16.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 12/1

(1)

2009 m. sausio 15 d. raštu Suomija pranešė Komisijai apie sanavimo pagalbą, kurią sudarė garantija ir skolų grąžinimo terminų atidėjimas, teikiamą įmonei Osuuskunta Karjaportti (toliau – Karjaportti), kurios pavadinimas tuo metu, kai pranešta, buvo Järvi-Suomen Portti Osuuskunta. 2009 m. vasario 5 d., 2009 m. vasario 11 d., 2009 m. vasario 16 d. ir 2009 m. vasario 20 d. raštais Suomija suteikė Komisijai papildomos informacijos.

(2)

2009 m. balandžio 8 d. raštu Komisija pranešė Suomijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje (2) nustatytą procedūrą dėl priemonių, apie kurias pranešta, ir dėl kai kurių ankstesnių priemonių. Priėmus šį sprendimą pradėti procedūrą, Suomija pateikė Komisijai daugiau informacijos 2009 m. gegužės 13 d. raštu.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pagalbos priemonių.

(4)

Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas ir perdavė jas Suomijai, kuriai buvo suteikta galimybė į jas atsakyti. Šios pastabos gautos 2009 m. rugpjūčio 28 d. raštu. 2009 m. lapkričio 3 d. el. laišku Suomija suteikė papildomos informacijos.

(5)

2009 m. gruodžio 15 d. raštu Komisija pranešė Suomijai apie savo sprendimą išplėsti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, į ją įtraukiant papildomas ankstesnes pagalbos priemones. Suomija 2010 m. vasario 12 d. raštu suteikė papildomos informacijos.

(6)

Komisijos sprendimas išplėsti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pagalbos priemonių. Komisija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų.

(7)

2010 m. kovo 1 d. Suomija pranešė Komisijai, kad atsiėmė savo pranešimą dėl garantijos suteikimo Karjaportti. 2010 m. kovo 26 d. raštu Komisija pranešė Suomijai, jog priimdama galutinį sprendimą kartu su kitomis vertinamomis priemonėmis atsižvelgs į tai, kad Suomija atsiėmė pranešimą dėl garantijos. Komisija taip pat pateikė Suomijai klausimų, į kuriuos Suomija atsakė 2010 m. balandžio 22 d. raštu. 2010 m. liepos 15 d. Komisija nusiuntė Suomijai prašymą suteikti informacijos; Suomija atsakė 2010 m. rugpjūčio 20 d. Komisija 2010 m. rugsėjo 28 d. nusiuntė dar vieną prašymą suteikti informacijos, į kurį Suomija atsakė 2010 m. lapkričio 29 d. Galiausiai Komisija paprašė suteikti papildomos informacijos 2011 m. lapkričio 16 d. raštu. Suomija šią informaciją suteikė 2011 m. gruodžio 16 d.

(8)

Karjaportti yra Mikelio mieste įsikūrusi kooperatinė bendrovė, turinti fabrikus Mikelyje ir Kouvoloje, Rytų Suomijos (Itä-Suomi) regione, kuriam gali būti teikiama regioninė pagalba pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Šis 1914 m. įsteigtas kooperatyvas 1950 m. buvo pavadintas Osuusteurastamo Karjaportti, 2002 m. gruodžio 31 d. pervadintas Järvi-Suomen Portti Osuuskunta, o nuo 2010 m. gruodžio 14 d. vadinamas Karjaportti. Šiuo metu Karjaportti dirba 300 etatinių darbuotojų, be to, kiekvienų metų pavasarį ir vasarą bendrovė papildomai samdo 100–120 sezoninių darbuotojų.

(9)

Karjaportti užsiima maisto produktų gamyba – perdirba mėsą ir iš jos gamina kotletus, dešreles bei kitus produktus. Kooperatyvas taip pat prekiauja pakuotais mėsos produktais, mėsos gabalais ir skerdenomis. Į kitas valstybes nares Karjaportti eksportuoja nedaug produkcijos.

(10)

Nuo 2004 m. gruodžio 1 d. Karjaportti vykdoma teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą Nr. 47/1993 (5) (toliau – teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra; daugiau informacijos apie teismo prižiūrimą restruktūrizavimą pateikta 31–43 konstatuojamosiose dalyse).

(11)

Tolesnėje lentelėje pateikti Karjaportti finansinės padėties, buvusios prieš ir per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą, duomenys:

I   lentelė

Pagrindiniai Karjaportti finansiniai duomenys (EUR)

(12)

2008 m. Suomijos mokesčių administratorius du kartus paskelbė Karjaportti bankroto procedūrą. Pirmosios procedūros pradžioje 2008 m. spalio 7 d. jis pareikalavo, kad bendrovė sumokėtų 461 579 EUR mokesčių skolą. Vėliau mokesčių administratorius procedūrą nutraukė; 2008 m. gruodžio 1 d. buvo pradėta pakartotinė procedūra ir bendrovės pareikalauta sumokėti 981 658 EUR mokesčių skolą. Karjaportti bankroto procedūra sustabdyta 2009 m. birželio mėn., kai kooperatyvas sumokėjo likusią skolą mokesčių administratoriui.

(13)

Svarstomos priemonės yra Mikelio miesto, kuriame įsikūrusi bendrovė Karjaportti, ir Finnvera Oyj (toliau – Finnvera) taikytos priemonės. Finnvera yra specialios paskirties finansų bendrovė, priklausanti Suomijos valstybei, ir oficiali Suomijos eksporto kreditų agentūra (6). Toliau aprašytos Mikelio miesto taikytos priemonės (3.1 skirsnis) ir Finnvera taikytos priemonės (3.2 skirsnis).

(14)

1 priemonė. 2000 m. birželio 12 d. sprendimu Mikelio miesto taryba suteikė Karjaportti besąlyginę garantiją (suom. takaus), kuria užtikrinta 100 % būsimos 25 mln. FIM (apie 4,2 mln. EUR (7)) dydžio paskolos. Šią paskolą Karjaportti 2000 m. rugsėjo mėn. suteikė bankas Tapiola Pankki Oy (toliau – Tapiola) dešimčiai metų, nustatydamas fiksuotąją 5,35 % palūkanų normą. Tuo pačiu metu Mikelio miesto valdyba garantiją patvirtino pasirašydama garantijos sutartį. Ši garantija buvo suteikta be garantijos mokesčio ir buvo besąlyginė – garantas perėmė įsipareigojimus grąžinti pagrindinę paskolos dalį, tarsi tai būtų buvusi jam pačiam suteikta paskola, taigi kreditorius, suėjus pagrindinės paskolos dalies grąžinimo terminui, galėjo reikalauti, kad pagrindinę paskolos dalį sumokėtų garantas. Garantuotos paskolos lėšomis buvo finansuojama fabriko statyba Mikelio miesto Tikalos rajone (8).

(15)

Garantijos užstatu tapo esama nekilnojamojo turto hipoteka; hipotekos registre įrašyta šio turto vertė – 7,5 mln. FIM (1 261 409 EUR) (9). Pradėjus taikyti 1 priemonę, užstatui buvo galima panaudoti apie 3 mln. FIM šios nekilnojamojo turto hipotekos vertės. Be to, garantijos užstatu tapo įmonės hipoteka (10) – Karjaportti įkeisti kilnojamojo turto objektai, kurių atitinkama vertė, įrašyta hipotekos registre, buvo 25 mln. FIM ir 30,5 mln. FIM.

(16)

Kai 2004 m. gruodžio mėn. buvo pradėta teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra, Tapiola pareikalavo, kad garantiją suteikęs Mikelio miestas grąžintų likusią Karjaportti skolos dalį. Mikelio miestas, sumokėjęs Tapiola reikalaujamą sumą, tapo Karjaportti kreditoriumi vietoj Tapiola (žr. 34 konstatuojamąją dalį).

(17)

2 priemonė. 2000 m. taip pat buvo skirtas žemės sklypas Karjaportti fabrikui statyti Tikalos rajone; jį skyrė Mikelio rajono savivaldybė (11). Už šį 152 366 m2 dydžio sklypą Mikelio miestas iš Karjaportti nereikalavo jokio atlygio, t. y. Karjaportti nemokėjo jokios pirkimo kainos. Be to, Mikelio miestas įsipareigojo paruošti perduodamą žemės sklypą statybos darbams. Šiuo tikslu Mikelio miestas kompensavo Karjaportti žemės lyginimo darbų išlaidas – iš viso 2 000 000 FIM (apie 336 376 EUR) (12).

(18)

Kitos priemonės buvo skirtos Karjaportti fabrikui statyti Tikalos rajone. Finnvera suteikė 20 000 000 FIM (apie 3 363 759 EUR) vertės paskolų ir garantijų, o Darbo ir ekonomikos ministerija (tuo metu buvusi Prekybos ir pramonės ministerija) – tiesioginių subsidijų, kurių suma siekė 15 000 000 FIM (apie 2 552 819 EUR).

(19)

Bendra 14–18 konstatuojamosiose dalyse aprašytų priemonių, skirtų fabrikui Tikalos rajone statyti, nominalioji vertė buvo 63 783 719 FIM (apie 10 757 652 EUR). Taikytų priemonių bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo 3 617 143 EUR, kaip parodyta lentelėje:

II   lentelė

Taikytų priemonių bendrasis subsidijos ekvivalentas (EUR)

(20)

Mikelio miesto suteiktos garantijos bendrąjį subsidijos ekvivalentą Suomija apskaičiavo taip: Mikelio miesto nustatytą garantijos priemoką (0 %) ji palygino su panašios garantijos rinkos dydžio priemoka (1,75 %). Garantijos pagalbos elemento dydis yra lygus abiejų priemokų dydžių skirtumui, t. y. 1,75 %. Jeigu Mikelio miestas būtų nustatęs tokio dydžio garantijos priemoką, jam garantijos laikotarpiu, per dešimtį metų, būtų buvusi sumokėta 2 406 250 FIM priemokų suma; diskontuota taikant 5,7 % normą, buvusią garantijos suteikimo dieną, ši suma būtų 1 055 949 FIM (apie 345 786 EUR).

(21)

Finnvera paskolos bendrąjį subsidijos ekvivalentą Suomija apskaičiavo taip: Finnvera nustatytą paskolos palūkanų normą (6 mėn. EURIBOR + 1,75 %) ji palygino su orientacine norma pagal Komisijos pranešimą dėl orientacinių/diskonto normų metodo nustatymo (13), taikyta tuo metu, kai suteikta paskola. Pagalbos elemento dydis yra lygus abiejų normų skirtumui visu paskolos mokėjimo laikotarpiu (per dešimtį metų). Iš šios sumos atimti Karjaportti už paskolą sumokėti komisiniai (0,5 %). Diskontavus taikant 5,7 % normą, buvusią garantijos suteikimo dieną, pagalbos elemento dydis yra 82 162 EUR.

(22)

Tinkamos finansuoti investicinės sąnaudos apskaičiuotos pagal sąnaudas, susijusias su įsigijimo kainomis, kurios išskaidytos šioje lentelėje:

III   lentelė

Išskaidytos projekto sąnaudos, susijusios su įsigijimo kainomis (EUR)

(23)

Kadangi pagalbos elementas yra 3 617 143 EUR, tai reiškia, kad pagalbos intensyvumas yra 13,95 % visų tinkamų finansuoti sąnaudų – 25 935 928 EUR.

(24)

Karjaportti prašė Mikelio miesto imtis pagalbos priemonių dar iki investicinio projekto darbų pradžios (14). Šiomis priemonėmis Suomija siekė skatinti regiono vystymąsi. Numatyta, kad pastačius naująjį fabriką darbo vietų regione turėtų padaugėti nuo maždaug 400 iki 550–600.

(25)

2002 m. vasario 28 d. Mikelio miestas iš Karjaportti nupirko šešis žemės sklypus ir vieną pastatą, kartu perimdamas susijusias nuomos sutartis. Už nupirktą nekilnojamąjį turtą sumokėta 6 646 787 EUR kaina (15). Mikelio miesto nekilnojamojo turto pirkimo sandorio pasirašymo dieną (vieno nekilnojamojo turto objekto atveju – tą dieną, kurią šis objektas perduotas Mikelio miestui) susijęs turtas nebuvo niekam įkeistas.

(26)

2004 m. kovo 8 d. sprendimu Mikelio miesto taryba suteikė garantiją, kuria buvo užtikrinta 100 % 607 054 EUR dydžio paskolos, kurią turėjo suteikti Tapiola. Ši paskola dešimčiai metų suteikta 2004 m. balandžio 14 d., nustačius fiksuotąją 4 % palūkanų normą. Šiai paskolai suteikta besąlyginė garantija be garantijos mokesčio. Suteikta paskola ir atitinkama garantija turėjo pakeisti ankstesnę Tapiola paskolą, kuriai Mikelio miestas iš pradžių buvo suteikęs garantiją 1992 m. lapkričio 2 d. sprendimu. Šios pradinės dešimčiai metų suteiktos paskolos suma buvo 7,5 mln. FIM (1 261 409 EUR), palūkanų norma – 4,5 %.

(27)

Garantijos užstatu tapo nekilnojamojo turto hipoteka – tas pats įkeistas gamybinės paskirties objektas Tikalos rajone, kuris jau buvo panaudotas kaip užstatas pagal 1 priemonę. Be to, įsipareigojimų Mikelio miestui vykdymui užtikrinti panaudota įmonės hipoteka; įmonių hipotekos registre įregistruota įkeisto turto vertė buvo 25 mln. FIM. Ši įmonės hipoteka taip pat buvo panaudota kaip užstatas pagal 1 priemonę.

(28)

Kai 2004 m. gruodžio mėn. buvo pradėta teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra, Tapiola pareikalavo, kad garantiją suteikęs Mikelio miestas grąžintų likusią Karjaportti skolos dalį. Mikelio miestas, sumokėjęs reikalaujamą sumą, tapo Karjaportti kreditoriumi vietoj Tapiola (žr. 34 konstatuojamąją dalį).

(29)

2004 m. gegužės 10 d. sprendimu Mikelio miesto taryba suteikė besąlyginę garantiją, kuria užtikrinta 100 % būsimos 1,7 mln. EUR dydžio paskolos, kurią turėjo suteikti Tapiola. Vėliau 2004 m. birželio 8 d. Tapiola nusprendė suteikti 1,7 mln. EUR investicinę paskolą trejiems metams, nustatydamas kintamąją palūkanų normą (12 mėn. EURIBOR + 0,3 % nustatyta banko marža). Tai buvo besąlyginė garantija be jokio garantijos mokesčio. Jos užstatu tapo ta pačia nekilnojamojo turto hipoteka įkeistas gamybinės paskirties objektas Tikalos rajone, kaip ir pagal 1 ir 4 priemones, ir ta pati įmonės hipoteka Mikelio miestui (16). Be to, Mikelio miestui kaip specialus užstatas pateikta nauja hipotekos priemonė, pagal kurią įkeisto to paties gamybinės paskirties objekto Tikalos rajone vertė, įrašyta hipotekos registre, buvo 1 135 268 EUR.

(30)

Kai 2004 m. gruodžio mėn. buvo pradėta teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra, Tapiola pareikalavo, kad garantiją suteikęs Mikelio miestas grąžintų likusią Karjaportti skolos dalį. Mikelio miestas, sumokėjęs reikalaujamą sumą, tapo Karjaportti kreditoriumi vietoj Tapiola (žr. 34 konstatuojamąją dalį).

(31)

2004 m. lapkričio 17 d. Karjaportti kartu su kreditoriais Nordea Bank Finland Abp (toliau – Nordea Bank), Nordea Rahoitus Suomi Oy (toliau – Nordea Financing) ir OKO Osuuspankkien Keskuspankki Oyj (nuo 2008 m. kovo 1 d. ši bendrovė vadinama Pohjola Pankki Oyj; toliau – OKO/Pohjola Bank) padavė Mikelio rajono teismui prašymą pradėti teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą. Pagal Suomijos teisę tokia restruktūrizavimo procedūra gali būti atlikta siekiant atgaivinti sunkumų patiriančio skolininko perspektyvų verslą, užtikrinti jo tolesnį gyvybingumą ir susitarti dėl skolų grąžinimo (17). Teismo prižiūrima Karjaportti restruktūrizavimo procedūra Mikelio rajono teismo sprendimu pradėta 2004 m. gruodžio 1 d. Pagal teisės normas skolininkui nuo šios procedūros pradžios neleidžiama grąžinti restruktūrizuojamų skolų ar teikti užstato jų grąžinimui užtikrinti (18). Restruktūrizuojamos skolos yra visos iki procedūros pradžios susikaupusios skolos.

(32)

Vėliau 2005 m. birželio 23 d. rajono teismui buvo pateikta restruktūrizavimo programa, o 2005 m. lapkričio 30 d. – pakeista restruktūrizavimo programa. 2006 m. sausio 30 d. rajono teismo patvirtintos restruktūrizavimo programos trukmė – dešimt metų (iki 2015 m. liepos 1 d.). Nuo 2004 iki 2008 m. Karjaportti nutraukė 372 darbo sutartis ir užsakė kai kuriuos darbus, kaip antai įsigijimus, gyvulių skerdimą ir skerdenų išpjaustymą, atlikti išorės rangovams.

(33)

Privatiems kreditoriams reikėjo grąžinti iš viso apie [30–70] (19) % per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą restruktūrizuojamų skolų. Privatūs kreditoriai, kuriems teko didžiausia tų skolų dalis, buvo minėti bankai Nordea Bank ir OKO/Pohjola Bank, taip pat Nordea Financing.

(34)

2004 m. gruodžio 16 d. per šią teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą Tapiola pareikalavo, kad Mikelio miestas grąžintų likusias savo garantuotų trijų paskolų, kaip aprašyta 3.1.1, 3.1.3 ir 3.1.4 skirsniuose, sumas. Mikelio miestas, sumokėjęs Tapiola, tapo Karjaportti kreditoriumi ir jam Karjaportti turėjo grąžinti visų trijų paskolų likučius (iš viso 5 356 895 EUR). Šių paskolų grąžinimas buvo užtikrintas 15, 27 ir 29 konstatuojamosiose dalyse aprašytu užstatu.

(35)

Be to, Mikelio miestas per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą pareikalavo, kad Karjaportti sumokėtų 682 087 EUR sumą, kurią sudarė nesumokėti mokesčiai miesto nekilnojamojo turto administravimo įstaigai ir Mikelio savivaldybės vandentvarkos bei atliekų tvarkymo skyriams. Šio reikalavimo vykdymas taip pat buvo užtikrintas 15, 27 ir 29 konstatuojamosiose dalyse aprašytu užstatu.

(36)

Paskolos ir kitos skolos (nesumokėti mokesčiai) Mikelio miestui per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą buvo laikomos didelėmis garantuotomis skolomis (20). Įmonė taip pat turėjo didelių garantuotų skolų privatiems subjektams (Nordea Bank, Nordea Financing, OKO/Pohjola Bank) ir Finnvera (21).

IV   lentelė

Didelės garantuotos skolos (EUR)

(37)

Restruktūrizavimo programoje numatyta dėl paskolų ir kitų Mikelio miestui grąžintinų skolų (nesumokėtų mokesčių) taikyti toliau aprašytas priemones.

(38)

Mikelio miestui grąžintina 5 356 895 EUR paskola buvo laikoma „garantuota skola“ ir padalyta į dvi dalis. Pagal restruktūrizavimo programą sumažintos abiem dalims taikomos palūkanų normos: 4,0 mln. EUR dydžio daliai iki 2010 m. gruodžio 31 d. nustatyta […] EURIBOR – […] % (tačiau ne didesnė kaip […] % ir ne mažesnė kaip […] %) palūkanų norma. Nuo šios datos taikoma […] EURIBOR dydžio palūkanų norma. Likusiai skolos daliai (1 356 895 EUR) nustatyta […] EURIBOR dydžio palūkanų norma (22). Nesumokėtų mokesčių 682 087 EUR suma, kaip ir paskolos, buvo laikoma „garantuota skola“ ir jai taikyta palūkanų norma buvo sumažinta iki […] EURIBOR (23).

