Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32011D0540

2011/540/ES: 2011 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/589/EB, kad būtų įtrauktos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės, susijusios su naujomis veiklos ir dujų rūšimis (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5861) Tekstas svarbus EEE

OL L 244, 2011 9 21, p. 1–34 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2012; netiesiogiai panaikino 32012R0601

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2011/540/oj

Date of document:
18/08/2011
Date of effect:
19/08/2011; įsigalioja pranešimo data
Date of notification:
19/08/2011
Date of end of validity:
31/12/2012; netiesiogiai panaikino 32012R0601
Author:
Europos Komisija
Form:
Sprendimas
Addressee:
Dvidešimt septynios valstybės narės: Belgija, Bulgarija, Čekijos Respublika, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Additional information:
taikymas EEE
Treaty:
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
Legal basis:
Link
Link
Link
Select all documents mentioning this document
Modifies:
Relation Act Comment Subdivision concerned From To
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas I
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas II
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas IV
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas IX
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas V
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas VI
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas VII
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas VIII
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas X
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas XI
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas XII
Modifies 32007D0589 papildymas priedas XIX
Modifies 32007D0589 pakeitimas priedas XVI
Modifies 32007D0589 papildymas priedas XX
Modifies 32007D0589 papildymas priedas XXI
Modifies 32007D0589 papildymas priedas XXII
Modifies 32007D0589 papildymas priedas XXIII
Modifies 32007D0589 papildymas priedas XXIV
Modifies 32007D0589 pakeitimas straipsnis 1
Modified by:
Relation Act Comment Subdivision concerned From To
Corrected by 32011D0540R(01) (RO)
Implicitly repealed by 32012R0601 01/01/2013
Instruments cited:
Link

21.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/1

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. rugpjūčio 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/589/EB, kad būtų įtrauktos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės, susijusios su naujomis veiklos ir dujų rūšimis

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5861)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/540/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB (2), Direktyva 2008/101/EB (3) ir Reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (4), ypač į jos 14 straipsnio 1 dalį ir į 24 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2003/87/EB nustatyta Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau – ŠESD ATLPS);

(2)

pagal Direktyvos 2003/87/EB, iš dalies keistos Direktyva 2004/101/EB, Direktyva 2008/101/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 219/2009, 14 straipsnio 1 dalį Komisija priėmė Sprendimą 2007/589/EB, nustatantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires (5);

(3)

pagal Direktyvos 2003/87/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB, Direktyva 2008/101/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 219/2009, 24 straipsnio 3 dalį Komisija gali savo iniciatyva priimti išmetamo teršalų kiekio, susijusio su I priede nenurodyta veikla, įrenginiais ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, apskaitos ir jo ataskaitų teikimo gaires, jei ta apskaita ir ataskaitų teikimas gali būti vykdomi pakankamai tiksliai;

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/29/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (6), 3 straipsnį, Direktyvos 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB, Direktyva 2008/101/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 219/2009, 14 ir 24 straipsniai taikomi iki 2012 m. gruodžio 31 d.;

(5)

Direktyva 2009/29/EB nuo 2013 m. į ŠESD ATLPS įtraukiamos naujos veiklos ir dujų rūšys. Komisija turėtų priimti naujų veiklos ir dujų rūšių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires, atsižvelgdama į tai, kad numatoma nuo 2013 m. tokias veiklos ir dujų rūšis įtraukti į ŠESD ATLPS, o iki 2013 m. tokios veiklos ir dujų rūšys į ŠESD ATLPS gali būti įtrauktos vienašališkai;

(6)

todėl Sprendimas 2007/589/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 2003/87/EB 23 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2007/589/EB iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytą veiklą ir veiklą, kuriai ŠESD ATLPS taikoma pagal tos direktyvos 24 straipsnio 1 dalį, apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės išdėstytos šio sprendimo I–XIV ir XVI–XXIV prieduose.

Aviacijos veiklos tonkilometrių duomenų apskaitos ir ataskaitų, teikiamų siekiant gauti leidimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e arba 3f straipsnį, gairės išdėstytos XV priede. Tos gairės grindžiamos minėtos direktyvos IV priede išdėstytais principais.“

2.

Priedų sąrašas ir šie priedai iš dalies keičiami taip:

a)

priedų sąrašas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo I priedą;

b)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo II priedą;

c)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo III priedą;

d)

IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo IV priedą;

e)

V priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo V priedą;

f)

VI priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo VI priedą;

g)

VII priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo VII priedą;

h)

VIII priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo VIII priedą;

i)

IX priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo IX priedą;

j)

X priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo X priedą;

k)

XI priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo XI priedą;

l)

XII priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo XII priedą;

m)

XVI priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo XIII priedą.

3.

Pridedami šie priedai:

a)

XIX priedas pridedamas pagal šio sprendimo XIV priedą;

b)

XX priedas pridedamas pagal šio sprendimo XV priedą;

c)

XXI priedas pridedamas pagal šio sprendimo XVI priedą;

d)

XXII priedas pridedamas pagal šio sprendimo XVII priedą;

e)

XXIII priedas pridedamas pagal šio sprendimo XVIII priedą;

f)

XXIV priedas pridedamas pagal šio sprendimo XIX priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugpjūčio 18 d.

Komisijos vardu

Connie HEDEGAARD

Komisijos narė

(1)  OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(2)  OL L 338, 2004 11 13, p. 18.

(3)  OL L 8, 2009 1 13, p. 3.

(4)  OL L 87, 2009 3 31, p. 109.

(5)  OL L 229, 2007 8 31, p. 1.

(6)  OL L 140, 2009 6 5, p. 63.

I PRIEDAS

Priedų sąrašas iš dalies keičiamas taip:

1)

II priedo ir IV–XII priedų pavadinimai keičiami taip:

„II priedas.

Gairės dėl degimo metu išsiskiriančių ŠESD, susidarančių dėl Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų įrenginiuose vykdomos veiklos rūšių.

IV priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai kokso gamybos veiklai taikomos gairės.

V priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai metalo rūdų apdeginimo ir sukepinimo veiklai taikomos gairės.

VI priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai ketaus ir plieno luitais gamybos, įskaitant nepertraukiamą liejimą, veiklai taikomos gairės.

VII priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai cemento klinkerio gamybos veiklai taikomos gairės.

VIII priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai kalkių gamybos arba dolomito arba magnezito kalcinavimo veiklai taikomos gairės.

IX priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai stiklo arba izoliacinių mineralinės vatos medžiagų gamybos veiklai taikomos gairės.

X priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai keramikos gamybos veiklai taikomos gairės.

XI priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai celiuliozės ir popieriaus gamybos veiklai taikomos gairės.

XII priedas.

Išmetamų ar perduodamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymo taikant ištisinio matavimo sistemas gairės.“

2)

įterpiami tokie nauji XIX, XX, XXI, XXII, XXIII, ir XXIV priedų pavadinimai:

„XIX priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato gamybos veiklai taikomos gairės.

XX priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai amoniako gamybos veiklai taikomos gairės.

XXI priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai vandenilio ir sintezės dujų gamybos veiklai taikomos gairės.

XXII priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos veiklai taikomos gairės.

XXIII priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai juodųjų ir spalvotųjų metalų gamybos arba apdorojimo veiklai taikomos gairės.

XXIV priedas.

