14.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/9

(1)

2007 m. lapkričio 5 d. Komisija gavo Graikijos pranešimą apie Varvaressos S.A. (toliau – Varvaressos) skirtą sanavimo pagalbos priemonę. Komisija, pasikeitusi informacija, 2008 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą, kad neprieštarauja šiai priemonei, apie kurią pranešta.

(2)

2009 m. sausio 15 d. Komisija gavo Graikijos pranešimą apie Varvaressos skirtą restruktūrizavimo pagalbos priemonę.

(3)

Komisija, pasikeitusi informacija, 2010 m. kovo 9 d. pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią Graikija pranešė 2009 m. sausio 15 d., ir dėl 2007 m. Graikijos neteisėtai Varvaressos suteiktos valstybės garantijos. Pastaruoju atveju Komisija pažymėjo, kad ji gali panaikinti savo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą, kuriuo neprieštaravo, kad Varvaressos būtų teikiama sanavimo pagalba, apie kurią pranešė Graikija.

(4)

Sprendimas pradėti tyrimo procedūrą (3)2009 m. kovo 10 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pradėjus tyrimo procedūrą, Graikija 2010 m. liepos 28 d. pateikė savo pastabų ir informacijos. Varvaressos2010 m. birželio 18 d. taip pat pateikė pastabų ir informacijos. Galiausiai 2010 m. birželio 4 d., 2010 m. birželio 14 d. ir 2010 m. birželio 17 d. pastabų pateikė kitos trečiosios šalys (4).

(5)

2010 m. liepos 9 d. raštu Komisija paprašė suteikti daugiau informacijos apie minėtas valstybės pagalbos priemones. Graikijos valdžios institucijos į tai atsakė 2010 m. rugsėjo 14 d. raštu.

(6)

Pagalbos gavėjo prašymu 2010 m. liepos 14 d. buvo surengtas susitikimas, kuriame aptartas pakeistas restruktūrizavimo planas.

(7)

1975 m. įsteigta siūlų gamybos bendrovė Varvaressos S.A. verčiasi veikla (siūlų gamyba ir prekyba) tekstilės gaminių rinkoje. Ji eksportuoja siūlus į 20 šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Austriją, Italiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę ir Slovėniją. 2009 m. bendrovė 52 % savo produktų pardavė ES šalyse, išskyrus Graikiją (57 % 2008 m., 67 % 2007 m.), 42 % Graikijoje (40 % 2008 m., 32 % 2007 m.) ir 6 % ne ES šalyse (2 % 2008 m., 1 % 2007 m.).

(8)

2009 m. bendrovėje dirbo vidutiniškai 205 darbuotojai – mažiau nei 2008 m. (212), o jos apyvarta buvo 19 mln. EUR. Remiantis 2007 m. duomenimis, Graikijos tekstilės gaminių rinkoje ji užėmė 10 vietą. 2008 m. jos dalis siūlų rinkoje sudarė […] %.

(9)

2004–2009 m. laikotarpiu bendrovės metinė apyvarta sumažėjo nuo 28,4 mln. EUR iki 19,2 mln. EUR (32 %). 2006–2009 m. laikotarpiu sukaupti bendrovės nuostoliai padidėjo nuo 2 mln. EUR 2006 m. iki 17,2 mln. EUR 2009 m. Pagrindiniai 2004–2009 m. bendrovės finansiniai duomenys parodyti 1 lentelėje.

1   lentelė

Pagrindiniai 2004–2009 m. Varvaressos finansiniai duomenys

(10)

2007–2008 m. laikotarpiu Varvaressos skirtos dvi valstybės pagalbos priemonės: 2007 m. gegužės mėn. valstybės garantija esamoms paskoloms atidėti, apie kurią nepranešta (1 priemonė), ir valstybės garantija naujai sanavimo paskolai gauti, apie kurią pranešta ir kurią Komisija patvirtino 2008 m. liepos mėn. (2 priemonė). 2009 m. sausio mėn. Graikija pranešė apie restruktūrizavimo pagalbos priemonę – tiesioginę dotaciją (3 priemonė).

(11)

Varvaressos, siekdama gauti minėtą pagalbą, 2006 m. gruodžio mėn. Graikijos valdžios institucijoms pateikė savo finansinės padėties atkūrimo planą („2006–2011 m. strategija ir verslo planas“). Jame išdėstytas bendrovės strateginis tikslas, aprašyti būtini veiksmai ir bendrovės finansinės padėties 2006–2011 m. prognozė. Plane numatyta: a) siekiant pagerinti bendrovės pelno dydį (maržą), padidinti specialių pluoštų dalį bendroje gamyboje nuo […] % 2007 m. iki […] % 2011 m.; b) sumažinti bendrą gamybos pajėgumą nuo […] tūkst. tonų 2007 m. iki […] tūkst. tonų 2008–2011 m. ir c) sumažinti bendrovės darbuotojų skaičių nuo 237 2007 m. iki 217 2011 m.

(12)

Ilgalaikes 15,6 mln. EUR vertės paskolas bendrovė tikisi grąžinti iki 2010 m. pabaigos. 2006–2009 m. laikotarpiu taip pat numatoma patirti [1,0–2,0] mln. EUR išlaidų investuojant į bendrovės valdymo pertvarkymą ir pelningesnių produktų gamybos dalies didinimą. Valstybės pagalbos suma, reikalinga dėl nesėkmingų 2000–2005 m. investicijų bendrovės patiriamiems sunkumams pašalinti, 2007–2011 m. laikotarpiu yra 13,5 mln. EUR. Bendrovės finansinį pajėgumą tikimasi atkurti 2010 m.: tais metais jos pelnas prieš apmokestinimą turėtų siekti 1 mln. EUR, pelno dydis – 3,5 % (2011 m. teigiamas pelnas prieš apmokestinimą – 0,8 mln. EUR, pelno dydis – 2,6 %). Pardavimas turėtų didėti nuo 26,2 mln. EUR 2006 m. iki 29,3 mln. EUR 2011 m. (t. y. 12 %).

(13)

2007 m. gegužės 30 d. Graikija ministro sprendimu suteikė Varvaressos valstybės garantiją kaip esamų bendrovės paskolų (iš viso 22,7 mln. EUR) atidėjimo garantą. Šia garantija turėjo būti užtikrinta 80 % paskolų sumos, t. y. 18,2 mln. EUR; tačiau iš tiesų garantija buvo didesnė už bendrą pagrindinės paskolos sumą (žr. 16 dalį).

(14)

Iki 2007 m. atidėjimo už paskolas buvo įkeista tik dalis bendrovės nekilnojamojo turto. Atidėjus paskolų grąžinimą 2007 m. buvo papildomai įkeistas likęs bendrovės nekilnojamasis turtas. Šis turtas įkeistas ne valstybės, o paskolas bendrovei davusių bankų naudai. Tačiau pagal Graikijos teisę (5) valstybė pirmiausia turi gauti užstatus už garantuojamas paskolas ir tik tada sumoka reikalaujamą garantiją.

