Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013D0189

    2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/189/BUSP, kuriuo įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK) ir panaikinami Bendrieji veiksmai 2008/550/BUSP

    OL L 112, 2013 4 24, p. 22–29 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2016; panaikino 32016D2382

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2013/189(1)/oj

    24.4.2013   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 112/22


    TARYBOS SPRENDIMAS 2013/189/BUSP

    2013 m. balandžio 22 d.

    kuriuo įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK) ir panaikinami Bendrieji veiksmai 2008/550/BUSP

    EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 42 straipsnio 4 dalį bei 43 straipsnio 2 dalį,

    atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

    kadangi:

    (1)

    2005 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/575/BUSP, įsteigiančius Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK) (1). Tie bendrieji veiksmai buvo pakeisti 2008 m. birželio 23 d. Tarybos bendraisiais veiksmais 2008/550/BUSP, įsteigiančiais Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK) (2);

    (2)

    2008 m. gruodžio 1 d. ESGK Iniciatyvinis komitetas (toliau – komitetas), vadovaudamasis Bendrųjų veiksmų 2008/550/BUSP 13 straipsniu, susitarė dėl rekomendacijų dėl ESGK ateities perspektyvų;

    (3)

    2008 m. gruodžio 8 d. išvadose Taryba patvirtino komiteto rekomendacijas. Todėl Bendrieji veiksmai 2008/550/BUSP turėtų būti pakeisti nauju teisės aktu, kuriame būtų atspindėtos šios rekomendacijos;

    (4)

    mokymo veikla ESGK sistemoje turėtų būti vykdoma bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje, įskaitant konfliktų sprendimo ir stabilizavimo sritis;

    (5)

    tikslinga, kad laikotarpiu, kuriam taikomas šis sprendimas, ESGK veiklą vykdytų tik komandiruotas personalas;

    (6)

    vadovaujantis 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (3) (EIVT), EIVT teikia ESGK paramą, kurią anksčiau jam teikė Tarybos Generalinis sekretoriatas,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    I   SKYRIUS

    ĮSTEIGIMAS, MISIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

    1 straipsnis

    Įsteigimas

    Šiuo sprendimu įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK).

    2 straipsnis

    Misija

    ESGK teikia mokymą Sąjungos bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) kontekste strateginiu lygiu, siekiant plėsti ir ugdyti bendrą civilinio ir karinio personalo supratimą apie BSGP bei nustatyti ir per jo mokymo veiklą (toliau –ESGK mokymo veikla) platinti geriausią praktiką, susijusią su įvairiais BSGP klausimais.

    3 straipsnis

    Tikslai

    ESGK tikslai yra šie:

    a)

    toliau plėtoti bendrą Europos saugumo ir gynybos kultūrą BSGP;

    b)

    skatinti geresnį BSGP – vienos iš esminių BUSP dalies – supratimą;

    c)

    Sąjungos institucijas, įstaigas ir kitus organus aprūpinti kompetentingais darbuotojais, galinčiais veiksmingai dirbti sprendžiant visus BSGP klausimus;

    d)

    valstybių narių administracijas ir personalą aprūpinti kompetentingais darbuotojais, susipažinusiais su Sąjungos politikos kryptimis, institucijomis bei procedūromis BUSP srityje;

    e)

    remti Sąjungos partnerystę BSGP srityje, ypač partnerystę su tomis šalimis, kurios dalyvauja BSGP misijose;

    f)

    padėti skatinti ESGK mokymo veiklos dalyvių (toliau – dalyviai) profesinius santykius bei ryšius.

    Kai tinkama, dėmesys bus skiriamas užtikrinti suderinamumą su kita Sąjungos veikla.

    4 straipsnis

    Uždaviniai

    1.   Pagrindiniai ESGK uždaviniai atitinka jo misiją bei tikslus organizuoti ir vykdyti ESGK mokymo veiklą BSGP srityje.

    2.   ESGK mokymo veikla apima:

    a)

    BSGP aukšto lygio kursą;

    b)

    BSGP orientacinius kursus;

    c)

    BSGK kursus specialistų auditorijai arba kursus specialiomis temomis.

