15.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/10

(1)

2012 m. vasario 16 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Tailando ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais importo į Europos Sąjungą inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2012 m. sausio 3 d. Europos Sąjungos lietinių kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių apsaugos komitetui (toliau – skundo pateikėjas) Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % visų Sąjungoje pagaminamų kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais (toliau – kaliojo ketaus jungiamosios detalės su sriegiais), vardu pateikus skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos reikšmingos žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems importuotojams, naudotojams ir eksportuojančių šalių atstovams. Komisija taip pat pranešė Argentinos gamintojams, nes ji numatyta kaip galima panaši šalis. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per laikotarpį, nustatytą pranešime apie tyrimo inicijavimą.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į didelį eksportuojančių KLR gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti taikoma atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių KLR gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su kaliojo ketaus jungiamosiomis detalėmis su sriegiais (kaip nurodyta B dalyje), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kitų dviejų nagrinėjamųjų šalių (Tailando ir Indonezijos) eksportuojančių gamintojų atranka nenumatyta.

(6)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija išsiuntė prašymų formas žinomai suinteresuotiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms. Dvi bendrovės pateikė prašymus dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, o keturios bendrovės prašė taikyti tik IR pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(7)

Komisija susijusiems eksportuojantiems KLR gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms ir skundo pateikėjui oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Jiems taip pat suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę.

(8)

Kalbant apie Sąjungos gamintojus ir kaip deramai paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir dalyvauti atrankoje sutiko šeši Sąjungos gamintojai. Remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija, Komisija atrinko tris Sąjungos gamintojus, atsižvelgdama į jų pardavimo apimtį.

(9)

Kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir dalyvauti atrankoje sutiko 33 nesusiję importuotojai. Remdamasi šių šalių pateikta informacija Komisija atrinko devynis importuotojus, kurių importo į Sąjungą apimtis buvo didžiausia ir kurių geografinė vieta yra Sąjungoje. Kadangi vienas importuotojas nepateikė klausimyno atsakymų, galutinai atrinkti likę aštuoni importuotojai.

(10)

Kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko 12 eksportuojančių KLR gamintojų. Remdamasi šių šalių pateikta informacija Komisija atrinko tris eksportuojančius KLR gamintojus, kurių eksporto į Sąjungą apimtis buvo didžiausia.

(11)

Komisija nusiuntė klausimynus trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, trims atrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, trims eksportuojantiems Tailando gamintojams, trims eksportuojantiems Indonezijos gamintojams, devyniems atrinktiems nesusijusiems importuotojams ir septyniems naudotojams.

(12)

Klausimyno atsakymai gauti iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, trijų eksportuojančių Kinijos gamintojų, dviejų eksportuojančių Tailando gamintojų, vieno eksportuojančio Indonezijos gamintojo ir aštuonių nesusijusių importuotojų. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas naudotojas.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

(14)

Eksportuojantiems KLR gamintojams, kuriems nesuteikiamas RER, reikia nustatyti normaliąją vertę, todėl toliau nurodytos bendrovės patalpose atliktas tikrinimas, siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis Indijos, kaip panašios šalies, duomenimis:

(15)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Kaip apibrėžta pranešime apie inicijavimą, nagrinėjamasis produktas yra kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės su sriegiais (toliau - nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodas šiuo metu yra ex 7307 19 10.

(17)

Pagrindinės žaliavos yra metalo laužas, koksas ir (ar) elektra, smėlis (liejimui) ir cinkas (galvanizavimui). Pirmas gamybos etapas yra metalo laužo lydymas lydkrosnėse. Po to seka įvairių formų liejinių išliejimo tam skirtose formose procesas, po to liejiniai padalijami į atskiras dalis. Produktai turi pereiti ilgą atkaitinimo procesą, kad taptų pakankamai kalūs ir būtų galima juos naudoti ten, kur reikia atsparumo smūgiams ir vibracijai bei staigiems temperatūros pokyčiams. Galiausiai, jei reikia, jungiamosios detalės galvanizuojamos. Tuomet produktai sriegiami.

(18)

Kaliojo ketaus jungiamosios detalės naudojamos dviem ar daugiau vamzdžiams ar vamzdeliams sujungti, prijungti vamzdį prie aparato, pakeisti skysčio tekėjimo kryptį ar uždaryti vamzdį. Kaliojo ketaus jungiamosios detalės daugiausia naudojamos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų dujų, vandens ir šildymo sistemose. Be to, jos naudojamos naftos perdirbimo įmonių vamzdynuose. Galimos įvairios kaliojo ketaus jungiamųjų detalių konfigūracijos, iš kurių dažniausios yra 90 laipsnių alkūnės, trišakiai, movos, kryžmės ir įmovos. Jos gaminamos juodos (negalvanizuotos) ir galvanizuotos.

(19)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir produkto, gaminamo ir parduodamo KLR, Tailando ir Indonezijos vidaus rinkoje bei Indijos, kuri buvo pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje, taip pat produkto, kurį Sąjungoje gamina ir parduoda Sąjungos pramonė, pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje (toliau – panašus produktas).

(20)

Buvo pateikta argumentų dėl produkto apibrėžtosios srities, jų daugiausia pateikė importuotojai, tačiau taip pat ir valstybės narės institucijos. Argumentai atskirai aptarti toliau.

(21)

Importuotojas teigė, kad kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais sąvoka neturėtų apimti „elektriniu būdu galvanizuotų jungiamųjų detalių“. Teigiama, kad elektriniu būdu galvanizuotų jungiamųjų detalių gamyboje po sriegimo reikalingi papildomi gamybos etapai - valymas ir papildomas galvanizavimas elektriniu būdu. Dėl to šios jungiamosios detalės yra kokybiškesnės ir pranašesnės už įprastines. Tačiau aišku, kad elektriniu būdu galvanizuotos jungiamosios detalės ir įprastinės jungiamosios detalės gali būti tarpusavyje visiškai pakeičiamos ir todėl jų pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios. Todėl jos laikomos nagrinėjamuoju produktu.

