3.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 237/1

(1)

2011 m. liepos 28 d. Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) ginčų sprendimo taryba (toliau – GST) patvirtino apeliacinio komiteto ataskaitą ir šia ataskaita iš dalies pakeistą kolegijos ataskaitą (toliau – ataskaitos) ginče „Europos Bendrijos – galutinės antidempingo priemonės dėl tam tikrų geležinių ar plieninių tvirtinimo detalių iš Kinijos“ (2);

(2)

ataskaitose, be kita ko, konstatuota, kad 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (3) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 9 straipsnio 5 dalis prieštarauja PPO antidempingo susitarimo 6 straipsnio 10 daliai, 9 straipsnio 2 daliai ir 18 straipsnio 4 daliai bei PPO susitarimo XVI straipsnio 4 daliai. Pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tam tikriems ne rinkos ekonomikos šalių eksportuojantiems gamintojams, kurie nepripažįstami dirbančiais rinkos ekonomikos režimu pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, taikomas visoje šalyje galiojantis muito tarifas, išskyrus atvejus, kai tokie eksportuotojai gali įrodyti, kad jie atitinka pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytas individualaus režimo (toliau – IR) sąlygas;

(3)

apeliacinis komitetas nusprendė, kad pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta prezumpcija, jog ne rinkos ekonomikos šalyse veiklą vykdantys eksportuojantys gamintojai neturi teisės į IR ir kad tam, kad atitiktų IR keliamas sąlygas, jie turi pareigą įrodyti, jog jie atitinka IR nustatymo kriterijus. Apeliacinio komiteto nuomone, atitinkamuose PPO susitarimuose nenumatytas joks teisinis pagrindas tokiai prezumpcijai;

(4)

tačiau apeliacinis komitetas paaiškino, kad, nustatant vienodą dempingo skirtumą ir vienodą antidempingo muitą tam tikram eksportuotojų skaičiui, to nustatymo atitikimas PPO antidempingo susitarimo 6 straipsnio 10 daliai ir 9 straipsnio 2 daliai priklausys nuo aplinkybių, rodančių, jog du ar daugiau eksportuotojų, nors ir teisiškai atskiri, yra taip susiję, kad reikėtų juos laikyti vienu subjektu, buvimo. Tokios aplinkybės gali apimti: i) tokius korporatyvius ir struktūrinius eksportuotojų ryšius, kaip bendra kontrolė, kapitalas ir valdymas; ii) tokius korporatyvius ir struktūrinius valstybės ir eksportuotojų ryšius, kaip bendra kontrolė, kapitalas ir valdymas ir iii) valstybės kontrolę ar esminę įtaką kainodarai ir gamybai. Šiuo atžvilgiu siūlomuose pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalies pakeitimuose išdėstytos minėtas aplinkybes atitinkančios nuostatos turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į apeliacinio komiteto paaiškinimus ir nedarant poveikio taip pat ar panašiai suformuluotoms kitoms pagrindinio antidempingo reglamento nuostatoms;

(5)

2011 m. rugpjūčio 18 d. Sąjunga pranešė GST ketinanti įgyvendinti GST rekomendacijas ir sprendimus šiame ginče taip, kad laikytųsi savo įsipareigojimų PPO;

(6)

tuo tikslu būtina iš dalies pakeisti pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalies nuostatas,