19.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 289/56

(1)

2009 m. gegužės mėn. iš viešai prieinamos informacijos Komisija sužinojo, kad likviduojama valstybės įmonė „Osinek a.s.“ (toliau – „Osinek“) sutiko suteikti ČSA – „Czech airlines, a. s.“ (toliau – ČSA) 2,5 mlrd. CZK (maždaug 100 mln. EUR) paskolą. 2009 m. gegužės 14 d. ir 2009 m. rugsėjo 24 d. raštais Komisija paprašė Čekijos suteikti informacijos. Čekija daugiau informacijos Komisijai suteikė 2009 m. rugsėjo 10 d. ir 2009 m. lapkričio 25 d. raštuose.

(2)

2010 m. vasario 24 d. raštu Komisija pranešė Čekijai apie savo sprendimą pradėti dėl priemonės SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Čekija savo pastabas dėl šio sprendimo pateikė 2010 m. balandžio 26 d. raštu. 2010 m. liepos 6 d. raštu Komisija pateikė daugiau klausimų, į kuriuos Čekija atsakė 2010 m. rugsėjo 15 d.

(3)

Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl priemonės.

(4)

Komisija gavo keturių suinteresuotųjų šalių pastabas: 2011 m. kovo 10 d. – „Travel Service and Icelandair Group“, 2011 m. kovo 11 d. – „Czech Connect Airlines a.s.“, 2011 m. kovo 10 d. – „JOB AIR Technic a.s.“ ir 2011 m. kovo 14 d. – ČSA. Komisija perdavė pastabas Čekijai, kuriai buvo suteikta galimybė į jas atsakyti; atsakymą Komisija gavo 2011 m. gegužės 12 d. raštu.

(5)

Tiriamoji priemonė – „Osinek“ paskola, 2009 m. balandžio 30 d. suteikta Čekijos nacionalinei oro transporto bendrovei ČSA. Paskola išmokėta trimis dalimis:

(6)

Planuojama paskolos grąžinimo diena su galimybe pratęsti terminą buvo 2010 m. lapkričio 30 d. Paskolos palūkanų norma buvo lygi siūlomai trijų mėnesių Prahos tarpbankinei palūkanų normai (PRIBOR) pridedant 300 bazinių punktų rizikos priemoką, t. y. 5,51 % paskolos sutarties sudarymo dieną. Palūkanos turėjo būti mokamos kas ketvirtį paskutinę kalendorinio ketvirčio darbo dieną (palūkanų mokėjimo laikotarpis). Palūkanos buvo skaičiuojamos kasdien nuo dienos prieš „Osinek“ paskolos grąžinimą.

(7)

Čekijos valdžios institucijų duomenimis, 300 bazinių punktų rizikos marža atitinka bendrovės, kurios reitingas pagal Standard & Poor’s yra B (pažeidžiama finansinė padėtis), finansinės padėties rizikos maržą ir paskolos turto įkeitimo lygį, kuris lygus 110 % paskolos sumos.

(8)

Užtikrinant paskolą įkeisti Prahos Ruzyně oro uoste esantys pastatai, žemė, atsargos ir atsarginės dalys. Didžiosios įkaito dalies rinkos vertę nustatė nepriklausomas ekspertas. Buvo pasirašyti keturi „Osinek“ paskolos sutarties priedai, kuriais papildytas ir pakeistas įkeistas turtas (3). Čekijos valdžios institucijos teigia, kad visi šie pakeitimai atlikti atsižvelgiant į „Osinek“ paskolos sutartyje nustatytą sąlygą, kad faktinė paskolos suma visada turi būti ne didesnė kaip 90 % įkaito vertės arba sutarta didžiausia paskolos suma.

(9)

Užuot grąžinus „Osinek“ paskolą, kaip buvo planuota iš pradžių, įkeistas turtas buvo grąžintas, o skola 2010 m. birželio 30 d. kapitalizuota (skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo sandoris).

1   lentelė

Turtas, kuriuo užtikrinta „Osinek“ paskola

(10)

2010 m. vasario 24 d. sprendimas pradėti procedūrą yra susijęs su 2,5 mlrd. CZK „Osinek“ paskola, suteikta pagal 2009 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį, ir jame daroma prielaida, kad turtas, įkeistas paskolai užtikrinti, jau buvo grąžintas vadovaujantis 2009 m. spalio 26 d. Čekijos Vyriausybės nutarimu Nr. 1343. Tačiau apie turto, įkeisto paskolai užtikrinti, grąžinimą ir paskolos kapitalizavimą (skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo sandorį) Komisijai buvo pranešta 2010 m. gegužės 12 d. (SA.30908 ČSA – „Czech Airlines“ – Restruktūrizavimo planas), o turtas grąžintas ir paskola kapitalizuota 2010 m. birželio mėn. Todėl šis sprendimas yra skirtas tik 2,5 mlrd. CZK „Osinek“ paskolai, suteiktai pagal 2009 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį. Turto, įkeisto paskolai užtikrinti, grąžinimo ir paskesnio skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo sandorio pagal „Osinek“ paskolą įvertinimas bus atliktas atsižvelgiant į galutinį sprendimą byloje SA.30908.

(11)

„Osinek“ buvo finansinių priemonių korporacija, įsteigta Čekijos anglių kasyklų uždarymui ir atgaivinimui kontroliuoti. Paskolos suteikimo momentu 100 % jos akcijų priklausė Čekijos valdžios institucijoms, kurias kontroliavo Finansų ministerija. 2008 m. lapkričio 5 d.„Osinek“ buvo likviduota. Prieš likvidavimą „Osinek“ dar disponavo savo lėšomis ir, turimais duomenimis, ieškojo įvairių investavimo galimybių. 2009 m. balandžio 30 d.„Osinek“ paskolos sutartį „Osinek“ vardu sudarė ir pasirašė likvidatorius. Siekdama nustatyti galimą su paskola susijusią riziką, „Osinek“ pavedė nepriklausomam ekspertui „European Business Consulting spol. s.r.o.“ (EBC) atlikti ČSA ekonominę analizę, o advokatų kontorai JUDr. Jiří Rybář & JUDr. Pavel Štrbík – teisinę analizę.

