15.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/16

(1)

2012 m. vasario 22 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2012 m. sausio 9 d. gavus EUROFER (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie šiuo atveju pagamina daugiau nei 70 proc. visų tam tikrų organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė KLR Vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl tam tikrų KLR kilmės organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų subsidijuojamo importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. KLR Vyriausybė buvo pakviesta konsultuotis, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. KLR Vyriausybė šį pasiūlymą priėmė, ir buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau deramai atsižvelgta į KLR Vyriausybės institucijų pastabas dėl skunde pateiktų tvirtinimų, susijusių su schemų kompensuojamumo trūkumu. Po konsultacijų KLR Vyriausybė pateikė pastabų.

(4)

2011 m. gruodžio 21 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų KLR kilmės organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų inicijavimą.

(5)

2012 m. rugsėjo 20 d. Komisija Reglamentu (ES) Nr. 845/2012 (4) tam tikriems importuojamiems KLR kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(6)

Per šį antisubsidijų ir gretutinį antidempingo tyrimą atliekama tokia pati žalos analizė, nes abiejų tyrimų atveju Sąjungos pramonės, tipiškų Sąjungos gamintojų ir tiriamojo laikotarpio apibrėžtys sutampa. Dėl šios priežasties atliekant abu tyrimus buvo atsižvelgta į bet kuriame iš šių tyrimų pateiktas pastabas dėl žalos.

(7)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams, importuotojams, prekiautojams, naudotojams, tiekėjams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir KLR atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(8)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, visų žinomų eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų paprašyta pranešti Komisijai apie save ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamu produktu susijusią veiklą nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Šią informaciją prašyta pateikti pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves. Be to, konsultuotasi su KLR valdžios institucijomis.

(9)

Pradžioje 19 eksportuojančių Kinijos gamintojų (grupių) pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Remdamasi iš eksportuojančių gamintojų gauta informacija ir pagrindinio reglamento 27 straipsniu Komisija pradžioje siūlė atrinkti 3 eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes). Tačiau vienas iš šių atrinktų eksportuojančių gamintojų atsisakė bendradarbiauti. Todėl jis buvo pakeistas kitu didžiausią produkto kiekį pardavimui į Sąjungą eksportuojančiu gamintoju. Apie tai pranešus šis eksportuojantis gamintojas taip pat nesutiko bendradarbiauti.

(10)

Nenorint dar labiau vėlinti tyrimo nuspręsta atrinkti tik dvi į Sąjungą didžiausią kiekį produkto eksportuojančių gamintojų grupes – Zhangjiagang Panhua Steel Strip Co., Ltd ir susijusias bendroves ir Zhejiang Huadong Light Steel Building Material Co., Ltd ir susijusias bendroves. Remiantis šiomis atrinktomis dviem eksportuojančių gamintojų grupėmis nustatytas šių grupių subsidijavimo lygis ir visų neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų subsidijavimo lygis, kaip to reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Atrinkti šeši Sąjungos gamintojai, kurie Komisijai buvo žinomi kaip panašaus produkto gamintojai, remiantis jų pardavimo ir gamybos apimtimi, dydžiu ir geografine vieta Sąjungoje. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 46 proc. Sąjungos produkcijos ir pardavė 38 proc. Sąjungos parduoto kiekio. Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys taip pat prašytos pareikšti nuomonę dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Vienas Sąjungos gamintojas pareiškė, kad nenori būti atrinktas ir buvo pakeistas kitu didžiausiu gamintoju.

(12)

Penki nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Todėl atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiaujančių importuotojų skaičių, atranka buvo nebereikalinga.

(13)

Komisija nusiuntė klausimynus KLR atstovams, dviem atrinktiems eksportuojantiems KLR gamintojams, 14 kitų eksportuojančių KLR gamintojų, kurie prašė klausimyno, šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, penkiems bendradarbiaujantiems Sąjungos importuotojams ir žinomiems naudotojams.

(14)

Atsakymus pateikė KLR atstovai, devyni eksportuojantys KLR gamintojai ir jų susijusios bendrovės, šeši atrinkti Sąjungos gamintojai, du nesusiję importuotojai ir dešimt naudotojų.

(15)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių bendrovių ir valstybės valdžios institucijos patalpose:

(16)

Tada visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius kompensacinius muitus tam tikriems importuojamiems KLR kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams (toliau – galutinis atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo.

(17)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(18)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(19)

Pranešime apie inicijavimą nagrinėjamas produktas buvo tam tikri organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai (toliau – OMDP), t. y. plokšti valcavimo produktai iš legiruotojo ir iš nelegiruotojo plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), dažyti, lakuoti arba apvilkti plastikais bent iš vienos pusės, išskyrus vadinamąsias statybai skirtas sluoksniuotąsias plokštes, sudarytas iš dviejų išorinio metalo lakštų su stabilizuojančiu izoliacinės medžiagos sluoksniu tarp jų, ir išskyrus produktus, padengtus galutiniu cinko dulkių dangos (cinko dažai, kurių sudėtyje esantis cinkas sudaro ne mažiau 70 proc. masės) sluoksniu.

(20)

Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – CISA), du importuotojai ir du naudotojai pasiūlė išbraukti penkių rūšių produktus. Šie prašymai gauti ir nagrinėti taip:

(21)

OMDP naudotojas pateikė prašymą iš produkto apibrėžtosios srities išbraukti OMDP, kurių pagrindas yra dengtas chromu arba alavu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl metalinės chromo arba alavo dangos šios rūšies produktas fiziškai ir techniškai skiriasi nuo nagrinėjamo OMDP. Be to, OMDP, kurių pagrindas yra dengtas chromu arba alavu, iš esmės naudojami tik maisto produktų pakavimo ir kabelių pramonės šakose. Pagaliau Sąjungos pramonė paaiškino nenorėjusi, kad šios rūšies produktas būtų nagrinėjamas tyrime. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, į produkto apibrėžtąją sritį OMDP, kurių pagrindas yra dengtas chromu arba alavu, neįtraukiami.

(22)

Prašymas atmestas, nes šie produktai nepriskiriami šiame tyrime nagrinėtiniems KN kodams. Dažoma arba dengiama tik norint apsaugoti nuo rūdžių, todėl tokie produktai priskiriami KN pozicijai 7208, o ne KN pozicijai 7210. Karštai valcuotos plokštės su apsauginiu gruntu (organiniu arba neorganiniu) nepriskiriamos produkto apibrėžtajai sričiai, dėl to negali būti iš jos išbraukiamos.

(23)

CISA ir du importuotojai prašė išbraukti OMDP, kurių pagrindo storis yra 0,6–2,0 mm ir kurie sudaro 5–10 proc. importo iš Kinijos apimties, teigdami, kad tiesiogiai konkuruoja tik Kinijos eksportuojami ir Sąjungos pramonės gaminami OMDP, kurių pagrindo storis yra 0,25–0,6 mm.

(24)

Šis prašymas atmestas, nes tiek Kinijos eksportuotojai, tiek Sąjungos pramonė gamina ir parduoda OMDP, kurių pagrindo storis yra 0,6–2,0 mm, todėl akivaizdu, kad šie produktai konkuruoja. Nepateikta įrodymų, kad OMDP, kurių pagrindo storis didesnis nei 0,6 mm, nekonkuruoja su OMDP, kurių pagrindo storis mažesnis nei 0,6 mm, ir kad dėl to tai yra kitos rūšies produktas. OMDP, kurių pagrindo storis mažesnis nei 0,6 mm ir didesnis nei 0,6 mm, pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinė panaudojimo paskirtis yra tokios pačios, dėl to jie yra tas pats produktas.

(25)

Du importuotojai teigė, kad tik keturi Sąjungos gamintojai turi licenciją gaminti šios rūšies produktą ir kad iš tikrųjų jį gamina tik viena bendrovė. Jie taip pat tvirtino, kad šio produkto savybės skiriasi nuo cinku dengtų OMDP savybių.

(26)

Šis prašymas buvo atmestas, nes šių dviejų rūšių produktus galima pakeisti, jų naudojimo paskirtys iš dalies sutampa, o per tiriamąjį laikotarpį šios rūšies produktą gamino bent du bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai. Reikėtų pažymėti, kad per tiriamąjį laikotarpį šios rūšies produktą į Sąjungą eksportavo tik vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas.

(27)

Šis prašymas atmestas, nes, priešingai nei teigė vienas naudotojas, keli Sąjungos gamintojai gamina ir parduoda didelį šio produkto kiekį, o jo pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios kaip kitų rūšių OMDP produktų.

(28)

Viena asociacija paprašė produkto apibrėžtajai sričiai priskirti chromu arba alavu dengtus OMDP, kurių klasifikaciniai TARIC kodai yra 7210122010 ir 7210500010. Šis prašymas buvo atmestas, nes šie kodai nebuvo nurodyti pirminiame skunde, o produktų, kuriems taikomi šie kodai, fizinės ir techninės savybės skiriasi nuo skunde nurodytų produktų savybių.

(29)

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, pritarta išbraukti chromu arba alavu dengtus OMDP, nagrinėjamasis produktas iš dalies pakeičiamas.

(30)

Todėl nagrinėjamasis produktas – tam tikri Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai (toliau – OMDP), t. y. plokšti valcavimo produktai iš legiruotojo ir iš nelegiruotojo plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), dažyti, lakuoti arba apvilkti plastikais bent iš vienos pusės, išskyrus vadinamąsias statybai skirtas sluoksniuotąsias plokštes, sudarytas iš dviejų išorinių metalo lakštų su stabilizuojančiu izoliacinės medžiagos sluoksniu tarp jų, ir išskyrus produktus, padengtus galutiniu cinko dulkių dangos (cinko dažai, kurių sudėtyje esantis cinkas sudaro ne mažiau 70 proc. masės) sluoksniu, ir tuos produktus, kurių pagrindas dengtas chromu arba alavu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7210 70 80, ex 7212 40 80, ex 7225 99 00, ex 7226 99 70 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(31)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės gamintų ir Sąjungoje parduotų OMDP, KLR vidaus rinkoje gamintų ir parduotų OMDP ir į Sąjungą iš KLR importuotų OMDP pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė galutinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(32)

KLR Vyriausybė ir atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus ir sutiko, kad būtų atliktas jų pateiktų atsakymų patikrinimas vietoje.

(33)

Išnagrinėjusi KLR Vyriausybės klausimyno atsakymus Komisija nusiuntė raštą dėl informacijos neišsamumo ir du raštus prieš patikrinimą vietoje. Komisija KLR Vyriausybei suteikė pakankamai laiko, jei to būtų pagrįstai prašoma, pastaboms parengti ir pateikti. Iš tiesų KLR Vyriausybei skyrus net 20 dienų pratęsimą klausimyno atsakymams pateikti ji turėjo iš viso 57 dienas klausimyno atsakymams pateikti ir 25 dienas atsakymui į raštą dėl informacijos neišsamumo pateikti.

(34)

Pateikdama klausimyno atsakymus, atsakymą į raštus dėl informacijos neišsamumo ir kitas pastabas, KLR Vyriausybė tik pateikė informacijos apie atrinktų eksportuojančių gamintojų naudotas schemas ir tvirtino, kad jos neturėtų būti prašoma pateikti atsakymų į klausimus, susijusius su tariamomis taikomomis subsidijavimo schemomis ir neatrinktais gamintojais arba apie save nepranešusiais gamintojais.

(35)

Komisija su tokiu požiūriu nesutiko ir KLR Vyriausybei paaiškino, kad Komisija KLR Vyriausybei siųstu klausimynu siekia gauti informacijos apie organinėmis medžiagomis dengtus plieno produktus gaminančių pramonės įmonių subsidijavimą Kinijoje ir nustatyti, kiek yra subsidijuojamas į Sąjungą importuojamas nagrinėjamasis produktas. Komisija KLR Vyriausybei pranešė, kad išsamesnės informacijos apie subsidijavimo mastą reikia norint išsiaiškinti apie eksportuotojų, kurie tariamai naudojosi tam tikromis subsidijavimo schemomis, kurių nenaudojo atrinktos arba bendradarbiaujančios bendrovės, nebendradarbiavimo lygį ir apie galimus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų prašymus dėl individualaus nagrinėjimo. Tačiau KLR Vyriausybė nepakeitė požiūrio ir nepateikė informacijos apie daugumą kitų subsidijavimo schemų, apie kurias nurodyta skunde, bet kurių nenaudojo atrinktos bendrovės.

(36)

Prieš patikrinimo vietoje vizitą KLR Vyriausybė paprašė Komisijos pateikti papildomos informacijos raštu, visų pirma, visų klausimų, kuriuos ketinama užduoti per tikrinimą, sąrašą ir vyriausybės departamentų, kurių dalyvavimo tikimasi per vizitą vietoje, sąrašą. Teigta, kad tokios informacijos negavusi KLR Vyriausybė „nežinotų, ką ji turėtų parengti ar ko ji turėtų tikėtis per patikrinimą“, ir kad rašte prieš patikrinimą vietoje„tikrai nėra jokių nuorodų, ką Komisija iš tiesų ketina tikrinti …“.

(37)

Komisija negalėjo patenkinti KLR Vyriausybės prašymo. Dėl to pažymima, kad Komisija įvykdė visas susijusias pagrindinio reglamento 26 straipsnio sąlygas. KLR Vyriausybei buvo nusiųstas išsamus raštas prieš patikrinimą vietoje, kuriame patvirtinta darbotvarkė (dienos ir per kiekvieną tikrinimo dieną aptartinos schemų grupės) ir paprašyta, kad dalyvautų už atitinkamas schemas atsakingos valdžios institucijos ir su KLR Vyriausybės pastabų rengimu susiję pareigūnai. Be to, prieš patikrinimo vietoje vizitą Komisija paaiškino, kad tik KLR Vyriausybė gali nurodyti, kurios valdžios institucijos yra atsakingos už tiriamąsias schemas, ir kurie pareigūnai labiausiai tinka dalyvauti tikrinime ir atsakyti į klausimus. Dėl konkrečių klausimų sąrašo Komisija paaiškino, kad tokio sąrašo neprivalu pateikti pagal ES teisės aktus (ir PPO reikalavimus) ir kad šio tyrimo tikslas – patikrinti KLR Vyriausybės klausimyno atsakymus ir susijusias papildomas pastabas, todėl per tikrinimą bus laikomasi minėtų dokumentų struktūros. Komisija taip pat sieks gauti papildomos atliekamam tyrimui būtinos informacijos ir ją išsiaiškinti, tačiau konkretūs klausimai tokiu atveju priklausytų nuo KLR Vyriausybės atsakymų atliekant pirminį jos atsakymų tikrinimą. Be to, KLR Vyriausybei prieš patikrinimo vietoje vizitą aiškiai pranešta, kad atsisakius pateikti būtiną informaciją ar padėti tyrimą atliekančiai institucijai tikrinti informaciją ir duomenis, kurie laikomi būtinais tyrimui atlikti, galima labai pakenkti tyrimui. KLR Vyriausybei taip pat priminta apie pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatų taikymo pasekmes.

(38)

Per patikrinimo vietoje vizitą Kinijos prekybos ministerijoje Pekine Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 ir 26 straipsnių nuostatas stengėsi patikrinti informaciją, pateiktą remiantis patvirtinamaisiais dokumentais, kurie naudoti KLR Vyriausybės atsakymams rengti. Tai darydama Komisija padarė preliminarią išvadą, kad neturėdama pakankamai informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų ji negalėjo tinkamai patikrinti klausimyno atsakymų. Be to, kai kurios informacijos iš viso nepateikta, nors būtent tos informacijos prašyta, o į kai kuriuos klausimus paprasčiausiai neatsakyta. Todėl KLR Vyriausybei pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalis.

(39)

KLR Vyriausybė taip pat nurodė, kad Komisija KLR Vyriausybę nepagrįstai apsunkino ir kad klausimyne bei vėliau pateiktame rašte dėl informacijos neišsamumo prašė nesusijusios ir nereikalingos informacijos.

(40)

Dėl prašomos informacijos Komisija pažymi, kad ji prašė pateikti tik informacijos apie skunde nurodytus įtarimus, kuri laikoma būtina tinkamoms išvadoms padaryti, be to, per tyrimą nuosekliai prašė pateikti tuos pačius duomenis bei informaciją ir pageidavo, kad KLR Vyriausybė paaiškintų pateiktą informaciją ir kaip ji susijusi su tiriamosiomis schemomis. Kitaip tariant, Komisija tik prašė pateikti informacijos, kuri buvo reikalinga nagrinėjamojo produkto subsidijavimui taikant kitas skunde nurodytas subsidijavimo schemas ir jo lygiui nustatyti. Turint tokios informacijos būtų galima tinkamai nustatyti pagal kitas tyrime nagrinėjamas nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tinkamas subsidijavimo schemas suteiktų subsidijų sumą. Kadangi nei KLR atstovai, nei nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nepateikė informacijos, kurios reikia norint nustatyti, ar nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai galėjo naudotis kitomis subsidijavimo schemomis, Komisija, remdamasi geriausiais turimais faktais, priėjo prie išvados, kad kiti nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai iš tikrųjų galėjo naudotis kitomis subsidijavimo schemomis, ir, remdamasi geriausiais turimais faktais, apskaičiavo pasinaudojus tokiomis schemomis gautos naudos sumą.

(41)

Individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį pateikė du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai – Union Steel China (Union Steel) ir Shenzhen Sino Master Steel Co. Ltd. Nė vienai šių bendrovių nebuvo galima taikyti individualaus nagrinėjimo, nes dėl didelio tariamų subsidijavimo schemų skaičiaus ir dėl to, kad antisubsidijų tyrimai ilgai trunka, būtų pernelyg apsunkintas tyrimas ir būtų trukdoma jį laiku baigti.

(42)

Tačiau bendrovė Union Steel jau individualiai nagrinėta atliekant gretutinį antidempingo tyrimą ir jai apskaičiuotas individualus žalos skirtumas.

(43)

Kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje, KLR Vyriausybė pateikė tik atsakymus dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų naudojamų schemų, todėl buvo praktiškai neįmanoma išnagrinėti kai kurių galimai Union Steel naudotų subsidijavimo schemų. Taigi, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį remiantis turimais faktais šiai bendrovei nustatyta kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikoma vidutinė subsidijų norma.

(44)

Remdamasi skunde pateikta informacija Komisija rinko informaciją, susijusią su toliau nurodytomis schemomis, kurias taikydama Vyriausybės valdžios institucija, kaip įtariama, teikė subsidijas:

(45)

Skunde pateiktas įtarimas, kad KLR Vyriausybė kontroliuoja tam tikras gamintojų grandies pramonės šakas ir produktus, kad OMDP gamintojams teiktų žaliavas palankiomis kainomis. Tokiu būdu OMDP gamintojai gauna kompensuotinas subsidijas per valstybės įmones įsigydami vyriausybės užsakymu pagamintą karštai valcuotą ir šaltai valcuotą plieną mažesne nei rinkos kaina ir tokiu būdu už mažesnį nei tinkamas atlygį valstybės įmonėms.

(46)

Komisija KLR Vyriausybės prašė pateikti išsamios informacijos apie karštai valcuotą ir šaltai valcuotą plieną eksportuojantiems Kinijos OMDP gamintojams tiekiančias valstybės įmones, kad galėtų patikrinti skunde pateiktus įtarimus ir nustatyti, ar valstybės įmonės yra valstybinės institucijos. Visų pirma, Komisija prie KLR Vyriausybei skirto klausimyno parengė valstybės įmonėms skirtą B priedėlį ir paragino KLR Vyriausybę pateikti jame prašomą informaciją. Rašte dėl informacijos neišsamumo Komisija dar kartą paprašė KLR Vyriausybės pateikti B priedėlyje prašomą informaciją ir paragino KLR Vyriausybę atsakymus derinti su susijusiomis valstybės įmonėmis.

(47)

Tačiau KLR Vyriausybė neatsakė nė į vieną B priedėlio klausimą, be to, nepateikė pagrindiniame klausimyne prašytos susijusios informacijos (pvz., dėl Kinijos Vyriausybės valstybės įmonių plieno sektoriuje nuosavybės teisių ir kontrolės ir jos dalyvavimo Kinijos plieno pramonės reorganizavime). Vietoje prašomos informacijos KLR Vyriausybė klausimyno atsakymuose nurodė, kad skundo pateikėjai neįrodė, jog karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojai yra valstybinės institucijos.

(48)

Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija turėjo remtis kita geriausia turima informacija. Komisija KLR Vyriausybei pranešė apie tokius veiksmus. Vertindama, ar eksportuojantiems Kinijos OMDP gamintojams karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną tiekiančios valstybės įmonės yra valstybinės institucijos, Komisija nagrinėjo ribotą KLR Vyriausybės pateiktą informaciją, skunde pateiktą informaciją, viešą panašių tyrimų, kuriuos atliko kitos tyrimus atliekančios valdžios institucijos, faktinę informaciją, ir kitą viešą informaciją, o išvadas pagrindė visa byloje surinkta medžiaga.

(49)

Skundo pateikėjo teigimu valstybės įmonės Kinijoje yra valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte, kurios tiekia prekes (karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną) OMDP gamintojams mažesne nei rinkos kaina ir taip jiems suteikia naudos.

(50)

PPO apeliacinė taryba pranešime „Jungtinės Valstijos – galutiniai tam tikrų produktų iš Kinijos antidempingo ir kompensaciniai muitai (5)“ (Apeliacinės tarybos pranešimas) valstybinę instituciją apibrėžė kaip subjektą, kuriam „priklauso vyriausybės institucija, veikia su tokia institucija arba jai priklauso“ (6). Be to, Apeliacinės tarybos manymu, valstybinėms institucijoms taip pat būdinga „vykdyti vyriausybės funkcijas“ (7), kurios „paprastai pagal teisinę susijusios valstybės narės sistemą laikomos vyriausybės veiklos dalimi“ (8).

(51)

Atsižvelgiant į PPO apeliacinės tarybos išvadas analizuotini du klausimai, t. y. a) ar susijusios valstybės įmonės vykdo funkcijas, kurios paprastai laikomos vyriausybės veiklos dalimi Kinijoje, ir b) jei taip, ar taip darydamos jos veikia kaip vyriausybės valdžios institucija.

(52)

KLR Vyriausybės atveju gausu įrodymų, kad vyriausybė yra labai susijusi su ekonomikos valdymu. Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucija užtikrina Kinijos Vyriausybės pagrindinį vaidmenį ekonomikoje. Konstitucijos 7 straipsnyje teigiama: „Planinė ekonomika yra socialistinės ekonomikos sektorius, kuris priklauso visai liaudžiai; jis yra nacionalinės ekonomikos varančioji jėga. Valstybė užtikrina planinės ekonomikos konsolidavimą ir augimą“. Be to, Konstitucijos 15 straipsnyje teigiama: „Valstybė ekonomikos planavimą vykdo remdamasi socialistine viešąja nuosavybe“. Be to, Kinijos komunistų partijos Konstitucijoje viešajai nuosavybei skiriamas pagrindinis vaidmuo, pvz., Kinijos komunistų partijos Konstitucijos preambulėje sakoma: „partija turi puoselėti ir gerinti pagrindinę ekonomikos sistemą, kurioje viešoji nuosavybė turi būti pati svarbiausia…“. Be to, įvairiuose Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (toliau – NPRK) skelbiamuose penkmečio planuose, kuriuos priima Kinijos aukščiausia teisinė valdžios institucija Valstybės taryba, nurodomas labai aktyvus Kinijos Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje.

(53)

Dėl plieno sektoriaus, iš byloje surinktos informacijos matyti, kad karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną gaminančios valstybės įmonės Kinijoje dažnai vykdo, inter alia, geležies ir plieno pramonės sektorių planuose apibrėžtas vyriausybės funkcijas. Šie planai patvirtina, kad KLR Vyriausybė pasirinko aktyvų dalyvavimą Kinijos plieno pramonės valdyme ir vystyme, todėl valstybės institucijų tokių planų įgyvendinimą galima priskirti prie vyriausybės veiklos. Planuose nustatyti tikslai visiems geležies ir plieno pramonės veiklos vykdytojams, be to, jų laikantis visas sektorius turi pasiekti konkrečių rezultatų. Iš tiesų, KLR Vyriausybė geležies ir valstybės plieno įmonėmis naudojasi kaip valstybine priemone planuose nustatytiems tikslams pasiekti.

(54)

NPRK nurodyme Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“, inter alia, nustatoma geležies ir plieno lydymo įmonių skaičiaus mažinimo politika, nustatomi našumo tikslai vidaus rinkos įmonių dešimtuke esančioms plieno įmonių grupėms (3 straipsnis), dėl gamybos pajėgumų neleidžiama kurti naujų su geležimi ir plienu susijusių įmonių (10 straipsnis), nustatomos įrenginių patekimo į geležies ir plieno pramonę sąlygos ir techniniai bei ekonominiai rodikliai, kurių plieno ir geležies įmonės turėtų laikytis (12 straipsnis), pateikiamos plieno įmonių organizacinės struktūros pokyčių taisyklės (20 straipsnis), reglamentuojamos investicijos (22 ir 23 straipsniai), nustatomos finansinių fondų panaudojimo sąlygos (25 ir 26 straipsniai) ir valstybei suteikiama teisė įsikišti įsigyjant žaliavas (30 straipsnis).

(55)

Dvyliktajame plieno pramonės plėtros penkmečio plane apibendrinami pasiekti ankstesniame plane iškelti tikslai, aprašoma plėtros strategija ir visai plieno pramonei nustatomi tikslai. Kaip ir Nurodyme Nr. 35, šiame plane nustatomi labai konkretūs tikslai pramonės grupių lygmeniu (III.(III).6 skirsnis), skatinama vykdyti vienus projektus ir nevykdyti kitų (IV(IV)skirsnis), geležies ir plieno pramonei skirtingose provincijose sudaromos geresnės sąlygos (IV(V)skirsnis), numatoma parama didelėms plieno įmonėms ir pagrindinis vaidmuo suteikiamas didžiausiems Kinijos valstybės plieno gamintojams Bao Steel, Anshan Iron and Steel, Wuhan Iron and Steel ir pan (9). Be to, plane numatyta stiprinti esamos plieno įmonių gamybinės veiklos reglamentavimą ir valdymą (V(IV)skirsnis).

(56)

Pagal Kinijos Liaudies Respublikos įstatymą dėl valstybei priklausančio įmonių turto valstybės įmonės (arba valstybės investicijų įmonės, kaip nurodyta šiame įstatyme) taip pat įpareigojamos laikytis nacionalinės pramonės politikos (10). Panašiai pagal Preliminarias centrinių įmonių investicijų priežiūros ir administravimo priemones valstybės įmonės (valstybės investicijų įmonės) įpareigojamos laikytis valstybės plėtros planų ir pramonės politikos (11). Pagal Centrinių įmonių plėtros strategijų ir planų administravimo priemones visos valstybės investicijų įmonės parengia plėtros ir strategijos planą, kurį turi patikrinti ir patvirtinti Valstybės tarybos valstybei priklausančio turto priežiūros ir administravimo komisija (toliau – SASAC). Tikrindama planą ir prieš jį patvirtindama SASAC turi nuspręsti, inter alia, ar šis planas atitinka nacionalinę plėtros planavimo ir pramonės politiką ir ar jis atitinka planinės ekonomikos plano ir struktūros strateginius pakeitimus (12).

(57)

Iš konkrečių planuose aprašytų priemonių įgyvendinimo pavyzdžių, pvz., bendrovės Capital Steel Corporation perkėlimas (13) ar daugybė plieno įmonių susijungimų (14), matyti, kad planai nėra vien kaip gairės naudojami nurodomojo pobūdžio dokumentai, bet jų laikydamosi vyriausybės (atstovaujamos NPRK ir Valstybės tarybos) reguliuojamos valstybės plieno įmonės įgyvendina konkrečius veiksmus.

(58)

Įmonės, kurioms taikomi planai, turi laikytis visų pirmiau esančiose konstatuojamosiose dalyse aprašytų planų ir vykdyti konkrečius veiksmus. Daroma išvada, kad tokiu tiesioginiu vyriausybės kišimusi į plieno įmonių prekybinę elgseną valstybės plieno įmonės yra vyriausybės priemonė vyriausybės funkcijoms, dėl kurių galiausiai pasiekiami planuose numatyti tikslai, vykdyti.

(59)

Nustačius, kad valstybės įmonės vykdo vyriausybės funkcijas, lieka klausimas, ar jos veikia kaip vyriausybės valdžios institucija. Šiuo atveju pagrindinis klausimas – ar jas reikšmingai kontroliuoja vyriausybė (15). Šiuo atveju, atsižvelgiant į visus susijusius įrodymus, derėtų nustatyti, kad valstybės įmonės veikia kaip vyriausybės priemonė ir veiksmingai įgyvendina pirmiau aprašytuose planuose nustatytą politiką.

(60)

Iš toliau apibrėžtos vyriausybės kontrolės matyti, kad valstybės įmonėms priklauso vyriausybės institucija, jos veikia su tokia institucija arba jai priklauso. Kontrolę galima, inter alia, vykdyti per vyriausybės nuosavybę, administracinį reglamentavimą ir SASAC įsikišimą, direktorių valdybą, vyriausybės planus.

(61)

Kaip jau minėta skirsnyje apie nebendradarbiavimą (46–48 konstatuojamosios dalys), KLR Vyriausybė nepateikė prašytos informacijos apie Kinijos karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojų nuosavybės struktūrą. Atsakydama į klausimyną KLR Vyriausybė pateikė 54 bendrovių, kurių didžiausia akcininkė yra KLR Vyriausybė, sąrašą, tačiau per tikrinamąjį vizitą ji teigė, kad sąrašas neteisingas, jame taip pat yra ir privačių bendrovių. KLR Vyriausybė sąrašo nepataisė, be to, nepatikslino, kurios bendrovės yra privačios, o kurios priklauso KLR Vyriausybei. Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija turėjo atsižvelgti į kitus byloje surinktus įrodymus ir viešą informaciją.

(62)

Skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad didieji karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojai priklauso valstybei ir skundo 10 priede pateikė apie tai išsamios informacijos (16). Be to, kita vieša informacija (17) patvirtinama, kad KLR Vyriausybė turi daugelio karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojų nuosavybės teisių.

(63)

Atsižvelgiant į visą byloje surinktą informaciją daroma pagrįsta išvada, kad KLR Vyriausybė turi labai didelę dalį daugelio Kinijos karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojų nuosavybės teisių.

(64)

SASAC vykdo valstybės pareigas kaip investuotoja ir valdo jos priežiūrai priskirtą valstybės turtą. Pažymima, kad nors KLR Vyriausybė klausimyno atsakymuose ir vėliau pateiktose pastabose teigė, kad SASAC nedalyvauja valstybės įmonių verslo veikloje, ir pagrindė šį tvirtinimą nuoroda į Valstybei priklausančio įmonių turto priežiūros ir administravimo laikinųjų priemonių 7 straipsnį (18), iš to paties įstatymo kitų straipsnių ir kitų byloje surinktų įrodymų (19) galima daryti kitokią išvadą.

(65)

Iš tiesų, iš KLR Vyriausybės antisubsidijų klausimyno atsakymų matyti, kad Valstybės tarybos įgaliota SASAC skiria ir atšaukia priežiūrai pavaldžių įmonių vadovus ir pagal teisines procedūras vertina jų veiklą. Ši komisija taip pat atsakinga už priežiūrai pavaldžių įmonių skatinimą laikytis pagrindinių principų ir vykdyti politiką ir už esminį valstybei priklausančio įmonių turto valdymą, be to, vadovauja vietos valstybės turto valdymo darbui ir jį prižiūri pagal įstatymus.

(66)

SASAC taip pat atsakinga už atlyginimą valstybės įmonių vadovams ir jų vertinimą; be to, ji skiria valstybės įmonių vadovams apdovanojimus ir nuobaudas ir dėl jų sprendžia (20). Iš tiesų, iš visų įrodymų matyti, kad valstybės įmonių vadovų karjera priklauso nuo SASAC. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad SASAC suteiktos vyriausybės galios.

(67)

Iš valstybės įmonių valdybų sudėties taip pat matyti, kad KLR Vyriausybė labai kontroliuoja valstybės įmones. Byloje surinkti įrodymai (21) rodo, kad daugelis direktorių valdybų ir priežiūros valdybų narių vykdo arba vykdė vyriausybės ir (arba) partijos funkcijas ir kad jų išrinkimui didelio poveikio turi vyriausybės valdžios institucijos, kai pantai SASAC arba Kinijos komunistų partija (toliau – KKP).

(68)

Su plieno pramone susijusi KLR Vyriausybės politika, interesai ir tikslai nustatyti įvairiuose vyriausybės planuose centriniu ir žemesniu lygmeniu. Valstybės įmonės skatinamos šios politikos laikytis (nesilaikančioms bendrovėms net skiriamos sankcijos), o iš naujausių kai kurių didžiųjų Kinijos valstybės įmonių veiksmų akivaizdžiai matyti, kad šios politikos laikomasi ir valstybės plieno įmonės siekia planuose nustatytų tikslų.

(69)

Pagal Dvyliktąjį plieno pramonės plėtros penkmečio planą tik toms „įmonėms, kurios laikosi šalies geležies ir plieno pramonės politikos ir geležies ir plieno pramonės gamybos ir veiklos standartų ir sąlygų, tenka pagrindinis vaidmuo vykdant susijungimus ir reorganizaciją.“ (22)

(70)

Ne viename provincijos vietos lygmens plane taip pat minimos konkrečios valstybės įmonės ir joms nustatomi tikslai bei uždaviniai. Skundo pateikėjas pateikė šių planų ištraukų (23). Klausimyne ir rašte dėl informacijos neišsamumo KLR Vyriausybės prašyta pateikti visus šiuos planus, kad būtų galima juos patikrinti ir išsiaiškinti, tačiau KLR Vyriausybė nutarė jų nepateikti. Tačiau pažymima, kad KLR Vyriausybė per tyrimą neprieštaravo dėl šių citatų tikslumo. Be to, provincijų ir vietos planuose paminėtos bendrovės pripažįsta, kad jos bendradarbiauja su valdžios institucijomis, ir savo veiksmus dabartyje arba praeityje apibūdina pagal tuos planus (24).

(71)

KLR Vyriausybė teigia, kad kai kurie minėti planai yra tik nurodomojo pobūdžio, neįpareigojantys ir taikytini tik kaip gairės, tačiau byloje surinktais kitais įrodymais šio teiginio patvirtinti negalima. Priešingai, pagal daugelį įstatymų ir reglamentų, kurie tikrai yra teisiškai įpareigojantys (25), valstybės plėtros planai ir pramonės politika valstybės įmonėms yra privalomi.

(72)

KLR Vyriausybė geležies ir plieno pramonei tikslus ir uždavinius nustato penkmečio planuose ir kituose susijusiuose oficialiuose dokumentuose, o šių tikslų siekiama pasinaudojant tuose dokumentuose aprašytomis funkcijomis ir veiksmais. Kadangi minėtus planus ir dokumentus rengia Kinijos Vyriausybės departamentai, kaip antai Nacionalinė taryba ar NPRK, juose nurodytos funkcijos ir veiksmai turėtų būti laikomi vyriausybiniais. Kadangi, kaip aprašyta pirmiau, valstybės plieno įmonės įpareigotos laikytis planų ir politikos, jos veikia kaip vyriausybės priemonė ir, kadangi vyriausybė jas iš principo kontroliuoja, jos iš tiesų yra vyriausybės galias vykdanti valdžios institucija.

