16.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/1

(1)

Atlikus antisubsidijų tyrimą (toliau – pirminis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (2) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės grafito elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex85451100, ir jungiamosioms veržlėms, naudojamoms tokiems elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex85459090, nustatė galutinį kompensacinį muitą (toliau – galutinės kompensacinės priemonės). Priemonės buvo taikomos kaip 15,7 % ad valorem muitas, išskyrus vieną bendrovę, kuriai nustatyta 7 % muito norma.

(2)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (3) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės grafito elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex85451100, ir tokiems elektrodams naudojamoms jungiamosioms veržlėms, kurių KN kodas šiuo metu yra ex85459090, nustatė galutinius antidempingo muitus (toliau – galutinės antidempingo priemonės). Priemonės buvo taikomos kaip 0 % ad valorem muitas.

(3)

Atlikus ex officio dalinę tarpinę kompensacinių priemonių peržiūrą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1354/2008 (4) iš dalies pakeitė reglamentus (EB) Nr. 1628/2004 ir (EB) Nr. 1629/2004. Iš dalies pakeistos galutinės kompensacinės priemonės – 6,3 % ir 7,0 % iš atskirai išvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 7,2 % iš visų kitų bendrovių importuojamam produktui. Iš dalies pakeistos galutinės antidempingo priemonės – 9,4 % ir 0 % iš atskirai išvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 8,5 % iš visų kitų bendrovių importuojamam produktui.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galutinių kompensacinių priemonių galiojimo terminą (5), 2009 m. birželio 18 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Prašymą pateikė trys Sąjungos panašaus produkto gamintojai: Graftech International, SGL Carbon GmbH ir Tokai ERFTCARBON GmbH (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 90 %) visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje.

(5)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(6)

Komisija, prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį Indijos Vyriausybei (toliau – IV) pranešė gavusi tinkamai pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir pakvietė IV dalyvauti konsultacijose, siekiant išsiaiškinti su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusią padėtį ir priimti abiem šalims priimtiną sprendimą. IV priėmė pasiūlymą dalyvauti konsultacijose, kurios buvo surengtos 2009 m. rugsėjo 16 d. Per konsultacijas nepavyko priimti abiem šalims priimtino sprendimo. Tačiau į IV valdžios institucijų pateiktas pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(7)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2009 m. rugsėjo 17 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(8)

2009 m. rugsėjo 17 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (7) Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galutinių antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) 11 straipsnio 2 dalį.

(9)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2008 m. liepos 1 d. – 2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir Indijos Vyriausybei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(11)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(12)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nesusijusių importuotojų skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu, nagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūrų inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Tačiau nei vienas nesusijęs importuotojas nepasisiūlė bendradarbiauti. Todėl atrankos vykdyti nereikėjo.

(13)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Atsakymus pateikė trys Sąjungos gamintojų grupės (t. y. pareiškėjai), vienas eksportuojantis gamintojas, 17 naudotojų ir Indijos Vyriausybė. Vykdant atranką apie save nepranešė nei vienas importuotojas, be to, atliekant tyrimą jokie kiti importuotojai nepateikė Komisijai jokios informacijos ir nepranešė apie save.

(14)

Atliekant peržiūrą visapusiškai bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė tik vienas iš dviejų žinomų eksportuojančių Indijos gamintojų, t. y. HEG Limited (toliau – HEG). Dėl to reikėtų pažymėti, kad per pirminį tyrimą šios bendrovės išsamus oficialus pavadinimas buvo Hindustan Electro Graphite Limited. Vėliau bendrovė pavadinimą pakeitė į HEG Limited. Antras per pirminį tyrimą bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas Graphite India Limited (toliau – GIL) per šią peržiūrą nutarė klausimyno atsakymų nepateikti.

(15)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant subsidijavimo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų suinteresuotųjų šalių patalpose.

(16)

Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir per pirminį tyrimą, t. y. Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektrinė varža yra 6,0 μΩ.m arba mažesnė, ir kurių KN kodas šiuo metu yra ex85451100, ir tokiems elektrodams naudojamos jungiamosios veržlės, kurių KN kodas šiuo metu yra ex85459090, importuojami kartu arba atskirai.

(17)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad kaip ir per pirminį tyrimą nagrinėjamojo produkto, eksportuojančio gamintojo Indijos vidaus rinkoje pagamintų ir parduotų produktų ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje pagamintų ir parduotų produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl šie produktai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(18)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir Komisijos klausimyno atsakymais tirtos toliau nurodytos schemos, kurios tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

(19)

Pirmiau a–c punktuose nurodytos schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Užsienio prekybos politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susiję du Užsienio prekybos politikos dokumentai – Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Pastarasis įsigaliojo 2009 m. balandžio mėn. Be to, dokumentų Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(20)

Madja Pradešo valstijos institucijos administruoja d punkte nurodytą schemą.