    8 straipsnyje nurodytam Iniciatyviniam komitetui (toliau – komitetas) nusprendus, vykdoma kita mokymo veikla.

    3.   Papildomai prie 2 dalyje nurodytos veiklos, ESGK visų pirma:

    a)

    remia santykius, kuriuos turi užmegzti 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti institutai, veikiantys toje dalyje nurodytame tinkle (toliau – tinklas);

    b)

    eksploatuoja ir toliau plėtoja internetinę nuotolinio mokymosi (INM) sistemą mokymo veiklai BSGP srityje remti;

    c)

    rengia ir tiekia mokymo medžiagą Sąjungos mokymui BSGP srityje, taip pat naudodamasis jau parengta atitinkama medžiaga;

    d)

    tarpininkauja ankstesnių dalyvių tinkle;

    e)

    remia valstybių narių mokymo institutų mainų programas BSGP srityje;

    f)

    prisideda prie metinės Sąjungos mokymo programos BSGP srityje;

    g)

    remia mokymo konfliktų prevencijos ir civilinio krizių valdymo srityje valdymą;

    h)

    rengia ir veda kasmetinę dalyvių tinklo konferenciją, kurioje kartu susitinka BSPG srities civiliniai ir kariniai ekspertai iš valstybių narių mokymo institutų ir ministerijų bei prireikus atitinkami su mokymu susiję išorės subjektai, ir

    i)

    kasmet peržiūri savo veiklos rezultatus, siekiant 3 straipsnyje išvardintų tikslų.

    4.   ESGK mokymo veikla vykdoma per tinklą.

    5.   Tinklui priklausantis Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (ES SSI) remia ESGK mokymo veiklą, pirmiausia ES SSI publikacijomis, organizuodamas ES SSI mokslo darbuotojų vedamas paskaitas ir prisidėdamas prie ESGK internetinės nuotolinio mokymosi (INM) sistemos.

    II   SKYRIUS

    VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

    5 straipsnis

    Tinklas

    1.   ESGK organizuojamas kaip civilinius ir karinius institutus, koledžus, akademijas, universitetus, institucijas bei kitus subjektus, kurie susiję su saugumo ir gynybos politikos klausimais Sąjungoje, kuriuos nurodo valstybės narės, ir ES SSI (toliau – institutai) jungiantis tinklas, skirtas mokymo veiklos BSGP srityje vykdymui remti.

    2.   ESGK užmezga glaudžius ryšius su Sąjungos institucijomis ir atitinkamomis Sąjungos agentūromis, visų pirma su Europos policijos koledžu (CEPOL).

    3.   Bendra atsakomybė už ESGK veiklą tenka Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis).

    6 straipsnis

    Teisnumas ir veiksnumas

    1.   ESGK turi teisnumą ir veiksnumą, kuris būtinas tam, kad jis galėtų atlikti savo užduotis ir pasiekti savo tikslus, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, kurie būtini siekiant užtikrinti jo veikimą, inter alia, vykdyti darbuotojų komandiravimą, įsigyti įrangą, visų pirma mokymo įrangą, turėti banko sąskaitas ir būti teismo proceso šalimi.

    2.   Visi įsipareigojimai, kurie gali kilti pagal ESGK sudarytas sutartis, padengiami iš lėšų, gautų pagal 14, 15 ir 16 straipsnius.

    7 straipsnis

    Struktūra

    Nustatoma ši ESGK struktūra:

    a)

    komitetas, atsakingas už bendrą ESGK mokymo veiklos koordinavimą ir vadovavimą jai;

    b)

    Vykdomoji akademinė valdyba (toliau – valdyba), atsakinga už ESGK mokymo veiklos kokybės ir nuoseklumo užtikrinimą;

    c)

    ESGK vadovas, atsakingas už ESGK finansinį ir administracinį valdymą; jis taip pat atsakingas už pagalbą komitetui ir valdybai organizuojant ir valdant ESGK veiklą;

    d)

    ESGK sekretoriatas (toliau – sekretoriatas), kuris padeda ESGK vadovui atlikti jo užduotis.