(39)

Garantuotoms skoloms privatiems kreditoriams pagal restruktūrizavimo programą taip pat numatyta taikyti […] EURIBOR dydžio palūkanų normą. Tam tikrai kiekvienam kreditoriui, išskyrus […], grąžintinos skolos sumai iki 2010 m. gruodžio 31 d. numatyta taikyti sumažintą palūkanų normą, lygią […] EURIBOR – […] %, tačiau palūkanos turėjo būti ne mažesnės kaip […] % ir ne didesnės kaip […] %. Po 2010 m. gruodžio 31 d. visoms garantuotoms skoloms nustatyta […] EURIBOR palūkanų norma.

V   lentelė

Didelėms garantuotoms skoloms taikomos palūkanų normos (EUR)

(40)

Mikelio miestas sutiko atidėti minėtų skolų grąžinimo įmokų mokėjimą. Restruktūrizavimo programoje numatyta garantuotas skolas Mikelio miestui grąžinti iki 2015 m. Pirmoji skolos grąžinimo įmoka turėjo būti sumokėta 2009 m. liepos 1 d., 2010 m. ir vėliau numatyta mokėti po dvi įmokas per metus, o 2015 m. turi būti grąžinta likusi garantuotų skolų didžioji dalis: pasinaudojus garantijomis grąžinamų paskolų – […] EUR, o kitų skolų (nesumokėtų mokesčių) – […] EUR suma.

(41)

Privatūs kreditoriai taip pat sutiko, kad garantuotų skolų grąžinimas jiems būtų atidėtas.

VI   lentelė.

Skolų grąžinimo atidėjimas (EUR)

(42)

Restruktūrizavimo programoje numatyta iki 2015 m. grąžinti paskolas ir sumokėti nesumokėtus mokesčius Mikelio miestui; didžioji likusios skolos dalis turės būti grąžinta 2015 m. Jeigu užbaigus teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą 2015 m. Karjaportti netenkins tam tikrų ekonominių reikalavimų (įmonės įsipareigojimų ir veiklos pelno maržos santykis didesnis kaip 4), Mikelio miestas atleis Karjaportti nuo dalies likusių skolų (ne daugiau kaip [0–3] mln. EUR) grąžinimo.

(43)

Užbaigus teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą bus sumažintos ir kitų kreditorių reikalaujamos sumos. Nordea Bank sumažins įsiskolinimą daugiausia [0–3 mln. EUR], o Nordea Financing – daugiausia [0–2 mln. EUR] suma. Įsiskolinimas Finnvera bus sumažintas daugiausia [0–2 mln. EUR] suma. Įsiskolinimas […] mažinamas nebus. Pagal restruktūrizavimo programą garantuotų skolų sumažinimo sumos nustatytos remiantis garantuotų paskolų užstato verte esant dviem skirtingiems scenarijams: pagal pirmąjį scenarijų Karjaportti tęstų veiklą, o pagal antrąjį scenarijų Karjaportti veikla būtų keičiama arba nutraukta, todėl užstatytas turtas turėtų būti parduotas. Abi vertės nustatytos atlikus du nepriklausomus vertinimus (24), o tada nustatyta konkreti suma, kuria turėtų būti sumažinta garantuota skola kiekvienam kreditoriui, atsižvelgiant į to kreditoriaus vietą kreditorių eilėje ir palyginant pagal du skirtingus scenarijus gautas vertes.

(44)

2005 m. rugsėjo 2 d. Karjaportti pardavė 50 % turimų nekilnojamojo turto bendrovės Kiinteistö Oy Suksimäki akcijų už 860 000 EUR kainą Mikelio miestui priklausančiai bendrovei.

(45)

Karjaportti Mikelio miestui nebuvo sumokėjusi garantuotų skolų palūkanų už 2004 m. gruodžio 16 d.–2005 m. gruodžio 19 d. laikotarpį (25). 2005 m. gruodžio 19 d. Mikelio miesto tarybos sprendimu šių palūkanų suma (281 982 EUR) buvo paversta paskola, suteikta laikotarpiui iki 2010 m. pabaigos. Šios paskolos palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + 0,3 %. Paskola turėjo būti grąžinama nuo 2009 m. kovo mėn. keturiomis vienodo dydžio įmokomis dukart per metus, taigi 2009 m. turėjo būti grąžinta 144 991 EUR, o 2010 m. – 144 991 EUR suma (26). Mokėtinų sumų grąžinimas buvo bent iš dalies atidėtas (žr. 12 priemonę).

(46)

2005 m. paversti nesumokėtas palūkanas paskolomis buvo iš esmės numatyta restruktūrizavimo programoje. Pagal šią programą ne tik Mikelio miestui, bet ir visiems garantuotas skolas reikalaujantiems grąžinti kreditoriams turėjo būti taikomos vienodos sąlygos, todėl 2005 m. gruodžio 28 d. [vienas privatus kreditorius] pavertė jam mokėtinas palūkanas paskola laikotarpiui iki 2010 m. pabaigos, kurios suma buvo apie 1 623 000 EUR. Paskolos palūkanų norma buvo 3 mėn. EURIBOR + 1,5 %. Paskola turėjo būti pradėta grąžinti nuo 2009 m. [Kitas privatus kreditorius] 2005 m. gruodžio 29 d. pavertė jam mokėtinas palūkanas paskola laikotarpiui iki 2010 m. pabaigos, kurios suma buvo apie 1 532 500 EUR. Paskolos palūkanų norma buvo 3 mėn. EURIBOR + 2 %. Paskola turėjo būti pradėta grąžinti nuo 2009 m.

(47)

2007 m. vasario 5 d. sprendimu Mikelio miesto valdyba sutiko 2006 m. finansinėse ataskaitose nurašyti iš Karjaportti gautiną sumą – 274 023 EUR. Šios skolos nurašymas finansinėse ataskaitose neturėjo poveikio teisiniams kreditoriaus ir skolininko santykiams, taigi Mikelio miestas toliau siekė susigrąžinti skolas.

(48)

Mikelio miestas savo 2008 m. finansinėse ataskaitose nurašė iš Karjaportti gautiną, tačiau neužtikrintą sumą – 5,7 mln. EUR. Šios skolos nurašymas finansinėse ataskaitose neturėjo poveikio teisiniams kreditoriaus ir skolininko santykiams, taigi Mikelio miestas toliau siekė susigrąžinti skolas.

(49)

2008 m. gruodžio 8 d. Mikelio miesto taryba nusprendė suteikti besąlyginę 2,75 mln. EUR vertės garantiją būsimai Tapiola paskolai Karjaportti. Miesto taryba įgaliojo miesto valdybą priimti sprendimą dėl išsamių šios besąlyginės garantijos suteikimo sąlygų, t. y. patvirtinti garantiją. Kaip nurodyta pranešime, paskolos suma turėjo būti 5 819 807 EUR, palūkanų norma – 3,65 %. Pagal šią priemonę, apie kurią pranešta, už garantiją buvo numatyta atlyginti sumokant vienkartinį 4 % dydžio garantijos mokestį; garantija turėjo būti suteikta dešimčiai metų (27).

(50)

Mikelio miesto tarybos sprendimas neįsigaliojo, nes buvo paduotas skundas Kuopijo administraciniam teismui (Kuopion Hallinto-Oikeus). Teismas, gavęs šį skundą, įsakė Mikelio miestui sustabdyti garantijos patvirtinimo procesą ir siekti, kad šiai pagalbos priemonei pritartų Komisija.

(51)

Kadangi Mikelio miesto tarybos sprendimas suteikti garantiją neįsigaliojo, Tapiola nesuteikė paskolos Karjaportti. Galiausiai Suomija 2010 m. kovo mėn. atsiėmė savo pranešimą dėl garantijos, nes Karjaportti atsiėmė prašymą suteikti šią garantiją, o miesto valdyba 2010 m. vasario 22 d. nusprendė nevykdyti miesto tarybos sprendimo.

(52)

Garantuotų skolų grąžinimo atidėjimas. Pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo programą Karjaportti 2009 m. turėjo grąžinti […] EUR, o 2010 m. – […] EUR garantuotų skolų likusios sumos dalį (žr. VI lentelę). Kaip nurodyta pranešime, šių sumų grąžinimas turėjo būti atidėtas vėliausiai iki 2015 m. liepos 1 d.

(53)

2005 m. suteiktos paskolos grąžinimo atidėjimas (nesumokėtų palūkanų pavertimas paskola). Karjaportti 2009 m. turėjo sumokėti 140 991 EUR ir 2010 m. tokią pačią sumą grąžindama paskolą, kuria buvo paverstos nesumokėtos palūkanos (žr. 40 konstatuojamąją dalį). Kaip nurodyta pranešime, šių sumų mokėjimas turėjo būti atidėtas iki 2011–2013 m. (28)

(54)

Kuopijo administracinis teismas (Kuopion Hallinto-Oikeus) 2009 m. vasario 4 d. uždraudė vykdyti miesto tarybos sprendimą dėl skolų grąžinimo terminų atidėjimo. Atrodo, kad nepaisant to, skolų grąžinimo terminai buvo atidėti. Nuo 2009 m. gegužės mėn. Karjaportti reguliariai teikė pasiūlymus Mikelio miestui ir kitiems savo kreditoriams atidėti skolų grąžinimo įmokų mokėjimą, kad būtų galima užtikrinti tolesnę šios kooperatinės bendrovės veiklą (29). Šiems pasiūlymams pritarė Mikelio miesto valdyba.

(55)

Remiantis Suomijos suteikta informacija, Finnvera 2004–2008 m. suteikė Karjaportti kelias paskolas ir garantijas.

(56)

Finnvera yra specialios paskirties finansų bendrovė, priklausanti Suomijos valstybei, ir oficiali Suomijos eksporto kreditų agentūra. Finnvera savo veikla siekia valstybės nustatytų pramonės ir nuosavybės politikos tikslų, be kita ko, kad veiklą pradėtų daugiau naujų įmonių; finansavimu padėti MVĮ prisitaikyti prie pokyčių; remti įmonių augimą, internacionalizaciją ir eksportą. Finnvera veikla turėtų atitikti ekonominio savarankiškumo principą. Vis dėlto Suomija dengia dalį Finnvera teikiamų paskolų ir garantijų nuostolių; už Finnvera teikiamas garantijas šalies rinkoje ir eksporto kreditų garantijas tiesiogiai atsako valstybė, kuri taip pat savo garantijomis padeda Finnvera gauti jos veiklai reikalingų lėšų. Šioms valstybės priemonėms dėl Finnvera šis sprendimas netaikomas; Komisija pasilieka teisę įvertinti jas vėliau. Finnvera veiklą reglamentuoja Administracinių procedūrų įstatymas Nr. 434/2003.

(57)

Bendrovės Finnvera valdymo struktūrą galima apibūdinti taip: stebėtojų taryba prižiūri bendrovės valdymą, kuris patikėtas direktorių valdybai ir valdančiajam direktoriui, ir atstovauja bendrovės savininkui. Finnvera savininkė yra valstybė. Stebėtojų tarybos nariai renkami iš įvairių politinių partijų parlamentinių frakcijų pagal tai, kaip šioms partijoms atstovaujama Suomijos Parlamente. Be to, Finnvera stebėtojų taryboje dalyvauja organizacijų, kurios yra svarbios siekiant bendrovės pramonės politikos tikslų, atstovai. Iš 6–9 narių ir 2 pakaitinių narių sudaryta direktorių valdyba tvirtina bendrovės strategiją, finansines ataskaitas ir tarpinę ataskaitą, rūpinasi bendrovės plėtra ir užtikrina, kad jos veikla atitiktų įstatymus ir savininko nustatytus tikslus. Keturi valdybos nariai ir abu pakaitiniai nariai renkami iš įvairių ministerijų pasiūlytų kandidatų. Už bendrovės valdymą atsako jos valdantysis direktorius.

(58)

Nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. Finnvera nebemoka pelno mokesčio. Jos atleidimui nuo mokesčio pritarė Komisija; tam pritarti nuspręsta remiantis Suomijos valdžios institucijų pažadu, kad Finnvera veikla apsiribos valstybės pagalbos schemų administravimu (30).

(59)

2004 m. kovo 17 d. Finnvera už 3 % metinį garantijos mokestį suteikė garantiją, kuria užtikrinta 100 % 91 000 EUR dydžio paskolos. Šią paskolą trejiems metams suteikė Tapiola, nustatydamas [2–5] % metinę fiksuotąją palūkanų normą. Suteikta paskola ir atitinkama garantija buvo pakeista ankstesnė Tapiola 1992 m. suteikta paskola.

(60)

2006 m. sausio 12 d. Finnvera suteikė Karjaportti 180 000 EUR paskolą, nustatydama palūkanų normą 6 mėn. EURIBOR + 2 % per metus. Ši paskola buvo suteikta dėl palūkanų, susikaupusių per restruktūrizavimo procesą nuo 2004 m. gruodžio 2 d. iki 2008 m. vasario 28 d., kurios paverstos nauja paskola. Šios paskolos užstatu tapo Tikaloje, Lapenrantoje ir Kouvoloje esantis įkeistas nekilnojamasis turtas, taip pat turimos […] akcijos. Paskola suteikta laikotarpiui iki 2010 m. pabaigos, ją reikėjo pradėti grąžinti nuo 2009 m. Paskolos pagrindinės dalies likutis, […] EUR, 2011 m. lapkričio 23 d. tebebuvo negrąžintas. Privatūs kreditoriai […] ir […] tuo pačiu metu pavertė paskolomis jiems nesumokėtas palūkanas.

(61)

2005 m. gruodžio 28 d. [privatus kreditorius] pavertė jam mokėtinas palūkanas paskola laikotarpiui iki 2010 m. pabaigos, kurios suma buvo apie 1 623 000 EUR. Paskolos palūkanų norma – 3 mėn. EURIBOR + 1,5 %. Ją reikėjo pradėti grąžinti nuo 2009 m.

(62)

2005 m. gruodžio 29 d. [kitas privatus kreditorius] pavertė jam mokėtinas palūkanas paskola laikotarpiui iki 2010 m. pabaigos, kurios suma buvo apie 1 532 500 EUR. Paskolos palūkanų norma buvo 3 mėn. EURIBOR + 2 %. Ją reikėjo pradėti grąžinti nuo 2009 m.

(63)

2006 m. rugsėjo 14 d. Finnvera suteikė […] 300 000 EUR vertės priešpriešinę garantiją už 1,65 % dydžio metinį garantijos mokestį, kurį turėjo mokėti Karjaportti. […] savo ruožtu suteikė Karjaportti tokios pačios sumos garantiją, nustatydama 1,25 % palūkanų normą. Šia garantija kartu su priešpriešine garantija užtikrintas 16,7 % […] ir Karjaportti subrangos sutartyje nustatytos 1,8 mln. EUR sumos grąžinimas. Finnvera garantija suteikta 8 mėnesiams. Likusiu subrangos sutarties laikotarpiu galiojo […] ir […] (atitinkamai 825 000 EUR ir 675 000 EUR vertės) garantijos už 1,75 % dydžio garantijos mokestį. Teikiant šias garantijas Finnvera nedalyvavo, t. y. priešpriešinių garantijų nebuvo suteikta. Finnvera priešpriešinė garantija, kuria taip ir nepasinaudota, nustojo galioti 2007 m. birželio 30 d., todėl Finnvera dėl šios garantijos neprisiėmė jokių mokėjimo įsipareigojimų.

(64)

2007 m. liepos 6 d. Finnvera suteikė Karjaportti 250 000 EUR paskolą nustatydama palūkanų normą 6 mėn. EURIBOR + 2,5 % per metus. Šešiems mėnesiams suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2008 m. sausio 15 d. Iki šiol grąžinta tik dalis paskolos (2011 m. lapkričio 23 d. negrąžintas likutis buvo […]).

(65)

Tuo pačiu metu privatūs kreditoriai […] ir […], taip pat šešiems mėnesiams, suteikė Karjaportti 800 000 EUR ir 650 000 EUR paskolas. Jų palūkanų norma buvo 1 mėn. EURIBOR + 2 %. Šių paskolų grąžinimas kreditoriams taip pat atidėtas (2011 m. lapkričio 23 d. negrąžinti likučiai buvo […] EUR ir […] EUR).

(66)

Imant pastarąsias dvi paskolas ir Finnvera paskolą Karjaportti užstatu tapo įmonės hipoteka (įkeisto įmonės turto vertė, įrašyta hipotekos registre, yra 1 850 067 EUR), Karjaportti priklausančios […] bendrovės akcijos ir viena banko sąskaita. Visas šis užstatas Finnvera, […] ir […] padalytas pagal jų rizikos, susijusios su paskolomis, dydį. Iš tiesų visiems trim kreditoriams teko ta pati vieta kreditorių eilėje ir jie pasidalijo užstatą procentinėmis dalimis (Finnvera teko [0–30] %; [pirmajam privačiam kreditoriui] – [10–50] %; [antrajam privačiam kreditoriui] – [10–50] %).

(67)

2008 m. sausio 9 d. Finnvera suteikė […] 280 000 EUR vertės priešpriešinę garantiją už 2,5 % metinį garantijos mokestį, kurį turėjo mokėti Karjaportti. Ši priešpriešinė garantija dengė 80 % 350 000 EUR vertės garantijos, kurią 2008 m. sausio 11 d. […] suteikė Karjaportti dėl […] ir […] pasirašytos subrangos sutarties. […] nustatė [0–3] % dydžio garantijos mokestį. Užstatu Finnvera tapo Karjaportti turimų […] akcijų paketas. Finnvera 2008 m. sausio 8 d. atlikto vertinimo duomenimis, tuo metu, kai buvo suteikta priešpriešinė garantija, šių akcijų, kaip užstato, vertė Finnvera buvo […] EUR. Priešpriešinė garantija, pagal kurią jokių mokėjimų nebuvo atlikta, nustojo galioti 2011 m. vasario 28 d.

(68)

Kaip aprašyta 2, 3 ir 6 konstatuojamosiose dalyse, Komisija 2009 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – pirmasis sprendimas pradėti procedūrą). 2009 m. gruodžio 15 d. ši oficiali tyrimo procedūra buvo išplėsta į ją įtraukus kelias papildomas priemones (toliau – antrasis sprendimas pradėti procedūrą).

(69)

Pirmajame sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar svarstoma priemonė atitinka privataus rinkos ekonomikos investuotojo principą. Visų pirma, pagal Komisijos pranešimą dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (31) (toliau – 2000 m. Pranešimas dėl garantijų), galiojusį tuo metu, kai pradėta taikyti svarstoma priemonė, ši priemonė gali būti valstybės pagalba, nes garantija buvo užtikrinta 100 % atitinkamos paskolos sumos. Ši išvada nesikeistų, net jei būtų remiamasi šiuo metu galiojančiu 2008 m. Pranešimu dėl garantijų (32). Be to, garantijos suteikimo be komisinio mokesčio, kai finansinė rizika prisiimama iš esmės be jokio atlygio, negalima laikyti rinkos dalyviui būdingu elgesiu.

(70)

Vertindama priemonės suderinamumą su vidaus rinka, Komisija abejojo, ar šiai garantijai gali būti taikoma SESV 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis; išankstinio vertinimo duomenimis, tikriausiai netenkinamos Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (33) (toliau – 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) nustatytos sąlygos.

(71)

Antrajame sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar svarstomas pardavimo sandoris atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą, nes nebuvo tenkinami Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (34) nustatyti reikalavimai. Manyta, kad rinkos kaina nebuvo sumokėta, nes atitinkamas žemės sklypas Karjaportti skirtas be jokio atlygio. Taip pat buvo kompensuotos Karjaportti sklypo žemės lyginimo darbų išlaidos.

(72)

Antrajame sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar svarstomo pirkimo sandorio nuostatos ir sąlygos atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą, nes Suomija nepateikė įrodymų, kad atitinkamas nekilnojamasis turtas buvo nupirktas rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, kad jį prieš tai buvo įvertinęs nepriklausomas ekspertas.