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai pirminio aliuminio gamybos arba apdorojimo veiklai taikomos gairės.“

II PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

1 skirsnyje pavadinimu „Įžanga“ žodžiai „II–XI ir XIII–XVIII prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XI ir XIII–XXIV prieduose“;

2)

2 skirsnio pavadinimu „Sąvokos“ įvadinėje dalyje žodžiai „II–XVIII prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XXIV prieduose“;

3)

4.3 skirsnis pavadinimu „Apskaitos planas“ iš dalies keičiamas taip:

a)

ketvirtos pastraipos e punktas pakeičiamas taip:

„e)

metodų pakopų, taikytinų veiklos duomenims, anglies kiekiui (jei taikomi masės balanso arba kiti metodai, pagal kuriuos išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti tiesiogiai būtinas anglies kiekis), išmetamųjų teršalų faktoriams, oksidacijos ir konversijos koeficientams, sąrašas ir aprašymas kiekvienam sukėlikliui, kuris turi būti apskaitomas;“;

b)

po t punkto pridedami šie punktai:

„u)

jei aktualu, datos, kada atlikti matavimai siekiant nustatyti konkrečiam įrenginiui skirtus išmetamųjų teršalų CF4 ir C2F6 faktorius, ir būsimo tokio kartotinio nustatymo grafikas;

v)

jei aktualu, protokolas, kuriame aprašyta, kokios procedūros laikytasi siekiant nustatyti konkrečiam įrenginiui skirtus išmetamųjų teršalų CF4 ir C2F6 faktorius, ir nurodyta, kad matavimai buvo atlikti ir bus atliekami pakankamai ilgai, tačiau ne trumpiau kaip 72 valandas, kad išmatuotos vertės būtų panašios;

w)

jei aktualu, metodika, pagal kurią nustatytas iš pirminio aliuminio gamybos įrenginių nenumatytai išmestų ŠESD surinkimo veiksmingumas.“

4)

5 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

po 5.1 skirsnio antraštės „Proceso metu išsiskiriančios ŠESD“ antra pastraipa pakeičiama taip:

„Proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekio skaičiavimas išsamiau aprašytas II–XI ir XVI–XXIV prieduose pateiktose konkrečioms veiklos rūšims taikomose gairėse. Konversijos koeficientas taikomas ne pagal visus II–XI ir XVI–XXIV prieduose pateikiamus skaičiavimo metodus.“

b)

5.2 skirsnyje pavadinimu „Metodų pakopos“ žodžiai „II–XI ir XIV–XVIII prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XI ir XIV–XXIV prieduose“;

c)

5.2 skirsnyje pridedama ši devinta pastraipa:

„Jei naudojamas komercinis standartinis kuras, kitai veiklai taip pat gali būti taikomi II priedo, susijusio su deginimo veikla, 1 lentelėje pateikta mažiausios pakopos metodika.“

d)

„1 lentelė. Būtiniausi reikalavimai“ pakeičiama šia lentele:

„1 lentelė

Būtiniausi reikalavimai

(„n-a“ reiškia „nenaudojama“)

A skiltis skirta A kategorijos įrenginiams (t. y. įrenginiams, kurių praneštas vidutinis metinis išmestas ŠESD kiekis per paskutinį ataskaitinį laikotarpį (arba to kiekio įvertis ar planas su atsarga, jei pranešamų duomenų apie išmetamą kiekį nebeturima arba jie nebetaikomi) yra ne didesnis kaip 50 kilotonų CO2-ekv., neįskaitant biogeninio CO2 ir neatėmus perduoto CO2 kiekio).

B skiltis skirta B kategorijos įrenginiams (t. y. įrenginiams, kurių praneštas vidutinis metinis išmestas ŠESD kiekis per paskutinį ataskaitinį laikotarpį (arba to kiekio įvertis ar planas su atsarga, jei pranešamų duomenų apie išmetamą kiekį nebeturima arba jie nebetaikomi) yra didesnis kaip 500 kilotonų CO2-ekv., neįskaitant biogeninio CO2 ir neatėmus perduoto CO2 kiekio);

o C skiltis skirta C kategorijos įrenginiams (t. y. įrenginiams, kurių praneštas vidutinis metinis išmestas ŠESD kiekis per paskutinį ataskaitinį laikotarpį (arba to kiekio įvertis ar planas su atsarga, jei pranešamų duomenų apie išmetamą kiekį nebeturima arba jie nebetaikomi) yra didesnis kaip 500 kilotonų CO2-ekv., neįskaitant biogeninio CO2 ir neatėmus perduoto CO2 kiekio).

 

Veiklos duomenys

Išmetamųjų teršalų faktorius

Sudėties duomenys

Oksidacijos koeficientas

Konversijos koeficientas

Kuro srautas

Grynasis šilumingumas

Priedas/veikla

A

B

C

A

B

C

A

B

C

A

B

C

A

B

C

A

B

C

II.   Degimas

Komercinis standartinis kuras

2

3

4

2a/2b

2a/2b

2a/2b

2a/2b

2a/2b

2a/2b

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

Kitas dujinis ir skystasis kuras

2

3

4

2a/2b

2a/2b

3

2a/2b

2a/2b

3

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

Kietasis kuras

1

2

3

2a/2b

3

3

2a/2b

3

3

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

Masės balanso metodas, skirtas suodžių gamybai ir dujų perdirbimo terminalams

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

1

2

2

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

Fakelai

1

2

3

n-a

n-a

n-a

1

2a/b

3

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

Dujų plovimas

karbonatu

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

 

gipsu

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a


 

Veiklos duomenys

Išmetamųjų teršalų faktorius

Sudėties duomenys

Konversijos koeficientas

Kuro srautas

Grynasis šilumingumas

 

A

B

C

A

B

C

A

B

C

A

B

C

A

B

C

III.   Naftos perdirbimo įrenginiai

Regeneravimas katalizinio krekingo įrenginiu

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

Vandenilio gamyba

1

2

2

n-a

n-a

n-a

1

2

2

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

IV.   Koksavimo krosnys

Masės balansas

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

2

3

3

n-a

n-a

n-a

Kuras, naudojamas kaip proceso žaliava

1

2

3

2

2

3

2

3

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

V.   Metalo rūdų apdeginimas ir sukepinimas

Masės balansas

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

2

3

3

n-a

n-a

n-a

Karbonato sąnaudos

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

1

VI.   Geležis ir plienas

Masės balansas

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

2

3

3

n-a

n-a

n-a

Kuras, naudojamas kaip perdirbimo žaliava

1

2

3

2

2

3

2

3

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

VII.   Cementas

Pagal krosnies sąnaudas

1

2

3

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

2

Klinkerio išeiga

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

2

3

n-a

n-a

n-a

1

1

2

Cemento deginimo dulkės

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

2

2

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

Anglis be karbonatų

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

1

2

VIII.   Kalkės, dolomitas ir magnezitas

Karbonatai

1

2

3

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

2

Šarminių metalų oksidai

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

2

IX.   Stiklas, mineralinė vata

Karbonatai

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

X.   Keramika

Anglies sąnaudos

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

2

3

n-a

n-a

n-a

1.

1

2

Šarminių metalų oksidai

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

2

3

n-a

n-a

n-a

1

1

2

Dujų plovimas

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

XI.   Celiuliozė ir popierius

Standartinis metodas

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

XIX.   Natrio karbonatas ir natrio hidrokarbonatas

Masės balansas

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

2

3

3

n-a

n-a

n-a

XX.   Amoniakas

Kuras, naudojamas kaip proceso žaliava

2

3

4

2a/2b

2a/2b

3

2a/2b

2a/2b

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

XXI.   Vandenilis ir sintezės dujos

Kuras, naudojamas kaip proceso žaliava

2

3

4

2a/2b

2a/2b

3

2a/2b

2a/2b

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

Masės balansas

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

2

3

3

n-a

n-a

n-a

XXII.   Didelio masto organinių cheminių medžiagų gamyba

Masės balansas

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

2

3

3

n-a

n-a

n-a

XXIII.   Metalų gamyba arba apdorojimas

Masės balansas

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

2

3

3

n-a

n-a

n-a

Proceso metu išsiskiriančios ŠESD

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

1

1

2

XXIV.   Aliuminio gamyba

Masės balansas, taikomas išmetamam CO2

1

2

3

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

2

3

3

n-a

n-a

n-a

Išmetami anglies perfluoridai (PFC) (nuolydžio metodas)

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

Išmetami anglies perfluoridai (PFC) (viršįtampio metodas)

1

1

2

n-a

n-a

n-a

1

1

1

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a

n-a“

e)

5.4 skirsnio pavadinimu „Stacionarių įrenginių veiklos duomenys“ antroje pastraipoje žodžiai „II–XI prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XXIV prieduose“;

f)

5.5 skirsnio pavadinimu „Išmetamųjų teršalų faktoriai“ pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„CO2 išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi pagal anglies kiekį kure arba žaliavose ir išreiškiami tCO2/TJ (degimo metu išsiskiriančios ŠESD) arba tCO2/t ar tCO2/Nm3 (proceso metu išsiskiriančios ŠESD). Kitų ŠESD nei CO2 išmetamųjų teršalų faktoriai nustatyti atitinkamuose konkrečiai veiklai skirtuose šių gairių prieduose.“

g)

5.7 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

—

pirmos pastraipos pirma įtrauka pakeičiama taip:

„perduotas kaip gryna medžiaga ar žaliava, arba tiesiogiai panaudotas ir neatsiejamas nuo produktų, nebent taikomi kiti XIX–XXII prieduose nustatyti reikalavimai, arba“,

—

antroje pastraipoje vietoj žodžių „arba XVIII“ įrašoma „–XXII“;

5)