(12)

2009 m. rugsėjo 29 d.„Osinek“ ir Čekijos Respublikos pramonės ir prekybos ministerija pasirašė susitarimą, pagal kurį sumos, „Osinek“ gautinos iš ČSA pagal „Osinek“ paskolos sutartį, po „Osinek“ likvidavimo buvo skirtos ministerijai. Apie tai ČSA buvo pranešta tą pačią dieną. 2010 m. kovo 8 d.„Osinek“ likvidavimo procedūra buvo baigta.

(13)

2010 m. gegužės 3 d. Čekijos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 333 dėl ČSA restruktūrizavimo plano, pagal kurį Čekijos Vyriausybė nurodė Pramonės ir prekybos ministerijai dalį įkeisto turto grąžinti prieš padidinant ČSA registruotą kapitalą. Šis nutarimas buvo teisinis paskolos kapitalizavimo (skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo sandorio) pagrindas, o paskolos kapitalizavimas buvo įgyvendintas 2010 m. birželio 30 d.

(14)

ČSA nuo 1923 m. yra Čekijos nacionalinė oro transporto bendrovė. Pagrindinė jos buveinė yra Prahoje, o skrydžius ji vykdo iš Prahos Ruzyně oro uosto. ČSA – didžiausia oro transporto bendrovė, veikianti Prahos Ruzyně oro uoste ir pervežanti 37 % keleivių, kurie keliauja iš Prahos arba į Prahą. ČSA yra aljanso „Sky Team“ narė. Iki restruktūrizacijos ČSA orlaivių parką sudarė 51 orlaivis. ČSA siūlo pagal tvarkaraštį teikiamas oro transporto paslaugas (104 maršrutų į 44 šalis). ČSA taip pat vykdo užsakomuosius skrydžius, krovinių vežimo paslaugas, antžemines paslaugas (aptarnauja maždaug 60 % visų Prahos Ruzyně oro uosto keleivių), orlaivių techninės priežiūros paslaugas, įgulos rengimo paslaugas, maitinimo paslaugas, valdo Prahos Ruzyně oro uosto neapmuitinamas parduotuves ir orlaiviuose parduoda neapmuitinamas prekes.

(15)

ČSA yra valstybės įmonė, kurios 95,69 % akcijų per Finansų ministeriją priklauso Čekijai. Smulkieji akcininkai yra „Česká pojišťovna, a.s.“ (2,26 %), Praha (1,53 %) ir Bratislava (0,51 %).

(16)

Užbaigus restruktūrizavimo procesą valstybė siekia surasti ČSA strateginį partnerį. Rengdamasi planuojamai privatizacijai Čekijos Vyriausybė nusprendė sukurti naują įmonės struktūrą, kurią valdys „Český Aeroholding, a.s.“ (toliau – ČAH).

(17)

2011 m. spalio 25 d. Čekijos konkurencijos institucija leido įsteigti ČAH, kurią sudarys ČSA, Prahos Ruzyně oro uostas ir esamos ČSA patronuojamosios įmonės, t. y. „Czech Airlines Handling“, „Holidays Czech Airlines“, „Technics“ ir „ČSA Services s.r.o.“ ČAH vadovybė ir struktūra apima finansų kontroliuojančiosios bendrovės struktūros elementus, o jos paskirtis – restruktūrizuoti kontroliuojančiosios bendrovės grupei priklausančias bendroves siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas naudotis prekybos finansavimu ir parengti jas būsimai privatizacijai.

(18)

ČSA patyrė sunkumų, kurie gerokai padidėjo 2009 m., kai ekonomikos krizė pasiekė kulminaciją. Nors pagal Čekijos nacionalinę teisę bendrovės bankroto procedūra niekada nebuvo pradėta, pastebima neigiama jos pagrindinių finansinių rodiklių kitimo tendencija.

2   lentelė

2006–2008 m. ČSA nuosavas kapitalas ir registruotas kapitalas (tūkst. CZK)

3   lentelė

ČSA finansinės padėties pokyčiai (tūkst. CZK)

(19)

Bendrovė 2007 ir 2008 m. uždirbo pelną. Tačiau 2009 m. jos veiklos rezultatai gerokai suprastėjo. Per praėjusius ketverius metus apyvarta šiek tiek sumažėjo, bet pinigų srautai mažėjo smarkiai. Skolos lygis beveik nekito. Bendrovė kompensavo nuostolius parduodama turtą, ypač 2009 finansiniais metais.

(20)

Bendrovės padėtis suprastėjo 2009 m., ypač pasibaigus vasarai, kuri paprastai ČSA yra pelningas laikotarpis.

(21)

2010 m. vasario 24 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą. Savo sprendime Komisija išreiškė abejonę, ar paskolos gavimo momentu ČSA jau buvo atsidūrusi sunkioje padėtyje, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) (6).

(22)

Be to, Komisija išreiškė abejonę, ar, atsižvelgiant į ČSA finansinę padėtį, „Osinek“ paskolos sąlygos suteikė jai ekonominį pranašumą, kurio įmonė pagalbos gavėja nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis. Komisija taip pat suabejojo, ar valstybės pagalba atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles, visų pirma Komisijos komunikatą Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (toliau – laikinoji sistema) (7), jeigu ji būtų suteikta kartu su paskola. Jeigu būtų nustatyta, kad „Osinek“ paskola susijusi su valstybės pagalba, šios priemonės poveikis būtų žalingas bendrovės konkurentams, t. y. bendrovėms, vykdančioms skrydžius iš Prahos Ruzyně oro uosto arba konkuruojančioms su ČSA ir jos patronuojamosiomis bendrovėmis kitose rinkose.

(23)

Atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą, Čekija pateikė pastabas, kuriose teigia, kad „Osinek“ paskola atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą, nes nedavė ČSA pernelyg didelės ekonominės naudos.

(24)

Visų pirma Čekija mano, kad „Osinek“ paskolos sutarties pasirašymo dieną ČSA nebuvo sunkumus patirianti įmonė ir su sunkumais ji susidūrė ne anksčiau kaip 2009 m. rugpjūčio mėn. Čekija teigia, kad, nepaisant daugėjančių problemų, ČSA visada sugebėjo užtikrinti savo gyvybingumą. Tačiau 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje padėtis pasikeitė ir toliau visus metus prastėjo dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio, kuris smarkiai paveikė pasaulio transporto rinkas (8). Dėl šios priežasties, kartu ir dėl destabilizuotų naftos rinkų ir valiutos svyravimų, ČSA finansinė padėtis ėmė prastėti.