    8 straipsnis

    Iniciatyvinis komitetas

    1.   Komitetas, kurį sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės paskirtą atstovą, yra ESGK sprendimus priimantis organas. Kiekvienam komiteto nariui atstovauti ar jį lydėti gali pakaitinis narys.

    2.   Komiteto narius į komiteto posėdžius gali lydėti ekspertai.

    3.   Komitetui pirmininkauja vyriausiojo įgaliotinio atstovas, kuris turi atitinkamą patirtį. Jo posėdžiai vyksta bent du kartus per metus.

    4.   Į Sąjungą stojančiųjų šalių atstovai gali dalyvauti komitete kaip aktyvūs stebėtojai.

    5.   ESGK vadovas, valdybos pirmininkas ir atitinkamais atvejais įvairių valdybos sudėčių pirmininkai, taip pat Komisijos atstovas dalyvauja komiteto posėdžiuose be teisės balsuoti.

    6.   Komiteto uždaviniai yra:

    a)

    nustatyti ESGK metinę akademinę programą, remiantis ESGK mokymo koncepcija;

    b)

    nustatyti bendras valdybos darbo gaires;

    c)

    patvirtinti ir reguliariai peržiūrėti ESGK mokymo koncepciją, kurioje atspindimi ESGK mokymo reikalavimai, dėl kurių buvo susitarta;

    d)

    atrinkti valstybę (-es) narę (-es), kuri (-ios) bus ESGK mokymo veiklos priimančioji (-iosios) šalis (-ys), ir institutus, kurie vykdys mokymą;

    e)

    parengti visos ESGK mokymo veiklos planus ir dėl jų susitarti;

    f)

    susipažinti su kursų įvertinimo ataskaitomis ir patvirtinti ESGK mokymo veiklos bendrąją metinę ataskaitą, kurios vėliau persiunčiamos atitinkamiems Tarybos organams;

    g)

    paskirti valdybos pirmininkus ir patvirtinti įvairias jos sudėtis bent dvejų akademinių metų laikotarpiui;

    h)

    priimti būtinus sprendimus dėl ESGK veikimo, jeigu sprendimai nėra skirti kitiems organams;

    i)

    patvirtinti metinį biudžetą ir visus taisomuosius biudžetus, remiantis ESGK vadovo pasiūlymais;

    j)

    patvirtinti metines finansines ataskaitas ir patvirtinti, kad ESGK vadovas biudžetą įvykdė;

    k)

    patvirtinti papildomas taisykles, taikytinas ESGK administruojamoms išlaidoms;

    l)

    patvirtinti visus finansavimo susitarimus ir (arba) techninius susitarimus su Komisija, EIVT ar valstybe nare dėl ESGK išlaidų finansavimo ir (arba) įvykdymo;

    m)

    patvirtinti taisykles, taikomas į ESGK komandiruojamam personalui;

    n)

    nuspręsti pradėti konkrečią ESGK mokymo veiklą dalyvaujant trečiosioms šalims, atsižvelgiant į Politinio ir saugumo komiteto nustatytą bendrą politinę sistemą.

    7.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

    8.   Komitetas sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, kaip apibrėžta prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų II antraštinėje dalyje.

    9 straipsnis

    Vykdomoji akademinė valdyba

    1.   Valdybą sudaro civiliniams ir kariniams institutams bei kitiems valstybių narių nurodytiems subjektams, kurie remia ESGK mokymo veiklą, atstovaujantys vyresnieji pareigūnai. Kai vienai valstybei narei atstovauja keli atstovai, jie sudaro vieną bendrą delegaciją.

    2.   Valdybos pirmininką iš jos narių skiria komitetas.

    3.   Valdybos posėdžiuose dalyvauti kviečiami Komisijos ir EIVT atstovai.

    4.   Dalyvauti valdybos posėdžiuose taip pat gali būti kviečiami mokslo ekspertai ir nacionalinių bei Sąjungos institucijų vyresnieji pareigūnai.

