestas kaip nepagrįstas.

(227)

Be to, tos pačios šalys teigė, kad panaikinus priemones PTA gamintojams joks poveikis nebus padarytas, nes bendradarbiaujantys naudotojai tariamai nepradės importuoti ir toliau pirks PET iš Sąjungos pramonės. Todėl PTA suvartojimo lygis Sąjungoje nepasikeis. Remiantis tyrimo išvadomis Sąjungos pramonė dėl importo per nagrinėjamąjį laikotarpį dar prarado rinkos dalį. Tai rodo, kad perėjimas prie importuoto produkto nėra hipotetinis (žr. 164 konstatuojamąją dalį). Todėl šalių argumentas buvo atmestas.

(228)

Sąjungos pramonė tvirtino, kad perdirbimo pramonės padėtis priklauso nuo gryno PET (neperdirbto PET) stabilios kainos Sąjungos rinkoje. Šis tvirtinimas buvo pagrįstas Europos plastikų perdirbėjų asociacijos pranešimu spaudai, kuriame teigiama, kad grynam PET galimai panaikinus priemones perdirbimo pramonės padėtis dar labiau pablogėtų.

(229)

Kai kurios suinteresuotosios šalys nesutiko su tuo, kad perdirbimo pramonės padėtis priklauso nuo stabilios gryno PET kainos Sąjungos rinkoje, teigdamos, kad gryno PET kainos ir perdirbto PET kainos yra nesusijusios. Teigta, kad perdirbtas PET daugiausia naudojamas poliesterių pluoštui gaminti, todėl jo negalima sieti su gryno PET kainų pokyčiais. Be to, pažymėta, kad perdirbtą PET daugiausia naudoja pilstyklos, todėl ši pramonės šaka nepriklauso nuo PET gamintojų. Pagaliau taip pat pažymėta, kad perdirbimo pramonė šiame tyrime apie save kaip suinteresuotąją šalį nepranešė.

(230)

Kadangi šiame tyrime perdirbimo pramonė apie save nepranešė, nė vieno pirmiau nurodyto teiginio nebuvo galima patikrinti remiantis tiksliais skaičiais. Todėl manoma, kad apskritai galiojančios priemonės nepažeistų perdirbimo pramonės Sąjungoje interesų.

(231)

Nagrinėjamasis produktas daugiausia naudojamas vandeniui ir kitiems nealkoholiniams gėrimams skirtiems buteliams gaminti. Kitų pakuočių (maisto produktų, lakštų ir pan.) gamybai jis palyginti nedaug naudojamas. Buteliai iš PET gaminami dviem etapais: i) pirmiausia į formą įpurškiant PET padaromi ruošiniai ir ii) vėliau ruošinys kaitinamas ir iš jo pučiamas butelis. Butelių gamyba gali būti integruotas procesas (t. y. ta pati bendrovė perka PET, gamina ruošinį ir iš jo pučia butelį) arba gali būti atliekamas tik antrasis etapas (butelio pūtimas iš ruošinio). Ruošinius palyginti lengva gabenti, nes jie yra nedideli ir jų galima daug sudėti, tuo tarpu tušti buteliai yra nestabilūs ir dėl dydžio juos labai brangu gabenti.

(232)

Tuo remiantis, galiojančių priemonių poveikiui nagrinėti nustatytos dvi tolesnių naudotojų grupės: i) perdirbėjai ir (arba) butelių gamintojai, kurie PET granules paverčia ruošiniais (arba buteliais) ir juos parduoda tolesniam perdirbimui, ir ii) išpilstymo į butelius bendrovės, kurios užpildo pagal ruošinius pagamintus butelius (ir juos pučia); šiai grupei daugiausia priklauso mineralinio vandens ir nealkoholinių gėrimų gamintojai. Išpilstymo į butelius bendrovės dažnai su PET verslu susijusios per integruotas butelių gaminimo operacijas arba žaliavų perdirbimo susitarimus su subrangovais perdirbėjais ir (arba) butelių gamintojais, kurių vardu jos derasi dėl PET kainų su gamintoju (lengvasis žaliavų perdirbimas) arba netgi perka PET saviems buteliams (sunkusis žaliavų perdirbimas).