(73)

Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, šių subjektų, kurie laikomi valstybinėmis institucijomis, aprėptis nebuvo visapusiškai apibrėžta. Bet kuriuo atveju valstybės įmonė, kurios didelė ar didžiausia akcijų dalis priklauso vyriausybei, yra valstybinė institucija. Subjektai, kurių akcijos vyriausybei nepriklauso, yra privatūs subjektai. Tai išaiškinus nėra reikalo aiškiai atskirti valstybines institucijas ir privačius subjektus, nes 85–98 konstatuojamosiose dalyse įrodyta, kad visiems privatiems subjektams plieno sektoriuje produktą tiekti paveda ir nurodo valstybė, todėl visais atvejais jie veikia taip pat, kaip valstybinės institucijos.

(74)

Norint įvertinti, ar pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį gaunama nauda, reikia susijusių eksportuojančių gamintojų karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno kainas palyginti su susijusiu lyginamuoju dydžiu. Apeliacinės tarybos pranešime patvirtinama, kad tais atvejais, kai tiekimo šalies rinką iškraipo vyriausybės vaidmuo, leidžiama naudoti išorės lyginamuosius dydžius. Pranešime tai pat pažymėta, kad „jei vyriausybė yra dominuojantis tiekėjas, privačių tiekėjų kainos veikiausiai bus iškreiptos, bet kiekvieną atvejį vis tiek reikia nagrinėti atskirai  (26).“ Be to, Apeliacinė taryba tvirtino, kad: „… mes nenorime pasakyti, kad yra riba, kurią peržengus tai, kad vyriausybė yra dominuojantis tiekėjas rinkoje, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad kainos iškraipomos, tačiau akivaizdu, kad kuo didesnis vyriausybės vaidmuo rinkoje, tuo didesnė tikimybė, kad dėl to bus iškreiptos privačių tiekėjų kainos  (27).“ Apeliacinė taryba taip pat nurodė, kad: „kai vyriausybė yra reikšmingas tiekėjas, reikia įrodymų, susijusių su kitais veiksniais nei vyriausybei tenkanti rinkos dalis, nes vien vyriausybės kaip reikšmingo tiekėjo vaidmuo negali būti privačių tiekėjų kainų iškraipymo įrodymu.“ Todėl pirmas atsakytinas klausimas – ar vyriausybei tenkanti karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamybos Kinijoje dalis yra dominuojanti, ar tik reikšminga.

(75)

Komisija prašė KLR Vyriausybės pateikti informacijos apie karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno rinką – kokią karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno produkcijos dalį pagamina valstybės įmonės ir kokią – privačios bendrovės, tačiau KLR Vyriausybė šiuo klausimu jokios susijusios informacijos nepateikė (28).

(76)

Komisija šiuo klausimu naudojosi kita turima informacija (29), kuria remiantis nustatyta, kad ne mažiau kaip 63 proc. karšto valcavimo plieno Kinijoje pagamina valstybės įmonės. Svarbu pažymėti, kad ši valstybės įmonių pagaminama 63 proc. dalis nustatyta atlikus labai konservatyvią analizę ir kad tai patys mažiausi skaičiai. Kadangi daug vadinamųjų privačių tiekėjų, kuriuos nurodė eksportuotojai, veikiausiai yra prekiautojai (kurie, gali būti, produktus pirko iš valstybės įmonių), ir atsižvelgiant į tai, kad KLR Vyriausybė nebendradarbiavo (žr. 46–48 konstatuojamąsias dalis), ir į kitų tyrimus atliekančių institucijų nustatytuosius faktus (žr. 32 išnašą), galima daryti išvadą, kad tikroji valstybės įmonėms tenkanti karšto valcavimo plieno dalis rinkoje yra gerokai didesnė. Be to, dėl aktyvaus KLR Vyriausybės dalyvavimo šio sektoriaus karšto valcavimo plieno rinkoje (žr. 85–94 konstatuojamąsias dalis) privatiems veiklos vykdytojams tenka mažesnė veiksmų laisvė.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad Kinijos karšo valcavimo plieno rinkoje dominuoja valstybės įmonės. Šis valstybės įmonių dominavimas karšto valcavimo plieno rinkoje yra toks didelis, kad privatiems gamintojams nėra kito pasirinkimo, kaip priderinti savo kainas prie valstybės įmonių kainų, kaip įrodyta toliau.

(78)

Eksportuojantys Kinijos gamintojai nurodė, kad valstybės įmonės pagamina 18 proc. šalto valcavimo plieno, o tai daug mažiau, nei karšto valcavimo plieno atveju, tačiau šie duomenys nesutapo su kita informacija (žr. 79 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į tai, kad KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, kad daug tariamų privačių tiekėjų, kuriuos nurodė eksportuotojai, veikiausiai yra prekiautojai (kurie, gali būti, produktus pirko iš valstybės įmonių) ir į privačių veiklos vykdytojų prekybos veiksmų apribojimus dėl aktyvaus KLR Vyriausybės dalyvavimo šiame sektoriuje (žr. 85–94 konstatuojamąsias dalis), daroma išvada (iš dalies remiantis turimais faktais (žr. 79 konstatuojamąją dalį), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 28 straipsnyje), kad Kinijos šalto valcavimo plieno rinkoje taip pat dominuoja valstybės įmonės.

(79)

Šią išvadą patvirtina Pasaulio plieno pajėgumų suvestinė, iš kurios matyti, kad ne 18 proc., kaip nurodė Kinijos eksportuotojai, o daugiau nei 70 proc. visų Kinijos šalto valcavimo plieno gamybos pajėgumų priklauso valstybei (30).

(80)

Komisija prašė KLR Vyriausybės pateikti informacijos apie valstybės ir privačių bendrovių Kinijos rinkoje parduoto karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno kainas. Atsakydama į klausimyną KLR Vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atlikus OMDP eksportuotojų tyrimą nustatyta, kad kainos, kurias per TL keturi eksportuojantys gamintojai ir (arba) grupės mokėjo už karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną privatiems karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojams arba prekiautojams buvo visada labai panašios į valstybės įmonių kainas (31). Taigi, iš gautų duomenų ir dominuojančios valstybės įmonių padėties šiame sektoriuje matyti, kad privačių tiekėjų kaina iš esmės atitinka valstybės įmonėms mokėtą kainą. Be to, vieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktoje privataus tiekėjo karšto valcavimo plieno tiekimo sutartyje net yra nurodyta sąlyga kainą susieti su valstybės įmonės tiekimo kaina.

(81)

Remiantis visa byloje surinkta informacija nustatyta, kad valstybės įmonių Kinijoje parduodamo karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno kainos yra iškraipytos dėl stipraus valstybės įmonių dominavimo Kinijos karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno rinkoje. Privačių tiekėjų karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno kainos suderintos valstybės įmonių kainomis. Į tai atsižvelgiant daroma išvada, kad Kinijoje nėra patikimų karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno rinkos kainų. Kadangi Kinijos karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno rinkoje nėra vyraujančių rinkos terminų ir sąlygų, pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punktą Komisija turėjo pasirinkti kitą lyginamąjį dydį. Kadangi visa Kinijos rinka yra iškraipyta, manoma, kad nepraktiška Kinijos sąnaudų ir kainų koreguoti jokiu pagrįstu būdu, nes paaiškėtų, kad importo kainos taip pat iškraipytos dėl valstybės įmonių dominavimo. Todėl pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį ieškota nepriklausomo lyginamojo dydžio.

(82)

Tinkamiausias lyginamasis dydis – remiantis pasaulinėmis karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno rinkos kainomis, kurias reguliariai skelbia įvairūs plieno srities specializuoti žurnalai, pvz., Steel Business Briefing, MEPS ir CRU, apskaičiuotas lyginamasis dydis.

(83)

Valstybės įmonių kainas lyginant su užsienio lyginamuoju dydžiu (apskaičiuotu kaip paaiškinta 103 konstatuojamojoje dalyje) nustatyta, kad šios kainos buvo gerokai mažesnės nei lyginamosios kainos, dėl to buvo naudingos eksportuojantiems Kinijos OMDP gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(84)

Subsidijavimo programa yra konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, nes karšto valcavimo ir šalto valcavimo plienas gamyboje naudojamas tik nedaugelyje pramonės šakų ir įmonių Kinijoje.

(85)

Kitas nagrinėtinas klausimas – ar KLR Vyriausybė vis tiek paveda privatiems karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojams, kurie nėra valstybinės institucijos, arba jiems nurodo tiekti karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną OMDP gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(86)

Pradžioje jau nustatyta, kad KLR Vyriausybė yra parengusi karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekimo OMDP sektoriui politiką, nes šį produktą tiekia ir rinkoje dominuojančią padėtį užima vyriausybės dalimi esančios valstybinės institucijos, o tai joms leidžia siūlyti mažesnes nei rinkos kainas. Bet kuriuo atveju, nepaisant šių subjektų įvardijimu valstybiniais, remiantis tais pačiais įrodymais matyti, kad šiame sektoriuje aktyviai primetama vyriausybės politika. Lieka nustatyti, ar šios politikos laikosi privatūs tiekėjai.

(87)

Įvairiuose vyriausybės planuose ir politikos dokumentuose yra nuorodų, kad KLR Vyriausybė skatina ir remia Kinijos plieno gamintojus (tiek valstybės įmones, tiek privačius gamintojus). Kai kuriuose tokių dokumentų skirsniuose teigiama, kad vyriausybė ir privačių plieno bendrovių elgsena tiesiogiai susijusios, be to, įvairiomis progomis galima pastebėti, kad šios gairės virsta plieno bendrovių veiksmais, kaip kad ir rekomenduojama planuose.

(88)

Pvz., NPRK nurodymu Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“ plieno bendrovės skatinamos veikti tam tikru būdu (32), nustatomos investicijų sąlygos ir reikalaujama, kad investicijas patvirtintų valdžios institucijos (33), daromas poveikis konkurencijai dėl išteklių (34) ir net numatomos sankcijos nurodymo nesilaikančioms bendrovėms (35). Be to, Dvyliktasis plieno pramonės plėtros penkmečio planas turi poveikio plieno bendrovių verslo sprendimams, o tai savo ruožtu gali veikti sąnaudų struktūrą ir kainas (36).

(89)

Skundo pateikėjas kaip skundo 24 priedą pateikė ištraukų iš įvairių skirtingų vyriausybės organizacijų politikos dokumentų, iš kurių matyti KLR Vyriausybės parama plieno pramonei apskritai arba konkrečiai organinėmis medžiagomis dengtus produktus gaminančioms įmonėms, rinkinį (37).

(90)

Be to, esama viešos informacijos apie tai, kad privačios bendrovės veikia laikydamosi skirtingų vyriausybės planų ir politikos dokumentų (38).

(91)

KLR Vyriausybė ėmėsi veiksmų karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno eksportui varžyti, per sudėtingą PVM grąžinimo sistemą nustatydama eksporto apribojimus. Tiksliau karšto valcavimo ir šalto valcavimo plienui nustatytas 17 proc. PVM. Už vidaus rinkoje parduodamus iš šalto valcavimo plieno (kuris pagamintas iš karšto valcavimo plieno) pagamintus OMDP grąžinama 13 proc. PVM, o jeigu bendrovė nutaria karštai valcuotą arba šaltai valcuotą plieną eksportuoti, PVM negrąžinamas. Ši sistema reiškia, kad privatūs karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojai neturi normalios prekybinės laisvės ir turi didinti karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekimą vidaus rinkoje ir taip neišvengiamai mažinti jo kainą Kinijos rinkoje. Taigi privatūs karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojai (taip pat, kaip valstybės įmonės) negali veikti laisvai ir nesilaikyti KLR Vyriausybės politikos.

(92)

Pirmiau kalbant apie naudą valstybinėms institucijoms nustatyta, kad dėl valstybės plieno įmonių dominavimo karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno rinkoje privatūs karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojai neturi kito pasirinkimo, kaip derinti savo kainas su valstybės įmonių kainomis. Kitaip tariant, jie nenustato kainų, o veikiau jų laikosi. Tai dar vienas ženklas, kad privatūs karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojai negali veikti laisvai, nepaisydami KLR Vyriausybės ir kitų valstybinių institucijų veiksmų.

(93)

Šį faktą taip pat galima pagrįsti informacija, kurią nurodė antisubsidijų klausimyno atsakymus pateikę eksportuojantys Kinijos gamintojai ir iš kurios matyti, kad privačių karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekėjų kainos praktiškai suderintos su valstybės įmonių kainomis. Be to, vieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktoje privataus tiekėjo karšto valcavimo plieno tiekimo sutartyje net yra nurodyta sąlyga kainą susieti su valstybės įmonės tiekėjo kaina.

(94)

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog valstybės įmonių kainos yra mažesnės nei rinkos kainos, akivaizdu, kad su valstybės įmonių kainomis suderintos privačių tiekėjų kainos taip pat yra mažesnės nei rinkos kainos.

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antrą įtrauką laikoma, kad finansinis indėlis skiriamas, jei vyriausybė: „paveda arba nurodo privačiam subjektui atlikti vieną ar kelias i, ii ir iii punktuose nurodytų tipų funkcijas, kurios paprastai suteiktos Vyriausybei ir kurių atlikimo tvarka realiai nesiskiria nuo tvarkos, kurios paprastai laikosi Vyriausybės“. PPO apeliacinė taryba „nurodymą“ aiškina kaip situacijas, kai vyriausybė pasinaudoja savo galiomis, įskaitant tam tikrą priverstinio nurodymo lygį, prieš privatų subjektą, o „pavedimą“ – kaip situacijas, kai vyriausybė privatų subjektą įpareigoja (39). Be to, PPO JAV eksporto apribojimų grupė (40) nustatė trijų dalių patikrinimą pavedimui ir nurodymui nustatyti, pagal kurį turi būti vykdomas a) vyriausybės veiksmas, kuris b) skirtas konkrečiai šaliai ir c) kurio tikslas – konkreti užduotis ar pareiga (41).

(96)

Tuo remiantis privačių tiekėjų įtraukimas į KLR Vyriausybės politiką dėl karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekimo yra vyriausybės „pavedimas“ ir „nurodymas“ privatiems tiekėjams dėl šių priežasčių:

(97)

Atsižvelgiant į visus išvardytus veiksnius galima daryti išvadą, kad dėl KLR Vyriausybės taikomų eksporto apribojimų, vyriausybės planavimo ir valstybės įmonių dominavimo ribojama privačių karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekėjų laisvė, juos įpareigojant veikti nekomerciškai ir sutikti su ekonomiškai neracionaliomis (mažesnėmis nei rinkos) kainomis, ko jie nedarytų laisvoje ir atviroje rinkoje. Tuo patvirtinama, kad vyriausybės politika dėl karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno (įskaitant organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų sektorių) tiekimo taikoma ir privatiems tiekėjams.

(98)

Be to, atsižvelgdama į pirmiau atliktą analizę, byloje surinktus įrodymus ir kitą viešą informaciją, Komisija priėjo prie išvados, kad privatiems Kinijos karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojams KLR Vyriausybė paveda ir nurodo tiekti prekes, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii ir iv papunkčiuose, ir veikti taip pat, kaip veikia valstybės plieno įmonės.

(99)

Komisija nustatė, kad privatūs karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekėjai veikia taip, kaip jiems paveda ir nurodo KLR Vyriausybė, o atlikus tyrimą nustatyta, kad privačių karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekėjų kainos derinamos su valstybės įmonių kainomis (žr. pirmesnį skyrių).

(100)

Į tai atsižvelgiant daroma išvada, kad išvados dėl valstybės įmonėms tenkančios naudos ir taikymo konkretumo karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną tiekiant mažesnėmis nei rinkos kainomis taip pat tinka privačių karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekėjų vykdomam tiekimui.

(101)

Šia programa pasinaudojo du atrinkti eksportuojantys gamintojai. Vienas eksportuojantis gamintojas (Panhua Steel grupė) naudos gavo iš karšto valcavimo plieno tiekimo už mažesnį nei tinkamas atlygį, o kitas eksportuojantis gamintojas (Huadong Steel grupė) naudos gavo iš šalto valcavimo plieno tiekimo už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(102)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama kaip subsidijos gavėjo gauta nauda, kuri, kaip nustatyta, buvo teikiama per TL. Ši nauda apskaičiuojama faktinės įsigijimo vertės ir karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno pirkimo atitinkamų lyginamųjų dydžių vertės skirtumų suma. Gauta suma buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(103)

Kadangi Kinijos karšto valcavimo plieno ir šalto valcavimo plieno rinka yra iškraipyta, laikyta, kad pasaulinės karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno rinkos kainos yra tinkamas pagrindas lyginamosioms karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno kainoms nustatyti. Remiantis įvairiais su plienu susijusiais žurnalais (SBB ir MEPS), atrinktos penkių šalių (regionų) (t. y. Europos, JAV, Turkijos, Japonijos ir Brazilijos) vidaus rinkos kainos, išskaičius mokesčius. Norėdama nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį Komisija kiekvienam susijusiam geografiniam regionui parinko po didžiausią rinką, t. y. Europa (ES), Šiaurės Amerika (JAV), Lotynų Amerika (Brazilija), Azija (Japonija) ir Artimieji Rytai / Šiaurės Afrika (Turkija). Nustatytas kiekvienos iš penkių šalių (regionų) vidutinių mėnesio kainų per TL aritmetinis vidurkis, kad būtų galima nustatyti mėnesio lyginamąsias kainas. Penkios atrinktos šalys (regionai) per TL netaikė pačių didžiausių kainų, jos visos yra PPO narės, priklauso pasaulio didžiausių plieno gamintojų dešimtukui, be to, yra įvairiuose žemynuose. Todėl manoma, kad tokiu būdu nustatytos lyginamosios kainos yra pagrįstos ir tinkamos.

(104)

Atrinktiems eksportuojantiems Huadong grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 23,02 proc. subsidijų norma, o Panhua grupės gamintojams – 27,63 proc. subsidijų norma.

(105)

Visoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 25,37 proc. vidutinė svertinė subsidijų norma.

(106)

Atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta subsidijų norma – didžiausia subsidijų norma, nustatyta pagal šią schemą su viena iš atrinktų bendradarbiaujančių bendrovių susijusiam subjektui, t. y. 32,44 proc.

(107)

Skundo pateikėjas teigė, kad Kinijoje nėra veikiančios žemės rinkos, o bendrovių už žemėnaudos teises sumokėta suma yra mažesnė nei įprasta rinkos norma. KLR Vyriausybė atsakydama į antisubsidijų klausimyną nurodė, kad „pagal KLR žemės administravimo įstatymą miestų rajonų žemė priklauso valstybei; kaimo vietovių ir priemiesčių žemė, išskyrus jei valstybė numato kitaip, kolektyvinėmis teisėmis priklauso valstiečiams.“ KLR Vyriausybė tvirtino, kad žemės rinka yra sunorminta ir tvarkinga, o žemėnaudos teisės turi būti viešai parduodamos pagal žemės rinkos įstatymą. Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad pramoninės ir komercinės paskirties žemė turėtų būti gaunama kompensuojant už jos naudojimą atviroje rinkoje per konkursus ar aukcionus. KLR Vyriausybė nepateikė jokių duomenų dėl faktinių žemėnaudos teisių kainų ir vyriausybės nustatytų mažiausių žemės kainų, kurios minėtos antisubsidijų klausimyno atsakymuose ir per tikrinamąjį vizitą.

(108)

Per tikrinimą Komisija prašė KLR Vyriausybės pateikti įrodymų tvirtinimui, kad visa pramoninės paskirties žemė Kinijoje skiriama per konkursus, kotiravimą ar aukcionus, pagrįsti. KLR Vyriausybė per tikrinamąjį vizitą negalėjo pateikti tokių įrodymų, tačiau šiek tiek informacijos šiuo klausimu pateikė po tikrinamojo vizito. Tačiau iš visų šių įrodymų matyti, kad iš trylikos žemėnaudos teisių sandorių, susijusių su atrinktais eksportuojančiais gamintojais, tik šeši buvo sudaryti po konkurso ar aukciono. Komisijos prašomos informacijos apie aukciono (konkurso) dalyvius nepateikta, ir iš tikrųjų visais atvejais galutinė bendrovės mokėta kaina buvo tokia pati, kaip vietos valdžios institucijų pasirinktinai nustatyta kaina.

(109)

Be to, Komisija, darydama prielaidą, kad KLR nėra žemės rinkos kainos, prašė, kad KLR Vyriausybė pateiktų savo nuomonę dėl galimų lyginamųjų dydžių. Tuo metu, kai KLR Vyriausybei buvo nusiųstas klausimynas, tai buvo tik prielaida ir jokiais būdais ne nustatytas faktas ar išvada, tačiau KLR Vyriausybė pareiškė, kad ši prielaida yra neteisinga ir nepateikė jokių galimų lyginamųjų dydžių. Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad skundas yra tariamai neišsamus, nes, viena vertus, skundo pateikėjas teigia, kad Kinijoje nėra žemės rinkos ir reikėtų naudoti „užsienio lyginamąjį dydį“, tačiau, kita vertus, teigia, kad valstybės įmonės žemę iš vyriausybės gauna palankiomis sąlygomis, palyginti su privačiomis pramonės įmonėmis, ir teigia, kai jei būtų naudojamas lyginamasis dydis, juo turėtų būti kainos, kurias moka palankių sąlygų negaunančios Kinijos pramonės įmonės, tačiau nepateikia jokios informacijos apie tokias kainas. Dėl to reikėtų pažymėti, kad skundo pateikėjas teigė, kad visa žemėnaudos teisių rinka Kinijoje yra iškraipyta ir tiek valstybės, tiek privatūs OMDP gamintojai žemėnaudos teises gavo už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(110)

Žemėnaudos teisės Kinijoje suteikiamos pagal Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymą ir Kinijos Liaudies Respublikos daiktinių teisių įstatymą.

(111)

Pagal Žemės administravimo įstatymo 2 straipsnį visa žemė priklauso vyriausybei, nes pagal Kinijos Konstituciją ir susijusias teisines nuostatas žemė kolektyvinėmis teisėmis priklauso Kinijos liaudžiai. Žemė negali būti parduodama, tačiau pagal įstatymus galima suteikti žemėnaudos teises. Valstybės valdžios institucijos tokias teises gali suteikti per viešą konkursą, kotiravimą ar aukcioną.

(112)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė informacijos apie jų turimą žemę ir daugumą susijusių žemėnaudos teisių sutarčių ir (arba) pažymėjimų, tačiau KLR Vyriausybė pateikė labai nedaug informacijos apie žemėnaudos teisių kainodarą

(113)

Kai minėta pirmiau, KLR Vyriausybė teigė, kad žemėnaudos teisės Kinijoje skiriamos per konkursus ar aukcionus. Taip numatyta ir Kinijos Liaudies Respublikos daiktinių teisių įstatymo 137 straipsnyje (42).

(114)

Tačiau tikrinant bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus nustatyta, kad taip KLR Vyriausybės aprašyta sistema praktikoje ne visada veikia. Pvz., iš šešių bendrovės Chongqing Wanda Steel Strip Co. Ltd. (Panhua Group Co. Ltd grupės bendrovė) įsigytų žemėnaudos teisių keturios buvo įgytos be konkurso, kaip patvirtino bendrovės pareigūnai. Chongqing Wanda buvo vienintelė dalyvė, o galutinė bendrovės sumokėta sandorio kaina iš tiesų buvo visiškai tokia pati kaip pradinė Vietos žemės išteklių tarnybos pasirinktinai nustatyta kaina. Dėl kitų dviejų žemėnaudos teisių vyko konkursas, tačiau nei bendrovė, nei KLR Vyriausybė nepateikė jo įrodymų. Iš tiesų, iš dokumentų, kuriuos KLR Vyriausybė pateikė po tikrinamojo vizito, matyti, kad šios dvi žemėnaudos teisės taip pat įsigytos už kainą, kuri buvo tokia pati, kaip Vietos žemės išteklių tarnybos nustatyta kaina. Bendrovė Zhangjiagang Panhua Steel Strip Co., Ltd (taip pat Panhua Group Co. Ltd grupės bendrovė) įsigijo tris žemėnaudos teises perdavimo būdu iš privačių bendrovių mainais už Panhua Group Co. Ltd. grupės akcijas.

(115)

Bendrovė Zhejiang Huadong Light Steel Building Material Co., Ltd dvi iš turimų žemėnaudos teisių gavo iš Xiaoshano rajono vietos Žemės ir išteklių tarnybos ir vieną iš privačios bendrovės. Nepateikta konkurso ar aukciono įrodymų, nes KLR Vyriausybės teigimu už žemėnaudos teises, įsigytas anksčiau nei 2006 m. rugsėjo 1 d., nebuvo jokių žemėnaudos teisių pardavimo sandorių patvirtinimo, ir iš tiesų KLR Vyriausybė nei patvirtino, nei paneigė, kad šie sandoriai sudaryti po konkurso ar aukciono.

(116)

Per tyrimą nustatytais faktais patvirtinama, kad su žemės suteikimu ir įsigijimu susijusi padėtis Kinijoje yra neaiški ir neskaidri ir kad kainas dažnai nustato valdžios institucijos pasirinktinai. Valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, pagal kurią nustatydamos pramoninės paskirties žemės kainą jos be kitų kriterijų turi remtis pramonės politika. Be to, bent plieno sektoriuje, teisę į pramoninės paskirties žemę turi tik valstybės nustatytą pramonės politiką vykdančios bendrovės (43).

(117)

Be to, iš nepriklausomos skundo pateikėjo pateiktos informacijos matyti, kad žemė Kinijoje suteikiama už mažesnę nei įprastos rinkos kainos (44).

(118)

Atitinkamai KLR Vyriausybės suteikiamos žemėnaudos teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė suteikia prekių, ir bendrovėms gavėjoms tokiu būdu suteikiama nauda. Kaip paaiškinta 114 ir 115 konstatuojamosiose dalyse, Kinijoje nėra veikiančios žemės rinkos, o iš to, kad naudojamas išorinis lyginamasis dydis, matyti, kad bendradarbiaujantys eksportuotojai už žemėnaudos teises sumokėjo gerokai mažiau, palyginti su įprastine rinkos kaina. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ši subsidija yra konkrečiai taikoma, nes pramoninės paskirties žemę pagal įstatymą gali naudoti tik valstybės pramonės politiką vykdančios bendrovės, tik keli sandoriai sudaryti įvykus konkursui, kainas dažnai nustato valdžios institucijos, o vyriausybės praktika šioje srityje neaiški ir neskaidri.

(119)

Todėl ši subsidija laikoma kompensuotina.

(120)

Kaip jau nustatyta, žemėnaudos teisės Kinijoje nepriklauso nuo rinkos sąlygų, be to, panašu, kad Kinijoje apskritai nėra jokių privačių lyginamųjų dydžių. Todėl Kinijos sąnaudų ar kainų koregavimas nėra praktikuojamas. Tokiomis aplinkybėmis manoma, kad Kinijoje nėra rinkos, ir pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktą nustatant naudos dydį naudojamas išorinis lyginamasis dydis. Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo ir nepateikė jokio pasiūlymo dėl išorinio lyginamojo dydžio, Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą išorinį lyginamąjį dydį. Dėl to manoma, kad tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti būtų tinkama naudoti Taivano atskirosios muitų teritorijos informaciją.

(121)

Komisija mano, kad Taivano žemės kainos yra tinkamiausios, palyginti su teritorijomis Kinijoje, kuriose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Dauguma eksportuojančių gamintojų įsikūrę Kinijos rytinėje dalyje, išsivysčiusiose ir dideliu BVP pasižyminčiose provincijose, kuriose itin didelis gyventojų tankumas.

(122)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvienos bendrovės už žemėnaudos teises sumokėtos sumos ir sumos, kurią paprastai reikėtų mokėti remiantis Taivano lyginamuoju dydžiu, skirtumą.

(123)

Skaičiuodama Komisija naudojo vidutinę Taivane nustatytą vieno kvadratinio metro žemės kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į valiutos nuvertėjimą ir BVP pokyčius nuo atitinkamų žemėnaudos teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas gauta iš Taivano ekonomikos ministerijos Pramonės departamento svetainės. Taivano valiutos nuvertėjimas ir BVP pokyčiai apskaičiuoti remiantis Taivano infliacijos normomis ir BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais pokyčiais, kaip TVF paskelbė 2011 m. Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta per TL, pasitelkiant įprastinį Kinijos pramoninės paskirties žemės žemėnaudos teisių galiojimo laiką, t. y. 50 metų. Tada ši suma buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(124)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Huadong grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 0,34 proc. subsidijų norma, o Panhua grupės gamintojams – 1,12 proc. subsidijų norma.

(125)

Visoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,73 proc. vidutinė svertinė subsidijų norma.

(126)

Atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta subsidijų norma – didžiausia subsidijų norma, nustatyta pagal šią schemą su viena iš atrinktų bendradarbiaujančių bendrovių susijusiam subjektui, t. y. 1,36 proc.

(127)

Skunde teigiama, kad vandens kainas Kinijoje išimtinai nustato valdžios institucijos ir kad kainos struktūra nustatoma remiantis pramonės makropolitika. Jame taip pat nurodoma, kad vandens kainos skyrėsi priklausomai nuo vietovės ir bendrovės. Skunde teigiama, kad remiantis didelės pridėtinės vertės plieno produktų gamybos skatinimo politika, OMDP gamintojams vanduo veikiausiai buvo tiekiamas už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(128)

Vandens tiekimą ir jo rinką Kinijoje administruoja NPRK ir Vandens išteklių bei Aplinkos ministerijos. Vandens tiekimo rinkoje vis dar daugiausia dominuoja valstybės bendrovės, nors kai kuriuose miestuose prie kai kurių vandens tiekimo projektų prisijungus užsienio investicijų bendrovėms buvo išardytas valstybės tiekėjų monopolis. Tačiau KLR Vyriausybė negalėjo pateikti išsamaus vandens tiekėjų ir jų aptarnaujamos teritorijos bei tiekimo apimties sąrašo (žr. 129 konstatuojamąją dalį), ji tik pateikė vandens tiekėjų atrinktų eksportuojančių gamintojų vietovėse sąrašą.

(129)

Pagrindinę kainodaros politiką rengia NPRK, o vietos valdžios institucijos, siekdamos tausaus vandens išteklių naudojimo, vietos vandens kainas nustato po išklausymo procedūros. Į kainą įtraukiamos sąnaudos ir pagrįstas vietos vandens tiekėjų pelno dydis. KLR Vyriausybė pateikė susijusius kainų, taikomų savivaldybėse, kuriose įsikūrę atrinkti OMDP gaminantys eksportuotojai, sąrašus. Paaiškinta, kad įvairios savivaldybės lygmeniu nustatytos kainos taikomos visiems pramonės naudotojams vienodai, o ne atsižvelgiant į bendrovę ar naudotoją.

(130)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad NPRK komisija nustato pagrindinę vandens kainą, o savivaldybės kainų administravimo institucijos, remdamosi tam tikrais rodikliais (pvz., paskirstymo sąnaudos, pelnas ir pagrįstas antkainis) nustato kainą kiekvienai savivaldybei. Prie vandens kainos pridedamas taip pat savivaldybės lygmeniu nustatomas nuotekų valymo mokestis.

(131)

Pagrindinė vandens kaina, nuotekų valymo mokestis ir kitos galimos papildomos priemokos vienodai taikomi visiems tos pačios kategorijos naudotojams, tačiau nustatyta, kad vienas iš dviejų atrinktų eksportuotojų (Zhejiang Huadong grupė) nuotekų valymo mokesčio nemokėjo.

(132)

Eksportuotojas teigė, kad jis šį mokestį sumokėjo kaip vienkartinę išmoką Aplinkos apsaugos biurui. Tačiau nemanoma, kad ši išmoka mokėta vietoje nuotekų valymo mokesčio, dėl trijų priežasčių: 1) oficialiuose dokumentuose rašoma „nuotekų išleidimo“ mokestis, o ne „nuotekų valymo“ mokestis; 2) išmoka neproporcinga, palyginti su faktiniu sunaudotu vandens kiekiu; 3) visa sumokėta suma yra pakankamai nedidelė, palyginti su faktine suma, kuri būtų mokėtina, jei būtų mokėtas nuotekų valymo mokestis, apskaičiuotas pagal faktinį vandens sunaudojimą.

(133)

Zhejiang Huadong grupė gavo finansinį indėlį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, nes vyriausybė vandenį tiekė per vietos valstybinę vandens tiekimo bendrovę (t. y. Hangzhou Xiaoshan Water Supply Co. Ltd.). Tai vertinama kaip vyriausybės finansinis indėlis prekes teikiant ne per bendrąją infrastruktūrą, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente. Antraip, tai būtų galima vertinti kaip pajamas, kurių vyriausybė atsisakė, nes valstybinė institucija nesurinko pajamų, kurias ji galėjo gauti, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(134)

Zhejiang Huadong grupei suteikta naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė vandenį tiekė už mažesnį nei tinkamas atlygį. Nustatyta, kad šis eksportuotojas už tiekiamą vandenį nemokėjo visos kainos, kuri paprastai taikytina naudotojų kategorijai, kuriai jis priklauso, nes jis nemokėjo prie vandens kainos priskiriamo nuotekų valymo mokesčio.

(135)

Subsidija, kurios forma – vandens tiekimas vienam iš bendradarbiaujančių eksportuotojų, yra laikoma konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, nes nuo nuotekų valymo mokesčio atleidžiamos ne visos įmonės. Nepaisant to, kad nėra teisės aktų, pagal kuriuos ši subsidija būtų taikoma tik tam tikroms įmonėms, dėl galimybės tam tikrai nagrinėjamąjį produktą gaminančiai įmonei vandenį gauti už mažesnį nei tinkamas atlygį, taip pat vietos valdžios institucijų akivaizdžios veiksmų laisvės netaikyti dalies mokesčio, kuris įprastai mokamas už vandenį, normos, ši subsidija iš tikrųjų yra konkrečiai taikoma. Komisijai nepavyko gauti daugiau įrodymų apie priežastis, kodėl šis mokestis nebuvo taikomas, nes eksportuojantis gamintojas tokios informacijos pateikti negalėjo.

(136)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Tokia nauda laikoma nuotekų valymo mokesčio, kuris per TL nebuvo mokamas už vandens sunaudojimą, suma. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(137)

Zhejiang Huadong grupei suteikta nauda, nes ji nemokėjo nuotekų valymo mokesčio. Jai nustatyta 0,01 proc. subsidijų norma.

(138)

Visoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,01 proc. vidutinė svertinė subsidijų norma.

(139)

Atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta subsidijų norma – didžiausia subsidijų norma, nustatyta pagal šią schemą atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, t. y. 0,01 proc.

(140)

Skunde teigiama, KLR Vyriausybė, taikydama lengvatines kainas, elektrą tiekė už mažesnį nei tinkamas atlygį. Tiksliau skunde tvirtinta, kad skirtingose provincijose nustatytos skirtingos elektros kainos ir kad lengvatinės kainos naudotos kaip pramonės politikos priemonė didelės pridėtinės vertės plieno produktų gamybai skatinti ir pasenusiems gamybos pajėgumams atsisakyti.

(141)

NPRK atsakinga už elektros rinkos reguliavimą ir kainų nustatymą Kinijoje. Kelių provincijų ir vienos provincijos tinklus valdo du valstybės tiekėjai: State Grid Corporation of China ir China Southern Power Grid Corporation. Savivaldybių lygmens elektros tiekėjai yra šių bendrovių patronuojamosios bendrovės. Kinijoje vykdomi keli bandomieji projektai konkurencijai sukurti, tačiau jų poveikis šiame etape dar nežymus.

