PRIEDAS

1.   Į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą įtrauktini kurą deginantys įrenginiai

Kurą deginančių įrenginių dalys (pvz., vienas arba daugiau atskirų kurą deginančių įrenginių, turinčių bendrą kaminą su kitais įrenginiais arba atitinkančių Direktyvos 2010/75/ES 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas) neįtraukiamos į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą (1).

Pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 1 dalies b punkto antrąją įtrauką toji nuostata taip pat taikoma kurą deginantiems įrenginiams, kurie nėra eksploatuojami naftos perdirbimo įmonės veiklos vykdytojo, bet yra naftos perdirbimo įmonėje ir naudoja tame punkte nurodytų rūšių kurą.

Į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą neįtraukiami kurą deginantys įrenginiai, kuriems kuriuo nors plano taikymo metu bus taikomos Direktyvos 2010/75/ES IV skyriaus nuostatos dėl atliekų deginimo įrenginių arba bendro atliekų deginimo įrenginių.

2.   Į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą įtrauktini kurą deginančių įrenginių duomenys

Į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą įtraukiamas visų kurą deginančių įrenginių, kuriems tas planas taikomas, sąrašas ir visi duomenys apie šiuos įrenginius, kurie buvo naudojami skaičiuojant išmetamųjų teršalų ribinius kiekius.

Įtrauktini atskirų įrenginių duomenys yra bendra nominali šiluminė galia, naudojamos kuro rūšys ir kiekvieno kurą deginančio įrenginio eksploatacinės charakteristikos pereinamojo laikotarpio nacionalinio plano įgyvendinimo laikotarpiu.

Į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą įtraukiami bent šie duomenys apie kiekvieną kurą deginantį įrenginį, kuriam taikomas tas planas:

1)	kurą deginančio įrenginio pavadinimas ir vieta (2);

2)	pirmojo leidimo suteikimo kurą deginančiam įrenginiui data;

3)

prašymo dėl pirmojo leidimo suteikimo kurą deginančiam įrenginiui pateikimo data ir kurą deginančio įrenginio eksploatavimo pradžios data; Pastaba. Šią informaciją reikalaujama pateikti tik tuo atveju, jeigu pirmasis leidimas kurą deginančiam įrenginiui buvo suteiktas vėliau kaip 2002 m. lapkričio 27 d., bet įrenginys pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d.

4)	duomenys apie kiekvieną kurą deginančio įrenginio bendros nominalios šiluminės galios padidinimą ne mažiau kaip 50 MW, atliktą nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (nurodant galios padidėjimą, išreikštą MW) (3);

5)	kiekvieno kurą deginančio įrenginio bendra nominali šiluminė galia (MW) 2010 m. gruodžio 31 d.;

6)

vidutinis kiekvieno kurą deginančio įrenginio eksploatavimo valandų (4) skaičius per metus 2001–2010 m. laikotarpiu; Pastaba. Šią informaciją reikalaujama pateikti tik tada, jeigu apskaičiuojant kurą deginančių įrenginių, per metus eksploatuojamų mažiau kaip 1 500 valandų, išmetamų teršalų dalį ribiniame (-iuose) išmetamųjų teršalų kiekyje (-iuose), taikomos specialios išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės.

7)	kurą deginančio įrenginio išmetami teršalai, neįtraukti į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą (jeigu tokių yra) (5);

8)	vidutinės metinės kuro sąnaudos (TJ per metus) 2001–2010 m. laikotarpiu, išskaidytos pagal šešias kuro rūšis: akmens anglis, lignitas, biomasė, kitų rūšių kietasis kuras, skystasis kuras, dujinis kuras (6);

9)

vidutinis metinis dujų atliekų srautas (Nm3 per metus) 2001–2010 m. laikotarpiu (7); 1 pastaba. Jeigu kurą deginančiuose įrenginiuose deginamas įvairių rūšių kuras ir (arba) jeigu jie yra sudaryti iš įvairių rūšių įrenginių, dujų atliekų srautas turi būti nurodytas atskirai pagal kiekvieną kuro rūšį ir (arba) kurą deginančio įrenginio rūšį (8). 2 pastaba. Jeigu dujų atliekų srautas apskaičiuojamas remiantis kuro sąnaudomis (o ne remiantis tikrojo dujų atliekų srauto apskaita), turi būti nurodytas skaičiavimo (Nm3/GJ) koeficientas (arba koeficientai, jeigu naudojamas kelių rūšių kuras arba kurą deginantys įrenginiai).

