22.3.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 76/68

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2011/173/BUSP

2011 m. kovo 21 d.

dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	2010 m. gruodžio 14 d. Taryba patvirtino esanti pasiryžusi remti Deitono–Paryžiaus bendrąjį pamatinį susitarimą dėl taikos ir pasirengusi nagrinėti pasiūlymus dėl Sąjungos gebėjimų veiksmingai drauge su Bosnija ir Hercegovina veikti šioje srityje stiprinimo.

(2)

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatytos ribojamosios priemonės, taikytinos tam tikriems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla kenkia Bosnijos ir Hercegovinos suverenumui, teritoriniam vientisumui, konstitucinei tvarkai ir tarptautiniam teisiniam subjektiškumui, kelią rimtą grėsmę saugumo padėčiai Bosnijoje ir Hercegovinoje arba pažeidžia Deitono–Paryžiaus bendrąjį pamatinį susitarimą dėl taikos bei jo priedus.

(3)	Tam tikroms priemonėms įgyvendinti reikia tolesnių Sąjungos veiksmų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad į jų teritoriją nebūtų leista atvykti ar vykti per ją tranzitu tiems asmenims, kurių veikla:

a)	kenkia Bosnijos ir Hercegovinos suverenumui, teritoriniam vientisumui, konstitucinei tvarkai ir tarptautiniam teisiniam subjektiškumui;

b)	kelią rimtą grėsmę saugumo padėčiai Bosnijoje ir Hercegovinoje; arba

c)	pažeidžia Deitono–Paryžiaus bendrąjį pamatinį susitarimą dėl taikos ir jo priedus, įskaitant priemones, nustatytas įgyvendinant šį susitarimą;

ir su jais susijusiems asmenims, išvardytiems priede.

2.   1 dalimi valstybė narė neįpareigojama atsisakyti įleisti į savo teritoriją savo piliečių.

3.   1 dalis neturi įtakos tiems atvejams, kai valstybė narė turi laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, būtent:

a)	kaip tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos priimančioji šalis;

b)	kaip JT rengiamos ar globojamos tarptautinės konferencijos priimančioji šalis;

c)	pagal daugiašalį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų suteikimo; arba

d)	pagal 1929 m. Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) ir Italijos sudarytą Taikinimo sutartį (Laterano paktą).

4.   3 dalis taikoma ir tais atvejais, kai valstybė narė yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) priimančioji šalis.

5.   Taryba tinkamai informuojama apie visus atvejus, kai valstybė narė taiko išimtį pagal 3 arba 4 dalį.

6.   Valstybės narės gali taikyti pagal 1 dalį nustatytų priemonių išimtis, kai kelionė yra pateisinama dėl skubaus humanitarinio poreikio arba dėl dalyvavimo tarpvyriausybiniuose susitikimuose, įskaitant tuos, kuriuos remia Sąjunga arba kurių priimančioji šalis yra ESBO pirmininkaujanti valstybė narė, kuriuose vyksta politinis dialogas, kuriuo tiesiogiai propaguojami demokratija, žmogaus teisės ir teisinės valstybės principai Bosnijoje ir Hercegovinoje.

7.   Valstybė narė, ketinanti taikyti 6 dalyje nurodytas išimtis, apie tai Tarybai praneša raštu. Laikoma, kad išimtis yra taikoma, jeigu viena ar daugiau Tarybos narių per dvi darbo dienas nuo tada, kai buvo gautas pranešimas apie siūlomą išimtį, raštu nepareiškia prieštaravimo. Jeigu viena ar daugiau Tarybos narių pareiškia tokį prieštaravimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti leisti taikyti siūlomą išimtį.

8.   Tais atvejais, kai pagal 3, 4, 6 ir 7 dalis valstybė narė leidžia priede išvardytiems asmenims atvykti į savo teritoriją arba per ją vykti tranzitu, leidimas galioja tik tuo tikslu, kuriam jis buvo suteiktas, ir tik tiems asmenims, kuriems jis suteiktas.