(142)

NPRK elektros kainas nustato pagal tam tikrą tvarką: nagrinėjamos sąnaudos, ekspertai atlieka vertinimą, vykdomi viešieji klausymai ir tada nustatoma ir paskelbiama galutinė kaina. NPRK skelbia pranešimus, kuriuose nustatomos kiekvienai provincijai taikomos kainos, tada vietos kainų biurai skelbia atitinkamą pranešimą vietos lygmeniu centrinės NPRK nustatytoms kainoms įgyvendinti. Į galutinę kainą įtraukiamos pirkimo sąnaudos, perdavimo sąnaudos ir nuostoliai ir vyriausybinės priemokos. Kainos provincijose skiriasi priklausomai nuo padėties vietoje ir įvairiose provincijose siekiamų politikos tikslų. Kainos nustatomos skirtingoms galutinių naudotojų kategorijoms (pvz., gyventojai, pramoniniai naudotojai). Papildomai skirtingos kainos nustatomos skirtingiems pramoniniams naudotojams KLR Vyriausybės nustatytai pramonės politikai vykdyti, jos nurodytos prie NPRK sprendimo Nr. 40 (2005) pridėtame kataloge (dėl papildomų paaiškinimų žr. 182 konstatuojamąją dalį). NPRK kataloge prie skatinamųjų įmonių priskirti naudotojai moka bazinę elektros kainą, o prie pasenusiųjų ar draudžiamųjų įmonių priskirti naudotojai be bazinės kainos dar moka priemoką. Naudotojai, kurie nepriskiriami jokiai kataloge nurodytai kategorijai, priskiriami leidžiamųjų įmonių kategorijai ir taip pat moka tik bazinę kainą be jokių priemokų. OMDP gamintojai pagal NPRK sprendimą Nr. 40 paprastai priskiriami skatinamųjų įmonių kategorijai.

(143)

Komisija prašė KLR Vyriausybės pateikti informacijos apie elektros energijos rinkos reguliavimo sistemą, kainodarą ir visų susijusių organizacijų ar subjektų vaidmenį. KLR Vyriausybė nepateikė viso susijusių NPRK ir vietos kainų biurų kainodaros sprendimų rinkinio – ne tik sprendimų, susijusių su neatrinktais gaminančiais eksportuotojais, bet ir su atrinktais gaminančiais eksportuotojais. Be to, KLR Vyriausybė tiksliai neaprašė, koks vaidmuo nustatant kainas tenka NPRK ir vietos kainų biurams. Komisija KLR Vyriausybei 2012 m. rugpjūčio 12 d. rašte pranešė apie šiuos trūkumus, susijusius su atrinktais gaminančiais eksportuotojais. Po tikrinamųjų vizitų taip pat nustatyta, kad KLR Vyriausybė nurodė neteisingą elektros kainą, taikomą vienam iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų.

(144)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad įvairiose provincijose taikomas elektros kainas nustato NPRK. Patikrinta, kad vietos kainų biuras yra tik centriniu lygmeniu NPRK priimto sprendimo vykdytojas. Šį faktą patvirtina ir tai, kad NPRK skelbia pranešimus, kuriuose ji kiekvienai provincijai nustato faktines kainas, o vėliau šie pranešimai oficialiai perkeliami į vietos lygmens pranešimus, kuriuos vietos kainų biurai priima ir įgyvendina vietos lygmeniu. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad skirtingos elektros kainos tam tikriems sektoriams ir (arba) provincijos ir vietos lygmeniu nustatomos atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius, įskaitant visų pirma pramonės politikos tikslų, kuriuos centrinė ir vietos valdžios institucijos nustato penkmečio ir sektorių planuose, vykdymą.

(145)

Atliekant bendradarbiaujančių atrinktų eksportuotojų tyrimą nustatyta, kad vienam iš jų, t. y. Chongqing Wanda Steel Strip (CWSS) buvo taikoma mažesnė nei bendrai visiems dideliems pramoniniams naudotojams taikytina elektros kaina. Nustatyta, kad konkrečioje vietovėje, kurioje įsikūręs šis eksportuotojas, tam tikrų pramoninių naudotojų, įskaitant nagrinėjamojo produkto gamintojus, pakategorei priskiriamoms įmonėms buvo taikoma mažesnė kaina.

(146)

Vienas iš bendradarbiaujančių atrinktų eksportuotojų (CWSS) gavo finansinį indėlį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, nes vyriausybė elektrą tiekė per vietos valstybinę elektros tiekimo bendrovę. Tai vertinama kaip vyriausybės indėlis prekes teikiant ne per bendrąją infrastruktūrą, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente.

(147)

CWSS suteikta naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė elektrą tiekė už mažesnį nei tinkamas atlygį. Nustatyta, kad šis eksportuotojas turėjo teisę mokėti mažesnę nei apskritai kitiems dideliems pramoniniams naudotojams taikytiną kainą.

(148)

Subsidija, kurios forma – elektros tiekimas vienam iš bendradarbiaujančių eksportuotojų, yra konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje. Mažesnė elektros kaina nustatyta NPRK pranešime ir nurodyta vietos kainų biuro paskelbtame pranešime, t. y. nustatyta centrinės valdžios institucijos, o administruojama vietos lygmeniu. Ši mažesnė kaina taikoma tam tikroms įmonėms tam tikruose konkrečiuose sektoriuose (daugiausia geležies lydinių gamintojams elektroninių krosnių ir trąšų bendrovėse), kurios priskirtos didelių pramoninių naudotojų pakategorei. Todėl ši mažesnė kaina de jure taikoma tik bendrovėms, kurios priskiriamos šioms kategorijoms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

(149)

Be to, subsidija taikoma tik tam tikrame regione, t. y. ji taikoma tik apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kurioje įsikūręs eksportuojantis gamintojas. Pagal centrinės vyriausybės priimtus teisės aktus, t. y. Valstybės tarybos aplinkraštį dėl tam tikrų politikos krypčių Kinijos platiems vakarų regionams plėtoti, ši vietovė yra priskiriama skatinamosioms vietovėms (dėl išsamesnio paaiškinimo žr. 233 konstatuojamąją dalį). Aplinkraštyje aiškiai nurodyta, kad elektros perdavimo ir tiekimo kainų mechanizmas yra tam tikrų sektorių plėtros užtikrinimo priemonė. Šioje vietovėje taikytiną elektros kainą nustato centrinė valdžios institucija, todėl ši subsidija yra konkrečiai regione taikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje.

(150)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Nauda eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota atsižvelgiant į faktinės sumokėtos elektros kainos už Kwh ir kainos, kurią turėtų mokėti už Kwh dideli pramoniniai naudotojai, skirtumą, jį padauginus iš per TL sunaudoto elektros energijos kiekio. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(151)

Vienas iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų (t. y. CWSS), priklausančių Panhua grupės bendrovėms, pasinaudojo šia mažesne elektros kaina. Panhua grupei nustatyta 0,14 proc. subsidijų norma.

(152)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,07 proc. vidutinė svertinė subsidijų norma.

(153)

Atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta subsidijų norma – didžiausia subsidijų norma, nustatyta pagal šią schemą su viena iš atrinktų bendradarbiaujančių bendrovių susijusiam subjektui, t. y. 0,17 proc.

(154)

Skunde nurodytos įvairios kitos prekės, kurias KLR Vyriausybė OMDP gamintojams tiekė per valstybės įmones. Tiksliau skunde išvardyti konkretūs sandoriai, susiję su tam tikros plieno produkcijos (įskaitant geležies rūdos koncentratą, peletes, sukepintąją rūdą, laužą, ruošinius, lydinius ir daugelį kitų), kurią pagamino valstybės įmonės, tiekimu. Skunde nurodyta, kad šių prekių tiekimo kaina nustatyta pagal įvairius elementus ir (arba) lyginamuosius dydžius ir kad buvo nustatyta viršutinė kainų riba arba kainos buvo koreguotos, priklausomai nuo skirtingų prekių ir nuo to, ar sandoris buvo sudarytas su susijusiomis šalimis.

(155)

KLR Vyriausybė atsakė, kad per TL ji nevykdė šios plieno gamintojams skirtos programos. Kadangi KLR Vyriausybė apie šią programą kitos informacijos nepateikė, Komisija išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė byloje surinkta informacija.

(156)

Atsižvelgiant į tai, kad kainos už pirmiau minėtas įvairias prekes yra mažesnės nei tinkamas atlygis, ši programa pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį ir 6 straipsnio d punktą yra kompensuotina. Tačiau atsižvelgdama į įvairių šių prekių tiekimo sandorių ir sudarytų sutarčių, kurių per tyrimą nepavyko gauti, sudėtingumą, Komisija negalėjo prieiti prie tvirtos išvados dėl šios programos. Todėl Komisija nutarė šios programos išsamiau nevertinti.

(157)

Skundo pateikėjas teigė, kad OMDP gamintojams valstybės komerciniai bankai ir vyriausybės bankai taiko mažas (subsidijuojamas) palūkanų normas pagal penkmečio planuose nustatytą KLR Vyriausybės politiką remti ir plėtoti Kinijos plieno pramonę.

(158)

Komisija prašė KLR Vyriausybės pateikti informacijos apie tai, kokią paskolų dalį tiek visai pramonei, tiek su šiuo tyrimu susijusiai pramonės šakai suteikė bankai, kurių didžiausias arba pagrindinis akcininkas yra KLR Vyriausybė, bankai, kurių akcininkas (bet ne didžiausias) yra KLR Vyriausybė, bankai, kurių akcininku nėra KLR Vyriausybė, ir užsienio kapitalo bankai. KLR Vyriausybė atsakė, kad ji nesaugo įrašų apie valstybės bankų suteiktų paskolų sumas ir procentus ir kad KLR Vyriausybė nesaugo įrašų apie paskolas plieno pramonei. KLR Vyriausybė nenurodė kito tokios informacijos šaltinio.

(159)

Komisija taip pat ieškojo informacijos apie valstybės nuosavybės dalį bankuose ir finansų įstaigose, tačiau KLR Vyriausybė nepateikė informacijos ir teigė, kad ji tokių įrašų neturi. Nors nepanašu, kad KLR Vyriausybė nežinotų apie turimą turtą, vis dėlto pažymima, kad remiantis vieša informacija (45)  (46) KLR Vyriausybė yra pagrindinis daugelio Kinijoje įsteigtų didžiųjų bankų akcininkas ir todėl, kaip ir karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną gaminančių valstybės įmonių atveju, ji gali gauti bankų įstatus, kuriuose turėtų būti išsamiai išdėstyta informacija apie akcijų turėtojus. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, kad pagal Komercinių bankų įstatymo [2003] 61 straipsnį bankai „pateikia balansus, pelno ataskaitas ir kitas finansines ataskaitas, taip pat statistikos ataskaitas ir dokumentus Valstybės tarybos bankų reguliavimo institucijai ir Kinijos liaudies bankui.“

(160)

Komisija taip pat prašė (A priedėlyje pridėdama konkretų klausimyną) pateikti informacijos apie vyriausybės kontrolės susijusiuose Kinijos bankuose struktūrą ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą plieno pramonės sektoriuje (t. y. direktorių valdyba, akcininkų valdyba, akcininkų ir (arba) direktorių susirinkimų protokolai, akcininkų ir (arba) direktorių pilietybė, paskolų teikimo politika ir rizikos vertinimas, susijęs su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis). Tačiau atsakydama į klausimyną KLR Vyriausybė pateikė tik vieną A priedėlį, kuriame buvo nurodyta tam tikra bendra informacija (daugiausia surinkta iš bankų interneto svetainių). Didžiosios dalies A priedėlyje prašomos konkrečios informacijos nepateikta. Į kai kuriuos klausimus KLR Vyriausybė atsakė, kad šiuo metu ji neturi tokios informacijos, o atsakydama į kai kuriuos kitus klausimus pateikė informacijos tik apie pasirinktus bankus (pvz., pateikti tik aštuonių bankų įstatai). Rašte dėl informacijos neišsamumo Komisija pakartojo prašymą ir paragino KLR Vyriausybę pateikti visą informaciją, kurios pradžioje buvo prašyta klausimyne. Atsakydama į raštą dėl informacijos neišsamumo KLR Vyriausybė pateikė šiek tiek papildomos informacijos. Tačiau atsakymai vis vien buvo labai neišsamūs ir didžiosios dalies informacijos (pvz., kiek procentų akcijų priklauso vyriausybei valstybės bankuose, kai kurių klausimyne nurodytų bankų įstatų, išsamių A priedėlio atsakymų) nepateikta.

(161)

Klausimyne, rašte dėl informacijos neišsamumo ir per tikrinamąjį vizitą vietoje Komisija prašė pateikti Kinijos liaudies banko (PBOC) aplinkraščius dėl finansinių institucijų paskolų palūkanų normų politikos išplėtimo (YinFa [2003] Nr. 250 ir YinFa [2004] Nr. 251). Apie šiuos aplinkraščius Komisija sužinojo atlikdama ankstesnį tyrimą. Tačiau vietoje šių aplinkraščių KLR Vyriausybė nurodė Komisijai PBOC interneto svetainę informacijai apie finansinių institucijų paskolų palūkanų normų politiką ieškoti. Per tikrinamą šiuo klausimu pateikti du įrodymai, tačiau tai buvo tik iš interneto svetainės atspausdinti dokumentai. Pabrėžiama, kad PBOC interneto svetainėje nebuvo įmanoma rasti viso šių aplinkraščių teksto.

(162)

Be to, Komisija paprašė per patikrinimą vietoje pateikti PBOC aplinkraštį dėl 2012 m. birželio 8 d. pakeitimų. KLR Vyriausybė šio aplinkraščio nepateikė, vietoje to ji tik pateikė iš PBOC interneto svetainės atspausdintą bendrą informaciją apie lyginamųjų palūkanų normų koregavimą.

(163)

Komisija taip pat prašė KLR Vyriausybės surengti susitikimus su konkrečiais bankais, kad būtų galima patikrinti informaciją apie lengvatines paskolas OMDP pramonės įmonėms. KLR Vyriausybė šių susitikimų nesurengė ir teigė negalinti kištis į valstybės bankų veiklą ir surengti tokių susitikimų. Be to, pažymima, kad 2012 m. birželio 7 d. rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija paaiškino, kad ji pasirengusi tikrinimą pradėti viena diena anksčiau ir iš tiesų skirti daugiau laiko tikrinimui, jei KLR Vyriausybė mano, kad bankai galėtų geriau paaiškinti apie lengvatines paskolas. Todėl Komisija prašė KLR Vyriausybės prieš tikrinimą patvirtinti šių bankų dalyvavimą, kad tikrinimą atliekanti grupė galėtų tinkamai pasirengti. 2012 m. birželio 15 d. rašte KLR Vyriausybė teigė, kad ji ir toliau prašys bankų bendradarbiauti, tačiau negali jų priversti. Taigi galiausiai tik pirmąją tikrinimo dieną Komisijos grupei buvo pranešta, kad Kinijos banko China Construction Bank atstovas gali atsakyti į klausimus ir pateikti paaiškinimų. Kadangi Komisijai apie tai nebuvo pranešta (nors specialiai to prašyta rašte prieš patikrinimą vietoje), pateikti konkrečių klausimų apie sutartis ir paskolų sąlygas nebuvo įmanoma, tad užduoti tik bendro pobūdžio klausimai. Bet kuriuo atveju nepateikta jokių Kinijos banko China Construction Bank atstovo pareiškimus patvirtinančių dokumentų ir paaiškinta, kad visi Komisijos prašomi dokumentai yra konfidencialūs vidiniai dokumentai.

(164)

KLR Vyriausybei pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalis. Kadangi nebendradarbiauta, buvo būtina ne tik atsižvelgti į susijusius KLR Vyriausybės dokumentus, kuriuos pateikė kitos šalys, bet ir naudotis antrinių šaltinių informacija, įskaitant skundą ir internete pateiktą viešą informaciją.

(165)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Kinijos finansų rinkai būdinga, kad į ją kišasi vyriausybė, nes dauguma didžiųjų bankų yra valstybės bankai. Kinijos valdžios institucijos pateikė labai nedaug informacijos apie Kinijos bankų akcijų paketus ir (arba) nuosavybės teises. Tačiau, kaip nurodyta toliau, Komisija surinko esamą informaciją, kad galėtų padaryti tinkamą išvadą. Analizuodama, ar bankai yra subjektai, kuriems suteiktos vyriausybės galios arba kurie tokiomis galiomis naudojasi (valstybinės institucijos), Komisija taip pat rinko informaciją ne tik apie vyriausybės turimas bankų nuosavybės teises, bet ir apie kitus veiksnius, pvz., vyriausybės dalyvavimą direktorių valdybos darbe, vyriausybės vykdomą jų veiklos kontrolę, vyriausybės politikos vykdymą ar interesų tenkinimą, taip pat apie tai, ar subjektai įsteigti pagal įstatymus.

(166)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad Kinijos valstybės bankams tenka didžiausia rinkos dalis ir kad šie bankai yra dominuojantys Kinijos finansų rinkos veikėjai. Pagal 2006 m. Deutsche Bank atliktą Kinijos bankų sektoriaus tyrimą (47), valstybės bankams gali tekti daugiau nei du trečdaliai Kinijos rinkos. Tuo pačiu klausimu atliktoje PPO Kinijos prekybos politikos apžvalgoje teigiama, kad „kitas pastebimas Kinijos finansų sektoriaus bruožas – valstybei nuosavybės teise priklauso didelė šio sektorius subjektų dalis“ (48) ir „Kinijos bankų sektoriaus, kuriame dominuoja valstybės bankai, rinkos struktūra mažai keitėsi“ (49). Būtina pažymėti, kad penki didžiausi valstybės komerciniai bankai (Agricultural Bank, Bank of China, Construction Bank of China, Bank of Communications ir Industrial and Commercial Bank) užima daugiau nei pusę Kinijos bankų sektoriaus (50).

(167)

Komisija taip pat prašė pateikti informacijos apie vyriausybės kontrolės tuose Kinijos bankuose struktūrą ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą plieno pramonės sektoriuje (t. y. direktorių valdyba, akcininkų valdyba, akcininkų ir (arba) direktorių susirinkimų protokolai, akcininkų ir (arba) direktorių pilietybė, paskolų teikimo politika ir rizikos vertinimas, susijęs su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis). Tačiau kaip minėta 160 konstatuojamojoje dalyje, KLR Vyriausybė šiuo klausimu pateikė labai nedaug informacijos. Todėl Komisija turėjo naudotis turima informacija. Remdamasi turimais duomenimis ji padarė išvadą, kad minėtus bankus kontroliuoja vyriausybė, o dėl jų naudojamų vyriausybės galių jų veikla gali būti priskirta valstybės veiklai. Pirmiau minėtoms išvadoms padaryti naudoti susiję duomenys gauti remiantis KLR Vyriausybės pateikta informacija, metinėmis Kinijos bankų ataskaitomis, kurias pateikė KLR Vyriausybė arba kurios buvo viešos, iš 2006 m. Deutsche Bank atlikto Kinijos bankų sektoriaus tyrimo gauta informacija, PPO Kinijos politikos apžvalga (2010 ir 2012 m.), Pasaulio banko ataskaita „Kinija 2030 m.“, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir skunde pateikta informacija. Nepriklausomų šaltinių vertinimu užsienio bankai sudaro mažą Kinijos bankų sektoriaus dalį, taigi jų vaidmuo, susijęs su paskolų teikimo politika, yra nereikšmingas; iš susijusios informacijos matyti, kad užsienio bankai gali sudaryti tik 1 proc. Kinijos rinkos (51). Remiantis vieša informacija taip pat patvirtinama, kad Kinijos bankai, ypač dideli komerciniai bankai, vis dar priklauso nuo valstybinių akcininkų ir vyriausybės, kai reikia papildomo kapitalo dėl kreditų padidėjimo atsiradus kapitalo trūkumui (52).

(168)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams paskolas daugiausia teikė valstybės bankai. Iš tiesų, remiantis turima informacija nustatyta, kad mažiausiai 14 iš nurodytų 17 bankų yra valstybės bankai, įskaitant didžiuosius Kinijos komercinius bankus, kaip antai Bank of China, China Construction Bank ir Industrial and Commercial Bank of China. Dėl likusių susijusių valstybės bankų Komisija taip pat paprašė pateikti tokios pačios informacijos, kaip minėta pirmiau – apie vyriausybės vykdomą kontrolę ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą plieno pramonės sektoriuje. Šios išsamios informacijos nepateikta. Todėl daroma išvada, kad minėtus bankus kontroliuoja vyriausybė, o dėl jų vykdomų vyriausybės galių jų veikla gali būti priskirta valstybės veiklai. Todėl Kinijos valstybės komercinius bankus reikėtų laikyti valstybinėmis institucijomis.

(169)

Kitas KLR Vyriausybės kišimosi į Kinijos finansų rinką požymis – PBOC vaidmuo nustatant konkrečius apribojimus palūkanų normoms nustatyti ir tokių normų svyravimo apribojimus. Iš tikrųjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad PBOC nustatęs konkrečias taisykles palūkanų normų svyravimui Kinijoje reguliuoti. Remiantis turima informacija, šios taisyklės nustatytos PBOC aplinkraštyje dėl indėlių ir paskolų palūkanų normų koregavimo aspektų, Yinfa (2004) Nr. 251 (Aplinkraštis 251). Finansų įstaigų prašoma nustatyti tokias paskolų palūkanų normas, kurios atitiktų tam tikras PBOC lyginamąsias paskolų palūkanų normas. Komercinių bankų paskolų ir politikos bankų paskolų, kurios tvarkomos komerciniu pagrindu, atveju nėra viršutinės, o tik apatinė riba. Miesto kreditų kooperatyvams ir kaimo kreditų kooperatyvams taikomos tiek viršutinė, tiek apatinė ribos. Lengvatinių paskolų ir Valstybės tarybos konkrečiai reguliuojamų paskolų palūkanų normos nekyla. Komisija prašė KLR Vyriausybės paaiškinti Aplinkraštyje 251, taip pat ankstesniuose teisės aktuose (PBOC aplinkraštis dėl finansų įstaigos paskolų palūkanų normos svyravimo normos išplėtimo, YinFa [2003] Nr. 250) pateiktą apibrėžtį ir formuluotę. Tačiau, kaip aprašyta 161 ir 162 konstatuojamosiose dalyse, KLR Vyriausybė atsisakė pateikti šiuos aplinkraščius, todėl Komisija negalėjo jų patikrinti ir gauti paaiškinimų. Kadangi KLR Vyriausybė šiuo klausimu nepateikė jokios susijusios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad padėtis nuo 2011 m. gegužės mėn., kai Komisija baigė antisubsidijų tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus (53), pasikeitė, daroma išvada, kad PBOC yra susijęs su valstybės komercinio banko palūkanų normų nustatymu ir turi tam poveikio.

KLR Vyriausybė nepateikė įrodymų, kad padėtis, kuri buvo nustatyta per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus, būtų pasikeitusi, todėl remiantis turimais faktais ir kitais pirmiau minėtais įrodymais padaryta išvada, kad per visą TL turėtų būti taikoma ta pati palūkanų normų nustatymo metodika.

(170)

Komisija taip pat stengėsi ištirti, ar KLR Vyriausybė privatiems komerciniams Kinijos bankams paveda arba nurodo teikti lengvatines (subsidijuojamas) paskolas organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(171)

Remiantis pirmesniu skyriumi dėl valstybės kišimosi į bankų sektorių (165–169 konstatuojamosios dalys) akivaizdu, kad KLR Vyriausybė vykdo politiką teikti lengvatines paskolas organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų sektoriuje, nes valstybinės institucijos (valstybės komerciniai bankai) (54) dalyvauja tokių paskolų teikime, be to, jie dominuoja rinkoje, o tai jiems leidžia siūlyti mažesnes nei rinkos palūkanų normas. Lieka nustatyti, ar šios politikos laikosi privatūs tiekėjai.

(172)

Komercinės bankininkystės įstatymas [2003] vienodai taikomas valstybės komerciniams bankams ir privatiems komerciniams bankams. Pvz., šio įstatymo 38 straipsnyje visiems komerciniams bankams (t. y. ir privatiems bankams) nurodoma „paskolos normą nustatyti pagal PBOC nustatytą viršutinę ir apatinę paskolos palūkanų normos ribą“, o Komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnyje komerciniams bankams nurodoma „paskolų veiklą vykdyti atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės plėtros poreikius, taip pat vadovaujantis valstybės pramonės politika“.

(173)

Nurodymo Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“ 24 ir 25 straipsniuose, kuriais nustatyta, kad paskolos gali būti teikiamos tik toms bendrovėms, kurios laikosi nacionalinės geležies ir plieno pramonės plėtros politikos, valstybės ir privatūs komerciniai bankai neatskiriami.

(174)

Be to, 161 ir 162 konstatuojamosiose dalyse minėti PBOC aplinkraščiai yra privalomi ir privatiems komerciniams bankams.

(175)

Iš pirmiau pateiktų bankų sektoriaus įstatymų ir reglamentų citatų matyti, kad KLR Vyriausybės politika organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų gamintojams teikti lengvatines paskolas taikoma ir privatiems komerciniams bankams – iš tiesų KLR Vyriausybė jiems nurodo „paskolų veiklą vykdyti atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės plėtros poreikius, taip pat vadovaujantis valstybės pramonės politika“ (55).

(176)

Komisija prašė KLR Vyriausybės pateikti susijusios informacijos, kad galėtų įvertinti, kaip Kinijos bankai, prieš nuspręsdami dėl paskolos suteikimo ir dėl suteiktų paskolų sąlygų, vykdo OMDP bendrovių kredito rizikos vertinimą. Klausimyno A priedėlyje Komisija prašė pateikti informacijos apie tai, kaip teikdami paskolas bankai atsižvelgia į riziką, kaip įvertinamas paskolos gavėjo kreditingumas, kokias priemokas už riziką bankas taiko skirtingoms Kinijos bendrovėms ir (arba) pramonės sektoriams, į kokius veiksnius bankas atsižvelgia, vertindamas paraišką paskolai suteikti, tokios paraiškos aprašymą ir tvirtinimo procesą ir pan. Tačiau nei KLR Vyriausybė, nei atskiri klausimyne nurodyti pavieniai bankai šiuo klausimu jokių įrodymų nepateikė. KLR Vyriausybė tik pateikė bendro pobūdžio atsakymus, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, kad iš tiesų atliekamas bet koks kredito rizikos vertinimas.

(177)

Be to, Komisija bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų prašė pateikti tą pačią informaciją ir bandė ją patikrinti per atrinktų eksportuojančių gamintojų patikrinimo vietoje vizitą. Abi atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės atsakė, kad bankai prašo pateikti tam tikrus dokumentus ir prieš suteikdami paskolas atlieka tam tikrą kredito rizikos vertinimą. Tačiau šių teiginių jie negalėjo patvirtinti jokiais įrodymais. Per patikrinimą vietoje Komisija prašė pateikti įrodymų, kad bankai prašė tokių dokumentų, kad bendrovės tokius dokumentus pateikė bankams ar kokią nors bankų parengtą ataskaitą, įrodančią, kad tokie kredito rizikos vertinimai buvo atliekami. Tačiau atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės negalėjo pateikti tokių įrodymų, kaip ir jokių kitų įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Be to, pažymima, kad nė vienai atrinktai eksportuojančių gamintojų grupei ar atskiroms tų grupių bendrovėms nenustatytas kredito reitingas.

(178)

Suinteresuotųjų šalių pakartotinai prašyta pateikti informacijos apie kredito rizikos vertinimą, nes manyta, kad ji yra ypatingai svarbi, inter alia, atsižvelgiant į i) 2006 m. TVF ataskaitos išvadą, kad bankų liberalizavimo procesas Kinijoje nėra baigtas ir kad kredito rizika nėra tinkamai vertinama (56), į ii) 2009 m. TVF ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad palūkanų normos Kinijoje nėra liberalizuojamos (57), į iii) 2010 m. TVF šalies ataskaitą, kurioje nurodoma, kad kapitalo sąnaudos Kinijoje yra palyginti mažos, kreditai kartais suteikiami neatsižvelgiant į kainas, o didelės įmonių santaupos iš dalies susijusios su mažomis įvairių veiksnių ir žaliavų (įskaitant kapitalą ir žemę) sąnaudomis (58), ir į iv) 2010 m. EBPO Kinijos ekonomikos apžvalgą (59) ir EBPO ekonomikos departamento darbinį dokumentą Nr. 747 dėl Kinijos finansų sektoriaus reformų (60), kuriuose teigiama, kad finansų įstaigos daugiausia yra valstybinės ir dėl to kyla klausimas, ar bankų sprendimai dėl paskolų teikimo yra pagrįsti tik komercinėmis aplinkybėmis, nes panašu, kad tradicinis bankų vaidmuo – vyriausybinių agentūrų veikla, susijusi su vyriausybe.

(179)

Atsižvelgiant į visus įrodymus daroma išvada, kad didžiąją dalį paskolų dviem atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms teikia valstybės bankai, kurie laikomi valstybinėmis institucijomis, nes jiems suteiktos vyriausybės galios ir jie vykdo vyriausybės funkcijas. Esama papildomų įrodymų, kad šie bankai veiksmingai naudojasi vyriausybės galiomis, nes, kaip paaiškinta 169 konstatuojamojoje dalyje, valstybė (t. y. PBOC) akivaizdžiai kišasi į komercinių bankų sprendimų dėl Kinijos bendrovėms teikiamų paskolų palūkanų normų priėmimo procesą. Tokiomis aplinkybėmis šių subjektų paskolų teikimo praktika tiesiogiai priskirtina vyriausybei. Tai, kad bankai naudojasi vyriausybės galiomis, patvirtina ir NPRK nurodymo Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“  (61), Sprendimo Nr. 40 ir Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio aiškinimas šiuos dokumentus siejant su vyriausybės pramonės politikos vykdymu. Daug išsamių įrodymų, kurie pagrįsti objektyviais tyrimais ir ataskaitomis, patvirtina, kad vyriausybė vis dar labai kišasi į Kinijos finansų sistemą, kaip jau paaiškinta 178 konstatuojamojoje dalyje. Pagaliau KLR Vyriausybė nepateikė informacijos, kuri būtų padėjusi geriau suprasti valstybės bankų sąsają su vyriausybe, kaip paaiškinta 159–164 konstatuojamosiose dalyse.

Taigi, dėl Kinijos valstybės komercinių bankų teikiamų paskolų Komisija priėjo prie išvados, kad organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų gamintojai gauna finansinį indėlį vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Be to, iš tų pačių įrodymų matyti, kad valstybės komerciniams bankams (ir privatiems bankams) vyriausybė paveda arba nurodo atlikti tam tikras funkcijas, o tai reiškia, kad skiriamas finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(180)

Atsižvelgiant į 170–175 konstatuojamosiose dalyse aprašytą analizę, taip pat nustatyta, kad privatiems bankams KLR Vyriausybė nurodo arba paveda teikti paskolas OMDP gamintojams ir kad skiriamas finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i ir iv papunkčiuose.

(181)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio b punkte, nauda suteikiama, jei vyriausybės paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų gauti rinkoje. Kadangi nustatyta, kad pagal nevyriausybines paskolas Kinijoje negalima nustatyti tinkamo rinkos lyginamojo dydžio (KLR Vyriausybė privatiems bankams paveda arba nurodo vykdyti tam tikras funkcijas), toks kriterijus apskaičiuotas naudojant 191 ir 192 konstatuojamosiose dalyse aprašytą metodą.

(182)

Plieno pramonė pagal Sprendimą Nr. 40 priklauso skatinamųjų kategorijai. Sprendimas Nr. 40 – aukščiausio KLR administracinio organo Valstybės tarybos nurodymas, todėl sprendimas kitoms valstybinėms institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams yra teisiškai privalomas. Sprendime pramonės sektoriai skirstomi į skatinamuosius, ribojamuosius ir likviduotuosius projektus. Šis teisės aktas – pramonės politikos gairės, kuriose kartu su žinynu parodoma, kaip KLR Vyriausybė vykdo politiką skatinti ir remti įmonių grupes ar pramonės sektorius, kaip antai plieno (OMDP) pramonės, kurie žinyne įvardijami skatinamaisiais pramonės sektoriais. Pažymima, kad skatinamiesiems sektoriams priskiriami pramonės sektoriai sudaro tik dalį Kinijos ekonomikos. Be to, tik tam tikra šių skatinamųjų sektorių veikla įvardijama skatinamąja. Be to, Sprendimo Nr. 40 17 straipsnyje nurodoma, kad skatinamiesiems investicijų projektams suteikiama konkreti nauda ir paskatos, inter alia, finansinė parama. Kita vertus, dėl ribojamųjų ir likviduotųjų projektų, pagal Sprendimą Nr. 40 valstybės valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai tiesiogiai kištis ir reguliuoti rinką. Iš tikrųjų pagal 18 ir 19 straipsnius atitinkamai valdžios institucijai nurodoma neleisti finansų įstaigoms teikti paskolų tokiems ribojamiesiems ir likviduotiesiems projektams. Todėl akivaizdu, kad Sprendime Nr. 40 nustatomos privalomosios taisyklės visoms ekonominėms institucijoms, t. y. nurodymai skatinti ir remti skatinamuosius pramonės sektorius, vienas kurių – OMDP pramonės dalis.

(183)

Be to, pagal NPRK nurodymą Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“, ypač 24 ir 25 straipsnius, paskolos teikiamos tik plieno įmonėms, kurios visapusiškai vykdo geležies ir plieno pramonės plėtros politiką.

(184)

Skundo pateikėjas taip pat pateikė įrodymų, kad pagal kai kuriuos kitus vyriausybės planus ir dokumentus skatinama plieno pramonei apskritai ir tam tikruose Kinijos geografiniuose regionuose teikti finansinę paramą ir nurodoma, kaip tą daryti (62)  (63).

(185)

Į visa tai atsižvelgus akivaizdu, kad valdžios institucijos leidžia finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas tik tam tikram KLR Vyriausybės plėtros politiką vykdančių pramonės sektorių ir (arba) bendrovių skaičiui. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir šiuo klausimu nebendradarbiaujant KLR Vyriausybei daroma išvada, kad subsidijų lengvatinių paskolų teikimo forma apskritai neteikiama, todėl jos yra konkrečiai taikomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(186)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad abi atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės tiriamuoju laikotarpiu naudojosi lengvatinėmis paskolomis.

(187)

Atitinkamai organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų pramonės sektoriaus finansavimas turėtų būti laikomas subsidija.

(188)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams teikiama nauda ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(189)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė moka už vyriausybės paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(190)

Kaip paaiškinta 165–178 konstatuojamosiose dalyse, iš Kinijos bankų teikiamų paskolų matyti, kad vyriausybė labai kišasi į bankų sektorių, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje rinkoje, todėl naudojant toliau aprašytą metodą apskaičiuotas tinkamas rinkos lyginamasis dydis. Be to, KLR Vyriausybei nebendradarbiaujant Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą lyginamąją palūkanų normą.

(191)

Apskaičiuojant tinkamą lyginamąjį dydį manoma, kad būtų tikslinga taikyti Kinijos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką. Iš tikrųjų, tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų dabartinė finansinė būklė nustatyta iškraipytoje rinkoje ir nėra patikimos Kinijos bankų informacijos apie rizikos vertinimą ir kredito reitingų nustatymą, manoma, kad reikia atsižvelgti ne į Kinijos eksportuotojų kreditingumą nominaliąja verte, o pritaikyti skirtumą, kad būtų matyti galimas Kinijos iškraipytos rinkos poveikis šių eksportuotojų finansinei padėčiai.