10)

vidutinis sieros kiekis (sieros kiekis tonomis per metus) sunaudotame vietiniame kietajame kure (9) 2001–2010 m. laikotarpiu. Pastaba. Šią informaciją reikalaujama pateikti tik tada, jeigu kurą deginančiame įrenginyje naudojamas vietinis kietasis kuras ir jeigu apskaičiuojant kurą deginančio įrenginio išmetamo sieros dioksido dalį ribiniame sieros dioksido kiekyje (2016 m. ir (arba) 2019 m.) taikomas mažiausias nusierinimo laipsnis.

Jeigu į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą įtraukti kurą deginantys įrenginiai yra dujų turbinos arba dujiniai varikliai, pereinamojo laikotarpio nacionaliniame plane tai turi būti konkrečiai nurodyta.

3.   Išmetamųjų teršalų ribinių kiekių nustatymas

3.1.   Kurą deginančio įrenginio išmetamų teršalų dalies 2016 m. ir 2019 m. išmetamųjų teršalų ribiniuose kiekiuose apskaičiavimo metodas

3.1.1.   Bendrasis atvejis

Siekiant nustatyti 2016 m. ir 2019 m. taikytiną tam tikro išmetamojo teršalo ribinį kiekį, pagal toliau pateiktą lygtį apskaičiuojama, kokią to teršalo ribinio kiekio dalį išmeta kiekvienas kurą deginantis įrenginys; ta dalis išreiškiama tonomis per metus (t per metus):

Ribinio kiekio dalis (t per metus) = Išmetamųjų dujų srautas (Nm3 per metus) × ITKRV (mg/Nm3) × 1,0 × 10–9

Čia:

—

dujų atliekų srautas – vidutinis tūrinis dujų atliekų srautas 2001–2010 m. laikotarpiu, išreikštas kubiniais metrais per metus (Nm3 per metus). Nustatomas taikant standartinę temperatūrą (273 K), slėgį (101,3 kPa) ir atitinkamą standartinį deguonies kiekį (t. y. tokį pat, koks naudojamas išmetamųjų teršalų kiekio ribinei vertei (ITKRV) apskaičiuoti) ir atlikus pataisą atsižvelgiant į vandens garų kiekį,

—

ITKRV – atitinkama tam tikro išmetamojo teršalo kiekio ribinė vertė, išreikšta mg/Nm3, darant prielaidą, kad tūrio dalimi išreiškiamas deguonis kiekis išmetamosiose dujose yra 6 %, jeigu tai kietasis kuras, 3 %, jeigu tai skystasis arba dujinis kuras (kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, atveju) ir 15 %, jeigu tai dujų turbinos ir dujiniai varikliai.

Išsamios informacijos, kaip nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes skaičiuojant 2016 m. ir 2019 m. išmetamųjų teršalų ribinius kiekius, pateikta 3.2 ir 3.3 skirsniuose.

3.1.2.   Atskiras įrenginių, kuriuose deginamas įvairių rūšių kuras ir (arba) kurie sudaryti iš įvairių rūšių įrenginių, atvejis

3.1.1 skirsnyje nurodyta lygtis negali būti naudojama kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose 2001–2010 m. laikotarpiu buvo deginamas (tuo pačiu arba ne tuo pačiu metu) įvairių rūšių kuras ir kurie sudaryti iš įvairių rūšių įrenginių.

Šiems kurą deginantiems įrenginiams turi būti taikomos kitokios išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės ir (arba) standartinės jų išmetamų teršalų dalies išmetamųjų teršalų ribiniame kiekyje skaičiavimo sąlygos. Taigi taikomas toks metodas:

Ribinio kiekio dalis (t per metus) = Σ (dujų atliekų srautas (Nm3 per metus) × ITKRV (mg/Nm3) × 1,0 × 10–9)

Ši lygtis reiškia, kad pagal kiekvieną 2001–2010 m. laikotarpiu naudotą kuro rūšį apskaičiuotas vidutinis metinis dujų atliekų tūris (Nm3 per metus) dauginamas iš atitinkamos išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės (atitinkančios bendrą nominalią viso kurą deginančio įrenginio šiluminę galią). Tada šių daugybos operacijų rezultatai sudedami pagal visas naudoto kuro rūšis.

