30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/93

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2012 m. JK nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl 2012-2017 m. JK konvergencijos programos;

(5)

2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2013 m Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad JK yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

Europos Parlamentas aktyviai dalyvavo Europos semestre pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 ir 2013 m. vasario 7 d. priėmė Rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje ir Rezoliuciją dėl indėlio į 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2013 m. balandžio 10 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė JK skirtą nuodugnią apžvalgą. Komisijai atlikus analizę, galima daryti išvadą, kad JK yra susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikėtų imtis politikos veiksmų. Visų pirma reikia toliau skirti dėmesį makroekonominiams pokyčiams namų ūkių skolos, susijusios su didele hipotekos skola ir būsto rinkos ypatumais, srityje, taip pat nepalankiems išorės konkurencingumo pokyčiams, pirmiausia susijusiems su prekių eksportu ir lėtu našumo augimu;

(9)

2013 m. balandžio 30 d. JK pateikė 2012/13 – 2017/18 m. konvergencijos programą ir 2013 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(10)

pagal Protokolo Nr. 15 dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų 4 punktą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito JK netaikoma. Protokolo 5 punkte nustatyta, kad Jungtinė Karalystė turi stengtis vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito. 2008 m. liepos 8 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad JK susidaręs perviršinis deficitas;

(11)

remdamasi konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Konvergencijos programoje nustatytas biudžeto strategijos tikslas – penkerių metų tęstinio laikotarpio pabaigoje pasiekti beveik subalansuotą pagal ciklą pakoreguotą dabartinį biudžetą. Valdžios sektoriaus deficitas pasiekė aukščiausią 11,5 % BVP lygį 2009/10 m. (5) ir dėl vienkartinių priemonių, 2012/13 m. sumažinusių deficitą 2 procentiniais punktais, jis 2012/13 m. buvo sumažintas iki 5,6 % BVP. Vis dėlto pagal konvergencijos programą prognozuojama, kad vyriausybė nepanaikins perviršinio deficito iki Tarybos nustatyto 2014/15 m. termino, nes numatoma, kad tais metais deficitas sieks 6,0 % BVP. Remiantis programos projekcijomis, perviršinis deficitas bus panaikintas tik 2017/18 m., kuomet jis sieks 2,3 % BVP, praėjus trejiems metams po Tarybos 2009 m. gruodžio mėn. nustatyto termino. Konvergencijos programoje preziumuojama, kad Komisijos perskaičiuotas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas šiek tiek sumažės nuo 5,6 % BVP 2013/14 m. iki 5,1 % BVP 2014/15 m. Laikotarpiu nuo 2010/11 m. iki 2012/13 m. apskaičiuotas nepatikslintas fiskalinių priemonių dydis vidutiniškai siekia 1,1 % BVP (t.y. gerokai mažiau už 1— % BVP Tarybos rekomenduotą dydį), neatlikus patikslinimo siekiant atsižvelgti į bet kokių galimo produktyvumo augimo peržiūrų poveikį arba pajamų mažėjimą ar didėjimą. Pagrindinė biudžeto projekcijų rizika kyla dėl mažesnio, nei tikėtasi, augimo, kurį lemia nuolat aukšta infliacija, ribojanti privatų vartojimą, ir galimo tarptautinės aplinkos pablogėjimo, galinčios paveikti prekybą ir investicijas.

Į konvergencijos programą neįtraukiamas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas, kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte. Vyriausybė toliau vykdė fiskalinio konsolidavimo strategiją, tačiau dėl didesnių, nei tikėtasi, išlaidų, kurias lėmė savaiminių stabilizatorių veikimas, ir mažesnių, nei tikėtasi, mokestinių pajamų, deficitas yra didesnis, nei prognozuota. Konsolidavimo priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, nebuvo pakankamos, kad būtų pasiektas rekomenduotas metinių fiskalinių priemonių vidurkis perviršiniam deficitui panaikinti. Be to, galimybės gauti pajamų vykdant struktūrines reformas, pvz., siekiant padidinti mokesčių sistemos veiksmingumą pertvarkant PVM tarifų struktūrą, lieka palyginti neišnaudotos. Valdžios sektoriaus skola kaip BVP procentinė dalis padidėjo nuo 56,1 % 2008/09 m. iki 90,7 % 2012/13 m. Remiantis konvergencijos programa, prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skolos santykis padidės iki 100,8 % 2015/16 m. ir 2016/17 m., prieš nukrentant iki 99,4 % 2017/18 m.;

(12)