(22)

Tas pats importuotojas importuoja kompresinių jungiamųjų detalių dalis, kurias jis vėliau sumontuoja su kitomis dalimis į vieną baigtą kompresinę jungiamąją detalę. Abejota, ar nagrinėjamojo produkto sąvoka apima kompresinių jungiamųjų detalių dalis. Nors šios dalys atrodo kaip jungiamosios detalės ir yra su sriegiais, jomis negalima iš karto sujungti vamzdžių – tai galima padaryti tik iš pradžių sumontavus iš šių dalių jungiamąją detalę. Nors ir brangesnės, jos yra tarpusavyje pakeičiamos su kitomis jungiamosiomis detalėmis su sriegiais, nes jos taip pat naudojamos vamzdžiams ir vamzdeliams sujungti, tiesa, daugiausia remontuojant nei naujai įrengiant. Todėl daroma preliminari išvada, kad nagrinėjamojo produkto sąvoka apima kompresines jungiamąsias detales ir jų dalis.

(23)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos gamintojų gaminamų ir parduodamų kaliojo ketaus jungiamųjų detalių negalima laikyti panašiomis į eksportuojančiose šalyse gaminamas ir į Sąjungą eksportuojamas jungiamąsias detales, nes Sąjungoje gaminamoms detalėms naudojama vienos rūšies medžiaga, dažniausiai baltasis ketus, o eksportuojamoms detalėms naudojamos medžiagos rūšis yra juodasis kalusis ketus.

(24)

Kaip jau nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1784/2000 (3) dėl to paties produkto, atlikus tyrimą preliminariai nustatyta, kad požiūris į baltojo ketaus jungiamąsias detales ir juodojo ketaus jungiamąsias detales rinkoje nesiskiria, nes visais atžvilgiais, išskyrus anglies kiekį, jų savybės labai panašios, naudojimo paskirtis ta pati, taigi tokios detalės yra tarpusavyje pakeičiamos. Šią išvadą patvirtino ir tai, kad importuotojai ir (ar) prekiautojai, kurie perka ir juodojo kaliojo ketaus jungiamąsias detales iš nagrinėjamųjų šalių, ir baltojo kaliojo ketaus jungiamąsias detales, kurias pagamino Sąjungos pramonės įmonės, parduoda jas naudotojams nedarydami skirtumo dviejų medžiagos rūšių. Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad nagrinėjamo produkto naudotojai taip pat nedaro reikšmingo skirtumo tarp baltojo ir juodojo ketaus jungiamųjų detalių.

(25)

Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ir baltojo, ir juodojo ketaus jungiamosios detalės yra įtrauktos į Europos standartą EN 10242 ir Tarptautinį standartą ISO 49, kuriuose nurodomi kaliojo ketaus jungiamųjų detalių konstrukcijos ir charakteristikų reikalavimai. Kalbant apie naudojamos medžiagos rūšį, leidžiama naudoti ir baltąjį, ir juodąjį ketų.

(26)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad dalies Sąjungos gamintojų gaminamos ir parduodamos baltojo kaliojo ketaus jungiamosios detalės turėtų būti laikomos panašiu produktu palyginti su nagrinėjamųjų eksportuojančių šalių gaminamomis ir į Sąjungą eksportuojamomis juodojo kaliojo ketaus jungiamosiomis detalėmis.

(27)

Vienas importuotojas importuoja nedidelį kiekį nebaigtų jungiamųjų detalių be sriegių. Įsriegimą vėliau atlieka pats importuotojas. Kadangi importuojamos prekės yra be sriegių, jos nelaikomos nagrinėjamuoju produktu.

(28)

Vienos valstybės narės institucijos pažymėjo, kad remiantis Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (4) sąvoka „kalusis“ (angl. malleable) apima ketų su rutuliniu grafitu (angl. spheroidal graphite cast iron, taip pat ductile cast iron). Nors nei viena suinteresuotoji šalis per TL nepranešė apie ketaus su rutuliniu grafitu jungiamųjų detalių su sriegiais pardavimą, yra įrodymų, kad tai įmanoma. Kadangi tokių jungiamųjų detalių pagrindinės fizinės charakteristikos yra tokios pačios kaip ir tiriamų kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais, reikia paaiškinti, kad ketaus su rutuliniu grafitu produktai patenka tyrimo ir priemonių taikymo sritį.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais eksporto į Sąjungą nesusijusiems pirkėjams apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Iš šešių žinomų Sąjungos gamintojų, kurie gamina panašų produktą, buvo atrinkti trys gamintojai, priklausantys dviems bendrovių grupėms ir pagaminantys 81 % kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais, parduodamų nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, konsultuotasi su visais Sąjungos gamintojais bei skundo pateikėju ir visoms suinteresuotosioms šalims pasiūlyta pateikti pastabas dėl siūlomų atrinkti bendrovių. Tokių pastabų nepateikta.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, vykdydama atranką, Komisija atsižvelgė į didžiausią tipišką eksporto apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Dvylika eksportuojančių gamintojų, eksportavusių 51 % visų iš Kinijos į Sąjungą per TL eksportuotų detalių, pateikė pranešimo apie inicijavimą A priede prašomą atrankos informaciją. Atrinktos trys bendrovės, kurių eksportas sudarė 88 % viso bendradarbiavusių suinteresuotųjų šalių iš KLR į Sąjungą eksportuoto kiekio. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, konsultuotasi su visais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Kinijos institucijomis. Dėl bendrovių atrankos pastabų nepateikta.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo importo į Sąjungą apimtimi (taip pat bendrovių geografine padėtimi), kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Iš viso 33 nesusiję importuotojai pateikė pranešimo apie inicijavimą B priede prašomą informaciją. Iš pradžių atrinkti šeši importuotojai penkiose valstybėse narėse, kurie importavo 59 % į Sąjungą bendradarbiaujančių importuotojų importuotų kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, konsultuotasi su visais importuotojais. Atsižvelgiant į pastabas papildomai atrinktos trys bendrovės ir galutinai atrinkti devyni importuotojai šešiose valstybėse narėse, kurie importavo 67 % į Sąjungą bendradarbiaujančių importuotojų importuotų kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais. Dėl papildomai atrenkamų bendrovių pastabų negauta. Kadangi vienas importuotojas nepateikė klausimyno atsakymų, galutinai atrinkti likę aštuoni importuotojai.

(32)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal 2 straipsnio 1-6 dalis.

(33)

Trumpai ir tik dėl aiškumo toliau pateikiami šie kriterijai:

(34)

Du eksportuojantys gamintojai kreipėsi dėl RER statuso pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER prašymo formą.

(35)

Komisija surinko visą, jos nuomone, būtiną informaciją ir tiriamų bendrovių patalpose patikrino visą RER prašymuose pateiktą informaciją.

(36)

Patikrinus nustatyta, kad abu RER prašantys eksportuojantys gamintojai neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytų kriterijų.