    5.   Valdybos uždaviniai yra:

    a)

    teikti akademines konsultacijas ir rekomendacijas komitetui;

    b)

    per tinklą įgyvendinti sutartą metinę akademinę programą;

    c)

    prižiūrėti INM sistemą;

    d)

    remiantis sutartais mokymo planais, rengti išsamius visos ESGK mokymo veiklos srityje planus;

    e)

    užtikrinti bendrą visų institutų vykdomos ESGK mokymo veiklos koordinavimą;

    f)

    peržiūrėti praėjusiais akademiniais metais vykdytos ESGK mokymo veiklos standartus;

    g)

    komitetui teikti pasiūlymus dėl ESGK mokymo veiklos ateinančiais akademiniais metais;

    h)

    užtikrinti sistemingą visos ESGK mokymo veiklos vertinimą ir patvirtinti kursų įvertinimo ataskaitas;

    i)

    prisidėti prie ESGK veiklos bendrosios metinės ataskaitos projekto rengimo.

    6.   Vykdydama savo užduotis valdyba gali posėdžiauti įvairia konkrečius projektus atitinkančia sudėtimi. Valdyba parengia taisykles ir priemones šių sudėčių sudarymui ir veikimui reglamentuoti; šioms sudėtims turės pritarti komitetas.

    7.   Valdybos darbo tvarkos taisykles priima komitetas.

    10 straipsnis

    ESGK vadovas

    1.   ESGK vadovas yra atsakingas už ESGK mokymo veiklos organizavimą ir valdymą. ESGK vadovas remia komiteto ir valdybos darbą šioje srityje ir atstovauja ESGK ESGK mokymo veiklos klausimais tinklo viduje ir už tinklo ribų. ESGK vadovas visų pirma:

    a)

    imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas ESGK veiklos vykdymas, be kita ko, priima vidaus administracines taisykles ir skelbia pranešimus;

    b)

    rengia ESGK metinės ataskaitos preliminarų projektą ir jo darbo programos preliminarų projektą, kurie turi būti pateikti komitetui, remiantis valdybos pateiktais pasiūlymais;

    c)

    koordinuoja ESGK darbo programos įgyvendinimą;

    d)

    palaiko ryšius su atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis;

    e)

    palaiko ryšius su atitinkamais išorės subjektais, vykdančiais mokymo veiklą BSGP srityje;

    f)

    prireikus sudaro techninius susitarimus dėl ESGK mokymo veiklos su atitinkamomis valdžios institucijomis ir subjektais, vykdančiais mokymo veiklą BSGP srityje;

    g)

    atlieka visas kitas užduotis, kurias jam paskiria komitetas.

    2.   ESGK vadovas yra atsakingas už ESGK finansinį ir administracinį valdymą, visų pirma:

    a)

    rengia visus biudžeto projektus ir pateikia juos komitetui;

    b)

    priima biudžetus juos patvirtinus komitetui;

    c)

    yra ESGK biudžetą priimantis pareigūnas;

    d)

    atidaro vieną ar kelias sąskaitas ESGK vardu;

    e)

    derasi dėl visų finansavimo susitarimų ir (arba) techninių susitarimų su Komisija, EIVT ar valstybe nare dėl ESGK išlaidų finansavimo ir (arba) įvykdymo, pateikia juos komitetui ir sudaro juos;

    f)

    veda derybas ir pasirašo ESGK vardu keičiantis laiškais dėl sekretoriato personalo komandiravimo į ESGK;

    g)

    apskritai atstovauja ESGK visų teisės aktų, turinčių finansinių pasekmių, tikslais;

    h)

    pateikia komitetui ESGK metines ataskaitas.

    3.   ESGK vadovą skiria vyriausiasis įgaliotinis, prieš tai pasikonsultavęs su komitetu. Jo skyrimo laikotarpiu, jis skiriamas kaip EIVT personalo narys. Valstybės narės gali pateikti kandidatūras ESGK vadovo pozicijai, ir Sąjungos institucijų ir EIVT personalas gali pateikti savo kandidatūras šiai pozicijai pagal galiojančias taisykles.