(233)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė septyniolika naudotojų (penki perdirbėjai ir dvylika išpilstymo į butelius bendrovių). Bendradarbiaujantys perdirbėjai sudarė 22,7 proc., o išpilstymo į butelius bendrovės – 13 proc. viso PET suvartojimo Sąjungoje. Klausimyno atsakymus pateikė įvairių tarptautinių išpilstymo į butelius bendrovių (žinomų kaip prekių ženklo savininkai) skyriai.

(234)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantys naudotojai PET daugiausia pirko iš Sąjungos gamintojų ir tik dalį importavo. Apytikriai pusę jų importo sudarė importas iš Indijos, taigi tai buvo tik nedidelė perkamo PET dalis. Vis dėlto importuota ir iš kitų trečiųjų šalių, kurioms netaikomos priemonės, ir šiam importui per PTL teko palyginti didelė rinkos dalis (žr. 149 konstatuojamąją dalį). Todėl net taikant priemones naudotojai galėjo pasinaudoti alternatyviais tiekimo šaltiniais.

(235)

Naudotojai teigė, kad pastaraisiais metais gerokai padidėjusi PET kaina jiems turėjo didelio poveikio, nes padidėjusios kainos dalies dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis jie negalėjo perkelti mažmenininkams ir vartotojams. Tvirtinta, kad kaina padidėjo dėl to, kad daugelį metų taikytos prekybos apsaugos priemonės, kuriomis tuo metu, kai Sąjungos PET pramonė ėmė labiau koncentruotis ir integruotis, Sąjungos gamintojai buvo apsaugoti nuo konkurencijos su importuojamu produktu. Taigi naudotojai teigė, kad dėl taikomų priemonių ir jų tariamo poveikio PET kainoms sumažėjo vartotojų grandies pramonės užimtumas, MTTP ir konkurencingumas eksporto rinkose, o dar didesnis poveikis padarytas MVĮ. Taip pat teigta, kad dėl taikomų priemonių darbo vietų prarasta daugiau, nei šiuo metu Sąjungos PET pramonėje dirba darbuotojų.

(236)

Dėl perdirbėjų priklausomybės nuo PET kainų nustatyta, kad PET sudaro apie 80 proc. visų jų sąnaudų. Todėl PET laikomas didžiausia šio tipo verslo sąnaudų dedamąja. Be to, nustatyta, kad perdirbėjų pramonė buvo palyginti susiskaidžiusi, jos derybinės pozicijos buvo menkos, palyginti su didelėmis išpilstymo į butelius bendrovėmis, ir ji turėjo struktūrinių problemų, būdingų prekinės gamybos pramonei. Dėl to šis sektorius vis labiau vertikaliai integravosi su išpilstymo į butelius bendrovėmis ir naudojosi žaliavų perdirbimo susitarimais, pagal kuriuos užtikrinami perdirbimo mokesčiai, o dėl PET kainos galiausiai derasi ir ją moka išpilstymo į butelius bendrovės. Apskaičiuota, kad didžiąją PET pirkimų dalį Sąjungos rinkoje tiesiogiai kontroliuoja didžiosios išpilstymo į butelius bendrovės. Kadangi į sutartis dėl ruošinių dažnai įtraukiamas mechanizmas PET kainų svyravimams atspindėti, perdirbėjai vis mažiau priklauso nuo PET kainų pokyčių.

(237)

Po atskleidimo kai kurie naudotojai nesutiko su išvada dėl didesnio naudojimosi žaliavų perdirbimo susitarimais ir kainų formulėmis. Byloje surinkta informacija patvirtinama, kad tokia tendencija yra. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(238)

Teigta, kad taikomos priemonės perdirbėjams nebūtų žalingos, jei tokios pačios priemonės būtų taikomos ruošinių importui į Sąjungą. Tvirtinta, kad vietovėse prie Sąjungos pasienio su trečiosiomis šalimis, kuriose PET importui iš Indijos priemonės netaikomos, skatinama perkelti ruošinių gamybos vietą ir importuoti juos į Sąjungą nemokant PET taikomų kompensacinių priemonių. Pripažįstama, kad iš dalies šiam procesui vykti yra ekonominio pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į gabenimo sąnaudas, gamybos vietos keitimas veikiausiai įmanomas tik nedideliais atstumais. Apskritai, tariamas neigiamas aptariamų priemonių poveikis kai kuriems perdirbėjams yra laikomas nežymiu.