(21)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis Indijos gamintojas per PTL nesinaudojo ILS schema. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(22)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(23)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

(24)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartinę išeigos normą (toliau – SIN), t. y. normą, pagal kurią atsižvelgiama į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muitus, neatsižvelgiant į tai, ar importo muitai buvo faktiškai sumokėti, ar ne.

(25)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksportuotojas, vykdydamas eksporto operaciją, privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tai eksporto operacijai. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, IV nebegali savo nuožiūra spręsti dėl MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuri taikoma eksporto deklaracijos sudarymo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(26)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones, mokėti. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo.

(27)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškoms dėl MSLS kreditų pateikti de facto nėra griežtų terminų. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(28)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas per PTL šia schema naudojosi.

(29)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra IV finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant IV muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(30)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(31)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, kaip tvirtino bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(32)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai atliekama eksporto operacija pagal šią schemą. Šiuo momentu IV privalo atsisakyti muitų, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(33)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už visas eksporto operacijas, atliktas pagal šią sistemą per PTL, sumai.

(34)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas teigė, kad jo atveju visi gauti MSLS kreditai buvo naudojami nagrinėjamojo produkto gamyboje naudojamoms medžiagoms importuoti, nepaisant to, kad iš esmės juos galėjo parduoti ar naudoti importuojant kitas medžiagas. Bendrovė teigė, kad dėl to MSLS buvo įprastinė sąlyginio apmokestinimo muitais sistema ir turėtų būti kompensuojama tik perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma. Tačiau šį tvirtinimą tenka atmesti, nes, kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, MSLS nėra laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, ką pripažino ir Indijos Vyriausybė. Todėl nėra svarbu, ką eksportuotojas iš tiesų daro su licencijomis, gautomis pagal šią schemą. Eksportuotojas negrąžintiną lengvatą gauna pagal šią schemą atliekamos eksporto operacijos metu, o ne vėliau naudodamasis licencija.

(35)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(36)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo, ar bus vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(37)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 5,7 % subsidijų norma.

(38)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(39)

Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, eksportuojantys prekiautojai, kurie yra susiję su remiančiais gamintojais, ir paslaugų teikėjai.

(40)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, IV išduoda GPESS licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms taikyti sumažintą 5 % importo muito normą. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal naują Užsienio prekybos politiką 2009–2014 m. gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % muito normą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(41)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(42)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL šia schema naudojosi.

(43)

Gamybos priemonių eksportui skatinti schema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos IV muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(44)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad nebereikėtų laikyti, kad GPESS subsidijos, skirtos gamybos priemonėms įsigyti, kai eksporto įsipareigojimas jau buvo įvykdytas prieš PTL, priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Todėl jos neturėtų būti laikomos individualiomis subsidijomis ir neturėtų būti kompensuojamos. Tačiau šis reikalavimas turi būti atmestas. Reikia pabrėžti, kad pati subsidija priklausė nuo to, ar bus vykdomas eksportas, t. y. ji nebūtų suteikta, jei bendrovė nebūtų prisiėmusi įsipareigojimo eksportuoti.

(45)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(46)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Siekiant parodyti visą ilgainiui suteiktos lengvatos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma.

(47)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas.

(48)

Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,9 % subsidijų norma.

(49)

Vykdydama 2004 m. pramonės skatinimo politiką, Madja Pradešo (toliau – MP) valstija pramonės bendroves, investuojančias į uždarajam naudojimui skirtos elektros energijos gamybą, atleidžia nuo elektros mokesčio.

(50)

Išsamus AEMS aprašymas pateiktas 2006 m. liepos 21 d. Madja Pradešo Vyriausybės Pranešime Nr. 29 ir 2006 m. liepos 12 d. Įstatymo Nr. 4238-XIII-2006 C priede.

(51)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai, kurie investuoja tam tikrą kapitalo dalį į elektrinės statybą Madja Pradešo valstijoje.

(52)

Pagal AEMS bendrovės, kurios investuoja tam tikrą kapitalo dalį į elektrinės statybą, atleidžiamos nuo elektros mokesčio (vietos pardavimo mokesčio, kurį paprastai reikia mokėti Madja Pradešo valstijoje) mokėjimo. Nuo mokesčio atleidžiama tam tikrą laikotarpį, priklausomai nuo investicijos dydžio. Schema siekiama vystyti infrastruktūrą, nes valstybinės elektrinės šioje valstijoje veikiančioms bendrovėms negali teiki pakankamai elektros energijos. Nuo mokesčio atleidžiama tik jei energija skirta uždarajam naudojimui.

(53)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL šia schema naudojosi.

(54)

Pagal AEMS skiriamos subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Atleidimas nuo mokesčio laikomas Madja Pradešo valstijos Vyriausybės finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos valstijos Vyriausybės mokesčių pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, mokesčio sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes dėl perkant elektros energiją sutaupytų mokesčių pagerėja jo likvidumas.