(25)

2009 m. ČSA rėmėsi prognozėmis, parengtomis atsižvelgiant į ankstesnių metų rezultatus, ir tikėjosi gerokai geresnių rezultatų vasarą. Nepaisant to, 2009 m. pirmojo pusmečio rezultatai, pateikti vadovybei rugpjūčio mėn. viduryje, parodė, kad birželio mėn. ČSA vidutinės pajamos smarkiai sumažėjo. 2009 m. rugpjūčio mėn. vadovybei paaiškėjo, kad bendrovė nebegali veikti nedelsiant nesiėmusi išlaidų mažinimo priemonių ir negavusi finansinės pagalbos iš išorės šaltinių.

(26)

Dėl galimos valstybės pagalbos sąsajos su „Osinek“ paskola Čekija teigia, kad palūkanų norma atitinka Komisijos komunikato dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (toliau – Orientacinių normų komunikatas) (9) reikalavimus. Visų pirma Čekija teigia, kad nustatant aptariamos paskolos palūkanas kaip bazinę normą taikyti trijų mėnesių PRIBOR normą buvo tinkama atsižvelgiant į finansų rinkų kintamumą „Osinek“ paskolos sutarties pasirašymo momentu.

(27)

ČSA nėra įvertinta pagal reitingų sistemas, todėl Čekija negali įrodyti savo prielaidų, kad „Osinek“ paskolos sutarties pasirašymo momentu ČSA galėjo būti suteiktas B reitingas. Tačiau Čekija remiasi 2009 m. balandžio 27 d. EBC ataskaita, kurioje teigiama, kad ČSA yra moki ir kredito atžvilgiu patikima.

(28)

Čekija pakartoja, kad paskolai užtikrinti ČSA turėjo pateikti įkaitą, kurio vertė per visą paskolos laikotarpį būtų ne mažesnė kaip 110 % paskolos sumos. Tad faktinė ČSA suteiktos paskolos suma neturėjo viršyti 90 % viso įkaito vertės. Čekija patvirtino, kad visais atvejais šis reikalavimas buvo įvykdytas, ir pateikė turto, įkeisto paskolai užtikrinti, vertinimo ataskaitas.

(29)

Be to, Čekija teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad „Osinek“ turėjo daugybę finansinių šaltinių, „Osinek“ likvidatorius ieškojo investavimo galimybių, kurios duotų pelną. Prieš sudarant „Osinek“ paskolos sutartį likvidatorius pavedė nepriklausomai konsultacinei bendrovei EBC ir advokatų kontorai JUDr. Jiří Rybář & JUDr. Pavel Štrbík atlikti ekonominę ir teisinę paskolos pasiūlymo analizę. EBC atlikta analizė patvirtino, kad ČSA gali būti laikoma mokia ir kad rizika, jog paskola ČSA gali padaryti nuostolių arba pakenkti „Osinek“, yra maža. Atsižvelgdamas į šią analizę, likvidatorius nusprendė, kad paskola ČSA būtų naudinga priemonė „Osinek“ turimiems finansiniams šaltiniams deponuoti.

(30)

Be to, Čekija teigia, kad net jeigu Komisija būtų nustačiusi, jog „Osinek“ paskolos sąlygos buvo palankesnės nei rinkoje siūlomos sąlygos, paskola atitiktų laikinosios sistemos sąlygas.

(31)

Per oficialią tyrimo procedūrą Komisija gavo trijų suinteresuotųjų trečiųjų šalių ir tiriamos priemonės gavėjos – ČSA – pastabas (4 dalis).

(32)

ČSA pastabose iš esmės pateikiamos Čekijos pastabos dėl pirmiau išdėstyto sprendimo pradėti procedūrą. ČSA pakartoja, kad „Osinek“ paskola buvo suteikta rinkos sąlygomis, nes „Osinek“ veikė kaip racionalus rinkos ekonomikos subjektas, skatinamas ne ekonominės arba socialinės politikos, bet prekybinių tikslų. Be to, ČSA pateikia pastabas dėl galimo valstybės pagalbos elemento kiekybinio įvertinimo, jeigu Komisija padarytų išvadą, kad „Osinek“ paskola buvo suteikta palankia palūkanų norma, t. y. tariant, kad ČSA reitingas buvo prastesnis nei B ir (arba) įkaitas nebuvo vertinamas kaip „labai geras“.

(33)

Visos suinteresuotosios trečiosios šalys yra ČSA konkurentės ir joms atstovauja ta pati advokatų kontora; todėl tam tikru mastu jų argumentai yra tapatūs. Suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad kartu su „Osinek“ paskola ČSA buvo suteikta valstybės pagalba, todėl bendrovei buvo sudarytos sąlygos nesąžiningai konkuruoti tokiomis kainomis, kokių kiti konkurentai, negavę valstybės subsidijos, negali pasiūlyti neprarasdami gebėjimo padengti savo išlaidas ir gauti pagrįstą pelną (10).

(34)

Suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad ČSA patyrė didelių sunkumų jau iki 2008 m. liepos 1 d. Be to, jų teigimu, „Osinek paskola buvo suteikta gerokai mažesne palūkanų norma nei esant panašioms aplinkybėms reikalautų bankas, atsižvelgdamas į ČSA finansinę padėtį, paskolos grąžinimo laikotarpį, įkaito kokybę ir mažą faktinio paskolos grąžinimo tikimybę. Tokiomis aplinkybėmis „Osinek“ paskola yra neteisėta valstybės pagalba, nesuderinama su ES taisyklėmis. Vienas pastabas pateikęs konkurentas teigia, kad daugiau nei pusė ČSA registruoto kapitalo 2007, 2008 ir 2009 m. dingo, todėl bendrovė įvykdė sąlygą būti pripažinta sunkumus patiriančia įmone. Be to, 2008 ir 2009 m. daugiau nei ketvirtadalis ČSA registruoto kapitalo per ankstesnius 12 mėnesių buvo dingęs. Tas pats konkurentas paaiškina, kad, atsižvelgiant į ČSA registruoto kapitalo sumažėjimą 2008 m., galima daryti prielaidą, jog jau 2008 m. liepos 1 d. bendrovė įvykdė abi Sanavimo ir restruktūrizacijos gairių 10 dalies a punkte nurodytas sąlygas, kad būtų pripažinta sunkumus patiriančia įmone.