(15)

Apie šią priemonę Komisijai nepranešta; 2007 m. lapkričio 5 d. pranešime apie sanavimo pagalbą Graikija nurodė, kad bendrovė iki tol nebuvo gavusi jokios sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos.

(16)

Ši priemonė pagrįsta garantijų sistema, apie kurią nebuvo pranešta Komisijai ir kurią Graikijos finansų ministerija patvirtino 2007 m. sausio 26 d. Pagal šią sistemą valstybė suteikė garantijas paskoloms, kurios buvo likusios negrąžintos iki 2006 m. gruodžio 31 d., atidėti (suteikiant naują paskolą), neatsižvelgiant į tai, ar šias paskolas buvo vėluojama grąžinti, ar ne. Tokios pagrindinio kapitalo ir apyvartinių lėšų investicijoms skirtos paskolos buvo suteiktos pramonės, kalnakasybos, gyvulininkystės ir viešbučių bendrovėms, įsisteigusioms ir vykdančioms veiklą Šiaurės Graikijos Imatijos regione (nome). Pagal šią sistemą už valstybės garantiją nereikėjo mokėti priemokos. Pagal vieną iš šios sistemos nuostatų didžiausia galutinė garantijos suma siekė 30 mln. EUR su palūkanomis, taigi buvo didesnė už pagrindines paskolas (22,7 mln. EUR) (6).

(17)

2008 m. liepos 16 d. Komisija patvirtino sanavimo pagalbą Varvaressos, apie kurią buvo pranešta ir kuri buvo suteikta kaip 2,4 mln. EUR paskolos valstybės garantija (7). Šis sprendimas priimtas remiantis informacija, kad bendrovei anksčiau nebuvo suteikta sanavimo ar restruktūrizavimo pagalba (8), todėl ji turėjo teisę gauti sanavimo pagalbą.

(18)

Garantija suteikta be priemokos garantui (valstybei) ir už visą paskolos sumą – 2,4 mln. EUR.

(19)

Graikijos valdžios institucijos 2007 m. lapkričio 5 d. apie šią priemonę pranešė, kad iš visos pagalbos sumos [1–2] mln. EUR bus skirta šioms investicijoms: a) bendrovės valdymui pertvarkyti ir modernizuoti ([…] EUR) 2006–2009 m. laikotarpiu ir b) pelningesnių produktų gamybos daliai padidinti ([…] EUR) 2007–2009 m. laikotarpiu. Šios investicijos taip pat buvo įtrauktos į 2009 m. sausio 15 d. pateiktą restruktūrizavimo planą ir jas buvo numatyta atlikti plano įgyvendinimo laikotarpiu (žr. 22–23 ir 42–43 dalis).

(20)

2009 m. sausio 15 d. Graikija pranešė apie savo 14 mln. EUR tiesioginę dotaciją bendrovės restruktūrizavimo planui finansuoti.

(21)

Pateiktame restruktūrizavimo plane parodyta, kad bendrovės sunkumai kilo dėl 2000–2005 m. investicinės programos įgyvendinimo didelių finansinių sąnaudų, didelių veiklos sąnaudų ir valdymo trūkumų.

(22)

Planas skirtas 2006–2011 m. laikotarpiui. Atliekant oficialią tyrimo procedūrą jis buvo atitinkamai atnaujintas ir pakeistas. Pagal šį planą restruktūrizavimo proceso esmę sudaro visiškas daugumos bendrovės banko paskolų (įskaitant paskolą, dėl kurios 2008 m. liepos mėn. patvirtinta sanavimo pagalba) grąžinimas, gamybos ir darbuotojų skaičiaus mažinimas (9), pelningesnių produktų gamybos dalies didinimas (iki 2012 m. specialių siūlų dalį bendroje gamyboje numatyta padidinti iki […] %) ir bendrovės valdymo pertvarkymas bei modernizavimas.

(23)

Pagal tris restruktūrizavimo plane pateiktus scenarijus (vidutinį, geriausią ir blogiausią) bendrovės ilgalaikis finansinis pajėgumas bus atkurtas iki 2011 m. pabaigos.

(24)

Pagal visus tris scenarijus bendrovės produktų pardavimas turėtų didėti, o sąnaudos ir išlaidos (neįskaitant nusidėvėjimo sąnaudų) – mažėti. Todėl tikimasi, kad bendrovės PPA + N (10) 2010 m. bus neigiamas, o 2011 m., restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje, – teigiamas. Taip pat 2011 m. bendrovės NKG (11) viršys jos skolinimosi išlaidas (12) (pagal vidutinį ir geriausią scenarijus) arba bus joms lygi (pagal blogiausią scenarijų).

(25)

Savo sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija pažymėjo, kad pagalbos priemonių suderinamumas bus įvertintas remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) (13). Todėl Komisija atliko pirminį pagalbos priemonių vertinimą pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatytus kriterijus.

(26)

Visų pirma Komisija pastebėjo, kad Graikija jai nepranešė apie ankstesnę 2007 m. gegužės mėn. Varvaressos suteiktą valstybės garantiją. Komisija taip pat pastebėjo, jog Graikija savo 2007 m. lapkričio mėn. pranešime Komisijai apie sanavimo pagalbą pranešė, kad Varvaressos anksčiau nebuvo teikta sanavimo ar restruktūrizavimo pagalba. Todėl Komisija suabejojo, ar ji 2008 m. liepos mėn. sprendimu būtų leidusi teikti sanavimo pagalbą bendrovei, jei Graikija nebūtų suteikusi klaidingos informacijos apie 2007 m. garantiją.

(27)

Antra, Komisija, atsižvelgdama į 2007 m. suteiktą garantiją, taip pat suabejojo, ar bendrovė turėjo teisę gauti restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią pranešta, t. y. ar nepažeistas pagalbos teikimo tik vieną kartą (angl. one time, last time) principas.

(28)

Svarstydama, ar pagalbos gavėjas laikytinas sunkumų patiriančia įmone, Komisija pažymėjo, kad Varvaressos galima laikyti sunkumų patiriančia įmone dėl jos patirtų nuostolių ir pardavimo mažėjimo ankstesniais metais. Tačiau Komisija suabejojo, ar Varvaressos iš tiesų patyrė sunkumų tuo metu, kai gavo 2007 m. garantiją, nes ši bendrovė tariamai būtų galėjusi atidėti esamas tų pačių bankų paskolas ir be valstybės paramos.