(192)

Dėl to, kaip paaiškinta 160, 163 ir 164 konstatuojamosiose dalyse, tiek KLR Vyriausybės, tiek bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų prašyta pateikti informacijos apie Kinijos bankų paskolų teikimo politiką ir apie tai, kaip paskolos skirtos eksportuojantiems gamintojams. Nors ne kartą prašytos šalys šios informacijos nepateikė, be to, atsisakė sudaryti galimybių patekti į valstybės bankus. Kadangi šiuo klausimu nebendradarbiauta, be to, atsižvelgiant į visus turimus faktus ir laikantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalies nuostatų, manoma, kad būtų tikslinga laikyti, kad visoms bendrovėms Kinijoje būtų suteiktas tik aukščiausias neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnis (agentūros Bloomberg suteiktas BB reitingas) ir įprastinei Kinijos liaudies banko skolinimo normai taikoma atitinkama priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą, išleistų obligacijų atveju. Nauda eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota atsižvelgiant į palūkanų normos diferencinį tarifą, išreikštą procentiniu dydžiu ir padaugintą iš likutinės paskolos sumos, t. y. per TL nesumokėtų palūkanų. Tada ši suma paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų apyvartai.

(193)

Atrinktiems eksportuojantiems Huadong grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 0,25 proc. subsidijų norma, o Panhua grupės gamintojams – 0,89 proc. subsidijų norma.

(194)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,58 proc. vidutinė svertinė subsidijų norma.

(195)

Atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta subsidijų norma – didžiausia subsidijų norma, nustatyta pagal šią schemą su viena iš atrinktų bendradarbiaujančių bendrovių susijusiam subjektui, t. y. 0,97 proc.

(196)

Skunde nurodytos kelios tariamos su akcijomis susijusios subsidijavimo programos, kuriomis naudojosi neatrinkti ir (arba) tyrime nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Komisija pradiniame ir papildomuose klausimynuose prašė KLR Vyriausybės pateikti informacijos apie šias programas, vėliau KLR Vyriausybei taip pat suteikė daug galimybių pateikti atsakymus dėl šių programų. KLR Vyriausybė nusprendė pateikti atsakymus tik dėl tariamų subsidijavimo programų, kurios buvo susijusios su dviem atrinktais eksportuojančiais gamintojais, ir šios pozicijos laikėsi per visą tyrimą.

(197)

Aukštas nebendradarbiavimo lygis per šį tyrimą trukdė Komisijai gauti informacijos ir įrodymų apie šias skunde nurodytas programas. Komisija patikrino, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai šiomis programomis nesinaudojo. Todėl Komisija turėjo nustatyti, ar būta subsidijavimo programų, ir pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį remdamasi byloje surinktais įrodymais dėl visų kitų programų, apie kurias KLR Vyriausybė nepateikė informacijos ir kuriomis atrinkti eksportuojantys gamintojai negalėjo pasinaudoti arba nepasinaudojo, turėjo nustatyti muitą kitiems eksportuotojams.

(198)

Skunde pateikta įrodymų, kad keli plieno gamintojai 2000 m. iš viso 62,5 mlrd. juanių dydžio skolas keitė akcijomis. Teigiama, kad likusi valstybės plieno gamintojų skola valstybės komerciniams bankams ne rinkos sąlygomis panaikinta mainais už akcijas dalyvaujant keturioms Kinijos turto valdymo bendrovėms. Skunde toliau tvirtinta, kad Kinijos turto valdymo bendrovės specialiai įsteigtos didžiulėms neveiksnioms paskoloms pagrindiniuose pramonės sektoriuose, įskaitant plieno sektorių, panaikinti ir valstybės įmonių skoloms restruktūrizuoti, inter alia, skolas paverčiant akcijomis. Kadangi KLR Vyriausybė dėl šios programos nepateikė jokios informacijos, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį išvadas daro remdamasi byloje surinkta informacija (žr. 33–35 konstatuojamąsias dalis). Dėl tos pačios priežasties pagrindinio reglamento 28 straipsnis pritaikytas 204–215 konstatuojamosiose dalyse aprašytų lėšų akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimo) ir nesumokėtų dividendų programų atveju.

(199)

Išvados dėl šios programos pagrįstos skunde pateikta informacija. Skolos pavertimas akcijomis yra finansinis indėlis lėšų akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimo) ir (arba) paskolų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, arba atsisakytų pajamų dėl to, kad panaikinta arba neišmokėta skola, forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybė finansinį indėlį skyrė per šiuose sandoriuose dalyvavusias valstybines institucijas, t. y. keturias Kinijos turto valdymo bendroves ir įvairius valstybės komercinius bankus (žr. 168 konstatuojamąją dalį). Kadangi KLR Vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, iš surinktų įrodymų matyti, kad turto valdymo bendrovės yra valstybinės institucijos, nes jas KLR Vyriausybė specialiai įsteigė didžiulėms neveiksnioms paskoloms pagrindiniuose pramonės sektoriuose, įskaitant plieno sektorių, panaikinti ir valstybės įmonių skoloms restruktūrizuoti. Taigi, laikoma, kad jos naudojasi vyriausybės galiomis.

(200)

Be to, skunde pateikta prima facie įrodymų, kad didelė skolų suma panaikinta ne įprastomis komercinėmis sąlygomis, nes KLR Vyriausybė neatliko numatomos pagrįstos šių skolų pavertimo akcijomis ilgainiui grąžos normos vertinimo, kurį būtų atlikęs įprastas privatus investuotojas. Skunde teigiama, kad vietoje to KLR Vyriausybė, siekdama sumažinti plieno gamintojų įsipareigojimų ir turto santykį jų konkurencingumui padidinti, dideles skolos sumas iškeitė į akcijas nesilaikydama komercinių sąlygų, kurių laikytųsi privatus investuotojas. Atidžiai išnagrinėjusi skunde pateiktą informaciją ir byloje neturėdama kitos informacijos Komisija priėjo prie išvados, kad tokiomis priemonėmis teikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 6 straipsnio a punkte.

(201)

Ši subsidija yra konkrečiai taikoma, kaip numatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje, nes ji skirta tik tam tikriems subjektams, kurių veikloje dalyvauja valstybė, o toks finansavimas skiriamas savo nuožiūra ir nėra jokių objektyvių skyrimo kriterijų. Todėl daroma išvada, kad ši programa yra kompensuotina subsidija eksportuojantiems nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(202)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda yra nepasikartojanti ir laikoma visa skolos pavertimo akcijomis suma, t. y. nebereikalaujamos skolos suma. Neturėdama kitos KLR Vyriausybės pateiktos informacijos šiai naudai įvertinti, Komisija išvadas padarė remdamasi skunde pateikta informacija. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį taip apskaičiuota subsidijos suma paskirstyta visam TL, remiantis įprastu subsidiją gavusių bendrovių turto nuvertėjimo laikotarpiu. Suma pakoreguota pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų matyti naudos vertė per tam tikrą laikotarpį ir būtų nustatyta visa pagal šią schemą gavėjų gauta nauda. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto gamybai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(203)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,05 proc. subsidijų norma. Dėl 196 ir 197 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių subsidijų normos atrinktiems ir kitiems bendradarbiaujantiems gamintojams apskaičiuoti nereikėjo.

(204)

Skunde teigiama, kad KLR Vyriausybė ilgainiui plieno gamintojams skyrė dideles grynųjų pinigų sumas kaip lėšas akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimas). Kaip nurodoma skunde, KLR Vyriausybė (per įvairius valstybės subjektus) įsigijo bendrovių, kurių pagrindine akcininke ir taip buvo, akcijų, neįgydama papildomų akcininko teisių. Skunde taip pat išsamiai nurodyti konkretūs sandoriai su valstybės kontroliuojamais subjektais, įskaitant korporaciją China International Capital Corporation (CICC) ir SASAC.

(205)

Kadangi KLR Vyriausybė informacijos apie šią programą nepateikė (žr. 196 ir 197 konstatuojamąsias dalis), išvados dėl šios programos pagrįstos skunde pateikta informacija, kuri buvo įvairių tinkamų šaltinių patvirtinta. Lėšos akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimas) yra tiesioginis lėšų pervedimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Šį finansinį indėlį vyriausybė skyrė per tokiuose sandoriuose dalyvavusias valstybines institucijas, įskaitant CICC ir SASAC. Skunde pateikta konkrečių įrodymų dėl lėšų akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimo) valstybės plieno gamintojui, kai CICC buvo pagrindinis garantas ir akcijų išleidimo valdytojas. Skunde nurodyta, kad 51 proc. CICC akcijų priklauso valstybei ir kad šią korporaciją kontroliuoja SASAC, kuri per konkrečius skunde nurodytus sandorius taip pat veikė kaip valstybės plieno gamintoją kontroliuojantis KLR Vyriausybės subjektas (SASAC funkcijos nagrinėtos 64–66 konstatuojamosiose dalyse). Todėl šiuos sandorius vykdė KLR Vyriausybė per valstybines institucijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte ir susijusios PPO teisėtyros.

(206)

Laikoma, kad iš lėšų akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimo) bendrovės gavėjos turėjo naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 6 straipsnio a punkte, nes tai neatitinka įprastinės privačių investuotojų investicinės praktikos. Skunde nuosekliai įrodyta, kad lėšos akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimas) neatitinka privačių investuotojų praktikos. Dėl šių konkrečių sandorių skunde nurodyta, kad, pirma, valstybės plieno gamintojas už savo naujai išleistų akcijų dalį mokėjo pervertintą kainą nesilaikydamas sąžiningos rinkos sąlygų ir, antra, kad gautas lėšas jis panaudojo valstybės turtui įsigyti ir lėšoms akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimui) mažesnėmis nei rinkos kainomis. Skunde taip pat nurodyta, kad KLR Vyriausybė mokėjo tą pačią kainą, kaip kiti investuotojai, nors jos akcijos buvo pigesnės, nes su jomis buvo susijusios kitokios teisės ir galimybės, nei kitiems akcininkams parduotų akcijų.

(207)

Šios subsidijos yra konkrečiai taikomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, nes jos buvo skiriamos tik tam tikram atrinktų subjektų, kurių veikloje dalyvauja vyriausybė, skaičiui. Todėl daroma išvada, kad ši programa yra kompensuotina subsidija eksportuojantiems nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(208)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra lėšų akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimo) suma. Neturėdama kitos KLR Vyriausybės pateiktos informacijos šiai naudai įvertinti, Komisija išvadas padarė remdamasi skunde pateikta informacija. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį taip apskaičiuota subsidijos suma paskirstyta visam TL, remiantis įprastu subsidiją gavusių bendrovių turto nuvertėjimo laikotarpiu. Suma pakoreguota pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų matyti naudos vertė per tam tikrą laikotarpį ir būtų nustatyta visa pagal šią schemą gavėjų gauta nauda. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai gavėjų gamybai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(209)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,08 proc. subsidijų norma. Dėl 196 ir 197 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių subsidijų normos atrinktiems ir kitiems bendradarbiaujantiems gamintojams apskaičiuoti nereikėjo.

(210)

Skunde teigiama, kad pagal KLR Vyriausybės politiką valstybės įmonės, įskaitant OMDP produktus gaminančias plieno bendroves, savo savininkui vyriausybei neturi mokėti dividendų, net kai gauna pelną. Dėl to valstybės plieno gamintojai iš uždirbto pelno, kuris pagal šią programą nepaskirstomas kaip dividendai, gali vykdyti didelio masto investicijas.

(211)

Kadangi KLR Vyriausybė informacijos apie valstybės plieno gamintojų dividendų skirstymą nepateikė (žr. 196 ir 197 konstatuojamąsias dalis), išvados dėl šios programos pagrįstos skunde pateikta informacija, kuri buvo įvairių tinkamų šaltinių patvirtinta. Nesumokėtus dividendus reikia laikyti slapta subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, arba atsisakytomis pajamomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, nes KLR Vyriausybė nerenka dividendų, kurie privatiems investuotojams paprastai mokami už jų akcijas. Šias slaptas subsidijas vyriausybė skyrė per subjektą, kuris tiesiogiai valdė valstybės plieno gamintojų akcijas, tiksliau per SASAC. Iš su SASAC susijusios analizės matyti, kad SASAC vykdo vyriausybės funkcijas (išsamiau žr. 64–66 konstatuojamąsias dalis).

(212)

Laikoma, kad dėl visos nesumokėtų dividendų sumos nuosavybės plieno gamintojai gavo naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 6 straipsnio a punkte, nes ši praktika neatitinka įprastinės privačių investuotojų investicinės praktikos, pagal kurią dividendai paprastai turi būti paskirstomi pagal akcijas. Valstybės įmonių, kurios iš dalies priklauso privatiems investuotojams, atveju, naudos suma yra lygi jiems proporcingai paskirstytų nesumokėtų dividendų sumai.

(213)

Šios subsidijos pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį yra konkrečiai taikomos, nes jos skiriamos tik tam tikram atrinktų subjektų, kurių veikloje dalyvauja vyriausybė, skaičiui. Todėl daroma išvada, kad ši programa yra kompensuotina subsidija eksportuojantiems nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(214)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra nesumokėtų dividendų suma. Neturėdama kitos KLR Vyriausybės pateiktos informacijos šiai naudai įvertinti, Komisija išvadas padarė remdamasi vieša finansine informacija apie naudos gavėjus. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį taip apskaičiuota subsidijos suma buvo paskirstyta visai gavėjų apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(215)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 1,36 proc. subsidijų norma. Dėl 196 ir 197 konstatuojamosiose dalyse aprašytų priežasčių subsidijų normos atrinktiems ir kitiems bendradarbiaujantiems gamintojams apskaičiuoti nereikėjo.

(216)

Pagal šią schemą naujas technologijas, naujus produktus ar naujus metodus gamyboje taikančioms bendrovėms teikiama nauda. Teisę šia schema pasinaudoti turinčios bendrovės gali mažinti įmonių pajamų mokestį 50 proc. nuo faktinių patvirtintų projektų išlaidų.

(217)

Pažymima, kad nors KLR Vyriausybė atsakydama į klausimyną ir į raštą dėl informacijos neišsamumo apsiribojo tik atrinktų bendrovių naudotomis schemomis, ji nepateikė jokios informacijos apie šią schemą, nors viena iš atrinktų bendrovių klausimyno atsakymuose nurodė ja pasinaudojusi. Per patikrinimą vietoje paprašius pateikti reikiamos informacijos KLR Vyriausybė pateikė neišsamų papildomą atsakymą dėl šios programos. Nors ši informacija buvo pateikta pavėluotai, tikrinimą atlikusi grupė paprašė kai kuriuos aspektus paaiškinti (žr. 219 konstatuojamąją dalį), tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl Komisija išvadas turėjo pagrįsti geriausiai turimais faktais.

(218)

Ši schema pagal KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo (Kinijos Liaudies Respublikos prezidento nurodymas Nr. 63, galiojantis nuo 2008 m. sausio 1 d.) 30 straipsnio 1 dalį, reglamentų dėl KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo 95 straipsnį (KLR Valstybės tarybos potvarkis Nr. 512), ir Pagrindinių sričių vadovą (2007 m. Pranešimas Nr. 6) taikoma kaip lengvatinė apmokestinimo tvarka. KLR Vyriausybė per šį tyrimą nepateikė Potvarkio Nr. 512 ir Pranešimo Nr. 6.

(219)

Kaip minėta pirmiau, KLR Vyriausybė klausimyno atsakymuose ir atsakyme į raštą dėl informacijos neišsamumo apie šią schemą nepateikė jokios susijusios informacijos. Per patikrinimą vietoje pateiktame dokumente KLR Vyriausybė nurodė, kad tik „mokslinių tyrimų ir plėtros mokesčiai, kuriuos įmonėms teko mokėti plėtojant naujas technologijas, naujus produktus ir naujus įgūdžius“, gali būti priskirti apmokestinamoms pajamoms atskaitymo tikslais. Tačiau KLR Vyriausybė nepatikslino, ką reiškia naujos technologijos, nauji produktai ir nauji įgūdžiai. Be to, Komisija atlikdama bendrovės Zhejiang Huadong patikrinimą siekė nustatyti tikslią šių sąvokų reikšmę, tačiau bendrovė negalėjo pateikti jokio konkretaus paaiškinimo ir atsakė, kad tai tiesiog bendro pobūdžio sąvokos.

(220)

Tačiau per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus nustatyta, kad schema gali būti taikoma tik naujųjų ir pažangiųjų technologijų sektorių bendrovių, kurios gauna valstybės pirminę paramą, MTP projektams ir Pažangiųjų technologijų industrializacijos pagal dabartinį plėtros prioritetą, kurį paskelbė NPRK, pagrindinių sričių vadove išvardytiems projektams (64). Atsižvelgiant į tai, kad per šį tyrimą nepateikta jokios naujos susijusios informacijos, dėl kurios būtų paneigta ši išvada, nustatyta, kad ši schema nėra bendrai taikoma, nes ji skirta tik atrinktiems pramonės sektoriams, bendrovėms arba projektams.

(221)

KLR Vyriausybė atsakymuose nurodė, kad bendrovės, kurios nori prašyti joms taikyti šią mokestinę lengvatą, turi pateikti mokesčių administratoriui pajamų mokesčio deklaraciją ir „kitus susijusius dokumentus“, tačiau nenurodė, kokie tai turėtų būti dokumentai. Per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus nustatyta, kad bet kuri šia schema ketinanti pasinaudoti bendrovė vietos Mokslo ir technologijų biurui turi pateikti išsamią informaciją apie MTP projektus ir kad tik išnagrinėjus šią informaciją mokesčių skyrius paskelbs patvirtinimo pranešimą. Gavus patvirtinimą, suma, kuriai taikomas įmonių pajamų mokestis, sumažinama 50 proc. nuo faktinių patvirtintų projektų išlaidų (65).

(222)

Šią schemą per TL naudojo vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas Zhejiang Huadong Light Steel Building Material Co. Ltd. Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, ir dėl to, kad atsakymas dėl šios schemos buvo pavėluotas ir neišsamus, nebuvo įmanoma nustatyti, kokia šia schema besinaudojančioms bendrovėms taikoma paraiškų ir patvirtinimo tvarka. Kaip pirmiau pažymėta, Komisija turėjo iš dalies pasikliauti per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus nustatytais faktais.

(223)

Ši schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė atsisako pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(224)

KLR Vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės pasinaudoti šia subsidija kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos skyrimo tik tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR Vyriausybė tokios informacijos klausimyno atsakymuose ir atsakymuose į rašą dėl informacijos neišsamumo nepateikė. Be to, atsižvelgiant į faktus dėl tokios pačios bendrovių naudotos schemos, nustatytus per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus, paaiškėjo, kad per patikrinimo vietoje vizitą šiuo klausimu pateikta informacija yra neišsami. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija savo išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį turėjo pagrįsti turimais faktais. Geriausiems turimiems faktams priskiriami per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus nustatytieji faktai.

(225)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijavimo schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms skatinamosiomis įvardijamoms įmonėms ir pramonės sektoriams, pvz., priklausantiems OMDP pramonei. Be to, panašu, kad nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti. Pažymima, kad dėl KLR Vyriausybės valdžios institucijų nebendradarbiavimo Komisija negali įvertinti, ar tokie objektyvūs kriterijai egzistuoja.

(226)

Atitinkamai ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(227)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma visų pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų mokesčių suma, atėmus sumas, kurios buvo sumokėtos atėmus papildomus 50 proc. nuo faktinių patvirtintų projektų MTP išlaidų. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(228)

Šia schema naudojosi vienas atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, t. y. Huadong bendrovių grupė. Huadong grupei nustatyta 0,19 proc. subsidijų norma.

(229)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,09 proc. vidutinė svertinė subsidijų norma.

(230)

Atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta subsidijų norma – didžiausia subsidijų norma, nustatyta pagal šią schemą atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, t. y. 0,19 proc.

(231)

Pagal šią schemą nauda teikiama centro ir vakarų regionuose įsikūrusioms bendrovėms. Teisę pasinaudoti turinčioms bendrovėms taikoma 15 proc. lengvatinė pajamų mokesčio norma vietoje Kinijoje taikomos įprastos 25 proc. pajamų mokesčio normos.

(232)

KLR Vyriausybės klausimyne, rašte dėl informacijos neišsamumo ir dar per patikrinimo vietoje vizitą prašyta pateikti informacijos apie šią schemą. Atsakydama į klausimyną ir raštą dėl informacijos neišsamumo, KLR Vyriausybė į minėtus klausimus neatsakė ir nurodė, kad ši programa nuo 2010 m. gruodžio 31 d. nebegalioja ir kad nė viena atrinkta bendrovė šia schema per TL nesinaudojo. Tačiau ši informacija neatitiko vieno iš eksportuojančių gamintojų (Chongqing Wanda Steel Strip Co., Ltd) atsakymų ir per šios bendrovės patikrinimo vietoje vizitą gautų įrodymų.

(233)

Ši schema pagal Pranešimą dėl vakarų regiono plėtrai palankios mokesčių politikos (parengė Finansų ministerijos Bendrasis mokesčių biuras ir bendroji muitinė, galioja nuo 2001 m. sausio 1 d.), kuris atnaujintas Pranešimu dėl tolesnio vakarų plėtros strategijos mokesčių politikos įgyvendinimo (parengė Finansų ministerijos Bendrasis mokesčių biuras ir bendroji muitinė, galioja nuo 2011 m. sausio 1 d.), programos galiojimo laikotarpį pratęsiančiu iki 2020 m. gruodžio 31 d., taikoma kaip lengvatinė apmokestinimo tvarka.

(234)

Pažymima, kad KLR Vyriausybė nepateikė jokių klausimyno, rašto dėl informacijos neišsamumo ar per patikrinimo vietoje vizitą užduotų klausimų dėl šios schemos atsakymų. Tačiau pagal Pranešimą dėl vakarų regiono plėtrai palankios mokesčių politikos ši lengvatinė apmokestinimo tvarka taikoma skatinamųjų kategorijos įmonėms vakarų regione (skatinamosiomis vadinamos įmonės, kurių didžioji verslo dalis, sudaranti 70 proc. ar daugiau bendrų pajamų, yra tokia, kaip aprašyta valstybės skatinamų pramonės, produktų ir technologijų žinyne). Per bendrovės Chongqing Wanda patikrinimą vietoje bendrovė patvirtino, kad jai lengvatinė mokesčių norma taikoma todėl, kad ji priklauso skatinamųjų įmonių vakarų ir centro regione kategorijai.

(235)

Nei KLR Vyriausybė, nei bendrovė Chongqing Wanda Steel Strip Co., Ltd nepateikė informacijos apie šios programos veikimą ir administravimą. Pagal Valstybės tarybos aplinkraštį dėl tam tikrų politikos krypčių Kinijos platiems vakarų regionams plėtoti norint įprastą 25 proc. mokesčio normą sumažinti iki lengvatinės 15 proc. mokesčio normos, reikia gauti provincijos lygmens liaudies vyriausybių patvirtinimą. Bendrovės metinėje pajamų mokesčio deklaracijos formoje išskaičiuota pajamų mokesčio (nuo kurio atleista) suma įrašyta 28 numeriu – išskaičiuotas mokestis.

(236)

Šia schema per TL naudojosi vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas Chongqing Wanda Steel Strip Co., Ltd. Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, sunku nustatyti, kokios prašymo ir patvirtinimo tvarkos turi laikytis šia schema besinaudojančios bendrovės. Išvadas Komisija turėjo padaryti remdamasi pateiktais dokumentais, kurie yra šios schemos teisinis pagrindas, tačiau iš KLR Vyriausybės negalėjo gauti paaiškinimų.

(237)

Ši schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė atsisako pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(238)

KLR Vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės pasinaudoti šia schema kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos skyrimo tik tam tikroms įmonėms mastą, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR Vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija savo išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį turėjo pagrįsti turimais faktais.

(239)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje, ši subsidijavimo schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tik tam tikroms skatinamosiomis įvardijamoms įmonėms ir pramonės sektoriams, pvz., priklausantiems OMDP pramonei, be to, įsikūrusiems tam tikruose Kinijos regionuose. Be to, panašu, kad nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti. Pažymima, kad dėl KLR Vyriausybės valdžios institucijų nebendradarbiavimo Komisija negali įvertinti, ar tokie objektyvūs kriterijai egzistuoja.

(240)

Atitinkamai ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(241)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma pagal įprastinę pajamų mokesčio normą mokėtinų mokesčių suma, atėmus mokesčio, sumokėto pagal lengvatinę pajamų mokesčio normą, sumą. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(242)

Panhua grupei nustatyta 0,03 proc. subsidijų norma.

(243)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,02 proc. vidutinė svertinė subsidijų norma.

(244)

Atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta subsidijų norma – didžiausia subsidijų norma, nustatyta pagal šią schemą su viena iš atrinktų bendradarbiaujančių bendrovių susijusiam subjektui, t. y. 0,04 proc.

(245)

Skunde nurodytos kelios tariamos subsidijavimo programos, susijusios su neatrinktais ir (arba) tyrime nebendradarbiaujančiais eksportuojančiais gamintojais. Komisija pradiniame ir papildomuose klausimynuose prašė KLR Vyriausybės pateikti informacijos apie šias programas, vėliau KLR Vyriausybei taip pat suteikė daug galimybių pateikti atsakymus dėl šių programų. KLR Vyriausybė nusprendė pateikti atsakymus tik dėl tariamų subsidijavimo programų, kurios buvo susijusios su dviem atrinktais eksportuojančiais gamintojais, ir šios pozicijos laikėsi per visą tyrimą. Tačiau KLR Vyriausybė apie kai kurias tokias programas pateikė informacijos ir įrodymų, iš kurių matyti, kad tos programos buvo pabaigtos ir per TL negaliojo. Komisija, darydama išvadas, atsižvelgė į šiuos KLR Vyriausybės pateiktus įrodymus.

(246)

KLR Vyriausybė nepateikė jokios informacijos ar įrodymų apie visas kitas programas. Aukštas nebendradarbiavimo lygis per šį tyrimą trukdė Komisijai gauti informacijos ir įrodymų apie šias skunde nurodytas eksportuojančių gamintojų naudotas programas. Komisija patikrino, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai neturėjo teisės naudotis šiomis programomis arba jomis nesinaudojo (daugiausia dėl to, kad jie buvo privačios nuosavybės arba įsikūrę ne programos taikymo regione arba pakankamai nedideli). Todėl Komisija turėjo nustatyti, ar būta šios subsidijavimo programos, ir pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį remdamasi byloje surinktais įrodymais dėl visų kitų programų, apie kurias KLR Vyriausybė nepateikė informacijos ir kuriomis atrinkti eksportuojantys gamintojai negalėjo pasinaudoti arba nepasinaudojo, turėjo nustatyti muitą kitiems eksportuotojams.

(247)

Pagal šią programą bendrovė gali prašyti mokesčio kreditų šalies viduje pagamintai įrangai įsigyti, jei projektas atitinka KLR Vyriausybės pramonės politiką. Iki 40 proc. šalies viduje pagamintos įrangos įsigijimo kainos mokesčio kreditas gali būti taikomas praeitų metų mokestinio įsipareigojimo pelno padidėjimui.

(248)

Šios programos teisinis pagrindas – 1999 m. liepos 1 d. Laikinosios priemonės dėl įmonės pajamų mokesčio kredito investuojant į šalies viduje pagamintą įrangą technologijų renovacijų projektams ir nuo 2008 m. sausio 1 d. taikomas Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas Nr. 52 [2008] dėl įmonių pajamų mokesčio atskaitos įgyvendinimo sustabdymo ir įmonių investicijų į šalies viduje pagamintos įrangos įsigijimą lengvatų politikos.

(249)

KLR Vyriausybė atsakė, kad pagal minėtą Pranešimą Nr. 52 ši programa nuo 2008 m. sausio mėn. nebetaikoma ir kad, kiek jai žinoma, ši programa nebuvo pakeista jokia kita programa. Komisija prašė KLR Vyriausybės pateikti susijusios papildomos informacijos, tiksliau tokių lengvatų galiojimo pabaigos grafikų. KLR Vyriausybė tokios informacijos nepateikė, atsakymuose minėjo tik faktinę naudą visiems OMDP gamintojams, paprasčiausiai nurodydama atrinktų gamintojų klausimyno atsakymus. Komisija jau paaiškino kodėl KLR Vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie visus OMDP gamintojus, o ne tik apie atrinktuosius (žr. 34 ir 35 konstatuojamąsias dalis). Be to, KLR Vyriausybė nepateikė informacijos ir apie atrinktus gamintojus, nes ji tik pateikė nuorodas į jų atsakymus. Komisija mano, kad nepakanka pateikti įrodymų, jog programa nebetaikoma, ir nepateikti papildomų įrodymų apie programos faktinių lengvatų galiojimo pabaigos grafikus ir galimas pakeičiančias programas. Kalbant apie šią programą, mokestinė lengvata (t. y. mokesčio kreditas), kurią bendrovė sukaupia tam tikrais metais, gali būti panaudota kitais mokestiniais metais, todėl lengvata gali galioti net ir pabaigus taikyti pačią programą. Paaiškėjo, kad pagal kitas vadinamąsias pabaigtas mokesčių programas bendrovės naudos gavo dar kelerius metus po oficialios galiojimo pabaigos dienos. Gali būti ir taip, kad neįprastai didelės lengvatų sumos gali būti paskirstytos per tam tikrą laikotarpį. Kadangi KLR Vyriausybė šiuo klausimu informacijos nepateikė, Komisija išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė turima informacija (šiuo atveju skundu).

(250)

Ši programa laikoma subsidija, nes pagal ją suteikiamas finansinis indėlis KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Pagal šią programą gavėjams suteikiama nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Ši subsidija pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punktą yra konkrečiai taikoma, nes mokesčių taupymas priklauso nuo to, ar vietoje importuotų prekių naudojamos šalies viduje gamintos prekės.

(251)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi ši programa Sąjungos institucijų per antisubsidijų tyrimą dar nenagrinėta, be to, nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojantiems gamintojams suteiktai naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas. Subsidijos sumą nustatant pagal kitų tyrimų išvadas šiame reglamente atsižvelgiama inter alia į tai, ar tiriamos schemos atveju buvo didelių pokyčių ir ar ilgainiui subsidijos suma galėjo sumažėti. Pažymima, kad periodiškai skiriamų subsidijų suma tokiu būdu paprastai nemažėja. Kadangi subsidijų suma ypatingai nesikeitė ar nemažėjo, per minėtą tyrimą nustatyta pradinė norma naudojama kaip subsidijų suma šiame tyrime.

(252)

Taigi taip nustatyta 0,38 proc. šios schemos subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, o tai yra šios schemos norma, kuri buvo nustatyta 2008 m. lapkričio 17 d. JAV sprendimo memorandume dėl apskritų suvirintų anglinio plieno vamzdynų vamzdžių (p. 26) (2008 m. lapkričio 24 d. Federalinio registro 73 tomas, Nr. 227, p. 70961). Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš mokesčių programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (66).

(253)

Pagal šią programą įmonei, prašančiai suteikti Pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonės pažymėjimą, taikomas sumažinta 15 proc. pajamų mokesčio norma, palyginti su įprastine 25 proc. norma. Sąjunga per plono kreidinio popieriaus tyrimą ir JAV valdžios institucijos nustatė, kad ši programa buvo kompensuotina (67).

(254)

Šios programos teisinis pagrindas – KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo 28 straipsnis (Nr. 63, paskelbta 2007 m. kovo 16 d.), Administracinės priemonės pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonėms nustatyti ir Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas dėl pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonių pajamų mokesčių mokėjimo (Guo Shui Han [2008] Nr. 985).

(255)

KLR Vyriausybė nurodė, kad nė viena atrinkta bendrovė šia programa per TL nesinaudojo, ir dėl informacijos, susijusios su nauda, kurią bendrovės galėjo pagal šią programą gauti, pateikė nuorodą į atrinktų gamintojų atsakymus. Komisija primena apie pirmiau nagrinėtus argumentus dėl prašymo KLR Vyriausybei pateikti visapusiškus atsakymus, o ne tik susijusius su atrinktais eksportuotojais (34 ir 35 konstatuojamosios dalys). Todėl Komisija išvadas dėl šios programos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį grindžia turima informacija (šiuo atveju tyrimo dėl plono kreidinio popieriaus išvadomis ir skundu).

(256)

Ši programa laikoma subsidija, nes pagal ją suteikiamas finansinis indėlis KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Pagal šią programą gavėjams suteikiama nauda – sutaupyti mokesčiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijavimo schema laikoma konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik skatinamosioms priskiriamos tam tikros įmonės ir pramonės sektoriai, kaip antai plieno sektoriaus įmonės. Be to, teisės aktais ar subsidijas skiriančių valdžios institucijų nenustatyta objektyvių tinkamumo pasinaudoti šia schema kriterijų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą ši schema nėra automatiškai taikoma.

(257)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų visų mokesčių suma, atėmus mokesčio, sumokėto pagal lengvatinę mokesčio normą, sumą. Kadangi nėra informacijos šiai naudai įvertinti ir kadangi šią programą Sąjungos institucijos jau nagrinėjo per ankstesnį antisubsidijų tyrimą, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti – 2011 m. gegužės 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 452/2011, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui nustatomas galutinis antisubsidijų muitas (68), pateiktas šios programos vertinimas, prireikus tinkamai pakoreguotas, kaip paminėta 252 konstatuojamojoje dalyje.

(258)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,9 proc. subsidijų norma, kuri yra pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtame reglamente šiai programai nustatytų normų aritmetinis vidurkis.

(259)

Pagal šią mokesčių programą bendrovės, kurios naudoja bet kurias Pajamų mokesčio lengvatų įmonėms, užsiimančioms visapusišku išteklių panaudojimu, žinyne išvardytas medžiagas kaip pagrindinę žaliavą ir kurios laikydamosi susijusių nacionalinių ir pramonės standartų gamina produktus, kurie yra išvardyti tame pačiame žinyne, gali tokiu būdu gautas pajamas įtraukti į bendras pajamas 90 proc. sumažinta norma. Taigi, kai bendrovės skaičiuoja pajamų mokestį, jis gali būti skaičiuojamas nuo 10 proc. pajamų. Ši lengvata suteikiama 5 metams.

(260)

Šios programos teisinis pagrindas: KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnis, Valstybės tarybos reglamentų dėl KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo 99 straipsnis ir Pajamų mokesčio lengvatų įmonėms, užsiimančioms visapusišku išteklių panaudojimu, žinynas.

(261)

KLR Vyriausybė nurodė, kad nė viena atrinkta bendrovė šia programa per TL nesinaudojo, ir dėl informacijos, susijusios su nauda, kurią bendrovės galėjo pagal šią programą gauti, pateikė nuorodą į atrinktų gamintojų atsakymus. Komisija primena apie pirmiau nagrinėtus argumentus dėl prašymo KLR Vyriausybei pateikti visapusiškus atsakymus, o ne tik susijusius su atrinktais eksportuotojais (34 ir 35 konstatuojamosios dalys). Todėl Komisija išvadas dėl šios programos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį grindžia turima informacija (šiuo atveju skundu).

(262)

Ši programa laikoma subsidija, nes pagal ją suteikiamas finansinis indėlis KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Pagal šią schemą gavėjams suteikiama nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidija laikoma konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik tam tikros bendrovės, kurios kaip pagrindinę žaliavą naudoja pirmiau minėtame Mokesčių lengvatų žinyne išvardytus išteklius tame pačiame žinyne išvardytiems produktams gaminti.

(263)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų visų mokesčių suma, atėmus mokesčio, sumokėto pagal lengvatinę mokesčio normą, sumą. Neturėdama kitos informacijos šiai naudai įvertinti Komisija išvadas pagrindė skunde pateikta informacija. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį taip apskaičiuota subsidijos suma buvo paskirstyta visai gavėjų apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(264)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,01 proc. subsidijų norma.