(35)

Suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat teigia, kad, atsižvelgiant į neigiamą veiklos pinigų srautą, didelį kreditorių skaičių ir finansinių įsipareigojimų, kuriuos reikia įvykdyti per 30 dienų, buvimą, galima daryti prielaidą, jog bendrovei bankrotas grėsė nuo 2007 m. pabaigos, todėl ji turėtų būti laikoma sunkumus patiriančia įmone nuo 2007 m. (remiantis Sanavimo ir restruktūrizacijos gairių 10 dalies c punktu).

(36)

Čekija paprieštaravo suinteresuotųjų trečių šalių pastaboms ir pritarė ČSA pastaboms. Čekija laikėsi nuomonės, kad „Osinek“ paskola buvo suteikta rinkos sąlygomis ir pagal Orientacinių normų komunikatą. Be to, Čekijos valdžios institucijos teigė, kad ČSA iki 2009 m. antrojo pusmečio galėjo vykdyti veiklą be valstybės pagalbos. NET per 2009 m. pirmąjį pusmetį ČSA turto būklė nebuvo labai pablogėjusi, o jo vertė iš tiesų padidėjo nuo [8 340–9 255] mln. CZK 2009 m. pirmajame ketvirtyje iki [8 990–9 920] mln. CZK 2009 m. antrajame ketvirtyje.

(37)

Čekija pabrėžia, kad nors ČSA skelbia savo veiklos rezultatus, parengtus pagal Čekijos apskaitos standartus (ČAS) ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), suinteresuotosios trečiosios šalys savo pastabas parengė atsižvelgdamos tik į rezultatus, parengtus pagal ČAS, kurios metodika neatskleidžia tikrosios bendrovės padėties. Pagal TFAS parengtose ataskaitose pateikiama išsamesnė informacija apie bendrovės finansinę padėtį, todėl jos tinkamesnės. ČSA naudoja ČAS vykdydama prievolę pagal Čekijos mokesčių įstatymus. Tačiau ČSA veikla vykdoma ne tik Čekijoje, bet ir visame pasaulyje, todėl ČSA naudoja yra TFAS. Čekija pabrėžia, kad bankai naudoja TFAS priimdami sprendimus dėl paskolos suteikimo, nes TFAS yra laikomi tikslesniais nei ČAS.

(38)

Galiausiai Čekija pateikė įrodymų, kad „Osinek“ paskolos suteikimo momentu ČSA neatitiko nemokumo sąlygų pagal Čekijos bankroto įstatymą (11).

(39)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(40)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai taikomi kartu. Todėl siekiant nustatyti, ar priemonės, apie kurias pranešta, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, būtina įvykdyti visas toliau nurodytas sąlygas. Finansinė pagalba turėtų:

(41)

Valstybės pagalba laikomas bet koks tiesiogiai arba netiesiogiai iš valstybinių išteklių pačios valstybės arba tarpininkaujančios įstaigos, veikiančios pagal jai suteiktus įgaliojimus, suteiktas pranašumas.

(42)

Todėl visų pirma reikia nustatyti, ar „Osinek“ paskola turi būti laikoma valstybiniais ištekliais. Kaip buvo nurodyta, paskolos suteikimo momentu 100 % „Osinek“ akcijų priklausė Čekijos Respublikos finansų ministerijai, todėl, nepaisant įmonės juridinės arba kitokios teisinės būklės, pagal 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyvos 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (12) 2 straipsnio b punktą ji yra valstybinė įmonė. Tad Komisija mano, kad „Osinek“ paskola yra finansuojama valstybiniais ištekliais.

(43)

Tačiau Teisingumo Teismas taip pat nustatė, kad net jeigu valstybė gali kontroliuoti valstybinę įmonę ir daryti lemiamą įtaką jos veiklai, konkrečiu atveju negalima automatiškai daryti prielaidos, kad ji iš tiesų kontroliuoja įmonę. Pagal valstybės suteiktą savarankiškumo lygį valstybinė įmonė gali būti daugiau ar mažiau nepriklausoma. Todėl vien to, kad valstybinė įmonė yra valdoma valstybės, nepakanka, kad tokios įmonės taikomos priemonės, pvz., nagrinėjama paskolos sutartis, būtų priskirtos valstybei. Taip pat būtina ištirti, ar valdžios institucijos laikytinos vienaip ar kitaip dalyvavusiomis priimant sprendimą dėl šios priemonės. Šiuo požiūriu Teismas nurodė, kad valstybinės įmonės taikoma priemonė gali būti priskiriama valstybei atsižvelgiant į rodiklių, atsiradusių šio atvejo aplinkybėmis ir šios priemonės taikymo sąlygomis (13), visumą.

(44)

Tokie rodikliai gali būti įmonės integravimas į viešojo administravimo struktūras, jos veiklos pobūdis ir šios vykdymas rinkoje įprastomis konkurencijos su privačiais subjektais sąlygomis, įmonės teisinė padėtis (pagal viešąją teisę arba įprastą bendrovių teisę), valdžios institucijų vykdomos įmonės valdymo kontrolės intensyvumas arba kitas rodiklis, konkrečiu atveju rodantis, kad valdžios institucijos dalyvauja priimant sprendimą dėl priemonės arba kad mažai tikėtina, jog jos nedalyvauja, taip pat atsižvelgiant į priemonės taikymo sritį, turinį arba jos sąlygas.

(45)

Komisija pabrėžia, kad dauguma „Osinek“ stebėtojų tarybos narių yra valdžios institucijų (pvz., Finansų ministerijos) atstovai.

(46)

2008 m. lapkričio 5 d. remiantis tos pačios dienos vienintelio akcininko sprendimu buvo pradėtas „Osinek“ likvidavimas. Nors pagal Čekijos teisę vykstant likvidavimui likvidatorius turi veikti savarankiškai ir nesivadovaudamas bendrovės organų nurodymais, Komisija pabrėžia, kad likvidatorių skyrė Čekijos Respublikos finansų ministerija, kuri yra vienintelė „Osinek“ akcininkė.