(29)

Svarstydama finansinio pajėgumo atkūrimą, Komisija suabejojo dėl plano įgyvendinimo darbotvarkės, pagal kurią ilgalaikį finansinį pajėgumą numatyta atkurti iki 2009 m. pabaigos. Kadangi didžioji restruktūrizavimo darbų dalis nebuvo atlikta iki 2009 m. pabaigos, Komisijos manymu, ilgalaikio finansinio pajėgumo atkūrimo darbotvarkė neteko patikimumo.

(30)

Be to, Komisija abejojo dėl 2007 m. atliktų siūlų gamybos rinkos tyrimų. Kadangi nuo tada jau buvo praėję dveji metai ir pasaulio ekonomika buvo labai pasikeitusi, šie tyrimai galėjo būti pasenę. Todėl Komisija paprašė pateikti naujų duomenų bei prognozių ir neseniai atliktų rinkos tyrimų.

(31)

Svarstant, kaip numatyta išvengti netinkamo konkurencijos iškraipymo, Komisijai abejonių kėlė abi pasiūlytos kompensavimo priemonės: a) vieno iš trijų bendrovės fabrikų (Nausos mieste) uždarymas ir b) patronuojamosios įmonės Thiva Ginning Mills SA akcijų paketo pardavimas. Abi šios priemonės pirmiausia buvo laikomos būtinomis ilgalaikiam pagalbos gavėjo finansiniam pajėgumui atkurti, todėl jas taikant bendrovės konkurentams nebuvo kompensuojama už konkurencijos iškraipymą.

(32)

Galiausiai Komisija, vertindama pagalbos apribojimą iki mažiausios būtinos sumos, laikė Varvaressos didele bendrove (jos 2006 m. metinė apyvarta buvo 28 mln. EUR) ir pažymėjo, kad teritorija, kurioje ji vykdė veiklą, atitiko reikalavimus pagalbai gauti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė bendrovės nuosavą įnašą – jis turėjo sudaryti iš esmės bent 40 % visų plano išlaidų.

(33)

Toliau apibendrinta Graikijos valdžios institucijų suteikta informacija apie tariamas valstybės pagalbos priemones.

(34)

Graikija pripažįsta, kad ji 2007 m. gegužės mėn. suteikė valstybės garantiją, tačiau teigia, kad tai nebuvo valstybės pagalba. Visų pirma Graikija tvirtina, kad: a) paskolas davę bankai būtų sutikę jas atidėti ir be valstybės garantijos, b) valstybės garantija nebuvo reikalinga, nes paskoloms atidėti pakako įkeisto turto, kurio vertė buvo didesnė už negrąžintų paskolų likutį, ir c) 2007 m. suteikta valstybės garantija nepagerino bendrovės galimybių gauti lėšų kapitalo rinkoje, nes Varvaressos vis dar galėjo savarankiškai gauti lėšų.

(35)

Graikija teigia, kad Varvaressos 2007 m. iš tiesų patyrė sunkumų ir kad ši bendrovė galėjo patekti į finansų rinką be valstybės garantijos tik todėl, kad turėjo neįkeisto didelės vertės turto.

(36)

Graikija taip pat teigia, kad atidėjus paskolas 2007 m. gautų lėšų nepakako bendrovei restruktūrizuoti. Jos buvo panaudotos tik esamai didelei skolai pertvarkyti, tačiau reikėjo naujų lėšų, kurių nebuvo gauta 2007 m. atidėjus paskolas. Todėl bendrovė negalėjo pati atkurti savo finansinio pajėgumo; jai reikėjo valstybės paramos. Taigi Varvaressos atitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 9 punkte nustatytą kriterijų.

(37)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Graikija teigia, kad jeigu 2007 m. priemonė laikytina valstybės pagalba, tai bendrovė atitiko reikalavimus sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbai gauti.

(38)

Pasak Graikijos, visos trys tiriamos priemonės (2007 m. valstybės garantija, 2008 m. valstybės garantija ir tiesioginė dotacija, apie kurią pranešta) buvo taikomos siekiant palengvinti vieno restruktūrizavimo plano įgyvendinimą.

(39)

2006 m. gruodžio mėn. Varvaressos paprašė sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos ir pateikė tą patį planą, apie kurį vėliau 2009 m. sausio mėn. pranešta Komisijai. Prašymo suteikti sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą pateikimo Graikijos valdžios institucijoms (2006 m. gruodžio mėn.) ir pranešimo Komisijai apie 2009 m. tiesioginę dotaciją (2009 m. sausio mėn.) datos nesutapo tik dėl administracinių problemų, tačiau ne dėl tolesnių bendrovės sunkumų ir pakartotinės valstybės paramos poreikio.

(40)

Be to, 2007 m. garantija (1 priemonė) buvo siekiama išspręsti trumpalaikes bendrovės finansines problemas, t. y. leisti jai pagerinti savo padėtį dvejus metus nemokant paskolų įmokų. Kitos priemonės buvo skirtos ilgalaikėms bendrovės finansinėms problemoms pašalinti. Tačiau visos trys priemonės buvo vienodo pobūdžio, t. y. jomis buvo sprendžiama bendrovės bankų paskolų mokėjimo problema.

(41)

Galiausiai Graikija teigia, kad visos trys priemonės yra to paties restruktūrizavimo proceso dalys, todėl pagalbos teikimo tik vieną kartą principas nepažeistas.

(42)

Į restruktūrizavimo išlaidas įeina ilgalaikių bankų paskolų restruktūrizavimas (23 mln. EUR), darbo jėgos restruktūrizavimas (1 mln. EUR), investicijos (3 mln. EUR) ir turto restruktūrizavimas (1 mln. EUR). Visos išlaidos yra 28 mln. EUR (14).

(43)

Graikija teigia, kad bendros restruktūrizavimo išlaidos bus padengtos iš valstybės pagalbos lėšų (14 mln. EUR) ir iš bendrovės nuosavo įnašo (14 mln. EUR). Nuosavą įnašą sudaro […] pajamų ir 1 mln. EUR suma, gauta 2007 m. pardavus patronuojamosios įmonės akcijų paketą.

(44)

Kalbant apie kompensavimo priemones, plane iš pradžių (iki oficialios tyrimo procedūros pradžios) buvo siūloma: a) sustabdyti vieno iš trijų bendrovės fabrikų darbą (šis procesas pradėtas 2007 m. ir baigtas 2008 m.) ir b) parduoti patronuojamosios įmonės akcijų paketą (tai padaryta 2007 m.). Bendrovė pranešė, kad ši patronuojamoji įmonė 2005 ir 2006 m. veikė nuostolingai.

(45)

Pradėjus oficialią tyrimo procedūrą Graikija pasiūlė šias alternatyvias kompensavimo priemones:

(46)

Graikija teigia, kad yra pagrįstų priežasčių taikyti ne tokias griežtas kompensavimo priemones ir sumažinti Varvaressos nuosavą įnašą.