(73)

Antrajame sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar svarstoma priemonė atitinka privataus rinkos ekonomikos investuotojo principą. Visų pirma, pagal 2000 m. Pranešimą dėl garantijų, galiojusį tuo metu, kai pradėta taikyti svarstoma priemonė, ši priemonė gali būti valstybės pagalba, nes garantija buvo užtikrinta 100 % atitinkamos paskolos sumos. Ši išvada nesikeistų, net jei būtų remiamasi šiuo metu galiojančiu 2008 m. Pranešimu dėl garantijų. Be to, garantijos suteikimo be komisinio mokesčio, kai finansinė rizika prisiimama iš esmės be jokio atlygio, negalima laikyti rinkos dalyviui būdingu elgesiu, ypač turint omenyje tai, kad atitinkama įmonė tuo metu jau patyrė sunkumų.

(74)

Vertindama priemonės suderinamumą su vidaus rinka, Komisija neturėjo pakankamai informacijos, kad galėtų nustatyti, ar tenkinami 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatyti reikalavimai.

(75)

Dėl šios garantijos Komisijai kilo tokių pačių abejonių kaip ir dėl 2004 m. kovo 8 d. suteiktos garantijos.

(76)

Pirmajame sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar svarstomos restruktūrizavimo priemonės atitinka privataus rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(77)

Visų pirma Mikelio miestas sutiko sumažinti garantuotų skolų palūkanų normas, todėl nustatytos palūkanos buvo kur kas mažesnės už tuometinę Suomijos orientacinę normą. Kadangi orientacinė norma laikoma sunkumų nepatiriančių įmonių rinkos palūkanų norma, o Karjaportti tuo metu buvo sunkumų patirianti įmonė, Komisijos nuomone, privatus kreditorius tikriausiai nebūtų suteikęs paskolų tokiomis mažomis palūkanomis.

(78)

Pačioje tyrimo procedūros pradžioje vertinti priemonių suderinamumą su vidaus rinka Komisijai kliudė tai, kad labai trūko žinių apie Karjaportti restruktūrizavimo priemones nuo 2004 m. Manyta, kad tęstinis restruktūrizavimas nebuvo sėkmingas, nes mokesčių administratorius 2008 m. gruodžio mėn. paskelbė Karjaportti bankroto procedūrą. Todėl Komisija abejojo, ar restruktūrizavimo priemonėmis, kurių imtasi, įmanoma užtikrinti ilgalaikį bendrovės gyvybingumą. Komisija, negavusi pranešimo ir restruktūrizavimo plano, negalėjo įvertinti, ar tenkinami kiti 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (35) nustatyti reikalavimai, susiję su kitais restruktūrizavimo pagalbos kriterijais pagal šias gaires.

(79)

Antrajame sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar svarstoma priemonė atitinka privataus rinkos ekonomikos investuotojo principą, nes Suomija nepateikė įrodymų, kad akcijos buvo nupirktos rinkos sąlygomis.

(80)

Mikelio miestas, paversdamas jam nesumokėtas palūkanas paskola, sutiko nustatyti labai mažą šios paskolos palūkanų normą. Privatūs kreditoriai, pavertę paskolomis jiems nesumokėtas palūkanas, iš tiesų nustatė didesnes palūkanų normas, todėl Komisija suabejojo, ar toks požiūris galėjo atitikti rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(81)

Antrajame sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė nuomonę, kad jeigu nurašius skolas 2006 ir 2008 m. finansinėse ataskaitose taip pat buvo panaikintas atitinkamas teisinis įsipareigojimas, tai reiškia, kad skolų nurašymu Karjaportti buvo suteiktas pranašumas. Komisija abejojo, ar privatus rinkos investuotojas būtų pasielgęs taip pat.

(82)

Pirmajame sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar Mikelio miestas, suteikdamas šią garantiją, būtų elgęsis kaip privatus rinkos investuotojas, ir iš anksto manė, kad tokia garantija būtų valstybės pagalba. Vertindama šios priemonės suderinamumą su vidaus rinka, Komisija abejojo, ar garantija atitiktų 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, nes jai atrodė, kad nebūtų tenkinamas pagalbos teikimo tik vieną kartą (angl. one time, last time) principas. Be to, garantijos mokestis ir paskolos palūkanų norma buvo per maži ir todėl neatitiko gairių 25 punkto a papunkčio, o pati garantija neatitiko gairių 25 punkto c papunkčio nuostatos, nes ją buvo ketinama suteikti daugiau kaip šešiems mėnesiams.

(83)

Pirmajame sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar Mikelio miestas, sutikdamas atidėti skolų grąžinimo terminus, elgėsi kaip privatus rinkos kreditorius; Komisija iš anksto manė, kad tokia priemonė yra valstybės pagalba. Vertindama priemonės suderinamumą su vidaus rinka, Komisija abejojo, ar skolų grąžinimo terminų atidėjimas atitinka 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, nes atrodė, kad netenkinamas pagalbos teikimo tik vieną kartą principas. Be to, skolų grąžinimo terminų atidėjimas neatitiko sanavimo pagalbos reikalavimų; grąžinimas buvo atidėtas daugiau kaip šešiems mėnesiams, taigi prieštaravo gairių 25 punkto c papunkčiui.

(84)

Antrajame sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė nuomonę, kad svarstomoms priemonėms naudojami valstybės ištekliai ir kad jos priskirtinos valstybei, nes Suomijos valstybė yra vienintelė Finnvera savininkė. Svarstydama paskolų suteikimą, Komisija suabejojo, ar nustatyta palūkanų norma viršijo atitinkamas orientacines normas. Be to, Komisijai nepakako informacijos įvertinti, ar šios priemonės buvo taikomos kartu ir vienodomis sąlygomis su privačių investuotojų priemonėmis. Svarstydama atitinkamas garantijas, Komisija suabejojo, ar jos buvo suteiktos pagal esamas pagalbos schemas, nes garantijų suteikimas didelei sunkumų patiriančiai įmonei neatitiktų tokių schemų. Komisija suabejojo, ar svarstomos priemonės atitiktų rinkos ekonomikos investuotojo principą tuo atveju, jeigu jos būtų taikomos ne pagal esamą pagalbos schemą.

(85)

Suomijos teigimu, ši garantija neturėtų būti laikoma valstybės pagalba, nes Karjaportti tikriausiai būtų galėjusi gauti tokią garantiją privataus kapitalo rinkose. Suomija remiasi tuo, kad Tapiola suteikta paskola, kuriai užtikrinti skirta atitinkama garantija, buvo investicijų į fabriką Tikalos rajone finansavimo paketo, kuriame buvo iš viso 25 mln. EUR, dalis. Prie šio finansavimo prisidėjo ir kitos šalys. Valstybės parama šioms investicijoms buvo žemės sklypo skyrimas ir tai, kad Mikelio miestas padengė žemės lyginimo darbų išlaidas (žr. 89 ir 90 konstatuojamąsias dalis), Finnvera suteiktos paskolos ir garantijos, taip pat Prekybos ir pramonės ministerijos tiesioginės subsidijos.

(86)

Suomija taip pat teigia, kad Mikelio miestas visoms garantijų prašiusioms bendrovėms taikė vienodas sąlygas.

(87)

Nusprendus, kad svarstoma priemonė yra valstybės pagalba, Suomijos nuomone, tokia pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, nes ji buvo suteikta pagal Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (36) (toliau – 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairės). Regioninės pagalbos priemonės pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą galėjo būti taikomos didelėms įmonėms, jei pagalbos suma neviršijo 24 % tinkamų finansuoti grynųjų sąnaudų. Šios sąlygos buvo tenkinamos; visų pirma Suomija pateikė skaičiavimą, kurio duomenimis bendrasis subsidijos ekvivalentas, atsižvelgiant į visą valstybės paramą investavimui, tebėra mažesnis kaip 24 %.

(88)

Suomijos teigimu, atitinkamo žemės sklypo dabartinė balansinė vertė nėra palyginamas rodiklis, tinkamas sklypo vertei tuo metu, kai jis buvo perduotas, nustatyti. Mikelio miesto vertinimu, sklypo rinkos vertė jo skyrimo metu buvo 300 000 EUR. Pasak Suomijos, sklypo žemės lyginimo darbų išlaidos buvo 2 mln. FIM (336 376 EUR).

(89)

Suomijos teigimu, žemės sklypo skyrimas ir žemės lyginimo išlaidų padengimas atitinka 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gaires (žr. 87 konstatuojamąją dalį).

(90)

Suomijos teigimu, žemės sklypų pirkimas 2002 m. buvo susijęs su fabriko Tikalos rajone statybos projektu, kuriam Karjaportti reikėjo gauti lėšų. Suomija tvirtina, kad šie žemės sklypai buvo nupirkti už rinkos kainą. Vertinant atsižvelgta į tai, kad žemės sklypai buvo nupirkti siekiant, pakeitus planus, juos paversti daugiausia gyvenamosios paskirties sklypais, o dalis teritorijos tebebuvo naudojama komerciniais tikslais. Be to, žemės sklypai buvo įkeisti privatiems kreditoriams; vieno iš šešių sklypų bendra hipotekos vertė siekė apie 9,6 mln. EUR, ir tai patvirtina, kad sklypų vertė buvo didesnė nei jų pirkimo kaina. Todėl Mikelio miestas laikėsi rinkos ekonomikos investuotojo principo, o žemės sklypų pirkimas nebuvo valstybės pagalba.

(91)

Suomijos teigimu, garantuota paskola buvo suteikta siekiant padengti seną (1992 m. suteiktą) pensijų fondo paskolą. Tuo metu Mikelio miestas kartu su Finnvera ir […] suteikė garantiją šiai pensijų fondo paskolai. Priešpriešine garantija Mikelio miestui tapo Karjaportti nekilnojamojo turto hipoteka (įkeisto turto vertė – 7,5 mln. FIM, arba 1 261 409 EUR). Mikelio miestas, suteikdamas 2004 m. kovo 8 d. garantiją, pasiliko šį užstatą.

(92)

Suomija pareiškė, kad pradinė garantija buvo suteikta pirmiau nei Suomija įstojo į ES. Kai Mikelio miestas 2004 m. kovo 8 d. suteikė naująją garantiją, tai nebuvo nauja pagalba, nes taip esama pradinė garantija buvo paversta nauja garantija, o susijusių skolinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti pakako esamo užstato. Be to, paskolas Karjaportti tuo pačiu metu suteikė ir kiti pradinės 1992 m. pensijų fondo paskolos garantai.

(93)

Galiausiai, Suomijos teigimu, Karjaportti 2004 m. pavasarį buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Pasak Suomijos, rinkos prognozės 2004 m. pirmojoje pusėje buvo pakankamai geros ir Karjaportti 2004 m. biudžete buvo 3 mln. EUR pelno. Be to, Karjaportti 2004 m. pavasarį ir vasarą galėjo gauti privačių skolintojų paskolų palyginti mažomis palūkanomis. Galiausiai Karjaportti buvo laikoma gyvybinga įmone 2004 m. gruodžio mėn., kai jos kreditoriai, nepaisant ilgalaikių įmonės finansinių sunkumų, pritarė jos restruktūrizavimui. Priešingu atveju Karjaportti būtų buvęs paskelbtas bankrotas.

(94)

Suomija laiko šią garantiją investicijoms į fabriką Tikalos rajone 2000 m. Mikelio miesto skirto finansavimo tąsa. Ji buvo suteikta siekiant baigti įgyvendinti 2000 m. pradėtą pradinį investavimo planą. Tuo metu, kai suteikta ši garantija, Karjaportti nebuvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse, kaip jau nustatyta svarstant 2004 m. kovo mėn. suteiktą garantiją (žr. 93 konstatuojamąją dalį).

(95)

Pasak Suomijos, jei ši garantija buvo valstybės pagalba, tai tokia pagalba buvo suderinama su vidaus rinka, nes atitiko 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gaires. Regioninės pagalbos priemonės pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą galėjo būti taikomos didelėms įmonėms, jei pagalbos suma neviršijo 24 % tinkamų finansuoti grynųjų sąnaudų sumos. Šios sąlygos buvo tenkinamos, nes garantijos pagalbos elementas tebuvo 57 835 EUR, o bendra Karjaportti investicijų Tikalos rajone suma – […] EUR.

(96)

Suomijos teigimu, visos priemonės, kurių imtasi, buvo susijusios su pradėta teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra. Pagal Teisingumo Teismo praktiką vien galiojančių teisės aktų dėl teismo prižiūrimo skolų grąžinimo schemų ir nemokumo nepakanka, kad tuos teisės aktus būtų galima laikyti valstybės pagalba (37).

(97)

Antra, per procedūrą naujų paskolų nebuvo suteikta, tačiau iki restruktūrizavimo susikaupusių skolų grąžinimo terminai buvo atidėti pagal nacionalinės teisės aktus dėl įmonių restruktūrizavimo, visiems kreditoriams taikant vienodas sąlygas. Per procedūrą buvo pakeisti ne tik Mikelio miesto, bet ir privačių skolintojų gautinų sumų mokėjimo terminai. Karjaportti kreditoriai buvo suskirstyti į kelias grupes. Kiekvienos kreditorių grupės gautinoms sumoms buvo nustatytos lygiavertės ir panašios sąlygos. Suomija pažymi, kad tai itin būdinga Mikelio miestui grąžintinoms garantuotoms skoloms, todėl atrodo, kad Mikelio miestas, sutikdamas, kad būtų pradėta teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra, elgėsi kaip privatus rinkos ekonomikos investuotojas.

(98)

Be to, Suomija pažymi, jog Mikelio miestas nusprendė, kad atidėti skolų grąžinimo terminus bus naudingiau nei leisti Karjaportti bankrutuoti ir visiškai nutraukti veiklą, kaip parodyta ir prie restruktūrizavimo programos pridėtame likvidavimo balanse.

(99)

Dėl priemonių suderinamumo su vidaus rinka pagal 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires Suomija teigia, kad bendrovę, kuriai taikoma restruktūrizavimo procedūra, apskritai reikėtų laikyti sunkumų patiriančia įmone, kaip apibrėžta šiose gairėse. Šiuo klausimu Suomija pakartoja, kad restruktūrizavimo procedūra nebuvo valstybės pagalba ir kad Mikelio miestas per restruktūrizavimo procedūrą nesiėmė paramos priemonių.

(100)

Toliau Suomija pateikia argumentų dėl kiekvienos taikytos priemonės. Dėl pasinaudojimo Mikelio miesto garantija 2000 m. suteiktai paskolai Suomija teigia, kad Mikelio miestas nesuteikė Karjaportti jokių naujų paskolų – jis paprasčiausiai Tapiola reikalavimu teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros pradžioje pakeitė Tapiola kaip kreditorius, ir tai buvo tokioms restruktūrizavimo procedūroms įprasta priemonė. Suomija pažymi, kad paskolos grąžinimo nuostatos ir sąlygos buvo nurodytos restruktūrizavimo programoje ir vienodos visiems tai pačiai kreditorių grupei priskirtiems kreditoriams.

(101)

Dėl nesumokėtų mokesčių Suomija paaiškino, kad šias sumas Karjaportti yra skolinga miesto nekilnojamojo turto administravimo įstaigai ir savivaldybės vandentvarkos bei atliekų tvarkymo skyriams. Šias sumas sudaro nesumokėti mokesčiai, susikaupę iki teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros pradžios. Mikelio miestas dėl šių mokėtinų sumų nesuteikė Karjaportti jokios garantijos, nes šios skolos turėjo būti grąžintos miestui. Todėl, kai buvo pradėta teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra, jos buvo įrašytos restruktūrizavimo programoje kaip viena suma.

(102)

Suomijos teigimu, nekilnojamojo turto bendrovės Kiinteistö Oy Suksimäki akcijos buvo nupirktos iš Karjaportti už rinkos kainą. Suomija pateikė nepriklausomo vertintojo atliktą vertinimą, pagal kurį šių akcijų vertė, apskaičiuota pagal esamas rinkos nuomos kainas, buvo apie 1 mln. EUR. Ši vertė buvo patikslinta atsižvelgiant į tikrąsias tuometines nuomos kainas, tad akcijos iš tiesų buvo nupirktos už 860 000 EUR kainą. Todėl šiuo nekilnojamojo turto pirkimo sandoriu nebuvo suteikta jokios pagalbos.

(103)

Dėl nesumokėtų palūkanų pavertimo paskolomis Suomija visų pirma teigia, kad palūkanų nemokėjimas yra teismo prižiūrimoms restruktūrizavimo procedūroms įprasta priemonė. Suomijos teisės aktuose numatyta tokias nesumokėtas palūkanas paversti paskolomis, kurioms pagal reikalavimų tenkinimo eiliškumą teikiama pirmenybė prieš kitas paskolas. Be to, Suomijos manymu, nesumokėtos palūkanos buvo paverstos paskola laikantis privataus rinkos investuotojo principo, nes privatūs kreditoriai kartu su Mikelio miestu pavertė paskolomis jiems nesumokėtas palūkanų sumas.

(104)

Suomija patvirtino, kad skolų nurašymas, priskiriant jas nuostoliui, yra įprastas kreditoriaus buhalterinės apskaitos veiksmas, atliekamas laikantis atsargumo principo ir atitinkamų Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1336/1997 nuostatų. Suomijos teigimu, skolos nurašymas nekeičia teisinių kreditoriaus ir skolininko santykių, t. y. skolos nėra panaikintos. Mikelio miestas patvirtino, kad nuostoliui priskirtos skolos nebuvo panaikintos ir kad jis toliau siekia jas susigrąžinti. Ši skola pagal teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą yra garantuotos skolos dalis.

(105)

Prieš atsiimdama pranešimą dėl šios garantijos 2010 m. kovo mėn., Suomija teigė, kad garantija buvo suderinama su vidaus rinka pagal 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Kadangi Suomija atsiėmė pranešimą, apie jos argumentus čia išsamiau nekalbama.

(106)

Suomijos teigimu, skolų grąžinimo terminų atidėjimo priemonė yra įprasta teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros dalis ir nėra valstybės pagalba. Pasak Suomijos, Karjaportti kreditoriai sutarė, kad skolų grąžinimo terminų atidėjimas yra pagrįstas alternatyvus sprendimas siekiant gauti jiems mokėtinas sumas. Suomija pranešė Komisijai, kad skolų grąžinimo terminų atidėjimas, apie kurį pranešta, iš tiesų nebuvo įvykdytas, nes Kuopijo administracinis teismas (Kuopion Hallinto-Oikeus) sustabdė šią skolų grąžinimo terminų atidėjimo procedūrą. Suomija paaiškino, kad nepaisant to, Karjaportti skolų grąžinimo terminai buvo atidėti, Karjaportti 2009–2011 m. laikotarpiu pateikus kelis pasiūlymus, kuriems pritarė Mikelio miestas. Suomijos teigimu, šis vėlesnis skolų grąžinimo terminų atidėjimas atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą, nes Mikelio miestas ir visi kiti kreditoriai skolų grąžinimo terminus atidėjo vienodomis sąlygomis.

(107)

Suomijos teigimu, garantija buvo suteikta laikantis 2000 m. Pranešimo dėl garantijų. Bet kokiu atveju garantija nebuvo valstybės pagalba. Pirma, Finnvera rizika nepadidėjo, nes šia garantija buvo pakeista ankstesnė (1992 m.) pensijų fondo paskolai Finnvera suteikta garantija. Pastaroji paskola 2004 m. buvo pakeista nauja pensijų fondo paskola, kuriai užtikrinti Finnvera suteikė atitinkamą garantiją. Be to, tuo pačiu metu du privatūs kreditoriai ėmėsi kreditavimo priemonių, kuriomis Karjaportti buvo suteikta galimybė atidėti įmokų mokėjimą už 2004 metus. Be to, buvo nustatytas didelis garantijos mokestis, o garantijos pagalbos elementas nesiekė de minimis ribos. Galiausiai Karjaportti ateities prognozės tuo metu, kai suteikta garantija, buvo optimistiškos.

(108)

Suomijos manymu, 2006 m. suteikta paskola nebuvo valstybės pagalba, nes Finnvera, pagal restruktūrizavimo programą paversdama nesumokėtas palūkanas nauja paskola, elgėsi kaip privatus rinkos kreditorius. Be to, privatūs kreditoriai pavertė jiems nesumokėtas palūkanas naujomis paskolomis iškart po to, kai tai padarė Finnvera, ir panašiomis sąlygomis.