Turi būti užtikrinta, kad pagal kiekvieną kuro rūšį dauginami išmetamųjų dujų tūris ir išmetamųjų teršalų kiekio ribinė vertė būtų išreikšti taikant tokį pat standartinį deguonies kiekį.

Toks pat metodas taikomas tada, kai, atsižvelgiant į Direktyvos 2010/75/ES 29 straipsnio 1 dalį, 2001–2010 m. laikotarpiu atskiras kurą deginantis įrenginys buvo sudarytas iš kelių skirtingų rūšių įrenginių. Pavyzdžiui:

—	viena arba daugiau dujų turbinų buvo naudojamos kartu su vienos arba daugiau rūšių kurą deginančiu (-iais) įrenginiu (-iais),

—	vienas arba daugiau dujinių variklių buvo naudojami kartu su vienos arba daugiau rūšių kurą deginančiu (-iais) įrenginiu (-iais).

3.1.3.   Mažiausias nusierinimo laipsnis (MNL)

3.1.1 skirsnyje nurodyta lygtis negali būti naudojama kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose deginamas vietinis kietasis kuras (10) ir kurie dėl šio kuro savybių negali atitikti atitinkamų išmetamo sieros dioksido kiekio ribinių verčių, nustatytų Direktyvoje 2010/75/ES.

Šių įrenginių išmetamo sieros dioksido dalies išmetamo sieros dioksido ribiniame kiekyje skaičiavimas gali būti grindžiamas atitinkamų mažiausių nusierinimo laipsnių (11) taikymu, o ne išmetamo sieros dioksido kiekio ribinėmis vertėmis.

Tokiu atveju kurą deginančio įrenginio išmetamo sieros dioksido dalis išmetamo sieros dioksido ribiniame kiekyje, išreiškiama tonomis per metus (t per metus), apskaičiuojama pagal šią lygtį:

SO2 ribinio kiekio dalis (t per metus) = Sieros sąnaudos (t per metus) × (1 – (MNL/100)) × 2

Čia:

—	sieros sąnaudos – vidutinis 2001–2010 m. laikotarpiu per metus vietiniame kietajame kure, kuris buvo sunaudotas kurą deginančiame įrenginyje, susidaręs sieros (S) kiekis, išreikštas tonomis per metus (t per metus),

—	MNL – atitinkamas mažiausias nusierinimo laipsnis, išreikštas procentais.

Išsamios informacijos, kaip nustatyti atitinkamą mažiausią nusierinimo laipsnį skaičiuojant 2016 m. ir 2019 m. išmetamo sieros dioksido ribinius kiekius, pateikta 3.2 ir 3.3 skirsniuose.

3.2.   Atitinkamos išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės ir mažiausi nusierinimo laipsniai, taikomi skaičiuojant 2016 m. išmetamųjų teršalų ribinį kiekį

Pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 3 dalį 2016 m. išmetamųjų teršalų ribinis (-iai) kiekis (-iai) apskaičiuojamas (-i) remiantis atitinkamomis išmetamųjų teršalų kiekio ribinėmis vertėmis, nustatytomis Direktyvos 2001/80/EB III–VII prieduose, arba, jeigu taikytina, mažiausiu nusierinimo laipsniu, nustatytu Direktyvos 2001/80/EB III priede. Taigi 2016 m. išmetamųjų teršalų ribinio kiekio skaičiavimas grindžiamas atitinkamomis išmetamųjų teršalų kiekio ribinėmis vertėmis ir MNL, kurie pagal Direktyvą 2001/80/EB kurą deginančiam įrenginiui bus taikomi 2016 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į toliau išdėstytas nuostatas (12).

Išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės ir MNL nustatomi remiantis bendra nominalia viso kurą deginančio įrenginio šilumine galia 2010 m. gruodžio 31 d., naudojamomis kuro rūšimis ir vidutiniu metiniu eksploatavimo valandų skaičiumi 2001–2010 m. laikotarpiu. Jeigu nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. kurą deginančio įrenginio bendra nominali šiluminė galia buvo padidinta bent 50 MW, taikomos Direktyvos 2001/80/EB 10 straipsnyje nustatytos atitinkamų išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių skaičiavimo taisyklės.