(37)

Abiejų eksportuotojų audituotos finansinės atskaitomybės dokumentai neatitiko tarptautinių apskaitos standartų, o vieno eksportuotojo audituotos finansinės atskaitomybės dokumentai net nebuvo išsamūs, nes tarp jų nebuvo grynųjų pinigų srautų ataskaitos. Taigi akivaizdu, kad jie neatitinka 2 kriterijaus.

(38)

Vienas eksportuotojas negalėjo įrodyti, kad jį privatizuojant įneštas kapitalas buvo tinkamai įvertintas, o antras eksportuotojas gavo iš valstybės lengvatų daugiausia lengvatinio pelno mokesčio tarifo forma. Todėl jie neatitinka 3 kriterijaus.

(39)

Viena RER prašanti bendrovė pateikė pastabų dėl informacijos atskleidimo. Ji neginčijo jokių atskleistų faktų, tačiau savo pastabose iškėlė tris problemas.

(40)

Pirma, ji tvirtino, kad RER nustatymas neteisėtas, nes tai padaryta praėjus beveik dviem mėnesiams po teisės aktuose nustatyto termino. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad vėluota iš esmės dėl to, kad anksčiau RER patikrinimo nebuvo galima atlikti, nes tuo metu Kinijos eksportuotojai buvo nepasiekiami. Reikėtų pabrėžti, kad nustatymo laikas neturėjo jokio poveikio rezultatams.

(41)

Antra, teigta, kad išvada dėl audituotos finansinės atskaitomybės dokumentų reikalavimo nesilaikymo grindžiama vien formaliais pagrindais. Be to, teigta, kad „tai, jog apskaita ne visiškai formaliai atitinka tarptautinius apskaitos standartus, nereiškia antrojo RER kriterijaus pažeidimo, jeigu tai nepaveikia bendrovės finansinių rezultatų“. Šiuo atžvilgiu vertėtų paminėti, kad apibrėžiant 2 kriterijų bendrovės finansiniai rezultatai nepaminėti. Todėl šis teiginys nepagrįstas. Iš tikrųjų atitinkamas kriterijus dėl „apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus“ yra formalus reikalavimas. Nepaisant to, vertėtų pažymėti, kad visi pažeidimai buvo reikšmingi arba dėl susijusių sumų dydžio, arba dėl pažeidimo reikšmingumo (t. y. privaloma analizė nebuvo atlikta).

(42)

Galiausiai teigta, atsisakymas suteikti RER praeityje nebuvo grindžiamas lengvatinio pelno mokesčio tarifo forma gautomis lengvatomis. Pagal 3 RER kriterijų vertinama, ar Kinijos eksportuotojų atžvilgiu nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Šiuo atveju tokie iškraipymai yra lengvatinio mokesčio tarifo forma valstybės teikiamos lengvatos. Todėl tokios Kinijos eksportuotojo pateiktos bendro pobūdžio pastabos yra nepakankamai pagrįstos.

(43)

Daroma išvada, kad nebuvo įrodyta, jog kuris nors iš eksportuojančių gamintojų atitinka 2 ir 3 RER kriterijus. Taigi šioms bendrovėms negalima suteikti RER.

(44)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikoma minėta nuostata, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(45)

Trumpai ir tik dėl aiškumo toliau pateikiami šie kriterijai:

(46)

Nustatyti IR prašė eksportuojantys gamintojai, kurie neatitiko RER kriterijų, ir trečias atrinktas gamintojas. Remiantis turima informacija buvo preliminariai nustatyta, kad visi atrinkti eksportuojantys gamintojai atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus ir jiems galima nustatyti IR.

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis).

(48)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad normaliajai vertei KLR nustatyti tinkama panašia šalimi ketina pasirinkti Argentiną, ir visoms suinteresuotosioms šalims pasiūlė dėl to pateikti pastabas.

(49)

Keli eksportuotojai ir importuotojai pateikė pastabas dėl panašios šalies parinkimo, teigdami, kad Argentina nebūtų tinkama panaši šalis iš esmės dėl nedidelės vidaus konkurencijos ir atitinkamai aukštų kainų Argentinos vidaus rinkoje. Iš tikrųjų yra požymių, kad Argentinos rinką iš esmės dalijasi trys nacionaliniai gamintojai. Remiantis Argentinos statistikos duomenimis importo į Argentinos rinką apimtis yra nedidelė, nes tradiciškai didžiausiems užsienio tiekėjams Brazilijai ir Kinijai taikomi dideli antidempingo muitai.

(50)

Tie patys eksportuotojai ir importuotojai tinkamesnėmis panašiomis šalimis siūlė Tailandą, Indiją ir Indoneziją. Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pastabas, siekta bendradarbiauti su Argentinos ir Indijos gamintojais, galiausiai bendradarbiauti sutiko vienas Argentinos ir vienas Indijos gamintojas.

(51)

Išanalizavus šiuos atsakymus paaiškėjo, kad vienintelio bendradarbiaujančio Argentinos gamintojo vidaus rinkos kainos išties labai aukštos – daug didesnės už atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainas, taip pat jų nežalingas kainas.

(52)

Kita vertus, paaiškėjo, kad Indijos rinka, kurioje apytikriai veikia 300 gamintojų, yra labai konkurencinga. Todėl bendradarbiaujančio Indijos eksportuotojo pateiktas vidaus rinkos kainas galima laikytis pagrįstomis.

(53)

Tas pats tyrimas vykdytas ir Tailando bei Indonezijos atžvilgiu, tačiau abiejose šalyse veiklą vykdo labai mažas gamintojų skaičius, todėl jų vidaus rinkos yra mažiau konkurencingos, palyginti su Indija. Taigi daroma preliminari išvada, kad Indija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(54)

Kadangi nei vienam atrinktam Kinijos eksportuotojui RER nenustatytas, buvo apskaičiuota normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, kaip panašią trečiąją rinkos ekonomikos šalį pasirinkus Indiją.

(55)

Pirmiausia kiekvieno eksportuojančio gamintojo atveju buvo nustatyta, ar panašios šalies gamintojo kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais bendra pardavimo apimtis vidaus rinkoje buvo tipiška, t. y. ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė bent 5 % kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendros nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per TL apimties. Taip buvo dviejų iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju.

(56)

Po to buvo nustatytos tos vidaus rinkoje bendrovių parduodamo produkto rūšys (kai panašios šalies gamintojo bendras pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas), kurios buvo identiškos arba labai panašios palyginti su eksportui į Sąjungą parduodamomis produkto rūšimis.