(55)

Pagal teisės aktus AEMS nepriklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Be to, pagal teisės aktus ši schema nėra skirta tik tam tikroms Madja Pradešo valstijos geografinėms vietovėms ar tik tam tikroms bendrovėms arba pramonės šakoms. Todėl bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad šios schemos nereikėtų laikyti individualia ir dėl to ji neturėtų būti kompensuojama, nes teisės ja naudotis pagrįstos objektyviais ir neutraliais ekonominiais kriterijais.

(56)

Tačiau Madja Pradešo valstijos Vyriausybė nebendradarbiavo, todėl Komisija negalėjo padaryti tvirtos išvados dėl šios schemos, tiksliau dėl šio teisės akto individualumo ir praktinio taikymo bei subsidiją skiriančios institucijos veiksmų laisvės sprendžiant dėl subsidijos taikymo. Iš tiesų, negalima aiškiai nustatyti, ar laikomasi 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkto, nes nebuvo įmanoma nustatyti, ar Madja Pradešo valstijos Vyriausybė skirdama subsidiją taiko objektyvius kriterijus ar sąlygas. Todėl, nors įrodyta, kad teisiškai schema nėra individuali, vis dėlto neaišku, ar ji nėra individuali de facto. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktą ir 4 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(57)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma apskaičiuota remiantis nesumokėtu per PTL pirktos elektros pardavimo mokesčiu, (skaitiklis) ir visa bendrovės pardavimo apyvarta (vardiklis), nes AEMS nepriklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, be to, elektros energija nebuvo naudojama tik nagrinėjamojo produkto gamybai.

(58)

Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,5 % subsidijų norma.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamajam eksportuojančiam gamintojui nustatyta ad valorem išreikšta 7,1 % kompensuotinų subsidijų suma. Šios subsidijų sumos buvo didesnės už pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

(60)

Per šį tyrimą nustatytas subsidijavimo lygis atitinka 7,2 % subsidijavimo lygį, kuris tam pačiam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas per paskutiniąją tarpinę peržiūrą.

(61)

Todėl manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį per PTL buvo toliau vykdomas subsidijavimas.

(62)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui, subsidijavimas tęstųsi arba pasikartotų.

(63)

Primenama, kad bendradarbiavo tik vienas iš dviejų žinomų eksportuojančių nagrinėjamojo produkto gamintojų. Nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Pagal išnagrinėtas subsidijų schemas pakartotinai teikiamos lengvatos, be to, nėra požymių, kad šios programos netrukus pasibaigtų ar būtų keičiamos arba kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal šias schemas lengvatų nebegautų. Aptartos schemos yra įtrauktos į Užsienio prekybos politiką 2009–2014 m.

(64)

Dėl kito žinomo eksportuojančio Indijos gamintojo: remiantis prašymu atlikti peržiūrą šis gamintojas toliau naudojosi pirmiau aprašytomis subsidijų schemomis. Neturima jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima manyti, kad taip nėra. Todėl daroma išvada, kad toliau buvo tęsiamas subsidijavimas visos šalies mastu.

(65)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus nustatytuosius faktus, daroma išvada, kad per PTL subsidijavimas buvo vykdomas toliau ir tikriausiai bus tęsiamas ateityje.

(66)

Kadangi buvo įrodyta, kad subsidijavimas tęsėsi per PTL ir kad tikėtina, jog tęsis ateityje, nagrinėti subsidijavimo pasikartojimo tikimybės klausimo nebetikslinga.

(67)

Sąjungoje panašų produktą gamina penkios bendrovės ar bendrovių grupės, kurių bendra panašaus produkto produkcija sudaro visą Sąjungos produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(68)

Dvi iš penkių bendrovių grupių nepranešė apie save, neparėmė prašymo ir nepateikusios klausimyno atsakymų nebendradarbiavo atliekant peržiūros tyrimą. Prašymą pateikė ir bendradarbiauti sutiko trys gamintojų grupės: Graftech International, SGL Carbon GmbH ir Tokai ERFTCARBON GmbH.

(69)

Šios trys gamintojų grupės pagamina didžiąją dalį panašaus produkto Sąjungoje, nes šie gamintojai pagamina daugiau nei 90 % visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje, kaip nurodyta 4 konstatuojamojoje dalyje. Todėl jie laikomi Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(70)

Atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis Indijos gamintojas, todėl su Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto importu į Sąjungą susiję duomenys nenurodyti tiksliais skaičiais, kad pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį būtų užtikrintas konfidencialumas.

(71)

Grafito elektrodų sistemų pramonės padėtis glaudžiai susijusi su plieno sektoriaus padėtimi, nes grafito elektrodai pirmiausia naudojami elektros plieno pramonėje. Reikėtų pažymėti, kad 2007 m. ir per pirmus tris 2008 m. ketvirčius plieno sektoriuje rinkos sąlygos buvo labai palankios, taigi, tokia pati padėtis buvo ir grafito elektrodų pramonėje.