6.3 skirsnio c punkto trečioje pastraipoje žodžiai „XVII ir XVIII“ pakeičiami „–XXIV“;

6)

7.1 skirsnio penktoje pastraipoje skaitmuo „XVIII“ pakeičiamas skaitmeniu „XXIV“;

7)

8 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

penktos pastraipos 6 punkte žodžiai „XVII bei XVIII“ pakeičiami „–XXIV“;

b)

pridedamas šis penktos pastraipos 11 punktas:

„11)

jei taikoma, pirminio aliuminio gamybos kiekis, anodinio efekto dažnumas ir vidutinė trukmė per ataskaitinį laikotarpį arba anodinio efekto viršįtampio duomenys per ataskaitinį laikotarpį, taip pat konkrečiam įrenginiui skirto išmetamųjų teršalų CF4 ir C2F6 faktoriaus naujausio nustatymo rezultatai, kaip išdėstyta XXIV priede, ir naujausia dujotakių surinkimo efektyvumo vertė.“

c)

8 skirsnio septintos pastraipos žodžiai „ir 2 punkte“ pakeičiami žodžiais „taip pat 2 ir 11 punktuose“;

8)

9 skirsnis papildomas šia devinta pastraipa:

„Saugoma ši papildoma informacija, susijusi su pirminio aliuminio gamyba:

—

dokumentai su matavimo kampanijų, kuriomis siekta nustatyti konkretaus įrenginio išmetamųjų teršalų CF4 ir C2F6 faktorius, rezultatais,

—

dokumentai su rezultatais, gautais siekiant nustatyti nenumatytai išmetamų ŠESD surinkimo efektyvumą,

—

visi atitinkami pirminio aliuminio gamybos duomenys, anodinio efekto dažnumo ir trukmės arba viršįtampio duomenys.“

9)

14.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

2 išnašos tekstas pakeičiamas taip: „Turi būti pildomas tik tuo atveju, jeigu įrenginiui reikia ataskaitos pagal EPRTR.“

10)

pridedamas 14.8 skirsnis:

„14.8.   PIRMINIO ALIUMINIO GAMYBOS METU IŠMETAMO ANGLIES PERFLUORIDŲ KIEKIO ATASKAITA

 

Veikla

 

Elektrolizės vonios tipas

 

Nuolydžio metodas (A) ar viršįtampio metodas (B)?

 

Parametras

Vienetas

Vertė

Taikoma pakopa

Pirminio aliuminio gamyba

t

 

 

A metodas

Anodinio efekto skaičius

 

 

 

Vidutinė anodinio efekto trukmė

min

 

 

Anodinio efekto trukmė minutėmis/elektrolizės vonios diena

min/elektrolizės vonios diena

 

 

NFCF4 … išmetamųjų teršalų faktorius pagal nuolydžio metodą

(kg CF4/t Al)/(min/elektrolizės vonios diena)

 

 

B Metodas

AEV … anodinio efekto viršįtampis kiekvienoje elektrolizės vonioje

mV

 

 

EN ... vidutinis esamas našumas

%

 

 

AEV/EN

mV

 

 

VĮK ... viršįtampio koeficientas

kg CF4/ (t Al mV)

 

 

 

SDC2F6 … C2F6 svorio dalis

t C2F6/t CF4

 

 

Išmetamas CF4 kiekis

t

 

 

Išmetamas C2F6 kiekis

t

 

 

Taikomas VAPCF4 (visuotinio atšilimo potencialas)

t CO2(e)/t

 

 

Taikomas VAPC2F6

t CO2(e)/t

 

 

 

Visas išmetamas kiekis

t CO2(e) “

 

 

III PRIEDAS

II priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

II priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai taikomomis gairėmis vadovaujamasi apskaitant įrenginiuose vykdomos deginimo veiklos rūšių, išvardytų Direktyvos 2003/87/EB I priede ir apibrėžtų 3 straipsnio t punkte, išmetamas ŠESD ir apskaitant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų kitų veiklos rūšių, jei nurodyta šių gairių III–XI ir XVI–XXIV prieduose, degimo metu išmetamas ŠESD. Be to, pagal šį priedą apskaitomos deginimo procesų išmetamos ŠESD, kai tie procesai yra bet kurios veiklos rūšies, išvardytos Direktyvos 2003/87/EB I priede, dalis, jei netaikomas joks kitas šių gairių konkrečiai veiklos rūšiai skirtas priedas.“

3)

2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įžanginiame sakinyje žodžiai „įrenginių ir procesų“ pakeičiami žodžiu „veiklos“;

b)

2.1.1.1 skirsnio pirmoje pastraipoje žodis „šaltinių“ pakeičiamas žodžiu „veiklos“;

c)

2.1.1.2 skirsnio b punkto „Anglies kiekis“ pirmoje pastraipoje „1 pakopa“ žodžiai „IV–VI prieduose“ pakeičiami žodžiais „kituose konkrečiai veiklai skirtuose prieduose“.

IV PRIEDAS

IV priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

IV priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Koksavimo krosnys gali būti dalimi plieno liejyklų, turinčių tiesioginę techninę jungtį su sukepinimo veikla bei su ketaus ir plieno gamybos, įskaitant nepertraukiamą liejimą, veikla, todėl įprastai dirbant vyksta intensyvūs energijos ir medžiagų mainai (pvz., aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų, kokso). Jei įrenginio leidimas, išduotas vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB 4, 5 ir 6 straipsniais, aprėpia visą plieno liejyklą, o ne vien koksavimo krosnį, gali būti apskaitomas ir viso plieno liejyklos komplekso išmetamas CO2 kiekis taikant šio priedo 2.1.1 skirsnyje nurodytą masės balanso metodą.“

3)

2.1.1 skirsnio b punkto „Anglies kiekis“ pirmoje pastraipoje „1 pakopa“ įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba IV–X prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:“.

V PRIEDAS

V priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

V priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Metalo rūdų apdeginimo, sukepinimo arba granuliavimo veikla gali būti sudedamąja plieno liejyklos veiklos dalimi ir būti tiesiogiai techniškai susijusi su koksavimo krosnimis bei ketaus ir plieno gamybos, įskaitant nepertraukiamą liejimą, veikla. Taigi įprastos eksploatacijos metu vyksta intensyvūs energijos ir medžiagų mainai (pvz., aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų, kokso, kalkakmenio). Jei įrenginio leidimas, išduotas vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB 4, 5 ir 6 straipsniais, aprėpia visą plieno liejyklą, o ne vien apdeginimo arba sukepinimo veiklą, gali būti apskaitomas ir plieno liejyklos komplekso kaip visumos išmetamas CO2 kiekis. Minėtais atvejais gali būti taikomas masės balanso metodas (šio priedo 2.1.1 skirsnis).“

3)

2.1.1 skirsnio b punkto „Anglies kiekis“ pirmoje pastraipoje „1 pakopa“ įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba IV–X prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:“.

VI PRIEDAS

VI priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

VI priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1 skirsnis pakeičiamas taip:

a)

pirmos pastraipos formuluotė pakeičiama taip: „Šiame priede pateiktos gairės taikomos ŠESD išmetimui vykdant ketaus ir plieno luitais gamybos, įskaitant nepertraukiamą liejimą, veiklą. Jos taikomos pirminei (aukštakrosnėse (AK) ir pagrindinėse deguoninėse krosnyse (PDK)) ir antrinei (elektros lanko krosnyse (ELK)) plieno gamybai.“

b)

antros pastraipos formuluotė pakeičiama taip: „Ketaus ir plieno luitais gamybos, įskaitant nepertraukiamą liejimą, veikla paprastai yra sudedamoji plieno liejyklos veiklos dalis ir yra tiesiogiai techniškai susijusi su koksavimo krosnių bei sukepinimo veikla. Taigi įprastos eksploatacijos metu vyksta intensyvūs energijos ir medžiagų mainai (pvz., aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų, kokso, kalkakmenio). Jei įrenginio leidimas, išduotas vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB 4, 5 ir 6 straipsniais, aprėpia visą plieno liejyklą, o ne vien aukštakrosnes, gali būti apskaitomas ir plieno liejyklos komplekso kaip visumos išmetamas CO2 kiekis. Minėtais atvejais gali būti taikomas masės balanso metodas, aprašytas šio priedo 2.1.1 skirsnyje.“

3)

2.1.1 skirsnio b punkto „Anglies kiekis“ pirmoje pastraipoje „1 pakopa“ įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba IV–X prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:“.

VII PRIEDAS

VII priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

VII priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

2 skirsnio pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Vykdant cemento gamybos veiklą, CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai šie:“.