(265)

Pagal šią programą bendrovės gali 10 proc. specialios įrangos, naudojamos dėl aplinkosaugos, energijos ir vandens taupymo ir gamybos saugumo sumetimų, pirkimo kainos kompensuoti pirkimo metais mokėtinu įmonių pajamų mokesčiu. Likusi investuotų 10 proc. dalis gali būti perkelta į kitus 5 metus.

(266)

Šios programos teisinis pagrindas: KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnis, Valstybės tarybos reglamentų dėl KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo 100 straipsnis.

(267)

KLR Vyriausybė nurodė, kad nė viena atrinkta bendrovė šia programa per TL nesinaudojo, ir dėl informacijos, susijusios su nauda, kurią bendrovės galėjo pagal šią programą gauti, pateikė nuorodą į atrinktų gamintojų atsakymus. Komisija primena apie pirmiau nagrinėtus argumentus dėl prašymo KLR Vyriausybei pateikti visapusiškus atsakymus, o ne tik susijusius su atrinktais eksportuotojais (34 ir 35 konstatuojamosios dalys). Todėl Komisija išvadas dėl šios programos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį grindžia turima informacija.

(268)

Ši programa laikoma subsidija, nes pagal ją suteikiamas finansinis indėlis KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Pagal šią schemą gavėjams suteikiama nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(269)

Manoma, kad nepakanka informacijos, kad Komisija galėtų nustatyti faktus ir vėliau priimti galutinę išvadą dėl to, ar ši programa yra konkrečiai taikoma. Todėl Komisija negalėjo šios programos toliau vertinti.

(270)

Pagal šią programą šiaurės rytų regione (įskaitant Liaoning, Jilin, ir Heilongjiang provincijas ir Dalian savivaldybę) įsikūrusios bendrovės gali, pirma, mokesčių tikslais iki 40 proc. sumažinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį, taip padidindamos iš pajamų mokesčio išskaičiuotiną metinę nusidėvėjimo sumą, ir, antra, mokesčių tikslais iki 40 proc. sutrumpinti nematerialiojo turto amortizacijos laikotarpį, taip užsitikrindamos didesnę metinę atskaitą. Remiantis Finansų ministerijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus parengtu dokumentu, juridiniai mokesčių mokėtojai tam tikruose konkrečiuose sektoriuose, įskaitant metalurgijos sektorių, taip pat gali pasinaudoti kitais PVM, išteklių mokesčio ir įmonių pajamų mokesčio privalumais, susijusiais visų pirma su ilgalaikio turto įsigijimu.

(271)

Šios programos teisinis pagrindas – Lengvatinė įmonių pajamų mokesčio politika senos pramoninės bazės įmonėms atgaivinti šiaurės rytų regione (2004 m. rugsėjo 20 d., Caishui, Nr. 153), Finansų ministerijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas dėl turto nusidėvėjimo ir amortizacijos politikos įgyvendinimo kokybės šiaurės rytų regiono senos pramoninės bazės sektoriuose (2005 m. vasario 2 d., Caishui, Nr. 17). KLR Vyriausybė pateikė informacijos apie teisinį pagrindą šiai programai užbaigti 2008 m. sausio 1 d., tiksliau Finansų ministerijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimą dėl kelių lengvatinės įmonių pajamų mokesčio politikos krypčių (Nr. 1[2008]).

(272)

Be minėto programos užbaigimo teisinio pagrindo, KLR Vyriausybė dėl informacijos, susijusios su nauda, kurią bendrovės galėjo pagal šią programą gauti, paprasčiausiai pateikė nuorodą į atrinktų gamintojų atsakymus. Komisija primena apie pirmiau nagrinėtus argumentus dėl prašymo KLR Vyriausybei pateikti visapusiškus atsakymus, o ne tik susijusius su atrinktais eksportuotojais (34 ir 35 konstatuojamosios dalys). Be to, Komisija pabrėžia, kad pagal šią programą skiriamos subsidijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, kurios gali būti įsisavintos per kelis metus, o KLR Vyriausybė nepateikė informacijos apie programos lengvatų galiojimo pabaigą ar apie dar ne visiškai įsisavintas lengvatas, todėl Komisija nusprendė išvadas dėl šios programos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrįsti turima informacija (šiuo atveju skundu ir susijusiomis JAV išvadomis).

(273)

Pagal šią programą skiriama subsidija KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Nauda pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį – teisę pasinaudoti programa turinčių bendrovių sutaupyti mokesčiai išskaitant su ilgalaikio turto įsigijimu susijusias pagreitinto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidas. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, ši subsidija yra laikoma konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik apibrėžtoje geografinėje teritorijoje, t. y. šiaurės rytų regione, įsikūrusios įmonės.

(274)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikomas mokesčių, kurie už susijusį turtą būtų buvę sumokėti per TL pagal įprastą nusidėvėjimo grafiką, sumos ir pritaikius pagreitinto nusidėvėjimo laikotarpį faktiškai sumokėtos sumos skirtumas. Kadangi ši programa Sąjungos institucijų per antisubsidijų tyrimą dar nenagrinėta, be to, nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojantiems gamintojams suteiktai naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas (remiantis programos pobūdžio panašumu (69)). Kaip pažymėta 252 konstatuojamojoje dalyje, subsidijos sumą nustatant pagal kitų tyrimų išvadas šiame reglamente atsižvelgiama, inter alia, į tai, ar tiriamos schemos atveju buvo didelių pokyčių ir ar ilgainiui subsidijos suma galėjo sumažėti. Pažymima, kad periodiškai skiriamų subsidijų suma tokiu būdu paprastai nemažėja. Kadangi subsidijų suma ypatingai nesikeitė ar nemažėjo, per minėtą tyrimą nustatyta pradinė norma naudojama kaip subsidijų suma šiame tyrime.

(275)

Taigi taip nustatyta 0,08 proc. šios schemos subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, o tai yra „Apibrėžtų geografinių regionų Liaoning provincijoje investuotojų atleidimo nuo pajamų mokesčio“ schemos norma, kuri buvo nustatyta 2010 m. birželio 3 d. JAV sprendimo memorandume dėl vielinių paviršių (p. 25) (2010 m. birželio 10 d. Federalinio registro 75 tomas, Nr. 111, p. 32902). Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš mokesčių programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (70).

(276)

Šios programos teisinis pagrindas – 2000 m. sausio 17 d. Valstybės mokesčių administratoriaus priimtas „Įmonės pajamų mokesčių auditas. Investicijų į šalies vidaus gamybos įrangą kredito valdymo technologinis pakeitimas Nr. 13“ ir Pranešimas dėl nacionalinių svarbiausių technologijų renovavimo projektų administravimo priemonių skelbimo ir platinimo.

(277)

KLR Vyriausybė atsakė, kad ši programa baigta taikyti 2008 m. sausio 1 d., paskelbus Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimą Nr. 52 [2008] dėl įmonių pajamų mokesčio atskaitos įgyvendinimo sustabdymo ir įmonių investicijų į šalies viduje pagamintos įrangos įsigijimą lengvatų politikos. Pagal šią programą teikiamos kartotinės mokesčių lengvatos, kurių taikymas baigtas 2008 m., be to, nėra įrodymų, kad būtų likę lengvatų, kurios buvo įsisavinamos per TL, todėl Komisija priėjo prie išvados, kad ši programa nėra kompensuotina.

(278)

Skunde išvardytos įvairios keliose provincijose (pvz., Shandong, Chongqing savivaldybė, Guangxi regionas Zhuang, centro ir vakarų regionai) taikomos mokesčių nuolaidos – sumažinta 15 proc. įmonių pajamų mokesčio norma, palyginti su apskritai taikoma 25 proc. mokesčio norma.

(279)

Skunde nurodytas Shandong taikomos mokesčių nuolaidos, tiksliau sumažinto pajamų mokesčio remiantis geografine vietove (Zheijang ir Shandong provincijos), teisinis pagrindas: 1991 m. balandžio 9 d. priimto KLR pajamų mokesčio užsienio investicijų įmonėms ir užsienio įmonėms įstatymo Nr. 45 7 straipsnis.

(280)

KLR Vyriausybė paprasčiausiai nurodė, kad nė viena atrinkta bendrovė šia programa per TL nesinaudojo, ir dėl informacijos, susijusios su nauda, kurią bendrovės galėjo gauti, pateikė nuorodą į atrinktų bendrovių atsakymus. Be argumentų, kad KLR Vyriausybė privalo pateikti išsamius atsakymus (žr. 34 ir 35 konstatuojamąsias dalis), Komisija pažymi, kad vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas pasinaudojo ne mažiau kaip viena pirmiau šiame skyriuje nurodyta mažesne mokesčio norma (žr. 231 konstatuojamąją dalį ir toliau). Todėl Komisija, vertindama šią programą, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį remiasi turima informacija (šiuo atveju skundu ir susijusiomis JAV išvadomis).

(281)

Ši programa laikoma subsidija KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį kartotinė nauda lygi mokant mažesnį įmonių pajamų mokestį sutaupytai mokesčių sumai. Programa yra konkrečiai taikoma, nes ja gali naudotis tik apibrėžtose geografinėse vietovėse įsikūrusios bendrovės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje.

(282)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų visų mokesčių suma, atėmus mokesčio, sumokėto pagal lengvatinę mokesčio normą, sumą. Kadangi ši programa Sąjungos institucijų per antisubsidijų tyrimą dar nenagrinėta, be to, nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojantiems gamintojams suteiktai naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas (remiantis programos pobūdžio panašumu). Kaip pirmiau pažymėta, subsidijos sumą nustatant pagal kitų tyrimų išvadas šiame reglamente atsižvelgiama, inter alia, į tai, ar tiriamos schemos atveju buvo didelių pokyčių ir ar ilgainiui subsidijos suma galėjo sumažėti. Pažymima, kad periodiškai skiriamų subsidijų suma tokiu būdu paprastai nemažėja. Kadangi subsidijų suma ypatingai nesikeitė ar nemažėjo, per minėtą tyrimą nustatyta pradinė norma naudojama kaip subsidijų suma šiame tyrime.

(283)

Taigi taip nustatyta 0,66 proc. šios schemos subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, o tai yra „Sumažintų pajamų mokesčių remiantis geografine vietove“ schemos norma, kuri buvo nustatyta 2009 m. birželio 12 d. JAV sprendimo memorandume dėl tam tikrų žoliapjovių vilkčių ir tam tikrų jų dalių (p. 11) (2009 m. birželio 19 d. Federalinio registro 74 tomas, Nr. 117, p. 29180). Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš mokesčių programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (71).

(284)

Šią programą sudaro lengvatinė apmokestinimo tvarka, pagal kurią Kinijos įmonės rezidentės, kurios yra kitų Kinijos įmonių rezidenčių akcininkės, atleidžiamos nuo patronuojančiųjų įmonių rezidenčių tam tikrų dividendų, premijų ir kitų lėšų akciniam kapitalui padidinti pajamų mokesčio. Sąjunga per antisubsidijų tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus  (72) nustatė, kad ši programa buvo kompensuotina.

(285)

Teisinis pagrindas – KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnis, reglamentų dėl KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo 83 straipsnis ir 2007 m. gruodžio 6 d. paskelbtas Valstybės tarybos potvarkis Nr. 512.

(286)

KLR Vyriausybė nurodė, kad nė viena atrinkta bendrovė šia programa per TL nesinaudojo, ir dėl informacijos, susijusios su nauda, kurią bendrovės galėjo pagal šią programą gauti, pateikė nuorodą į atrinktų gamintojų atsakymus. Komisija primena apie argumentus dėl prašymo KLR Vyriausybei pateikti visapusiškus atsakymus (34 ir 35 konstatuojamosios dalys). Todėl nuspręsta išvadas dėl šios programos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrįsti byloje surinkta informacija, tiksliau sprendime dėl plono kreidinio popieriaus pateiktomis išvadomis.

(287)

Ši programa laikoma subsidija atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį naudos sumą sudaro Kinijos įmones rezidentes atleidus nuo dividendų, premijų ir kitų lėšų akciniam kapitalui padidinti pajamų mokesčio sutaupytų mokesčių suma. Ši programa de jure laikoma konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tik Kinijos įmonėms rezidentėms, kurios gauna dividendų pajamų iš kitų įmonių rezidenčių, priešingai nei įmonės, kurios investuoja į įmones nerezidentes. Ši programa pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą taip pat laikoma konkrečiai taikoma, nes ji taikoma tik svarbiems valstybės skatinamiems pramonės sektoriams ir projektams, kaip antai plieno pramonė (žr., pvz., 182 konstatuojamąją dalį), be to, nėra objektyvių tinkamumo pasinaudoti šia programa apribojimo kriterijų ir įtikinamų įrodymų išvadai padaryti, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai.

(288)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma visų mokėtinų mokesčių suma, įskaitant iš kitų Kinijos įmonių rezidenčių gaunamas dividendų pajamas, atėmus sumą, kuri buvo faktiškai sumokėta atleidžiant nuo dividendų mokesčio. Kadangi nėra informacijos šiai naudai įvertinti ir kadangi šią programą Sąjungos institucijos jau nagrinėjo per ankstesnį antisubsidijų tyrimą, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti – per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus atliktas šios programos vertinimas, prireikus tinkamai pakoreguotas, kaip minėta 252 konstatuojamojoje dalyje.

(289)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,77 proc. subsidijų norma, kuri yra per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus šiai programai nustatytų normų aritmetinis vidurkis.

(290)

Skunde nurodytos šios UIĮ skirtos lengvatinio pajamų mokesčio schemos:

(291)

KLR Vyriausybė pateikė teisinio pagrindo įrodymų, kad su UIĮ susijusios programos baigtos taikyti, kai 2007 m. kovo 16 d. dešimtojo Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio liaudies kongreso penktojoje sesijoje buvo priimtas 2008 m. Įmonių pajamų mokesčio įstatymas, tiksliau:

(292)

Iš šių nuostatų matyti, kad iki 2011 m. buvo palaipsniui baigiamos taikyti pajamų mokesčio lengvatos UIĮ. Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad nėra šias programas pakeičiančių UIĮ skirtų programų, o UIĮ apmokestinimo tvarka dabar tokia pati kaip kitų juridinių mokesčių mokėtojų. Komisija pažymi, kad šios lengvatinės UIĮ skirtos pajamų mokesčio programos yra vis dar kompensuotinos, nes OMDP gamintojai bent dalį TL iki 2011 m. pabaigos vis dar galėjo naudotis likusiomis lengvatomis, ir negalima atmesti to fakto, kad nuo 2012 m. UIĮ gali būti taikoma pakaitinė programa. Vis dėlto Komisija, norėdama sumažinti administracinę naštą visoms susijusioms šalims, taip pat atsižvelgdama į tai, kad artėja palaipsninio programų pabaigimo laikotarpio pabaiga ir nėra požymių, kad būtų parengta galima pakaitinė programa, nusprendė programų toliau nevertinti.

(293)

Pagal šią programą UIĮ arba vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir importo tarifų, jei importuoja gamyboje naudojamą pagrindinę įrangą. Jei norima tokiu atleidimu pasinaudoti, įranga negali būti įtraukta į reikalavimus neatitinkančios įrangos sąrašą, o šios lengvatos prašanti įmonė turi gauti Kinijos valdžios institucijų arba NPRK išduodamą Valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus. Sąjunga per antisubsidijų tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus  (73) nustatė, kad ši programa buvo kompensuotina.

(294)

Šios programos teisinis pagrindas – Valstybės tarybos aplinkraštis Guo Fa Nr. 37/1997 dėl mokesčių importuojamai įrangai politikos koregavimo, Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimu [2008] Nr. 43, 2006 m. vasario 22 d. NPRK pranešimas Nr. 316 2006 dėl vidaus ar užsienio finansuojamų projektų, kuriuos rengti skatina valstybė, patvirtinamojo rašto tvarkymo aspektų ir 2008 m. UIĮ ar vidaus įmonių nuo muitų neatleidžiamų prekių importo katalogas.

(295)

KLR Vyriausybė teigė, kad nė viena atrinkta bendrovė šia programa per TL nesinaudojo, ir dėl informacijos, susijusios su nauda, kurią bendrovės galėjo pagal šią programą gauti, pateikė nuorodą į atrinktų gamintojų atsakymus. Komisija primena argumentus dėl prašymo KLR Vyriausybei pateikti visapusiškus atsakymus (34 ir tolesnės konstatuojamosios dalys), todėl išvadas dėl šios programos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrįs byloje surinkta informacija, tiksliau per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus padarytomis išvadomis.

(296)

Ši programa laikoma subsidija KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes UIĮ ir kitos teisę pasinaudoti programa turinčios vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie turėtų būti mokami, jei jos negautų susijusios NPRK išduodamos Valstybės skatinamojo projekto pažymos. Todėl pagal šią programą bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Ši programa yra konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, programa gali naudotis tik tos įmonės, kurios investuoja į įstatymu aiškiai apibrėžtų konkrečių kategorijų verslą ir gauna Valstybės skatinamųjų projektų pažymą. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei šia programa pasinaudoti apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti.

(297)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM ir muitų, nuo kurių atleidžiama importuojant įrangą, suma. Kadangi nėra informacijos šiai naudai įvertinti ir kadangi šią programą Sąjunga jau nagrinėjo per ankstesnį antisubsidijų tyrimą, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti – per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus atliktas šios programos vertinimas, prireikus tinkamai pakoreguotas, kaip minėta 252 konstatuojamojoje dalyje.

(298)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,89 proc. subsidijų norma, kuri yra per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus šiai programai nustatytų normų aritmetinis vidurkis.

(299)

Pagal šią programą nauda – UIĮ perkant šalies viduje pagamintą įrangą sumokėto PVM grąžinimas. Įranga neturi būti įtraukta į nuo mokesčių neatleistinų prekių žinyną, o jos vertė neturi būti didesnė už bendrą investicijų ribą užsienio investicijų įmonei pagal Bandomąsias administracines šalies viduje pagamintos įrangos įsigijimo priemones. Sąjunga per antisubsidijų tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus (74), o JAV valdžios institucijos per tyrimus dėl kompensacinio muito KLR kilmės dengtiems laisviems lakštams (75) nustatė, kad ši programa yra kompensuotina.

(300)

Šios programos teisinis pagrindas – 1999 m. rugsėjo 20 d. Valstybės mokesčių administratoriaus aplinkraštis Nr. 171, 199 dėl mokesčių grąžinimo įstaigos laikinųjų priemonių, taikomų užsienio investicijų įmonėms perkant šalies viduje pagamintą įrangą; Finansų ministerijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas Nr. 176 [2008] dėl mokesčių grąžinimo užsienio investicijų įmonėms už jų įsigytą šalies viduje pagamintą įrangą politikos įgyvendinimo sustabdymo.

(301)

KLR Vyriausybė teigė, kad ši programa nebetaikoma nuo 2009 m. sausio 1 d. pirmiau minėtu Pranešimu Nr. 176 [2008]. Komisija paprašė KLR Vyriausybės pateikti informacijos apie faktinį lengvatų, kurios buvo skiriamos ilgą laiką, nes ši programa susijusi su šalies viduje pagaminto turto įsigijimu, taikymo pabaigimą. KLR Vyriausybė dėl informacijos, susijusios su nauda, kurią bendrovės galėjo pagal šią programą gauti, paprasčiausiai pateikė nuorodą į atrinktų gamintojų atsakymus. Komisija primena argumentus dėl prašymo KLR Vyriausybei pateikti visapusiškus atsakymus (34 ir tolesnės konstatuojamosios dalys). Be to, Komisija pažymi, kad Pranešime Nr. 176 numatytas pereinamasis laikotarpis kriterijus atitinkančiam ilgalaikiam turtui įsigyti ir paraiškoms dėl lengvatų pildyti iki 2009 m. birželio 30 d. Kadangi KLR Vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie palaipsninį lengvatų taikymo pabaigimą ir kadangi tokios lengvatos, susijusios su ilgalaikiu turtu, gali būti skiriamos ilgainiui ir taip pat per TL, Komisija išvadas dėl šios programos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį padarė remdamasi turima informacija, tiksliau per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus padarytomis išvadomis.

(302)

Ši programa laikoma subsidija KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes tokiu būdu bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį. Ši programa yra laikoma konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms įmonėms (t. y. UIĮ) perkant įrangą, kuri neįtraukta į nuo mokesčių neatleistinų prekių žinyną. Nėra požymių, kad ši programa pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą nebūtų konkrečiai taikoma, nes nėra objektyvių kriterijų teisei šia programa pasinaudoti apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai, padaryti. Be to, programa yra konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punkte, nes subsidija priklauso nuo to, ar naudojamos vidaus rinkos, ar importuotos prekės.

(303)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM, nuo kurio atleidžiama perkant šalies viduje pagamintą įrangą, suma. Kadangi nėra informacijos šiai naudai įvertinti ir kadangi šią programą Sąjunga jau nagrinėjo per ankstesnį antisubsidijų tyrimą, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti – per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus atliktas šios programos vertinimas, prireikus tinkamai pakoreguotas, kaip minėta 252 konstatuojamojoje dalyje.

(304)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,04 proc. subsidijų norma, kuri yra per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus šiai programai nustatytų normų aritmetinis vidurkis.

(305)

Ši programa taikoma PVM mokėtojams tam tikruose išvardytuose pramonės sektoriuose, įskaitant metalurgijos pramonę. Pagal programą teisę ja pasinaudoti turintys PVM mokėtojai, įsikūrę centro regiono senų pramoninių bazių 26 miestuose ir investuojantys į tam tikrą ilgalaikį turtą, iš viso mokėtino PVM gali išskaičiuoti už ilgalaikį turtą sumokėto PVM sumą.

(306)

Šios programos teisinis pagrindas – Finansų ministerijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas Nr. 75, 2007 dėl tarpinių priemonių pridėtinės vertės mokesčio centro regione kompensacijos aprėpčiai išplėsti paskelbimo, Finansų ministerijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas Nr. 170 [2008] dėl kelių su nacionaliniu pridėtinės vertės mokesčio reformos įgyvendinimu susijusių klausimų.

(307)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad pagal Pranešimą Nr. 170 [2008] ši programa nebetaikoma nuo 2009 m. sausio 1 d., o dėl informacijos, susijusios su nauda, kurią bendrovės galėjo pagal šią programą gauti, pateikė nuorodą į atrinktų gamintojų atsakymus. Komisija primena argumentus dėl prašymo KLR Vyriausybei pateikti visapusiškus atsakymus (34 ir tolesnės konstatuojamosios dalys). Komisija pažymi, kad Pranešime Nr. 170 nėra teigiama, kad PVM lengvatos centro regione įsikūrusioms bendrovėms baigiamos taikyti 2008 m. pabaigoje ir gali būti taikomos tik iki 2009 m. sausio mėn. Šios su ilgalaikiu turtu susijusios lengvatos gali būti skiriamos ilgesniam laikotarpiui, taip pat ir per TL; be to, atrodo, kad pranešime minima kita lengvatinė PVM sistema šioms centro regione įsikūrusioms bendrovėms, pagal kurią nuo 2009 m. sausio mėn. taikomos per pusę sumažintos taikytinos PVM normos. Kadangi KLR Vyriausybė nepateikė paaiškinimų dėl pagal šią programą likusių lengvatų palaipsninio pabaigimo arba išsamesnės informacijos dėl pakaitinės programos, Komisija išvadas dėl šios programos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė byloje surinkta informacija.

(308)

Ši programa laikoma subsidija KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes tokiu būdu pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kurios dydis lygus atskaitant PVM už ilgalaikio turto įsigijimą sutaupytai PVM sumai. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą programa yra konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą ja gali naudotis tik tam tikros įmonės, t. y. tam tikruose sektoriuose veikiančios įmonės. Ši programa taip pat laikoma konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį, nes ji taikoma tik tam tikrose apibrėžtose vietovėse, t. y. centro regiono senų pramoninių bazių miestuose.

(309)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra sutaupyta PVM, kuris išskaičiuojamas perkant ilgalaikį turtą, suma. Kadangi nėra informacijos šiai naudai įvertinti ir kadangi panaši PVM programa jau nagrinėta šiame tyrime, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti – 297 ir 298 konstatuojamosiose dalyse pateiktas vertinimas.

(310)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,89 proc. subsidijų norma.

(311)

Skunde išvardytos kitos mokestinės privilegijos, kuriomis 2008–2010 m. naudojosi Ma'anshan ir Wuhan įsikūrę OMDP gamintojai, įskaitant atleidimą nuo miesto priežiūros ir statybų mokesčio ir papildomus mokesčius, susijusius su švietimo fondais. Komisija prašė KLR Vyriausybės pateikti informacijos apie šias mokestines lengvatas. KLR Vyriausybė atsakė, kad prašoma informacija nesusijusi su tyrimu, nes Ma'anshan neįsikūręs nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas. Komisija primena paaiškinimus, kad KLR Vyriausybės prašyta pateikti informacijos ir apie tariamas subsidijas neatrinktoms bendrovėms (34 ir 35 konstatuojamosios dalys).

(312)

Kadangi KLR Vyriausybė informacijos nepateikė, Komisija daro išvadą, kad Ma'anshan ir Wuhan taikomos mokestinės privilegijos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį turi būti laikomos subsidija KLR Vyriausybės atsisakytų pajamų forma. Jos naudingos bendrovėms gavėjoms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes taikant šias privilegijas sutaupoma mokesčių suma lygi sumokėto mokesčio ir įprastai mokėtino mokesčio, jei ši programa netaikoma, sumos skirtumui. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, ši programa laikoma konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik tam tikruose apibrėžtuose Ma'anshan regionuose ar savivaldybėse įsikūrusios įmonės.

(313)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Neturėdama kitos informacijos šiai naudai įvertinti Komisija išvadas pagrindė skunde pateikta informacija. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį taip apskaičiuota subsidijos suma buvo paskirstyta visai gavėjų apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(314)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,08 proc. subsidijų norma.

(315)

Skunde teigiama, kad nuo 2005 m. iki pastarojo meto (įskaitant 2009 m.) nagrinėjamąjį produktą gaminančios bendrovės gavo lengvatų pagal kelias dotacijų programas ir paprogrames. Negalima atmesti, kad mokėjimai pagal šias programas dar vykdomi arba skiriami vieną kartą, atsižvelgiant į kapitalo investicijas, todėl tai yra vis dar teikiama nauda, kuri per pasirinktą 15 metų amortizacijos laikotarpį dar nėra visiškai įsisavinta. KLR Vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie šias programas, tačiau ji nepateikė pagrįstų atsakymų apie nė vieną iš jų. Todėl, negavusi KLR Vyriausybės atsakymų dėl visų šių aspektų, Komisija išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė geriausiais turimais įrodymais.

(316)

Skunde nurodytas šios programos teisinis pagrindas:

(317)

Šia programa pasinaudoti gali tik Kinijos aukščiausio lygio pasaulinės prekės ženklą gavę gamintojai. Skunde nurodyti kai kurie plieno produktai, kuriuos pagamino tokį ženklą gavusios šiame tyrime nagrinėjamos plieno bendrovės.

(318)

Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, išvados pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrįstos byloje surinkta informacija.

(319)

Pagal šią programą finansinis indėlis skiriamas dotacijų forma (geresnėmis nei rinkos paskolos ar kitos paskatos sąlygomis), o tai yra tiesioginis lėšų pervedimas gavėjams suteikiant naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies i punkte ir 2 dalyje.

(320)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ši subsidija yra konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą ja pasinaudoti gali tik tam tikros įmonės, t. y. Kinijos aukščiausio lygio pasaulinės prekės ženklą savo produktams gavusios įmonės. Be to, dotacijas skiriančios valdžios institucijos nenustačiusios objektyvių tinkamumo pasinaudoti šia schema kriterijų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą ši schema nėra automatiškai taikoma.

(321)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti yra panašūs JAV valdžios institucijų sprendimai. Kaip pirmiau pažymėta, subsidijos sumą nustatant pagal kitų tyrimų išvadas šiame reglamente atsižvelgiama, inter alia, į tai, ar tiriamos schemos atveju buvo didelių pokyčių ir ar ilgainiui subsidijos suma galėjo sumažėti. Pažymima, kad periodiškai skiriamų subsidijų suma tokiu būdu paprastai nemažėja. Kadangi subsidijų suma ypatingai nesikeitė ar nemažėjo, per minėtą tyrimą nustatyta pradinė norma naudojama kaip subsidijų suma šiame tyrime.

(322)

Taigi taip nustatyta 0,13 proc. šios schemos subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, kuri yra aritmetinė vidutinė panašių programų norma, kaip nustatyta 2009 m. balandžio 6 d. JAV sprendimo memorandume dėl citrinų rūgšties ir tam tikrų citrinų rūgšties druskų (p. 6) (Federalinio registro 74 tomas, Nr. 69, p. 16836, 2009 m. balandžio 13 d.), 2010 m. gegužės 14 d. JAV sprendimo memorandume dėl įtemptojo gelžbetonio plieninių gijų (p. 29) (Federalinio registro 75 tomas, Nr. 98, p. 28557, 2010 m gegužės 21 d.), 2010 m. gegužės 28 d. JAV sprendimo memorandume dėl tam tikrų plieninių grotelių (p. 18) (Federalinio registro 75 tomas, Nr. 109, p. 32362, 2010 m. birželio 8 d.), 2011 m. kovo 28 d. JAV sprendimo memorandume dėl presuoto aliuminio (p. 19) (Federalinio registro 76 tomas, N. 64, p. 18521, 2011 m. balandžio 4 d.) ir 2011 m. spalio 11 d. JAV sprendimo memorandume dėl daugiasluoksnių medinių grindų (p. 17) (Federalinio registro 76 tomas, N. 201, p. 64313, 2011 m. spalio 18 d.). Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš dotacijų programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (76).

(323)

Skunde nurodytas šios programos Shandong paprogramės teisinis pagrindas:

(324)

Šia programa naudojasi garsių prekės ženklų produktų, skirtų eksporto rinkai, gamintojai. Skunde nurodyti keli nagrinėjamojo produkto gamintojai, kurie šia programa naudojosi bent iki 2009 m.

(325)

Skunde tvirtinama, kad ši programa buvo skirta skatinti vietos pažangias pramonės įmones ir jų produktų eksportą į pasaulio rinkas. Ši programa rengiama pagal centrinę programą, o provincijų ir vietos valdžios institucijos rengia centrinę programą atitinkančias savas garsių prekės ženklų programas vietos produktų eksportui skatinti. JAV šiai dotacijų programai paprieštaravo PPO (DS 387). Be to, JAV valdžios institucijos keliuose skunde nurodytuose tyrimuose šią programą pripažino kompensuotina. Komisija plono kreidinio popieriaus byloje (77) taip pat pripažino, kad pagal šią programą teikiamos lengvatos yra kompensuotinos.

(326)

Pagal garsių prekės ženklų programą finansinis indėlis skiriamas subsidijuojamų paskolų palūkanų, MTP finansavimo ir grynųjų pinigų dotacijų eksportui skatinti forma. Šios iniciatyvos yra tiesioginis lėšų pervedimas gavėjams suteikiant naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje.

(327)

Ši subsidija pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą yra konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą ja naudotis gali tik įmonės, kurios, kaip pripažinta, eksportuoja garsių prekių ženklo produktus. Be to, kadangi nėra subsidijas skiriančios valdžios institucijos nustatytų objektyvių šios programos taikymo kriterijų ir sąlygų, ši programa laikoma konkrečiai taikoma ir pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą. Šia programa numatyta lengvatinė tvarka pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą taip pat yra konkrečiai taikoma, nes teikiama nauda priklauso nuo to, ar susiję garsių prekių ženklų produktai yra eksportuojami.

(328)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti yra panašūs JAV valdžios institucijų sprendimai (remiantis programų pobūdžio panašumu). Kaip pirmiau pažymėta, subsidijos sumą nustatant pagal kitų tyrimų išvadas šiame reglamente atsižvelgiama, inter alia, į tai, ar tiriamos schemos atveju buvo didelių pokyčių ir ar ilgainiui subsidijos suma galėjo sumažėti. Pažymima, kad periodiškai skiriamų subsidijų suma tokiu būdu paprastai nemažėja. Kadangi subsidijų suma ypatingai nesikeitė ar nemažėjo, per minėtą tyrimą nustatyta pradinė norma naudojama kaip subsidijų suma šiame tyrime.

(329)

Taigi taip nustatyta 0,13 proc. šios schemos subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, kuri yra aritmetinė vidutinė panašių programų norma, kaip nustatyta 2009 m. balandžio 6 d. JAV sprendimo memorandume dėl citrinų rūgšties ir tam tikrų citrinų rūgšties druskų (p. 6) (Federalinio registro 74 tomas, Nr. 69, p. 16836, 2009 m. balandžio 13 d.), 2010 m. gegužės 14 d. JAV sprendimo memorandume dėl įtemptojo gelžbetonio plieninių gijų (p. 29) (Federalinio registro 75 tomas, Nr. 98, p. 28557, 2010 m gegužės 21 d.), 2010 m. gegužės 28 d. JAV sprendimo memorandume dėl tam tikrų plieninių grotelių (p. 18) (Federalinio registro 75 tomas, Nr. 109, p. 32362, 2010 m. birželio 8 d.), 2011 m. kovo 28 d. JAV sprendimo memorandume dėl presuoto aliuminio (p. 19) (Federalinio registro 76 tomas, N. 64, p. 18521, 2011 m. balandžio 4 d.) ir 2011 m. spalio 11 d. JAV sprendimo memorandume dėl daugiasluoksnių medinių grindų (p. 17) (Federalinio registro 76 tomas, N. 201, p. 64313, 2011 m. spalio 18 d.). Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš dotacijų programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (78).

(330)

Klausimyno atsakymuose KLR Vyriausybė teigė, kad ši programa baigta taikyti 2003 m. ir kad nė vienas atrinktas eksportuotojas ja nesinaudojo. Kadangi KLR Vyriausybė šio atsakymo nepagrindė jokiais įrodymais ar išsamesniais paaiškinimais, Komisija šią programą analizuoja pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį remdamasi turimais faktais.

(331)

Skunde nurodytas šios programos teisinis pagrindas:

(332)

Remiantis skunde pateiktomis pagrindinių teisinio pagrindo dokumentų citatomis, pagal šią programą remiamos įmonės „daugiausia atrenkamos iš didelių valstybės kontroliuojamų įmonių – iš 512 svarbiausių įmonių, 120 bandomųjų įmonių grupių ir pramonės lyderiaujančių įmonių“. Be to, pirmenybė teikiama senose šiaurės rytų, centro ir vakarų regionų pramoninėse bazėse įsikūrusioms įmonėms atsižvelgiant į geografinę padėtį.

(333)

Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija remiasi skunde pateiktais duomenimis ir (arba) kitais skunde paminėtais šaltiniais (79).

(334)

Skunde nurodyta, kad pagal šią programą siekta finansiškai remti teisę ja pasinaudoti turinčias įmones skatinant: svarbiausių pramonės sektorių, įmonių ir produktų technologijų renovaciją; technologijų atnaujinimo supaprastinimą; produkto struktūros gerinimą; kokybės gerinimą; pasiūlos didinimą; paklausos vidaus rinkoje plėtimą; pastovų ir palankų valstybės ekonomikos vystymą. Skunde teigiama, kad iš fondo remtos 47 geležies ir plieno įmonės, joms skirta iš viso 75 mlrd. juanių investicijų. JAV valdžios institucijos bent dviejuose tyrimuose šią programą pripažino kompensuotina.