(109)

Suomijos manymu, ši garantija buvo suteikta laikantis 2000 m. Pranešimo dėl garantijų. Bet kokiu atveju garantija nėra valstybės pagalba, nes ja užtikrinta tik 16,7 % 1,8 mln. EUR sumos, o likusiai sumos daliai garantijas suteikė privatūs kreditoriai.

(110)

Suomijos teigimu, 2007 m. suteikta paskola nebuvo valstybės pagalba, nes Finnvera veikė kartu su dviem privačiais kreditoriais, kurie tuo pačiu metu ir panašiomis sąlygomis suteikė naujas paskolas. Be to, paskolos įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas didelės vertės nekilnojamojo turto ir įmonės hipoteka.

(111)

Suomijos teigimu, ši priešpriešinė garantija buvo suteikta laikantis 2000 m. Pranešimo dėl garantijų. Bet kokiu atveju, ji nėra valstybės pagalba, nes kita dalyvavusi šalis buvo privatus skolintojas, o Finnvera nustatytas garantijos mokestis buvo kur kas didesnis nei šio privataus skolintojo nustatytas garantijos mokestis.

(112)

Suinteresuotoji šalis pateikė savo pastabas tik dėl 1, 2, 3, 5, 7, 9 ir 10 priemonių.

(113)

Suinteresuotosios šalies teigimu, ši garantija buvo suteikta siekiant užtikrinti 25 mln. FIM paskolą investicijai į naująjį fabriką.

(114)

Suinteresuotosios šalies teigimu, Karjaportti buvo skirtas žemės sklypas, o Mikelio miestas įsipareigojo jame atlikti miesto inžinerinių tinklų ir kitus būtinus techninius darbus, kurių bendros išlaidos buvo 2,5 mln. FIM. Karjaportti už žemės sklypą sumokėjo 1,2 mln. FIM. Karjaportti finansinėse ataskaitose sklypas įvertintas 403 000 EUR suma; suinteresuotoji šalis abejoja, ar žemės sklypo skyrimas negalėjo būti valstybės pagalba.

(115)

Suinteresuotosios šalies teigimu, Mikelio miestas nupirko šešis miesto teritorijoje buvusius apleisto fabriko pastatus ir už juos sumokėjo iš viso 6,7 mln. EUR. Investuotojas, veikiantis pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą, nebūtų pirkęs nekilnojamojo turto iš didelių finansinių sunkumų patiriančios bendrovės už tokią kainą.

(116)

Suinteresuotosios šalies teigimu, Karjaportti tuo metu, kai buvo suteikta ši garantija, patyrė didelių finansinių sunkumų. Bendrovė jau turėjo didelių skolų Mikelio miestui ir jam priklausančios bendrovių grupės bendrovėms.

(117)

Suinteresuotosios šalies teigimu, už nekilnojamojo turto bendrovės akcijas sumokėta kaina buvo didesnė nei šių akcijų balansinė vertė.

(118)

Suinteresuotoji šalis pateikė Mikelio miesto valdybos 2007 m. vasario 5 d. posėdžio protokolo kopiją, iš kurios matyti, kad buvo priimtas sprendimas nurašyti skolas 2006 m. finansinėse ataskaitose. Be to, suinteresuotoji šalis pažymi, kad Mikelio miesto sprendimas nurašyti Karjaportti milijonų eurų skolą savo 2008 m. finansinėse ataskaitose buvo mažų mažiausiai neįprastas; jai kelia abejonių visų pirma tai, kodėl Mikelio miestas tuo pačiu metu buvo pasirengęs suteikti daugiau garantijų Karjaportti.

(119)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(120)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra kumuliacinės, t. y. priemonė yra valstybės pagalba, jei vienu metu tenkinamos visos sąlygos.

(121)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras draudimas Sąjungoje teikti valstybės pagalbą, o SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, nustatytos SESV 107 straipsnio 1 dalyje, kad tokia pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

(122)

Tolesniuose skirsniuose Komisija vertina, ar kiekviena konkreti aprašyta priemonė yra valstybės pagalba. Jei priemonė yra valstybės pagalba, Komisija toliau vertina pagalbos priemonės suderinamumą su vidaus rinka. Komisija skiria priemones, kurių buvo atsisakyta, Mikelio miesto taikytas priemones ir Finnvera taikytas priemones. Pirmiausia įvertinta, kokiu laikotarpiu Karjaportti galima laikyti sunkumų patiriančia įmone.

(123)

Vertinant tiek valstybės pagalbos buvimą, tiek svarstomų priemonių suderinamumą su vidaus rinka svarbu tai, ar pagalbos gavėjas tuo metu, kai jam buvo taikomos priemonės, buvo sunkumų patirianti įmonė. Klausimas, ar Karjaportti galima laikyti sunkumų patiriančia įmone, turi būti nagrinėjamas remiantis 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis iki 2004 m. spalio 9 d. – šių gairių galiojimo pabaigos dienos (38). Nuo 2004 m. spalio 10 d. taikomos 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės (39).

(124)

Pagal 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires įmonę galima laikyti sunkumų patiriančia įmone, kai ji atitinka vadinamuosius neginčijamus kriterijus, nustatytus šių gairių 5 punkte, t. y. kai daugiau kaip pusė įmonės registruoto kapitalo yra prarasta arba pagal nacionalinės teisės aktus prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra. Net kai neginčijami kriterijai netenkinami, įmonei gali būti būdingi „įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai“ pagal 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 6 punktą, kaip antai didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, per dideli pajėgumai, mažėjantys pinigų srautai, augančios skolos, kylančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynoji turto vertė (vadinamieji papildomi kriterijai). Panašūs neginčijami ir papildomi kriterijai nustatyti 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 ir 11 punktuose.

(125)

Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymi, kad 2000 m. Karjaportti nebuvo praradusi kapitalo ir tais metais jai nebuvo būdingi sunkumų patiriančiai įmonei „įprasti požymiai“. Iš tiesų atrodo, kad 2000–2002 m. laikotarpiu Karjaportti buvo sunkumų nepatirianti įmonė, turinti didelę apyvartą, veiklos pajamų, stabilų akcinį kapitalą ir palyginti daug rezervų (taip pat žr. I lentelę).

(126)

Vėlesniais metais padėtis pablogėjo. Mažėjo apyvarta, 2003–2004 m. labai padidėjo nuostoliai. Augo skolos; jau 2004 m. pradžioje pagalbos gavėjas pradėjo keisti skolų grąžinimo terminus ir turėjo prašyti kreditorių atidėti įmokų mokėjimą (40). Taip pat atrodo, kad Karjaportti turėjo per didelių pajėgumų. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad jau 2004 m. Karjaportti nebegalėjo padengti nuostolių iš savo rezervo nenumatytiems atvejams (žr. I lentelę).

(127)

Iš Karjaportti finansinių ataskaitų matyti, kad Karjaportti akcinio kapitalo 2004 m. beveik neliko – jis per trumpą laiką sumažėjo iki mažiau kaip vienos dešimtosios 2003 m. buvusios vertės. Nuo tada bendrovės nuosavo kapitalo vertė, ypač pastaraisiais metais, buvo vis labiau neigiama. Nuo 2003 m. kiekvieni Karjaportti veiklos metai, išskyrus 2006 m., buvo nuostolingi. 2006 m. gauto pelno negalima laikyti bendrovės atsigavimo ženklu, nes tas pelnas buvo gautas ne iš pagrindinės bendrovės veiklos. Tais metais, kaip ir ankstesniais bei vėlesniais metais, Karjaportti patyrė veiklos nuostolių. 2006 m. pelno nepakako nei per ankstesnius ataskaitinius laikotarpius susidariusiam deficitui padengti, nei nuosavo kapitalo neigiamai vertei paversti teigiama. Bendra Karjaportti finansinė padėtis tebebuvo nepalanki. Mokesčių administratorius 2008 m. du kartus paskelbė Karjaportti bankroto procedūrą.

(128)

Atsižvelgiant į 125–127 konstatuojamosiose dalyse pateiktus faktus, galima daryti išvadą, kad Karjaportti reikia laikyti sunkumų patiriančia įmone pagal 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 5 punktą, o nuo 2004 m. pradžios – pagal 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 punktą. 2008 m., kai buvo paskelbtos bankroto procedūros, Karjaportti taip pat buvo sunkumų patirianti įmonė pagal 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punkto c papunktį.

(129)

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (41) (toliau – Procedūrų reglamentas), 8 straipsnį, kai yra pradėta oficiali tyrimo procedūra, valstybė narė nustatytu laiku gali atšaukti savo pranešimą, kol Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl priemonės, apie kurią pranešta, buvimo valstybės pagalba. Tokiu atveju, nelikus tyrimo objekto, Komisija nusprendžia procedūrą nutraukti.

(130)

Kadangi Mikelio miesto tarybos sprendimas suteikti garantiją Karjaportti neįsigaliojo ir miesto valdyba 2010 m. vasario mėn. nusprendė garantijos nepatvirtinti, Suomija atsiėmė pranešimą dėl garantijos 2010 m. kovo mėn., todėl neliko tyrimo objekto – garantijos.

(131)

Garantija (1 priemonė). Kaip aprašyta 14–16 konstatuojamosiose dalyse, Mikelio miestas 2000 m. birželio mėn. suteikė garantiją ir pagal ją sumokėjo 2004 m. gruodžio mėn. Mikelio miestui tapus Karjaportti kreditoriumi, paskolos sąlygos buvo pakeistos pagal teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą (daugiau apie tai žr. 34–39 konstatuojamosiose dalyse).

(132)

Atsižvelgiant į tai, reikia skirti kelis etapus. Kadangi pagalba suteikiama tuomet, kai suteikiama valstybės garantija, bet kokie valstybės mokėjimai pagal garantijos sąlygas nelaikomi valstybės pagalbos suteikimu (42). Kita vertus, paskolos sąlygų keitimas garantui (valstybei) tapus kreditoriumi gali būti valstybės pagalba. Toliau nagrinėjama, ar 2000 m. birželio mėn. suteikta garantija yra valstybės pagalba. Klausimas, ar paskolos sąlygų keitimas gali būti valstybės pagalba, svarstomas nagrinėjant 6 priemonę (žr. 188–195 konstatuojamąsias dalis).

(133)

Garantiją suteikė Mikelio miestas, todėl šiai priemonei naudojami valstybės ištekliai ir ji priskirtina valstybei.

(134)

Priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, jeigu ja suteikiamas pranašumas, kurio įmonė nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis. Komisija, atlikdama šį vertinimą, remsis 2000 m. Pranešimu dėl garantijų. Tuo metu, kai atitinkama priemonė buvo pradėta taikyti, galiojo 2000 m. Pranešimas dėl garantijų. Tačiau Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai nustatyta, kad „klausimas, ar pagalba yra valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutartyje, turi būti sprendžiamas remiantis objektyvia informacija, kuri vertinama tą dieną, kurią Komisija priima sprendimą“ (43). Todėl Komisija, atlikdama pastarąjį vertinimą, remsis 2008 m. Pranešimu dėl garantijų.

(135)

Pagal 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktą individuali valstybės garantija nelaikoma valstybės pagalba, jeigu tenkinami visi keturi kumuliaciniai kriterijai: „a) Paskolos gavėjas neturi finansinių sunkumų. […] b) Suteikiant garantiją, galima tinkamai įvertinti jos dydį. […] c) Garantija užtikrinama ne daugiau kaip 80 % negrąžintos paskolos arba kito finansinio įsipareigojimo; […] d) Už garantiją sumokama rinkos sąlygas atitinkanti kaina […]“.

(136)

Nagrinėjamu atveju paskolos gavėjas tuo metu, kai buvo suteikta garantija, nepatyrė finansinių sunkumų (žr. 123–128 konstatuojamąsias dalis). Tačiau šia garantija buvo užtikrinta 100 % paskolos.

(137)

Be to, nebuvo nustatyta jokio garantijos mokesčio už suteiktą garantiją, nors ją suteikusi institucija pati pripažino, kad susijusi rizika buvo didelė (44). Nors Suomija teigia, kad Karjaportti panašią garantiją galėjo gauti rinkos sąlygomis, Komisijos nuomone, tokios garantijos priemokos, kurios suma yra lygi nuliui, negalima laikyti artima priemokai, kuri garantijos suteikimo metu būtų buvusi nustatyta rinkos sąlygomis. Garantija buvo užtikrinta 100 % atitinkamos paskolos, t. y. ją suteikusi institucija prisiėmė visą riziką, susijusią su galimu pagalbos gavėjo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymu, o pati garantija buvo suteikta kaip besąlyginė garantija, t. y. garantas prisiėmė atsakomybę už pagrindinę paskolos dalį, tarsi tai būtų buvusi jo paties paskola, taigi kreditorius, atėjus pagrindinės paskolos dalies grąžinimo terminui, galėjo reikalauti, kad pagrindinę paskolos dalį sumokėtų garantas.

(138)

Todėl Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju, priešingai Suomijos nuomonei, negalima paneigti, kad priemonė yra valstybės pagalba.

(139)

Suomijos argumentą, kad ši priemonė buvo taikoma kartu su kitų šalių priemonėmis, galima atmesti, nes remiantis Suomijos pateikta informacija, kitos investuojant dalyvavusios šalys taip pat buvo valstybės subjektai. Todėl manoma, kad šia priemone Karjaportti suteiktas pranašumas.

(140)

Priemonė laikoma valstybės pagalba, jeigu ji yra konkrečiai taikoma arba atrankinė tuo, kad jos taikymas yra naudingas tik tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai. Vertinama priemonė buvo skirta vienai konkrečiai bendrovei Karjaportti. Todėl Komisija mano, kad šia priemone buvo suteiktas atrankinis pranašumas pagalbos gavėjui.

(141)

Galiausiai Komisija turi apsvarstyti tai, ar Mikelio miesto Karjaportti taikoma priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių, suteikdama šiai bendrovei pranašumą prieš (galimus) valstybės paramos negavusius konkurentus. Valstybės narės tarpusavyje prekiauja mėsos produktais, o pagalbos gavėjas užsiima kaip tik šios srities veikla. Pasak Suomijos, Karjaportti savo produktus eksportuoja daugiausia į Rusiją, tačiau taip pat į kitas valstybes nares. Todėl Komisija mano, kad ši priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(142)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad atitinkama priemonė yra valstybės pagalba.

(143)

Žemės sklypo skyrimas (2 priemonė). Suomija neneigia, kad ši priemonė galėjo būti valstybės pagalba. Naudos gavėjui buvo aiškiai suteiktas pranašumas, nes žemės sklypas jam skirtas nemokamai. Be to, Mikelio mestas padengė naudos gavėjo sklypo žemės lyginimo darbų išlaidas. Todėl Komisija mano, kad šia priemone Karjaportti suteiktas pranašumas, kurio įmonė nebūtų įgijusi rinkos sąlygomis.

(144)

Be to, ši priemonė atitinka visus kitus valstybės pagalbos kriterijus. Kaip išsamiai aprašyta 133, 140 ir 141 konstatuojamosiose dalyse, skiriant žemės sklypą buvo naudojami valstybės ištekliai ir ši priemonė yra priskirtina valstybei, atrankinė, iškraipanti konkurenciją bei daranti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(145)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad atitinkama priemonė yra valstybės pagalba.

(146)

Suomijos teigimu, svarstoma garantija kartu su žemės sklypo skyrimu fabrikui Tikalos rajone statyti yra suderinama su vidaus rinka, nes yra regioninė pagalba. Tuo metu, kai buvo pradėtos taikyti 1 ir 2 priemonės (t. y. 2000 m.), galiojo 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairės (45). Svarstomos priemonės nepriklausė jokiai schemai – tai buvo individuali ad hoc išmoka. Kadangi priemonės buvo skirtos sektoriui, kuriam taikomos 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairės, jos iš esmės įeina į šių gairių taikymo sritį. Tuo metu, kai priemonės buvo pradėtos taikyti, jų naudos gavėjas nebuvo sunkumų patirianti įmonė, kaip aprašyta 123–128 konstatuojamosiose dalyse, ir buvo įsikūręs Rytų Suomijos (Itä-Suomen) regione, kuriam gali būti teikiama regioninė pagalba pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą. Todėl Komisija įvertino šį projektą pagal 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gaires. Vertinant buvo padaryta pastabų, kurios išdėstytos toliau.

(147)

Pagal 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių 2 skirsnį regioninė pagalba gali būti suderinama su vidaus rinka tik tuomet, kai yra pusiausvyra tarp jos iškraipančio poveikio ir jos teikiamos naudos mažiau išsivysčiusių regionų vystymuisi. Turėdama tai omenyje, Komisija pažymi, kad atitinkamas investicinis projektas turėjo padaryti teigiamą poveikį regiono vystymuisi. Jis padėjo toliau plėtoti ekonominę veiklą ir kurti naujas bei netiesiogines darbo vietas. Iš tiesų, kaip aprašyta 24 konstatuojamojoje dalyje, pastačius naująjį fabriką darbo vietų regione turėtų padaugėti nuo 400 iki 550–600.

(148)

1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių 4 skirsnyje nustatytos su vidaus rinka suderinamos regioninės pagalbos teikimo sąlygos.

(149)

Pirma, pagal 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių 4.1 punktą regioninės pagalbos tikslas yra užtikrinti arba produktyvų investicijų panaudojimą (pradinės investicijos), arba darbo vietų kūrimą, susijusį su investicijomis. Pagal 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių 4.4 punktą pradinės investicijos – tai pagrindinio kapitalo investicijos, susijusios su naujų įmonių kūrimu, esamų įmonių plėtimu arba naujos veiklos, į kurią įeina esamos įmonės produkto arba gamybos proceso esminis pakeitimas, pradžia. Svarstomos priemonės buvo skirtos naujam fabrikui statyti ir tai yra pradinė investicija, kaip apibrėžta 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių 4.4 punkte.

(150)

Antra, pagalbos intensyvumas turi būti mažesnis už nustatytą viršutinę regioninės pagalbos ribą – 24 % (46). Siekiant apskaičiuoti pagalbos intensyvumą turi būti nustatyta investicijos vertė ir svarstomų priemonių pagalbos elementas:

(151)

3 617 143 EUR dydžio pagalbos elementas reiškia, kad pagalbos intensyvumas yra 13,95 % visų tinkamų finansuoti sąnaudų – 25 935 928 EUR. Todėl pagalbos intensyvumas nesiekia nustatytos 24 % ribos.

(152)

Trečia, pagal 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių 4.10 punktą pagalba pradinėms investicijoms yra galima tik su sąlyga, kad investicijos bus daromos ne trumpiau kaip penkeriems metams. Suomija patvirtino, kad atitinkamą investiciją buvo numatyta daryti ne trumpiau kaip penkeriems metams.

(153)

Ketvirta, pagal 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių 4.2 punktą pagalbos gavėjo indėlis į investicijos finansavimą turi būti ne mažesnis kaip 25 %. Suomija patvirtino, kad taip ir yra.

(154)

Penkta, Komisija pažymi, kad pagal 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių 4.2 punktą paraiška pagalbai gauti turi būti pateikta prieš pradedant darbus pagal projektą, ir kad turi būti laikomasi pagalbos kaupimo taisyklių, kaip numatyta 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių 4.18 punkte, taip pat neturi būti viršijama viršutinė regioninės pagalbos riba.

(155)

Komisija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad 1 ir 2 priemonės atitinka 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių sąlygas, todėl yra suderinamos su vidaus rinka.

(156)

Rinkos ekonomikos investuotojo principas iš esmės taikomas ir atvejams, kai valstybė perka žemę arba kitokį turtą. Jei tokio pirkimo negalima laikyti įprastu prekybos sandoriu, jis gali būti valstybės pagalba. Net jei valdžios institucija perka prekes ir paslaugas už rinkos kainą, tai gali būti valstybės pagalba, jei nustatoma, kad valstybei tos žemės ar turto iš tiesų nereikėjo (47).

(157)

Todėl Komisija turi įvertinti, ar svarstomą žemės pirkimo sandorį galima laikyti įprastu prekybos sandoriu. Šiuo tikslu reikia apsvarstyti, ar Mikelio miesto sumokėta kaina atitiko nupirktų sklypų ir pastato vertę.