(47)

Visų pirma Graikija pažymi, kad Varvaressos yra įsisteigusi Imatijos vietovėje, kuri atitinka pagalbos regionams kriterijus. Nedarbo lygis Imatijoje du kartus viršija nacionalinį vidurkį, o BVP sudaro 70 % nacionalinio BVP vidurkio. Be to, tekstilės (drabužių) pramonės bendrovių Imatijoje 2008 m. sumažėjo nuo 296 iki 181 (39 %). Galiausiai per kelerius pastaruosius metus panaikinta 56 % darbo vietų bendrovėse, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbuotojų.

(48)

Graikija taip pat pažymi, kad bendrovės Varvaressos dydis nuo 2006 m. labai sumažėjo uždarius vieną iš trijų fabrikų ir pardavus patronuojamąją įmonę. Uždarius fabriką bendrovės darbo jėga sumažinta […] darbo valandų, o gamybos pajėgumas sumažėjo 30 % (pastarasis pokytis yra negrįžtamas, nes įranga atiduota į laužą arba parduota). Pardavus patronuojamąją įmonę metinė apyvarta sumažėjo 6,7 mln. EUR. Bendrovės užimama bendra rinkos dalis sumažėjo 27 % pagal pardavimo vertę ir 30 % pagal parduodamus kiekius. Be to, bendrovė visiškai pasitraukė iš Estijos, Vengrijos ir Rumunijos rinkų ir sumažino savo dalį Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Bulgarijos, Čekijos, Italijos ir Lenkijos rinkose (užimama rinkų dalis sumažėjo nuo […] % iki […] %).

(49)

Komisija gavo Varvaressos pastabų, kurios daugeliu atvejų sutapo su Graikijos valdžios institucijų pastabomis.

(50)

Komisija gavo ir kitų trečiųjų šalių, kurios yra susijusios su Varvaressos veikla arba kurioms Varvaressos veikla daro įtaką, pastabų. Visose šiose pastabose pagalbos gavėjas buvo labai teigiamai vertinamas tiek kaip vietos ekonomikos dalyvis, tiek kaip patikimą reputaciją įgijusi bendrovė. Taip pat teigta, kad jei ši bendrovė nutrauktų veiklą, Graikijoje ir ypač Imatijoje labai sumažėtų užimtumas bei gamybos pajėgumas. Be to, pažymėta, kad pagalba Varvaressos visai neiškreipė konkurencijos, nes ši bendrovė užima labai nedidelę rinkos dalį.

(51)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Todėl valstybės pagalba laikoma priemonė turi atitikti keturis toliau aprašytus kriterijus.

(52)

Pirma, pagalba turi būti teikiama valstybės narės arba iš jos išteklių. Valstybės garantijos kelia grėsmę valstybės ištekliams, nes pareikalavus garantijos ji mokama naudojant valstybės biudžeto lėšas. Taip pat jei už garantiją tinkamai nekompensuojama, valstybė patiria finansinių nuostolių. Be to, valstybės garantijos teikiamos kompetentingų ministerijų sprendimais. Šiuo atveju sprendimą suteikti garantijas Varvaressos 2007 ir 2008 m. priėmė Graikijos finansų ministerija. Taigi jos atitinka valstybės išteklių naudojimo kriterijų.

(53)

Antra, taikoma priemonė turi suteikti pranašumą pagalbos gavėjui. Komisija mano, kad suteikus abi garantijas Varvaressos įgijo netinkamą pranašumą. Iš tiesų dėl priežasčių, nurodytų Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (toliau – Pranešimas dėl garantijų) (15) 2.2 ir 3.2 skirsniuose, kai paskolos gavėjas už garantiją nemoka rinkos sąlygas atitinkančios kainos, jis įgyja pranašumą. Kai kuriais atvejais paskolos gavėjas, kaip finansinių sunkumų patirianti įmonė, neturėdamas valstybės garantijos nerastų finansų įstaigos, kuri skolintų bet kokiomis sąlygomis.

(54)

Pranešimo dėl garantijų 3.2 skirsnyje Komisija nustatė tris sąlygas; jei visos šios sąlygos tenkinamos, Komisijos nuomone, valstybės garantija nėra valstybės pagalba (t. y. ji neteikia pranašumo). Sąlygos yra tokios:

(55)

Taikydama šiuos kriterijus tiriamu atveju Komisija nustatė, kad:

(56)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad bendrovė rinkoje nebūtų gavusi garantijų, kurios jai suteiktos 2007 ir 2008 m., tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl taikant šias priemones ji įgijo pranašumą.

(57)

Trečia, priemonė laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jei pagal ją suteikiamas atrankinis pranašumas. 2007 m. garantija buvo suteikta pagal paramos sektoriui sistemą, o 2008 m. garantija buvo konkreti paramos Varvaressos priemonė. Todėl atrankos kriterijus iš tiesų tenkinamas.

(58)

Galiausiai priemonė laikoma netinkama, jei ji iškraipo konkurenciją ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Tarp valstybių narių vyksta plataus masto prekyba sektoriaus, kuriame Varvaressos vykdo veiklą, produktais, ir konkurencija yra didelė. Varvaressos tuo metu, kai jai buvo taikomos pagalbos priemonės, daugiausia produktų pardavė kitose valstybėse narėse (žr. 7 dalį). Be to, dėl šių pagalbos priemonių Varvaressos įgijo pranašumą prieš konkurentus (žr. 53–56 dalis). Kai valstybės pagalba sustiprinama įmonės padėtis valstybių narių tarpusavio prekyboje konkuruojančių įmonių atžvilgiu, reikia manyti, kad šioms įmonėms ta pagalba turi įtakos. Taigi konkurencijos iškraipymo ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai kriterijus iš tiesų tenkinamas.

(59)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad 2007 ir 2008 m. suteiktos garantijos (1 ir 2 priemonės) yra valstybės pagalba Varvaressos, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(60)

Vertinant pagal valstybinių išteklių naudojimo ir priskyrimo valstybei kriterijų, reikia pažymėti, kad ši tiesioginė valstybės dotacija buvo skirta iš valstybės biudžeto ir patvirtinta atsakingos ministerijos. Todėl ji atitinka šį kriterijų.

(61)

Vertinant pagal pranašumo kriterijų, ši tiesioginė dotacija buvo skirta bendrovei, kuri tuo metu patyrė finansinių sunkumų. Graikijos valstybei už šią dotaciją visiškai neatlyginta. Taigi Varvaressos, gavusi dotaciją, įgijo pranašumą.

(62)

Todėl, Komisijos nuomone, 2009 m. tiesioginė dotacija, apie kurią pranešta, suteiks bendrovei pranašumą, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(63)

Vertinant pagal atrankos kriterijų, tiesioginę dotaciją buvo nuspręsta skirti šiai konkrečiai bendrovei. Taigi ir šis kriterijus tenkinamas.