VIII PRIEDAS

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

VIII priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Gaminant kalkes arba kalcinuojant dolomitą arba magnezitą, CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai šie:“;

b)

pirmos pastraipos pirmos įtraukos formuluotė pakeičiama taip: „žaliavose esančio kalkakmenio, dolomito arba magnezito kalcinavimas“;

c)

2.1.1 poskirsnio „Degimo metu išsiskiriančios ŠESD“ formuluotė pakeičiama taip: „Degimo procesai, kuriuose naudojamos skirtingos kuro rūšys (pvz., anglys, naftos koksas, mazutas, gamtinės dujos ir įvairiausių atliekų kuras), vykstantys kalkių gamybos arba dolomito arba magnezito kalcinavimo įrenginiuose, apskaitomi ir ataskaitos apie juos teikiamos vadovaujantis II priedu.“

d)

2.1.2 poskirsnio „Proceso metu išsiskiriančios ŠESD“ formuluotė pakeičiama taip: „ŠESD išmetamos dėl kalcinavimo ir žaliavose esančios organinės kilmės anglies oksidacijos. Krosnyje vykstant kalcinavimo procesui iš žaliavose esančių karbonatų išsiskiria CO2. Kalcinavimo metu išmetamas CO2 yra tiesiogiai susijęs su kalkių, dolomitinių kalkių arba magnio oksido gamyba. Įrenginio lygmeniu kalcinavimo metu išmetamas CO2 kiekis gali būti apskaičiuojamas dviem būdais: pagal žaliavoje (daugiausia kalkakmenyje, dolomite ir magnezite) esančio per procesą virsmą patiriančio kalcio ir magnio karbonato kiekį (A skaičiavimo metodas) arba pagal kalcio ir magnio oksidų kiekį gaminiuose (B skaičiavimo metodas). Šie metodai laikomi lygiaverčiais ir veiklos vykdytojas juos abu gali taikyti atitinkamo kito metodo rezultatams patvirtinti.“

e)

2.1.2 poskirsnio „A skaičiavimo metodas. Karbonatai“ įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Skaičiuojama remiantis kalcio karbonato ir magnio karbonato – o atitinkamais atvejais kitų karbonatų – kiekiu sunaudotose žaliavose. Apskaičiuojama taikant šią formulę:“;

f)

2.1.2 poskirsnio b punkto pirmos pastraipos pabaigoje įrašomas šis sakinys: „Atitinkamais atvejais karbonato kiekio vertės patikslinamos atsižvelgiant į naudojamos karbonatų medžiagos drėgmę ir priemaišų kiekį, jose taip pat atsižvelgiama į kitus magnio turinčius mineralus nei karbonatai.“

g)

„1 lentelė. Stechiometriniai koeficientai“ pakeičiama taip:

„Karbonatas

Koeficientas [t CO2/t Ca-, Mg- ar kitas karbonatas]

Pastabos

CaCO3

0,440

 

MgCO3

0,522

 

Bendrai: XY(CO3)Z

Išmetamųjų teršalų faktorius = [MCO2 ]/{Y * [Mx] + Z * [MCO3 2- ]}

X= žemės šarminis arba šarminis metalas

Mx= X molekulinė masė, išreikšta [g/mol]

MCO2 = CO2 molekulinė masė = 44 [g/mol]

MCO3- = CO3 2- molekulinė masė = 60 [g/mol]

Y= X stechiometrinis skaičius

= 1 (žemės šarminių metalų)

= 2 (šarminių metalų)

Z= CO3 2- stechiometrinis skaičius = 1“

h)

2.1.2 poskirsnio „B skaičiavimo metodas. Žemės šarminių metalų oksidai“ tekstas pakeičiamas taip: „CO2 išmetamas dėl karbonatų kalcinavimo ir skaičiuojamas pagal gaminamose kalkėse, dolomitinėse kalkėse arba magnio okside esantį CaO ir MgO kiekį. Į krosnį patenkantis jau kalcinuoto Ca ir Mg kiekis (pvz., pelenuose ar kure) ir žaliavos su atitinkamu CaO arba MgO kiekiu, taip pat kiti magnio turintys mineralai nei karbonatai reikiamai įvertinami taikant konversijos koeficientą. Krosnies sistemą paliekančios krosnies dulkės atitinkamai įvertinamos.“

i)

„2 lentelė. Stechiometriniai koeficientai“ pakeičiama taip:

„Oksidas

Stechiometriniai koeficientai

Pastabos

CaO

0,785 [tonos CO2 vienai oksido tonai]

 

MgO

1,092 [tonos CO2 vienai oksido tonai]

 

Bendrai: XY(O)Z

Išmetamųjų teršalų faktorius = [MCO2 ]/{Y * [Mx] + Z * [MO]}

X= žemės šarminis arba šarminis metalas

Mx= X molekulinė masė, išreikšta [g/mol]

MCO2 = CO2 molekulinė masė = 44 [g/mol]

MC= O molekulinė masė = 16 [g/mol]

Y= X stechiometrinis skaičius

= 1 (žemės šarminių metalų)

= 2 (šarminių metalų)

Z= O stechiometrinis skaičius = 1“

IX PRIEDAS

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

IX priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Vykdant stiklo arba mineralinės vatos gamybos veiklą, CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai šie:“;

b)

2.1.1 poskirsnis pakeičiamas taip:

„2.1.1.   DEGIMO METU IŠSISKIRIANČIOS ŠESD

Degimo procesai, vykstantys stiklo arba mineralinės vatos gamybos įrenginiuose, apskaitomi ir ataskaitos apie juos teikiamos vadovaujantis II priedu. Įskaičiuojamos ŠESD iš priedų, kurių sudėtyje yra anglies (koksas ir anglies dulkės, organinė stiklo pluošto danga ir mineralinė vata), ir kaminų išmetamų dujų valymo proceso metu išsiskiriančios ŠESD.“

c)

poskirsnio 2.1.2 antra pastraipa pakeičiama taip:

„Lydymo krosnyje metu iš žaliavose esančių karbonatų išsiskyręs CO2 yra tiesiogiai susijęs su stiklo arba mineralinės vatos gamyba ir apskaičiuojamas remiantis žaliavoje buvusiu virsmą patiriančių karbonatų kiekiu – daugiausia sodos, kalkių (kalkakmenio), dolomito ir kitų šarminių ir žemės šarminių karbonatų kartu su stiklo duženomis (stiklo laužu) be karbonatų.“

X PRIEDAS

X priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

X priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

2 skirsnio pirmoje eilutėje išbraukiamas žodis „įrenginiuose“.

XI PRIEDAS

XI priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

XII PRIEDAS

XII priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

XIII PRIEDAS

XVI priedo 3 skirsnio 3.1 poskirsnio pastraipos apie Pgautas pabaigoje po žodžių „pagal I–XII“ įterpiami žodžiai „ir XIX–XXIV priedus“.

XIV PRIEDAS

Pridedamas šis XIX priedas:

„XIX PRIEDAS

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato gamybos veiklai taikomos gairės

1.   RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šiame priede pateiktos konkrečiai veiklai skirtos gairės taikomos gaminant natrio karbonatą ir natrio hidrokarbonatą, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, išmetamoms ŠESD.

2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

Natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato gamybos įrenginiuose yra šie CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai:

—

degimo procesams naudojamas kuras, pvz., siekiant gauti karštą vandenį arba garus,

—

žaliavos (pvz., kalcinuojant kalkakmenį per ventiliaciją ištraukiamos dujos, kurios nenaudojamos saturavimui),

—

dujų atliekos, susidarančios plovimo arba filtravimo po saturavimo metu, kurios nenaudojamos saturavimui.

2.1.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS

Kadangi anglis į natrio karbonatą ir natrio hidrokarbonatą patenka iš proceso žaliavos, proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekis turi būti skaičiuojamas pagal masės balanso metodą, pateikiamą 2.1.1 skirsnyje. Deginant kurą išmetamos ŠESD gali būti apskaitomos atskirai pagal 2.1.2 skirsnį arba į jas galima atsižvelgti taikant masės balanso metodą.

2.1.1.   MASĖS BALANSO METODAS

Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavos medžiagose, atsargose, produktuose ir kituose iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis, skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuoti, išskyrus tuos taršos šaltinius, kurie apskaitomi pagal šio priedo 2.1.2 skirsnį. Iš natrio karbonato gaminant natrio hidrokarbonatą sunaudotas CO2 kiekis laikomas išmestu. Apskaičiuojama taikant šią formulę:

išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) × konversijos koeficientas CO2/C

kur:

—   žaliava [t C]: visas į įrenginio ribas patenkantis anglies kiekis,

—   produktai [t C]: visas įrenginio ribas paliekančiuose produktuose (1) ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis,

—   išeinantys srautai [t C]: už įrenginio ribų skystu ir (arba) kietu pavidalu patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies monoksido,

—   atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas masės balanso ribose.