(72)

Pažymėtina, kad grafito elektrodų pardavimo apimtis ir plieno gamybos apimtis kito beveik panašiai. Tačiau paprastai deramasi dėl 6–12 mėnesių trukmės grafito elektrodų tiekimo sutarčių, kuriose numatomos kainos ir kiekis. Taigi, paprastai susidaro laiko skirtumas tarp pardavimo apimties pokyčių dėl paklausos pasikeitimų ir atitinkamo poveikio kainoms.

(73)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, kitų Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduotu apytiksliu kiekiu, Eurostato importo duomenimis ir remiantis pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis. Kaip ir per pirminį tyrimą (9), į kai kurį importą nebuvo atsižvelgiama, nes remiantis turima informacija paaiškėjo, kad tai nebuvo tiriamojo produkto importas.

(74)

2006 m. – PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo apytikriai 25 %, o daugiausia sumažėjo nuo 2008 m. iki PTL pabaigos. Reikėtų pažymėti, kad dėl labai palankių rinkos sąlygų nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungoje buvo suvartojamas labai didelis produkto kiekis, kuris nuo pirminio tyrimo tiriamojo laikotarpio iki 2006 m. padidėjo 30 %.

1   lentelė

(75)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės importo apimtis padidėjo 143 procentiniais punktais ir per PTL buvo 5 000–7 000 tonų. Importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis 2006 m. – PTL padidėjo daugiau nei tris kartus ir sudarė apie 5 %. Per PTL rinkos dalis dar didėjo, nors paklausa labai sumažėjo. Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 52 %, panašiai kaip Sąjungos pramonės kainos, tačiau visą laiką buvo mažesnės už Sąjungos kainas. Dėl konfidencialumo 2 lentelėje duomenys nėra išreikšti tiksliais skaičiais, nes yra tik du žinomi eksportuojantys Indijos gamintojai.

2   lentelė

(76)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(77)

Per PTL, palyginti su 2006 m., gamyba sumažėjo 29 %. Sąjungos pramonės gamybos apimtis pirmiausia padidėjo 2 % 2007 m., palyginti su 2006 m., o po to labai sumažėjo, ypač per PTL.

3   lentelė

(78)

2006 m. – PTL gamybos pajėgumai sumažėjo nežymiai (iš viso 2 %). 2008 m. ir ypač per PTL taip pat sumažėjo gamybos apimtis, dėl to pajėgumų naudojimas 2006 m. – PTL iš viso sumažėjo 25 procentiniais punktais.

4   lentelė

(79)

Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis 2007 m., palyginti su 2006 m., nesikeitė, o 2008 m. sumažėjo 10 %. Per PTL atsargų lygis šiek tiek padidėjo, bet buvo 5 % mažesnis nei 2006 m.

5   lentelė

(80)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 39 %. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje pardavimo apimtis buvo labai didelė – padidėjo apytikriai 70 %, palyginti su pirminio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. 2007–2008 m. pardavimo apimtis šiek tiek sumažėjo, tačiau buvo pakankamai didelė (2008 m. buvo vis dar 47 % didesnė už pardavimo apimtį per pirminio tyrimo tiriamąjį laikotarpį). Tačiau 2008 m. – PTL pardavimo apimtis labai sumažėjo (beveik trečdaliu).

6   lentelė

(81)

Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis palaipsniui mažėjo, t. y. 2006 m. – PTL sumažėjo beveik 16 procentinių punktų (nuo 84,6 % iki 68,7 %).

7   lentelė

(82)

2006 m. – PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo beveik 25 %. Sąjungos pramonė prarado apie 16 procentinių punktų rinkos dalies, o susijusiam importuojamam produktui tenkanti rinkos dalis padidėjo 3,4 procentinio punkto.

(83)

2006 m. – PTL Sąjungos pramonės užimtumo lygis sumažėjo 7 %.

8   lentelė

(84)

2006 m. – PTL Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, sumažėjo 24 %. 2007–2008 m. našumas šiek tiek padidėjo, o per PTL sumažėjo beveik 25 %.

9   lentelė

(85)

Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos didėjo – per nagrinėjamąjį laikotarpį jos padidėjo 40 %. Tai buvo dėl i) bendro kainų lygio rinkoje, ii) poreikio kompensuoti padidėjusias gamybos sąnaudas ir iii) tiekimo sutarčių kainų nustatymo.

(86)

2007–2008 m., apskritai dėl stiprėjančios grafito elektrodų paklausos didėjant rinkos kainoms, Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti kainas. Paklausa didėjo dėl labai palankių rinkos sąlygų plieno sektoriuje iki 2008 m. trečiojo ketvirčio pabaigos, kaip aprašyta 71 konstatuojamojoje dalyje.