(64)

Galiausiai taip pat, kaip aprašyta 58 dalyje, tenkinamas konkurencijos iškraipymo ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai kriterijus.

(65)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad 2009 m. tiesioginė dotacija, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba Varvaressos, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(66)

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (17), 1 straipsnio f punktą nauja pagalba, įgyvendinta prieštaraujant SESV 108 straipsnio 3 daliai, turi būti laikoma neteisėta pagalba.

(67)

Šiuo atveju Graikija 2007 m. suteikė valstybės garantiją Varvaressos nepranešusi apie ją Komisijai ir nelaukdama Komisijos pastabų arba galutinio sprendimo dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka.

(68)

Todėl Komisija šiame etape mano, kad 2007 m. valstybės garantija buvo suteikta neteisėtai.

(69)

Kaip nustatyta Pranešimo dėl garantijų 4.1 skirsnyje, jeigu individuali garantija arba garantijų schema neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo, ji laikoma susijusia su valstybės pagalba. Todėl norint patikrinti, ar tokia pagalba yra suderinama pagal konkrečią valstybės pagalbos išimtį, reikia kiekybiškai įvertinti valstybės pagalbos elementą. Taigi Komisija, prieš pradėdama vertinti pagalbos suderinamumą, turi pagalbos elementą įvertinti kiekybiškai.

(70)

2007 ir 2008 m. garantijoms taikomi Komisijos pranešime dėl garantijų nustatyti bendrieji garantijų pagalbos elemento apskaičiavimo principai.

(71)

Komisijos nuomone, pagrindinės paskolos bendrosios sumos neviršijančią valstybės garantiją iš esmės galima laikyti pagalba, jei jos gavėjas be šios garantijos negalėtų savarankiškai patekti į finansų rinkas (žr. Pranešimo dėl garantijų 2.2 skirsnį ir 4.1 skirsnio a punktą).

(72)

Garantijų pagalbos elemento apskaičiavimo taisyklės nustatytos Pranešimo dėl garantijų 4.1 skirsnyje (bendrosios taisyklės), 4.2 skirsnyje (individualių garantijų pagalbos elementas) ir 4.4 skirsnyje (garantijų schemų pagalbos elementas). Komisija tolesnėse šio dokumento dalyse taiko šias taisykles 1 ir 2 priemonėms.

(73)

Šiuo atveju Graikija įrodė, kad Varvaressos vis dar galėjo patekti į finansų rinkas (žr. 35 dalį) tuo metu, kai jai buvo suteikta 2007 m. garantija. Todėl Komisija mano, kad ši bendrovė būtų galėjusi patekti į finansų rinkas ir be 2007 m. jai suteiktų valstybės garantijų.

(74)

Vertindama 2008 m. garantiją Komisija pažymi, kad Graikija apie 2008 m. garantiją pranešė tais pačiais metais (2007 m. lapkričio mėn.), kuriais ji suteikė 2007 m. garantiją (2007 m. gegužės mėn.). Todėl Komisija mano, kad bendrovės kreditingumas tuo metu, kai jai suteikta 2008 m. garantija, vis dar buvo pakankamas ir ji galėjo patekti į finansų rinką (18).

(75)

Tačiau kadangi bendrovė tuo metu, kai jai buvo pradėtos taikyti pagalbos priemonės, patyrė finansinių sunkumų, komerciniai bankai, negavę valstybės garantijos, būtų jai nustatę atitinkamai didesnę palūkanų normą, nes tai jiems būtų suteikę papildomo tikrumo. Todėl Komisija mano, kad nauda, kurią Varvaressos gavo iš 2007 ir 2008 m. garantijų, buvo ne bendra paskolų suma (kurią Varvaressos būtų galėjusi gauti ir be valstybės garantijų), o mažesnė palūkanų norma, nustatyta dėl garantijų.

(76)

Pagal Pranešimo dėl garantijų 4.2 skirsnį, kai nėra palyginamos priemokos, kuri būtų taikoma rinkoje, reikėtų palyginti visas paskolos finansavimo rinkoje išlaidas, kai garantija yra ir kai jos nėra (t. y. tokios pačios paskolos be garantijos palūkanų normą reikėtų palyginti su paskolos, už kurią suteikta valstybės garantija, palūkanų norma ir garantijos priemoka).

(77)

Daugeliu atvejų tokia rinkos palūkanų norma yra nežinoma. Todėl Komisija savo 2008 m. pranešime dėl orientacinių ir diskonto normų metodo nustatymo (19) (toliau – 2008 m. Orientacinių normų komunikatas) nustatė finansinę metodiką, kurią dėl Pranešimo dėl garantijų 4.2 skirsnyje nustatytų priežasčių galima laikyti rinkos palūkanų normos pakaitiniu rodikliu.

(78)

Šiuo atveju nežinoma, kiek Varvaressos būtų turėjusi mokėti už palyginamą negarantuotą paskolą. Be to, abi garantijos buvo suteiktos prieš ekonomikos ir finansų krizę. Komisija taip pat mano, kad apskaičiuoti „tikrą“ rinkos palūkanų normą Graikijos tekstilės pramonės bendrovei būtų sunku ir dėl to, kad nuo pagalbos priemonių taikymo praėjo daug laiko. Todėl Komisija taikys atitinkamą orientacinę normą kaip rinkos palūkanų normos pakaitinį rodiklį.

(79)

Tuo metu, kai buvo suteikta 2007 m. valstybės garantija, Varvaressos paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais pagal 2008 m. Orientacinių normų komunikatą (20) buvo galima laikyti dideliu. Todėl 2007 m. valstybės garantijos pagalbos elementas turi būti apskaičiuojamas taikant 400 bazinių punktų dydį, kuris taikytinas tik sunkumų patiriančių įmonių paskoloms, didele dalimi pakeistoms vertybiniais popieriais.

(80)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, buvo apskaičiuota bendra rinkos palūkanų suma (7,3 mln. EUR), kurią būtų reikėję mokėti už paskolą, jei nebūtų suteikta 2007 m. garantija. Tikroji sumokėtų palūkanų suma (nemokant garantijos priemokos) laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo 4,9 mln. EUR. Taigi skirtumas tarp konkrečios rinkos palūkanų normos, kurią ši įmonė būtų mokėjusi be garantijos, ir palūkanų normos, kuri jai buvo taikoma dėl suteiktos valstybės garantijos, atskaičiavus visas sumokėtas priemokas, sudaro 2,4 mln. EUR vertės pagalbos elementą, kurį reikia pridėti prie restruktūrizavimo planui skirtos pagalbos sumos (21).