Tuomet skaičiuojama taip:

išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava × anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai × anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai × anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai × anglies kiekisatsargų pokyčiai)) × 3,664

kur:

a)    veiklos duomenys

Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui apskaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].

1 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi.

3 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

4 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.

b)    anglies kiekis

1 pakopa

Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:

C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]

2 pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

3 pakopa

Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.

2.1.2.   DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD

Deginant kurą išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą, nebent į jas atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal 2.1.1 skirsnį.

2.2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS

Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.

(1)  Šiame masės balanso metode visas iš natrio karbonato pagamintas natrio hidrokarbonatas laikomas natrio karbonatu.“

XV PRIEDAS

Pridedamas šis XX priedas:

„XX PRIEDAS

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai amoniako gamybos veiklai taikomos gairės

1.   RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai taikomomis gairėmis vadovaujamasi apskaitant amoniako gamybos, kuri nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, įrenginių išmetamas ŠESD.

Amoniako gamybos įrenginiai gali būti chemijos arba naftos perdirbimo pramonės integruotų įrenginių dalis, todėl tarp jų gali vykti intensyvūs energijos ir medžiagų mainai. CO2 gali būti išmetamas deginant kurą, taip pat jis gali išsiskirti iš kuro, naudojamo kaip proceso žaliava amoniako gamyboje. Daugelyje amoniako gamybos įrenginių gamybos proceso metu išsiskiriantis CO2 surenkamas ir naudojamas kitiems gamybos procesams, pvz., karbamidui gaminti. Toks surinktas CO2 apskaitomas taip pat kaip išmestas.

2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

Amoniako gamybos įrenginiuose yra šie CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai:

—

kuro deginimas, kad būtų tiekiama šiluma riformingo ar dalinės oksidacijos procesams,

—

kuras, naudojamas kaip amoniako gamybos (riformingo arba dalinės oksidacijos) proceso žaliava,

—

kitiems degimo procesams naudojamas kuras, pvz., siekiant gauti karštą vandenį arba garus.

2.1.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS

2.1.1.   DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD

Deginant kurą, kuris nenaudojamas kaip proceso žaliava, išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą.

2.1.2.   DEGINANT KURĄ, NAUDOJAMĄ AMONIAKO GAMYBOJE KAIP PROCESO ŽALIAVA, IŠMETAMOS ŠESD

Deginant kurą, kuris naudojamas kaip proceso žaliava, išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą.

2.2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS

Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.“

XVI PRIEDAS

Pridedamas šis XXI priedas:

„XXI PRIEDAS

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai vandenilio ir sintezės dujų gamybos veiklai taikomos gairės

1.   RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai taikomomis gairėmis vadovaujamasi apskaitant vandenilio arba sintezės dujų gamybos, kuri nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, įrenginių išmetamas ŠESD. Jei vandenilio gamyba yra techniškai integruota į naftos perdirbimo gamyklą, tokio įrenginio veiklos vykdytojas vadovaujasi ne šio priedo, o atitinkamomis III priedo nuostatomis.

Vandenilio arba sintezės dujų gamybos įrenginiai gali būti chemijos arba naftos perdirbimo pramonės integruotų įrenginių dalis, todėl tarp jų gali vykti intensyvūs energijos ir medžiagų mainai. CO2 gali būti išmetamas deginant kurą, taip pat jis gali išsiskirti iš kuro, naudojamo kaip proceso žaliava.

2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

Vandenilio arba sintezės dujų gamybos įrenginiuose yra šie CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai:

—

kuras, naudojamas vandenilio arba sintezės dujų gamybos (riformingo arba dalinės oksidacijos) procese,

—

kitiems degimo procesams naudojamas kuras, pvz., siekiant gauti karštą vandenį arba garus.

2.1.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS

2.1.1.   DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD

Deginant kurą, kuris naudojamas ne kaip proceso žaliava vandenilio arba sintezės dujų gamyboje, o kitiems degimo procesams, išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą.

2.1.2.   DEGINANT KURĄ, NAUDOJAMĄ KAIP PROCESO ŽALIAVA, IŠMETAMOS ŠESD

Deginant kurą, naudojamą kaip proceso žaliava vandenilio gamyboje, išsiskiriančių ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal 2.1.2.1 skirsnyje pateiktą žaliavų skaičiavimu pagrįstą metodą. Sintezės dujų gamybos atveju naudojamas masės balanso metodas, pateiktas 2.1.2.2 skirsnyje. Jei tame pačiame įrenginyje gaminamas vandenilis ir sintezės dujos, veiklos vykdytojas gali pasirinkti atitinkamas abiejų gamybos procesų metu išmetamas ŠESD skaičiuoti pagal vieną masės balanso metodą, pateiktą 2.1.2.2 skirsnyje.

2.1.2.1.   VANDENILIO GAMYBA

Deginant kurą, kuris naudojamas kaip proceso žaliava, išsiskiriančių ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal formulę

išmetamo CO2 kiekis = veiklos duomenys × išmetamųjų teršalų faktorius

kur:

—

veiklos duomenys išreiškiami kaip grynasis energijos kiekis, gautas deginant kurą kaip proceso žaliavą [TJ], arba, jei naudojamas su mase arba tūriu susijęs išmetamųjų teršalų faktorius, kaip kuro, kuris yra proceso žaliava, kiekis [t arba Nm3],

—

išmetamųjų teršalų faktorius išreiškiamas kaip tonos CO2/TJ arba kaip tonos CO2/t arba CO2/Nm3 kuro, kuris yra proceso žaliava.

Pakopoms taikomi tokie reikalavimai:

a)    veiklos duomenys

Veiklos duomenys paprastai yra išreiškiami kaip ataskaitiniu laikotarpiu sunaudojamo kuro grynasis energijos kiekis [TJ]. Sunaudojamo kuro energijos kiekis apskaičiuojamas taikant šią formulę:

sunaudojamo kuro energijos kiekis [TJ] = sunaudojamo kuro kiekis [t arba Nm3] × grynasis šilumingumas [TJ/t arba TJ/Nm3]

Jei naudojamas su mase arba tūriu susijęs išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba t CO2/Nm3], veiklos duomenys išreiškiami kaip sunaudojamo kuro kiekis [t arba Nm3],

kur:

a1)   sunaudojamo kuro kiekis

1 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį kaip proceso žaliava sunaudoto kuro kiekis [t arba Nm3], apskaičiuotas ne mažesniu kaip ± 7,5 % tikslumu.

2 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį kaip proceso žaliava sunaudoto kuro kiekis [t arba Nm3], apskaičiuotas ne mažesniu kaip ± 5,0 % tikslumu.

3 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį kaip proceso žaliava sunaudoto kuro kiekis [t arba Nm3], apskaičiuotas ne mažesniu kaip ± 2,5 % tikslumu.

4 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį kaip proceso žaliava sunaudoto kuro kiekis [t arba Nm3], apskaičiuotas ne mažesniu kaip ± 1,5 % tikslumu.

a2)   grynasis šilumingumas

1 pakopa

Taikomos I priedo 11 skirsnyje nustatytos kiekvienos kuro rūšies etaloninės vertės.

2a pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai taiko konkrečios šalies grynąjį šilumingumą, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

2b pakopa

Komercinio kuro rūšių grynasis šilumingumas atitinka nurodytąjį kuro tiekėjo pateiktuose atitinkamo pirkimo dokumentuose, jei jis nustatytas remiantis pripažintais nacionaliniais ar tarptautiniais standartais.

3 pakopa

Tipišką kuro grynąjį šilumingumą įrenginyje, vadovaudamasis I priedo 13 skirsnio nuostatomis, išmatuoja veiklos vykdytojas, laboratorija, su kuria sudaryta sutartis, arba kuro tiekėjas.

b)    išmetamųjų teršalų faktorius

1 pakopa

Taikomos šių gairių I priedo 11 skirsnyje nustatytos etaloninės vertės.