    4.   ESGK vadovas už savo veiklą atsiskaito komitetui.

    11 straipsnis

    ESGK sekretoriatas

    1.   Sekretoriatas padeda ESGK vadovui atlikti jo užduotis.

    2.   ESGK vadovas, padedamas atrankos grupės, yra atsakingas už sekretoriato darbuotojų atranką.

    3.   Sekretoriatas padeda komitetui, valdybai ir institutams organizuojant ESGK mokymo veiklą.

    4.   Kiekvienas institutas skiria ryšių su sekretoriatu kontaktinį punktą, kad būtų sprendžiami organizaciniai bei administraciniai klausimai, susiję su ESGK mokymo veiklos organizavimu.

    5.   Sekretoriatas glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir EIVT.

    12 straipsnis

    ESGK darbuotojai

    1.   ESGK darbuotojus sudaro:

    a)

    darbuotojai, kuriuos į ESGK komandiravo Sąjungos institucijos, EIVT ir Sąjungos agentūros;

    b)

    nacionaliniai ekspertai, kuriuos į ESGK komandiravo valstybės narės.

    2.   ESGK gali priimti stažuotojus ir atvykstančius stipendininkus.

    3.   Komitetas, vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, prireikus nustato sąlygas, taikomas stažuotojams ir atvykstantiems stipendininkams.

    4.   Valstybių narių į ESGK komandiruotiems nacionaliniams ekspertams mutatis mutandis taikomas 2011 m. kovo 23 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimas, kuriuo nustatomos taisyklės, taikytinos į Europos išorės veiksmų tarnybą komandiruotiems nacionaliniams ekspertams (4).

    III   SKYRIUS

    FINANSAVIMAS

    13 straipsnis

    Nepiniginiai įnašai į ESGK mokymo veiklą

    1.   Kiekviena valstybė narė, Sąjungos institucija, Sąjungos agentūra ir kiekvienas institutas ir EIVT, padengia visas išlaidas, susijusias su jų dalyvavimu ESGK veikloje, įskaitant atlyginimus, išmokas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas bei išlaidas, susijusias su organizacine ir administracine parama ESGK mokymo veiklai.

    2.   Kiekvienas dalyvis padengia visas su savo dalyvavimu susijusias išlaidas.

    14 straipsnis

    EIVT parama

    1.   EIVT padengia ESGK vadovo ir sekretoriato priėmimo savo infrastruktūroje išlaidas, įskaitant su informacinėmis technologijomis, ESGK vadovo komandiravimu ir vieno sekretoriato darbuotojo asistento komandiravimu susijusias išlaidas.

    2.   EIVT suteikia ESGK administracinę paramą, būtiną jam siekiant įdarbinti ir valdyti savo personalą, taip pat vykdyti savo biudžetą.

    3.   ESGK vadovas susidera dėl techninio susitarimo su EIVT dėl jos teikiamos paramos; šį susitarimą patvirtina komitetas.

    15 straipsnis

    Savanoriški įnašai

    1.   Konkrečios veiklos finansavimo tikslu ESGK gali gauti savanoriškus įnašus iš valstybių narių ir institutų bei kitų donorų. Tokius įnašus ESGK administruoja kaip konkrečiam tikslui paskirtas įplaukas.

    2.   ESGK vadovas susidera dėl techninių susitarimų dėl 1 dalyje nurodytų įnašų, o susitarimus patvirtina komitetas.

    16 straipsnis

    Sąjungos biudžeto įnašas

    1.   ESGK kasmet iš Sąjungos bendrojo biudžeto gauna įnašą. Tokiu įnašu gali būti visų pirma finansuojamos išlaidos, skirtos ESGK mokymo veiklai remti ir valstybių narių į ESGK komandiruotiems nacionaliniams ekspertams.

    2.   Orientacinė finansavimo suma, skirta ESGK išlaidoms padengti pirmuosius 12 mėnesių po 3 dalyje minėto finansavimo susitarimo sudarymo, yra 535 000 EUR. Sprendimus dėl orientacinių finansavimo sumų, skirtų ESGK išlaidoms padengti vėlesniais laikotarpiais, priima Taryba.

    3.   Atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą Tarybos priimtą sprendimą, dėl finansavimo susitarimo su Komisija derasi ESGK vadovas ir jį patvirtina komitetas.

    17 straipsnis

    Finansinės taisyklės

    ESGK finansuojamoms išlaidoms ir tokių išlaidų finansavimui taikomos priede pateiktos finansavimo taisyklės.