(87)

Kainos 2007–2008 m. iš dalies didėjo ir dėl to, kad reikėjo kompensuoti didėjančias gamybos sąnaudas, ypač didėjančias žaliavų sąnaudas. 2006–2008 m. sąnaudos padidėjo 23 %. Tačiau Sąjungos pramonė sugebėjo jas kompensuoti gerokai padidindama savo kainas (+ 33 %).

(88)

Per PTL kainos dar didėjo, bet nebe tiek daug (+ 5 %). Tuo laikotarpiu, kai mažėjo paklausa, kainos nesumažėjo, o taip atsitiko dėl tiekimo sutarčių rinkoje sudarymo metodikos ir dėl to, kad dauguma 2009 m. tiekimo sutarčių buvo sudarytos 2008 m. Kaip nurodyta 72 konstatuojamojoje dalyje, grafito elektrodų pardavimo apimtis ir plieno gamybos apimtis kito daugmaž panašiai. Tačiau deramasi dėl 6–12 mėnesių trukmės grafito elektrodų tiekimo sutarčių, dėl to paklausos pasikeitimo (padidėjimo arba sumažėjimo) poveikis kainoms gali būti daromas vėliau. Dėl sutarčių deramasi remiantis numatoma pardavimo apimti, kuri gali skirtis nuo faktinio pardavimo lygio, dėl to tam tikro laikotarpio kainų tendencijos nebūtinai gali atitikti to paties laikotarpio pardavimo apimties tendencijas. Taip buvo per PTL, kai pardavimo apimtis sumažėjo, tačiau kainos buvo didelės, nes didžioji dalis 2009 m. tiekimo sutarčių buvo sudarytos 2008 m. ir tam tikrais atvejais 2008 m. numatytas produkto pristatymas buvo nukeltas į 2009 m. Vis dėlto, ne taip kaip per ankstesnius laikotarpius, 5 % kainų padidėjimo per PTL nepakako padidėjusioms sąnaudoms (+ 13 %) kompensuoti. Po PTL iš naujo derėtasi dėl mažesnių kainų.

(89)

Kaip paaiškinta 75 konstatuojamojoje dalyje, importo iš nagrinėjamosios šalies kainos keitėsi panašiai kaip Sąjungos pramonės kainos, tačiau visą laiką buvo mažesnės už Sąjungos kainas.

10   lentelė

(90)

2006 m. – PTL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 15 %.

11   lentelė

(91)

2006 m. – PTL metinis Sąjungos pramonės investicijų į nagrinėjamąjį produktą srautas padidėjo 37 %. Tačiau per PTL, palyginti su 2008 m., investicijos sumažėjo 14 %.

12   lentelė

(92)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį sąnaudoms padidėjus 40 % Sąjungos pramonė vis dėlto sugebėjo 2006–2007 m. padidinti kainas daugiau, nei padidėjo sąnaudos. Dėl to pelnas padidėjo nuo 19 % 2006 m. iki 26 % 2007 m. 2007–2008 m. kainos ir sąnaudos didėjo vienodai, tad Sąjungos pramonės pelno dydis nesikeitė ir buvo toks pat kaip 2007 m. Per PTL dėl mažesnio pajėgumų naudojimo poveikio sąnaudoms ir didesnių žaliavų kainų pelnas vėl sumažėjo iki 19 %. 2009 m. pelnas toliau mažėjo, nes Sąjungos pramonė turėjo sumažinti kainas atsižvelgdama į tai, kad dėl mažėjančios paklausos plieno sektoriuje pardavimo kainos grafito elektrodų rinkoje apskritai mažėjo.

(93)

Investicijų grąža (toliau – IG) padidėjo nuo 71 % 2006 m. iki 103 % 2007 m. 2008 m. IG padidėjo iki 119 %, o per PTL sumažėjo iki 77 %. Iš viso 2006 m. – PTL investicijų grąža padidėjo tik 6 procentiniais punktais.

13   lentelė

(94)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2006–2007 m. padidėjo. 2008 m. šis srautas toliau didėjo, o per PTL sumažėjo. Apskritai grynųjų pinigų srautas per PTL buvo 28 % didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(95)

Požymių, kad Sąjungos pramonė būtų turėjusi sunkumų padidinti kapitalą, nebuvo daugiausia dėl to, kad kai kurie gamintojai priklauso didelėms grupėms.

14   lentelė

(96)

Atsižvelgiant į importo iš Indijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(97)

Iš pirmiau nagrinėtų rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis 2004 m. nustačius galutines kompensacines ir antidempingo priemones šiek tiek pagerėjo. Tiksliau 2006–2008 m. Sąjungos pramonė padidino kainas ir pelną. Taip įvyko dėl labai palankių rinkos sąlygų, kurioms vyraujant buvo galima išlaikyti dideles kainas ir pelningumą net mažėjant Sąjungos pramonės rinkos daliai, kaip paaiškinta 81 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu, nepaisant priemonių, importo iš Indijos rinkos dalis padidėjo, o produktas iš Indijos buvo importuojamas mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Per PTL Sąjungos pramonės pelnas jau pradėjo mažėti ir 2009 m. dėl padidėjusių sąnaudų ir ribotų galimybių padidinti kainas mažėjo toliau.