2a pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai taiko konkrečios šalies išmetamųjų teršalų faktorius, atitinkamos valstybės narės praneštus naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

2b pakopa

Veiklos vykdytojas kuro išmetamųjų teršalų faktorius nustato remdamasis vienu iš šių nustatytų pakaitinių matų:

—

konkrečių naftos ar dujų rūšių tankio matavimu, įprastu, pvz., naftos perdirbimo arba plieno pramonėje,

—

konkrečių anglių rūšių grynuoju šilumingumu,

bei, vadovaujantis I priedo 13 skirsnio nuostatomis, bent kartą per metus nustatyta empirine koreliacija. Veiklos vykdytojas užtikrina, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik pakaitinio mato vertėms, atitinkančioms intervalą, kuriam ji buvo nustatyta.

3 pakopa

Naudojamas konkrečios veiklos rūšies išmetamųjų teršalų faktorius [CO2/TJ arba CO2/t arba CO2/Nm3 žaliavos], apskaičiuotas pagal anglies kiekį naudojamame kure, nustatytą pagal I priedo 13 skirsnį.

2.1.2.2.   SINTEZĖS DUJŲ GAMYBA

Kadangi kure, naudojamame kaip proceso žaliava, esančios anglies dalis atsiduria pagamintose sintezės dujose, išmetamų ŠESD kiekiui apskaičiuoti taikytinas masės balanso metodas.

Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavos medžiagose, atsargose, produktuose ir kituose iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis, skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuoti, išskyrus tuos taršos šaltinius, kurie apskaitomi pagal šio priedo 2.1.1 ir 2.1.2.1 skirsnius. Apskaičiuojama taikant šią formulę:

išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) × konversijos koeficientas CO2/C

kur:

—   žaliava [t C]: visas į įrenginio ribas patenkantis anglies kiekis,

—   produktai [t C]: visas įrenginio ribas paliekančiuose produktuose ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis,

—   išeinantys srautai [t C]: už įrenginio ribų patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies monoksido,

—   atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas masės balanso ribose.

Tuomet skaičiuojama taip:

išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava × anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai × anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai × anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai × anglies kiekisatsargų pokyčiai)) × 3,664

kur:

a)    veiklos duomenys

Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui skaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].

1 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi.

3 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

4 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.

b)    anglies kiekis

1 pakopa

Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:

C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]

2 pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

3 pakopa

Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.

2.2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS

Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.“

XVII PRIEDAS

Pridedamas šis XXII priedas:

„XXII PRIEDAS

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos veiklai taikomos gairės

1.   RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai taikomomis gairėmis vadovaujamasi apskaitant didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos, kuri nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, metu išmetamas ŠESD. Jei tokia gamyba yra techniškai integruota į naftos perdirbimo gamyklą, tokio įrenginio veiklos vykdytojas vadovaujasi ne šiomis, o atitinkamomis III priedo nuostatomis, ypač apskaitydamas katalizinio krekingo metu išmetamas ŠESD.

Didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos įrenginiai gali būti chemijos arba naftos perdirbimo pramonės integruotų įrenginių dalis, todėl tarp jų gali vykti intensyvūs energijos ir medžiagų mainai. CO2 gali būti išmetamas deginant kurą, taip pat jis gali išsiskirti iš kuro ar medžiagų, kurie naudojami kaip proceso žaliava.

2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

CO2 taršos šaltiniai gali būti šiems procesams naudojamas kuras ir žaliavos:

—

krekingas (katalizinis ir nekatalizinis),

—

riformingas,

—

dalinė arba visiška oksidacija,

—

panašūs procesai, kurių metu iš angliavandenilių žaliavoje esančios anglies išsiskiria CO2,

—

dujų atliekų ir fakelų deginimas,

—

kuro deginimas, kad būtų tiekiama šiluma pirmiau išvardytiems procesams.

2.1.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS

Degimo procesų, kuriuose kuras nenaudojamas didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos cheminėms reakcijoms arba nesusidaro tokių reakcijų metu, pvz., kai kuras naudojamas procesui reikalingai šilumai arba elektros energijai gaminti, metu išmetamų ŠESD kiekis apskaitomas ir nurodomas ataskaitose pagal 2.1.1 skirsnį. Visais kitais atvejais didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos metu išsiskiriančių ŠESD kiekis apskaičiuojamas naudojant masės balanso metodą, pateikiamą 2.1.2 skirsnyje. Visas kaminų išmetamose dujose esantis CO turi būti apskaitomas kaip CO2. Kompetentingai institucijai leidus, toks žaliavomis grindžiamas metodas, kaip pateikiamas II priede, atsižvelgiant į sektoriaus geriausią patirtį, gali būti naudojamas vietoj masės balanso metodo, jei veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad toks būdas yra ekonomiškesnis ir jo tikslumas yra lygiavertis.

2.1.1.   DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD

Degimo procesų metu išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą. Jei dujų atliekos plaunamos įrenginyje ir to plovimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis nėra apskaičiuojamas masės balanso metodu pagal 2.1.2 skirsnį, jis turi būti apskaičiuojamas pagal II priedą.

2.1.2.   MASĖS BALANSO METODAS

Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavos medžiagose, atsargose, produktuose ir kituose iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis, skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiuoti, išskyrus tuos taršos šaltinius, kurie apskaitomi pagal šio priedo 2.1.1 skirsnį. Apskaičiuojama taikant šią formulę:

išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) * konversijos koeficientas CO2/C

kur:

—   žaliava [t C]: visas į įrenginio ribas patenkantis anglies kiekis,

—   produktai [t C]: visas įrenginio ribas paliekančiuose produktuose ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis,

—   išeinantys srautai [t C]: už įrenginio ribų patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies monoksido,

—   atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas neperžengiant įrenginio ribų.

Tuomet skaičiuojama taip:

išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava * anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai * anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai * anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai * anglies kiekisatsargų pokyčiai)) * 3,664

kur:

a)    veiklos duomenys

Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui skaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].

1 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5,0 % neapibrėžtimi.

3 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

4 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.

b)    anglies kiekis

1 pakopa

Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje, toliau pateikiamoje lentelėje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:

C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]

Medžiagų, nenurodytų I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose, atveju veiklos vykdytojai gali anglies kiekį apskaičiuoti pagal stechiometrinį anglies kiekį grynojoje cheminėje medžiagoje ir tos cheminės medžiagos koncentraciją sąnaudų ir išeigos srautuose.

Lentelė

Etaloniniai išmetamųjų teršalų faktoriai  (1)

Cheminė medžiaga

Anglies kiekis (t C/t žaliavos arba t C/t produkto)

Acetonitrilas

0,5852 tC/t

Akrilnitrilas

0,6664 tC/t

Butadienas

0,888 tC/t

Suodžiai

0,97 tC/t

Etilenas

0,856 tC/t

Etileno dichloridas

0,245 tC/t

Etilenglikolis

0,387 tC/t

Oksiranas

0,545 tC/t

Cianido rūgštis

0,4444 tC/t

Metanolis

0,375 tC/t

Metanas

0,749 tC/t

Propanas

0,817 tC/t

Propenas

0,8563 tC/t

Vinilchlorido monomeras

0,384 tC/t

2 pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

3 pakopa

Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.

2.2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS

Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.“

(1)  Žr. 2006 m. TIPK gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos.

XVIII PRIEDAS

Pridedamas šis XXIII priedas:

„XXIII PRIEDAS

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai juodųjų ir spalvotųjų metalų gamybos arba apdorojimo veiklai taikomos gairės

1.   RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šiame priede pateikiamos gairės taikomos konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai juodųjų ir spalvotųjų metalų gamybos arba apdorojimo veiklai, išskyrus ketaus, plieno ir pirminio aliuminio gamybą.

2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

Juodųjų ir spalvotųjų metalų gamybos arba apdorojimo įrenginiuose yra šie CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai:

—

įprastas kuras (pvz., gamtinės dujos, anglys ir koksas, mazutas),

—

kitoks kuras (plastikai, pvz., iš perdirbamų baterijų, granuliuota (organinė) medžiaga iš smulkintuvų),

—

reduktoriai (pvz., koksas, grafito elektrodai),

—

žaliavos (pvz., kalkakmenio, dolomito ir anglies turinčių metalų rūdų ir koncentratų kalcinavimas),

—

antrinės žaliavos (pvz., metalo lauže esančios organinės medžiagos).

2.1.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS

Įrenginiams, kuriuose naudojamo kuro arba žaliavų sudėtyje esanti anglis lieka produktuose arba kitoje gamybos, pvz., redukuojant metalų rūdas, išeigoje, taikomas masės balanso metodas (žr. 2.1.1 skirsnį). Įrenginiuose, kuriems tai netaikoma, degimo metu išmetamo CO2 ir proceso metu išmetamo CO2 kiekiai apskaičiuojami atskirai (žr. 2.1.2 ir 2.1.3 skirsnius).