(57)

Panašios šalies gamintojo jo vidaus rinkoje parduoto produkto kiekvienos rūšies, pripažintos labai panašia į eksportuojančių gamintojų parduotų į Sąjungą eksportuojamų kaliojo ketaus jungiamųjų dalių su sriegiais rūšį, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Sąjungą eksportuojančio gamintojo parduoto kiekio.

(58)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima laikyti, kad kiekviena panašios šalies gamintojo panašaus produkto rūšis, kurios tipiškas kiekis buvo parduodamas vidaus rinkoje, buvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo atlikta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningai parduoto nepriklausomiems pirkėjams kiekio dalį vidaus rinkoje per TL.

(59)

Kai produkto rūšies, parduotos už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms jos gamybos sąnaudoms, arba už jas didesnę, buvo parduota daugiau nei 80% viso parduoto tos rūšies produkto kiekio ir kai tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis.

(60)

Tais atvejais, kai tam tikros rūšies produkto pelningai parduotas kiekis sudarė 80% arba mažiau viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta pagal faktinę vidaus rinkos kainą, apskaičiuotą kaip tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(61)

Jei visų rūšių produktų pardavimas buvo nuostolingas, laikyta, kad jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis.

(62)

Tų rūšių produktams, kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat tų rūšių produktams, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduoti tipišku kiekiu, buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė.

(63)

Apskaičiuojant normaliąją vertę, panašaus produkto pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) svertinis vidurkis ir vienintelio bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo gauto pelno už vidaus rinkoje parduotą panašų produktą svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį buvo pridėti prie jo vidutinių gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį. Visų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo netipiškas, tokio netipiško pardavimo vidutinis svertinis pelnas ir PBA išlaidos įprastomis prekybos sąlygomis naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti. Prireikus gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš jas panaudojant įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(64)

Kadangi atrinktiems gamintojams buvo nustatytas IR ir jie pardavė nagrinėjamąjį produktą eksportui į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, būtent, remiantis iš tiesų sumokėta ar mokėtina eksporto kaina.

(65)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(66)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(67)

Prireikus atlikti koregavimai dėl fizinių charakteristikų, netiesioginių mokesčių, transporto, draudimo, paruošimo, pakrovimo ir papildomų sąnaudų, taip pat pakavimo, kredito, komisinių ir banko mokesčių visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir grindžiamas patvirtintais įrodymais.

(68)

Atrinktų bendrovių atveju kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(69)

Tuo remiantis toliau pateikiami laikini vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, procentu:

(70)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinis svertinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas apskaičiuotas pagal atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotus skirtumus.

(71)

Tuo remiantis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas laikinasis 42,3% dempingo skirtumas.

(72)

Visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams dempingo skirtumai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais. Tam pirmiausia nustatytas bendradarbiavimo lygis palyginus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir atitinkamus Eurostato importo statistinius duomenis.

(73)

Kadangi bendradarbiauta dėl daugiau nei 50 % viso Kinijos eksporto į Sąjungą ir kadangi pramonę dėl didelio KLR eksportuojančių gamintojų skaičiaus galima laikyti susiskaidžiusia, bendradarbiavimo lygį galima laikyti aukštu. Kadangi nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas sąmoningai nebendradarbiavo, dempingo skirtumas kitoms bendrovėms nustatytas toks, kaip ir didžiausias atrinktai bendrovei nustatytas dempingo skirtumas. Manyta, kad taip daryti tinkama, nesant požymių, kad nebendradarbiaujančios bendrovės buvo nustačiusios mažesnes dempingo kainas, ir siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą.

(74)

Atsižvelgiant į tai, laikini vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(75)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija iš pradžių nustatė, ar kiekvieno iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar bendra tokio pardavimo apimtis sudaro bent 5 % gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Atlikus tyrimą nustatyta, kad panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Tailande ir Indonezijoje.

(76)

Vėliau Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje iš esmės buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie yra buvo tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Sąjungą parduodamų rūšių produktus.

(77)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies panašaus produkto, kurį eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kuris, kaip nustatyta, panašus į eksportui į Sąjungą parduodamos rūšies produktą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio.

(78)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima manyti, kad kiekvienos rūšies panašus produktas, kurio tipiškas kiekis yra parduodamas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo padaryta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį santykį.

(79)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią jo apskaičiuotosioms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota kaip visų tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis.

(80)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, kuri buvo apskaičiuota kaip tik pelningo tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina.

(81)

Jei visų rūšių produktų pardavimas buvo nuostolingas, laikyta, kad jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis.

(82)

Tų rūšių produktams, kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat tų rūšių produktams, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduoti tipišku kiekiu, buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė.

(83)

Apskaičiuojant normaliąją vertę, susijusių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų parduodant panašų produktą vidaus rinkoje patirtos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (PBA išlaidos) ir gautas vidutinis svertinis pelnas įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį buvo pridėti prie jų vidutinių gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį. Visų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo netipiškas, tokio netipiško pardavimo svertinis vidutinis pelnas ir PBA išlaidos įprastomis prekybos sąlygomis naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti.

(84)

Kadangi visą nagrinėjamojo produkto kiekį bendradarbiaujantys Tailando ir Indonezijos eksportuotojai į Sąjungą eksportavo nepriklausomiems klientams Sąjungoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, būtent, remiantis iš tiesų sumokėta ar mokėtina eksporto kaina.

(85)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis kainomis EXW sąlygomis.

(86)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(87)

Prireikus atlikti koregavimai dėl prekybos lygio, transporto, draudimo, paruošimo, pakrovimo ir papildomų sąnaudų, taip pat pakavimo, kreditų, komisinių ir banko mokesčių visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir pagrįstas patvirtintais įrodymais.

(88)

Dviejų bendradarbiaujančių Tailando bendrovių kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis laikytas aukštu (dviejų bendradarbiaujančių Tailando bendrovių eksporto apimtis sudarė daugiau nei 80 % viso Tailando eksporto į Sąjungą per TL), visiems kitiems eksportuojantiems Tailando gamintojams dempingo skirtumas nustatytas toks, kaip ir dviejų bendradarbiaujančių bendrovių didžiausias dempingo skirtumas.