(81)

Kalbant apie 2008 m. valstybės garantiją, reikia pažymėti, kad pagrindinė 2,4 mln. EUR paskola bendrovei buvo pervesta 2009 m. vasario 10 d. Jos palūkanų norma buvo 6 mėn. EURIBOR + 3,6 %, laikotarpis – 6 mėnesiai (arba kol bus baigtas restruktūrizavimo plano vertinimas). Ši paskola dar negrąžinta (ji tebėra įtraukta į pradinį kapitalą).

(82)

Bendrovė vis dar patyrė sunkumų ir nebeturėjo daugiau turto, kurį būtų galėjusi pasiūlyti kaip užstatą (22). Kadangi jokio įkaito nebuvo, Komisija prie Graikijos palūkanų normos pridėjo 1 000 bazinių punktų, taigi nustatė, kad už 2008 m. finansavimą turėjo būti sumokėta 550 000 EUR palūkanų pagal rinkos normą. Tikroji sumokėtų 2008 m. paskolos palūkanų suma (nemokant garantijos priemokos) laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. (kai buvo išmokėta pagrindinė paskola) iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo 0,25 mln. EUR. Taigi skirtumas tarp konkrečios rinkos palūkanų normos, kurią ši bendrovė būtų mokėjusi be garantijos, ir palūkanų normos, kuri jai buvo taikoma dėl suteiktos valstybės garantijos, atskaičiavus visas sumokėtas priemokas, sudaro 0,3 mln. EUR vertės pagalbos elementą, kurį reikia pridėti prie restruktūrizavimo planui skirtos pagalbos sumos.

(83)

Kadangi 3 priemonė yra tiesioginė dotacija, pagalbos elementas yra visa 14 mln. EUR suma.

(84)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendras 1, 2 ir 3 priemonių pagalbos elementas yra 16,7 mln. EUR.

(85)

Kadangi tiriamos priemonės yra pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, jų suderinamumas turi būti įvertintas atsižvelgiant į minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

(86)

107 straipsnio 2 dalyje ir 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose nustatytos išimtys aiškiai netaikomos ir Graikijos valdžios institucijos jomis nesirėmė.

(87)

Tuo metu, kai buvo taikomos šios priemonės, Varvaressos buvo sunkumų patirianti įmonė (žr. 9 dalį ir 89–90 dalis), todėl pagalbos priemonių suderinamumą galima vertinti tik remiantis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis, t. y. pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(88)

Komisija, remdamasi Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punkto a papunkčiu, pažymi, kad nors Varvaressos 2004–2009 m. neteko didelės nuosavo kapitalo dalies, ji vertinamuoju laikotarpiu (2007–2009 m.) neprarado daugiau kaip pusės savo registruoto kapitalo. Atsižvelgiant į gairių 10 punkto c papunktį, Varvaressos neatitiko nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų kriterijų dėl kolektyvinės nemokumo procedūros vykdymo.

(89)

Kita vertus, kaip aprašyta 9 dalyje, bendrovės finansinė padėtis 2006–2009 m. labai pablogėjo. Todėl daroma išvada, kad Varvaressos 2006 m. jau buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 punkte, nes jos nuostoliai augo ir apyvarta mažėjo.

(90)

Atsižvelgiant į Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 9 punktą, atrodo, kad 2007 m. bendrovei iš tiesų reikėjo daugiau lėšų; esamų jos paskolų nebūtų pakakę finansiniam pajėgumui atkurti. Tai patvirtina faktas, kad 2006 m. ji paprašė restruktūrizavimo pagalbos. Taigi paskolų atidėjimo 2007 m. nepakako bendrovės finansiniam pajėgumui atkurti, nes taip buvo sutvarkytos tik esamos paskolos, tačiau daugiau lėšų nebuvo gauta. Todėl Komisija pritaria, kad bendrovė 2007 m. negalėjo atkurti savo finansinio pajėgumo be valstybės paramos ir kad ji patyrė finansinių sunkumų, taip pat kaip tai apibrėžta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 9 punkte.

(91)

Komisija mano, kad 2007 ir 2008 m. valstybės garantijos yra sanavimo pagalba. Iš tiesų 2007 m. garantija buvo siekiama išspręsti trumpalaikes Varvaressos finansines problemas, t. y. leisti jai pagerinti savo padėtį dvejus metus nemokant paskolos įmokų. Antroji garantija suteikta siekiant padėti bendrovei išlikti, kol bus pateiktas jos restruktūrizavimo planas.

(92)

Nors 2007 m. garantija iš tiesų buvo sanavimo pagalbos priemonė, ji nebuvo panaikinta per 6 mėnesius nuo suteikimo dienos (2007 m. gegužės 30 d.), t. y. iki 2007 m. lapkričio 30 d. Tai iš esmės reikštų, kad pagalba buvo netinkamai naudojama (neteisėta) ir kad pažeistas pagalbos teikimo tik vieną kartą principas.

(93)

Tačiau Komisija, vertindama pagalbos priemonės suderinamumą, turi remtis ir visomis kitomis galimomis priežastimis. Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 20 punktą šios priežastys turi būti nustatytos pačiose Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Todėl vis dar įmanoma sanavimo pagalbą laikyti restruktūrizavimo pagalba, t. y. restruktūrizavimo proceso dalimi (taip pat žr. Sprendimą dėl valstybės pagalbos Ottana Energia, C11/2007 (23).

(94)

Todėl Komisija, svarstydama klausimą, ar visos trys tiriamos priemonės yra restruktūrizavimo proceso dalys, mano, kad taip ir yra. Šios nuomonės pagrindimas pateiktas toliau (žr. 95–99 dalis).

(95)

Pirma, visos trys priemonės buvo skirtos tam pačiam tikslui, t. y. anksčiau bendrovės prisiimtų didelių skolinių įsipareigojimų problemai išspręsti.

(96)

Be to, 2007 ir 2008 m. garantijų nepakako bendrovei aprūpinti jos restruktūrizavimui reikalingais finansiniais ištekliais (kurie turėjo būti ne mažesni už jos bendrą paskolų sumą, t. y. 25,4 mln. EUR, 2006 m. pabaigoje), nes tai būtų buvę įmanoma padaryti tik taikant visas tris priemones kaip tris vieno restruktūrizavimo proceso dalis.

(97)

Be to, didžiausia paskolos, kuriai skirta 2008 m. garantija, dalis (1,8 mln. EUR iš bendros 2,4 mln. EUR sumos) buvo panaudota toms pačioms investicijoms, kurioms 2009 m. skirta restruktūrizavimo dotacija, finansuoti. Kita vertus, šios investicijos turėjo būti padarytos per tą patį laikotarpį, kuriuo įgyvendinamas 2009 m. restruktūrizavimo planas (žr. 19 dalį).

(98)

Be to, 2009 m. restruktūrizavimo planas yra tas pats 2006 m. Graikijos valdžios institucijoms bendrovės pateiktas finansinio pajėgumo atkūrimo planas (žr. 11–12 dalis), tik šiek tiek pakeistas, atsižvelgiant į atliktą vertinimą.