2.1.1.   MASĖS BALANSO METODAS

Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavos medžiagose, atsargose, produktuose ir kitose iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis, skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiuoti taikant šią formulę:

CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) × konversijos koeficientas CO2/C

kur:

—   žaliava [t C]: visas į įrenginio ribas patenkantis anglies kiekis,

—   produktai [t C]: visas įrenginio ribas paliekančiuose produktuose ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis,

—   išeinantys srautai [t C]: už įrenginio ribų patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų,

—   atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas masės balanso ribose.

Tuomet skaičiuojama taip:

išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava × anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai × anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai × anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai × anglies kiekisatsargų pokyčiai)) × 3,664

kur:

a)    veiklos duomenys

Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui skaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].

1 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi.

3 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

4 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.

b)    anglies kiekis

1 pakopa

Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:

C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]

2 pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

3 pakopa

Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.

2.1.2.   DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD

Vykstant degimo procesams spalvotųjų ir juodųjų metalų gamybos ir apdorojimo įrenginiuose išmetamos ŠESD, kurios neapskaitomos pagal masės balanso metodą, apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą.

2.1.3.   PROCESO METU IŠMETAMOS ŠESD

Kiekvienos sunaudotos žaliavos rūšies CO2 kiekis apskaičiuojamas taip:

išmetamo CO2 kiekis = Σ veiklos duomenysproceso žaliava × išmetamųjų teršalų faktorius × konversijos koeficientas

kur:

a)    veiklos duomenys

1 pakopa

Žaliavų ir proceso atliekų, naudojamų kaip proceso žaliava, kiekiai [t], apie kuriuos nepranešta pagal šio priedo 2.1.2 skirsnį, ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi mažesne kaip ± 5,0 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Žaliavų ir proceso atliekų, naudojamų kaip proceso žaliava, kiekiai [t], apie kuriuos nepranešta pagal šio priedo 2.1.2 skirsnį, ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

b)    išmetamųjų teršalų faktorius

1 pakopa

Karbonatams apskaičiuoti naudokite toliau pateikiamoje lentelėje nurodytus stechiometrinius koeficientus:

Lentelė

Stechiometriniai išmetamųjų teršalų faktoriai

Karbonatas

Koeficientas [t CO2/t Ca-, Mg- ar kitas karbonatas]

Pastabos

CaCO3

0,440

 

MgCO3

0,522

 

Bendrai: XY(CO3)Z

Išmetamųjų teršalų faktorius = [MCO2 ]/{Y * [Mx] + Z *[MCO3 2-]}

X= metalas

Mx= X molekulinė masė, išreikšta [g/mol]

MCO2 = CO2 molekulinė masė, išreikšta [g/mol]

MCO3- = CO3 2- molekulinė masė, išreikšta [g/mol]

Y= X stechiometrinis skaičius

Z= CO3 2- stechiometrinis skaičius

Šios vertės patikslinamos atsižvelgiant į naudojamos karbonatų medžiagos drėgmę ir priemaišų kiekį.

Proceso atliekoms ir kitoms žaliavoms, kurios nėra karbonatai, apie kuriuos nepranešta pagal šio priedo 2.1.2 skirsnį, konkrečiai veiklai taikomi koeficientai nustatomi pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas.

c)    konversijos koeficientas

1 pakopa

Konversijos koeficientas 1,0.

2 pakopa

Konkrečiai veiklai taikomi koeficientai nustatomi vadovaujantis I priedo 13 skirsnio nuostatomis, nustatant anglies kiekį pagamintame aglomerate, šlake ar kitoje atitinkamoje išeigoje ir išfiltruotose dulkėse. Jei proceso metu pakartotinai naudojamos išfiltruotos dulkės, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, į jose esantį anglies kiekį [t] neatsižvelgiama.

2.2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS

Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.“

XIX PRIEDAS

Pridedamas šis XXIV priedas:

„XXIV PRIEDAS

Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai pirminio aliuminio gamybos arba apdorojimo veiklai taikomos gairės

1.   RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šiame priede pateiktos konkrečiai veiklai skirtos gairės taikomos pirminio aliuminio gamybos arba apdorojimo veiklos, nurodytos Direktyvos 2003/87/EB I priede, įrenginių išmetamoms ŠESD.

Šiame priede yra nustatytos pirminiam aliuminiui lydyti naudojamų elektrodų gamybos metu išmetamų ŠESD apskaitos gairės, kurios taip pat taikomos atskiroms tokių elektrodų gamykloms.

2.   IŠMETAMŲ ŠESD KIEKIO NUSTATYMAS

Pirminio aliuminio gamybos arba apdorojimo įrenginiuose yra šie ŠESD taršos šaltiniai ir sukėlikliai:

—

kuras šilumai arba garams pagaminti,

—

anodų gamyba (CO2),

—

Al2O3 redukcija elektrolizės metu (CO2), kuri susijusi su elektrodų naudojimu,

—

natrio karbonato arba kitų karbonatų naudojimas dujų atliekoms plauti (CO2),

—

anodiniai efektai (PFC), įskaitant nenumatytą PFC išmetimą.

2.1.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS

2.1.1.   DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD

Deginant kurą išmetamos ŠESD, įskaitant kaminų dujų plovimą, apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą, nebent į jas atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal 2.1.2 skirsnį.

2.1.2.   MASĖS BALANSAS

Anodų gamybos ir naudojimo proceso metu išmetamos ŠESD apskaičiuojamos pagal masės balanso metodą. Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavose, atsargose, produktuose ir kituose maišant, formuojant, kepant ir perdirbant anodus, taip pat elektrolizei naudojant elektrodus iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis. Jei naudojami iš anksto sukepinti anodai, jų gamybą ir naudojimą galima apskaičiuoti atskirai pagal masės balanso metodą arba apskaičiuoti bendrai visą elektrodų gamybos ir naudojimo masės balansą. Sioderbergo (Søderberg) elektrolizės vonių atveju veiklos vykdytojas turi apskaičiuoti vieną bendrą masės balansą. Skaičiuojant masės balansą (tiek bendrą, tiek atskirus) išmetamųjų ŠESD kiekis per ataskaitinį laikotarpį nustatomas pagal toliau pateikiamą formulę:

išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) × konversijos koeficientas CO2/C

kur:

—   žaliava [t C]: visas į masės balanso ribas patenkantis anglies kiekis, pvz., derva, koksas, termoizoliacinė medžiaga iš kokso (angl. packing coke), įsigyti anodai,

—   produktai [t C]: visas produktuose ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis, patenkantis už masės balanso ribų, pvz., parduoti anodai,

—   išeinantys srautai [t C]: už masės balanso ribų patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų,

—   atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas masės balanso ribose.

Tuomet skaičiuojama taip:

išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava × anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai × anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai × anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai × anglies kiekisatsargų pokyčiai)) × 3,664

kur:

a)    veiklos duomenys

Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų, pvz., dervos, kokso, termoizoliacinės medžiagos iš kokso (angl. packing coke), masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui skaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].

1 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi.

3 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

4 pakopa

Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.

b)    anglies kiekis

1 pakopa

Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:

C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]

2 pakopa

Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.

3 pakopa

Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.

Anglies kiekį, jei tinka ir leidžia kompetentinga institucija, galima nustatyti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės analizės būdu, t. y. atimant išmatuotą žinomų komponentų (tokių kaip siera, vandenilis ir pelenai) kiekį iš bendro kiekio.

2.2.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS

Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.

3.   IŠMETAMO PFC KIEKIO NUSTATYMAS

Gaminant pirminį aliuminį išmetami PFC teršalai apima CF4 ir C2F6 teršalus, išreikštus CO2 ekvivalentais:

išmetamų PFC kiekis [t CO2(e)] = išmetamo CF4 kiekis [t CO2(e)] + išmetamo C2F6 kiekis [t CO2(e)]

Anglies dioksido ekvivalentai (t CO2(e)) apskaičiuojami pagal visuotinio atšilimo potencialo vertes, pateiktas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos antrojoje vertinimo ataskaitoje (1995 m. TKKK VAP vertė). Jos yra:

 

VAPCF4 = 6 500 t CO2(e)/t CF4

 

VAPC2F6 = 9 200 t CO2(e)/t C2F6

Visas išmetamųjų PFC teršalų kiekis apskaičiuojamas prie išmetamųjų teršalų, išmatuojamų dujotakiuose arba kaminuose (taškiniuose taršos šaltiniuose), kiekio pridedant nenumatytai išmestą PFC teršalų kiekį, kuris nustatomas pagal dujotakio surinkimo efektyvumą:

Išmetamų PFC teršalų kiekis (bendras) = išmetamų PFC teršalų kiekis (dujotakio)/surinkimo efektyvumas

Surinkimo efektyvumas išmatuojamas, kai nustatomi konkretaus įrenginio išmetamųjų teršalų faktoriai. Juos nustatant turi būti naudojamasi naujausiomis rekomendacijomis, nurodytomis TKKK 2006 m. gairių 4.4.2.4 skirsnio 3 pakopoje.