2012 m. toliau mažintas namų ūkių finansinis įsiskolinimas, tačiau JK namų ūkių skola, kuri siekia 96 % BVP, gerokai tebeviršija euro zonos vidurkį ir namų ūkių finansinio įsiskolinimo mažinimas gali nutrūkti, kai tik pagerės ekonomikos būklė ir vėl bus sudaroma tiek būsto sandorių, kaip labiau įprasta. Būsto kainos dėl būsto stygiaus tebėra didelės ir svyruojančios. Kai vienu metu yra aukštos būsto kainos ir plačiai naudojamos kintamų palūkanų normų hipotekos paskolos, namų ūkiai ypač jautriai reaguoja į palūkanų normų pokyčius ir nedarbo lygio padidėjimą. Vyriausybė ėmėsi veiksmų reformuoti erdvės planavimo teisės aktus, tačiau gyvenamųjų namų statybos lygis lieka mažas ir būsto pasiūlą toliau smarkiai riboja planavimo sistemos suvaržymai, be kita ko, susiję su žaliosios juostos apribojimais. Vyriausybės intervencinės priemonės, kuriomis labiau skatinama būsto paklausa nei pasiūla, įskaitant neseniai paskelbtą paramos pirkimui schemą, gali pabloginti padėtį padidinant būsto kainas ir namų ūkių skolą. JK turto apmokestinimo sistema apima regresinį periodinį mokestį (savivaldybės mokestį (angl. Council Tax)) ir progresinį sandorio mokestį (žyminį žemės mokestį (angl. Stamp Duty Land Tax)). Aukštos būsto kainos, įtempta namų ūkių finansinė padėtis ir atsargesni skolinimo kriterijai greičiausiai ir toliau kliudys daug vidutines pajamas gaunančių namų ūkių tapti būsto savininkais. Tokiomis aplinkybėmis privati nuoma galėtų būti padaryta patrauklesne ir perspektyvesne ilgalaike alternatyva būsto nuosavybei;

(13)

JK susiduria su nedarbo ir nepakankamo užimtumo, ypač jaunimo, problema. 2013 m. pradžioje nedarbo lygis siekė 7,8 % (palyginti su 10,9 % ES vidurkiu) ir numatoma, kad 2013 ir 2014 m. jis nesikeis. Jaunimo nedarbas gerokai didesnis: 2007 m. siekęs 14,3 % jis stabiliai didėjo ir šiuo metu siekia 20,7 %. Nedirbančio ir nesimokančio švietimo įstaigose ar profesinio rengimo mokyklose jaunimo dalis siekia 14,0 %. Atsižvelgiant į tai, kad BVP didėjo lėtai, per praėjusius metus užimtumas privačiajame sektoriuje smarkiai išaugo, tačiau našumas ir darbo užmokestis augo menkai. JK yra perteklinė žemos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla ir jų paklausa mažėja, o trūksta aukštos kvalifikacijos profesinių ir techninių gebėjimų turinčių darbuotojų – tai iš dalies lemia nepakankamą išorės konkurencingumą. Nepaisant pastaraisiais metais padarytos tam tikros pažangos, didelė jaunimo dalis neturi reikiamų gebėjimų ir kvalifikacijų, kad galėtų sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. 15–25 metų amžiaus žemos kvalifikacijos jaunimo nedarbo lygis yra 37,2 % – gerokai didesnis už ES vidurkį. Per daug dėmesio esamoje profesinio rengimo ir mokymo politikoje skiriama pagrindiniams gebėjimams ir 2 lygio kvalifikacijai, o rinkoje didėja aukštesnės kvalifikacijos paklausa. Nors imtasi veiksmų pagerinti gamybinės praktikos programų kokybę, reikia dėti daugiau pastangų. Visų pirma kvalifikacijų sistema tebėra labai sudėtinga, o tai gali neigiamai veikti įmonių dalyvavimą gamybinės praktikos programose. Pasiremdama esamu susitarimu dėl jaunųjų darbuotojų JK galėtų įgyvendinti jaunimo garantijų programą ir spręsti jaunimo nedarbo ir nesimokančio švietimo įstaigose ar profesinio rengimo mokyklose jaunimo problemą;