(239)

Dėl PET kainos poveikio išpilstymo į butelius bendrovėms, remiantis pateiktais duomenimis apskaičiuota, kad PET sudaro 9 proc. (svertinis vidurkis) visų į butelius išpilstytų nealkoholinių gėrimų sąnaudų ir 12 proc. į butelius išpilstyto mineralinio vandens sąnaudų. Tai rodo, kad PET nėra pagrindinė išpilstymo į butelius pramonės sąnaudų dedamoji.

(240)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad išpilstymo į butelius bendrovės dažniau rinkdavosi PET, tačiau tai nebuvo vienintelė jų naudojama pakavimo medžiaga. PET produktai sudarė 75 proc. vandens išpilstymo į butelius bendrovių apyvartos ir 50 proc. nealkoholinių gėrimų gamintojų apyvartos. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad daugelio didelių išpilstymo į butelius bendrovių (prekių ženklų savininkų) ir PET gamintojų sutarčių buvo pagrįstos formule, pagal kurią kaina buvo koreguojama norint parodyti PET žaliavų kainų svyravimus. Tai patvirtina didžiųjų ir kartu tipiškiausių išpilstymo į butelius bendrovių derybines galias dėl PET gamintojų perdirbimo apimties.

(241)

Po atskleidimo kai kurie naudotojai pakartojo argumentą, kad PET yra pagrindinė perdirbėjų, nealkoholinių gėrimų ir į butelius išpilstyto vandens pramonės sąnaudų dedamoji, o dėl to padarytos išvados buvo netikslios ir nepagrįstos pateiktais duomenimis. Pažymima, kad perdirbėjų padėtis analizuota atskirai ir ši pastaba jų atveju yra nepagrįsta (žr. 236 konstatuojamąją dalį). Dėl išpilstymo į butelius bendrovių padėties vertinimo patvirtinama, kad per tyrimą nustatyti sąnaudų santykiai yra pagrįsti bendradarbiaujančių išpilstymo į butelius bendrovių pateiktais duomenimis pagal visoms šalims prieinamą metodiką. Nustatyti sąnaudų santykiai atitinka ankstesnių tyrimų dėl to paties nagrinėjamojo produkto (14) išvadas. Todėl šalių teiginiai laikyti nepagrįstais.

(242)

Po atskleidimo kai kurie naudotojai teigė, kad iš Sąjungos interesų analizės nebuvo matyti jų pateiktų duomenų apie konkrečias bendroves ir informacijos esmės. Patvirtinama, kad naudoti naudotojų klausimyno atsakymuose pateikti duomenys. Visos susijusios šalys galėjo susipažinti su skaičiavimo metodika. Tuo remiantis šis argumentas buvo atmestas.

(243)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad remiantis numatomu ir (arba) pageidaujamu PET kainų sumažėjimu, kurį numatė pačios patikrintos išpilstymo į butelius bendrovės, panaikinus priemones sąnaudos išpilstymo į butelius bendrovėms sumažėtų nežymiai. Remiantis šiais PET kainos skaičiavimais ir nustatytais sąnaudų santykiais apskaičiuota, kad išpilstymo į butelius bendrovių sąnaudos, susijusios su jų PET veikla, atitinkamai sumažėtų 0,3–0,7 proc.

(244)

Po atskleidimo kai kurie naudotojai nesutiko su šia išvada ir teigė, kad bet koks sąnaudų sutaupymas būtų reikšmingas. Kai kurie naudotojai su pastabomis pateikė naujų skaičiavimų, tačiau nepateikė naujų įrodymų. Pabrėžiama, kad būsimas taupymas yra hipotetinis, kaip tą pripažino patys kai kurie naudotojai. Dėl perdirbėjų šiame segmente nenumatyta jokio kiekybiškai įvertintino būsimo taupymo. Dėl išpilstymo į butelius bendrovių manyta, kad jei tariamas PET kainų sumažėjimas tikrai įvyktų, atsižvelgiant į išpilstymo į butelius bendrovių sąnaudų struktūrą 0,3–0,7 proc. sąnaudų sutaupymas, palyginti su visomis sąnaudomis, negalėtų būti laikomas reikšmingu. Kadangi nepateikta naujų įrodymų, tvirtinimas atmestas kai nepagrįstas.