(335)

Ši programa laikoma subsidija, nes pagal ją skiriamas finansinis indėlis ilgalaikiam turtui įsigyti skiriamų dotacijų forma pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, taip gavėjui suteikiant naudos. Kadangi subsidija yra susijusi su ilgalaikiu turtu ir paskirstoma per tam tikrą laikotarpį, remiantis turimais faktais daroma išvada, kad nauda buvo teikiama per TL.

(336)

Subsidija yra konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes parama skiriama tik tam tikroms didelėms valstybės įmonėms ir valstybės kontroliuojamoms įmonėms, jas atrenkant iš 512 svarbiausių įmonių ir 120 bandomųjų įmonių grupių. Kadangi programa skirta konkrečiai apibrėžtuose geografiniuose senų šiaurės rytų, centro ir vakarų pramoninių bazių regionuose įsikūrusioms bendrovėms, ji taip pat laikoma konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje.

(337)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas, tiksliau 2010 m. rugsėjo 10 d. JAV sprendimo memorandumas dėl tam tikrų besiūlių anglinio ir legiruotojo plieno standartinių, linijinių ir slėginių vamzdžių, (p. 19) (2010 m. rugsėjo 21 d. Federalinio registro 75 tomas, Nr. 182, p. 57444).

(338)

Taigi taip nustatyta 0,01 proc. šios schemos subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, kuri yra pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtame JAV sprendime nustatyta panašios schemos norma.

(339)

Skunde nurodyti įvairūs tyrimai, kuriuos atliko JAV valdžios institucijos (80) ir Komisija (plono kreidinio popieriaus tyrimas) ir per kuriuos nustatyta, kad tam tikros provincijose taikomos programos, pagal kurias 40 proc. bendrovės dalyvavimo antidempingo tyrime teisinių mokesčių padengė vietos finansų biurai, yra kompensuotinos. Kadangi KLR Vyriausybė nusprendė neatsakyti į klausimyno klausimus apie šią programą, o tik nurodė, kad atrinkti eksportuotojai ja nesinaudojo, Komisija išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė byloje surinktais įrodymais.

(340)

Remiantis skundu ir Komisijos sprendimu dėl plono kreidinio popieriaus (193 konstatuojamoji dalis), šios programos teisinis pagrindas yra:

(341)

Šia programa gali naudotis bendrovės, kurios dalyvauja antidempingo tyrimuose ir veikia laikydamosi Prekybos ministerijos ir provincijų valdžios institucijų nurodymų.

(342)

Ši programa laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, nes pagal ją skiriamas finansinis indėlis tiesioginio lėšų pervedimo forma antidempingo tyrimų teisiniams mokesčiams padengti, ir taip suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Ši subsidija pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus yra konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik tam tikros su užsienio antidempingo tyrimais susijusios įmonės. Be to, ši programa laikoma konkrečiai taikoma ir pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį, nes ja gali naudotis tik tam tikros įmonės, kurios yra registruotos apibrėžtuose geografiniuose regionuose, kuriuos valdo šią programą įgyvendinančių susijusių provincijų valdžios institucijos.

(343)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra informacijos šiai naudai įvertinti ir kadangi šią programą Sąjungos institucijos jau nagrinėjo per ankstesnį antisubsidijų tyrimą, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti – per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus atliktas šios programos vertinimas, prireikus tinkamai pakoreguotas, kaip minėta 252 konstatuojamojoje dalyje.

(344)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms remiantis išvadomis dėl plono kreidinio popieriaus  (81) nustatyta 0,01 proc. subsidijų norma.

(345)

Skunde pateikta įrodymų, kad KLR Vyriausybė per valstybės įmones pirko OMDP gamintojų pagamintus plieno produktus. Skunde nurodyta, kad KLR Vyriausybė pirko tam tikros plieno produkcijos, įskaitant spalvota danga dengtus lakštus, karštai valcuotų lakštų ritinius, šaltai valcuotus lakštus, vidutines plokštes, galvanizuotas plokštes ir daug kitų. Skunde nurodyta, kad valstybės įmonių šių prekių pirkimo kaina nustatyta pagal įvairius elementus ir (arba) lyginamuosius dydžius ir kad buvo nustatyta kainų viršutinė riba arba koreguotos kainos, priklausomai nuo skirtingų prekių ir nuo to, ar sandoris buvo susijęs su tam tikromis šalimis.

(346)

KLR Vyriausybė atsakydama nurodė bendrus argumentus dėl valstybės įmonių, kad nebuvo įrodyta, jog valstybės įmonės, kurios perka šiuos plieno produktus, yra valstybinės institucijos, kaip apibrėžta PPO Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, ir kad KLR Vyriausybei nebuvo įmanoma surinkti duomenų apie sandorius, susijusius su nežinomais subjektais. Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad skunde nenurodyta jokio prekių įsigijimo, susijusio su atrinktais eksportuotojais. Komisija primena išvadas dėl to, kad OMDP ir kitų plieno produktų pirkėjai yra valstybės įmonės (49–73 konstatuojamosios dalys), ir prašymą KLR Vyriausybei pateikti informacijos ir apie neatrinktus eksportuotojus (žr. 34 ir 35 konstatuojamąsias dalis). Kadangi KLR Vyriausybė daugiau informacijos apie šią programą nepateikė, Komisija išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė byloje surinkta informacija.

(347)

Atsižvelgiant į tai, kad kainos yra didesnės už rinkos kainas ir kad OMDP gamintojai gauna naudos iš valstybės per valstybės įmones pirkėjas, ši programa pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį ir 6 straipsnio d punktą yra kompensuotina. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad skunde pateikta prielaida, kad nėra patikimos privačių tiekėjų rinkos kainos, nes plieno rinkoje dominuoja viešasis sektorius, atliekant tyrimą patvirtinta, nes valstybės įmonėms tenka dominuojanti padėtis Kinijos plieno rinkoje, bent kiek tai susiję su karšto valcavimo ir šalto valcavimo plienu (žr. 76–79 konstatuojamąsias dalis). Ši subsidija taip pat yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį, nes ja gali pasinaudoti tik atrinkti plieno sektoriaus subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė. Tačiau dėl šių sandorių ir su jais susijusių sutarčių sudėtingumo ir dėl to, kad trūksta reikiamos informacijos šiuo klausimu, Komisija negalėjo prieiti prie tvirtos išvados dėl šios programos. Todėl Komisija nutarė šios programos išsamiau nevertinti.

(348)

Kinijos Vyriausybė atsakė, kad nė vienas atrinktas gamintojas nėra įsikūręs vietovėse, kuriose taikomos šiame skyriuje aptariamos regioninės programos, todėl Komisijos prašoma informacija su tyrimu nebuvo susijusi. Kadangi ši informacija su tyrimu yra susijusi (žr. 34 ir 35 konstatuojamąsias dalis), o KLR Vyriausybė atsakymų nepateikė, Komisija sprendimą dėl visų šiame skyriuje aptariamų regioninių programų pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė byloje surinktais faktais.

(349)

Pagreitinto nusidėvėjimo schemos teisinis pagrindas – Finansų ministerijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus aplinkraštis dėl susijusios lengvatinės įmonių pajamų mokesčio politikos Tianjin provincijos Binhai naujojo regiono plėtrai ir atvirumui remti.

(350)

Skunde teigiama, kad programa siekiama skatinti mokslo ir technologijų infrastruktūros kūrimą Tianjin Binhai naujajame regione (TBNA) ir Tianjin ekonominės ir technologinės plėtros regione (TETDA) ir sukurti mokslo ir technologijų renovacijos sistemą ir paslaugų infrastruktūrą. Skunde teigiama, kad šios programos finansinė nauda teikta per Mokslo ir technologijų fondą ir remiantis Pagreitinto nusidėvėjimo programa. Tokią naudą galėjo gauti tik TBNA administracinio komiteto jurisdikcijoje įsikūrusios bendrovės, įskaitant nagrinėjamąjį produktą gaminančias ir (arba) eksportuojančias bendroves. Skunde pateikiama nuoroda į JAV valdžios institucijų sprendimą kompensacinių priemonių tyrime dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūlių anglinio ir legiruotojo plieno standartinių, linijinių ir slėginių vamzdžių, kuriuo ši programa pripažinta kompensuotina (82).

(351)

Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija sprendimą dėl šios programos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė geriausia turima skunde ir minėtame JAV valdžios institucijų sprendime pateikta informacija.

(352)

Pagal šią programą teikiama vienkartinė nauda lengvata bendrovėms gavėjoms Mokslo ir technologijų fondo dotacijų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, ir atsisakytų pajamų forma pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, kai taikoma Pagreitinto nusidėvėjimo programa.

(353)

Subsidijos iš Mokslo ir technologijų fondo ir pagal Pagreitinto nusidėvėjimo programą yra laikomos konkrečiai taikomomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, nes jomis pasinaudoti gali tik tam tikros apibrėžtuose geografiniuose regionuose (t. y. TBNA ir (arba) TETDA) įsikūrusios įmonės.

(354)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas, tiksliau 2010 m. rugsėjo 10 d. JAV sprendimo memorandumas dėl tam tikrų besiūlių anglinio ir legiruotojo plieno standartinių, linijinių ir slėginių vamzdžių, (p. 20 ir 21) (2010 m. rugsėjo 21 d. Federalinio registro 75 tomas, Nr. 182, p. 57444). Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš mokesčių ir dotacijų programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (83).

(355)

Taigi taip nustatyta iš viso 0,61 proc. šios schemos subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, kuri yra pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtame sprendime nustatyta susijusių schemų bendra norma.

(356)

Teisinis pagrindas – 2004 m. rugsėjo 14 d. Finansų ministerijos ir Valstybės mokesčių administratoriaus aplinkraštis dėl reglamentų, susijusių su PVM atskaitos išplėtimo šiaurės rytų regione, spausdinimu ir platinimu.

(357)

Skundo pateikėjas patvirtino, kad KLR Vyriausybė 2003 m. parengė Šiaurės rytų regiono atgaivinimo programą senai pramoninei Dalian miesto pramoninei bazei ir trims šiaurės rytų provincijoms – Liaoning, Jilin ir Heilongjiang, kurios yra tradicinis Kinijos plieno pramonės centras, atgaivinti. Skunde teigiama, kad KLR Vyriausybė įsteigė Valstybės tarybos kontroliuojamą specialų Šiaurės rytų regionų atgaivinimo banką (NRB), kuris įpareigojamas finansuoti šiaurės rytų regionų seno sunkiosios pramonės centro atgaivinimą.

(358)

Be to, skunde nurodyta, kad Kinijos eksporto ir importo bankas (ExIm bankas) nuo 2003 m. lapkričio mėn. pagal šią programą vietos įmonėms teikė apytikriai 5 mlrd. juanių subsidijų per Dalian miesto skyrių eksporto kreditų forma ir kitų pigių kreditų už 150 mln. juanių. Skunde dar nurodyta, kad paskolos buvo teikiamos ir nekreditingoms įmonėms, siekiant sustiprinti finansiškai silpnų valstybės įmonių, kurioms buvo sudarytos neproporcingos sąlygos naudotis finansiniais ištekliais, nors jos turėjo daugiausia neveiksnių paskolų šalyje, konkurencingumą.

(359)

Kadangi KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija sprendimą dėl šios programos pagrindė skunde pateikta informacija ir 2008 m. lapkričio 17 d. JAV sprendimo memorandumo dėl apskritų suvirintų anglinio plieno vamzdynų vamzdžių (p. 21 ir 22) (2008 m. lapkričio 24 d. Federalinio registro 73 tomas, Nr. 227, p. 70961) informacija, prireikus tinkamai pakoreguota, kaip minėta 252 konstatuojamojoje dalyje.

(360)

Pagal šią programą bendrovės gavėjos gauna naudos tokia forma: i) dotacijos kaip eksporto palūkanų subsidijos; ii) įsigyto ilgalaikio turto PVM grąžinimas.

(361)

Kalbant apie i) eksporto palūkanų subsidijas, palūkanų subsidijų teikimas yra subsidija dotacijos forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. JAV sprendime ši programa vadinama Užsienio prekybos plėtojimo fondu, o ne Šiaurės rytų regiono atgaivinimo programa, kaip minėta ir skunde. Šią programą valdo Liaoning provincijos valdžios institucijos (tiksliau Liaoning provincijos užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo biuras ir Liaoning finansų departamentas). Teisė naudotis šia programa suteikta eksporto įmonių vykdomiems projektams, inter alia, šių įmonių eksporto bazių konkurencingumui gerinti ir tarptautinėms rinkoms tirti. Šios dotacijos priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl ši programa pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą yra konkrečiai taikoma.

(362)

Dėl ii) įsigyto ilgalaikio turto PVM grąžinimo, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį tai subsidija valstybės atsisakytų pajamų forma. Šia programa nustatyta, kad tam tikrų pramonės sektorių PVM mokėtojai įsigyto ilgalaikio turto PVM gali išskaityti iš pagamintų prekių pardavimo PVM. Šia PVM atskaita gali naudotis tik šiaurės rytų regiono bendrovės, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį ši programa yra taikoma konkrečiame regione.

(363)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas (remiantis programų pobūdžio panašumu).

(364)

Taigi taip nustatyta 0,18 proc. bendra Šiaurės rytų regiono atgaivinimo programos subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, o tai yra pagal Užsienio prekybos plėtojimo fondo programą gautų dotacijų ir PVM grąžinimo bendra norma, kuri buvo nustatyta 2008 m. lapkričio 17 d. JAV sprendimo memorandume dėl apskritų suvirintų anglinio plieno vamzdynų vamzdžių (p. 21 ir 22) (2008 m. lapkričio 24 d. Federalinio registro 73 tomas, Nr. 227, p. 70961). Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš panašių programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (84).

(365)

Teisinis pagrindas – 2004 m. gruodžio 16 d. Laikinosios priemonės dėl Liaoning provincijos aukštųjų technologijų produktų ir įrangai gaminti naudojamų produktų eksporto palūkanų finansavimo.

(366)

Skunde teigta, kad pagal šią programą bendrovėms teikiama parama aukštųjų technologijų produktų eksportui plėtoti ir remiama Liaoning provincijoje įsikūrusių įmonių plėtra. Programą valdo Liaoning provincijos užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo biuras ir Liaoning finansų departamentas, taip pat Liaoning provincijos ekonomikos reikalų komisija. Pirmiau minėtame sprendime dėl vamzdynų vamzdžių (žr. 359 konstatuojamąją dalį) JAV valdžios institucijos šią programą pripažino kompensuotina.

(367)

Pagal programą suteikiama nauda KLR Vyriausybės tiesioginio lėšų, kurios naudojamos bankų paskolų palūkanoms mokėti, pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Eksporto paskolos – tai provincijoje bankų ir ne bankų finansų įstaigų aukštųjų technologijų produktus ir įrangai gaminti naudojamus produktus gaminančioms įmonėms suteiktos trumpalaikės paskolos, kai tarp eksporto deklaravimo ir mokėjimo gavimo susidaro gamybai ir veiklai būtinų lėšų stygiaus. Teisę pasinaudoti programa turinčių įmonių metinė eksporto vertė privalo viršyti 1 mln. JAV dolerių, jos turi būti eksportavusios produktus, priskiriamus Kinijos aukštųjų technologijų produktų eksporto katalogui arba įrangai gaminti naudojamiems produktams. Ši programa pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį yra konkrečiai taikoma, nes ja gali pasinaudoti tik minėtus kriterijus atitinkančios įmonės. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ši programa taip pat priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas. Be to, pagal 4 straipsnio 3 dalį ši programa taikoma konkrečiuose regionuose, nes ja pasinaudoti gali tik apibrėžtame Kinijos šiaurės rytų regione įsikūrusios įmonės.

(368)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas (remiantis programų pobūdžio panašumu).

(369)

Taigi taip nustatyta 0,43 proc. subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, o tai yra eksporto palūkanų subsidijų norma, kuri buvo nustatyta 2008 m. lapkričio 17 d. JAV sprendimo memorandume dėl apskritų suvirintų anglinio plieno vamzdynų vamzdžių (p. 23) (2008 m. lapkričio 24 d. Federalinio registro 73 tomas, Nr. 227, p. 70961). Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš panašių programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (85).

(370)

Skunde nurodoma ankstesnė eksporto palūkanų subsidijų programa, kuria galima naudotis, tik jei yra likusių negrąžintų eksporto paskolų. JAV valdžios institucijos sprendime dėl vamzdynų vamzdžių taip pat nustatė, kad ši programa yra kompensuotina.

(371)

Teisinis pagrindas – 2004 m. gruodžio 16 d. Laikinosios priemonės dėl Liaoning provincijos aukštųjų technologijų produktų ir įrangai gaminti naudojamų produktų eksporto palūkanų finansavimo.

(372)

Pagal programą suteikiama nauda KLR Vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Subsidijos teikiama nauda pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio b punktą yra lygi skirtumui tarp sumos, kurią gavėjai sumokėjo, ir sumos, kurią jie būtų mokėję už panašią komercinę paskolą, jei nebūtų naudojęsi šia programa. Šias paskolas vyriausybė suteikia per politikos bankus ir valstybės komercinius bankus (žr. 157–180 konstatuojamosiose dalyse pateiktą analizę). Šios eksporto paskolos yra konkrečiai taikomos pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą, nes jos priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir pagal 4 straipsnio 3 dalį, nes jos teikiamos tik apibrėžtame Kinijos geografiniame regione įsikūrusioms įmonėms.

(373)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas (remiantis programų pobūdžio panašumu).

(374)

Taigi taip nustatyta 1,05 proc. subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, o tai yra eksporto paskolų schemai nustatytų normų aritmetinis vidurkis, kaip nustatyta 2008 m. lapkričio 17 d. JAV sprendimo memorandume dėl apskritų suvirintų anglinio plieno vamzdynų vamzdžių (p. 23) (2008 m. lapkričio 24 d. Federalinio registro 73 tomas, Nr. 227, p. 70961). Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš panašių programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (86).

(375)

Skunde nurodyta, kad „Penkių taškų, vienos pakrantės linijos“ programą Liaoning provincijos vyriausybė pradėjo taikyti 2006 m. sausio 21 d.Liaoning vyriausybė skiria subsidijas tam tikroms regione įsikūrusioms įmonėms. Pirmas prioritetas – penkiose pagrindinėse vietovėse įsikūrusioms įmonėms kaip gamybos eksportui bazėms. Lengvatinė tvarka – tai įvairios lengvatos, įskaitant sumažintą 15 proc. pajamų mokesčio normą aukštųjų technologijų įmonėmis patvirtintoms įmonėms; aukštųjų technologijų įmonių atleidimą nuo pajamų mokesčio už investicijas vidaus rinkoje; prioritetą palūkanų subsidijoms gauti; ekonominio valdymo privilegijas ir atleidimą nuo vyriausybės mokesčių. Skunde teigiama, kad valstybės politikos Kinijos plėtros bankas (CDB) pagal šią programą teikė lengvatines paskolas.

(376)

Pirmiau minėtame sprendime dėl vamzdynų vamzdžių JAV valdžios institucijos šią programą pripažino kompensuotina.

(377)

Teisinis šios programos pagrindas – Liaoning provincijos nuomonė dėl pakrantės pagrindinių vystymo vietovių atvėrimo plėtros skatinimo. Liaoning plėtros ir reformų komisija ir Liaoning finansų biuras reguliuoja palūkanų subsidijas, o Huludao Beigang pramonės parkas, Pramonės ir prekybos institucija administruoja pagal šią programą suteikiamus atleidimus nuo mokesčių.

(378)

Pagal programą suteikiama finansinė nauda KLR Vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, ir (arba) atsisakytų ar nesurinktų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Šios subsidijos reiškia naudą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, kuri yra lygi dotacijos sumai ir (arba) mokesčių, nuo kurių atleidžiama, sumai. Šios subsidijos pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį laikomos konkrečiai taikomomis, nes jomis naudotis gali tik tam tikros apibrėžtoje Liaoning provincijos valdžios įstaigos jurisdikcijoje įsikūrusios įmonės. Pirmasis šių subsidijų skyrimo prioritetas – penkiose pagrindinėse vietovėse kaip gamybos eksportui bazės įsikūrusioms įmonėms, todėl šios subsidijos yra konkrečiai taikomos ir pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą, nes jų skyrimas priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas.

(379)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas (remiantis programų pobūdžio panašumu).

(380)

Taigi taip nustatyta 0,30 proc. subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, o tai yra 2008 m. lapkričio 17 d. JAV sprendimo memorandume dėl apskritų suvirintų anglinio plieno vamzdynų vamzdžių (p. 23) (2008 m. lapkričio 24 d. Federalinio registro 73 tomas, Nr. 227, p. 70961) nustatyta šios schemos subsidijų norma. Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš dotacijų programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (87).

(381)

Teisinis šios programos pagrindas – Administracinės Jiangsu mokslo ir technologijų viešųjų paslaugų platformos priemonės Nr. 102 (Sukeji (2006); Nr. 22 Sucaijiao (2006).

(382)

Skunde teigiama, kad pagal šią programą be kitų lengvatų tam tikroms įmonėms teikiamos dotacijos. Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymuose teigė, kad nė viena atrinkta bendrovė šia programa nesinaudojo ar lengvatų negavo. Komisija primena argumentus, kad KLR Vyriausybės prašyta pateikti ir išsamius su neatrinktomis bendrovėmis susijusių klausimų atsakymus (34 ir 35 konstatuojamosios dalys). Be to, Komisija pažymi, kad skunde galimomis gavėjomis įvardytos tiek atrinktos bendrovės, tiek kiti neatrinkti OMDP gamintojai, įsikūrę susijusioje programos taikymo vietovėje. Todėl Komisija išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė turimais faktais, tiksliau skunde pateikta informacija ir JAV valdžios institucijų sprendimo dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės įtemptojo gelžbetonio plieninių gijų išvadomis (88), kad ši programa yra kompensuotina.

(383)

Finansinė nauda (indėlis) suteikiama dotacijų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Šios subsidijos pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punktą yra konkrečiai taikomos, nes, panašu, nebuvo objektyvių teisės pasinaudoti šios schemos lengvatomis kriterijų ar sąlygų (kaip numatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte) ir, remiantis turimais faktais, atrodo, kad Jiangsu mokslo ir technologijų departamentas veiksmų laisve pasinaudojo neobjektyviai.

(384)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Kadangi nėra tikslių kiekybinių vertinimų, tinkamiausias informacijos šaltinis eksportuojančių gamintojų naudai įvertinti yra panašus JAV valdžios institucijų sprendimas (remiantis programų pobūdžio panašumu).

(385)

Taigi taip nustatyta 0,01 proc. subsidijų norma per TL visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, o tai yra 2010 m. gegužės 14 d. JAV sprendimo memorandume dėl įtemptojo gelžbetonio plieninių gijų (p. 35) (2010 m. gegužės 21 d. Federalinio registro 75 tomas, Nr. 98, p. 28557) nustatyta šios schemos subsidijų norma. Dėl JAV valdžios institucijų vykdytų tyrimų pažymima, kad metodai naudos iš dotacijų programų sumai apskaičiuoti iš esmės yra tokie patys, kokius naudoja Sąjunga (89).

(386)

Skunde nurodomos dvi 700 000 juanių ir 2 080 000 juanių dotacijos, 2009 m. OMDP gamintojui skirtos pagal Hebei provincijos mokslo ir technologijų programą. Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymuose nurodė, kad nė viena atrinkta bendrovė nebuvo įsikūrusi Hebei provincijoje, todėl prašoma informacija su tyrimu nebuvo susijusi. Komisija primena argumentus, kad KLR Vyriausybė turėjo pateikti ir išsamius su neatrinktomis bendrovėmis susijusių klausimų atsakymus (34 ir 35 konstatuojamosios dalys). Todėl Komisija išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį grindžia turimais faktais (šiuo atveju skundu).

(387)

Pagal šią programą dotacijų forma suteikiama finansinė nauda yra laikoma subsidija, nes ja suteikiamas finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Šiomis dotacijomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį suteikiama nauda lygi dotacijų sumai. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį šios subsidijos yra konkrečiai taikomos, nes jos suteikiamos tik Hebei provincijoje įsikūrusioms bendrovėms.

(388)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Neturėdama kitos informacijos šiai naudai įvertinti Komisija išvadas pagrindė skunde pateikta informacija. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį taip apskaičiuota subsidijos suma buvo paskirstyta visai gavėjų apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(389)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta nežymi subsidijų norma (mažesnė nei 0,01 proc.).

(390)

Skunde išvardytos kelios ad hoc subsidijos, kurios tariamai suteiktos tam tikriems OMDP gamintojams – tiek valstybės įmonėms, tiek privačioms bendrovėms. Šios subsidijos – tai dotacijos arba atleidimas nuo mokesčių ar jų sumažinimas, inter alia, konkretiems projektams ar turtui finansuoti. Jos skirtos vykdant bendrą strateginę plieno sektoriaus modernizavimo politiką.

(391)

Komisija prašė KLR Vyriausybės pateikti informacijos apie šias ad hoc subsidijas. KLR Vyriausybė atsakė, kad skunde pateikti įtarimai pagrįsti metinių ataskaitų citatomis ir, panašu, nė viena jų nesusijusi su atrinktomis bendrovėmis. Todėl KLR Vyriausybė padarė išvadą, kad nereikia nagrinėti įtarimų dėl su neatrinktomis bendrovėmis ir provincijomis susijusių sandorių. Be to, KLR Vyriausybė pakartojo vieną savo bendrų pastabų, kad vien tam tikrų sandorių išvardijimo kaip subsidijų bendrovės metinėje ataskaitoje negalima laikyti pakankamu įrodymu tyrimui dėl jų pradėti, nes „pagal PPO Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 11 straipsnio 2 dalį tai nėra pakankami prima facie įrodymai“.

(392)

Komisija primena argumentus, kuriais aiškinama, kodėl KLR Vyriausybės prašyta pateikti informacijos ir apie tariamas subsidijas neatrinktoms bendrovėms (34 ir 35 konstatuojamosios dalys). Komisija išvadas dėl šių ad hoc subsidijų pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrindė byloje surinktais faktais.

(393)

Skunde išvardytos ad hoc subsidijos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, suteikta tiesioginio dotacijų ir panašių išteklių pervedimo forma, o kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, suteikta atsisakytų pajamų (įvairūs atleidimai nuo mokesčių, kuriuos kitu atveju reikėtų sumokėti, ar jų sumažinimas centriniu, provincijų ar savivaldybių lygmeniu) forma. Komisija pažymi, kad pačiose įvairių OMDP gamintojų metinėse ataskaitose šis finansinis indėlis vadinamas subsidijomis. Be to, daugelis šių subsidijų yra konkrečiai taikomos pagal teisės aktus arba faktiškai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje, nes, KLR Vyriausybei nebendradarbiaujant, laikoma, kad jos teikiamos tik keletui skatinamojo plieno sektoriaus plieno bendrovių, ir (arba) dėl subsidijas teikiančių valdžios institucijų laisvos valios teikiant tokias subsidijas. Be to, kai kurios tokios subsidijos yra konkrečiai taikomos ir pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį, nes jomis naudotis gali tik tam tikros apibrėžtuose tam tikros provincijos teritorijos geografiniuose regionuose įsikūrusios įmonės.

(394)

Komisija atidžiai nagrinėjo turimą informaciją apie kiekvieną tokią ad hoc subsidiją įvairiems OMDP gamintojams. Komisija nustatė, kad dėl kai kurių subsidijų prekyba nėra iškraipoma ir (arba) OMDP gamintojams skiriamos pakankamai nedidelės sumos. Tačiau yra ir kelios specifinės subsidijos, kai OMDP gamintojams skiriamos didelės sumos. Atsižvelgdama į tai ir į byloje surinktą informaciją, Komisija mano, kad taikytiną kompensacinį muitą būtų tikslinga skaičiuoti paprasčiausiai atsižvelgiant į dotacijų ir mokesčių programų, kurios šiame tyrime pripažintos kompensuotinomis, vidurkį, nepaisant to, kad KLR Vyriausybė ir susiję OMDP gamintojai nebendradarbiavo.

(395)

Tokiu būdu visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 0,5 proc. subsidijųnorma.

(396)

KLR Vyriausybė, vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas (Zhejiang Huadong) ir skundo pateikėjai pateikė pastabų po galutinio atskleidimo.

(397)

Atsižvelgdama į tai, kad KLR Vyriausybė pateikė labai daug ir labai išsamių argumentų, ir į tai, kad būtų nepraktiška (taip pat dėl to, kad esama konfidencialios informacijos) visus juos įtraukti į šį reglamentą, Komisija abipusiai raštu paaiškino KLR Vyriausybei visus teisinius ir faktinius elementus, kuriais remiantis šie argumentai atmetami.

(398)

Panašu, kad pateikdama ne vieną argumentą dėl tyrimo inicijavimo KLR Vyriausybė manė, kad GOES grupės ataskaita (90) yra pagrindinis dokumentas tam tikroms PPO Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių ir ES pagrindinio reglamento nuostatoms aiškinti. Pvz., KLR Vyriausybė teigia, kad GOES grupė (91) pašalino abejones. Komisija atkreipė dėmesį į grupės išvadas šiuo klausimu ir su kai kuriomis iš jų sutinka, tačiau dėl šių išvadų Sutartis ar teisinė kalba nesikeičia, ypač PPO subsidijų susitarimo 11 straipsnio 2 ir 3 punktai ir kompensacinių muitų reglamento 9 straipsnio 2 ir 3 dalys, kurios yra svarbios ir Komisiją susaistančios visuose antisubsidijų tyrimuose.

(399)

KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija pažeidė PPO Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (SSKP) 11 straipsnio 2 dalį, nes tyrimą inicijavo remdamasi skundu, kuriame nebuvo jokių „tariamų subsidijų taikymo, jų laipsnio ir poveikio (bet kurios arba kiekvienos)“ įrodymų, todėl Komisija pažeidė įsipareigojimą pagal 11 straipsnio 3 dalį peržiūrėti įrodymų tikslumą ir adekvatumą.

Šį tvirtinimą teko atmesti. KLR Vyriausybės teiginys apie subsidijos „taikymą, laipsnį ir poveikį“ yra tyrimo tikslą apibrėžiančio SSKP 11 straipsnio 1 dalies citata. Komisijos nuomone tai nesusiję su SSKP 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią reikalaujama, kad skundo pateikėjas pateiktų „pakankamai įrodymų, kad subsidija taikoma, ir, jei įmanoma, įrodymų apie jos dydį“, o skunde pateiktų „tokią informaciją, kuri yra pagrįstai prieinama“ skundo pateikėjui. Komisija analizavo skundo pateikėjo pateiktus įrodymus, kurie buvo svarbūs, kaip akivaizdžiai matyti iš nekonfidencialaus varianto, skirto skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti. Komisijos tarnybos tyrimą inicijuoti pasiūlė tik tinkamai išanalizavusios įrodymų, kurie jų manymų yra pakankami prima facie įrodymai, tikslumą ir adekvatumą.

(400)

KLR Vyriausybė pasiūlė, kad kiekvienos subsidijavimo schemos kiekviena dedamoji (finansinis indėlis, nauda ir konkretus taikymas) būtų nustatytos individualiai. Komisija sutinka su KLR Vyriausybe, kad tariamos subsidijos turi būti nagrinėjamos kiekviena atskirai. Tačiau nėra taip, kad kiekvienas pateiktas įrodymas dėl kiekvienos subsidijavimo programos kiekvienos dedamosios turėtų būti nagrinėjamas atskirai. Pavyzdžiui, įrodymai, kad viena programa yra konkrečiai taikoma, gali būti labai svarbūs nustatant, ar kita programa yra konkrečiai taikoma, inter alia, priklausomai nuo to, kiek yra viešos informacijos apie tiriamas programas, ir kokiu mastu programos yra glaudžiai susijusios ir priklauso nuo tų pačių teisės aktų.

(401)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad turi būti įrodymų apie kiekvienos programos subsidijų sumą (didesnę nei de minimis) per TL ir kad turi būti pakankamai įrodymų dėl dabartinio kiekvienos subsidijos subsidijavimo, o ne dėl „galimos“ ar „veikiausiai gaunamos“ naudos. Šiuo atžvilgiu Komisija su KLR Vyriausybe nesutinka, nes pagrindiniame reglamente ar PPO Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nėra reikalavimo įrodyti, kad konkrečios programos subsidijų suma yra didesnė nei de minimis. Nesiginčijama, kad tam, kad subsidija būtų kompensuotina, ji per TL turi būti teikianti naudos, ir skundo pateikėjai turi stengtis tokių įrodymų pateikti. Tačiau pagal SSKP 11 straipsnio 2 dalį reikalaujama remiantis skundo pateikėjui „pagrįstai prieinama“ informacija pateikti „pakankamų subsidijavimo įrodymų“. Kadangi didelė dalis informacijos apie subsidijų teikiamą naudą (pvz., atleidimas nuo mokesčių, dotacijos, prekių tiekimas) nėra vieša, dažnai skundo pateikėjai negali aiškiai nustatyti, kad subsidija nagrinėjamojo produkto gamintojams teikė naudos. Tokiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas turi pateikti geriausius turimus įrodymus, kad, pvz., nagrinėjamojo produkto gamintojai turi teisę pasinaudoti subsidija ir kad programa vis dar galioja ar pagal ją teikiama nauda. Reikiamų įrodymų kiekis priklausys nuo tiriamo atvejo faktų ir nuo to, kiek informacijos skundo pateikėjui yra pagrįstai prieinama.

(402)

KLR Vyriausybė teigė, kad Pranešimu apie inicijavimą pažeidžiamas SSKP 22 straipsnio 2 dalies iii punktas, nes negalima laikyti, kad paprasčiausias įvairioms programos priskirtų pavadinimų kartojimas yra tų programų aprašymas. Komisijos nuomone nagrinėtina subsidijavimo praktika Pranešime apie inicijavimą yra tinkamai apibrėžta, nurodant susijusias schemas, todėl pranešimu nepažeidžiamas SSKP 22 straipsnio 2 dalies iii punktas.

(403)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija neteisingai inicijavo keleto subsidijų programų tyrimą, nes vietoje to, kad nagrinėtų kiekvieną programą, ji į skundą pažvelgė „holistiškai“ ar „bendrai“. Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad kitų tyrimus atliekančių institucijų išvados dėl įvairių programų nėra pakankamas įrodymas tyrimui inicijuoti. Kaip paaiškinta pirmiau (400 konstatuojamoji dalis), Komisijos tarnybos nagrinėjo kiekvieną programą. Ar kitų institucijų išvadas dėl konkrečios programos galima laikyti pakankamu įrodymu inicijavimui pagrįsti, priklauso nuo kiekvieno atvejo atskirai ir iš dalies nuo to, kokia kita informacija skundo pateikėjui yra pagrįstai prieinama.

(404)

KLR Vyriausybė (cituodama JAV pastabas GOES byloje (92)) teigė, kad OMDP gamintojams suteiktas skatinamųjų statusas vyriausybės planavimo dokumentuose galėjo būti taikomas visiems, kad būtų įrodytas konkretus taikymas. Tai neatitinka realybės. Teisės aktas, kuriuo OMDP gamintojai priskiriami skatinamųjų kategorijai (93) (ir su tuo susijusios pasekmės) nėra (kaip KLR Vyriausybė teigia) „bendro pobūdžio informacija apie vyriausybės politiką, tiesiogiai nesusijusi su nagrinėtina programa“. Kadangi tokiu būdu teisė pasinaudoti subsidija (arba lengvatos) aiškiai suteikiama tik tam tikroms įmonėms, akivaizdu, kad toks teisės aktas yra labai tiesiogiai susijęs su nagrinėtina programa.