(47)

Be to, Čekijos institucijos pateikė Komisijai advokatų kontoros JUDr. Jiří Rybář & JUDr. Pavel Štrbík ekspertų išvadas, kuriose „Osinek“ likvidatoriui rekomenduojama prieš priimant sprendimą suteikti ČSA paskolą pasitarti su „Osinek“ akcininku, t. y. Čekija.

(48)

Dėl valstybės vykdomos „Osinek“ veiklos priežiūros Komisija pažymi, kad Čekijos Vyriausybė nutarimu Nr. 333 vėliau taip pat priėmė sprendimą grąžinti turtą, įkeistą užtikrinant „Osinek“ paskolą, ir pakeisti skolą ČSA nuosavu kapitalu.

(49)

Todėl Komisija daro išvadą, kad sprendimas suteikti „Osinek“ paskolą priskiriamas Čekijai. Tad „Osinek“ paskola turi būti laikoma finansuojama valstybiniais ištekliais.

(50)

Komisija pabrėžia, kad jeigu valstybė suteikia įmonei papildomą kapitalą geresnėmis sąlygomis nei įprastos rinkos sąlygos, vadovaujantis įtvirtintais ES teisės principais galėtų būti taikomos SESV 107 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes pagal jas taip būtų palaikoma konkreti įmonė. Siekdama nustatyti, ar valstybė suteikė įmonei ekonominį pranašumą, kurio įmonė nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis, Komisija taiko rinkos ekonomikos investuotojo principą (REIP) (14).

(51)

Pagal šį principą valstybės pagalba nebūtų teikiama, jeigu esant panašioms aplinkybėms tokį kapitalą būtų galėjęs suteikti privatus investuotojas, dydžiu prilygstantis viešajame sektoriuje veikiančioms įstaigoms ir veikiantis įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl Komisija turi įvertinti, ar privatus investuotojas būtų sudaręs tokį sandorį tokiomis pat sąlygomis. Manoma, kad toks hipotetinis privatus investuotojas elgtųsi kaip apdairus investuotojas, siekiantis padidinti pelną atsižvelgdamas į priimtiną rizikos lygį esant atitinkamam pelnui. Pagal šį principą kapitalas, kurį valstybė tiesiogiai arba netiesiogiai suteikė bendrovei įprastas rinkos sąlygas atitinkančiomis aplinkybėmis, neturėtų būti laikomas valstybės pagalba (15).

(52)

Pagal įtvirtintą teismų praktiką REIP taikomas paskoloms. Kai jis taikomas sprendžiant, ar suteikti paskolą, svarstoma, ar privatus investuotojas būtų suteikęs paskolą pagalbos gavėjui tokiomis sąlygomis, kokiomis ji iš tikrųjų buvo suteikta (16). Šiuo atveju Komisija vertina, ar paskola suteikta įprastomis prekybos sąlygomis ir ar tokias paskolas suteiktų komercinis bankas. Nagrinėdama tokių paskolų sąlygas Komisija visų pirma atsižvelgia į taikomą palūkanų normą ir įkaitą, kuriuo užtikrinama paskola. Komisija vertina pateikto įkaito pakankamumą visai paskolai grąžinti įsipareigojimų nevykdymo atveju ir bendrovės finansinę padėtį paskolos suteikimo momentu (17).

(53)

Komisija pabrėžia, kad ČSA yra ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, todėl turėtų būti laikoma įmone, apibrėžta SESV 107 straipsnyje. Siekdama nustatyti, ar „Osinek“ paskola buvo suteikta palankiomis arba rinkos sąlygomis, Komisija patikrino, ar aptariamos paskolos palūkanų norma atitinka Orientacinių normų komunikate nustatytą Komisijos orientacinę normą, kuri taikoma kaip rinkos normos rodiklis.

(54)

Dėl atitinkamos datos, į kurią reikia atsižvelgti lyginant nagrinėjamos paskolos palūkanų normą su orientacine norma, Komisija jau išreiškė savo nuomonę sprendime pradėti procedūrą teigdama, kad tai turėtų būti teisiškai saistančio akto, pagal kurį suteikta paskola, diena, t. y. 2009 m. balandžio 30 d. („Osinek“ ir ČSA paskolos sutarties sudarymo diena).

(55)

Čekija teigia, kad tuo metu ČSA dar galėjo gauti išorės finansavimą iš privačių bankų, o sunkumus patiriančia įmone ji tapo tik 2009 m. rugpjūčio mėn. 2009 m. pradžioje ČSA kreditingumas atitiko B reitingą.

(56)

Čekijos teiginiams patikrinti Komisija surengė konsultacijas su keliais privačiais bankais, palaikančiais verslo santykius su ČSA, dėl jų ČSA vidaus reitingo per pirmus šešis 2009 m. mėnesius, ČSA vidaus reitingo pokyčių nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. liepos mėn., per pirmus šešis 2009 m. mėnesius ČSA suteiktų paskolų sąlygų ir kitų pastabų dėl ČSA kreditingumo per pirmus šešis 2009 m. mėnesius. Trys privatūs bankai, pateikdami informaciją, pareikalavo ją saugoti, naudoti tik Komisijos vidaus vertinimui atlikti ir neatskleisti jokiai trečiajai šaliai, įskaitant ČSA ir Čekijos valdžios institucijas.

(57)

Nors visi šie bankai patvirtino, kad ČSA finansinė padėtis pablogėjo 2009 m. pradžioje, ČSA apyvartinių lėšų paskolos ir kredito priemonės buvo suteiktos per 2009 m. pirmąjį pusmetį. ČSA vidaus reitingas trijuose privačiuose bankuose apytikriai atitinka B reitingą.

(58)

Komisija pabrėžia, kad bankų atsakymai yra nuoseklūs ir pagrįsti. Nors bendrovės vidaus reitingai pablogėjo, regis, pablogėjimas nėra pakankamai ryškus, kad būtų pateisinta didesnė rizikos marža.