(90)

Tuo remiantis toliau pateikiami Tailando bendrovėms nustatyti laikini vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, procentine dalimi:

(91)

Vienintelės bendradarbiaujančios bendrovės kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(92)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis laikytas aukštu (vienintelės bendradarbiaujančios Indonezijos bendrovės eksporto apimtis sudarė daugiau nei 80 % viso Indonezijos eksporto į Sąjungą per TL), visiems kitiems eksportuojantiems Indonezijos gamintojams dempingo skirtumas nustatytas toks pats, kaip ir bendradarbiaujančiai bendrovei.

(93)

Tuo remiantis toliau pateikiami vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, procentu:

(94)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino šeši gamintojai. Kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinktos dvi Sąjungos gamintojų grupės, kurias sudaro trys Sąjungos gamintojai, pagaminančios 81 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

(95)

Visi šeši vykdantys veiklą Sąjungos gamintojai, per TL gaminę panašų produktą, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(96)

Sąjungos vartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir Eurostato nurodyta importo apimtimi, pakoregavus šiuo duomenis pagal tyrimo išvadas.

(97)

Nuo 2008 iki 2009 m. Sąjungos vartojimas sumažėjo 21 %, tačiau vėliau padidėjo 12 procentinių punktų iki 9 % mažesnio, nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, lygio.

(98)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(99)

Kiekvienos iš nagrinėjamųjų šalių importui nustatytas dempingo skirtumas buvo didesnis nei de minimis riba, apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje (žr. 74, 90 ir 93 konstatuojamąsias dalis).

(100)

Dėl importo dempingo kaina iš Indonezijos apimties, nustatyta, kad jis sudarė tik apytiksliai 2,5 % viso panašaus produkto importo į Sąjungą per TL. Todėl jį galima pripažinti nedarančiu reikšmingos žalos Sąjungos pramonei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalies ar PPO antidempingo susitarimo (5) nuostatų prasme.

(101)

Be to, atlikus tyrimą šiame pradiniame etape nustatyta, kad didelė dalis iš Indonezijos importuojamų produktų galėjo būti neteisingai deklaruoti pagal kitą KN kodą, t. y. 7307 99 10 vietoje 7307 19 10, kuris įprastai taikytinas kaliojo ketaus vamzdžių ar vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais. Tačiau visus galimai neteisingai deklaruotus importuojamus produktus ar bent jau didelę jų dalį jau apima ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytas 2,5 % skaičius.

(102)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš pradžių nuspręsta nenagrinėti šių importuotų produktų bendrai su iš Tailando ir KLR importuotais dempingo kainomis produktais.

(103)

Importo dempingo kainomis iš Tailando ir KLR apimčių negalima laikyti nereikšmingomis, nes jų rinkos dalys per TL pasiekė 5,4 % ir 47,3 %

(104)

Suvestinis vertimas pradiniame etape pripažintas tinkamu atsižvelgiant į panašias konkurencijos sąlygas tarp iš šių dviejų šalių importuojamų produktų ir panašaus Sąjungos produkto, t. y. tų pačių pardavimo kanalų ir tų pačių pirkėjų kategorijų. Iš tikrųjų kai kuriais atvejais nustatyta, kad iš KLR ir Tailando importuoti produktai buvo pardavinėjami tų pačių platintojų.

(105)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad laikytasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų. Todėl importas iš Tailando ir KLR nagrinėtas bendrai. Jis toliau vadinamas „importu iš dviejų nagrinėjamųjų šalių“.

(106)

Nagrinėjamojo produkto importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių į Sąjungos rinką apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %. Nors 2008-2009 m. importas iš pradžių sumažėjo 16 % dėl sumažėjusios paklausos, kaip minėta 97 konstatuojamojoje dalyje, vėliau importas iki TL žymiai padidėjo 31 procentiniu punktu.

(107)

Importo dempingo kaina iš dviejų nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų nuo 41,7% iki 52,7%. Rinkos dalis labiausiai augo nuo 2010 m. iki TL – paklausos atsigavimo laikotarpiu.

(108)

Toliau lentelėje pateikiama Eurostato nurodyta vidutinė importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina iš dviejų nagrinėjamųjų šalių nuolat augo – iš viso 14 %.

(109)

Kainų palyginimas pagal rūšį buvo atliktas lyginant eksportuojančių gamintojų pardavimo kainas ir Sąjungos gamintojų pardavimo kainas Sąjungoje. Todėl lygintos atrinktų Sąjungos gamintojų kainos nesusijusiems pirkėjams ir atrinktų dviejų nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų kainos. Prireikus koreguota atsižvelgiant į prekybos lygio (ypač originalių įrenginių gamintojų pardavimo) ir sąnaudų po importo skirtumus.

(110)

Palyginus nustatyta, kad per TL Tailando ir KLR kilmės nagrinėjamasis produktas Sąjungoje buvo parduodamas kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 25–55 %.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. Toliau pateikti duomenys apie visų Sąjungos gamintojų gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų panaudojimą, pardavimą ir rinkos dalis bei apie atrinktų Sąjungos gamintojų visus likusius rodiklius. Kalbant apie atrinktų gamintojų rodiklius, atsižvelgiant į tai, kad buvo atrinktos tik dvi bendrovių grupės, dėl su konfidencialumu susijusių priežasčių toliau pateiktose lentelėse nebuvo galima atskleisti faktinių bendrų duomenų; siekiant parodyti šių rodiklių tendencijas, pateikti tik indeksai.

(112)

Nuo 2008 iki 2009 m. Sąjungos gamybos apimtis smarkiai sumažėjo 39 %, o vėliau ši nedidelė apimtis dar šiek tiek sumažėjo, nepaisant 12 procentinių punktų padidėjusios paklausos vėlesniais metais, kaip nurodyta 97 konstatuojamojoje dalyje.

(113)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, daugiausia nuo 2008 m. iki 2009 m., Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 21 %. Pagrindinė gamybos pajėgumų sumažėjimo priežastis buvo trijų Sąjungos gamintojų uždarymas nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(114)

Nepaisant gamybos pajėgumų sumažėjimo, Sąjungos pramonės pajėgumų panaudojimas sumažėjo 26 %, daugiausia nuo 2008 m. iki 2009 m.

(115)

Atsargų kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 23 %, tai atitiko mažėjančias Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimtis.

(116)

Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nuo 2008 m. iki 2009 m. smarkiai sumažėjo - 25 % - dėl sumažėjusios paklausos. Tačiau po 2009 m. paklausa Sąjungoje žymiai padidėjo, kaip minėta 97 konstatuojamojoje dalyje, tačiau Sąjungos pardavimo apimtis liko mažo 2009 m. lygio iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos.