(99)

Galiausiai reikia pažymėti, kad 2006 m. iš tiesų buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas. Visų pirma į planą įtrauktos keturios restruktūrizavimo priemonės, jau taikytos arba pradėtos taikyti iki 2007 m. garantijos suteikimo (2007 m. gegužės mėn.), t. y. gamybos sumažinimas (2006 m.), darbo jėgos sumažinimas (2006 m.), patronuojamosios įmonės Thiva pardavimas (2007 m. sausio mėn.) ir bendrovės valdymo pertvarkymas bei modernizavimas (2006 m.).

(100)

Todėl Komisija daro išvadą, kad tiriamos pagalbos priemonės yra to paties restruktūrizavimo proceso dalys, taikytos siekiant palengvinti vieno restruktūrizavimo plano įgyvendinimą. Taigi pagalbos teikimo tik vieną kartą principas nepažeistas.

(101)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija įvertino visų trijų pagalbos priemonių, kaip vieno restruktūrizavimo proceso dalių, suderinamumą.

(102)

Komisija mano, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės iš tikrųjų skirtos konkrečioms bendrovės patiriamų sunkumų priežastims pašalinti. Visų pirma, Komisijos nuomone, plane teisingai nustatyti (išorės ir vidaus) veiksniai, dėl kurių kilo Varvaressos sunkumai:

(103)

Pasiūlytomis restruktūrizavimo priemonėmis siekta išspręsti šias problemas. Plane visų pirma siūloma restruktūrizuoti bendrovės finansus; antra, konkrečiomis priemonėmis, keičiant pajamų sudėtį ir mažinant veiklos sąnaudas, pagerinti bendrovės pelno dydį; trečia, modernizuoti bendrovės valdymą. Restruktūrizavimo priemonės suskaidytos į 14 „veiksmų“ ir numatytos kiekvieno iš jų išlaidos. Komisija daro išvadą, kad pasiūlyti veiksmai tikriausiai buvo tinkamai parinkti pagrindinėms bendrovės problemoms išspręsti.

(104)

Vertinant restruktūrizavimo plano finansinį poveikį, reikia pažymėti, kad restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimas tiksliai atitinka finansines prognozes. Tiek apyvartos didėjimas (apie 5 % per metus), tiek veiklos pajamų didėjimas (apie 10 % per metus) įgyvendinus restruktūrizavimo priemones (t. y. pakeitus produktų asortimentą ir optimizavus sąnaudas) yra pagrįstas.

(105)

Todėl Komisija pritaria, kad restruktūrizuota bendrovė 2011 m. galės atgauti finansinį pajėgumą ir akcininkų investuoto kapitalo grąža viršys patirtas skolinimosi išlaidas arba, blogiausiu atveju, bus lygi šioms išlaidoms, taigi pakankama. Komisija pažymi, kad šie rezultatai bus pasiekti per tinkamą laiką ir kad rezultatų prognozės yra pagrįstos patikimomis prielaidomis.

(106)

Todėl, Komisijos nuomone, planas atitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 35–37 punktuose nustatytus kriterijus.

(107)

Restruktūrizavimo plane pasiūlytos tokios kompensavimo priemonės: a) iki 2013 m. pabaigos, t. y. dvejiems metams baigus restruktūrizavimą, sumažinti bendrovės dalį Graikijos rinkoje bent 10 %, palyginti su jos produktų pardavimu Graikijoje 2009 m., ir b) iki 2013 m. pabaigos, t. y. dvejiems metams baigus restruktūrizavimą, uždrausti bet kokią valstybės pagalbą bendrovei.

(108)

Komisijos nuomone, 10 % sumažinus bendrovės dalį Graikijos rinkoje, kiti konkurentai galės patekti į šią rinką, kurioje bendrovė įgijo pranašumo, arba padidinti prekybą joje. Iš tiesų bendrovės dalyvavimas Graikijos rinkoje pastaraisiais metais gerokai padidėjo (nuo 32 % iki 42 %), kitaip nei jos prekyba ES, kuri sumažėjo nuo 67 % iki 52 % (žr. 7 dalį). Galiausiai reikia pažymėti, kad bendrovė Graikijos tekstilės gaminių rinkoje užima dešimtąją vietą (2007 m. duomenys, žr. 8 dalį). Taip pat pastaraisiais metais bendrovė padidino prekybą ne ES šalyse (nuo 1 % iki 6 %), taigi jos finansinis pajėgumas nepriklauso nuo jos ES rinkos dalies didinimo.

(109)

Tačiau Varvaressos pasitraukimas iš Graikijos rinkos taip pat reikš, kad ji atsisakys dalies arba visų savo tvirtų prekybinių ryšių Graikijoje ir bandys juos pakeisti naujais ryšiais kitose ES valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse. Tai bus tikras bendrovės konkurencingumo išbandymas.

(110)

Komisija taip pat pažymi, kad bendrovės prekyba turėtų augti pagal visus tris jos finansinio pajėgumo atkūrimo scenarijus (žr. 24 dalį). Tačiau prekybos Graikijoje mažinimas netrukdo didinti apyvartos: sumažinus prekybą Graikijoje gali pagerėti bendrovės konkurentų padėtis, nes jiems atsivers daugiau galimybių rinkoje, o padidinusi apyvartą bendrovė galės atkurti savo finansinį pajėgumą.

(111)

Tačiau galima teigti, kad planuojant 10 % sumažinti bendrovės dalį Graikijos rinkoje, atskaitiniai metai turėtų būti ne 2009 m., o 2006 m., nes, kaip nustatyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 40 punkte, „Įmonės sumažinimas turi tapti neatskiriama restruktūrizavimo dalimi, kaip nurodyta restruktūrizavimo plane.“ Iš tiesų bendrovės restruktūrizavimas pradėtas 2006 m. ir turėjo trukti penkerius metus (iki 2011 m.). Turint tai omenyje, kompensavimo priemonės poveikis turėtų būti atitinkamas ir juntamas visą restruktūrizavimo laikotarpį, ne tik jo dalį.

(112)

Kita vertus, Komisija pažymi, kad kompensavimo priemonių poveikis turi būti kuo didesnis. Šiuo atveju bendrovės prekybos Graikijoje mastas 2009 m. buvo didesnis negu 2006 m. (atitinkamai 8,1 mln. EUR ir 7,1 mln. EUR). Todėl, Komisijos nuomone, priemonę reikia vertinti pagal prekybą 2009 m., nes taip jos poveikis bus didesnis.