(59)

Be to, Komisija pažymi, kad, kaip jau nurodyta sprendime pradėti procedūrą ir Čekijos pateiktoje informacijoje, 2008 m. rugsėjo mėn. „UniCreditBank“ suteikė ČSA 200 mln. CZK vidutinės trukmės (4 metų) apyvartinių lėšų paskolą, kuri užtikrinta skrydžių simuliatoriaus įkeitimu. 2009 m. birželio 25 d. dėl finansinių rodiklių, dėl kurių susitarta paskolos sutartyje, nuokrypių „UniCreditBank“ padidino ČSA paskolos rizikos maržą nuo 160 bazinių punktų (sutartų 2008 m. rugsėjo mėn.) iki 325 bazinių punktų, pridėtų prie vieno mėnesio PRIBOR (t. y. 5,10 % metinė palūkanų norma 2009 m. birželio 25 d.). Komisija pabrėžia, kad ši palūkanų norma, rodanti, kad ČSA finansinė padėtis pablogėjo neseniai, yra mažesnė nei „Osinek“ paskolos palūkanų norma (5,51 % per metus) ir maždaug atitinka B reitingu įvertintos bendrovės orientacinę normą (įkeičiant didelės vertės turtą).

(60)

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad „Osinek“ paskolos suteikimo momentu iš esmės ČSA galėjo gauti išorės finansavimą ir kad per 2009 m. pirmąjį pusmetį ČSA kreditingumas atitiko B reitingą.

(61)

Užtikrinant paskolą buvo įkeisti pastatai, esantys Prahos Ruzyně oro uoste, žemė, atsargos ir atsarginės dalys. Įkaito rinkos vertę nustatė nepriklausomi Čekijos ekspertai, registruoti Ekspertų įstaigų registre arba Centriniame įgaliotų ekspertų registre, kurį tvarko Čekijos Respublikos teisingumo ministerija, ir turintys turto vertinimo patirties (18).

(62)

Komisija pabrėžia, kad įkeisto F angaro (žr. 1 lentelę) vertinimo ataskaita parengta 2009 m. birželio 1 d., o pirma „Osinek“ paskolos dalis buvo išmokėta 2009 m. gegužės 11 d. Čekijos valdžios institucijos pateikė 2009 m. gegužės 6 d.„YBN Consult“ deklaraciją, kurioje patvirtinama pateikto įkaito vertė. Ši deklaracija atitinka „Osinek“ paskolos sutarties 5.9.11 punkto sąlygą, kad išsami vertinimo ataskaita turi būti pateikta per vieną mėnesį nuo pirmos paskolos dalies išmokėjimo dienos. Komisija pabrėžia, kad ši sąlyga buvo įvykdyta.

(63)

Be to, Komisija kritiškai įvertino pateiktas vertinimo ataskaitas. Vertinimai susirūpinimo nekelia, nes nebuvo rasta jokių akivaizdžių klaidų, buvo taikomos pripažintos metodikos ir vertinimai pagrįsti patikimomis prielaidomis. Todėl Komisija mano, kad esamų vertinimo ataskaitų rezultatai apytiksliai atitinka realias turto, įkeisto „Osinek“ paskolai užtikrinti, rinkos kainas. Vienos įkaito rūšies (atsarginės dalys) vertė buvo nustatyta pagal grynąją buhalterinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad atsargines dalis galima lengvai parduoti, o jų vertė turėtų atitikti jų įsigijimo kainą atėmus bendras nusidėvėjimo išlaidas, Komisija mano, kad vertinant šią turto rūšį tinka taikyti tokį vertinimo metodą.

(64)

Paskolos sutartyje nustatyta, kad faktinė paskolos suma neturi būti didesnė kaip 90 % įkaito vertės, t. y. įkaito vertė turi būti ne mažesnė kaip 110 % paskolos sumos. Remiantis pateiktais duomenimis, 2009 m. gegužės mėn. pirmos paskolos dalies išmokėjimo momentu pradinio įkaito vertė, kaip nustatyta 2009 m. balandžio 30 d. paskolos sutartyje, buvo ne mažesnė kaip [110–117]%, 2009 m. liepos mėn. antros paskolos dalies išmokėjimo momentu – ne mažesnė kaip [120–132]%, o 2009 m. rugsėjo mėn. trečios paskolos dalies išmokėjimo momentu – ne mažesnė kaip [128–141]%. Be to, pagal keletą „Osinek“ paskolos sutarties priedų (žr. 8 konstatuojamąją dalį) buvo papildomai įkeista turto, o dalis turto buvo grąžinta.

4   lentelė

„Osinek“ paskolos turto įkeitimas skirtingais laikotarpiais

(65)

Orientacinių normų komunikate daroma prielaida, jog aukštas įkeitimo lygis rodo, kad nuostolis dėl įsipareigojimų nevykdymo yra ne daugiau kaip 30 %, ir tokiu atveju įkaito vertė yra ne mažesnė kaip 70 % paskolos sumos. Komisija pabrėžia, kad įkeitimo lygis užtikrinant paskolą yra gerokai aukštesnis, todėl galimiems įkaito vertės įverčių nuokrypių atvejams sukuriama svarbi saugumo marža.

(66)

Pagal Orientacinių normų komunikatą tuo metu tinkama palūkanų norma būtų 5,16 % per metus (2,96 % bazinė norma + 220 bazinių punktų = 5,16 % per metus). 220 bazinių punktų marža rodo, kad bendrovė buvo vertinama B reitingu, kaip patvirtino privatūs bankai, ir kad buvo grąžinta daug turto, kaip nurodyta pirmiau.

(67)

Norma yra mažesnė nei „Osinek“ paskolai taikoma palūkanų norma (trijų mėnesių PRIBOR (19) + 300 bazinių punktų), kuri 2009 m. balandžio 30 d. pasiekė 5,51 % per metus.

(68)

Taikomos normos (trijų mėnesių PRIBOR pridėjus 300 bazinių punktų) ir orientacinės normos pridėjus 220 bazinių punktų maržą analizė rodo, kad pagal bazės metodiką ir bendrą taikomų normų lygį, įskaitant ir atitinkamą rizikos maržą, šios normos yra lygiavertės.