(98)

Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas mažėjo, importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis padidėjo daugiau nei du kartus, o šiam importui tenkanti rinkos dalis – daugiau nei tris kartus (žr. 75 konstatuojamąją dalį). Jei nebūtų atsižvelgiama į antidempingo ir kompensacinius muitus, dėl importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonės kainos per PTL buvo priverstinai mažinamos mažiau nei 2 %.

(99)

Plieno ir susijusiuose sektoriuose, įskaitant grafito elektrodų pramonę, 2007 m. ir per pirmuosius tris 2008 m. ketvirčius vyravo labai palankios ekonominės sąlygos, dėl to Sąjungos pramonės ekonominė padėtis 2008 m. pabaigoje prasidėjus ekonomikos krizei buvo pakankamai gera. Paprastai deramasi dėl 6–12 mėnesių trukmės grafito elektrodų tiekimo sutarčių, dėl to paklausos pasikeitimo (padidėjimo arba sumažėjimo) poveikis kainoms gali būti daromas vėliau. Kadangi dėl sutarčių PTL derėtasi tokiu metu, kai ekonomikos krizės poveikio nebuvo galima numatyti, ekonomikos krizės poveikis per PTL daugiausia buvo susijęs su produkto kiekiu, nes poveikį kainoms Sąjungos pramonė pajus vėliau. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Sąjungos pramonės padėtis tam tikra prasme pablogėjo net tada, kai vyravo palankios ekonominės sąlygos, nes prarado rinkos dalį dėl importo iš nagrinėjamosios šalies. Šis padėties pablogėjimas didesnio neigiamo poveikio neturėjo iš dalies dėl to, kad 2007–2008 m. paklausa buvo didelė ir Sąjungos pramonė galėjo gaminti ir parduoti didelį kiekį produkto, ir iš dalies dėl to, kad PTL sumažėjus kiekiams dėl pirmiau aprašyto laiko skirtumo vis dar buvo galima nemažinti kainų.

(100)

Kadangi į Eurostato KN kodų lygmens importo duomenis buvo įtraukti ne tik tiriamojo produkto, bet ir kitų produktų duomenys, toliau nurodyta analizė atlikta remiantis TARIC kodų lygmens importo duomenimis, taip pat pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 6 dalį surinktų duomenų informacija. Į tam tikrą importą nebuvo atsižvelgiama, nes remiantis turima informacija paaiškėjo, kad tai nebuvo tiriamojo produkto importas.

(101)

Numanoma, kad importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo 63 % nuo apytikriai 11 000 tonų 2006 m. iki apytikriai 18 500 tonų per PTL. Importo iš kitų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 6,6 % 2006 m. iki 14,4 % per PTL. 2006 m. – PTL vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina padidėjo 42 %. Daugiausia importuota iš Kinijos Liaudies Respublikos (KLR), Rusijos, Japonijos ir Meksikos, tik šių šalių individualios rinkos dalys per PTL buvo didesnės nei 1 %. Importas iš šių šalių išsamiau nagrinėjamas tolesnėse konstatuojamosiose dalyse. Importui iš devynių kitų šalių tenka iš viso tik apytikriai 2 % rinkos dalies, todėl šis importas toliau nenagrinėjamas.

(102)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis padidėjo 2,4 procentinio punkto (nuo 0,2 % iki 2,6 %). Iš turimos informacijos matyti, kad iš Kinijos importuota mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir taip pat mažesnėmis nei importo iš Indijos kainomis.

(103)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš Rusijos tenkanti rinkos dalis padidėjo 4,2 procentinio punkto (nuo 1,9 % iki 6,1 %). Iš turimos informacijos matyti, kad iš Rusijos importuota šiek tiek mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis, tačiau didesnėmis nei importo iš Indijos kainomis.

(104)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš Japonijos tenkanti rinkos dalis sumažėjo 0,4 procentinio punkto (nuo 2,0 % iki 1,6 %). Iš turimos informacijos matyti, kad iš Japonijos importuota panašiomis į Sąjungos pramonės kainas arba didesnėmis ir taip pat didesnėmis nei importo iš Indijos kainomis.

(105)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš Meksikos tenkanti rinkos dalis padidėjo 1,0 procentiniu punktu (nuo 0,9 % iki 1,9 %). Iš turimos informacijos matyti, kad iš Meksikos importuota didesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir taip pat didesnėmis nei importo iš Indijos kainomis.

(106)

Taigi, gali būti, kad dėl importo iš KLR ir Rusijos raidos iš dalies sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad remiantis importo statistiniais duomenimis gauti duomenys yra bendro pobūdžio ir dėl to negalima palyginti kainų pagal produktų rūšis, kaip buvo galima padaryti Indijos atveju remiantis eksportuojančio gamintojo pateikta išsamia informacija, negalima tvirtai nustatyti importo iš KLR ir Rusijos poveikio.