(405)

KLR Vyriausybė teigė, kad turi būti pateikta įrodymų apie dabartinę iš subsidijavimo programos gaunamą naudą ir kad tai, jog programos kitais atvejais buvo pripažintos kompensuotinomis, nėra pakankamas įrodymas, nes tokios išvados yra susijusios su skirtingais TL. Nesiginčijama, kad tam, kad subsidija būtų kompensuotina, ji per TL turi būti teikianti naudos, ir skundo pateikėjai turi stengtis tokių įrodymų pateikti. Tačiau, įrodymai apie tai, kad programa buvo taikoma pakankamai neseniai, gali būti labai svarbūs inicijavimui pagrįsti, pvz., jei nėra viešos informacijos, kad programa buvo pabaigta taikyti ar padaryta jos pakeitimų. KLR Vyriausybės pateikiama nuoroda į GOES grupės ataskaitą (94) (7.72 dalį) yra neįtikinama, nes nurodomos situacijos, kai akivaizdu, kad tuo metu nesubsidijuojama, tačiau šiuo atveju yra kitaip.

(406)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad tyrimui inicijuoti turi būti įrodymų, jog kai kurie nagrinėjamojo produkto gamintojai iš tiesų gavo naudos pagal programą. Šio tvirtinimo priimti negalima. Pagrindiniame reglamente ir SSKP 11 straipsnio 2 dalyje, kurioje reikalaujama „pakankamai įrodymų apie tai, kad subsidija taikoma…“, nėra reikalavimo aiškiai įrodyti, kad tam tikri gamintojai iš tiesų naudojasi subsidija. Kadangi didelė dalis informacijos apie subsidijų teikiamą naudą (pvz., atleidimas nuo mokesčių, dotacijos, prekių tiekimas) nėra vieša, dažnai skundo pateikėjai negali aiškiai nustatyti, kad subsidija nagrinėjamojo produkto gamintojams teikė naudos. Tokiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas turi pateikti geriausius turimus įrodymus, kad, pvz., nagrinėjamojo produkto gamintojai turi teisę pasinaudoti subsidija ir kad programa vis dar galioja ar pagal ją teikiama nauda. Reikiamų įrodymų kiekis priklausys nuo tiriamo atvejo faktų ir nuo to, kiek informacijos skundo pateikėjui yra pagrįstai prieinama. Toks reikalavimas skundo pateikėjams būtų palankus neskaidrių sistemų atveju, o ne skaidresnių sistemų, pagal kurias teikiamos tokios pačios rūšies subsidijos.

(407)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija KLR Vyriausybei nesuteikė „pagrįsto laikotarpio“ visai būtinai informacijai pateikti pagal SSKP 12 straipsnio 7 dalį. Be to, KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija KLR Vyriausybei nesudarė „pakankamai galimybių“ visiems su tyrimu susijusiems įrodymams raštu pateikti pagal SSKP 12 straipsnio 1 dalį. Šie argumentus reikia atmesti, nes Komisija KLR Vyriausybei suteikė pagrįstą laikotarpį ir pakankamai galimybių susijusiais informacijai pateikti pagal atitinkamas PPO ir pagrindinio reglamento nuostatas. Komisija pažymi, kad ji suteikė išskirtinai ilgą pradinio klausimyno atsakymų pateikimo termino pratęsimą, kai bendras laikotarpis atsakymams pateikti buvo pratęstas nuo 37 dienų iki beveik 2 mėnesių. Atsižvelgiant ir į procedūras, susijusias su informacijos neišsamumu, KLR Vyriausybė prašomai informacijai pateikti turėjo daugiau nei 3 mėnesius nuo tyrimo inicijavimo. KLR Vyriausybei taip pat sudarytos galimybės iki tikrinamojo vizito pateikti trūkstamą informaciją. Be to, Komisija pažymi, kad „pagrįstą laikotarpį“ reikia vertinti atsižvelgiant į procedūrines aplinkybes, nes pagrindiniu antisubsidijų reglamentu Komisija tyrimą atlikti įpareigojama per 13 mėnesių. KLR Vyriausybės prašymu dar labiau pratęsus terminą, būtų neišvengiamai pakenkta Komisijos galimybėms sparčiai vykdyti tyrimą ir laikytis susijusių teisinių terminų.

(408)

KLR Vyriausybė taip pat priminė apie prašymą, kad Komisija padėtų parengti klausimyno atsakymus, kurio KLR Vyriausybės manymu Komisija nepatenkino. Tai neatitinka realybės, nes KLR Vyriausybės prašymas padėti buvo toks platus ir neribotas (t. y. buvo susijęs su kiekvienu klausimyno ir priedėlių klausimu), kad Komisija KLR Vyriausybei galėjo pasiūlyti pagalbą tik konkrečių problemų, kurios KLR Vyriausybei kilo rengiant atsakymus, atveju, o ne dėl kiekvieno klausimo. KLR Vyriausybė nusprendė šio pagalbos pasiūlymo toliau nesvarstyti. Be to, Komisija pažymi, kad SSKP 12 straipsnio 11 dalyje teigiama, kad turi būti prašoma „realios“ pagalbos, o šiuo atveju taip nebuvo, nes prašymai buvo platūs ir neriboti, dėl jų tyrimą atliekančiai institucijai būtų tekusi neįmanomai didelė našta, ypač atsižvelgiant į tai, kad klausimynas yra savaime aiškus. Komisija pažymi, kad KLR Vyriausybė turi labai daug patirties su antisubsidijų tyrimais ir naudojasi išorės teisininkų paslaugomis.

(409)

Dėl skunde nurodytų subsidijavimo programų, kuriomis atrinkti eksportuotojai nesinaudojo, KLR Vyriausybė tvirtino, kad per Komisijos skirtą laikotarpį negalėjo pateikti prašomos informacijos apie visas šias programas, nes plieno pramonė yra labai susiskaidžiusi. KLR Vyriausybė taip pat tvirtino, kad kol tyrimas gerokai neįsibėgėjo, ji iš Komisijos nesuprato galimų apie šias programas prašomos informacijos nepateikimo pasekmių, atsižvelgiant į tai, kad tos programos susijusios su neatrinktomis bendrovėmis. Komisija nuo pat pradžių pažymi, kad KLR Vyriausybės pozicija yra nenuosekli – ji tvirtina neturėjusi pakankamai laiko atsakymams per skirtą laikotarpį pateikti, tačiau tai prieštarauja jos sąmoningam pasirinkimui neatsakyti apie visas programas, kurių atrinkti eksportuotojai nenaudojo, nes ji tariamai nesuprato Komisijos prašymo tikslo ir atsisakymo pateikti prašomos informacijos pasekmių. Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta pirmiau (407 konstatuojamoji dalis), Komisija kelis kartus KLR Vyriausybei pratęsė terminą, kad ji galėtų pateikti prašomą informaciją apie visas programas. Todėl viso skirto laiko (t. y. daugiau nei 3 mėnesių, įskaitant procedūras, susijusias su informacijos neišsamumu) daugiau nei pakako prašomai informacijai pateikti. Pati KLR Vyriausybė savo pastabose aiškiai pripažįsta, kad ji iš tiesų laikėsi pozicijos, kad jos neturėtų būti prašoma pateikti informacijos apie kitas programas, tai matyti ir iš to, kad ji net nebandė pateikti dalies ar neišsamių atsakymų ir taip parodyti, kad ji pasirengusi bendradarbiauti, ji paprasčiausiai dėl kitų programų nepateikė jokios informacijos.

(410)

Be to, Komisija negali sutikti su KLR Vyriausybės argumentu, kad ji nesupratusi apie atrinktų eksportuotojų nenaudotų programų prašomos informacijos nepateikimo pasekmių. Iš tiesų, Komisija nuo tyrimo pradžios šias pasekmes kelis kartus išaiškino. Tiksliau nebendradarbiavimo pasekmės aiškiai nurodytos susijusiose pagrindinio reglamento nuostatose, pranešime apie tyrimo inicijavimą ir klausimyno viršelyje. Be to, Komisija 2012 m. kovo 19 d., balandžio 11 d., gegužės 4 d. (raštas dėl informacijos neišsamumo), birželio 7 d. (raštas prieš tikrinamąjį vizitą) ir rugpjūčio 14 d. raštuose taip pat aiškiai nurodė, koks yra atrankos tikslas ir kodėl KLR Vyriausybė turi pateikti prašomą informaciją, atsižvelgiant į aukštą nebendradarbiavimo lygį ir galimą individualaus nagrinėjimo prašymų analizavimą. Todėl KLR Vyriausybė negalėjo nežinoti arba neteisingai suprasti nepakankamo bendradarbiavimo dėl šių programų, kuriomis nesinaudojo atrinkti eksportuojantys gamintojai, pasekmių. Iš esmės, panašu, kad KLR Vyriausybė ignoravo, kad kaip tariamų subsidijavimo schemų teikėja, ji turėjo bendradarbiauti ir teikti informaciją apie visas subsidijavimo schemas, kurias tariamai buvo galima naudoti tyrimo produktui gaminti.

(411)

KLR Vyriausybė taip pat pateikė ne vieną argumentą dėl tikrinimo tvarkos ir paties tikrinamojo vizito. KLR Vyriausybė prieštaravo, kad iš Komisijos rašto prieš patikrinimą vietoje ji negalėjo nustatyti susijusios informacijos tikrinimo masto, ir skundžiasi dėl tariamo Komisijos atsisakymo pateikti išsamesnį tikrinimo planą. KLR Vyriausybė dar teigė, kad ji turėjo teisę gauti bent kiek konkretesnės informacijos apie galimą tikrinimo apimtį (pvz., iš anksto pateiktą raštišką visų klausimų, kuriuos Komisijos pareigūnai pateiks, sąrašą (95)), kuri KLR Vyriausybės nuomone, atsižvelgiant į trumpą vizito trukmę, neturėjo būti labai išsami. Komisija atmeta pastarąjį KLR Vyriausybės argumentą, nes nei PPO SSKP, nei ES pagrindiniame antisubsidijų reglamente nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų suteikiama tariama teisė į vizito apimties sumažinimą. Taip pat nėra jokio PPO sprendimo, kuriuo bent būtų užsimenama, kad būtų galima interpretuoti, jog tokia teisė egzistuoja.

Dėl kitų KLR Vyriausybės argumentų Komisija pastebi, kad 2012 m. birželio 7 d. ji išsiuntė raštą prieš patikrinimą vietoje, kuriame aiškiai nurodė i) siūlomą tvarkaraštį, dėl kurio pirmiau su KLR Vyriausybe buvo neoficialiai susitarta, ii) tikrinamojo vizito tikslą, iii) vizito aprėptį, turinį ir objektą ir iv) galimą naudojimąsi faktais dėl programų, kurių nenaudojo atrinkti eksportuotojai (žr. pirmiau). Kad sumažintų susijusių KLR Vyriausybės pareigūnų dalyvavimo poreikį, ji taip pat nurodė kurią dieną kuri programa būtų nagrinėjama. Dėl bendradarbiavimo Komisija padarė net daugiau, kad patenkintų KLR Vyriausybės prašymus pateikti išsamesnės informacijos apie patikrinimo vizitus, nes su KLR Vyriausybės atstovais susitiko iš anksto neįspėta, kad pateiktų paaiškinimų, kurių buvo prašoma, apie patikrinimo vizitų detales. Po šio susitikimo, apsikeisdama keletu e. laiškų su KLR Vyriausybe, Komisija raštu atsakinėjo į tolesnius KLR Vyriausybės prašymus pateikti paaiškinimų. Taigi, Komisija padarė viską, ką galėjo sėkmingam patikrinimo vizitui užtikrinti, vis dėlto KLR Vyriausybė, atrodo, visų šių pastangų nepaisė.

(412)

KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija turėjo iš pat pradžių, prieš prašydama KLR Vyriausybei skirto klausimyno B priedėlyje pateikti su sandoriais susijusios informacijos, nustatyti, ar esama valstybinių institucijų. Šio tvirtinimo nebuvo galima priimti, nes būtų nepraktiška tokiu būdu tyrimą skirti į du etapus – Komisija būtų turėjusi teikti du prašymus pateikti informacijos ir į Kiniją vykti dviem atskiriems patikrinimo vizitams. Be poveikio ištekliams, praktiškai būtų neįmanoma tyrimo baigti laiku. Bet kuriuo atveju, nustatant, ar esama valstybinių institucijų, gali būti svarbi įrodymų visuma (įskaitant su sandoriais susijusius kainų ir kiekių duomenis).

(413)

KLR Vyriausybė teigė, kad dėl to, kad ji nepateikė B priedėlio, skirto valstybės įmonėms, kurios OMDP gamintojams tiekia karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną, atsakymų, neturėtų būti taikomas pagrindinio reglamento 28 straipsnis, o Komisija turimais faktais pasinaudojo pažeisdama SSKP 12 straipsnio 7 dalį. Be to, KLR Vyriausybės tvirtinimu Komisija reikalavo, kad B priedėlį užpildytų daug su tyrimu nesusijusių įmonių. Šį tvirtinimą reikia atmesti. Komisija B priedėlį parengė taip, kad galėtų patikrinti skunde pateiktus įtarimus, ir tai padarė laikydamasi PPO apeliacinės tarybos išvadų DS379 byloje dėl tam tikrų gairių valstybinėms institucijoms nustatyti. KLR Vyriausybės tvirtinimas, kad „B priedėlis susijęs ne tik su valstybės įmonėmis“, neatitinka realybės. Iš tiesų, pradžioje Komisija visų karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojų prašė užpildyti B priedėlį, tačiau gavusi KLR Vyriausybės klausimyno atsakymus ir norėdama palengvinti KLR Vyriausybės darbą atsakant į B priedėlio klausimus, prašė atsakyti tik apie susijusias valstybės įmones (96). Nepaisydamos šių Komisijos pastangų KLR Vyriausybė ir susijusios valstybės įmonės nepateikė B priedėlio atsakymų, nors akivaizdu (visų pirma iš skundo), kad karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną OMDP gamintojams tiekiančios valstybės įmonės yra susijusios su šiuo tyrimu.

(414)

Į tai atsižvelgdama Komisija neturėjo kitų galimybių kaip taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį ir taip padarė visiškai laikydamasi SSKP 12 straipsnio 7 dalies.

(415)

KLR Vyriausybė teigė, kad turimais faktais, kuriais naudojosi Komisija, nepagrindžiamos išvados, kad pacituotos plieno pramonės gairės yra teisiškai privalomos. NPRK nurodymas Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“ yra pagrindinis plieno pramonės planavimo dokumentas, kuriuo remdamasi komisija padarė išvadas dėl valstybinių institucijų. Komisija tiesiogiai paklausė dėl NPRK nurodymų teisinio statuso ir jai buvo patvirtinta, kad Kinijos teisėje nurodymai yra teisiškai privalomi, nes jie priskiriami vienai iš keturių Kinijos teisės aktų kategorijų. Todėl šis teiginys prieštarauja susijusiai informacijai byloje.

(416)

KLR Vyriausybė teigė, kad Komisijos plieno pramonės sektoriuje nustatyti rinkos iškraipymai yra nesusiję nustatant, ar karšto valcavimo plieno ir šalto valcavimo plieno gamintojai yra valstybinės institucijos, ir kad reikėjo spręsti būtent dėl karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną dviem atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms tiekiančių subjektų, o ne tik apskritai visų karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną Kinijoje gaminančių valstybės įmonių valstybinės institucijos statuso. KLR Vyriausybės teigimu, jei Komisija neturi informacijos apie šiuos subjektus, ji negali daryti išvadų; kitu atveju ji padarytų neleistiną neigiamą išvadą. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Tai, kad esama rinkos iškraipymų, yra nors ir ne lemiamas, bet susijęs analizės veiksnys. Komisijos išvada šiame tyrime dėl valstybinių institucijų yra susijusi su visais karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno gamintojais, kurie iš dalies arba visiškai priklauso valstybei, nes išvada padaryta remiantis įrodymais, susijusiais su bendra politika ir visos pramonės veiksniais, o ne kiekvienai bendrovei atskirai. Išvada dėl valstybinių institucijų akivaizdžiai taikoma dviem atrinktiems eksportuojantiems gamintojams karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną tiekiantiems valstybės subjektams, todėl manyta, kad nereikia daryti konkrečių atskirų išvadų būtent dėl šių subjektų. Bet kuriuo atveju, KLR Vyriausybė, atsakydama į Komisijos klausimyną, nepateikė informacijos, kuri galėtų būti panaudota darant išvadas dėl kiekvienos bendrovės atskirai.

KLR Vyriausybės argumentas, kad Komisija negali daryti išvadų neturėdama konkrečių faktų apie konkrečias susijusias valstybės institucijas, reiškia, kad KLR Vyriausybei nebendradarbiavimas (ji atsisakė pateikti faktus) iš tiesų būtų naudingas, o rezultatas būtų palankesnis, nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi, o tai yra priešingai nei neigiama išvada.

(417)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija apie pavedimo ir nurodymo analizę pranešė tik per galutinį atskleidimą, todėl buvo pažeistos KLR Vyriausybės teisės į gynybą. Tačiau Komisija ankstesniu tyrimo etapu negalėjo žinoti, kad ji prieis prie tokios išvados. Ši išvada – visos per tyrimą surinktos informacijos ir duomenų rezultatas, ji atskleista iš karto, kai buvo padarytos galutinės išvados, t. y. per galutinį atskleidimą. Skunde nurodytos tariamos subsidijos buvo susijusios su valstybės įmonių tiekiamomis vyriausybės prekėmis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjama vyriausybės politika, kuri pradžioje buvo taikoma valstybės įmonėms, buto taikoma ir privatiems subjektams, dėl to buvo padaryta išvada dėl vyriausybės pavedimo ir nurodymo.

(418)

KLR Vyriausybė teigė, kad su Komisija aptartais faktais negalima patvirtinti išvados, kad visiems plieno sektoriaus privatiems subjektams valstybė paveda ir nurodo teikti kompensuotinas subsidijas. Šį tvirtinimą teko atmesti. Komisija, analizuodama pavedimą ir nurodymą, naudojo keletą vyriausybės planų ir politikos dokumentų ir šių dokumentų cituojamus skirsnius, iš kurių matyti tiesioginis vyriausybės ir privačių plieno bendrovių elgsenos ryšys, o išvadą pagrindė šių privačių veiklos vykdytojų veiksmų pavydžiais.

(419)

KLR Vyriausybė teigė, kad atlikdama pavedimo ir nurodymo analizę Komisija neatskyrė vyriausybės veiksmų ir vyriausybės ketinamų imtis veiksmų pasekmių. Šis teiginys taip pat atmestas. Komisija nustatė, kad vykdoma vyriausybės politika remti plieno pramonę ir karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną mažesnėmis nei rinkos kainomis tiekti per valstybės įmones. Be to, nustatyta, kad remiantis šia politika (valstybės įmonių dominavimu ir stabdant karšto valcavimo ir šalto valcavimo eksportą) privatūs gamintojai buvo aktyviai verčiami produktus OMDP vidaus rinkai tiekti tomis pačiomis žemesnėmis nei rinkos kainomis, kurias taiko valstybės įmonės. Iš tikrųjų, yra įrodymų, kad privačių tiekėjų kainos akivaizdžiai susietos su valstybės įmonių kainomis. Taigi, Komisija nustatė, kad vienas politikos tikslų – nurodyti privatiems subjektams taikyti tokią pačią praktiką, kaip valstybės įmonės, ir pavesti jiems tai vykdyti. Tai klasikinis vyriausybės savarankiškai ir per valstybės įmones vykdomos privačių tiekėjų kontrolės pavyzdys. Šiai politikai būdingi visi pavedimo ir nurodymo elementai – „vyriausybės veiksmas“, „skirtas konkrečiai šaliai“ ir „kurio tikslas – konkreti užduotis ar pareiga“. Vyriausybės ketinimų pavyzdys – pagal tam tikras Nurodymo Nr. 35 nuostatas bendrovės, kurios nesilaiko dokumente apibrėžtos politikos, yra baudžiamos. Tai rodo, kad KLR Vyriausybė turi ketinimų visą plieno pramonę nukreipti tam tikri linkme, ir kad bendrovės, kurios tokių ketinimų nesilaikys, pajus savo veiksmų pasekmes.

(420)

Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad Komisija nenustatė, kad KLR Vyriausybė būtų nustačiusi politiką karšto valcavimo ir šalto valcavimo plienui OMDP sektoriui tiekti ir kad Komisija dėl to nepriėjo prie išvados. Šį tvirtinimą teko atmesti. Kaip matyti iš 49–72 konstatuojamosiose dalyse pateiktos analizės, karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną OMDP gamintojams tiekiančios valstybės įmonės yra valstybinės institucijos ir KLR Vyriausybės funkcijų vykdytojos, ir kad akivaizdu, kad jos tiekė karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną eksportuojantiems OMDP gamintojams. Taip pat nustatyta, kad šių žaliavų kainos neatspindi rinkos verčių. Todėl daroma išvada, kad KLR Vyriausybė per šias valstybės įmones vykdo pigaus karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekimo politiką.

(421)

KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija priėjo prie klaidingos išvados, kad vyriausybė vis daugiau kontroliuoja plieno sektorių apskritai ir kad plieno sektoriui taikomos tam tikros gairės, tačiau ji nepadarė išvados, kad plieno tiekimas OMDP sektoriui mažesnėmis nei rinkos kainomis yra tokios politikos tikslas. Šį tvirtinimą teko atmesti. Kaip paaiškinta 419 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad pagal vyriausybės politiką ketinama privatiems tiekėjams nurodyti laikytis valstybės įmonių taikomos mažesnės nei rinkos kaina praktikos.

(422)

KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija nepadarė išvados, kad KLR Vyriausybė turi specialių ketinimų suteikti faktinį finansinį indėlį tiekiant karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną, kaip nurodyta Apeliacinės tarybos pranešime „JAV ir kompensacinis muitas. DRAMS iš Korėjos tyrimas“ (97). Šį tvirtinimą teko atmesti. Susiję vyriausybės veiksmai yra pagrįsti vyriausybės politika, pagal kurią privatiems tiekėjams ketinama nurodyti laikytis valstybės įmonių taikomos mažesnės nei rinkos kaina praktikos. Tai nėra vyriausybės kišimosi pasekmė ar netikėtas padarinys; tai kišimosi tikslas. Akivaizdu, kad šiuo atveju privatūs karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekėjai nesinaudoja laisvu pasirinkimu rinkoje, nes rinka iškraipyta dėl valstybės įmonių dominavimo, o karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno eksportas varžomas.

(423)

KLR Vyriausybė teigia, kad Komisija nepadarė išvadų dėl faktinių privačių subjektų, kurie atrinktoms bendrovėms tiekė karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną. Šį tvirtinimą teko atmesti. Kaip ir valstybinių institucijų atveju, Komisija nustatė, kad pavedimas ir nurodymas taikomas visame sektoriuje, reiškia ir visiems privatiems tiekėjams. Kadangi susijusi vyriausybės politika taikoma visiems tokiems subjektams, nėra būtina dėl kiekvienos bendrovės daryti išvadų.

(424)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija atmetė KLR Vyriausybės įrodymą dėl Kinijos valstybės įmonių karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno produkcijos dalies. KLR Vyriausybės šiuo klausimu pateiktos lentelės negalima laikyti įrodymu. KLR Vyriausybė prieš ir po tikrinamojo vizito atsisakė nurodyti šios lentelės duomenų šaltinį, todėl jos negalima laikyti patikima informacija. Dėl to Komisija naudojo Pasaulio plieno pajėgumų suvestinės, kuri pasaulio plieno pramonei yra apskritai priimtina, duomenis.

(425)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl pasaulinės karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno rinkos kainos yra tinkamiausias lyginamasis dydis, ir nurodė Apeliacinės tarybos sprendimą byloje JAV – spygliuočių pjautinė mediena IV, kad užsienio lyginamasis dydis „turi būti susijęs su dominuojančiomis rinkos sąlygomis tiekimo šalyje arba jas nurodyti, taip pat iš jo turi matytis kaina, kokybė, prieinamumas, tinkamumas pardavimui, gabenimas ir kitos pirkimo arba pardavimo sąlygos“. KLR Vyriausybė taip pat tvirtino, kad dėl vyriausybės dominavimo negali būti sušvelninti teisės aktai, nes jei taip būtų, tuomet galimybės naudoti užsienio lyginamąjį dydį apskritai nebūtų. KLR Vyriausybė teigia, kad Komisija nesilaikė SSKP 14 straipsnio reikalavimų. Komisija su šiuo teiginiu nesutinka. Komisija nustatė ir 49–97 konstatuojamosiose dalyse paaiškino, kad Kinijoje dominuojančios rinkos sąlygos yra iškraipytos. Kadangi plieno gamybos procesai pasaulyje yra tokie patys, be to, plienu prekiaujama visame pasaulyje, labiausiai pagrįstas užsienio lyginamasis dydis yra pasaulinė kaina, nes jei Kinijos rinka būtų įprastinė ir neiškraipyta, kainos veikiausiai atitiktų pasaulines kainas. Nors Komisijai konkrečiai prašė, KLR Vyriausybė pateikė labai mažai informacijos apie Kinijos plieno rinką. Be to, Kinija nepasiūlė jokio kito lyginamojo dydžio, tik šalies lyginamąjį dydį, kuris dėl nustatytų rinkos iškraipymų netiko.

KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija išvadas, kad karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno tiekimas už mažesnį nei tinkamas atlygį buvo konkrečiai taikoma subsidija, pagrindė tik tautologiniu skundo pateikėjų skunde pateiktu pareiškimu, o to nepakanka SSKP reikalavimams įvykdyti. Šį tvirtinimą teko atmesti. Labai nedaug bendrovių karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną naudoja kaip žaliavą, nes daugelio sektorių bendrovės šių produktų nenaudoja. KLR Vyriausybė klausimyno atsakymuose taip pat patvirtino, kad karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną naudoja labai nedaug pramonės įmonių. KLR Vyriausybė pastabose dėl galutinio atskleidimo šio fakto neužginčijo. Todėl patvirtinama, kad ši subsidija yra konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, kuris yra SSKP 2 straipsnio 1 dalies c punkto kopija.

(426)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad bankai neturi laikytis pramonės gairių, vyriausybė jiems nenurodžiusi priimti pavienių verslo sprendimų ir bankų sektoriuje vyriausybė nedominuoja. Šio tvirtinimo priimti negalima. Nurodymo Nr. 35 24 ir 25 straipsniuose nurodoma, kad paskolos turi būti teikiamos tik toms bendrovėms, kurios laikosi nacionalinės geležies ir plieno pramonės plėtros politikos, todėl KLR Vyriausybės tvirtinimas, kad bankai neturi vykdyti pramonės politikos, prieštarauja šiam įrodymui. Akivaizdu, kad šiomis nuostatomis nurodoma, kurias bendroves bankai gali finansuoti ir kurių – negali. Be to, negalima sutikti su tvirtinimu, kad vyriausybė nedominuoja bankų sektoriuje. Dėl to pažymima, kad KLR Vyriausybė pateikė labai nedaug informacijos apie bankų sektoriaus nuosavybės struktūrą ir teigė neturinti tokios informacijos, nors pagal Komercinės bankininkystės įstatymo 24 straipsnį visi bankai tokią informaciją privalo pateikti Valstybės tarybos įgaliotai valstybinei agentūrai – Kinijos bankų reguliavimo komisijai. Atsižvelgiant į kitą šiame reglamente cituotą byloje surinktą informaciją, daroma išvada, kad vyriausybė iš tiesų dominuoja Kinijos bankų sektoriuje (žr. 166–169 konstatuojamąsias dalis).

Be šiame reglamente nurodytų šaltinių, 2011 m. lapkričio mėn. TVF šalies ataskaitoje Nr. 11/321 dėl Kinijos teigiama, kad valstybė taip pat yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su finansų sektoriumi, ir rekomenduojama pakeisti vyriausybės vaidmenį ir atsakomybę finansų sektoriuje tam, kad bankų sistema nebūtų naudojama vyriausybės politikos platiems tikslams siekti ir kad būtų sudarytos sąlygos sprendimus dėl paskolų teikimo pagrįsti komerciniais tikslais (98)  (99).

(427)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad dėl to, kad ji neįvykdė KLR Vyriausybei skirto klausimyno A priedėlio reikalavimų, negali būti naudojamasi turimais faktais, nes Komisija neturėjo įpareigoti KLR Vyriausybės pateikti vidinių, neskelbtinų, su sandoriais susijusių konkrečių duomenų apie bankus, kurių dauguma jokiais būdais nebuvo vyriausybės nuosavybės. Kaip paaiškinta 426 konstatuojamojoje dalyje, KLR Vyriausybė turėjo galimybių gauti bent tam tikrą prašomą informaciją, tačiau atsisakė patekti visų A priedėlio klausimų atsakymus. Dėl to dar pažymima, kad KLR Vyriausybei nesutikus Komisijai pateikti jokių daugelio bankų duomenų apie nuosavybę, nebuvo žinoma, kurie bankai yra valstybės nuosavybės.

(428)

Dėl tam tikrų PBOC aplinkraščių KLR Vyriausybė teigė, kad viešos susijusių aplinkraščių turinio santraukos ir PBOC pareigūnų parodymų pakanka tikriesiems PBOC aplinkraščiams pakeisti, todėl turimais faktais neturėjo būti naudojamasi dėl to, kad KLR Vyriausybė nepateikė minėtos informacijos. Be to, KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija atmetė gera valia pateiktą informaciją, t. y. PBOC pareigūno parodymus ir susijusių aplinkraščių reziumė, nurodydama pagrindinio reglamento 28 straipsnį, kuriame teigiama, kad galima neatsižvelgti tik į neteisingą ar klaidinančią informaciją. Be to, KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija nepagrindė išvadų turimais faktais ar pateikta informacija, o įpareigojo KLR Vyriausybę įrodyti, kad per plono kreidinio popieriaus tyrimą nustatyta padėtis pasikeitė. Tokiu atveju, pasak KLR Vyriausybės plono kreidinio popieriaus tyrimo išvados net neprieštarauja KLR Vyriausybės pateiktai informacijai, nes tos išvados pagrįstos su visiškai kitu laikotarpiu susijusia informacija.

Dėl pateiktų PBOC svetainės ištraukų ir PBOC pareigūno parodymų – jų nebuvo įmanoma patikrinti nežinant dokumentų šaltinio, t. y. be pačių aplinkraščių. Komisija nesupranta, kodėl, viena vertus, KLR Vyriausybė mano, kad tai konfidencialūs vidiniai dokumentai, o kita vertus, turinio santrauka tariamai skelbiama PBOC svetainėje. Plono kreidini popieriaus tyrimo išvados su šiuo atveju labai glaudžiai susijusios. Tai, kad informacija yra susijusi su kitu laikotarpiu, nėra labai svarbu, nes iš byloje surinktų faktų (įskaitant skundą) matyti, kad nagrinėjama praktika nuo to laiko nepasikeitė. Dėl KLR Vyriausybės teiginio, kad Komisija perkelia įrodymų pateikimo naštą, pažymima, kad plono kreidinio popieriaus tyrimo išvados yra įrodymų, į kuriuos atsižvelgta, visumos dalis, tačiau nereikalaujama, kad KLR Vyriausybė įrodytų jų klaidingumą. Bendradarbiavimas tokiuose tyrimuose yra dvipusis procesas, ir visos šalys gali siūlyti įrodymų ar argumentų kitiems surinktiems įrodymams paneigti.

(429)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenustatė, kad iš KLR Vyriausybės lyginamųjų normų būtų matyti nekomercinis iškraipymas (taip pripažįstant, kad Kinijos rinkos palūkanų normos iš esmės atspindi tinkamą atlygį), ir kad tai, jog komercinių paskolų palūkanų normoms nustatyta apatinė riba, eksportuojantiems gamintojams, kurie tokiomis paskolomis naudojasi, daro žalą, o ne teikia naudos. Be PBOC nustatytos apatinės ribos šios normos galėjo būti ir gerokai mažesnės. Šis argumentas yra nesusijęs. Tai, kad KLR Vyriausybė (PBOC) nustato lyginamąsias normas, pirmiausia rodo, kad elgsena yra nekomerciška. Tai patvirtina ir 2011 m. lapkričio mėn. TVF šalies ataskaita Nr. 11/321 (100) dėl Kinijos, kurioje nurodoma, kad palūkanos yra reguliuojamos.

(430)

KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija neįvertino tikrųjų tyrimo šalių kreditingumo, kaip tą padarė per plono kreidinio popieriaus tyrimą. Atsakant pažymima, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų kreditingumas nevertintas, nes jam bet kuriuo atveju poveikio turi pramonės politika ir valstybės parama bei kišimasis. Kadangi buvo nustatyta, kad Kinijos finansų sistema yra iškreipta, toks vertinimas būtų beprasmė užduotis. Per plono kreidinio popieriaus tyrimą kreditingumo vertinimas nebuvo atliekamas.

(431)

KLR Vyriausybė taip pat nesutinka su nustatytu BB reitingu, nes jos teigimu tai „tikra nuobauda“ ir „bet kuriuo atveju Komisijos priežastys tokiam reitingui pasirinkti nebuvo atskleistos, kad jas būtų galima nuodugniai išnagrinėti“. KLR Vyriausybės nuomone, jei Komisija nustato, kad Kinijos lyginamasis dydis, prie jo pridėjus BB rizikos priemokas, būtų tinkama norma, ji turi paaiškinti motyvus atsižvelgdama į gamintoją ir konkrečią paskolą. Šį tvirtinimą teko atmesti. Atsižvelgdama į iškraipymus ir į tai, kad paskolas teikiantys bankai tinkamai neatliko OMDP gamintojų kreditingumo arba rizikos vertinimo, Komisija negalėjo panaudoti individualaus eksportuojančio gamintojo kredito reitingo (jei jiems apskritai tokie buvo nustatyti) jo nominaliąja verte. BB reitingas šiuo atveju nėra nepalankus eksportuojantiems gamintojams, nes tai nėra geriausias neinvesticinis reitingas rinkoje.

(432)

KLR Vyriausybė teigė, kad Komisija pripažino, kad KLR Vyriausybės tvirtinimai, kad žemėnaudos teisės suteikiamos konkurso būdu, yra tokie, dėl kurių užsienio lyginamojo dydžio naudojimas būtų nereikalingas. KLR Vyriausybė dar teigė, kad aiškindama, kodėl KLR Vyriausybės teiginiai buvo atmesti, Komisija visą dėmesį sutelkė į KLR Vyriausybės pateiktus įrodymus, o ne į turimus faktus. KLR Vyriausybė prašo, kad Komisija atskleistų tikruosius faktinius duomenis, kuriais remdamasi ji nustatė, kad vietos savivaldybės savo nuožiūra nustatė kainas, t. y. kad jos kainų nesusiejo su pramoninės paskirties žemės pasiūla ar paklausa.

KLR Vyriausybė šį klausimą ne taip suprato. Komisija nenustatė, kad žemėnaudos teisės skiriamos konkurso būdu. Komisija nustatė, kad iš 13 sandorių dėl žemėnaudos teisių tik 6 buvo sudaryti pagal konkursą arba aukcioną. Kalbant apie šiuos 6 sandorius, iš pateiktų įrodymų matyti, kad konkursai nebuvo paremti konkurencija, nes buvo tik vienas pasiūlymas ir kainą nustatė valdžios institucijos. Komisija nesuprato KLR Vyriausybės prašymo atskleisti turimus faktus, kurie buvo naudojami nustatant, kad nėra žemėnaudos teisių rinkos, nes KLR Vyriausybės tvirtinimai šiuo klausimu nebuvo atmesti remiantis turimais faktais – analizė atlikta remiantis KLR Vyriausybės ir eksportuojančių gamintojų šiuo klausimu pateikta informacija. Faktinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatyta, kad kainos nustatomos savo nuožiūra, nurodytas 114–116 konstatuojamosiose dalyse, t. y. atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija apie faktinius sandorius, Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema ir Nurodymas Nr. 35.