CF4 ir C2F6 teršalai, išmetami per dujotakį arba kaminą, atsižvelgiant į naudojamas kontrolės technologijas, apskaičiuojami vienu iš toliau pateiktų metodų: A skaičiavimo metodas taikomas, kai registruojama anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną, o B metodas taikomas, kai registruojamas anodinio efekto viršįtampis.

A skaičiavimo metodas – nuolydžio metodas

Jei matuojama anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną, išmetamiems PFC teršalams apskaičiuoti naudojamos toliau pateikiamos formulės:

 

išmetamieji CF4 teršalai [t CO2(e)] = AEM × (NFCF4 /1 000) × GAl × VAPCF4

 

išmetamieji C2F6 teršalai [t CO2(e)] = išmetamieji CF4 teršalai × SDC2F6 ×VAPC2F6

kur:

AEM … anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną

NFCF4 …  (1) išmetamųjų teršalų faktorius pagal nuolydžio metodą [(kg CF4/t pagaminto Al)/(anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną)]

GAl … pirminio aliuminio metinės gamybos kiekis [t]

SDC2F6 … C2F6 svorio dalis (t C2F6/t CF4)

kur:

Veiklos duomenys

a)   pirminio aliuminio gamyba

1 pakopa

Pirminio aliuminio gamybos kiekis per ataskaitinį laikotarpį nustatomas mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Pirminio aliuminio gamybos kiekis per ataskaitinį laikotarpį nustatomas mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.

b)   anodinio efekto trukmė minutėmis (AEM)

Anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną išreiškiama anodinio efekto dažnį [vienos elektrolizės vonios anodinių efektų skaičius per dieną] padauginus iš vidutinės anodinio efekto trukmės [anodinio efekto trukmė minutėmis vienu panardinimu]:

AEM = dažnis × vidutinė trukmė

1 pakopa

Anodinio efekto dažnis ir vidutinė trukmė ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Anodinio efekto dažnis ir vidutinė trukmė ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.

Išmetamųjų teršalų faktorius

CF4 išmetamųjų teršalų faktoriumi (išmetamųjų teršalų faktoriumi pagal nuolydžio metodą, NFCF4 ) išreiškiamas CF4 kiekis [kg]/vienai pagaminto aliuminio tonai/anodinio efekto minutei/elektrolizės voniai per dieną. C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriumi (svorio dalis SDC2 F6 ) išreiškiamas išmetamų C2F6 kiekis [t] kaip išmesto CF4 kiekio [t] proporcija.

1 pakopa

Naudojami konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai, nurodyti 1 lentelėje.

1 lentelė

Konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai, susiję su nuolydžio metodu

Technologija

CF4 išmetamųjų teršalų faktorius (NFCF4 )

[(kg CF4/t Al)/(AE-Min/elektrolizės vonioje per dieną)]

C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius (SDC2F6 )

[t C2F6/t CF4]

Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais centrą (angl. Centre Worked Prebake, CWPB)

0,143

0,121

Sioderbergo vonia su vertikaliais strypais (angl. Vertical Stud Søderberg, VSS)

0,092

0,053

2 pakopa

Naudojami nuolatiniu arba pertraukiamu matavimu nustatyti konkrečių įrenginių CF4 ir C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriai. Šiems išmetamųjų teršalų faktoriams nustatyti turi būti naudojamasi naujausiomis rekomendacijomis, nurodytomis TKKK 2006 m. gairėse (2), 4.4.2.4 skirsnio 3 pakopoje. Kiekvienas išmetamųjų teršalų faktorius turi būti nustatytas su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi.

Išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai – pasikeičia anodinio efekto trukmės pasiskirstymas, pasikeičia kontrolinis algoritmas, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys, arba pasikeičia anodinio efekto užbaigimo metodo pobūdis.

B skaičiavimo metodas – viršįtampio metodas

Jei matuojamas anodinio efekto viršįtampis, išmetamiems PFC teršalams apskaičiuoti naudojamos toliau pateikiamos formulės:

 

išmetamieji CF4 teršalai [t CO2(e)] = VĮK × (AEV/EN) × GAl × VAPCF4 × 0,001

 

išmetamieji C2F6 teršalai [t CO2-ekv] = išmetamieji CF4 teršalai × SDC2F6 ×VAPC2F6

kur:

VĮK … viršįtampio koeficientas („išmetamųjų teršalų faktorius“), išreikštas CF4 kilogramais/vienai pagaminto aliuminio tonai/vienam mV viršįtampio

AEV … vienos elektrolizės vonios anodinio efekto viršįtampis [mV], nustatomas kaip integralas (laikas × didesnė negu numatyta įtampa), padalytas iš duomenų rinkimo laiko (trukmės)

EN … aliuminio gamybos esamas našumas [%]

GAl … per metus pagaminamas pirminio aliuminio kiekis [t]

SDC2F6 … C2F6 svorio dalis (t C2F6/t CF4)

Veiklos duomenys

a)   pirminio aliuminio gamyba

1 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį pagaminto pirminio aliuminio kiekis nustatomas mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Per ataskaitinį laikotarpį pagaminto pirminio aliuminio kiekis nustatomas mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.

b)   anodinio efekto viršįtampis

Terminu AEV/EN (anodinio efekto viršįtampis/esamas našumas) išreiškiamas vidutinis anodinio efekto viršįtampis [mV viršįtampis] atsižvelgiant į laiką ir esant vidutiniam esamam našumui [%].

1 pakopa

Tiek anodinio efekto viršįtampis, tiek esamas našumas ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi ne didesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.

2 pakopa

Tiek anodinio efekto viršįtampis, tiek esamas našumas ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi ne didesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.

Išmetamųjų teršalų faktorius

CF4 išmetamųjų teršalų faktorius („viršįtampio koeficientas“ VĮK) išreiškiamas kaip CF4 kiekis [kg] vienai pagaminto aliuminio tonai/vienam viršįtampio milivoltui [mV]. C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriumi (svorio dalis SDC2F6 ) išreiškiamas išmetamas C2F6 kiekis [t] kaip išmesto CF4 kiekio [t] proporcija.

1 pakopa

Konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai nurodyti 2 lentelėje.

1 lentelė

Konkrečių technologijų išmetamieji teršalų faktoriai, susiję su viršįtampio aktyvumo duomenimis

Technologija

CF4 išmetamųjų teršalų faktorius

[(kg CF4/t Al)/mV]

C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius

[t C2F6/t CF4]

Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais centrą (angl. Centre Worked Prebake, CWPB)

1,16

0,121

Sioderbergo vonia su vertikaliais strypais (angl. Vertical Stud Søderberg, VSS)

Netaikoma

0,053

2 pakopa

Naudojami nuolatiniu arba pertraukiamu matavimu nustatyti konkrečių įrenginių CF4 [(kg CF4/t Al)/mV] ir C2F6 [t C2F6/t CF4] išmetamųjų teršalų faktoriai. Šiems išmetamųjų teršalų faktoriams nustatyti turi būti naudojamasi naujausiomis rekomendacijomis, nurodytomis TKKK 2006 m. gairėse (2), 4.4.2.4 skirsnio 3 pakopoje. Kiekvienas išmetamųjų teršalų faktorius turi būti nustatytas su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi.

Išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai – pasikeičia anodinio efekto trukmės pasiskirstymas, pasikeičia kontrolinis algoritmas, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys, arba pasikeičia anodinio efekto užbaigimo būdas.

(1)  Jei naudojamos skirtingos elektrolizės vonios, galima taikyti skirtingus NF.

(2)  Tarptautinis aliuminio institutas; The Aluminium Sector Greenhouse Gas Protocol; 2006 m. spalio mėn.; JAV Aplinkos apsaugos agentūra ir Tarptautinis aliuminio institutas; Protocol for Measurement of Tetrafluoromethane (CF4) and Hexafluoroethane (C2F6) Emissions from Primary Aluminum Production; 2008 m. balandžio mėn.

Top