(117)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis nuolat mažėjo – iš viso 9 procentiniais punktais arba 18 %, o dempingo kaina importuojamų produktų rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje.

(118)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai galėjo tik nežymiai padidinti savo pardavimo kainas 4 %. Dėl didėjančio importo į Sąjungos rinką dempingo kainomis, kaina padidėjo mažiau nei sąnaudos.

(119)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą pardavus panašų produktą Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nors nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungos pramonės pelningumas buvo patenkinamas, 2009 m. jo beveik nebeliko. Vėliau jis šiek tiek padidėjo, tačiau per visą likusį nagrinėjamąjį laikotarpį liko daug mažesnis už nežalingą lygį.

(120)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas.

(121)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas iš veiklos nuolat mažėjo – iš viso 64 % – ir per TL pasiekė labai mažą lygį.

(122)

Kaip nurodyta 97 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos vartojimas nuo 2009 m. iki tiriamojo laikotarpio smarkiai išaugo – 8 000 tonų, o importo dempingo kaina apimtis per tą patį laikotarpį išaugo 9 000 tonų, kaip nurodyta 106 konstatuojamojoje dalyje. Todėl visą Sąjungos rinkos augimą nuo 2009 m. iki TL amortizavo importas dempingo kaina, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis išliko labai mažo 2009 m. lygio. Tai rodo, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti pastaruoju Sąjungos vartojimo augimu dėl didėjančios rinkos dalies, kurią užėmė importas dempingo kaina iš dviejų nagrinėjamųjų šalių.

(123)

Atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(124)

Iš pateiktos lentelės matyti, kad nuo 2008 m. iki 2010 m. Sąjungos gamintojai smarkiai sumažino investicijų. Ši tendencija pasikeitė per TL, kai investicijos žymiai padidėjo, tačiau nepasiekė lygio nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(125)

Dėl nepakankamo pelningumo, kaip nurodyta 119 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai patyrė sunkumų didinti kapitalą tolesnėms investicijoms esamomis aplinkybėmis. Be to, didinti kapitalą trukdo nepakankama investicijų grąža.

(126)

Visos darbo dienos ekvivalentais (DDE) skaičiuojamas užimtumas iš esmės atspindėjo gamybos apimties raidą (žr. 112 konstatuojamąją dalį), o tai rodo, kad prireikus Sąjungos pramonė bandė racionalizuoti gamybos sąnaudas. Sąjungos pramonė bandė pritaikyti savo darbo jėgą atsižvelgiant į blogėjančią padėtyje rinkoje, todėl užimtumas tolygiai mažėjo - iš viso 36 % per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(127)

Nepaisant minėtų Sąjungos pramonės bandymų priderinti užimtumą prie blogėjančios padėties rinkoje, Sąjungos gamintojų užimtumo duomenys DDE smarkiai sumažėjo - 19 % nuo 2008 m. iki 2009 m. Vėliau padėtis nuolat gerėjo, tačiau išliko 9 % blogesnė, nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(128)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės sąnaudos darbo jėgai nuolat didėjo – iš viso 12 %.

(129)

Importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių dempingo skirtumai, nurodyti 74 ir 90 konstatuojamosiose dalyse, yra dideli. Atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį, rinkos dalį ir kainas, dempingo skirtumų poveikį galima laikyti reikšmingu.

(130)

Brazilijos, Čekijos Respublikos, Japonijos, KLR, Korėjos Respublikos ir Tailando kilmės kaliojo ketaus jungiamosioms detalėms su sriegiais jau buvo taikomos priemonės (6) nuo 2000 m. iki 2005 m. (7) (toliau – ankstesnės priemonės). Patenkinamas Sąjungos pramonės pelningumas nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (žr. 119 konstatuojamąją dalį) rodo, kad dėl šių priemonių Sąjungos pramonė laikinai atsigavo. Tačiau didėjant importo dempingo kainomis apimčiai šis gana palankus laikotarpis baigėsi. Taip pat pažymima, kad bendra šešių šalių, kurioms taikytos ankstesnės priemonės, rinkos dalis niekada neviršijo 29 % (8), o dviejų šiame tyrime nagrinėjamų šalių rinkos dalis per TL buvo 52,7 %, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje.

(131)

Žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Tai ypač matyti iš rodiklių, susijusių su pelningumu, gamybos apimtimi, pajėgumų naudojimu, pardavimo apimtimi ir rinkos dalimi – visi jie aiškiai rodo blogėjančią tendenciją.

(132)

Be to, importuojant iš dviejų nagrinėjamųjų šalių kaliojo ketaus jungiamąsias detales su sriegiais Sąjungos pramonės kainos per TL buvo priverstinai sumažintos 55 % (žr. 110 konstatuojamąją dalį), kartu didėjo jų rinkos dalis (žr. 107 konstatuojamąją dalį).

(133)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė reikšmingos žalos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalies prasme.

(134)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, buvo ištirta, ar KLR ir Tailando kilmės importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė tokią žalą, jog ją būtų galima laikyti reikšminga. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(135)

Nuo 2008 m. iki TL importo dempingo kaina iš dviejų nagrinėjamųjų šalių apimtis išaugo 15%, rinka sumažėjo 9%, todėl Sąjungos rinkos dalis išaugo 41,7 % iki 52,7 %.

(136)

Nagrinėjamojo produkto importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sutapo su daugumos Sąjungos pramonės žalos rodiklių prastėjimo tendencija. Sąjungos pramonė prarado 8,7 procentinio punkto rinkos dalies ir turėjo sumažinti savo gamybą 41 %. Kadangi kainos buvo smarkiai priverstinai mažinamos, Sąjungos pramonei nepavyko perkelti gamybos sąnaudų pakankamai padidinant pardavimo kainas, todėl pelningumo lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo labai mažas.

(137)

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais daroma preliminari išvada, kad importas iš dviejų nagrinėjamųjų šalių mažomis dempingo kainomis, kuris į Sąjungos rinką pateko dideliais ir nuolat augančiais kiekiais ir dėl kurio Sąjungos pramonės kainos visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo smarkiai priverstinai mažinamos, daro reikšmingą žalą Sąjungos pramonei.

(138)

Nors Eurostatas praneša apie reikšmingos apimties importą iš Indijos labai mažomis kainomis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, yra požymių, kad šie importuojami produktai nėra nagrinėjamasis produktas, bet kiti produktai, deklaruoti pagal tą patį KN kodą.