(158)

Suinteresuotosios šalies teigimu, privatus rinkos investuotojas nebūtų sutikęs mokėti 6,7 mln. EUR kainos už fabriko pastatus, kuriuos Mikelio miestas nupirko už šią kainą.

(159)

Kita vertus, Suomija pateikė Komisijai duomenų apie atitinkamų sklypų vertę. Pasak Suomijos, vienas iš pagal šį pirkimo sandorį parduotų sklypų tuo metu buvo įkeistas privačiam bankui […] ir įvertintas 7,5 mln. EUR suma (48).

(160)

Suomija pranešė Komisijai, kad atitinkamų žemės sklypų vertinimų nebuvo atlikta. Komisija mano, kad apie nekilnojamojo turto vertę galima spręsti iš jo hipotekos, įkeitus tą turtą privačiam bankui, vertės. Bankas, prieš patvirtindamas įkeitimą, iš tiesų įvertina atitinkamą nekilnojamąjį turtą, kad tuo atveju, jeigu skolininkas negalėtų grąžinti skolos, banko reikalavimai galėtų būti patenkinti pardavus įkeistą turtą.

(161)

Mikelio miestas atitinkamus sklypus nupirko už 6 646 787 EUR kainą, kuri yra mažesnė nei vieno iš šių sklypų, įkeisto privačiam subjektui, hipotekos registre įrašyta vertė, buvusi prieš sudarant pirkimo sandorį. Kartu su šiuo sklypu Mikelio miestui buvo parduoti penki kiti sklypai ir vienas pastatas. Be to, Komisija pažymi, kad Mikelio miestas nupirko šiuos sklypus, esančius patraukliame gyvenamajame rajone arti miesto centro, ketindamas pakeisti jų paskirtį į gyvenamąją pagal pakeistus vietos planus.

(162)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija paneigia sprendime pradėti procedūrą savo pareikštas abejones dėl kainos, kuri buvo sumokėta už sklypus ir pastatą. Manoma, kad kaina, už kurią Mikelio miestas nupirko šiuos sklypus ir pastatą, atitiko jų tikrąją vertę ir kad rinkos investuotojo principas nepažeistas. Todėl Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba.

(163)

Vertinant 2000 m. birželio mėn. suteiktą garantiją reikia skirti kelis etapus (garantijos suteikimas, mokėjimai pagal garantiją, paskolos sąlygų pakeitimas; plg. 132 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į tai, toliau nagrinėjama, ar 2004 m. kovo mėn. ir 2004 m. gegužės mėn. suteiktos garantijos yra valstybės pagalba. Klausimas, ar paskolos sąlygų keitimas gali būti valstybės pagalba, svarstomas nagrinėjant 6 priemonę (žr. 188–195 konstatuojamąsias dalis).

(164)

4 priemonė. Priešingai 92 konstatuojamojoje dalyje pateiktiems Suomijos argumentams, Komisija mano, kad esamų įsipareigojimų pavertimas nauja garantija gali būti valstybės pagalba. Šiuo atžvilgiu esamą pagalbą reikia skirti nuo naujos pagalbos. Į esamos pagalbos sąvoką įeina individualios pagalbos priemonės, pradėtos taikyti iki Sutarties įsigaliojimo (Procedūrų reglamento 1 straipsnio b punktas). Nauja pagalba, priešingai, yra „visa pagalba […] kuri nėra egzistuojanti pagalba, įskaitant egzistuojančios pagalbos pakeitimus“ (Procedūrų reglamento 1 straipsnio c punktas). Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999 (49), pakeitimai yra „visi pakeitimai, išskyrus grynai formalaus ir administracinio pobūdžio pakeitimus, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikimui bendrosios rinkos reikalavimams“.

(165)

Iš tiesų Mikelio miestas 2004 m. kovo 8 d. suteikė naują garantiją, kuria buvo užtikrinta nauja 2004 m. balandžio 14 d. Tapiola suteikta paskola. Naujosios garantijos negalima laikyti senosios garantijos tąsa, nes ji buvo suteikta naujai paskolai ir naujomis sąlygomis. Komisijos požiūrio nekeičia tai, kad ši paskola pakeitė ankstesnę Tapiola 1992 m. suteiktą paskolą, kuriai Mikelio miestas taip pat buvo suteikęs garantiją. Nors iš tiesų naujosios paskolos suma buvo lygi negrąžintam senosios paskolos likučiui, o palūkanų norma buvo palankesnė Karjaportti (senosios paskolos palūkanos buvo 4,5 % per metus, naujosios – 4 % per metus), taip pat buvo pakeista paskolos trukmė (senoji paskola turėjo būti grąžinta per dešimtį metų nuo suteikimo, t. y. iki 2002 m. lapkričio mėn., o naująją paskolą leista grąžinti iki 2014 m.). Naujoji paskola (pagrindinė paskolos dalis kartu su 2004–2014 m. mokėtinomis palūkanomis) iš esmės yra didesnė nei senoji paskola. Todėl suteikus naująją garantiją, palyginti su senąja garantija, Mikelio miesto rizika, taigi ir atitinkamai priemonei skirta suma, padidėjo. Naujosios garantijos suteikimą reikia laikyti senosios garantijos sąlygų pakeitimu, tad naujoji garantija gali būti laikoma nauja pagalba. Todėl galima atmesti Suomijos argumentą, kad senoji garantija buvo suteikta pirmiau nei Suomija įstojo į ES ir todėl ją galima laikyti esama pagalba ir kad naujosios garantijos negalima laikyti nauja pagalba.

(166)

Klausimą, ar svarstoma garantija buvo suteiktas pranašumas pagalbos gavėjui, galima nagrinėti remiantis 2008 m. Pranešimu dėl garantijų. Tuo metu, kai buvo pradėta taikyti atitinkama priemonė, galiojo 2000 m. Pranešimas dėl garantijų. Tačiau, kaip paaiškinta 134 konstatuojamojoje dalyje, Komisija vertindama šią priemonę remsis 2008 m. Pranešimu dėl garantijų. Pagal 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktą individuali valstybės garantija nelaikoma valstybės pagalba, jeigu tenkinami visi keturi kumuliaciniai kriterijai (žr. 135 konstatuojamąją dalį). Vertinama garantija buvo užtikrinta 100 % paskolos. To pakanka, kad nebūtų galima atmesti valstybės pagalbos buvimo remiantis 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktu. Be to, priešingai Suomijos argumentams, Komisija mano, kad Karjaportti jau 2004 m. kovo mėn. buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (žr. 123–128 konstatuojamąsias dalis), ir tai yra dar viena priežastis, kodėl garantija neatitinka 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto.

(167)

Be to, garantija buvo suteikta be jokio garantijos mokesčio, nors Karjaportti tuo metu buvo sunkumų patirianti įmonė, o Mikelio miesto riziką buvo galima laikyti didele. Garantija buvo užtikrinta 100 % atitinkamos paskolos, t. y. ją suteikusi institucija prisiėmė visą riziką, susijusią su galimu naudos gavėjo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymu, o pati garantija buvo suteikta kaip besąlyginė garantija – garantas prisiėmė atsakomybę už pagrindinę skolos dalį, tarsi tai būtų buvusi paskola jam pačiam, taigi kreditorius, atėjus pagrindinės paskolos grąžinimo terminui, galėjo reikalauti, kad pagrindinę skolos dalį sumokėtų garantas.

(168)

Be to, Suomijos manymu, ši priemonė atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą, ypač turint omenyje tai, kad su ja buvo susiję ir privatūs subjektai. Šį argumentą galima atmesti. Remiantis Suomijos pateikta informacija, visų pirma, privatūs subjektai pagalbos gavėjui suteikė ne garantijas, o paskolas. Antra, šių privačių subjektų paskolos buvo suteiktos kitu metu nei garantuotos pensijų fondo paskolos. Trečia, bent vieno iš privačių subjektų pageidaujama paskolos palūkanų norma tuo metu jau buvo didesnė nei pensijų fondo paskolos palūkanų norma. Dar svarbiau tai, kad su privačiais subjektais susitarta tik dėl trumpalaikių paskolų suteikimo keliems mėnesiams, o Mikelio miestas suteikė garantiją dešimties metų trukmės paskolai.

(169)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad svarstoma priemone Karjaportti suteiktas pranašumas. Be to, 4 priemonė atitinka visus kitus valstybės pagalbos kriterijus. Kaip išsamiai aprašyta 133, 140 ir 141 konstatuojamosiose dalyse, šiai garantijai taip pat naudojami valstybės ištekliai ir ji yra priskirtina valstybei, atrankinė, iškraipanti konkurenciją bei daranti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(170)

5 priemonė. Suomijos argumentą, kad svarstoma priemone buvo siekiama tęsti 2000 m. pradėtas investicijas, galima atmesti, nes ši garantija aiškiai buvo nauja priemonė.

(171)

Pagal 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktą individuali valstybės garantija nelaikoma valstybės pagalba, jeigu tenkinami visi keturi kumuliaciniai kriterijai (žr. 135 konstatuojamąją dalį). Vertinama garantija, kaip ir 4 priemone, užtikrinta 100 % paskolos, o Karjaportti 2004 m. gegužės mėn. jau buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (žr. 123–128 konstatuojamąsias dalis). Todėl garantija neatitinka 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto.

(172)

Be to, panašiai kaip 4 priemonės atveju, garantija buvo suteikta be jokio garantijos mokesčio, nors įmonė tuo metu patyrė sunkumų, o Mikelio miesto riziką buvo galima laikyti didele. Garantija buvo užtikrinta 100 % paskolos ir ji buvo suteikta kaip besąlyginė garantija. Todėl Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju, priešingai Suomijos nuomonei, šia priemone Karjaportti suteiktas pranašumas.

(173)

Be to, 5 priemonė atitinka visus kitus valstybės pagalbos kriterijus. Kaip išsamiai aprašyta 133, 140 ir 141 konstatuojamosiose dalyse, šiai garantijai taip pat naudojami valstybės ištekliai ir ji yra priskirtina valstybei, atrankinė, iškraipanti konkurenciją bei daranti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(174)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad 4 ir 5 priemonės yra valstybės pagalba.

(175)

Suomija nepateikė jokių argumentų dėl 4 priemonės suderinamumo su vidaus rinka. Dėl 5 priemonės Suomija rėmėsi SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktu ir 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairėmis (žr. 95 konstatuojamąją dalį). Tačiau suderinamumo su vidaus rinka negalima vertinti pagal 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gaires, nes Karjaportti tuo metu, kai jai suteiktos abi garantijos, buvo sunkumų patirianti įmonė (žr. 123–128 konstatuojamąsias dalis). Kaip nustatyta 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairėse, pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms turi būti vertinama pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires (50). Todėl Komisija pirmiausia vertina, ar 4 ir 5 priemonės yra suderinamos su vidaus rinka kaip pagalba įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti pagal pastarąsias gaires. Tuo metu, kai buvo suteiktos garantijos, galiojo 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės (51).

(176)

Pagal 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires sanavimo pagalba turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tačiau svarstoma priemonė kai kurių iš jų netenkina:

(177)

4 ir 5 priemonės taip pat neatitinka visų restruktūrizavimo pagalbos reikalavimų, nustatytų 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse:

(178)

Todėl Komisija mano, kad svarstomos priemonės neatitiko 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių.

(179)

Taip pat būtina apsvarstyti, ar 4 ir 5 priemonės gali būti suderinamos su vidaus rinka pagal kurią nors kitą SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytą išimtį.

(180)

SESV 107 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys nagrinėjamu atveju netaikomos, nes atitinkamos priemonės nėra socialinio pobūdžio, neskirtos individualiems vartotojams, nėra pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir nėra pagalba tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui.

(181)

Daugiau išimčių nustatyta SESV 107 straipsnio 3 dalyje.

(182)

SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad „pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti“, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Tuo metu, kai Karjaportti suteikta pagalba, įmonė buvo įsikūrusi tokiame regione.

(183)

Tuo metu, kai buvo pradėtos taikyti 4 ir 5 priemonės, valstybės pagalbą remiamoms teritorijoms reglamentavo 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairės. Pagal šias gaires sunkumų patiriančioms įmonėms regioninė pagalba neteikiama. Todėl Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamai pagalbai negali būti taikoma SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta išimtis.

(184)

SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad „pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Komisija pažymi, kad nagrinėjama pagalba nėra skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti; taip pat Komisija negavo įrodymų, kad ji skirta dideliems Suomijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamai pagalbai negali būti taikoma SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta išimtis.

(185)

SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta, kad pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, gali būti laikoma suderinama su SESV, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Bendrijoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui. Šis straipsnis nagrinėjamam atvejui akivaizdžiai netaikytinas.

(186)

Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą leidžiama valstybės pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Komisija parengė kelis gairių dokumentus ir komunikatus, kuriuose aiškinama, kaip ji ketina taikyti šiame straipsnyje nustatytą išimtį. Tačiau, Komisijos manymu, dėl nagrinėjamos pagalbos pobūdžio ir ypatumų akivaizdu, kad šiose gairėse ir komunikatuose nustatytos išimtys nagrinėjamam atvejui netaikytinos.

(187)

Komisija, remdamasi išdėstytais argumentais, mano, kad 4 ir 5 priemonės yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(188)

Pagrindinis Suomijos argumentas, aprašytas 96–98 konstatuojamosiose dalyse, yra tai, kad Mikelio miestas nebuvo dosnesnis nei kiti bendrovės kreditoriai ir kad Mikelio miestas veikė kartu su pagalbos gavėjo privačiais kreditoriais, taikydamas tokias pačias sąlygas kaip ir jie. Todėl Mikelio miestas, pritardamas restruktūrizavimo programai, elgėsi kaip privatus rinkos ekonomikos investuotojas.

(189)

Pirmas klausimas, kurį reikia apsvarstyti, yra tai, ar rinkos ekonomikos investuotojo principas taikomas tokiais atvejais, kai vienas ar keli valstybės subjektai, kurių veiksmai priskirtini valstybei, taiko kelias priemones tai pačiai įmonei. Bendrasis Teismas išsprendė šį klausimą byloje BP Chemicals prieš Komisiją (52). Teismo sprendimu, vien tai, kad valstybinė įmonė jau atliko pagalbai priskiriamas kapitalo injekcijas į savo patronuojamąją įmonę, nereiškia, kad vėlesnių kapitalo injekcijų negalima laikyti privataus rinkos ekonomikos investuotojo principą atitinkančia investicija. Tačiau Komisija turi nustatyti, ar kelias vienai įmonei taikomas priemones galima pagrįstai atskirti ir laikyti savarankiškomis priemonėmis. Sprendžiant šį klausimą, pasak Teismo, reikia atsižvelgti į priemonių chronologinę tvarką, jų tikslą ir patronuojamosios įmonės padėtį tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas atlikti injekciją (53).

(190)

Nagrinėjamu atveju Komisija turi nustatyti, ar 2004 m. kovo ir gegužės mėn. suteiktas garantijas (4 ir 5 priemonės) galima atskirti nuo teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros (6 priemonė). Nors visas tris priemones iš tiesų buvo nuspręsta taikyti tais pačiais metais, Komisija pažymi, kad jos buvo taikomos skirtingomis aplinkybėmis. Tuo metu pradėta teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra, kurioje dalyvavo visi bendrovės kreditoriai. Taigi 6 priemone nebebuvo siekiama padėti bendrovei atgauti gyvybingumą ir išvengti nemokumo, suteikiant jai galimybę gauti naujų lėšų iš privačių bankų. Vietoj to kreditorius Mikelio miestas, kaip ir visi kiti kreditoriai, siekė pagal nacionalinio bankroto įstatymo nuostatas susigrąžinti iš įmonės kuo didesnę skolų dalį. Todėl Komisija mano, kad 6 priemonę galima atskirti nuo 4 ir 5 priemonių.

(191)

Kaip aprašyta 31 konstatuojamojoje dalyje, Karjaportti kartu su savo privačiais kreditoriais padavė Mikelio rajono teismui prašymą pradėti teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą Nr. 47/1993. Teismui buvo pateikta restruktūrizavimo programa su išsamia informacija apie priemones, vertinamas šiame sprendime. Teismas, patikrinęs šią informaciją, restruktūrizavimo programą patvirtino. Komisija pažymi, kad Karjaportti šiuo metu vykdoma teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra pagal Suomijos teisę. Tokia teismo prižiūrima restruktūrizavimo procedūra iš tiesų siekiama atgaivinti sunkumų patiriančio skolininko perspektyvų verslą, užtikrinti jo tolesnį gyvybingumą ir susitarti dėl skolų grąžinimo. Todėl Komisija mano, kad priemones, kurių ėmėsi Mikelio miestas per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą, galima vertinti pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(192)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika byloje Magefesa (54), jeigu valstybės sąlygos yra palankesnės nei kitų bendrovės kreditorių, per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą taikomos priemonės gali būti valstybės pagalba. Todėl Komisija įvertino, ar per restruktūrizavimo procedūrą privatiems ir valstybiniams kreditoriams nustatytos sąlygos iš tiesų buvo vienodos.

(193)

Visų pirma svarbu tai, kad […] restruktūrizuojamų skolų (apie [30–70] %) yra privatiems kreditoriams grąžintinos skolos. Pagrindiniai privatūs kreditoriai yra Nordea Bank, Pohjola Bank ir Nordea Financing. Antra, reikia atsižvelgti į tai, kad Karjaportti kreditoriai buvo suskirstyti į kelias grupes pagal jų vietą kreditorių eilėje. Mikelio miestas kartu su privačiais kreditoriais Nordea Bank, OKO/Pohjola Bank bei Nordea Financing ir valstybine specialios paskirties finansų bendrove Finnvera priklauso kreditorių, kuriems reikia grąžinti dideles garantuotas skolas, grupei. Kaip parodyta IV lentelėje, Mikelio miestui yra grąžintina [10–40] %, o privatiems kreditoriams iš viso [30–70] % šių didelių garantuotų skolų. [10–40] % šių skolų yra skolos bendrovei Finnvera.

(194)

Toliau kiekviena Mikelio miesto taikyta priemonė įvertinta išsamiau.

(195)

Garantuotų skolų palūkanų normų sumažinimas. Kaip parodyta V lentelėje, paskolų ir kitų skolų (nesumokėtų mokesčių), kurios buvo laikomos „didelėmis garantuotomis skolomis“, palūkanų normos buvo vienodos privatiems ir valstybiniams kreditoriams, išskyrus […]. Pastarojo kreditoriaus palūkanų norma buvo […] EURIBOR visoms nuo restruktūrizavimo procedūros pradžios mokėtinoms sumoms, o kiti kreditoriai už jiems mokėtinų sumų dalį iki 2010 m. gavo tik […] EURIBOR – […] % dydžio palūkanas. Šio skirtumo priežastis yra tai, kad […] teko pirmoji vieta kreditorių eilėje pagal Karjaportti skolinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti įkeisto turto dydį. Manoma, kad dėl […] pirmenybės kreditorių eilėje skirtinga palūkanų norma taikoma pagrįstai.

(196)

Paskolų grąžinimo terminų atidėjimas. Skolų grąžinimas Mikelio miestui buvo atidėtas tiek pat kiek ir kitų garantuotų skolų grąžinimas kreditoriams. Kaip parodyta VI lentelėje, Karjaportti turi mokėti garantuotų skolų grąžinimo įmokas visiems atitinkamiems kreditoriams nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2015 m., o 2015 m. turės grąžinti didžiąją šių skolų sumų dalį (43 % kiekvienos garantuotos skolos pagrindinės sumos). Kiekvienam kreditoriui mokėtinos įmokos sudaro vienodą bendros tam kreditoriui mokėtinos sumos dalį (pirmosios trys įmokos – 2 %, tolesnės dvi įmokos – 4 %, likusi įmoka – 6 % visos grąžintinos sumos). Paskutinė įmoka sudaro 43 % kiekvieno garantuotą paskolą suteikusio kreditoriaus paskolos pagrindinės dalies sumos. Taigi Mikelio miestui nebuvo sudarytos mažiau palankios sąlygos nei privatiems kreditoriams, kurių padėtis buvo panaši.