Visų į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą įtrauktų dujų turbinų atitinkama išmetamų azoto oksidų kiekio ribinė vertė yra tokia, kaip nustatyta Direktyvos 2001/80/EB VI priedo B dalyje, nepaisant to, kas nustatyta Direktyvos 2001/80/EB 2 straipsnio 7 dalies j punkte.

Kadangi Direktyvoje 2001/80/EB dujiniams varikliams išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių nenustatyta, atitinkama išmetamų azoto oksidų kiekio ribinė vertė yra tokia, kaip nustatyta Direktyvos 2010/75/ES V priedo 1 dalyje.

Kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose 2001–2010 m. laikotarpiu buvo naudojamas įvairių rūšių kuras, atitinkamos išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės nurodomos pagal kiekvieną atskirą kuro rūšį. 3.1.2 skirsnyje pateikiama išsamios informacijos apie metodą, kuriuo turėtų būti skaičiuojama kiekvieno iš tų įrenginių išmetamų teršalų dalis išmetamųjų teršalų ribiniame kiekyje.

Direktyva 2001/80/EB leidžiama, kad tam tikri kurą deginantys įrenginiai, kurie eksploatuojami mažiau kaip 1 500 valandų (pagal svertinį penkerių metų vidurkį) atitiktų ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes. Šios vertės gali būti naudojamos skaičiuojant atskiro įrenginio išmetamų teršalų dalį 2016 m. išmetamųjų teršalų ribiniame kiekyje tik tada, jeigu vidutinis metinis atskiro įrenginio eksploatavimo valandų skaičius 2001–2010 m. laikotarpiu yra mažesnis kaip 1 500 valandų.

Direktyvos 2001/80/EB III–VII prieduose nustatytų atitinkamų išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių ir Direktyvos 2001/80/EB III priede nustatytų atitinkamų MNL apžvalga pateikta šio priedo C priedėlio C.1, C.2 ir C.3 lentelėse (13).

3.3.   Atitinkamos išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės ir mažiausi nusierinimo laipsniai, taikomi skaičiuojant 2019 m. išmetamųjų teršalų ribinį kiekį

Pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 3 dalį 2019 m. išmetamųjų teršalų ribinis kiekis apskaičiuojamas remiantis atitinkamomis išmetamųjų teršalų kiekio ribinėmis vertėmis, nustatytomis Direktyvos 2010/75/ES V priedo 1 dalyje, arba, jeigu taikytina, atitinkamais nusierinimo laipsniais, nustatytais Direktyvos 2010/75/ES V priedo 5 dalyje. Taigi 2019 m. išmetamųjų teršalų ribinio kiekio skaičiavimas grindžiamas atitinkamomis išmetamųjų teršalų kiekio ribinėmis vertėmis ir MNL, kurie pagal Direktyvą 2010/75/ES atitinkamam kurą deginančiam įrenginiui bus taikomi 2019 m. sausio 1 d.

Išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės ir MNL nustatomi remiantis bendra nominalia viso kurą deginančio įrenginio šilumine galia 2010 m. gruodžio 31 d., naudojama (-omis) kuro rūšimi (-is) ir vidutiniu metiniu eksploatavimo valandų skaičiumi 2001–2010 m. laikotarpiu.

Direktyvos 2010/75/ES V priedo 1 dalyje nustatytų atitinkamų išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių ir Direktyvos 2010/75/ES V priede nustatytų atitinkamų MNL apžvalga pateikta šio priedo D priedėlio D.1, D.2 ir D.3 lentelėse.

Kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose 2001–2010 m. laikotarpiu buvo naudojamas įvairių rūšių kuras, atitinkamos išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės nurodomos pagal kiekvieną atskirą kuro rūšį. 3.1.2 skirsnyje pateikiama išsamios informacijos apie metodą, kuriuo turėtų būti skaičiuojama kiekvieno iš tų įrenginių dalis išmetamųjų teršalų ribiniuose kiekiuose.

Direktyva 2010/75/ES leidžiama, kad tam tikri kurą deginantys įrenginiai, kurie eksploatuojami mažiau kaip 1 500 valandų (pagal svertinį penkerių metų vidurkį) atitiktų ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes. Šios vertės gali būti naudojamos skaičiuojant atskiro įrenginio išmetamų teršalų dalį 2019 m. išmetamųjų teršalų ribiniame kiekyje tik tada, jeigu vidutinis metinis įrenginio eksploatavimo valandų skaičius 2001–2010 m. laikotarpiu yra mažesnis kaip 1 500 valandų.