(245)

Teigta, kad kai kuriems į butelius pilstomo vandens gamintojams būdingas pažeidžiamumas dėl teisinių reikalavimų, nustatytų šaltinių vandeniui, kuris turi būti pilstomas į butelius prie šaltinių, ir dėl ribojamos vandens išgavimo apimties. Šiame sektoriuje daugiausia MVĮ, o tai turi poveikio aptariamų bendrovių sąnaudų struktūrai. Be to, pastebėta, kad įvairiose valstybėse narėse galutinių produktų kainos skiriasi nelygu vietos gyventojų perkamoji galia. Tuo remiantis manoma, kad PET kainų sumažėjimas panaikinus priemones būtų labiau pastebimas šiam išpilstymo į butelius pramonės sektoriui.

(246)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos PET gamintojai taiko didesnes kainas ir gauna didesnį pelną, dėl to 2011 m. padidėjo kainos. Šis teiginys paremtas PET kainų ir jų taikymo žaliavoms Sąjungoje palyginimu su padėtimi Azijos rinkoje ir JAV. Tvirtinta, kad taip atsitiko dėl to, kad taikoma daug prekybos taisomųjų priemonių.

(247)

Pažymėtina, kad PET kainos 2011 m. padidėjo, o 2009 m. buvo sumažėjusios visame pasaulyje, nes keitėsi su žaliavomis susijusios sąnaudos (žr. 155 konstatuojamąją dalį). Iš šalių pateiktų duomenų sistemiškai matyti, kad PET kainų raida Europoje, Azijoje ir JAV buvo labai panaši. Vis dėlto yra ir PET kainų skirtumų pasaulyje, kurie yra susiję su įvairiomis priežastimis, visų pirma su specifine kiekvieno regiono sąnaudų struktūra. Dėl tvirtinimo, kad pelno lygis Sąjungoje yra didesnis, pažymėtina, kad net išskirtinėmis aplinkybėmis 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje Sąjungos pramonė vos pasiekė pelningumo lygį, kuris laikytas pagrįstu šio tipo pramonės sektoriui. Negauta įrodymų dėl didesnio pelno. Todėl tvirtinimą, kad PET kainos ir pelnas Sąjungoje yra didesni dėl galiojančių aptariamų priemonių, teko atmesti.

(248)

Po atskleidimo kai kurios šalys pakartojo argumentą, kad Sąjungos kainos buvo nepagrįstai didelės, o tai rodo susikaupusių antidempingo priemonių poveikį rinkoje, kurioje yra Sąjungos gamintojų koncentracija, vertikali integracija ir ribotas produkcijos kiekis, kuriuo negalima patenkinti suvartojimo poreikių. Taip pat teigta, kad kainų duomenys taip pat rodo, kad iš didesnių kainų Sąjungoje nematyti didesnių žaliavų sąnaudų. Pažymima, kad į argumentus dėl Sąjungos pramonės koncentracijos, vertikalios integracijos ir gamybos pajėgumų atsakyta atitinkamai 207 ir 259 konstatuojamosiose dalyse. Dėl tariamo šių veiksnių poveikio PET kainai Sąjungoje primenama, kad PET kainų raida priklauso nuo žaliavų, kurios sudaro iki 90 proc. PET sąnaudų, kainos (žr. 173 konstatuojamąją dalį). Be to, PET kainų padidėjimas 2010–2011 m. buvo pasaulinis reiškinys (žr. 172 konstatuojamąją dalį). Todėl šalių teiginiai buvo nepagrįsti.

(249)

Dėl argumento, susijusio su Sąjungos PET kainų ir Azijos ir JAV kainų skirtumu, be išvadų, kurios jau nurodytos 244 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad JAV ir Sąjungos rinkų kainų skirtumas buvo nepastovus, tačiau vidutinis. Sąjungos kainos nebuvo nuolatos didesnės, kaip teigta. Nustatyta, kad Sąjungos ir Azijos rinkos yra labai skirtingos dėl sąnaudų struktūrų, kurios visų pirma susijusios su rinkos dydžiu ir masto ekonomija, taip pat galimybėmis gauti žaliavas ir pajėgumais. Todėl lyginti šių dviejų rinkų vidutines kainas nebuvo prasminga. Todėl nustatyta, kad šalių argumentas buvo nepagrįstas.