(197)

Sąlyginis atleidimas nuo skolų. Kaip aprašyta 42 ir 43 konstatuojamosiose dalyse, skolų sumos, kurias numatoma panaikinti teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros pabaigoje, jei nebus tenkinami tam tikri ekonominiai reikalavimai, pagal restruktūrizavimo programą nustatomos remiantis Karjaportti įsipareigojimų vykdymui užtikrinti įkeisto turto vertės tuo atveju, jeigu įmonė tęstų veiklą, ir to paties užstato vertės tuo atveju, jeigu įkeistas turtas būtų parduotas, palyginimu; šios vertės nustatomos atskirai kiekvienam kreditoriui pagal jo vietą kreditorių eilėje. Tuo metu, kai buvo parengta restruktūrizavimo programa, įkaitų vertę pagal abu scenarijus nustatė nepriklausomi vertintojai remdamiesi palyginamomis kainomis ir informacija apie nuomos sąlygas. Tokiomis aplinkybėmis […] teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros pabaigoje neprivalo atleisti Karjaportti nuo skolų, nes kreditorių eilėje užima pirmąją vietą. Atitinkamos kitų kreditorių sumos, pateiktos 43 konstatuojamojoje dalyje, taip pat buvo nustatytos taikant šią metodiką. Metodiką, pagal kurią nustatytos šios sumos, galima laikyti patikima, visų pirma todėl, kad pagal ją įkaito vertė buvo susieta su vieta kreditorių eilėje pagal abu scenarijus. Praktikoje skaičiuojant buvo remiamasi nepriklausomų ekspertų vertinimais, pagal vienodus principus visiems kreditoriams nustatant didžiausias sumas, kuriomis teismo prižiūrimo restruktūrizavimo proceso pabaigoje gali būti sumažintos restruktūrizuojamos skolos. Todėl galima manyti, kad visiems kreditoriams buvo taikomos vienodos sąlygos.

(198)

Apskritai, Komisijos manymu, per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą Mikelio miestui buvo sudarytos ne mažiau palankios sąlygos nei privatiems kreditoriams. Esamus Mikelio miesto ir kitų kreditorių skirtumus galima pateisinti nevienoda atitinkamų kreditorių turimo įkaito kokybe. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad pagalbos gavėjas dėl teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros neįgijo pranašumo, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Komisijos sprendime pradėti procedūrą pareikštos abejonės buvo išsklaidytos: 31–43 konstatuojamosiose dalyse aprašytos priemonės nėra valstybės pagalba.

(199)

Visų pirma Komisija pažymi, kad svarstomas akcijų pirkimas nebuvo teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros dalis.

(200)

Suomija tvirtina, kad Mikelio miestas, pirkdamas akcijas, veikė pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą. Visų pirma, remiantis Bendrojo Teismo sprendimo BP Chemicals byloje logika (žr. 189–191 konstatuojamąsias dalis), reikia nustatyti, ar rinkos ekonomikos investuotojo principas gali būti taikomas 7 priemonei, nes Mikelio miestas jau pirmiau taikė pagalbos priemones Karjaportti. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad 4 ir 5 priemonių imtasi dar iki teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros pradžios, o akcijos buvo nupirktos vėliau. Be to, nors 4 ir 5 priemonėmis siekta padėti išlaikyti pagalbos gavėjo likvidumą, pradėjus teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą paaiškėjo, kad per šią procedūrą reikės tenkinti ir šiuos su likvidumu susijusius poreikius. Todėl manoma, kad 7 priemonę galima atskirti nuo 4 ir 5 priemonių ir kad rinkos ekonomikos investuotojo principas iš esmės taikytinas 7 priemonei.

(201)

Kaip aprašyta 156 konstatuojamojoje dalyje, rinkos ekonomikos investuotojo principas iš esmės taikomas ir atvejams, kai valstybė perka žemę arba kitokį turtą. Suomija pateikė Helsinkyje įsikūrusios nekilnojamojo turto valdymo agentūros […] (55) atliktą vertinimą, kuriame nustatyta atitinkamų akcijų vertė. Pagal šį 2005 m. kovo 29 d. vertinimą Karjaportti turimų nekilnojamojo turto bendrovės akcijų vertė buvo nuo 1 mln. EUR iki 1,1 mln. EUR. Atliekant šį vertinimą remtasi bendrovei priklausiusio nekilnojamojo turto verte. Ši vertė nustatyta dviem metodais: kaip kapitalo vertė pagal rinkos nuomos kainas (remiantis Suomijos statistikos tarnybos būsto statistikos duomenimis) ir kaip perpardavimo vertė (pagal prašomas kainas).

(202)

Tuo metu, kai parduotos akcijos, atitinkamas nekilnojamasis turtas buvo išnuomotas už mažesnę nei rinkos nuomos kainą. Vertinimo duomenimis, rinkos nuomos kainų lygį buvo galima pasiekti per dvejus metus, kasmet didinant nuomos kainas didžiausia įmanoma suma. Atsižvelgiant į tai, nekilnojamojo turto vertė perkant akcijas buvo pakoreguota ir galiausiai Mikelio miestas nupirko akcijas už 860 000 EUR kainą.

(203)

Minėtą vertinimą atliko nepriklausomas ekspertas. Pagal jo taikytą metodiką, kaip aprašyta, pirma buvo nustatyta kapitalo vertė pagal rinkos nuomos kainas, tada perpardavimo vertė. Abi vertės buvo nustatytos remiantis rinkos duomenimis ir pagal jas apskaičiuota akcijų vertė, kuri taip pat pakoreguota atsižvelgiant į tikrąsias nuomos kainas, buvusias tuo metu, kai buvo perkamos akcijos. Ši metodika laikoma patikima. Komisija daro išvadą, kad Kiinteistö Oy Suksimäki akcijos buvo nupirktos už rinkos kainą ir kad šia priemone Karjaportti nebuvo suteikta pranašumo.

(204)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Komisijos sprendime pradėti procedūrą pareikštos abejonės buvo išsklaidytos; daroma išvada, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba.

(205)

Suomijos teigimu, nesumokėtų palūkanų pavertimas paskolomis yra teismo prižiūrimoms restruktūrizavimo procedūroms įprasta priemonė. Tokią priemonę iš tiesų galima laikyti teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros dalimi. Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo programoje iš esmės jau buvo numatyta 2005 m. visiems kreditoriams, kuriems Karjaportti turėjo grąžinti dideles garantuotas skolas ([dviem privatiems kreditoriams] ir Finnvera), nesumokėtas palūkanas paversti paskolomis. Atsižvelgdama į tai, Komisija nemano, kad pats nesumokėtų palūkanų pavertimas paskola buvo valstybės pagalba. Tačiau reikia patikrinti, ar Mikelio miesto nustatyta palūkanų norma buvo tokia, kad Karjaportti buvo suteiktas pranašumas.

(206)

Suomija šiuo klausimu mano, kad Mikelio miesto veiksmai atitiko privataus rinkos investuotojo principą, nes privatūs kreditoriai kartu su Mikelio miestu pavertė paskolomis jiems nesumokėtas palūkanas. Visų pirma, kaip ir teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros atžvilgiu, manoma, kad privataus rinkos investuotojo principą 8 priemonei iš esmės galima taikyti, nes šią priemonę galima atskirti nuo 4 ir 5 priemonių (žr. 189–191 konstatuojamąsias dalis). Komisija, nagrinėjamam atvejui taikydama privataus rinkos investuotojo principą, pažymi, kad nors iš tiesų paskolomis buvo paverstos ne tik Mikelio miesto, bet ir [privačių kreditorių] palūkanos, tačiau nustatyta šių paskolų palūkanų marža nebuvo vienoda. Iš tiesų [vieno privataus kreditoriaus] prašoma palūkanų norma buvo 3 mėn. EURIBOR + 1,5 %, [kito privataus kreditoriaus] – 3 mėn. EURIBOR + 2 %, o Mikelio miesto – tik 3 mėn. EURIBOR + 0,3 %. Taigi Mikelio miestas sutiko nustatyti paskolos palūkanų normą, kuri buvo 1,2 % mažesnė nei [vieno privataus kreditoriaus] palūkanų norma ir 1,7 % mažesnė nei [kito privataus kreditoriaus] palūkanų norma. Todėl argumentą, kad Mikelio miestas veikė vienodomis sąlygomis su privačiais kreditoriais, galima atmesti. Dėl palūkanų normų skirtumo taip pat galima paneigti, kad Mikelio miestas už paskolą nustatė rinkos dydžio mokestį. Todėl suteikus Karjaportti paskolą, kuria buvo paverstos Mikelio miestui nesumokėtos palūkanos, šiai įmonei suteiktas pranašumas.

(207)

Be to, 8 priemonė atitinka visus kitus valstybės pagalbos kriterijus. Kaip išsamiai aprašyta 133, 140 ir 141 konstatuojamosiose dalyse, atitinkama paskola buvo suteikta naudojant valstybės išteklius ir yra priskirtina valstybei, atrankinė, iškraipanti konkurenciją bei daranti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(208)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad 8 priemonė yra valstybės pagalba.

(209)

Suomija nepateikė jokių argumentų dėl 8 priemonės suderinamumo su vidaus rinka. Kadangi tuo metu, kai nesumokėtos palūkanos paverstos paskolomis, Karjaportti buvo sunkumų patirianti įmonė (žr. 123–129 konstatuojamąsias dalis), Komisija visų pirma įvertina, ar 8 priemonė yra suderinama su vidaus rinka kaip pagalba įmonei sanuoti ir restruktūrizuoti pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Tuo metu, kai pradėta taikyti ši priemonė, galiojo 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės (56).

(210)

Pagal 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires sanavimo pagalba turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tačiau svarstoma priemonė kai kurių iš jų netenkina.

(211)

Nagrinėjama priemonė taip pat neatitinka visų restruktūrizavimo pagalbos kriterijų, nustatytų 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse:

(212)

Todėl Komisija mano, kad svarstoma priemonė neatitiko 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių.

(213)

Taip pat būtina apsvarstyti, ar 8 priemonė gali būti suderinama su vidaus rinka pagal kurią nors kitą SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytą išimtį. Dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos nagrinėjant 4 ir 5 priemones (žr. 179–186 konstatuojamąsias dalis), Komisija mano, kad priemonei netaikytina nė viena iš šių išimčių. Todėl Komisija daro išvadą, kad 8 priemonė yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(214)

Pirmiausia reikia patikrinti, ar nurašius šias skolas Karjaportti galėjo būti suteiktas pranašumas. Taip būtų tuo atveju, jeigu Mikelio miestas atsisakė susigrąžinti skolas, t. y. jas visiškai panaikino.

(215)

Kaip aprašyta 105 konstatuojamojoje dalyje, Suomija patvirtino, kad skolų nurašymas buvo tik apskaitos priemonė, nekeičianti teisinių kreditoriaus ir skolininko santykių, t. y. skolos panaikintos nebuvo. Kaip matyti iš Suomijos pateiktų dokumentų, Mikelio miestas toliau siekia susigrąžinti skolas.

(216)

Pagal atsargumo principą, laikantis geros apskaitos praktikos ir Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1336/1997 nuostatų, gautinų sumų vertė balanse gali neviršyti jų tikėtinos vertės. Todėl gautinos sumos, kurių tikriausiai nepavyks surinkti, užrašomos kaip išlaidos pelno ir nuostolio ataskaitoje.

(217)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad skolos buvo nurašytos tik Mikelio miesto finansinėse ataskaitose, laikantis apskaitos standartų, tačiau atitinkamas sumas toliau siekiama susigrąžinti per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą.

(218)

Komisijos sprendime pradėti procedūrą pareikštos abejonės buvo išsklaidytos ir galima daryti išvadą, kad nagrinėjamomis priemonėmis Karjaportti nebuvo suteikta pranašumo. Todėl 9 ir 10 priemonės nėra valstybės pagalba.

(219)

Suomijos argumentą, kad priemonė yra teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros dalis ir nėra valstybės pagalba, galima atmesti. Pirma, atidėti skolų grąžinimo terminus 2009 m. nebuvo numatyta pradinėje restruktūrizavimo programoje, antra, vien tai, kad toks restruktūrizavimas atliekamas pagal nacionalinės teisės aktus, nereiškia, kad negali būti valstybės pagalbos (57).

(220)

Valstybės pagalba taip pat iš esmės galima laikyti priemones, skirtas įprastoms įmonės biudžeto išlaidoms sumažinti. Tokį su skolų grąžinimo terminų atidėjimu susijusį elgesį Komisija vertina remdamasi privataus kreditoriaus kriterijumi (58). Pagal jį valstybė laikoma viešu kreditoriumi, kuris, kaip ir privatus kreditorius, siekia susigrąžinti jam mokėtinas sumas ir šiuo tikslu sudaro sutartis su skolininku, pagal kurias, siekiant palengvinti jų susigrąžinimą, leidžiama skolas atidėti arba mokėti dalimis (59). Pranašumas, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, suteikiamas, jeigu skolą valstybiniam kreditoriui leidžiama grąžinti palankesnėmis sąlygomis negu būtų priimtina privačiam kreditoriui. Komisija atkreipia dėmesį į Suomijos argumentą, kad skolų grąžinimo terminų atidėjimas iš tiesų nebuvo atliktas, nes jo vykdymą sustabdė Kuopijo administracinis teismas (Kuopion Hallinto-Oikeus). Nepaisant to, pasak Suomijos, skolos grąžinimo terminai buvo pratęsti ir įmokų mokėjimas atidėtas. Todėl Komisija pažymi, kad tikrasis terminų pakeitimas – tiek mokėtinos sumos, tiek patys terminai – skiriasi nuo terminų pakeitimo, apie kurį buvo pranešta. Tikroji suma, kurios grąžinimo terminus atidėjo Mikelio miestas, yra mažesnė negu suma, apie kurią buvo iš pradžių pranešta, o terminai atidėti trumpesniam laikui negu buvo iš pradžių pranešta. Todėl manoma, kad priemonė, apie kurią pranešta, įgyvendinant buvo iš dalies pakeista. Nepaisant šių pakeitimų, Komisija pažymi, kad privatus kreditorius jokiais būdais nebūtų sutikęs atidėti skolų grąžinimo terminų dėl šioje konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių.

(221)

Jeigu skolininkas nesilaiko ankstesnio susitarimo dėl skolų grąžinimo terminų atidėjimo, privatus kreditorius paprastai skolas išieško (60). Priešingai, Mikelio miestas, Karjaportti nesilaikant skolos grąžinimo terminų atidėjimo sąlygų, dėl kurių susitarta per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą, sutiko dar kartą atidėti skolos grąžinimo terminus. Taip pat nėra konkrečių priežasčių, kaip antai didesnių Mikelio miestui suteiktų skolos grąžinimo garantijų, dėl kurių būtų galima pateisinti skolos neišieškojimą. Galiausiai Komisija, vertindama bendrovės pelningumo ir gyvybingumo ateities perspektyvas, mano, jog dėl bendrovės tuometinės finansinės padėties nebuvo galima tikėtis, kad investicijomis pavyktų per priimtiną laikotarpį pasiekti pakankamą pelningumo lygį. Tuo metu, kai pradėta taikyti ši priemonė, buvo paskelbta Karjaportti bankroto procedūra, taip pat nuo 2004 m. vykdoma teismo prižiūrima bendrovės restruktūrizavimo procedūra. Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymi, kad numanomas privatus kreditorius nebūtų sutikęs dar kartą atidėti skolų grąžinimo terminų tokiomis aplinkybėmis, kaip tai padarė Mikelio miestas.

(222)

Šiuo klausimu Suomija tvirtina, kad Mikelio miestas veikė vienodomis sąlygomis su kitais Karjaportti kreditoriais.

(223)

Iš tiesų, kalbant apie skolų grąžinimo terminų atidėjimą, apie kurį pranešta, privačių kreditorių sutikimas atidėti terminus, pasak Suomijos, priklausė nuo Mikelio miesto sutikimo. Be to, atrodo, kad skolų grąžinimo terminų nebuvo ketinama atidėti vienodomis sąlygomis visiems kreditoriams, kuriems įmonė turėjo grąžinti garantuotas skolas. Net jeigu Mikelio miestas būtų atidėjęs skolos likučio įmokų mokėjimą iki 2011 m., įmokas privatiems kreditoriams būtų reikėję mokėti 2009 m. Todėl Suomijos argumentą galima atmesti.

(224)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama priemonė neatitinka privataus kreditoriaus kriterijaus ir kad šia priemone Karjaportti suteiktas pranašumas.

(225)

Dėl kitų valstybės pagalbos buvimo kriterijų pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį Komisija pažymi, kad Mikelio miestas sutiko atidėti skolos grąžinimo terminus, taigi šiai priemonei naudojami valstybės ištekliai ir ji priskirtina valstybei. Ją taip pat galima laikyti atrankine. Galiausiai, kaip išsamiau aprašyta 133, 140 ir 141 konstatuojamosiose dalyse, priemonė iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(226)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba.

(227)

Pagrindinis Suomijos argumentas buvo tai, kad ši priemonė nėra valstybės pagalba; tačiau Suomija taip pat pranešė apie 12 priemonę kaip apie sanavimo pagalbą (žr. 1 konstatuojamąją dalį). Iš tiesų tuo metu, kai Mikelio miestas sutiko atidėti skolos grąžinimo terminus, Karjaportti buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punkto c papunktyje (žr. 123–129 konstatuojamąsias dalis). Todėl nagrinėjamos priemonės suderinamumas su vidaus rinka turi būti vertinamas pagal 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

(228)

Pagal 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires sanavimo pagalba turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tačiau svarstoma priemonė kai kurių iš jų netenkina:

(229)

Nagrinėjama priemonė taip pat neatitinka visų restruktūrizavimo pagalbos reikalavimų, nustatytų 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse:

(230)

Todėl Komisija mano, kad svarstoma priemonė neatitiko 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių.

(231)

Taip pat būtina apsvarstyti, ar 12 priemonė gali būti suderinama su vidaus rinka pagal kurią nors kitą SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytą išimtį.

(232)

SESV 107 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys nagrinėjamu atveju netaikomos, nes atitinkama priemonė nėra socialinio pobūdžio, neskirta individualiems vartotojams, nėra pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir nėra pagalba tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui.

(233)

Daugiau išimčių nustatyta SESV 107 straipsnio 3 dalyje.

(234)

SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad „pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti“, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Tuo metu, kai Karjaportti suteikta pagalba, įmonė buvo įsikūrusi tokiame regione.

(235)

Valstybės pagalbą remiamoms teritorijoms reglamentuoja 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairės. Pagal šias gaires sunkumų patiriančioms įmonėms regioninė pagalba neteikiama. Todėl Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamai pagalbai negali būti taikoma SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta išimtis.

(236)

SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad „pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Komisija pažymi, kad nagrinėjama pagalba nėra skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, taip pat Komisija negavo įrodymų, kad ji skirta dideliems Suomijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamai pagalbai negali būti taikoma 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta išimtis.

(237)

SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta, kad pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, gali būti laikoma suderinama su SESV, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Bendrijoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui. Šis straipsnis nagrinėjamam atvejui akivaizdžiai netaikytinas.

(238)

Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą leidžiama valstybės pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Komisija parengė kelis gairių dokumentus ir komunikatus, kuriuose aiškinama, kaip ji ketina taikyti šiame straipsnyje nustatytą išimtį. Tačiau, Komisijos manymu, dėl nagrinėjamos pagalbos pobūdžio ir ypatumų akivaizdu, kad šiose gairėse ir komunikatuose nustatytos išimtys nagrinėjamam atvejui netaikytinos.