3.4.   Išmetamųjų teršalų ribinių kiekių apskaičiavimas

3.4.1.   2016 m. ir 2019 m. išmetamųjų teršalų ribinių kiekių apskaičiavimas

2016 m. ir 2019 m. bendras kiekvieno išmetamo teršalo ribinis kiekis (riba) nustatomas sudedant kiekvieno įrenginio išmetamo atitinkamo teršalo dalis to teršalo ribiniame kiekyje:

riba2016 (t per metus) = Σ (atskiro įrenginio dalis 2016 m. ribiniame kiekyje)

riba2019 (t per metus) = Σ (atskiro įrenginio dalis 2019 m. ribiniame kiekyje)

3.4.2.   2017 m., 2018 m. ir 2020 m. išmetamųjų teršalų ribinių kiekių apskaičiavimas

2017 m. ribinis kiekis (riba2017) apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

2018 m. ribinis kiekis (riba2018) apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

2020 m. pirmojo pusmečio ribinis kiekis (riba2020) lygus pusei 2019 m. ribų:

4.   Vėlesni pereinamojo laikotarpio nacionalinių planų pakeitimai

Valstybės narės praneša Komisijai bent apie šiuos dalykus:

a)

kurą deginančius įrenginius, kuriems nusprendžiama pritaikyti Direktyvos 2010/75/ES 33 straipsnyje nustatytą ribotos eksploatavimo trukmės išimtį; Pastaba. Valstybės narės perduoda Komisijai savo pereinamojo laikotarpio nacionalinius planus ne vėliau kaip 2013 m. sausio 1 d., o veiklos vykdytojai iki 2014 m. sausio 1 d. privalo pranešti kompetentingai institucijai, ar jie norės pritaikyti ribotos eksploatavimo trukmės išimtį. Taigi kurą deginantis įrenginys, kuriam dar nebuvo pritaikyta ribotos eksploatavimo trukmės išimties, gali būti iš pradžių įtrauktas į Komisijai pateiktą pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą. Kurą deginančio įrenginio veiklos vykdytojui pranešus kompetentingai institucijai, kad jis nori taikyti ribotos eksploatavimo trukmės išimtį, kurą deginantis įrenginys turi būti pašalintas iš pereinamojo laikotarpio nacionalinio plano. Tada kiekvieno kurą deginančio įrenginio, kuriam būtų taikomas Direktyvos 2010/75/ES 33 straipsnis, išmetamų teršalų dalis (-ys) atitinkamame (-uose) ribiniame (-iuose) kiekyje (-iuose) atimamas (-i) iš išmetamųjų teršalų ribinio (-ių) kiekio (-ių), apskaičiuoto (-ų) naujausioje patvirtintoje pereinamojo laikotarpio nacionalinio plano versijoje (arba, jeigu tokio plano nebuvo patvirtinta, apskaičiuoto naujausioje Komisijai pateikto pereinamojo laikotarpio plano versijoje).

b)	uždarytus kurą deginančius įrenginius (t. y. įrenginius, kurių eksploatavimas visiškai nutrauktas) arba įrenginius, kurių bendra nominali šiluminė galia buvo sumažinta iki mažiau kaip 50 MW;

c)

kurą deginančius įrenginius, kuriuose vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. pradedamas bendras atliekų deginimas ir kuriems dėl to taikomas Direktyvos 2010/75/ES IV skyrius. Pastaba. Kaip nurodyta Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 3 dalyje, jeigu į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą įtrauktas įrenginys uždaromas arba jam nebetaikomas Direktyvos 2010/75/ES III skyrius, likusių įrenginių, kuriems taikomas pereinamojo laikotarpio nacionalinis planas, bendras metinis išmetamųjų teršalų kiekis nedidinamas.