15   lentelė

(107)

Kaip nurodyta 75 konstatuojamojoje dalyje, importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis 2006 m. – PTL padidėjo daugiau nei du kartus. Tuo pačiu laikotarpiu suvartojimui sumažėjus apytikriai 25 % labai padidėjo Indijos eksportuotojų rinkos dalis – nuo apytikriai 1,5 % 2006 m. iki apytikriai 5 % per PTL. Indijos eksporto į Sąjungą kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo dėl to, kad rinkoje apskirtai vyravo aukštos kainos, tačiau dėl Indijos eksporto kainų vis dėlto buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(108)

2006 m. – PTL, nors ir buvo taikomos antidempingo ir kompensacinės priemonės, kai kurių svarbių rodiklių raida buvo neigiama: gamybos ir pardavimo apimtis sumažėjo atitinkamai 29 % ir 39 %, o pajėgumų naudojimas sumažėjo 28 % ir dėl to sumažėjo užimtumo ir našumo lygis. Nors kai kuriuos tokius neigiamus pasikeitimus galima paaiškinti tuo, kad labai sumažėjo suvartojimas (apytikriai 25 % per nagrinėjamąjį laikotarpį), tačiau tai, kad Sąjungos pramonė prarado didelę dalį rinkos (2006 m. – PTL rinkos dalis sumažėjo 15,9 procentinio punkto), turi būti vertinama atsižvelgiant į nuolatos didėjusią importo iš Indijos rinkos dalį.

(109)

Pakankamai didelis pelno lygis per PTL iš esmės buvo pasiektas dėl to, kad dėl 88 konstatuojamojoje dalyje išaiškintų priežasčių buvo toliau taikomos aukštos kainos. Daroma išvada, kad Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai pablogėjo ir kad Sąjungos pramonės padėtis PTL pabaigoje buvo nestabili net ir tuo metu gaunant pakankamai didelį pelną, nes dėl didėjančios subsidijuoto importo iš Indijos apimties ir sumažėjusios paklausos nepavyko išlaikyti pardavimo apimties ir pakankamo dydžio kainų.

(110)

Kaip jau buvo minėta, nustačius kompensacines priemones Sąjungos pramonei pavyko tik šiek tiek atsigauti nuo patirtos žalos. Tačiau kai per PTL sumažėjo per didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį buvęs didelis Sąjungos suvartojimas, Sąjungos pramonė tapo nestabili ir pažeidžiama, jai vis dar buvo daromas žalingas subsidijuoto importo iš Indijos poveikis. Tiksliau PTL pabaigoje Sąjungos pramonė neturėjo didelių galimybių kompensuoti padidėjusių sąnaudų.

(111)

Nustatyta, kad vidutinė Indijos pardavimo eksportui ne ES šalims kaina buvo mažesnė už vidutinę eksporto į Sąjungą kainą ir vidaus rinkos kainas. Indijos eksportuotojo pardavimo ne ES šalims apimtis buvo labai didelė, ji sudarė didžiąją dalį jo viso pardavimo eksportui apimties. Todėl buvo manoma, kad jei priemonės nustotų galioti, Indijos eksportuotojai būtų paskatinti perkelti didelį eksportuojamą kiekį iš kitų trečiųjų šalių į patrauklesnę Sąjungos rinką tokiomis kainomis, kurios, net jei ir būtų didesnės už eksporto į trečiąsias šalis kainas, tikriausiai vis dėlto būtų mažesnės už dabartines eksporto į Sąjungą kainas.

(112)

Bendradarbiaujantis Indijos gamintojas turi daug nepanaudotų pajėgumų ir 2010–2011 m. ketino juos didinti. Taigi, yra pajėgumų gerokai didinti eksporto į Sąjungą apimtį, ypač dėl to, kad nėra požymių, kad trečiųjų šalių rinkose ar vidaus rinkoje būtų galima absorbuoti papildomą produkciją.

(113)

Pateikdamas pastabas dėl faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos gamintojas teigė, kad nepanaudotų pajėgumų iš esmės turėjo dėl ekonomikos krizės ir su tuo susijusios sumažėjusios paklausos. Tačiau didžioji dalis bendrovės nepanaudotų pajėgumų susidarė dėl to, kad bendrovė 2006 m. – PTL labai padidino pajėgumus. Be to, reikėtų pažymėti, kad bendrovė planavo dar daugiau didinti pajėgumus. Taip pat pažymėtina, kad yra kitas Indijos gamintojas, kuris nebendradarbiavo, – jo pajėgumai ir jų naudojimas yra panašūs, be to, jis neseniai pranešė dar daugiau didinsiąs pajėgumus.