(14)

nuolatinė JK problema – mažos paskatos dirbti. Valdžios institucijos planuoja spręsti šią problemą įvesdamos universalųjį kreditą, kuris leis pradėjusiems dirbti asmenims išlaikyti didesnes išmokų pajamas. Nors universalusis kreditas galėtų teigiamai paveikti užimtumą, daug priklausys nuo to, kaip veiksmingai jis bus įgyvendintas, ir paramos paslaugų, be kita ko, sąveikos su kitomis išmokomis. Kita vertus, daug darbingo amžiaus žmonėms teikiamų išmokų ir mokesčių lengvatų iki 2016 m. didės po 1 % per metus – mažiau už projektuojamą infliacijos lygį, tačiau tai taip pat turėtų stiprinti paskatas dirbti. 2013 m. balandžio mėn. taip pat pradėta pertvarkyti kitas socialinės paramos išmokų sistemas. Kyla didesnio skurdo, įskaitant vaikų skurdo namų ūkiuose, kuriuose tėvai neranda darbo, rizika. Kita vertus, bendrųjų ir materialine padėtimi grindžiamų išmokų pensininkams mastas, dydis ir didėjimo tempas iš esmės nesumažėjo. Remiantis ankstyvaisiais darbo programos rezultatais, matyti, kad dar yra galimybių pagerinti jos vykdymą ir rezultatus. JK taip pat tenka spręsti ilgalaikį uždavinį padidinti tėvų užimtumą ir pagerinti galimybes pasinaudoti kokybiškomis ir įperkamomis vaikų priežiūros paslaugomis. JK vaikų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriuose nė vienas iš tėvų nedirba, dalis yra antra pagal dydį Sąjungoje (17,3 %). Šiuo metu JK vaiko priežiūros kaina yra viena aukščiausių Sąjungoje – tai kelia didelių problemų antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui porų atveju ir vienišiems tėvams. 2010 m. tik 4 % vaikų iki trejų metų amžiaus naudojosi oficialiomis visos dienos vaikų priežiūros paslaugomis – tai gerokai mažiau už 14 % ES vidurkį;

(15)

bendra JK įmonių skola yra gana didelė, tačiau kai kurios įmonės patiria sunkumų siekdamos gauti kreditų ir įmonių investicijų lygis tebėra labai žemas. Precedento neturintis įmonių investicijų sumažėjimas po 2007 m. lėmė tai, kad bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas nukrito iki 14,2 % BVP 2012 m. Tai trečias pagal prastumą rodiklis Sąjungoje. JK mažas įmonių MTTP išlaidų lygis, sumažėjęs nuo 1,17 % BVP 2001 m. iki 1,09 % 2011 m. Įmonių investicijos pradėjo šiek tiek didėti (2012 m. jos padidėjo 4,9 % per metus), tačiau investicijų lygis tebėra žemas. 2012 m. grynasis skolinimas įmonių sektoriui išliko neigiamas. Didelės įmonės, kurių balansas stiprus, gali skolintis istoriškai žemomis normomis, tačiau daug kitų įmonių, ypač MVĮ, patiria sunkumų siekdamos gauti kreditų. Padėtį dar blogina nedidelė konkurencija bankų sektoriuje. Jeigu būtų tinkamai įgyvendintos finansinės politikos komiteto rekomendacijos dėl atsargaus bankų kapitalo reikalavimų vertinimo ir nustatytų kapitalo trūkumų šalinimo, netrukdant skolinimo ekonomikai, tai turėtų padėti sustiprinti JK bankų sistemos finansinį stabilumą;

(16)

JK turi atnaujinti ir patobulinti energetikos ir transporto infrastruktūrą. Be to, JK iki 2020 m. turi daug investuoti į naujus elektros energijos gamybos pajėgumus tiek tam, kad pakeistų senas elektrines, kurios turi būti uždarytos, tiek tam, kad įvykdytų įsipareigojimus dėl atsinaujinančiosios energijos ir laikytųsi griežtesnių standartų dėl išmetamo anglies dioksido kiekio. Atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu, siekia 3,8 % ir pagal šį rodiklį JK yra 25-oje vietoje iš 27 (ES vidurkis 13,0 %). Adekvačioms ir laiku vykdomoms investicijoms paskatinti būtinas reguliavimo tikrumas. JK transporto tinklams būdingi pajėgumo ir kokybės trūkumai yra struktūrinė ekonomikos problema, visų pirma prekių gamintojams, platintojams ir eksportuotojams. Šiuo metu yra didelis skirtų viešųjų bei privačiųjų lėšų ir numatomų transporto investicijų poreikių, kuriuos Vyriausybė siekia patenkinti pirmenybę teikdama viešosioms išlaidoms į infrastruktūrą ir pritraukdama papildomą privatųjį investavimą, atotrūkis. Transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros vieneto sąnaudos JK taip pat išlieka aukštos;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią JK ekonominės politikos analizę. Ji įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą ir pateikė nuodugnią apžvalgą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei JK politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(18)

Taryba, atsižvelgdama į šį vertinimą, išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (6) pateikė visų pirma 1 rekomendacijoje;

(19)

Taryba, atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 2, 3, 5 ir 6 rekomendacijose,

1.