(139)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vykdytas nedidelės apimties importas iš kitų trečiųjų šalių. Visa importo iš kitų, nei dvi nagrinėjamosios šalys, šalių rinkos dalis sumažėjo 2,1 procentinio punkto: nuo 10,5 % iki 8,4 %.

(140)

Kiti didžiausi importo per TL šaltiniai buvo Indonezija, Brazilija ir Turkija, kurių rinkos dalys buvo atitinkamai nuo 1,3 % iki 1,6 %, ir visų šių šalių rinkos dalys per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo.

(141)

Dėl nedidelių apimčių ir mažėjimo tendencijų galima daryti išvadą, kad neatrodo, jog importas iš kitų, nei nagrinėjamosios šalys, trečiųjų šalių prisidėjo prie Sąjungos pramonės per TL patirtos žalos.

(142)

Kalbant apie Sąjungos pramonės pardavimo eksportui plėtrą, per nagrinėjamąjį laikotarpį eksportas nuolat mažėjo – iš viso 34 %.

(143)

Tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimas eksportui sudarė tik 13-15 % Sąjungos pramonės gamybos. Todėl neatrodo, kad jis turėjo reikšmingos įtakos Sąjungos pramonės per TL patirtai žalai.

(144)

Kaip nurodyta 97 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos vartojimas nuo 2008 m. iki 2009 m. sumažėjo 21 %, todėl sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungoje – 25 % per tą patį laikotarpį. Tačiau po 2009 m. Sąjungos vartojimas smarkiai išaugo – maždaug 8 000 tonų, o importo dempingo kaina apimtis per tą patį laikotarpį išaugo maždaug 9 000 tonų, kaip nurodyta 106 konstatuojamojoje dalyje. Todėl visą Sąjungos rinkos augimą nuo 2009 m. iki TL amortizavo importas dempingo kaina, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis išliko labai mažo 2009 m. lygio.

(145)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad svarbi žalos priežastis buvo krizė Ispanijos statybų rinkoje, kuri tariamai smarkiai paveikė ATUSA – Ispanijos bendrovę ir vieną iš pagrindinių skundo pateikėjų. Tačiau ATUSA prekiauja daugumoje ES valstybių narių, o Ispanijos statybų krizė paveikė tik jos pardavimą Ispanijoje, kuris niekada nesudarė didžiosios jos pardavimo dalies. Be to, žalos situacija aiški abiejų atrinktų bendrovių grupių, visų skundo pateikėjų ir visos Sąjungos pramonės atžvilgiu. Bet kuriuo atveju, žalos analizė neapsiribojo vieno Sąjungos gamintojo veikla ar viena nacionaline rinka - buvo nagrinėjama visa Sąjungos pramonė.

(146)

Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad žalą dėl neigiamos Sąjungos vartojimo raidos sukėlė ne importas dempingo kaina, bet vienų produktų pakeitimas kitais. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad neigiama Sąjungos vartojimo raida galėjo sukelti žalą Sąjungos gamintojams. Tačiau žalą padidino nuolatinis importo dempingo kaina didėjimas besitraukiančioje rinkoje. Kaip minėta, Sąjungos vartojimo atsigavimas buvo naudingas vien importui dempingo kainomis, nes Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti savo pardavimo apimties.

(147)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad ta aplinkybė, jog Georg Fischer (toliau – GF) išliko pelninga padidinusi kainas, o kitų Sąjungos gamintojų veikla nebuvo patenkinama, rodo, kad Sąjungos pramonės patirtą žalą sukėlė struktūrinės problemos, o ne importas dempingo kainomis. Tačiau GF patyrė neigiamą poveikį, nes sumažėjo jos rinkos dalis ir kai kurie jos pelno dydžiai. Užimtumas joje sumažėjo, kaip ir gamyba. Todėl negalima sutikti su argumentu, kad GF nepatyrė žalos.

(148)

Be to, visi Sąjungos gamintojai, įskaitant GF, patyrė kainų spaudimą dėl importo dempingo kainomis.

(149)

Panašiai suinteresuotosios šalys teigė, kad, kadangi ATUSA grupės patronuojamoji bendrovė Berg Montana taip pat išliko pelninga, tai rodo, jog žalą sukėlė kiti veiksniai, nei importas dempingo kainomis. Tačiau Berg Montana taip pat patyrė neigiamą Kinijos importo poveikį: gamyba ir pajėgumų naudojimas, taip pat užimtumas, smarkiai sumažėjo. Kadangi didžioji Berg Montana pardavimo dalis yra susijusi su ATUSA grupės bendrovėmis, negalima Berg Montana pelningumo vertinti neatsižvelgiant į visos grupės finansinius rezultatus, nes Berg Montana pelningumui įtakos turi vidaus sandorių kainodara, o visos ATUSA grupės veikla iš tikrųjų yra nuostolinga. Todėl taip pat negalima sutikti su argumentu, kad Berg Montana nepatyrė žalos.

(150)

Gali būti teigiama, kad darbo jėgos produktyvumo sumažėjimas 9 % nuo 2008 m. iki TL, kaip nurodyta 127 konstatuojamojoje dalyje, yra struktūrinės problemos požymis. Tačiau šis sumažėjimas įvyko laikotarpiu, kai Sąjungos pramonė sumažino visą savo darbo jėgą 36 %, o gamybą – 41 % Tokie sumažinimai rodo, kad Sąjungos gamintojai nuolat buvo verčiami derinti savo veiklą su rinkos spaudimu dėl importo dempingo kaina ir laikinai mažesnės paklausos. Atsižvelgiant į šią nepalankią ekonominę aplinką, darbo jėgos sumažinimą 9 % galima laikyti gana nedideliu.

(151)

Apibendrinant, pirmiau pateikta analizė parodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių kiekis išaugo ir labai padidėjo rinkos dalis. Be to, dėl šių padidėjusių kiekių, kurie pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis, buvo smarkiai sumažintos Sąjungos pramonės kainos.

(152)

Buvo išnagrinėti ir kiti veiksniai, galėję padaryti žalos Sąjungos pramonei. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad neatrodo, jog importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai ir Sąjungos vartojimo pokyčiai yra tokie, kad dėl jų galėtų nutrūkti priežastinis ryšys, nustatytas tarp importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos žalos per TL.

(153)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, daroma preliminari išvada, kad importas iš KLR ir Tailando Sąjungos pramonei padarė reikšmingą žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(154)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Šiuo tikslu ir pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, remiantis visais pateiktais įrodymais, buvo įvertintas tikėtinas galimų priemonių poveikis visoms susijusioms šalims ir tikėtinos priemonių nesiėmimo pasekmės.