(250)

Be to, kai kurios šalys teigė, kad iš Sąjungos kainų matyti didesnis žaliavų sąnaudų pasiskirstymas, palyginti su JAV ar Azija. Pasiskirstymai lyginami taip pat kaip kainos įvairiose regiono rinkose, skiriasi tik tai, kad atsižvelgiama į žaliavų kainų svyravimus įvairiose regiono rinkose. Vis dėlto esamais rinkų struktūriniais skirtumais galima paaiškinti perdirbimo mokesčių skirtumą. Išskirtinis Sąjungos pramonės pelnas 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje paaiškintas 179 konstatuojamojoje dalyje. Nė vienu atveju nenustatyta, kad priemonės būtų turėję tam įtakos. Todėl šalių argumentas atmestas.

(251)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad didžiausi Sąjungos gamintojai Sąjungoje taikė didesnes kainas nei kitose rinkose ir 2010 m. Sąjungoje gavo didesnį pelną nei kitur. Dėl to manoma, kad ekonomiškai pagrįsta, jog tarptautinės bendrovės sąnaudų struktūra yra kitokia, todėl skirtingose regiono rinkose taikomos skirtingos kainos. Išskirtinis pelno lygis 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje paaiškintas 179 konstatuojamojoje dalyje Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(252)

Taip pat pateikta argumentų dėl blogėjančios naudotojų pramonės ekonominės padėties, kaip antai gamyklų uždarymo ir užimtumo mažinimo. Teigta, kad taip atsitiko dėl padidėjusios PET kainos. Be to, teigta, kad Europos pagrindinių prekių ženklų konkurencija sumažėjo, nes jų eksportas į trečiąsias šalis tiesiogiai konkuravo su į butelius išpilstytais produktais, kurie gaminti naudojant PET už tarptautines kainas.

(253)

Reikėtų pažymėti, kad remiantis bendradarbiaujančių naudotojų pateikta informacija, naudotojų segmentas nebuvo nuostolingas, net jei bendras pelningumo lygis per PTL ir sumažėjo. Nustatyta, kad naudotojų pramonės pelno dydis, kuris buvo apskaičiuotas remiantis klausimyno atsakymais ir taikant metodiką, su kuria visos šalys galėjo susipažinti, buvo toks pat, kaip Sąjungos pramonei per PTL nustatytas pelningumo dydis. Dvi patikrintos bendrovės (išpilstymo į butelius bendrovės) nurodė per nagrinėjamąjį laikotarpį toliau didinusios gamybos apimtį ir pelningumą. Nustatyta, kad kai kurių perdirbėjų pelnas buvo ribinis, o kai kuriais atvejais susidurta su struktūriniais ir finansiniais sunkumais. Tačiau šiuo atžvilgiu nebuvo įmanoma nustatyti jokio tiesioginio ryšio su taikomomis priemonėmis. Panašiai šiek tiek pablogėjusi išpilstymo į butelius bendrovių ekonominė padėtis buvo susijusi su sunkumais, kurie iškilo 2011 m. staiga padidėjus PET kainai ir dėl ekonomikos nuosmukio to padidėjimo nepavykus perkelti mažmenininkams. Nustatyta, kad 2011 m. iš dalies pablogėjo naudotojų pramonės padėtis, tačiau neįrodytas pablogėjimo ir taikomų priemonių ryšys, ypač atsižvelgiant į tai, kad priemonės taikytos nuo 2000 m.