(69)

PRIBOR yra tarpbankinių indėlių rinkos palūkanų normų orientacinė vertė, kurią pagal bankų, kurių kotiruotės skaičiuojamos nustatant palūkanų normą, siūlomas kainas už indėlius (t. y. pasiūlymus) apskaičiuoja (fiksuoja) Čekijos nacionalinio banko ir Čekijos Forex klubo (Čekijos Respublikos finansų rinkų asociacija, ACI) skaičiavimų agentas (20).

(70)

„Osinek“ paskolos norma nustatyta pagal 3 mėnesių PRIBOR. Orientacinė norma apskaičiuojama pagal vienų metų pinigų rinkos normas. Tačiau tam tikrais atvejais Komisija pasilieka teisę taikyti trumpesnį arba ilgesnį terminą.

(71)

Abiejų normų pokyčių per „Osinek“ paskolos laikotarpį (nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. birželio mėn.) analizė rodo, kad abi normos iš tiesų yra lygiavertės. 2009 m. balandžio mėn.–2010 m. birželio mėn. vidutinės normos (21) beveik tokios pat (PRIBOR + 300 bazinių punktų – 4,77 % ir orientacinė norma, įskaitant 220 bazinių punktų rizikos maržą, – 4,79 %). Nedidelis šių dviejų bazinių punktų skirtumas susidaro taikant skirtingą koregavimo metodą. PRIBOR koreguojamas kasdien, o orientacinė norma – tik kas keletą mėnesių.

(72)

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad taikoma palūkanų norma priimtina kaip tinkamas rinkos normos rodiklis. Pagal Orientacinių normų komunikatą ši priemonė atitinka rinkos sąlygas, todėl nesuteikia ČSA ekonominio pranašumo.

(73)

Galiausiai Komisija pabrėžia, kad ČSA sumokėjo kreditoriui palūkanas visiškai įvykdydama „Osinek“ paskolos sutarties sąlygas (22).

(74)

Kad pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ja turi būti „palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba“. Komisija pabrėžia, kad tiriamu atveju „Osinek“ paskola buvo suteikta tik ČSA. Todėl pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį priemonė yra atranki.

(75)

Tai, kad šiuo atveju pagal visus valstybės pagalbos kriterijus ginčijama priemonė daro poveikį ES vidaus prekybai ir iškreipia konkurenciją, yra neginčijamas faktas, dėl kurio neprieštaravo net ir Čekijos valdžios institucijos. ČSA konkuruoja su kitomis Europos Sąjungos oro transporto bendrovėmis, ypač po to, kai 1993 m. sausio 1 d. įsigaliojo trečiasis oro transporto liberalizavimo etapas („trečiasis rinkinys“). Panaudojus aptariamas priemones ČSA galėjo tęsti veiklą, priešingai nei kiti konkurentai, nepatirdama padarinių, kuriuos paprastai sukelia prasti finansiniai rezultatai.

(76)

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad priemonė nėra susijusi su valstybės pagalba ČSA, nes „Osinek“ paskola buvo suteikta tokiomis sąlygomis, kokių reikalautų rinkos ekonomikos investuotojas. Visų pirma „Osinek“ paskolos palūkanų norma atitinka orientacinę normą, nustatytą pagal Orientacinių normų komunikatą atsižvelgiant į tai, kad paskolos suteikimo momentu ČSA buvo vertinama B reitingu, kurį patvirtino privatūs bankai, o įkeitimo užtikrinant paskolą lygis pagal Orientacinių normų komunikatą visą laiką buvo gerokai aukštesnis nei 70 % paskolos sumos.

(77)

Vis dėlto Komisija, vadovaudamasi laikinąja sistema, taip pat ištyrė, ar ši priemonė būtų suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu paskola būtų laikoma susijusia su valstybės pagalba.

(78)

„Osinek“ paskola buvo suteikta 2009 m. Todėl šios priemonės tikslas – sudaryti įmonei palankesnes sąlygas gauti išorės finansavimą, kai dėl finansų krizės yra smarkiai sutrikusi įprasta kredito rinkų veikla ir kai finansų krizė („kreditų krizė“) daro įtaką ekonomikai platesniu mastu ir smarkiai trikdo valstybių narių ekonomiką.

(79)

2008 m. gruodžio 17 d. Komisija ėmėsi spręsti krizės problemą ir patvirtino laikinąją sistemą. Joje Komisija pripažino „dabartinės finansų krizės sunkumą ir jos poveikį visai valstybių narių ekonomikai“. Komisija padarė išvadą, kad „siekiant įveikti tuos sunkumus tam tikrų kategorijų valstybės pagalba ribotą laikotarpį pateisinama ir gali būti paskelbta suderinama su bendrąja rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą“.

(80)

Ši priemonė turi būti vertinama atsižvelgiant į laikinosios sistemos 4.4.2 dalies reikalavimus („Subsidijuojama palūkanų norma suteikiama pagalba“).

(81)

Pagal laikinąją sistemą taikoma palūkanų norma turi būti bent lygi centrinio banko vienos nakties normai pridėjus priemoką, lygią vidutinės vienų metų tarpbankinės normos ir centrinio banko vienos nakties normos vidurkio skirtumui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d., ir pridėjus kredito rizikos priemoką, atitinkančią paskolos gavėjo rizikingumą pagal Orientacinių normų komunikatą.

(82)

2009 m. balandžio 30 d. Čekijos vienos nakties norma buvo 1,45 % (23). Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. vidutinės vienų metų tarpbankinės normos ir centrinio banko vienos nakties normos vidurkio skirtumas buvo 68 baziniai punktai.

(83)

Kredito rizikos priemoka pagal paskolos gavėjo rizikingumą buvo 220 bazinių punktų. Ši priemoka nustatyta pagal B reitingą (žr. 57 konstatuojamąją dalį) ir aukštą turto įkeitimo lygį, atsižvelgiant į pasiūlytą įkaitą (žr. 64 ir 65 konstatuojamąsias dalis).

(84)

Tad pagal laikinąją sistemą mažiausia norma būtų 4,33 % (1,45 % + 0,68 % + 2,20 %). Faktinė „Osinek“ paskolos norma buvo 5,51 %. Todėl „Osinek“ paskola buvo suteikta didesne norma nei pagal laikinąją sistemą leidžiama mažiausia norma.