(155)

Visi žinomi Sąjungos gamintojai pritaria antidempingo priemonių nustatymui. Primenama, kad dauguma žalos rodiklių parodė neigiamą tendenciją ir kad didelis poveikis padarytas ypač su Sąjungos pramonės gamybos, pardavimo apimtimi, rinkos dalimi ir finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumas ir investicijų grąža.

(156)

Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos pramonės kainos ir rinkos dalis nustos mažėti, pardavimo kainos pradės didėti ir dėl to Sąjungos pramonės finansinė padėtis žymiai pagerės.

(157)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, tikėtina, kad Sąjungos pramonės rinkos ir finansinė padėtis toliau blogėtų. Tokiu atveju Sąjungos pramonė prarastų daugiau rinkos, nes nebepajėgtų prisitaikyti prie importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina nustatytų rinkos kainų. Sąjungoje tikriausiai toliau mažėtų gamybos apimtis ir būtų uždaromos gamyklos, dėl to gerokai sumažėtų užimtumas.

(158)

Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus veiksnius, daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(159)

Kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendradarbiavo 32 nesusiję importuotojai ir jų importas sudarė maždaug 45 % viso importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių. Apskritai importuotojai prieštarauja antidempingo priemonių nustatymui. Tačiau daugeliu atvejų priemonių poveikis, atrodo, yra nedidelis. Daugeliu atvejų nagrinėjamasis produktas sudaro nedidelę visos importuotojų komercinės veiklos dalį. Be to, kai kurie importuotojai jau pirko kaliojo ketaus jungiamąsias detales su sriegiais iš kitų šaltinių, o importuotojai, šiuo metu perkantys tik iš dviejų nagrinėjamųjų šalių, taip pat gali pakeisti šaltinius, įskaitant Sąjungos pramonę. Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad nustačius laikinąsias priemones importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(160)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, kaliojo ketaus jungiamosios detalės daugiausia naudojamos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų dujų, vandens ir šildymo sistemose. Taigi kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais naudotojai yra santechnikai. Atliekant šį tyrimą naudotojai ar vartotojų asociacijos nebendradarbiavo. Kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais vertė taip pat sudaro nedidelę dalį visos dujų, vandens ar šildymo įrengimo sąnaudų. Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad nustačius laikinąsias priemones naudotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(161)

Apskritai vertinant bendrą antidempingo priemonių poveikį, teigiamas poveikis Sąjungos pramonei veikiausiai akivaizdžiai kompensuotų galimą neigiamą poveikį kitoms suinteresuotosioms grupėms. Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo dempingo muitai neprieštarauja Sąjungos interesams.

(162)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad įvedus antidempingo priemones Sąjungos rinkoje gali susidaryti duopolija, kai rinkoje dominuotų du pagrindiniai skundo pateikėjai ATUSA ir GF. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad dabartinė šių dviejų grupių rinkos dalis yra palyginti maža ir tariamai „duopolijai“ tektų gana nedidelė maždaug 30 % rinkos dalis. Ją reikėtų lyginti su kitų dviejų nagrinėjamųjų šalių rinkos dalimi, kuri yra 52,7 %, o importas iš kitų trečiųjų šalių taip pat užima iki 8,4 % rinkos dalį. Kiti Sąjungos gamintojai taip pat užima 7,5 % rinkos dalį.

(163)

Be to, antidempingo muitų tikslas – ne uždrausti visą importą, tačiau atkurti vienodas konkurencijos sąlygas. Vertėtų pažymėti, kad anksčiau nuo 2000 m. iki 2005 m. galiojusios priemonės nesustabdė importo. Priešingai – KLR 2002-2004 m. eksportavo daugiau nei iki 49,4 % antidempingo muito nustatymo. Apskritai tokio didelio skaičiaus veiklos vykdytojų Sąjungos rinkoje buvimas rodo, kad konkurenciją pažeidžiančios duopolijos, dominuojančios Sąjungos rinkoje, rizika yra maža.

(164)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamoms KLR ir Tailando kilmės kaliojo ketaus jungiamosioms detalėms su sriegiais nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(165)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas iš dviejų nagrinėjamųjų šalių dempingo kainomis.

(166)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos gamintojų patiriamai žalai pašalinti.

(167)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo dempingo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Sąjungos gamintojai galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokio tipo gamintojas pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis, panašų produktą parduodamas Sąjungoje.

(168)

Ankstesniame tyrime dėl to paties produkto toks pagrįstas pelnas buvo nustatytas 7 % dydžio (9). Kadangi nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje atrinkti Sąjungos gamintojai galėjo pasiekti panašų pelną, nėra požymių, kad toks pelno dydis nebėra pagrįstas.

(169)

Tuo remiantis Sąjungos gamintojams apskaičiuota panašaus produkto nežalinga kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 7% pelno dydį.

(170)

Tuomet reikalingas kainos padidėjimas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos palyginimu su svertine vidutine nenuostolinga panašaus Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduoto produkto kaina. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentu.

(171)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad KLR ir Tailando kilmės importui turėtų būti įvestos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis lygus mažiausiems dempingo ir žalos skirtumams, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(172)

Atsižvelgiant į didelį Kinijos ir Tailando eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms abiejose šalyse nustatytas didžiausias atitinkamai tos šalies atrinktoms ar atliekant tyrimą bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas muitas. Visoms kitoms bendrovėms taikomas muitas bus taikomas toms bendrovėms, kurioms nebendradarbiavimo atliekant tyrimą.

(173)

Priede išvardytoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms Kinijos bendrovėms nustatoma laikinojo muito norma yra svertinis atrinktoms bendrovėms nustatytų normų vidurkis.

(174)

Siūlomi šie laikinieji antidempingo muitai:

Kinijos Liaudies Respublika

Tailandas

(175)

Pirmiau nurodytos antidempingo priemonės laikinai nustatytos kaip ad valorem muitai.

(176)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos bus netaikomos, ir joms galios muitų normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“.

(177)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (10), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(178)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(179)

Tačiau, Tailando atveju, kai šios bendrovės atitiks pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antros pastraipos reikalavimus, jos raginamos pateikti prašymą atlikti peržiūrą pagal tą straipsnį, kad jų padėtis būtų išnagrinėta atskirai.

(180)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per reglamente nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente padarytos išvados dėl muito nustatymo yra preliminarios ir nustatant galutinį muitą gali būti persvarstytos,