(239)

Komisija, remdamasi išdėstytais argumentais, mano, kad 12 priemonė yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(240)

Visų pirma Komisija pažymi, kad Suomija, priėmus sprendimą dėl valstybės pagalbos N 715/2006, pažadėjo, kad Finnvera veikla apsiribos valstybės pagalbos schemų administravimu. Tuo remdamasi Komisija 2007 m. rugsėjo 25 d. (Komisijos sprendimo priėmimo dieną) nusprendė, kad Finnvera atleidimas nuo pelno mokesčio nėra valstybės pagalba. 13–17 priemonės buvo pradėtos taikyti pirmiau nei Komisija priėmė sprendimą dėl valstybės pagalbos N 715/2006. 18 priemonė pradėta taikyti Komisijai jau priėmus pastarąjį sprendimą. Todėl Komisija vertindama 18 priemonę turi atsižvelgti į Suomijos valdžios institucijų duotą pažadą.

(241)

Priemonė laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu jai tiesiogiai arba netiesiogiai naudojami valstybės ištekliai ir ji priskirtina valstybei. Suomija neneigia, kad Finnvera priemonėms naudojami valstybės ištekliai ir kad jos priskirtinos valstybei. Pagal Teismo praktiką įmonės lėšos turi būti laikomos valstybės lėšomis, jeigu valstybė, naudodamasi savo lemiama įtaka tokioms įmonėms, gali valdyti jų lėšų naudojimą (61). Specialios paskirties finansų įstaigos, kurią pagal jos įstatus galima laikyti viešojo sektoriaus institucija, taikomos priemonės paprastai priskirtinos valstybei (62). Priskyrimo valstybei sąvoką Teisingumo Teismas plačiau paaiškino bylos Stardust Marine sprendime (63). Jame pateikti tokie priskyrimo valstybei kriterijai: valstybinės įmonės integravimas į viešojo administravimo struktūras; jos veiklos pobūdis ir šios veiklos vykdymas rinkoje įprastomis konkurencijos su privačiais subjektais sąlygomis; įmonės teisinis statusas (pagal viešąją arba įprastą bendrovių teisę); valdžios institucijų vykdomos įmonės valdymo kontrolės intensyvumas. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad Finnvera veiklą reglamentuoja administracinė teisė, taigi ji yra glaudžiai susijusi su valstybės administravimu. Finnvera yra valstybei 100 % priklausanti specialios paskirties finansų bendrovė, kuriai valstybė teikia garantijas ir kuri daugiausia teikia valstybės pagalbą bei finansavimą, kurį būtų sunku gauti rinkoje, kaip antai eksporto kreditus. Tad nors jos veiklos sritis gali iš dalies sutapti su komercinių bankų veikla, ji nevykdo veiklos įprastomis konkurencijos su privačiais subjektais sąlygomis. Ji yra įregistruota kaip juridinis asmuo pagal įprastą bendrovių teisę, tačiau jos veiklą griežtai kontroliuoja valstybė, kuri skiria stebėtojų tarybos narius iš politinių partijų parlamentinių frakcijų pagal tai, kaip šioms partijoms atstovaujama Suomijos parlamente. Dauguma įmonės valdybos narių turi būti renkama iš kelių ministerijų pasiūlytų kandidatų (žr. 56–57 konstatuojamąsias dalis). Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad Finnvera priemonėms naudojami valstybės ištekliai ir kad jos priskirtinos Suomijos valstybei.

(242)

Svarstant, ar 13 priemone pagalbos gavėjui suteiktas pranašumas, priešingai Suomijos nuomonei, reikia pažymėti, kad ši priemonė nebuvo taikoma vienodomis sąlygomis su privačiais kreditoriais. Nors iš tiesų tiek […], tiek […] 2004 m. suteikė paskolas Karjaportti, Komisija neturi informacijos apie tai, kad tie bankai taip pat būtų suteikę garantijas. Be to, abu privatūs kreditoriai suteikė paskolas tik 2004 m. vasarą, t. y. po kelių mėnesių nuo Finnvera 13 priemonės taikymo pradžios, todėl negalima manyti, kad Finnvera veikė „kartu“ su šiais kreditoriais. Taip pat galima atmesti Suomijos argumentą, kad garantija buvo suteikta laikantis 2000 m. Pranešimo dėl garantijų. Visų pirma, kaip jau paaiškinta, Komisija vertindama šią priemonę remiasi 2008 m. Pranešimu dėl garantijų (žr. 134 konstatuojamąją dalį). Pagal 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktą individuali valstybės garantija nelaikoma valstybės pagalba, jeigu paskolos gavėjas neturi finansinių sunkumų. Kadangi Komisija mano, kad Karjaportti 2004 m. kovo mėn. jau buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (žr. 123–128 konstatuojamąsias dalis), Pranešimas dėl garantijų netaikytinas. Suomija taip pat pažymi, kad buvo nustatytas didelis garantijos mokestis. Tačiau atsižvelgiant į Karjaportti finansinius sunkumus tuo metu, kai buvo suteikta garantija, manoma, kad Finnvera nustatytas garantijos mokestis neatitinka tuometinio mokesčio dydžio rinkos sąlygomis. Iš tiesų pagalbos gavėjo bendros finansavimo išlaidos, susijusios su paskola ir garantija, sudarė [5–8] %, o tuometinė orientacinė norma buvo 4,43 % ir, turint omenyje pagalbos gavėjo finansinius sunkumus, prie jos būtų reikėję pridėti bent 400 bazinių punktų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad svarstoma priemone Karjaportti suteiktas pranašumas.

(243)

Be to, priemonė laikoma valstybės pagalba, jeigu ji yra konkrečiai taikoma arba atrankinė tuo, kad jos taikymas yra naudingas tik tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai. 13 priemonė buvo taikoma vienai konkrečiai bendrovei Karjaportti. Todėl Komisija mano, kad šia priemone pagalbos gavėjui suteiktas atrankinis pranašumas.

(244)

Komisija taip pat turi apsvarstyti tai, ar 13 priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Suomija šiuo klausimu teigia, kad garantijos pagalbos elementas nesiekė de minimis ribos. Tuo metu, kai pradėta taikyti 13 priemonė, galiojo 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (64) (toliau – 2001 m. de minimis reglamentas) (65). Pagal 2001 m. de minimis reglamentą vienas iš reikalavimų yra tai, kad bendra de minimis pagalbos įmonei suma bet kuriuo trejų metų laikotarpiu neturi viršyti 100 000 EUR. Vertinamos garantijos suma buvo tik 91 000 EUR, taigi ji neviršytų viršutinės 100 000 EUR ribos net tuo atveju, jei pagalbos elementu reikėtų laikyti visą jos sumą. Tačiau reikia nustatyti, ar 13 priemonė turi būti vertinama kartu su 4 priemone – garantija, kurią Mikelio miestas suteikė 2004 m. kovo mėn., likus tik 9 dienoms iki 13 priemonės, Finnvera garantijos, taikymo pradžios. Nors abi garantijas suteikė du atskiri subjektai ir jomis užtikrintos dvi atskiros nevienodos trukmės paskolos, šiomis dviem paskolomis buvo pakeista viena 1992 m. Tapiola suteikta paskola. Todėl galima manyti, kad 4 ir 13 priemonės buvo taikomos tuo pačiu tikslu, siekiant pakeisti 1992 m. Tapiola suteiktą paskolą naujomis paskolomis. Komisija, atsižvelgdama į šį glaudų abiejų priemonių ryšį, mano, kad taikant viršutinę 100 000 EUR ribą pagal 2001 m. de minimis reglamentą 4 ir 13 priemones reikia vertinti kaip vieną priemonę. Abiejų priemonių bendras pagalbos elementas viršija 100 000 EUR. Todėl Komisija daro išvadą, kad 13 priemonei 2001 m. de minimis reglamentas netaikytinas.

(245)

Galiausiai, pasak Suomijos, 13 priemonė yra pirmiau prisiimtų įsipareigojimų tąsa, taigi Finnvera rizika nepadidėjo. Suomija pateikė panašų argumentą ir dėl 4 priemonės. Tačiau Komisija, kaip ir 4 priemonės atveju, nemano, kad 13 priemone buvo paprasčiausiai pratęsta ankstesnė priemonė (žr. 164–165 konstatuojamąsias dalis).

(246)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad 13 priemonė yra valstybės pagalba.

(247)

Suomija nepateikė jokių argumentų dėl 13 priemonės suderinamumo su vidaus rinka. Kadangi tuo metu, kai Finnvera suteikė garantiją, Karjaportti buvo sunkumų patirianti įmonė (žr. 123–128 konstatuojamąsias dalis), Komisija visų pirma įvertina, ar ta garantija yra suderinama su vidaus rinka kaip pagalba įmonei sanuoti ir restruktūrizuoti pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Tuo metu, kai pradėta taikyti ši priemonė, galiojo 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės (66).

(248)

Pagal 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires sanavimo pagalba turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tačiau svarstoma priemonė kai kurių iš jų netenkina:

(249)

Dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos nagrinėjant 4 ir 5 priemones (žr. 177–178 konstatuojamąsias dalis), Komisija mano, kad 13 priemonė taip pat neatitinka visų restruktūrizavimo pagalbos reikalavimų, nustatytų 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Todėl, Komisijos manymu, priemonė neatitiko 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių.

(250)

Taip pat būtina apsvarstyti, ar 13 priemonė gali būti suderinama su vidaus rinka pagal kurią nors kitą SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytą išimtį. Dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos nagrinėjant 4 ir 5 priemones (žr. 179–186 konstatuojamąsias dalis), Komisija mano, kad priemonei netaikytina nė viena iš šių išimčių. Todėl Komisija daro išvadą, kad 13 priemonė yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(251)

Suomija teigia, kad ši priemonė buvo numatyta restruktūrizavimo programoje pagal teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą ir kad Finnvera taikė šią priemonę kartu su privačiais kreditoriais.

(252)

Ši priemonė iš tiesų buvo numatyta restruktūrizavimo programoje ir skirta taikyti tiek privatiems, tiek valstybiniams Karjaportti kreditoriams. Kaip matyti iš Suomijos pateiktų dokumentų, palūkanos buvo paverstos paskola 2005 m. pabaigoje ir 2006 m. pradžioje. Privatūs kreditoriai taip pat pavertė paskolomis jiems mokėtinas palūkanas.

(253)

Pirma, remiantis Bendrojo Teismo sprendimo BP Chemicals byloje logika (žr. 189–191 konstatuojamąsias dalis), reikia nustatyti, ar rinkos ekonomikos investuotojo principas gali būti taikomas 14 priemonei. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad 4, 5 ir 13 priemonių buvo imtasi dar iki teismo prižiūrimos restruktūrizavimo procedūros pradžios, o 14 priemonė pradėta taikyti per šią procedūrą. Dėl 189–191 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Komisija mano, kad 14 priemonę galima atskirti nuo 4, 5, ir 13 priemonių. Be to, taikyti 14 priemonę buvo numatyta net pačioje restruktūrizavimo programoje, kuria siekta padėti bendrovei atgauti gyvybingumą.

(254)

Antra, dėl rinkos ekonomikos investuotojo principo taikymo šiai priemonei Komisija mano, kad privačių kreditorių […] ir […] suteiktas paskolas galima lyginti su Finnvera paskola. Visos šios bendrovės yra patekusios į panašią padėtį kaip kreditoriai, kuriems Karjaportti turi grąžinti garantuotas skolas per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą. Kadangi šios paskolos ir Finnvera paskola buvo suteiktos panašiomis sąlygomis (vienoda paskolos trukmė, panašus grąžinimo laikotarpis), o Finnvera prašoma palūkanų norma buvo dar palankesnė Finnvera (6 mėn. EURIBOR + 2 %, t. y. 4,643 % 2006 m. sausio 1 d.) nei privačių kreditorių palūkanų normos (3 mėn. EURIBOR + 1,5 %, t. y. 3,988 % 2006 m. sausio 1 d., ir 3 mėn. EURIBOR + 2 %, t. y. 4,488 % 2006 m. sausio 1 d.), Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama priemone Karjaportti nebuvo suteikta pranašumo.

(255)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba.

(256)

Visų pirma, Komisijos manymu, nors priešpriešinė garantija suteikta […], šios priemonės naudos gavėjas yra Karjaportti. Mažas mokestis, […] nustatytas Karjaportti, rodo, kad […] suteikė garantiją tik todėl, kad garantiją suteikė Finnvera, ir iš tiesų garantijos priemoką už priešpriešinę garantiją Finnvera moka Karjaportti, o ne […].

(257)

Bet kokiu atveju, Suomijos manymu, Finnvera veikė tokiomis pačiomis sąlygomis kaip privatūs kreditoriai […] ir […]. Iš tiesų […], […] ir Finnvera padėtis buvo panaši. Visos trys bendrovės dalyvauja teismo prižiūrimoje restruktūrizavimo procedūroje kaip kreditoriai, kuriems Karjaportti turi grąžinti garantuotas skolas. Visos jos suteikė Karjaportti paskolų ir garantijų iki ([…]).

(258)

Taip pat kaip ir 14 priemonės atveju, remiantis BP Chemicals bylos sprendimo logika (žr. 189–191 konstatuojamąsias dalis), manoma, kad rinkos ekonomikos investuotojo principą 15 priemonei galima taikyti, nes šią priemonę galima atskirti nuo 4, 5 ir 13 priemonių (žr. 253 konstatuojamąją dalį).

(259)

Bendra garantuotos paskolos suma pagal nagrinėjamą priemonę buvo 1,8 mln. EUR. Priešpriešine garantija, kurią Finnvera suteikė […], užtikrinta tik 16,7 % šios sumos (300 000 EUR). Likusi paskolos dalis užtikrinta […] ir […] suteiktomis garantijomis (atitinkamai 825 000 EUR ir 675 000 EUR), kurioms Finnvera nesuteikė priešpriešinių garantijų. Pagalbos gavėjo Karjaportti bendrosios išlaidos, patirtos dėl garantijos kartu su priešpriešine garantija, viršijo […] ir […] suteiktų garantijų išlaidas. Nors pastarieji du subjektai nustatė 1,75 % dydžio garantijos mokestį Karjaportti, Karjaportti dėl priešpriešinės garantijos patirtos bendrosios finansavimo išlaidos sudarė 2,9 % (1,65 % dėl […] garantijos ir 1,25 % dėl priešpriešinės garantijos). Iš to galima spręsti, kad Finnvera priemone Karjaportti nebuvo suteikta pranašumo.

(260)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba.

(261)

Kaip aprašyta 110 konstatuojamojoje dalyje, Suomijos teigimu, ši paskola nebuvo valstybės pagalba, nes ji buvo didesnio masto finansavimo priemonės, kurią taikant dalyvavo ir privatūs kreditoriai, dalis.

(262)

Taip pat kaip ir 14 priemonės atveju, remiantis BP Chemicals bylos sprendimo logika (žr. 189–191 konstatuojamąsias dalis), manoma, kad 16 priemonei galima taikyti rinkos ekonomikos investuotojo principą (žr. 253 konstatuojamąją dalį).

(263)

Kaip pažymima 254 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad […], […] ir Finnvera padėtis yra panaši. Vertinant šią konkrečią priemonę pažymėtina, kad Finnvera iš tiesų suteikė paskolą tuo pačiu metu ir panašiomis sąlygomis kaip […] ir […]. Visų kreditorių paskolų trukmė buvo šeši mėnesiai; visų paskolų mokėjimų tokia pati dalis buvo atidėta (negrąžintas likutis kiekvienam kreditoriui sudaro apie […] % pradinės paskolos sumos). Visų trijų paskolų grąžinimas, kaip aprašyta 66 konstatuojamojoje dalyje, užtikrintas tuo pačiu užstatu, kurį kreditoriai pasidalijo proporcingai kiekvieno kreditoriaus rizikai dėl suteiktos paskolos. Vertinant palūkanų normą atrodo, kad Finnvera prašoma palūkanų norma buvo dar palankesnė Finnvera (6 mėn. EURIBOR + 2,5 %, t. y. 6,847 % 2007 m. liepos 6 d.) nei privačių kreditorių nustatytos palūkanų normos (1 mėn. EURIBOR + 2 %, t. y. 6,105 % 2007 m. liepos 9 d.). Todėl galima manyti, kad nagrinėjama paskola atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą ir nėra valstybės pagalba.

(264)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba.

(265)

Pirma, reikia nustatyti, kuriam subjektui, […] ar Karjaportti, nagrinėjama priemonė yra naudinga. Finnvera suteikė priešpriešinę garantiją pagrindiniam Karjaportti bankui […], o […] savo ruožtu suteikė garantiją Karjaportti. […] nustatė Karjaportti labai mažą mokestį už šią garantiją; iš to galima spręsti, kad […] suteikė garantiją Karjaportti tik todėl, kad Finnvera suteikė priešpriešinę garantiją. Komisija taip pat pažymi, kad garantijos priemoką Finnvera už priešpriešinę garantiją moka ne […], o Karjaportti. Todėl Komisija mano, kad nagrinėjamos priemonės naudos gavėjas yra Karjaportti.

(266)

Antra, reikia įvertinti, ar šia priemone Karjaportti suteiktas pranašumas. Suomija šiuo klausimu teigia, kad priešpriešinė garantija nėra valstybės pagalba, nes susitariant dėl jos dalyvavo ir privatus subjektas. Šį argumentą galima atmesti, nes Finnvera suteikė priešpriešinę garantiją mainais už dalyvaujančio privataus subjekto garantiją; tai reiškia, kad Finnvera ir šio privataus subjekto padėtis visai nebuvo panaši.

(267)

Atsižvelgdama į tai, Komisija vertina šią priemonę remdamasi 2008 m. Pranešimu dėl garantijų. Nors Finnvera priešpriešine garantija iš tiesų užtikrinta ne daugiau kaip 80 % […] garantijos, tuo metu, kai pradėta taikyti ši priemonė, pagalbos gavėjas Karjaportti buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip išsamiau aprašyta 123–128 konstatuojamosiose dalyse. Todėl negalima atmesti valstybės pagalbos buvimo remiantis 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktu.

(268)

Net jei garantija neatitinka visų 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto reikalavimų, atsižvelgiant į sumokėtą garantijos mokestį, įmanoma padaryti išvadą, kad garantija nėra valstybės pagalba. Bet kokiu atveju, Komisijos manymu, priešingai Suomijos nuomonei, negalima paneigti, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba. Nustatytas garantijos mokestis buvo mažas, nors įmonė tuo metu patyrė sunkumų (žr. 123–128 konstatuojamąsias dalis), o Finnvera riziką buvo galima laikyti didele. Todėl manoma, kad šia priemone Karjaportti suteiktas pranašumas. Šiuo klausimu Komisija taip pat pažymi, kad remiantis Suomijos valdžios institucijų duotu pažadu po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl valstybės pagalbos N 715/2006, Finnvera nebuvo leidžiama teikti finansavimo rinkos sąlygomis.

(269)

Be to, nagrinėjama priemonė atitinka visus kitus valstybės pagalbos kriterijus. Kaip aprašyta 241 konstatuojamojoje dalyje, Finnvera priemonėms naudojami valstybės ištekliai ir jos priskirtinos valstybei. 17 priemonė taip pat yra atrankinė, nes pagal ją vienintelė naudos gavėja yra bendrovė Karjaportti. Galiausiai ši priemonė iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(270)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba.

(271)

Suomija netvirtino, kad 17 priemonė yra suderinama su vidaus rinka. Iš tiesų tuo metu, kai Finnvera pradėjo taikyti šią priemonę, Karjaportti buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (žr. 123–128 konstatuojamąsias dalis). Todėl nagrinėjama priemonė galėjo būti suderinama su vidaus rinka tik kaip pagalba įmonei sanuoti ir restruktūrizuoti pagal 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

(272)

Pagal 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires sanavimo pagalba turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tačiau svarstoma priemonė kai kurių iš jų netenkina:

(273)

Nagrinėjama priemonė taip pat neatitinka visų restruktūrizavimo pagalbos reikalavimų, nustatytų 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse:

(274)

Todėl Komisija mano, kad nagrinėjama priemonė neatitiko 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių.