(85)

Be to, pagal laikinosios sistemos 4.4 skirsnį, kad paskola būtų laikoma tinkama pagalba, būtina įvykdyti dvi papildomas sąlygas:

(86)

Pirma, sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Sumažintos palūkanų normos gali būti taikomos palūkanų mokėjimams iki 2012 m. gruodžio 31 d.

(87)

„Osinek“ paskolos sutartis buvo sudaryta 2009 m. balandžio 30 d. Visa paskolos suma iškart turėjo būti grąžinta 2010 m. lapkričio 30 d. Tad paskolos sutartis atitinka pirmąją sąlygą.

(88)

Antra, 2008 m. liepos 1 d. pagalbos gavėjas neturėjo turėti sunkumų.

(89)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 9 dalyje nurodoma, kad ES nėra apibrėžta, kas yra sunkumus patirianti įmonė, ir priduriama, kad Komisija laiko įmonę patiriančia sunkumų, kai ji, naudodama savus išteklius arba lėšas, kurių gali gauti iš įmonės savininkų/akcininkų arba kreditorių, negali sustabdyti nuostolių, dėl kurių be valdžios institucijų įsikišimo per trumpą arba vidutinį laikotarpį beveik neabejotinai bus pasmerkta bankrotui.

(90)

Toliau Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 dalies b punkte patikslinama, kad įmonė laikoma patiriančia sunkumų, kai bent kelių bendrovės narių atsakomybė už bendrovės skolą yra neribota, kai daugiau kaip pusė bendrovės registruoto kapitalo yra pradingę ir daugiau nei ketvirtadalis šio kapitalo buvo prarasta per praėjusius 12 mėnesių.

(91)

2008 m. ČSA registruotas kapitalas buvo lygus 2 735 mln. CZK. Pagal ČAS standartą tais pačiais metais bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo iki 101 mln. CZK.

5   lentelė

2007 ir 2008 m. nuosavas kapitalas ir registruotas kapitalas (tūkst. CZK)

Šaltinis. ČSA pateiktos finansinės ataskaitos

(92)

Nors 2008 m. liepos 1 d. daugiau kaip pusė bendrovės registruoto kapitalo jau buvo dingę, neįvykdyta antroji Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 dalies a punkto sąlyga, kad per praėjusius 12 mėnesių turi būti prarasta daugiau nei ketvirtadalis registruoto kapitalo. Nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. liepos mėn. prarastas nuosavas kapitalas ([31 570 000–34 875 000] CZK) atitinka tik [0,8–1,5]% registruoto kapitalo.

(93)

Be to, pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 dalies c punktą bendrovė laikoma patiriančia sunkumų, kai ji pagal šalies teisę atitinka kriterijus, pagal kuriuos jai gali būti iškelta kolektyvinio bankroto byla. Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagal Čekijos bankroto įstatymo 3 dalį ČSA negali būti iškelta bankroto byla.

(94)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 dalyje nustatyta, kad net jeigu ir nėra jokių šių gairių 10 dalyje nurodytų aplinkybių, įmonė gali būti laikoma patiriančia sunkumų, ypač kai yra įprastų ženklų, kad įmonė patiria sunkumų, pvz., didėjantis nuostolis, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantis pinigų srautas, didėjanti skola, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynoji turto vertė.

(95)

ČSA finansinių rezultatų pokyčiai per nagrinėjamą laikotarpį nerodo aiškios neigiamos tendencijos (žr. 3 lentelę). 2006 m. pabaigoje bendrovė patyrė nuostolių, tačiau 2007 m. ji atsigavo ir pasiekė teigiamą rezultatą. 2008 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo užregistruotas [800–880] mln. CZK nuostolis. Tačiau iki antrojo ketvirčio pabaigos, t. y. 2008 m. birželio 30 d., padėtis pagerėjo. Panaši ir pinigų srautų tendencija. Per nagrinėjamą laikotarpį ČSA apyvarta kasmet iš lėto mažėjo. Tačiau negalima teigti, kad iki 2008 m. birželio 30 d. apyvarta smarkiai sumažėjo.

(96)

Nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. birželio mėn. bendrovės skola sumažėjo, o per kitus šešis mėnesius vėl padidėjo. Galiausiai turto vertės svyravimo per aptariamą laikotarpį tendencija nėra aiški.

(97)

Baigiant pasakytina, kad pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 dalyje nurodytus finansinius kriterijus nėra aiškių tendencijų ir įprastų ženklų, kad iki 2008 m. birželio 30 d. įmonė patyrė sunkumų. Be to, kaip rodo tai, kad 2008 m. rugsėjo mėn. ČSA galėjo gauti paskolą iš privataus banko, tuo metu bendrovė dar galėjo gauti finansavimą (žr. 59 konstatuojamąją dalį).

(98)

Komisija pažymi, kad laikinosios sistemos 4.4 skirsnio reikalavimus atitinkanti pagalba gali būti skiriama įmonėms, kurios 2008 m. liepos 1 d. nepatyrė sunkumų, bet jų patyrė vėliau dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės. Todėl tai, kad ČSA vėliau patyrė sunkumų, nereiškia, kad pagalba neatitinka laikinosios sistemos reikalavimų.

(99)

Todėl Komisija mano, kad 2008 m. liepos 1 d. ČSA nebuvo sunkumų patirianti įmonė ir kad jai galima taikyti laikinąją sistemą.

(100)

Atsižvelgiant į tai, „Osinek“ paskola atitinka visas laikinosios sistemos 4.4 skirsnyje išdėstytas sąlygas. Todėl net jeigu „Osinek“ paskola būtų laikoma susijusia su valstybės pagalba, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ši priemonė vis tiek būtų suderinama su vidaus rinka.

(101)

Komisija daro išvadą, kad „Osinek“ paskola nėra susijusi su valstybės pagalba. Be to, net jeigu „Osinek“ paskola būtų laikoma susijusia su valstybės pagalba, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ši priemonė vis tiek būtų suderinama su vidaus rinka.

(102)

Šis sprendimas netaikomas įkeisto turto grąžinimui ir 2010 m. birželio 30 d.„Osinek“ paskolos kapitalizavimui. Šios priemonės vertinimas atliekamas atsižvelgiant į galutinį sprendimą, priimtą byloje SA.30908,