Taikant Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 6 dalį, valstybės narės neprivalo teikti Komisijai toliau nurodytos informacijos, nes vėlesni pakeitimai, kuriuos jos nurodo, neturėtų turėti poveikio taikomam (-iems) išmetamųjų teršalų ribiniam (iams) kiekiui (-iams):

—	bendros nominalios šiluminės galios sumažinimas arba padidinimas vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. (išskyrus sumažinimą iki mažiau kaip 50 MW),

—	metinio eksploatavimo valandų skaičiaus sumažinimas arba padidinimas vėliau kaip 2010 m.,

—	kuro naudojimo pokyčiai (rūšis, kiekis), įvykę vėliau kaip 2010 m. (išskyrus perėjimą prie atliekų deginimo, dėl kurio įrenginys tampa bendro atliekų deginimo įrenginiu ir todėl pašalinamas iš pereinamojo laikotarpio nacionalinio plano).

Apie įrenginio pavadinimo pasikeitimus (pvz., pasikeitus veiklos vykdytojui) pranešama naudojant išmetamųjų teršalų aprašus, kuriuos valstybės narės teikia pagal šio sprendimo 6 straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 2010/75/ES 72 straipsnio 3 dalį.

---

(1)  Tokia pat nuostata taikoma Direktyvos 2010/75/ES 33, 34 ir 35 straipsnių atžvilgiu. Taigi gali būti, kad vienai kurą deginančio įrenginio daliai 33, 34 ir 35 straipsnių nuostatos netaikomos, o kita (-os) to įrenginio dalis (-ys) įtraukiama (-os) į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą.

(2)  Kaip nurodoma teršalų aprašuose, sudaromuose pagal 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001 11 27, p. 1).

(3)  Ši informacija reikalinga tam, kad 2016 m. sausio 1 d. būtų galima nustatyti atitinkamas išmetamųjų teršalų ribines vertes, kaip nustatyta Direktyvos 2001/80/EB 10 straipsnyje.

(4)  

Eksploatavimo valandos– valandomis išreikštas laikas, kai visas kurą deginantis įrenginys arba jo dalis veikia ir iš jo (jos) į orą išmetami teršalai, išskyrus paleidimo ir sustabdymo laikotarpius.

(5)  Pvz., į pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą galima įtraukti tik dujų turbinų išmetamus NOx. Kitiems įrenginiams pereinamojo laikotarpio nacionalinis planas gali būti taikomas dėl tam tikrų kitų teršalų, atsižvelgiant į kitų išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, pateiktas Direktyvos 2010/75/ES V priede.

(6)  Jeigu kurą deginančiuose įrenginiuose kuriuo nors 2001–2010 m. laikotarpio momentu buvo bendrai deginamos atliekos (išskyrus atliekas, kurios yra „biomasė“, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 31 dalies b punkte ir jeigu jiems dėl to buvo taikoma 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (OL L 332, 2000 12 28, p. 91)), tuo laikotarpiu sudegintų atliekų kiekis pagal šį punktą neįtraukiamas.

(7)  Dėl taikomų standartinių sąlygų žr. šio priedo 3.1.1 skirsnį.

(8)  Žr. šio priedo 3.1.2 skirsnį.

(9)  

Vietinis kietasis kuras– natūraliai gamtoje esantis kietasis kuras, deginamas specialiai tam kurui suprojektuotuose įrenginiuose ir išgaunamas vietoje.

(10)  Tai taikoma kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose 2001–2010 m. laikotarpiu buvo deginamas vietinis kietasis kuras.

(11)  

Nusierinimo laipsnis– sieros kiekio, kuris nėra išmetamas į orą iš kurą deginančio įrenginio per nurodytą laiką, santykis su sieros kiekiu kietajame kure, kuris patiekiamas kurą deginančiam įrenginiui ir yra sunaudojamas kurą deginančiame įrenginyje per tą patį laikotarpį.

(12)  Skaičiuojant išmetamųjų teršalų ribinį kiekį naudojamoms atitinkamoms išmetamųjų teršalų kiekio ribinėms vertėms neturi įtakos, ar įrenginys pagal Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 6 dalį įtrauktas į nacionalinį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo planą.

(13)  Ši apžvalga nėra išsami. Pirmiausia į ją neįtraukti atvejai, kai nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. kurą deginančio įrenginio bendra nominali šiluminė galia buvo padidinta bent 50 MW; tokiu atveju taip pat taikomos Direktyvos 2001/80/EB III–VII priedų B dalyse nurodytos išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės (taikomas Direktyvos 2001/80/EB 10 straipsnis).