2 straipsnis

1.   Įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo arba kontroliuoja asmenys, kurių veikla:

a)	kenkia Bosnijos ir Hercegovinos suverenumui, teritoriniam vientisumui, konstitucinei tvarkai ir tarptautiniam teisiniam subjektiškumui;

b)	kelią rimtą grėsmę saugumo padėčiai Bosnijoje ir Hercegovinoje; ar

c)	pažeidžia Deitono–Paryžiaus bendrąjį pamatinį susitarimą dėl taikos ir jo priedus, įskaitant priemones, nustatytas įgyvendinant šį susitarimą;

ir su jais susiję fiziniai arba juridiniais asmenys, išvardyti priede.

2.   Priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba jų naudai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesudaroma galimybė naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

3.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti jais naudotis tokiomis sąlygomis, kurios, jos nuomone, yra tinkamos, nustačiusi, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra:

a)	būtini priede išvardytų fizinių asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą ar hipotekos paskolą, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas;

b)	skirti išimtinai pagrįstiems mokesčiams už profesines paslaugas sumokėti ir su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti;

c)	skirti išimtinai mokesčiams arba aptarnavimo mokesčiams už įprastą įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių laikymą arba tvarkymą sumokėti; arba

d)	būtini nenumatytoms išlaidoms padengti, su sąlyga, kad kompetentinga institucija apie motyvus, dėl kurių, jos nuomone, turėtų būti suteiktas specialus leidimas, kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai pranešė ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo.

Valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal šią dalį jos suteiktus leidimus.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

lėšos arba ekonominiai ištekliai teismo, administracine ar arbitražo tvarka suvaržyti, kai toks suvaržymas nustatytas iki dienos, kurią 1 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo buvo įtraukti į priedą, arba iki tos dienos dėl tų lėšų ar ekonominių išteklių buvo priimtas teismo, administracinis ar arbitražo sprendimas;

b)

lėšos arba ekonominiai ištekliai bus naudojami tik reikalavimams, kurių vykdymas užtikrintas tokiu turto suvaržymu arba kurie pripažinti teisėtais tokiu sprendimu, tenkinti, laikantis taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, kuriais reglamentuojamos tokius reikalavimus keliančių asmenų teisės, nustatytų apribojimų;

c)	turto suvaržymas ar sprendimas nėra priede nurodyto fizinio ar juridinio asmens naudai; ir

d)	turto suvaržymo ar sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai.

Valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal šią dalį suteiktus leidimus.

5.   1 dalimi neužkertamas kelias tam, kad įvardytas asmuo pervestų mokėtiną sumą pagal sutartį, sudarytą iki tokio asmens įtraukimo į sąrašą, jeigu atitinkama valstybė narė nustatė, kad mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 dalyje nurodytas asmuo.

6.   2 dalis netaikoma į įšaldytas sąskaitas pervedamoms:

a)	palūkanoms arba kitoms su tomis sąskaitomis susijusioms pajamoms; arba

b)	mokėjimams pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki tos dienos, kurią toms sąskaitoms pradėtas taikyti šis sprendimas,

jeigu tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams tebetaikoma 1 dalis.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu Taryba sudaro priede pateiktą sąrašą ir jį iš dalies keičia.

2.   Taryba tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba viešai paskelbdama pranešimą, atitinkamam asmeniui praneša apie savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą motyvus, taip suteikdama tokiam asmeniui galimybę pateikti savo pastabas.

3.   Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja susijusį asmenį.

4 straipsnis

1.   Priede nurodomi atitinkamų asmenų įtraukimo į sąrašą motyvai.

2.   Be to, priede pateikiama informacija, jei jos turima, būtina atitinkamų asmenų tapatybei nustatyti. Teikiant informaciją apie fizinius asmenis gali būti nurodomas vardas ir pavardė, įskaitant slapyvardžius, gimimo data ir vieta, pilietybė, paso ir asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas, jei žinomas, taip pat pareigos ar profesija. Teikiant tokią informaciją apie juridinius asmenis gali būti nurodomas pavadinimas, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir veiklos vykdymo vieta.

5 straipsnis

Kad šiame sprendime nustatytų ribojamųjų priemonių poveikis būtų kuo didesnis, Sąjunga skatina trečiąsias valstybes patvirtinti panašias priemones.

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Šis sprendimas taikomas iki 2012 m. kovo 22 d.

Šis sprendimas nuolat peržiūrimas. Prireikus jis atnaujinamas arba iš dalies keičiamas, jeigu Taryba mano, kad jame numatyti tikslai nepasiekti.

---

---