    IV   SKYRIUS

    KITOS NUOSTATOS

    18 straipsnis

    Dalyvavimas ESGK mokymo veikloje

    1.   Visų valstybių narių ir stojančiųjų valstybių piliečiai gali dalyvauti bet kurioje ESGK mokymo veikloje. Organizuojantys ir vykdantys institutai užtikrina, kad šis principas būtų taikomas be išimčių.

    Iš esmės ESGK mokymo veikloje taip pat gali dalyvauti šalių, kurios yra kandidatės stoti į Sąjungą, piliečiai ir atitinkamais atvejais kitų trečiųjų šalių piliečiai.

    2.   Dalyviai turi būti civilinio ar karinio personalo nariai, kurie sprendžia su strateginiais aspektais susijusius klausimus BSGP srityje, ir ekspertai, kurie dalyvaus BSGP misijose ir operacijose.

    Dalyvauti ESGK mokymo veikloje gali būti kviečiami, inter alia, tarptautinių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų bei žiniasklaidos atstovai ir verslo bendruomenės nariai.

    3.   ESGK kursą pabaigusiam dalyviui išduodamas vyriausiojo įgaliotinio pasirašytas pažymėjimas. Pažymėjimo išdavimo sąlygas reguliariai peržiūri komitetas. Šį pažymėjimą pripažįsta valstybės narės ir Sąjungos institucijos.

    19 straipsnis

    Bendradarbiavimas

    ESGK bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir kitais atitinkamais subjektais, pavyzdžiui, trečiųjų šalių nacionaliniais mokymo institutais, ir remiasi jų praktine patirtimi.

    20 straipsnis

    Saugumo nuostatai

    ESGK taikomas 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimas 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (5).

    V   SKYRIUS

    BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    21 straipsnis

    Tęstinumas

    Taisyklės ir reglamentai, kurie buvo priimti siekiant įgyvendinti Bendruosius veiksmus 2008/550/BUSP, tebegalioja šio sprendimo įgyvendinimo tikslais, jeigu jie suderinami su šiuo sprendimu, kol bus iš dalies pakeisti arba panaikinti.

    22 straipsnis

    Panaikinimas

    Šiuo sprendimu panaikinami Bendrieji veiksmai 2008/550/BUSP.

    23 straipsnis

    Peržiūra, įsigaliojimas ir galiojimo pabaiga

    1.   Šis sprendimas įsigalioja 2013 m. balandžio 1 d. Jis atitinkamai peržiūrimas ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos.

    2.   Šis sprendimas nustoja galioti praėjus ketveriems metams nuo 16 straipsnio 3 dalyje minėto finansavimo susitarimo sudarymo dienos.

    Priimta Liuksemburge 2013 m. balandžio 22 d.

    Tarybos vardu

    Pirmininkė

    C. ASHTON


    (1)  OL L 194, 2005 7 26, p. 15.

    (2)  OL L 176, 2008 7 4, p. 20.

    (3)  OL L 201, 2010 8 3, p. 30.

    (4)  OL C 12, 2012 1 14, p. 8.

    (5)  OL L 141, 2011 5 27, p. 17.


    PRIEDAS

    Finansinės taisyklės, taikomos ESGK finansuojamoms išlaidoms ir jo finansavimui

    1 straipsnis

    Biudžeto principai

    1.   ESGK biudžetas yra aktas, kuriame kiekvieniems finansiniams metams nustatomos ir leidžiamos visos ESGK pajamos ir visos ESGK finansuojamos išlaidos.

    2.   Biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

    3.   Pajamos arba ESGK finansuojamos išlaidos gali būti įvykdytos tik įtraukus jas į biudžeto išlaidų kategoriją.

    2 straipsnis

    Biudžetų priėmimas

    1.   Kiekvienais metais ESGK vadovas parengia biudžeto projektą kitiems finansiniams metams, kurie prasideda tų pačių metų sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. Į biudžeto projektą įtraukiami asignavimai, laikomi būtinais siekiant padengti ESGK finansuotinas išlaidas tuo laikotarpiu, ir pajamų, kuriomis turėtų būti padengtos tokios išlaidos, prognozė.