(254)

Po atskleidimo kai kurios šalys nesutiko su išvada, kad naudotojų pramonė dirbo nenuostolingai. Be to, šalys teigė, kad naudotojų pelno dydis buvo mažesnis nei Sąjungos pramonės. Dėl naudotojų pramonės pelningumo vertinimo – iš bendradarbiaujančių naudotojų gauta informacija šio teiginio neatitinka. Šalims buvo atskleista metodika. Kai kurie naudotojai galėjo patirti nuostolių, tačiau apskritai nustatyta, kad naudotojų pramonė veikė pelningai. Bet kokiu atveju, nustačius, jog padidėjusios PET kainos yra naudotojų pelningumui įtakos turintis veiksnys, nebuvo įrodyta, kad priemonės ir aptariamų bendrovių pelningumas būtų susiję. Tvirtinimas dėl naudotojų ir Sąjungos pramonės pelno dydžių palyginimo buvo nepagrįstas. Dėl Sąjungos pramonės pelningumo nepastovumo (žr. 176–179 konstatuojamąsias dalis) šių dviejų segmentų palyginimas nebuvo laikytas įtikinamu. Bet kuriuo atveju abiejų segmentų pelningumo lygis per PTL buvo panašus (žr. 253 konstatuojamąją dalį). Todėl šalių pastabos atmestos kaip nepagrįstos.

(255)

Dėl tariamo poveikio Sąjungos mineralinio vandens ar nealkoholinių gėrimų buteliuose gamintojų eksporto konkurencijai, šis teiginys nebuvo pagrįstas, taip pat neįrodytas šio poveikio ryšys su galiojančiomis priemonėmis.

(256)

Po atskleidimo šalys pakartotojo, kad didėjančios PET kainos turi neigiamo poveikio į butelius išpilstyto vandens eksporto konkurencijai. Pripažįstama, kad PET kainų padidėjimas, be kitų veiksnių, gali turėti neigiamo poveikio į butelius išpilstyto vandens eksporto konkurencingumui. Vis dėlto, kadangi nenustatyta PET kainų padidėjimo ir aptariamų priemonių ryšio, nes PET kainos visų pirma priklauso nuo žaliavų kainų, atmesta, kad priemonės turėtų poveikio blogėjančiai konkurencijai.

(257)

Pagaliau dėl tariamo priemonių poveikio užimtumui per tyrimą nustatyta, kad naudotojų pramonės prarastos darbo vietos, kaip patikrinta, buvo daugiausia susijusios su našumo ir efektyvumo didinimu, o dalis jų – su laikinųjų darbuotojų skaičiaus mažinimu.

(258)

Po atskleidimo kai kurios šalys nesutiko su šia išvada dėl to, kad joje neatsispindi viso sektoriaus padėtis. Be 254 konstatuojamojoje dalyje aprašytų išvadų pažymima, kad perdirbėjų nurodytas darbo vietų skaičius gerokai padidėjo, nė vienas perdirbėjas nenurodė, kad būtų sumažėję darbo vietų. Išpilstymo į butelius bendrovės nurodė, kad darbo vietų prarado dėl padidėjusios PET kainos. Tačiau PET kaina padidėjo visame pasaulyje, todėl nenustatyta sąsajos tarp prarastų darbo vietų ir priemonių. Be to, 90 proc. prarastų darbo vietų, nurodytų naudotojų klausimyno atsakymuose, buvo susiję su trimis bendrovėmis. Viena jų, patikrintas naudotojas, kuriam tenka didelė dalis nurodytų prarastų darbo vietų, per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidino gamybos apimtį, todėl tos prarastos darbo vietos yra susijusios su padidėjusiu našumu. Dėl kitų dviejų bendrovių nustatyta, kad jų pelningumo dydis buvo vienas didžiausių tarp bendradarbiaujančių jų segmento šalių ir viršijo tikslinį Sąjungos pramonės pelną šiuo atveju. Todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(259)

Po atskleidimo kai kurios šalys tvirtino, kad Sąjungos gamintojai neturi pakankamai pajėgumų esamai paklausai patenkinti. Pažymima, kad Sąjungos pramonė per PTL išnaudojo 86 proc. savo gamybos pajėgumų ir turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų visam PET vidaus suvartojimui patenkinti. Be to, ir toliau importuojama iš kitų šalių, kurioms nustatytos priemonės, ir šalių, kurioms netaikomos priemonės, ir ši tendencija didėja. Taip pat baigė galioti Pietų Korėjai taikomos priemonės, panaikinamos ir iš Malaizijos ir Indonezijos importuojamam nagrinėjamajam produktui taikomos priemonės. Be to, PET perdirbimo pramonė gali būti kitas PET šaltinis PET paklausai Sąjungoje patenkinti. Dėl šių priežasčių laikyta, kad tariamos naudotojų problemos dėl tariamos nepakankamos Sąjungos gamybos apimties, yra nepagrįstos.