(113)

Bet kokios valstybės pagalbos uždraudimą Komisija laiko papildoma priemone kartu su bendrovės dalies Graikijos rinkoje sumažinimu, kuris jau yra pakankamas (10 %). Varvaressos iš tiesų yra įsisteigusi Imatijos vietovėje, kuri atitinka pagalbos regionams kriterijus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą išimtį (žr. 47 dalį), o tai reiškia, kad bendrovė galėjo gauti investicinę pagalbą, ir šiuo atveju pagalbos intensyvumas būtų buvęs 40 %. Draudimai teikti pagalbą ateityje jau buvo patvirtinti kaip papildomos kompensavimo priemonės tokiais sprendimais, kaip antai dėl Alstom  (24) ir Constructions Mécaniques de Normandie  (25).

(114)

Be to, Komisijos nuomone, bendrovė buvo taip smarkiai sumažinta, kad bet koks tolesnis mažinimas sunaikintų jos finansinį pajėgumą (žr. 48 dalį).

(115)

Tačiau Komisija dar kartą pažymi, kad kompensavimo priemonių poveikis turi būti kuo didesnis. Todėl Komisija mano, kad šiuo atveju draudimą ateityje teikti valstybės pagalbą reikėtų pratęsti ilgiau kaip dvejiems metams. Tai nepakenks bendrovės finansiniam pajėgumui, tačiau bus pašalintas netinkamas konkurencijos iškraipymas. Galiausiai Komisija daro išvadą, kad draudimas teikti pagalbą ketverius metus būtų tinkamesnis.

(116)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad aprašytos kompensavimo priemonės atitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatytus reikalavimus. Visų pirma jos: a) yra naudingos Varvaressos konkurentams, kaip apibrėžta 31 punkte; b) yra 39 punkte ir 46 punkto c papunktyje nustatytos formos ir c) bus taikomos rinkoje, kurioje Varvaressos po restruktūrizavimo užims svarbią vietą, kaip apibrėžta 40 punkte.

(117)

Taip pat, remiantis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 40 punktu, kompensavimo priemonės yra proporcingos pagalbos iškreipiančiam poveikiui ir ypač įmonės dydžiui bei jos santykinei svarbai rinkoje. Varvaressos 2008 m. užėmė mažą ([…] %) ES siūlų gamybos rinkos dalį (žr. 8 dalį).

(118)

Tačiau gairių 56 punkte taip pat nustatyta, kad leidimo suteikti pagalbą sąlygos remiamose vietovėse gali būti ne tokios griežtos. Varvaressos yra įsisteigusi Imatijos vietovėje, kuri atitinka pagalbos regionams kriterijus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą išimtį (žr. 47 dalį).

(119)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Graikijos siūlomos kompensavimo priemonės neatrodo pakankamos. Kita vertus, Komisijos nuomone, jei taikant šias priemones kartu būtų pratęstas draudimas teikti pagalbą iki 2015 m., Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatyti kompensavimo priemonių kriterijai būtų iš tiesų tenkinami.

(120)

Graikijos teigimu, Varvaressos nuo 2009 m. yra vidutinė įmonė pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (26) nustatytus kriterijus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalba šiai bendrovei pirmą kartą suteikta 2007 m., atliekant šį vertinimą ją reikėtų laikyti didele bendrove (2006 m. jos metinė apyvarta buvo 28 mln. EUR). Todėl pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punktą jos įnašas į restruktūrizavimo plano įgyvendinimą turėtų sudaryti iš esmės bent 50 % visų plano išlaidų.

(121)

Tačiau Komisija pažymi, kad ši bendrovė yra įsisteigusi vietovėje, atitinkančioje pagalbos regionams kriterijus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą išimtį (žr. 47 dalį). Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 56 punktą, jei taisyklėse dėl valstybės pagalbos konkrečiame sektoriuje nenustatyta kitaip, leidimo suteikti pagalbą sąlygos remiamose vietovėse gali būti ne tokios griežtos pagalbos gavėjo įnašo dydžio atžvilgiu.

(122)

Komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir remdamasi savo praktika, mano, kad šiuo atveju 40 % nuosavas įnašas pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires yra pakankamas.

(123)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir apskaičiavus 70–84 dalyse aprašytų pagalbos priemonių dydį, bendrą 30,7 mln. EUR restruktūrizavimo sumą sudaro:

(124)

Taigi bendrovės nuosavas įnašas sudaro 46 % visų restruktūrizavimo finansinių sąnaudų, t. y. viršija 40 % minimalų nuosavą įnašą, kaip nustatyta 122 dalyje, ir yra tinkamo dydžio pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

(125)

Atsižvelgiant į 2007 m. suteiktą valstybės garantiją, Komisijos 2008 m. liepos mėn. sprendimas dėl sanavimo pagalbos (žr. 1 dalį) buvo pagrįstas klaidinga Graikijos valdžios institucijų suteikta informacija. Visų pirma Graikijos valdžios institucijos savo pranešime apie sanavimo pagalbą (2007 m. lapkričio mėn.) nurodė, kad Varvaressos iki tol nebuvo gavusi sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos, nors jai 2007 m. gegužės mėn. buvo suteikta valstybės garantija.

(126)

Pagal Procedūrų reglamento 9 straipsnį Komisija gali panaikinti pagal 4 straipsnio 3 dalį priimtą sprendimą po to, kai suteikia suinteresuotajai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, jeigu sprendimas buvo priimtas remiantis tyrimo proceso metu pateikta klaidinga informacija, nulėmusia sprendimą.

(127)

Šiuo atveju Komisija nežinojo, kad Varvaressos tuo metu, kai patyrė sunkumų, jau buvo gavusi pagalbą. Todėl nebuvo patikrinta, ar tenkinamas pagalbos teikimo tik vieną kartą principas, ir apskaičiuojant sanavimo pagalbą nebuvo atsižvelgta į pirmiau suteiktą pagalbą.

(128)

Savo 2010 m. kovo 9 d. sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija suteikė Graikijai galimybę pateikti pastabų dėl to, kad Komisijos 2008 m. liepos mėn. sprendimas dėl sanavimo pagalbos buvo pagrįstas klaidinga Graikijos valdžios institucijų suteikta informacija, kad Varvaressos iki tol nebuvo gavusi sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos. Savo pastabose Graikija pripažino, kad ji 2007 m. gegužės mėn. suteikė valstybės garantiją. Tačiau Graikija teigė, kad ši 2007 m. garantija nebuvo valstybės pagalba (žr. 34 dalį). Komisija negali sutikti su Graikijos argumentais, nes jie grindžiami hipotetiniais teiginiais ir valstybės pagalbai netaikytinais kriterijais arba iškreipia tikrąją kredito rizikos vertinimo reikšmę.

(129)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Komisijos 2008 m. liepos mėn. sprendimas dėl sanavimo pagalbos turi būti panaikintas.

(130)

Komisija daro išvadą, kad tiriamos pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, jei tenkinamos tam tikros sąlygos,