2013/14 m. ir vėliau įgyvendinti sustiprintą biudžeto strategiją, paremtą pakankamai tiksliai nustatytomis priemonėmis. Laiku ir tvariai panaikinti perviršinį deficitą iki 2014/2015 m. ir įgyvendinti fiskalinius veiksmus, nurodytus Tarybos rekomendacijose pagal perviršinio deficito procedūrą, bei tvariai sumažinti didelį viešojo sektoriaus skolos santykį. Siekiant tvariai panaikinti fiskalinį disbalansą būtina patikimai įgyvendinti plataus užmojo koregavimo pajėgumą didinančias ir augimą skatinančias struktūrines reformas. Tęsti diferencijuotą, augimą skatinantį fiskalinių sąlygų griežtinimą, be kita ko, pirmenybę teikiant reikiamu laiku atliekamoms didelę ekonominę naudą teikiančioms kapitalo išlaidoms, ir laikantis subalansuoto požiūrio į konsolidavimo priemonių sudėtį bei skatinant vidutinės trukmės ir ilgalaikį fiskalinį tvarumą. Siekiant padidinti pajamas reikia daugiau taikyti standartinį PVM tarifą.

2.

Imtis tolesnių priemonių būsto pasiūlai padidinti, be kita ko, toliau liberalizuojant erdvės planavimo teisės aktus ir užtikrinant veiksmingą planavimo sistemos veikimą. Užtikrinti, kad būsto politika, be kita ko, paramos pirkimui schema, neskatintų per didelio ir neatsakingo skolinimosi; ir skatinti didesnę pasiūlą, kad išvengti būsto kainų didėjimo. Vykdyti reformas, įskaitant žemės ir turto mokesčių srityse, siekiant sumažinti iškraipymus ir skatinti savalaikę gyvenamųjų namų statybą. Imtis priemonių pagerinti nuomos rinkų veikimą, visų pirma ilgalaikės nuomos sąlygas padarant patrauklesnes tiek nuomininkas, tiek savininkams.

3.

Pagal susitarimą dėl jaunųjų darbuotojų stiprinti priemones jaunimo nedarbo problemai spręsti, pavyzdžiui, vykdant jaunimo garantijų programą. Padidinti gamybinės praktikos kokybę ir trukmę, supaprastinti kvalifikacijų sistemą ir sustiprinti darbdavių įsipareigojimą, visų pirma susijusį su aukštesnio ir vidutinio lygio techninių gebėjimų ugdymu. Sumažinti 18–24 metų amžiaus asmenų, turinčių labai prastus bendruosius gebėjimus, skaičių, be kita ko, veiksmingai įgyvendinant stažuočių programą.

4.

Padidinti pastangas remti mažas pajamas gaunančius namų ūkius ir sumažinti vaikų skurdą užtikrinant, kad universaliuoju kreditu ir kitomis socialinės gerovės reformomis būtų sukurta teisinga mokesčių ir išmokų sistema, apimanti aiškesnes paskatas dirbti ir paramos paslaugas. Paspartinti planuojamų priemonių sumažinti vaikų priežiūros išlaidas įgyvendinimą ir pagerinti vaikų priežiūros paslaugų kokybę bei galimybes jas gauti.

5.

Imtis tolesnių veiksmų siekiant padidinti bankų ir ne bankų teikiamą finansavimą įmonių sektoriui, kartu užtikrinant, kad priemonės pirmiausia būtų skiriamos perspektyvioms įmonėms, visų pirma MVĮ. Sumažinti kliūtis patekti į bankų sektorių, sumažinti perėjimo sąnaudas ir pagerinti sąlygas atsirasti bankams varžovams parduodant bankų turtą. Veiksmingai įgyvendinti finansinės politikos komiteto rekomendacijas dėl atsargaus bankų kapitalo reikalavimų vertinimo ir dėl nustatytų kapitalo trūkumų šalinimo.

6.

Imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama padėti laiku padidinti investicijas į tinklų infrastruktūrą, visų pirma skatinant veiksmingesnius ir patikimesnius planavimo ir sprendimų priėmimo procesus. Užtikrinti stabilią investicijoms į naujus energijos gamybos pajėgumus, įskaitant į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, skirtą reguliavimo sistemą. Pagerinti transporto tinklų pajėgumus ir kokybę, užtikrinant didesnį nuspėjamumą ir tikrumą dėl planavimo bei finansavimo ir pasitelkiant veiksmingiausią viešųjų ir privačiųjų kapitalo šaltinių derinį.