(260)

Po atskleidimo kai kurie naudotojai teigė, kad analizuojant neatsižvelgta į nurodytą neigiamą susikaupusių priemonių šios peržiūros nagrinėjamajam produktui poveikį. Dėl to pažymima, kad kompensacinėmis priemonėmis paprasčiausiai ištaisomas žalingas nustatyto subsidijavimo poveikis. Teigtas susikaupęs poveikis nebuvo įrodytas. Priešingai, nepaisant galiojančių priemonių iš šalių, kurioms priemonės nustatytos, buvo toliau importuojama, o tokio importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį net padidėjo. Be to, galima importuoti iš šalių, kurioms priemonės nenustatytos, ši tendencija vis stiprėja, o tokio importo apimtis yra didelė. Todėl šalių argumentas buvo atmestas.

(261)

Baigiant tikimasi, kad importui iš Indijos pratęsus kompensacinių priemonių taikymą Sąjungos pramonei būtų sudaryta galimybė gerinti ir stabilizuoti ekonominę padėtį ir pasinaudoti pastaraisiais metais vykdytomis investicijomis ir konsolidacija.

(262)

Taip pat manoma, kad pagerėjusi Sąjungos ekonominė padėtis gali būti naudinga PTA gamintojams ir šiek tiek mažiau – MEG gamintojams Sąjungoje.

(263)

Kai kurių naudotojų ekonominė padėtis nuo paskutinės peržiūros pablogėjo, nustatyta, kad didžiausias neigiamas poveikis, veikiausiai ypač dėl pastarojo meto PET kainos padidėjimo, padarytas būtent mažiesiems vandens buteliuose gamintojams, nes esamomis ekonominėmis aplinkybėmis jie negalėjo padidėjusios kainos dalies perkelti mažmenininkams. Tačiau nustatyta, kad 2011 m. Sąjungos pramonės išskirtiniai kainos ir pelno dydžio pokyčiai yra pasaulinis reiškinys, pirmiausia dėl žaliavų kainų padidėjimo. Todėl nustatyta, kad teiginiai dėl didesnių kainų ir pelno dydžių sąsajų su aptariamomis priemonėmis yra nepagrįsti. Tuo pačiu metu Sąjungos rinka lieka atvira rinka, kurioje yra alternatyvių tiekimo iš kitų trečiųjų šalių, kurioms priemonės netaikomos, šaltinių.

(264)

Tokiomis aplinkybėmis neįrodytas PET kainų padidėjimo ir galiojančių priemonių ryšys. Nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių perdirbėjų ekonominė padėtis yra stabili. Nustatyta, kad išpilstymo į butelius bendrovių PET sąnaudų dalis, palyginti su visomis sąnaudomis, yra nedidelė. Be to, neįrodyta, kad būtų PET kainos svyravimų ir priemonių ryšys. Tuo remiantis nustatyta, kad priemonės neturi neproporcingo poveikio naudotojams.

(265)

Atsižvelgiant į visus nurodytus veiksnius, negalima daryti aiškios išvados, kad tolesnis dabartinių kompensacinių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(266)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį po šios informacijos atskleidimo šalys galėjo pareikšti prieštaravimų. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(267)

Remiantis pirmiau atlikta analize, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį importuojamam Indijos kilmės PET reikėtų toliau taikyti galiojančias kompensacines priemones. Primenama, kad šios priemonės yra specifiniai muitai.

(268)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos kompensacinio muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Importuojamajam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nenurodytas šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai minėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(269)

Visus prašymus taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kurie, pavyzdžiui, yra susiję su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus reglamentas turi būti iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(270)

Siekiant užtikrinti tinkamą kompensacinio muito įgyvendinimą, kitiems eksportuotojams nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne vien tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios per PTL nevykdė jokio eksporto. Tačiau pastarosios bendrovės, joms įvykdžius pagrindinio reglamento 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, raginamos pagal tą straipsnį pateikti prašymą atlikti peržiūrą, kad jų padėtis būtų išnagrinėta individualiai,