(433)

Pasak KLR Vyriausybės, Komisija išvadas dėl subsidijos konkretaus taikymo padarė nesiremdama SSKP 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, be to, Komisija išvadų dėl subsidijų konkretaus taikymo aiškiai nepagrindė teigiamais įrodymais, kaip reikalaujama pagal SSKP 2 Straipsnio 4 dalį. Be to, ji neįrodė, kodėl naudos sumą reikia pagrįsti užsienio lyginamuoju dydžiu, ir pasirinktą lyginamąjį dydį apskaičiavo nesilaikydama SSKP 14 straipsnio d punkto. Šiuos tvirtinimus teko atmesti. Komisijos išvados dėl konkretaus subsidijos taikymo pagrįstos tuo, kad žemėnaudos teisės nesuteikiamos visoms bendrovėms, kurios nesilaiko valstybės nustatytos pramonės politikos, kad kainas dažnai savo nuožiūra nustato valdžios institucijos, o vyriausybės praktika dažnai neaiški ir neskaidri. Priežastys, kodėl reikėjo taikyti užsienio lyginamuosius dydžius, paaiškintos ir pagrįstos 109, 118, 120 ir 121 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi nustatyta, kad Kinijos žemėnaudos teisių rinka yra iškreipta, šalies lyginamojo dydžio, kaip siūlė KLR Vyriausybės nebuvo galima pritaikyti. Komisija nesutinka su tvirtinimu, kad lyginamasis dydis apskaičiuotas nesilaikant SSKP 14 straipsnio d punkto. Taivano lyginamasis dydis Komisijos laikytas tinkamiausiu turimu dydžiu, jis atitinka Apeliacinės tarybos byloje DS 379 pateiktas rekomendacijas.

(434)

KLR Vyriausybė teigė, kad ji siūlė, jog lyginamasis dydis turėtų būti šalies vidaus rinkos dydis, pagrįstas kainomis, kurias mokėjo palankių sąlygų negaunančios Kinijos pramonės įmonės; KLR Vyriausybės teigimu, taip yra dėl to, kad, pirmiausia, tarp tokių kainų nėra jokio skirtumo, todėl subsidijos suma būtų lygi nuliui. Komisija nesutinka su šuo tvirtinimu, be to, KLR Vyriausybė bet kokiu atveju nepateikė jokios informacijos apie žemėnaudos teisių kainas palankių sąlygų negaunančioms pramonės įmonėms, kurias teoriškai būtų galima naudoti skaičiuojant lyginamąjį dydį.

(435)

Be to, KLR Vyriausybė teigė, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių požymių ar įrodymų, kad žemėnaudos teisės buvo teikiamos konkrečioms įmonių grupėms, o Sąjunga nepriėjo prie esminės išvados, kad žemėnaudos teisės suteikiamos tik tam tikroms (skatinamosioms) įmonėms. Komisija priėjo prie išvados, kad žemėnaudos teisės suteikiamos tik bendrovėms, kurios laikosi KLR Vyriausybės NPRK nurodyme Nr. 35 nustatytos pramonės politikos (116 konstatuojamoji dalis).

(436)

KLR Vyriausybės tvirtinimu Komisija neatliko kruopštaus nagrinėjimo tokiam lyginamajam dydžiui nustatyti, kuris būtų susijęs su padėtimi Kinijoje, ir nedėjo visų pastangų nustatyti lyginamąjį dydį, kuris būtų artimiausias tokioms rinkos sąlygoms, kai nesama iškraipymų, o jeigu taip padarė, tuomet nepaaiškino gautų rezultatų. Šį tvirtinimą teko atmesti. Iš tikrųjų, Komisija išsamiai nagrinėjo visus rodiklius ir Taivaną su KLR lygino tiek visos šalies mastu, tiek pagal susijusias Kinijos provincijas. Atlikusi tokią analizę Komisija nusprendė (101), kad Taivanas yra tinkama lyginamoji šalis, atsižvelgiant į visą byloje surinktą informaciją, t. y. į: i) Taivano ir susijusių Kinijos provincijų ir miesto (102), kuriuose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, ekonominio išsivystymo lygį ir dominuojančią ekonominę struktūrą, ii) fizinį šių dviejų Kinijos provincijų ir Taivano artumą, iii) aukštą Taivano ir šių dviejų Kinijos provincijų infrastruktūros lygį, iv) stiprius Taivano ir KLR ekonominius ryšius ir tarpvalstybinę prekybą, v) panašų gyventojų tankumą susijusiose Kinijos provincijose ir Taivane, vi) žemės tipo ir sandorių susijusiam Taivano lyginamajam dydžiui apskaičiuoti panašumus į KLR padėtį ir vii) bendras demografines, lingvistines ir kultūrines Taivano ir KLR savybes. Be to, Jiangsu ir Zhejiang provincijos ir Chongqing miestas laikomi geriausiai išsivysčiusiomis KLR gamybos provincijomis. Nors Taivano ir šių Kinijos provincijų bei Chongqing miesto BVP vienam gyventojui nėra vienodi, šių Kinijos provincijų ir Chongqing miesto BVP pastaraisiais metais sparčiai augo, t. y. vejasi Taivano BVP.

Be to, iš naujausių duomenų matyti, kad visos KLR, dviejų minėtų provincijų ir Chongqing miesto BVP augimo tempas yra daug didesnis nei Taivano (103) – jie Taivaną vejasi labai sparčiai. Tačiau svarbu pažymėti, kad tikslus ne rinkos ekonomikos šalies (KLR) ir tvirtos rinkos ekonomikos šalies (Taivano) BVP palyginimas nėra lemiamas faktas, nes normalu, kad ne rinkos ekonomikos šalis atsilieka nuo veikiančios rinkos ekonomikos šalies pagal BVP. Taip pat daug kitų veiksnių, pvz., planavimo taisyklės ar aplinkosaugos politika, gali turėti poveikio pramoninės paskirties žemės pasiūlai ir paklausai. Iš tikrųjų, remiantis visais įrodymais, dominuojančios žemėnaudos teisių rinkos ekonomikos sąlygos KLR, jei tai būtų veikiančios rinkos ekonomikos šalis, būtų labai panašios į Taivano.

(437)

KLR Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija skaičiuodama taikė 50 metų nuvertėjimo laikotarpį, nors ne visos žemėnaudos teisių sutartys buvo pagrįstos 50 metų laikotarpiu. Šis tvirtinimas neteisingas. Visos žemėnaudos teisės, kurios šiame tyrime pripažintos kompensacinėmis, buvo pagrįstos 50 metų laikotarpiu.

(438)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad išvada dėl subsidijos konkretaus taikymo yra visiškai dirbtinė, nes nenuobaudinę normą moka didžioji dalis Kinijos ekonomikos ekonominės veiklos vykdytojų. KLR Vyriausybė taip pat suabejojo Komisijos išvadomis dėl to, kad subsidija yra taikoma tik konkrečiame regione, ypač išvada, kad šia subsidija galima pasinaudoti tik tose geografinėse vietovėse, kuriose įsikūręs eksportuojantis gamintojas. KLR Vyriausybės teigimu, nuobauda taikoma visiems visose geografinėse vietovėse, kuriose įsikūrę visi eksportuojantys gamintojai, todėl ji nėra konkrečiame regione taikoma subsidija. Šiuos tvirtinimus teko atmesti. Komisija pažymi, kad panašu, jog KLR Vyriausybė pastabas grindžia tik skirtingomis kainodaros sistemomis skatinamųjų, ribotųjų, draudžiamųjų ir leidžiamųjų kategorijų įmonėms pagal Sprendimą Nr. 40. Tačiau Komisija išvadas pagrindė specialia elektros kainodaros sistema, taikoma platesnėje Chongqing savivaldos teritorijoje, kurioje vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas turi gamybos įmonę. Šis eksportuotojas moka mažesnę elektros kainą, taikomą būtent tam tikrai bendrovių, kurios priklauso tos pačios didelių pramonės naudotojų kategorijos tam tikriems sektoriams (tiksliau geležies lydinių elektroninių krosnių ir trąšų bendrovės), grupei. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad mažesnė elektros kaina, taikoma šiai labai ribotai bendrovių, priklausančių šiems konkretiems reikalavimus atitinkantiems sektoriams, grupei, yra de jure konkrečiai taikoma.

Dėl taikymo konkrečiame regione, 149 konstatuojamojoje dalyje nekalbama apie jokią nuobaudų sistemą, kurią KLR Vyriausybė mini savo pastabose. Šioje konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad lengvatinė elektros kaina ribotai bendrovių grupei, kuriai priklauso nagrinėjamojo produkto gamintojas, taikoma tik apibrėžtoje geografinėje vietovėje (t. y. platesnėje Chongqing savivaldos teritorijoje), kuri yra pagal toje pačioje konstatuojamojoje dalyje nurodytą ir išsamiau 233 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą įstatymą skatinamo Kinijos plačiojo vakarų regiono dalis. Kaip nurodyta 149 konstatuojamojoje dalyje, šis teisės aktas elektros energijos kainodarą įvardija kaip priemonę pasiekti pagrindinį politikos tikslą – skatinti šio regiono plėtrą. Todėl Komisijos išvada, kad ši subsidija taip pat taikoma konkrečiame regione, yra patvirtinama.

(439)

Remdamasi skirtingomis kainodaros sistemomis skatinamųjų, ribotųjų, draudžiamųjų ir leidžiamųjų kategorijų įmonėms, KLR Vyriausybė suabejojo 146 konstatuojamosios dalies išvadomis dėl subsidijos konkretaus taikymo. KLR Vyriausybės aiškinimu elektros kainos, kurią moka neskatinamus projektus vykdančios įmonės ir visos kitos įmonės, skirtumas yra vertinamas kaip nuobauda ar priemoka, naudojama neskatinti tam tikrų projektų, o ne kaip nuolaida skatinamiesiems projektams. KLR Vyriausybė daro išvadą, kad Komisija turi nustatyti, koks atlygis turėtų būti laikomas tinkamu, o šiuo atveju, Komisijos manymu, nuobaudos kaina būtų tinkamas atlygis. Šį tvirtinimą teko atmesti. Kaip pirmiau išsamiai paaiškinta, Komisijos išvada dėl finansinio indėlio susijusi su žemesne elektros kaina, kurią ši bendrovė turi teisę mokėti dėl to, kad ji priklauso didesnės pramonės naudotojų kategorijos tam tikrų įmonių grupei. Todėl KLR Vyriausybės argumentai yra nesusiję su Komisijos išvadomis.

(440)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija nuosekliai netaikė susijusių PPO antidempingo susitarime (t. y. 6 straipsnio 10 dalis, 9 straipsnio 2 ir 3 dalys) nustatytų PPO atrankos taisyklių, nes atrankos tikslas buvo apriboti tyrimo aprėptį. Šis argumentas buvo susietas su PPO SSKP 17 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią kompensacinio muito suma negali būti didesnė nei nustatytų taikomų subsidijų suma. KLR Vyriausybė padarė išvadą, kad jei Komisija nemanytų, kad subsidijavimo poveikiui nustatyti pakanka nagrinėti atrinktas bendroves, būtų buvęs priimtas sprendimas atrinkti daugiau bendrovių. Pirmiausia Komisija pažymi, kad atranka antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose iš dalies skiriasi, nes, priešingai nei antidempingo tyrimuose, kompensacinių priemonių tyrimuose nėra bendros taisyklės, kad kiekvienam eksportuotojui nustatomas individualus muitas, čia dažnai leidžiama nustatyti bendrą normą. Be to, priešingai nei antidempingo tyrimų atveju, vyriausybė kompensacinių muitų tyrime turi dalyvauti ir atsakyti į klausimus, todėl, siekiant nustatyti kompensacinį muitą, vyriausybė netiesiogiai priskiriama atrinktiems subjektams. Kitaip tariant, vyriausybės, kaip tariamos subsidijos teikėjo, veiksmai visada priskiriami kompensacinių muitų tyrimo aprėpčiai, neatsižvelgiant į tai, ar naudotasi atrinktų eksportuojančių gamintojų duomenimis.

(441)

Dėl KLR Vyriausybės pastabos atrinkti daugiau bendrovių, Komisija pažymi, kad šiuo atveju ji būtent to ir siekė. Vienam eksportuotojui, kuris pradžioje buvo sutikęs bendradarbiauti, vėliau atsisakius bendradarbiauti, Komisija nusprendė atrinkti kitą eksportuotoją. Tačiau šiai bendrovei pranešus, kad ji atrinkta, ji pranešė Komisijai daugiau neketinanti tyrime bendradarbiauti. Tada Komisija buvo priversta pasilikti tik du pradžioje atrinktus eksportuotojus, kurie neatsisakė bendradarbiauti, kad dėl vėlavimo neiškiltų pavojus tyrimo nebaigti laiku per teisiškai numatytą laikotarpį. Komisija pažymi, kad šis nepavykęs bandymas, kuriam sukliudė tik eksportuotojų elgsena, rodo, kad šis KLR Vyriausybės teiginys yra nepagrįstas, nes neišsprendžiama bendrovių, kurios nepasiūlė bendradarbiauti ar vėliau atsisakė bendradarbiauti, problema.

(442)

Dėl turimų faktų taikymo KLR Vyriausybė nurodė SSKP 12 straipsnio 7 dalį ir pacitavo PPO teisės aktus, kad turimus faktus galima naudoti tik kai trūksta informacijos ir kad nebendradarbiavimas nepateisina išvadų be faktinio pagrindo priėmimo. Komisija nesupranta šio tvirtinimo logikos, nes darydama išvadas naudojosi turimais faktais, kaip leidžiama pagal PPO nuostatas ir pagrindinį reglamentą, visiškai laikydamasi susijusių PPO teisės aktų. Kaip KLR Vyriausybė pripažino, plono kreidinio popieriaus tyrimo išvados ir įvairūs JAV prekybos departamento sprendimai yra geriausi Komisijos turimi faktai, naudojami būtent tuomet, kai dėl KLR Vyriausybės nebendradarbiavimo atsiranda informacijos spragos.

KLR Vyriausybė taip pat suabejojo tų faktų naudojimu, nes iš jų nematyti dabartinio subsidijavimo lygio ir jie nebūtinai konkrečiai susiję su nagrinėjamuoju produktu. Komisija dėl to pažymi, kad dauguma šių subsidijavimo programų yra susijusios su nepasikartojančiomis subsidijomis (pvz., dotacijomis, mokesčių lengvatomis, susijusiomis su investicijomis į turtą), kurios paprastai įsisavinamos per kelis metus, todėl iš jų nauda gaunama ir gerokai vėliau, o šiuo atveju net pasibaigus TL. Kai kalbama apie pasikartojančias subsidijas, nėra įrodymų, kad šios programos nuo aptariamo tyrimo būtų pasikeitusios. Dėl šių programų sąsajos su nagrinėjamuoju produktu Komisija primena, kad visos šios programos skirtos plieno sektoriui (jos nėra skirtos konkrečiam produktui) arba taikomos regione, kuriame OMDP eksportuotojai įkūrę savo gamyklas. Byloje neturėdama priešingų įrodymų, Komisija nutarė, kad pagrįsta išvada būtų tai, kad pagal šias programas gaunama nauda geriausiai atspindi dabartinį nagrinėjamojo produkto gamintojų subsidijavimo lygį. Pabrėžiama, kad KLR Vyriausybei sudaryta daug galimybių pateikti priešingus įrodymus dėl visų šių programų, tačiau ji sąmoningai nusprendė tokios informacijos nepateikti, dėl to Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kaip numatyta pagrindiniame reglamente ir PPO SSKP.

(443)

KLR Vyriausybė teigė, kad nė viena šių programų (neišmokėti dividendai, skolos pavertimas akcijomis ir lėšos akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimas)) nebuvo inicijuota pagal SSKP 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Šį tvirtinimą teko atmesti. Kaip paaiškinta skirsnyje, skirtam atsakyti į KLR Vyriausybės pastabas dėl inicijavimo (399–406 konstatuojamosios dalys), Komisijos tarnybos analizavo skundo pateikėjo pateiktus įrodymus, kurie buvo svarbūs, kaip akivaizdžiai matyti iš nekonfidencialaus varianto, skirto skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti. Komisijos tarnybos tyrimą dėl konkrečių schemų inicijuoti pasiūlė tik tinkamai išanalizavusios įrodymų, kurie jų manymų yra pakankami prima facie įrodymai, tikslumą ir adekvatumą.

(444)

KLR Vyriausybės požiūriu su akcijomis susijusios programos yra specifinės ad hoc subsidijos, jei jos taikomos, nes jos skiriamos tik vienam konkrečiam gavėjui, o ne pagal kokį konkretų teisės aktą, ir kadangi „Komisija tikrai žino, kad bendrovės, kurioms numatytas muitas kitiems eksportuotojams, ne tik negavo, bet ir negalėjo gauti tokių subsidijų dėl to, kad jos buvo ad hoc subsidijos“, todėl jos neturi būti kompensacinės. Be to, KLR Vyriausybė teigė, kad jei išvados daromos remiantis turimais faktais, jos turi būti pagrįstos tikrais faktais. Dėl to ad hoc subsidijas kitoms, nei tariamai jas gavusioms, bendrovėms pripažinus kompensacinėmis, pažeidžiama SSKP 12 straipsnio 7 dalis.

Pažymima, kad KLR Vyriausybė neatsakė nei į vieną klausimyno ar rašto dėl informacijos neišsamumo klausimą, susijusį su šiomis schemomis. Todėl KLR Vyriausybės pareiškimas, kad „Komisija tikrai žino, kad bendrovės, kurioms numatytas muitas kitiems eksportuotojams, ne tik negavo, bet ir negalėjo gauti tokių subsidijų dėl to, kad jos buvo ad hoc subsidijos“, neatspindi realybės. Priešingai, skunde buvo išvardytos kelios bendrovės, kurios naudojosi šiomis su akcijomis susijusiomis schemomis, ir nebuvo nurodyta, kad tai išsamus sąrašas. Kadangi KLR Vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie šių schemų pobūdį ar tinkamumo jomis pasinaudoti kriterijus, Komisija neturėjo kitos galimybės kaip pasinaudoti turimais faktais.

(445)

Zhejiang Huadong teigė Komisijai pateikusi visus susijusius teisės aktus, kurie taikomi suteikiant žemėnaudos teises ir nustatant jų vertę Kinijoje, ir nurodė Valstybės nuosavybės statybų paskirties žemėnaudos teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą priemones kaip įrodymą, kad Kinijoje veikia nekilnojamojo turto rinka, kurioje kainų nustatymas ir sumokėtos kainos skelbiamos viešai. Toliau tvirtinta, kad dabar Kinijoje veikianti nekilnojamojo turto rinka ir išsamūs oficialūs taikomų žemėnaudos teisių kainų statistiniai duomenys yra geriausi įrodymai žemėnaudos teisių kainai nustatyti tuo metu, kai eksportuojantis gamintojas šias kainas įsigijo.

Šį tvirtinimą teko atmesti. Komisija išvadas dėl Zhejiang Huadong bendrovės žemėnaudos teisių paaiškino 115 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė šių išvadų pastabose po galutinio atskleidimo neužginčijo. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos žemėnaudos teisių rinka yra iškraipyta, nes Komisijos vietoje tirti konkursai nebuvo konkurencingi, o kainas valdžios institucijos nustatydavo savo nuožiūra. Faktinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatyta, kad kainos nustatomos savo nuožiūra, nurodytas 114–116 konstatuojamosiose dalyse, t. y. atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija apie faktinius sandorius, Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema ir NPRK nurodymas Nr. 35.

(446)

Zhejiang Huadong teigė, kad pagal PPO subsidijų ir kompensacinių priemonių susitarimo 14 straipsnio d punktą tinkamos lyginamosios kainos pirmiausia turėtų būti susijusios su vyraujančiomis rinkos sąlygomis tiekimo šalyje arba jas nurodyti, arba, jei tokių sąlygų nėra, bet koks užsienio lyginamasis dydis turėtų būti atitinkamai pakoreguotas, kad būtų išvengta lyginamųjų pranašumų kompensavimo. Dar teigta, kad remiantis Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 straipsnio b punktu, kai Kinijoje vyraujančių terminų ir sąlygų negalima naudoti kaip tinkamų lyginamųjų dydžių, importuojanti PPO narė tokius vyraujančius terminus ir sąlygas turėtų pakoreguoti, jei įmanoma, prieš svarstydama naudoti už Kinijos ribų vyraujančius terminus ir sąlygas. Komisija sutinka su didele teisinės šio tvirtinimo teorijos dalimi, tačiau ji taip pat priėjo prie išvados, kad Kinijoje nėra veikiančios žemės rinkos, todėl naudojo išorinį lyginamąjį žemės kainų dydį. 109, 118, 120 ir 121 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kodėl reikėjo naudoti užsienio lyginamąjį dydį. Kadangi buvo nustatyta, kad Kinijos žemėnaudos teisių rinka yra iškreipta, buvo neįmanoma taikyti šalies vidaus lyginamojo dydžio, kaip siūlė bendrovė Zhejiang Huadong, be to, nėra pagrindo, kuriuo remiantis tokį lyginamąjį dydį būtų galima koreguoti. Be to, iš pateiktos informacijos, susijusios su Zhejiang Huadong (Xiaoshan, Zhejiang provincija) siūlomu lyginamuoju dydžiu, neaišku ir neįmanoma patikrinti, ar informacija apie kainas yra susijusi tik su tariamai palankių sąlygų negaunančių pramonės įmonių žemėnaudos kainomis.

(447)

Bendrovė Zhejiang Huadong teigė, kad Taivano pasirinkimas lyginamuoju dydžiu yra nepagrįstas ir neobjektyvus dėl šių priežasčių: 1) Zhejiang provincija nebuvo į Taivaną panašus, išsivystęs ir aukštu BVP pasižymintis regionas tuo metu, kai buvo pirktos žemėnaudos teisės; 2) Komisijos pasirinktos faktinės žemės kainos Taivane buvo pagrįstos pramoninės paskirties žemės pardavimo pasiūlymais, o ne faktiškai sumokėtomis kainomis už pramoninės paskirties nuomą, kurios yra tokios pačios, kaip bendrovei Zhejiang Huadong paskirtų žemėnaudos teisių kainos.

Šį tvirtinimą tenka atmesti. Dėl 1 priežasties, kaip nurodyta 436 konstatuojamojoje dalyje, Komisija išsamiai nagrinėjo įvairius rodiklius ir Taivaną su KLR lygino tiek visos šalies mastu, tiek pagal atskiras susijusias Kinijos provincijas. Atlikusi tokią analizę Komisija mano, kad Taivanas yra tinkamas lyginamasis dydis, kuris atitinka pagrindinį reglamentą ir PPO taisykles. Dėl 2 priežasties pažymima, kad Komisija naudojosi geriausia pagrįstai prieinama informacija.

(448)

Zhejiang Huadong nurodė aritmetinę klaidą, padarytą skaičiuojant infliacijos normas, kurios naudotos atsižvelgiant į infliaciją koreguojant lyginamąjį dydį. Komisija atsižvelgė į šį tvirtinimą ir patikslino susijusį skaičiavimą.

(449)

Zhejiang Huadong teigė, kad jos žemėnaudos teisių įsigijimas nėra konkrečiai taikoma subsidija, nes visos bendrovės Kinijoje vertinamos vienodai, pagal tuos pačius teisės aktus. Be to, Zhejiang Huadong tvirtino, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo subsidijos konkretaus taikymo aspekto, ir kad galutinio atskleidimo dokumente nepateikta pagrindimo, kuriuo remiantis bendrovės Zhejiang Huadong sumokėta kaina įvertinta kaip gauta nauda.

Šį tvirtinimą teko atmesti. Komisijos išvados dėl konkretaus subsidijos taikymo pagrįstos tuo, kad žemėnaudos teisės nesuteikiamos visoms bendrovėms, kurios nesilaiko valstybės nustatytos pramonės politikos, kad kainas dažnai savo nuožiūra nustato valdžios institucijos, o vyriausybės praktika dažnai neaiški ir neskaidri. Komisija padarė išvadą, kad žemėnaudos teisės suteikiamos bendrovėms, kurios laikosi KLR Vyriausybės NPRK nurodymu Nr. 35 nustatytos pramonės politikos (116 konstatuojamoji dalis).

(450)

Zhejiang Huadong tvirtino, kad dėl pagrįstumo, objektyvumo ir nuoseklumo Komisija, skaičiuodama lyginamąjį dydį, plieno kainų duomenis visiems regionams turėjo imti iš to paties duomenų šaltinio (t. y. Steel Business Bulletin (SBB)). Bendrovė taip pat tvirtino, kad SBB nurodoma daug kitokių nei Komisijos atrinktų šalto valcavimo plieno kainų rinkų, ir siūlė pridėti Meksiką ir Argentiną, nes šios šalys laikomos besiformuojančiomis plieno rinkomis Amerikos žemyne. Šį tvirtinimą teko atmesti, nes skaičiuodama lyginamąjį dydį Komisija naudojo kainų duomenis, iš kurių matyti faktinė padėtis rinkoje kiekvienoje šalyje ar regione, kuo įmanoma tiksliau. Dėl Europos kainų (dauguma – Sąjungos valstybės narės), Komisija manė, kad išsamesnius kainodaros duomenis galima rasti MEPS. Jei ji būtų turėjusi kitų atrinktų šalių MEPS duomenis, ji būtų juos naudojusi. Dėl Meksikos ir Argentinos kainų įtraukimo pažymima, kad, palyginti su Kinija ir kitomis šalimis (regionais), kurių duomenis Komisija naudojo lyginamajam dydžiui apskaičiuoti, tai pakankamai mažos rinkos.

Ištaisiusi apskaičiuotas lyginamąsias karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieno kainas, Komisija patikrino šios schemos subsidijų skirtumo skaičiavimą. Pataisymas buvo susijęs su skaičiuojant lyginamąjį dydį naudotomis Brazilijos plieno kainomis, prie kurių per klaidą šalims atskleistuose skaičiavimuose buvo priskaičiuoti mokesčiai.

(451)

Zhejiang Huadong taip pat tvirtino, kad Komisijos išvada dėl konkretaus subsidijos taikymo yra nepatvirtinta (nėra teigiamų įrodymų) ir nepagrįsta, todėl tariama subsidija, kai šalto valcavimo plienas tiekiamas už mažesnį nei tinkamas atlygį, nėra kompensacinė. Zhejiang Huadong nurodė, kad nauda, jei tokia yra, gaunama tiekiant karšto valcavimo ir šalto valcavimo plieną už mažesnį nei tinkamas atlygį, skirta ne tik tam tikroms įmonėms ar sektoriams, o bendrai suteikiama visiems potencialiems pirkėjams ir vartotojams visuose ekonomikos sektoriuose.

Šį tvirtinimą teko atmesti. KLR Vyriausybė pateikė tokią pačią pastabą, Komisija į ją atsakė 415 konstatuojamojoje dalyje. Potencialūs pirkėjai yra iš esmės tam tikros bendrovės.

(452)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad dėl Kinijos vandens ir elektros rinkų iškraipymų ir valstybės poveikio joms Komisija turėjo naudoti tarptautinius lyginamuosius dydžius ir naudą pagal šias schemas apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį.

Šį tvirtinimą teko atmesti. Šiuo konkrečiu atveju surinkusi įrodymus Komisija negalėjo nustatyti, kad vandens ir elektros rinkos yra tiek iškraipytos, kad dėl to būtų galima naudoti užsienio lyginamąjį dydį.

(453)

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėjo nustatyti subsidijos sumą, gautą pagal dviejų mokesčių programas UIĮ, t. y. Pajamų mokesčio kreditas UIĮ, kurios įsigyja vidaus rinkoje pagamintą įrangą, ir Produktyvios UIĮ dvejus metus atleidžiamos nuo mokesčių, vėlesnius trejus metus mokesčiai sumažinami perpus, dėl to, kad KLR Vyriausybė nebendradarbiavo ir kad KLR Vyriausybė turėjo pateikti įrodymų, jog OMDP gamintojams TL per šias programas nesuteikta naudos.

Šį tvirtinimą teko atmesti. Kaip jau paaiškinta 282 konstatuojamojoje dalyje, norėdama visoms susijusioms šalims sumažinti administracinę naštą ir atsižvelgdama į konkrečią padėtį, susijusią su tuo, kad šios schemos tuoj bus baigtos taikyti, Komisija nusprendė nevertinti, ar jos yra kompensacinės.

(454)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamoms bendrovėms apskaičiuotos kompensuotinų subsidijų sumos, išreikštos ad valorem, yra šios:

(455)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, remiantis bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytu svertiniu vidutiniu subsidijų skirtumu, apskaičiuotas 26,8 proc. bendras subsidijų skirtumas.

(456)

Visų kitų Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojų atveju Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Palyginus Eurostato importo duomenis ir bendradarbiaujančių bendrovių nurodytą nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimtį, matyti, kad Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo žemas, tiksliau 58 proc. Atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta bendra subsidijų norma yra lygi visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms pagal visas nagrinėtas schemas nustatytų subsidijų normų sumai, t. y. 44,7 proc.

(457)

Norint nustatyti visą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, įskaitant skunde nurodytą informaciją, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir patikrintus atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(458)

Per TL OMDP Sąjungoje gamino 22 gamintojai. Remiantis tuo, kas nurodyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuota, kad per TL Sąjungoje iš viso pagaminta apie 4 018 310 tonų produkto. Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, ir toliau bus vadinami Sąjungos pramone.

(459)

Tyrimo metu nustatyta, kad didelė dalis atrinktų Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui, t. y. dažnai paprasčiausiai pervežama (neišrašant sąskaitos faktūros) ir (arba) pristatoma sandorių kainomis tai pačiai bendrovei ar bendrovių grupei tolesniam perdirbimui.

(460)

Siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, ir vartojimo bei įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, buvo tiriama, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti (ir kokiu mastu) į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą.

(461)

Siekiant kiek įmanoma išsamiau apibūdinti Sąjungos pramonės padėtį, buvo renkami ir analizuojami su visa OMDP veikla susiję duomenys ir vėliau nustatyta, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui ar atvirajai rinkai.

(462)

Nustatyta, kad atliekant pagrįstą pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir kainų, taip pat rinkos dalies analizę ir šiuos rodiklius vertinant pagrindinį dėmesį reikėjo skirti atvirojoje rinkoje vyraujančiai padėčiai.

(463)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius pagrįstai išnagrinėti buvo galima tik remiantis bendra veikla, taigi įskaitant uždarąjį naudojimą ir pardavimą. Gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą priklauso nuo bendros veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama atvirojoje rinkoje.

(464)

Sąjungos pramonė panašų produktą parduoda nesusijusiems pirkėjams ir parduoda (perleidžia) susijusioms bendrovėms kaip naudotojoms toliau perdirbti, pvz., plieno gaminių centrams.

(465)

Apskaičiuodamos tikrąjį OMDP suvartojimą Sąjungoje, institucijos susumavo visą į Sąjungą importuotų OMDP kiekį, kurį nurodė Eurostatas, ir Sąjungoje parduotą bei uždarajam naudojimui sunaudotą Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto kiekį, kaip nurodyta skunde ir kaip patikrinta per tikrinamuosius vizitus atrinktų Sąjungos gamintojų patalpose.

(466)

Tačiau Eurostato importo duomenys yra pagrįsti išsamiais KN kodais, tad akivaizdu, kad dalis pagal šiuos KN kodus importuotų produktų nėra nagrinėjamasis produktas.

(467)

Taigi bendro Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

(468)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras Sąjungos rinkos suvartojimas sumažėjo 7 proc. 2008–2009 m. suvartojimas sumažėjo maždaug 25 proc., tai gali būti siejama su pasauliniu neigiamu ekonomikos krizės poveikiu, ypač statybos pramonei. Vėliau suvartojimas pradėjo didėti ir nuo 2009 m. iki TL padidėjo iš viso 24 proc., bet pradinio 2008 m. lygio nepasiekė.

(469)

Importo iš KLR į Sąjungą raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

(470)

Suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau importo iš KLR apimtis padidėjo net 49 proc. Dėl neigiamų ekonomikos krizės pasekmių importo iš KLR apimtis 2009 m. gerokai sumažėjo. Tačiau importo iš KLR apimtis pradėjo itin sparčiai didėti – nuo 2009 m. iki TL rezultatas buvo įspūdingas – 367 proc.

(471)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 60 proc. padidėjo ir minėto importo rinkos dalis. Nors 2008–2009 m. ji sumažėjo daugiau nei per pusę, nuo 2009 m. iki TL padidėjo net 275 proc.

(472)

Vidutinė importo iš KLR kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9 proc. 2008–2009 m. ši kaina sumažėjo net 17 proc., 2009–2010 m. padidėjo penkiais procentiniais punktais, o per TL – dar trimis procentiniais punktais.

(473)

Importo iš KLR kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, 2009 m., pačiame ekonomikos krizės įkarštyje, net 17 proc. sumažinus kainas Kinijos importui nepavyko išlaikyti užimamos rinkos dalies tokiomis aplinkybėmis, kai smarkiai mažėjo suvartojimas ir iš esmės sulėtėjo rinkos raida, tačiau dėl vėlesniais metais nuolat priverstinai mažintų kainų, nuo 2009 m. iki TL importo iš KLR rinkos dalis įspūdingai nuolat didėjo.

(474)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių Kinijos gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir atitinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(475)

Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtos išlaidos po importo apskaičiuotos remiantis patikrintais dviejų nesusijusių nagrinėjamojo produkto importuotojų duomenimis.

(476)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatyta, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo iki 20,2 proc.

(477)

Po informacijos atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas prašė pateikti daugiau informacijos apie priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą tais atvejais, kai iš KLR eksportuotos rūšies produktas ne visiškai atitiko Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotos rūšies produktą. Jis taip pat prašė informacijos apie tai, ar tais atvejais, kai produktai nebuvo visiškai vienodi, buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į fizinius skirtumus.

(478)

Kai eksportuojamos rūšies produktas ne visiškai atitiko Sąjungos pramonės parduodamos rūšies produktą, Komisija eksportuojamos rūšies produktą lygino su panašiausios Sąjungos pramonės parduodamos rūšies produktu. Tais atvejais buvo lyginama su panašiausios rūšies produktu, kai vienintelis skirtumas – pagrindo storis.

(479)

Jei būdavo daugiau nei vienos panašios rūšies produktų, Komisija eksportuojamos rūšies produktą lygino su pigiausiu Sąjungos rinkoje parduodamos rūšies produktu, neatsižvelgiant į šios pigesnės rūšies produkto pagrindo storį. Todėl manyta, kad koreguoti atsižvelgiant į fizinius skirtumus, nereikia.

(480)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį institucijos nagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(481)

Skundo pateikėjo pateikti duomenys apie visus OMDP gamintojus Sąjungoje, kryžmiškai sutikrinti su kitais turimais šaltiniais ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, buvo naudoti makroekonominiams rodikliams, kaip antai: Sąjungos pramonės gamybai, gamybos pajėgumams, pajėgumų naudojimui, pardavimo apimčiai, rinkos daliai, augimui, pardavimui uždarajam naudojimui, užimtumui ir našumui, nustatyti.

(482)

Šešių atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti ir patikrinti duomenys panaudoti mikroekonominiams rodikliams, kaip antai: vieneto pardavimo kainai, vieneto gamybos sąnaudoms, pelningumui, grynųjų pinigų srautui, investicijoms, investicijų grąžai, gebėjimui padidinti kapitalą, atsargoms ir darbo sąnaudoms, nustatyti.