    2.   Asignavimai prireikus suklasifikuojami pagal rūšį ar tikslą į skyrius ir straipsnius. Projekte pateikiami išsamūs komentarai dėl kiekvieno straipsnio.

    3.   Pajamas sudaro valstybių narių savanoriški įnašai, metinis įnašas iš Europos Sąjungos biudžeto ir kitos pajamos.

    4.   ESGK vadovas pateikia išsamią biudžeto ataskaitą dėl einamųjų ir praėjusiųjų finansinių metų ir pasiūlo biudžeto projektą komitetui iki spalio 31 d. Komitetas patvirtina biudžeto projektą iki gruodžio 31 d.

    5.   Nenumatytų aplinkybių atveju ir esant rimtam poreikiui, ESGK vadovas gali pasiūlyti taisomąjį biudžetą. Visi taisomojo biudžeto projektai ir biudžetas, skirtas pirmiesiems metams po šio sprendimo priėmimo, pasiūlomi, patvirtinami ir priimami pagal tą pačią procedūrą, kuri taikoma metiniam biudžetui, išskyrus tai, kad terminai, taikomi metiniams biudžetui, netaikomi.

    3 straipsnis

    Asignavimų perkėlimas

    ESGK vadovas gali atlikti asignavimų perkėlimą biudžete gavęs komiteto pritarimą.

    4 straipsnis

    Asignavimų perkėlimai į kitus metus

    1.   Asignavimai, būtini atlikti mokėjimus, susijusius su teisiniais įsipareigojimais, kurie prisiimami iki finansinių metų gruodžio 31 d., perkeliami į kitus finansinius metus.

    2.   ESGK vadovas gali kitus biudžeto asignavimus perkelti į kitus finansinius metus gavęs komiteto pritarimą.

    3.   Kiti asignavimai panaikinami finansinių metų pabaigoje.

    5 straipsnis

    Biudžeto vykdymas ir darbuotojų valdymas

    Biudžeto vykdymo ir darbuotojų valdymo tikslu ESGK kuo plačiau naudojasi esamomis Sąjungos administracinėmis struktūromis, visų pirma EIVT.

    6 straipsnis

    ESGK banko sąskaitos

    1.   Bet kuri ESGK banko sąskaita atidaroma patikimoje finansų įstaigoje, kurios centrinė būstinė yra valstybėje narėje; tai yra einamoji sąskaita arba terminuotos trukmės sąskaita eurais.

    2.   ESGK sąskaita negali būti pereikvojama.

    7 straipsnis

    Mokėjimai

    Bet kuriems mokėjimams iš ESGK banko sąskaitos atlikti reikalingi ESGK vadovo ir kito ESGK personalo nario parašai.

    8 straipsnis

    Apskaita

    1.   ESGK vadovas užtikrina, kad ESGK pajamų, išlaidų ir turto inventoriaus sąskaitos būtų tvarkomos laikantis tarptautiniu mastu pripažintų apskaitos standartų, taikomų viešajam sektoriui.

    2.   ESGK vadovas pateikia komitetui atitinkamų finansinių metų metines ataskaitas ne vėliau kaip kitų metų kovo 31 d.

    3.   Būtinos apskaitos paslaugos gali būti užsakomos.

    9 straipsnis

    Auditas

    1.   Kasmet atliekamas ESGK ataskaitų auditas.

    2.   Užsakomos būtinos audito paslaugos.

    3.   Komisijai pareikalavus, pateikiamos audito ataskaitos.

    10 straipsnis

    Patvirtinimas, kad biudžetas įvykdytas

    1.   Komitetas, remdamasis metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir atsižvelgdamas į metinę audito ataskaitą, nusprendžia, ar patvirtinti, kad ESGK vadovas įvykdė ESGK biudžetą.

    2.   ESGK vadovas imasi visų reikiamų veiksmų, kad komitetas galėtų patvirtinti, kad jis įvykdė biudžetą, ir atsižvelgia į visas sprendimuose, kuriais patvirtinama, kad jis biudžetą įvykdė, pateiktas pastabas, jeigu jų pateikta.


    Top