(275)

Taip pat būtina apsvarstyti, ar 17 priemonė gali būti suderinama su vidaus rinka pagal kurią nors kitą SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytą išimtį. Dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos nagrinėjant 4 ir 5 priemones (žr. 179–186 konstatuojamąsias dalis), Komisija mano, kad priemonei netaikytina nė viena iš šių išimčių. Todėl Komisija daro išvadą, kad 17 priemonė yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(276)

Pagal SESV ir nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, jeigu Komisija nustato, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, ji yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė turi ją panaikinti arba pakeisti (67). Teisingumo Teismas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad valstybės pareiga susigrąžinti Komisijos nesuderinama su vidaus rinka laikomą pagalbą siekiama atkurti anksčiau buvusią padėtį (68). Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad tas tikslas pasiekiamas, kai gavėjas grąžina kaip neteisėtą pagalbą suteiktas sumas ir taip atsisako pranašumo, kurį buvo įgijęs prieš konkurentus rinkoje, ir atkuriama iki pagalbos išmokėjimo buvusi padėtis (69).

(277)

Remiantis minėta Teismo praktika, Procedūrų reglamento 14 straipsnyje nustatyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(278)

Todėl šešias iš nagrinėjamų priemonių reikia laikyti neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba:

(279)

Todėl šiomis priemonėmis suteikta pagalba turi būti susigrąžinta, kad būtų atkurta prieš suteikiant pagalbą rinkoje buvusi padėtis. Pagalba turi būti susigrąžinta nuo to laiko, kai pagalbos gavėjui buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai pagalbos gavėjas ja galėjo disponuoti, ir jis privalo mokėti grąžinimo palūkanas iki to momento, kai bus sugrąžinta visa pagalba.

(280)

Dviejų Mikelio miesto 2004 m. suteiktų garantijų (4 ir 5 priemonės) ir Finnvera 2005 m. garantijos (13 priemonė) ir 2008 m. garantijos (17 priemonė) su vidaus rinka nesuderinamas pagalbos elementas nustatomas remiantis toliau išdėstytais principais.

(281)

Pagrindinės paskolos bendrosios sumos neviršijančią valstybės garantiją iš esmės galima laikyti pagalba, jei jos gavėjas be šios garantijos negalėtų savarankiškai patekti į finansų rinkas (70). Tačiau nagrinėjamu atveju Suomija, pateikusi informaciją apie privačių skolintojų paskolas pagalbos gavėjui (žr. 93 konstatuojamąją dalį), įrodė, kad Karjaportti vis dar galėjo patekti į finansų rinkas tuo metu, kai jai buvo suteiktos 2004 m. garantijos. Trūksta duomenų apie tai, ar Karjaportti vis dar galėjo patekti į finansų rinkas 2008 m., kai pradėta taikyti 17 priemonė. Komisija šiuo klausimu pažymi, kad Finnvera priešpriešine garantija buvo užtikrinta tik 80 % privataus kreditoriaus suteiktos garantijos ir tai reiškia, kad su likusiais 20 % susijusi privataus kreditoriaus rizika išliko. Todėl galima manyti, kad bendrovė vis dar galėjo patekti į finansų rinkas ir be 2008 m. suteiktos garantijos.

(282)

Tačiau kadangi Karjaportti tuo metu, kai pradėtos taikyti pagalbos priemonės, patyrė finansinių sunkumų, komerciniai bankai, negavę valstybės garantijos, būtų jai nustatę atitinkamai didesnę palūkanų normą, nes tai jiems būtų suteikę papildomo tikrumo. Todėl Komisija mano, kad dėl garantijų gautos mažesnės palūkanos buvo naudingos Karjaportti.

(283)

Pagal 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 4.2 punktą, kai nėra palyginamos garantijos priemokos, kuri būtų taikoma rinkoje, reikėtų palyginti visas garantuotos paskolos finansavimo rinkoje išlaidas (palūkanos ir garantijos priemoka) su panašios paskolos, kuriai nesuteikta valstybės garantijos, rinkos palūkanų norma. Daugeliu atvejų tokia rinkos palūkanų norma yra nežinoma. Todėl Komisija savo komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (71) (2008 m. Orientacinių normų komunikatas) nustatė finansinę metodiką, kurią dėl 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 4.2 punkte nustatytų priežasčių galima laikyti rinkos palūkanų normos pakaitiniu rodikliu.

(284)

Šiuo atveju nežinoma, kiek Karjaportti būtų turėjusi mokėti už panašią negarantuotą paskolą. Be to, visos trys garantijos buvo suteiktos iki ekonomikos ir finansų krizės pradžios. Komisija taip pat mano, kad apskaičiuoti „tikrą“ rinkos palūkanų normą Suomijos mėsos produktų gamintojui būtų sunku ir dėl to, kad nuo pagalbos priemonių taikymo praėjo daug laiko. Todėl Komisija taikys atitinkamą orientacinę normą kaip rinkos palūkanų normos pakaitinį rodiklį.

(285)

Karjaportti skolinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą pagal 4 priemonę galima laikyti įprastu pagal 2008 m. Orientacinių normų komunikatą. Karjaportti įsipareigojimų vykdymas pagal šią priemonę užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka ir įmonės hipoteka. Abiejų priemonių vertė, įrašyta hipotekos registre, yra gana didelė (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad tas pats užstatas buvo panaudotas kitų Mikelio miesto reikalavimų (pvz., pagal 1 priemonę) vykdymui užtikrinti, todėl pagal nagrinėjamą priemonę nebūtų įmanoma gauti visą užstato vertę atitinkančios sumos. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad tikroji nekilnojamojo turto hipotekos ir įmonės hipotekos vertė priklauso nuo susijusių prekių vertės ir nuo Mikelio miesto užimamos vietos kreditorių eilėje.

(286)

Šiomis aplinkybėmis pažymima, kad Suomija negalėjo pateikti vertinimo, kuriuo būtų buvusi nustatyta užstato vertė tuo metu, kai buvo suteikta garantija. Tačiau Suomija pateikė du įmonės pateikto užstato nepriklausomus vertinimus, kuriais remiantis buvo parengta restruktūrizavimo programa ir kurie atlikti 2005 m. vasario 15 d. (žr. 43 konstatuojamąją dalį) – beveik tuo pačiu metu, kai suteikta garantija. Šiomis aplinkybėmis pažymima, kad dėl Mikelio miesto užimamos vietos kreditorių eilėje jo reikalavimams patenkinti gali pakakti nekilnojamojo turto hipotekos, jei šis nekilnojamasis turtas yra toliau eksploatuojamas, tačiau tuo atveju, jei Karjaportti tektų likviduoti, įkeisto nekilnojamojo turto vertės gali nepakakti jokiems Mikelio miesto reikalavimams patenkinti. Pasinaudojus įmonės hipoteka būtų patenkinta tik dalis Mikelio miesto reikalavimų. Todėl Karjaportti pateiktą užstatą galima pagrįstai laikyti įprastu kokybišku užstatu

(287)

Atsižvelgiant į tai, palūkanų norma, kurią Karjaportti būtų mokėjusi už suteiktą paskolą be garantijos rinkos sąlygomis, gaunama prie orientacinės palūkanų normos (4,43 %) pridedant 650 bazinių punktų dydžio rizikos priedą, kuris būtų buvęs nustatytas sunkumų patiriančiai įmonei, pateikusiai įprastą užstatą. Todėl pagalbos suma turėtų būti skaičiuojama kaip skirtumas tarp šios teorinės rinkos palūkanų normos ir tikrosios garantuotos paskolos palūkanų normos (4 %), atimant tikrąją garantijos kainą – 0 bazinių punktų. Šių palūkanų normų skirtumas skaičiuojamas už visą laikotarpį, kuriuo buvo taikoma tikroji palūkanų norma.

(288)

Grąžinant pagalbą turi būti mokamos grąžinimo palūkanos, skaičiuojamos nuo to laiko, kai tikroji garantuotos paskolos palūkanų norma ėmė skirtis nuo nustatytos teorinės palūkanų normos, iki visiško pagalbos sugrąžinimo.

(289)

Skolinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą pagal 5 priemonę galima laikyti įprastu taikant 2008 m. Orientacinių normų komunikatą. Šiuo atveju Karjaportti pateikė tą patį užstatą kaip ir 4 priemonei, t. y. nekilnojamojo turto hipoteką (įkeistas gamybinės paskirties objektas Tikalos rajone) ir įmonės hipoteką. Taip pat pateiktas su fabriku Tikalos rajone susijęs „specialus užstatas“, kurio vertė, įrašyta hipotekos registre, yra 1 135 268 EUR (žr. 29 konstatuojamąją dalį). Visiems šiems užstatams gali būti taikomi tie patys argumentai kaip ir nagrinėjant 4 priemonę, todėl užstatą galima pagrįstai laikyti įprastu užstatu.

(290)

Palūkanų norma, kurią Karjaportti būtų turėjusi mokėti už suteiktą paskolą be garantijos rinkos sąlygomis, gaunama prie orientacinės palūkanų normos (4,43 %) pridedant 650 bazinių punktų dydžio rizikos priedą. Todėl pagalbos suma turėtų būti skaičiuojama kaip skirtumas tarp šios teorinės rinkos palūkanų normos ir tikrosios garantuotos paskolos palūkanų normos (12 mėn. EURIBOR + 0,3 %), atimant tikrąją garantijos kainą – 0 bazinių punktų. Šių palūkanų normų skirtumas skaičiuojamas už visą laikotarpį, kuriuo buvo taikoma tikroji palūkanų norma.

(291)

Grąžinant pagalbą turi būti mokamos grąžinimo palūkanos, skaičiuojamos nuo to laiko, kai tikroji garantuotos paskolos palūkanų norma ėmė skirtis nuo nustatytos teorinės palūkanų normos, iki visiško pagalbos sugrąžinimo.

(292)

Komisijai trūksta duomenų apie skolinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą pagal 13 priemonę, todėl ji tegali nustatyti pagalbos grąžinimo metodą. Visų pirma, jeigu pagal 13 priemonę išties buvo pateiktas užstatas, pagal Orientacinių normų komunikatą turi būti nustatyta tokio užstato vertė.

(293)

Palūkanų norma, kurią Karjaportti būtų turėjusi mokėti už suteiktą paskolą be garantijos rinkos sąlygomis, taip pat gaunama prie orientacinės palūkanų normos (4,43 %) pridedant rizikos priedą, atitinkantį skolinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti pateikto užstato vertę. Pagalbos elementas turėtų būti skaičiuojamas kaip skirtumas tarp šios teorinės palūkanų normos ir tikrosios garantuotos paskolos palūkanų normos ([2–5] %), atimant tikrąją garantijos kainą – 3 %. Šių palūkanų normų skirtumas skaičiuojamas už visą laikotarpį, kuriuo buvo taikoma tikroji palūkanų norma.

(294)

Grąžinant pagalbą turi būti mokamos grąžinimo palūkanos, skaičiuojamos nuo to laiko, kai tikroji garantuotos paskolos palūkanų norma ėmė skirtis nuo nustatytos teorinės palūkanų normos, iki visiško pagalbos sugrąžinimo.

(295)

Skolinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą pagal 17 priemonę galima laikyti įprastu taikant 2008 m. Orientacinių normų komunikatą. Karjaportti kaip užstatą pateikė turimas kitos bendrovės akcijas; Finnvera vertinimu, kaip išsamiau aprašyta 67 konstatuojamojoje dalyje, šių akcijų, kaip užstato, vertė buvo […] EUR. Palūkanų norma, kurią Karjaportti būtų turėjusi mokėti už suteiktą paskolą be garantijos rinkos sąlygomis, taip pat gaunama prie orientacinės palūkanų normos (5,19 %) pridedant 650 bazinių punktų dydžio rizikos priedą. Todėl pagalbos suma turėtų būti skaičiuojama kaip skirtumas tarp šios teorinės rinkos palūkanų normos ir tikrosios garantuotos paskolos palūkanų normos ([0–3] %, pridedant pagal subrangos sutartį likusių mokėtinų sumų palūkanas), atimant tikrąją garantijos kainą – 250 bazinių punktų. Šių palūkanų normų skirtumas skaičiuojamas už visą laikotarpį, kuriuo buvo taikoma tikroji palūkanų norma.

(296)

Grąžinant pagalbą turi būti mokamos grąžinimo palūkanos, skaičiuojamos nuo to laiko, kai tikroji garantuotos paskolos palūkanų norma ėmė skirtis nuo nustatytos teorinės palūkanų normos, iki visiško pagalbos sugrąžinimo.

(297)

Reikia nustatyti Mikelio miesto suteiktos paskolos (8 priemonė) su vidaus rinka nesuderinamą pagalbos elementą. Kaip aprašyta 45–46 konstatuojamosiose dalyse, Mikelio miestas šią paskolą suteikė mažesnėmis palūkanomis negu privatūs Karjaportti kreditoriai. Paskolos pagalbos elementas iš esmės turi būti skaičiuojamas kaip rinkos palūkanų normos ir tikrosios paskolos palūkanų normos skirtumas. Nagrinėjamu atveju privatūs kreditoriai suteikė paskolas kartu su Mikelio miestu. Iš privačių kreditorių nustatytų palūkanų normų galima spręsti apie rinkos palūkanų normą.

(298)

Todėl pagalbos suma turėtų būti skaičiuojama kaip skirtumas tarp privačių kreditorių suteiktų paskolų vidutinės palūkanų normos (3 mėn. EURIBOR + 2 % ir 3 mėn. EURIBOR + 1,5 %) ir tikrosios paskolos palūkanų normos (3 mėn. EURIBOR + 0,3 %).

(299)

Šių palūkanų normų skirtumas skaičiuojamas už visą laikotarpį, kuriuo buvo taikoma tikroji palūkanų norma.

(300)

Grąžinant pagalbą turi būti mokamos grąžinimo palūkanos, skaičiuojamos nuo to laiko, kai tikroji paskolos palūkanų norma ėmė skirtis nuo nustatytos teorinės palūkanų normos, iki visiško pagalbos sugrąžinimo.

(301)

Reikia nustatyti skolų Mikelio miestui grąžinimo terminų atidėjimo nuo 2009 m. (12 priemonės) su vidaus rinka nesuderinamą pagalbos elementą. Kaip aprašyta 219–226 konstatuojamosiose dalyse, skolų grąžinimo terminų atidėjimas, apie kurį pranešta, įgyvendinant buvo iš dalies pakeistas. Kadangi Komisija nežino tikrojo terminų atidėjimo aplinkybių, ji tegali nustatyti pagalbos grąžinimo metodą.

(302)

Bendrovė Osuuskunta Karjaportti galėjo disponuoti suteikta pagalba nuo tada, kai jos mokėjimai pradėjo neatitikti mokėjimo grafiko, nustatyto 2006 m. per teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą. Komisijos manymu, tuo metu, kai buvo suteikta pagalba, Karjaportti nebegalėjo patekti į finansų rinkas. Todėl pagalbos suma yra visa skolos, kurios grąžinimo terminai atidėti, suma. Grąžintinos pagalbos sumos prilygsta visai skolai Mikelio miestui, kurių grąžinimo terminai atidėti. Vis dėlto iš grąžintinų pagalbos sumų galima išskaičiuoti jau atliktus mokėjimus.

(303)

Grąžinant pagalbą turi būti mokamos grąžinimo palūkanos, skaičiuojamos nuo to laiko, kai bendrovė galėjo disponuoti suteikta pagalba, iki visiško pagalbos sugrąžinimo.

(304)

Komisija pažymi, kad pradėjus oficialią tyrimo procedūrą dėl 2,75 mln. EUR garantijos, apie kurią pranešė Suomija, tačiau Suomijai vėliau atsiėmus savo pranešimą, neliko tyrimo objekto, kaip nustatyta Procedūrų reglamento 8 straipsnyje.

(305)

2000 m. suteiktą garantiją ir Mikelio miesto žemės sklypo skyrimą tais pačiais metais Komisija laiko valstybės pagalbos priemonėmis, kurios yra suderinamos su vidaus rinka kaip investicinė pagalba pagal 1998 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gaires.

(306)

Mikelio miesto žemės pirkimas iš Karjaportti 2002 m. nelaikomas pagalba, nes sandoris įvyko rinkos sąlygomis.

(307)

Mikelio miesto 2004 m. kovo mėn. ir 2004 m. gegužės mėn. suteiktas garantijas galima laikyti valstybės pagalba, turint omenyje tai, kad Karjaportti tuo metu, kai suteiktos šios garantijos, buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Šios priemonės yra nesuderinamos su vidaus rinka, nes neatitinka nė vienos iš SESV 107 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatų.

(308)

Mikelio miesto priemonės pagal teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą buvo taikomos kartu ir panašiomis sąlygomis su palyginamų privačių kreditorių priemonėmis. Todėl Komisija daro išvadą, kad buvo laikomasi rinkos ekonomikos investuotojo principo ir kad šios priemonės nėra valstybės pagalba.

(309)

Mikelio miesto akcijų pirkimas ir skolų nurašymas 2007 ir 2008 m. finansinėse ataskaitose nelaikomi valstybės pagalba.

(310)

Mikelio miestui nesumokėtų palūkanų pavertimą paskola 2005 m. gruodžio mėn. galima laikyti valstybės pagalba, turint omenyje tai, kad Karjaportti tuo metu, kai suteikta ši paskola, buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Šios priemonės yra nesuderinamos su vidaus rinka, nes neatitinka nė vienos iš SESV 107 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatų.

(311)

Dėl Mikelio miesto sutikimo 2009 m. atidėti skolų grąžinimo terminus pažymėtina, kad tai buvo pakartotinis skolų grąžinimo terminų atidėjimas. Todėl Komisija mano, kad privatus kreditorius nebūtų sutikęs tokiomis pačiomis sąlygomis atidėti skolų grąžinimo terminų ir kad ši priemonė yra valstybės pagalba. Kadangi tuo metu, kai taikyta ši priemonė, Karjaportti buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse, nagrinėjama priemonė galėjo būti suderinama su vidaus rinka tik jei ji atitiko šias gaires. Kadangi tenkinami ne visi reikalavimai, daroma išvada, kad priemonė yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(312)

Finnvera 2004 m. kovo 17 d. suteikta garantija taip pat yra pagal 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba. 2006 m. sausio 12 d. Finnvera suteikta paskola nėra valstybės pagalba, nes ją Finnvera suteikė kartu ir panašiomis sąlygomis su palyginamais privačiais kreditoriais. Toks pats sprendimas priimamas dėl Finnvera 2006 m. rugsėjo mėn. suteiktos garantijos ir 2007 m. liepos mėn. suteiktos paskolos.

(313)

Galiausiai 2008 m. sausio 9 d. Finnvera suteiktą garantiją galima laikyti valstybės pagalba, turint omenyje tai, kad Karjaportti tuo metu, kai suteikta garantija, buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Ši priemonė yra nesuderinama su vidaus rinka, nes neatitinka nė vienos iš SESV 107 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatų,

—

žemės pirkimą 2002 m. (3 priemonė);

—

priemones pagal teismo prižiūrimą restruktūrizavimo procedūrą (6 priemonė);

—

Osuuskunta Karjaportti priklausiusių akcijų pirkimą (7 priemonė);

—

skolų nurašymą 2006 ir 2008 m. finansinėse ataskaitose (9 ir 10 priemonės);

—

2006 m. birželio mėn. Finnvera suteiktą paskolą (14 priemonė);

—

2006 m. rugsėjo mėn. Finnvera suteiktą priešpriešinę garantiją (15 priemonė) ir

—

2007 m. liepos mėn. Finnvera suteiktą paskolą (16 priemonė),

—

2000 m. birželio mėn. suteiktą garantiją (1 priemonė) ir

—

žemės sklypo skyrimą tais pačiais metais (2 priemonė),

—

2004 m. kovo 8 d. Mikelio miesto suteiktą garantiją (4 priemonė);

—

2004 m. gegužės 10 d. Mikelio miesto suteiktą garantiją (5 priemonė);

—

nesumokėtų palūkanų pavertimą paskolomis (8 priemonė);

—

2004 m. kovo 17 d. Finnvera suteiktą garantiją (13 priemonė);

—

2008 m. sausio 9 d. Finnvera suteiktą garantiją (17 priemonė);

—

skolų grąžinimo terminų atidėjimą nuo 2009 m. (12 priemonė),

a)

visą iš gavėjo susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas);

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašymą;

c)

dokumentus, patvirtinančius, kad pagalbos gavėjui nurodyta grąžinti pagalbą.