(114)

Nagrinėjamosios šalies gamintojai gali didinti ir (arba) nukreipti eksportą į Sąjungos rinką. Be to, Indijos eksporto į trečiąsias šalis kainos yra mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad remiantis panašių rūšių produktais, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą pardavė mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Šios mažos kainos tikriausiai mažės, jas derinant su mažesnėmis kitoms pasaulio šalims taikomomis kainomis. Tokia kainų kaita ir nagrinėjamosios šalies eksportuotojų gebėjimas tiekti didelį nagrinėjamojo produkto kiekį Sąjungos rinkai veikiausiai turėtų neigiamo poveikio ekonominei Sąjungos pramonės padėčiai.

(115)

Kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonė toliau lieka pažeidžiama ir nestabili. Jei Sąjungos pramonė susidurtų su didesne subsidijuoto importo iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, jos pardavimo apimtis, rinkos dalis, pardavimo kainos ir finansinė padėtis pablogėtų ir pasiektų per pirminį tyrimą nustatytą lygį. Taigi, tuo remiantis daroma išvada, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones ir taip nestabili Sąjungos pramonės padėtis pablogėtų ir būtų vėl daroma materialinė žala.

(116)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias kompensacines priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(117)

Reikėtų priminti, kad per pirminį tyrimą laikyta, kad nustačius priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant analizuojama padėtis jau po kompensacinių priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios kompensacinės priemonės daro nagrinėjamosioms šalims.

(118)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad žalingas subsidijavimas tęsis arba pasikartos, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(119)

Sąjungos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino teigiama jos ekonominės padėties raida po to, kai 2004 m. buvo nustatytos kompensacinės priemonės. Tiksliau tai, kad Sąjungos pramonė per kelerius metus iki PTL padidino pelningumą, ypač skiriasi nuo padėties iki priemonių nustatymo. Tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis nuolatos mažėjo, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Jei nebūtų taikytos priemonės, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai būtų dar blogesnė.

(120)

Nei vienas iš devynių nesusijusių importuotojų, į kuriuos buvo kreiptasi, nesutiko bendradarbiauti.

(121)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė septyniolika naudotojų. Dauguma naudotojų kelerius metus nepirko grafito elektrodų iš Indijos ir jų pozicija dėl galimo tolesnio priemonių taikymo buvo neutrali, tačiau šeši naudotojai tam tikru mastu naudojo Indijos kilmės elektrodus. Keturi naudotojai tvirtino, kad toliau taikant priemones būtų daromas neigiamas poveikis konkurencijai. Viena asociacija (Eurofer) ypatingai prieštaravo tolesniam priemonių taikymui ir tvirtino, kad dėl taikomų priemonių dauguma Indijos eksportuotojų traukiasi iš Sąjungos rinkos. Asociacija teigia, kad toliau taikant priemones plieno gamintojams būtų trukdoma ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių, o Sąjungos pramonė ir toliau naudotųsi dominuojančia, praktiškai duopolijos padėtimi. Tačiau iš importo iš Indijos raidos po to, kai buvo nustatytos priemonės, akivaizdžiai matyti, kad tiek daug eksportuotojų nepasitraukė. Atvirkščiai, importo iš Indijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad į Sąjungos rinką vis daugiau patenka grafito elektrodų iš įvairių kitų trečiųjų šalių. Dėl Sąjungos pramonės padėties rinkoje tvirtumo primenama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį jos rinkos dalis sumažėjo maždaug 16 procentinių punktų (žr. 81 konstatuojamąją dalį). Pagaliau ši asociacija taip pat pripažino, kad grafito elektrodai sudaro pakankamai mažą visų plieno gamintojų sąnaudų dalį.

(122)

Taip pat primenama, kad per pirminį tyrimą buvo nustatyta, kad naudotojams priemonių nustatymas neturėtų didelio poveikio (10). Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos penkerius metus, Sąjungos importuotojų ir (arba) naudotojų tiekimo šaltiniu liko, inter alia, Indija. Nebuvo požymių, kad būtų buvę sunku rasti kitus šaltinius. Be to, primenama, kad dėl priemonių nustatymo poveikio naudotojams per pirminį tyrimą nuspręsta, kad, atsižvelgiant į nežymų grafito elektrodų sąnaudų poveikį naudotojų pramonės įmonėms, sąnaudų padidėjimas neturėtų padaryti didelės įtakos naudotojų pramonei. Nustačius priemones nebuvo nustatyta jokių priešingų požymių. Todėl nuspręsta, kad toliau taikant kompensacines priemones Sąjungos importuotojams ir (arba) naudotojams neturėtų būti daromas didelis poveikis.

(123)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių kompensacinių priemonių.

(124)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(125)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje, toliau taikyti kompensacines priemones, nustatytas tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės grafito elektrodams. Primenama, kad šios priemonės – tai ad valorem muitai.

(126)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos kompensacinio muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui negali būti taikomos šios normos – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(127)

Visus prašymus taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (11) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kurie, pavyzdžiui, yra susiję su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą,