1.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 478/2010 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės labai atspariems tempimui poliesterių siūlams. Laikinosios priemonės nenustatytos importuojamiems Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) ir Taivano kilmės labai atspariems tempimui poliesterių siūlams.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2009 m. liepos 27 d. gavus iš Europos sintetinių pluoštų asociacijos (CIRFS) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 60 %) visų Sąjungoje pagaminamų labai atsparių tempimui poliesterių siūlų, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant su žalos vertinimu susijusias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų. Suinteresuotosioms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji manė, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Buvo išnagrinėtos suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus atitinkamai pakeistos preliminarios išvados.

(5)

Dėl Sąjungos interesų surengti papildomi tikrinamieji vizitai į šias bendroves:

Sąjungos naudotojai:

(6)

Viena bendrovė prašė būti išklausyta ir pakviesti bylas nagrinėjantį pareigūną. Šis prašymas pateiktas po pirminių faktų atskleidimo. Teisė būti išklausytai dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui buvo suteikta.

(7)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems KLR kilmės labai atspariems tempimui poliesterių siūlams ir sumų, gaunamų taikant laikinąjį muitą, galutinį surinkimą (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(8)

Nagrinėjamasis produktas – tai mažmeninei prekybai neskirti KLR, Korėjos ir Taivano kilmės labai atsparūs tempimui poliesterių siūlai (išskyrus siuvimo siūlus), įskaitant mažesnio nei 67 deciteksai ilginio tankio vienagijus siūlus, kurių KN kodas šiuo metu yra 5402 20 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(9)

Po pirminio faktų atskleidimo viena iš suinteresuotųjų šalių tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į padangoms gaminti naudojamų siūlų, vadinamųjų aukšto modulio ir silpno susitraukimo siūlų, ir kitų tipų siūlų skirtumus, nes aukšto modulio ir silpno susitraukimo tipo siūlų specifikacijoms, kurių reikalauja pirkėjai, patvirtinti būtini ilgoki ir brangūs techniniai bandymai. Be to, ši suinteresuotoji šalis tvirtino, kad neaišku, į kuriuos veiksnius atsižvelgta preliminariai nustatant, ar egzistuoja vienas produktas. Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad aukšto modulio ir silpno susitraukimo siūlų ir kitų tipų siūlų sąnaudų struktūros skiriasi.

(10)

Reaguojant į šiuos teiginius, visų pirma reikėtų pabrėžti, kad nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairioms paskirtims, kaip antai padangų sutvirtinimui, platiems audiniams, saugos diržams, oro pagalvėms, lynams, tinklams ir pramoninės paskirties produktams. Taigi, yra daug įvairių paskirčių, todėl ir įvairių produktų tipų ir specifikacijų įvairovė yra didelė.

(11)

Nustatant, ar aukšto modulio ir silpno susitraukimo siūlai ir kitų tipų siūlai priskiriami vienam produktui, remtasi tokiais pagrindiniais kriterijais, kaip pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės. Iš tikrųjų, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nors aukšto modulio ir silpno susitraukimo siūlai tam tikromis išskirtinėmis savybėmis skiriasi nuo kitų tipų labai atsparių tempimui poliesterių siūlų (pvz., moduliu, susitraukimu, atsparumu tempimui ir atsparumu varginimui), skirtingų rūšių nagrinėjamajam produktui būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir cheminės savybės. Todėl jie laikomi vienu produktu.

(12)

Kalbant apie teiginį apie sąnaudų struktūros skirtumus, reikėtų pabrėžti, kad tai savaime nėra viską lemiantis kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar aukšto modulio ir silpno susitraukimo siūlai ir kitų tipų labai atsparūs tempimui poliesterių siūlai yra skirtingi produktai. Iš tiesų, sąnaudų, kainų ir gamybos procesų skirtumais per se negalima pagrįsti išvados, kad tam tikro tipo produktas, kaip antai aukšto modulio ir silpno susitraukimo siūlai, turėtų būti laikomas kitokiu produktu, jeigu šio tipo ir kitų tipų produktų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tokios pačios.

(13)

Todėl nebuvo manoma, kad aukšto modulio ir silpno susitraukimo siūlų nereikėtų priskirti prie tyrimo aprėpties, tad minėtus teiginius teko atmesti.

(14)

Kadangi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 16–20 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(15)

Vienas eksportuojantis gamintojas iš Taivano pateikė įrodymų, kad jo pirktų pagrindinių žaliavų (grynintos tereftalio rūgšties ir monoetileno glikolio) labai atspariems tempimui poliesterių siūlams gaminti kaina TL buvo nepastovi. Visų pirma paaiškėjo, kad pirkimo kainos ypač staigiai krito 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį. Taigi, šis gamintojas tvirtino, kad, nustatant normaliąją vertę, reikėtų į tai atsižvelgti, siekiant užtikrinti teisingą eksporto kainų palyginimą.

(16)

18 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados gautos atlikus itin išsamią eksportuotojo pateiktų duomenų analizę, patikrintą tikrinamojo vizito metu. Todėl buvo manoma, kad šiuo atveju galima pagrįstai atsižvelgti į žaliavų kainas, siekiant nustatyti normaliąsias vertes tam tikrais TL tarpsniais.

(17)

Kitų pastabų dėl laikinojo reglamento 86 ir 87 konstatuojamosiose dalyse aprašyto metodo negauta. Todėl galima patvirtinti Taivano eksportuojančių gamintojų normaliosios vertės nustatymo metodą.

(18)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pirmoje TL pusėje, kai žaliavų kainos buvo mažesnės, 15 konstatuojamojoje dalyje minėtas Taivano gamintojas Sąjungos rinkoje pardavė didesnį nagrinėjamojo produkto kiekį. Ši išvada taip pat turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į 16 konstatuojamąją dalį.

(19)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 88 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(20)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo nustatytos pirmiau nurodytu būdu. Nurodytu būdu minėto gamintojo atveju nustatyta normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos kuo artimesniais laikotarpiais, siekiant atsižvelgti į kainų palyginamumui įtaką darančius skirtumus. Ši tvarka atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies reikalavimus.

(21)

Iš eksportuojančių gamintojų iš Taivano nebuvo gauta jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo. Taigi, laikinojo reglamento 89 konstatuojamoji dalis gali būti patvirtinta.

(22)

Primenama, kad laikinojo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje prieita išvada, kad Taivane visos šalies mastu taikomo dempingo skirtumas yra de minimis. Nustatytas 15 konstatuojamojoje dalyje minėto gamintojo iš Taivano galutinis dempingo skirtumas dabar yra mažesnis nei de minimis riba. Todėl patvirtinama, kad Taivane visos šalies mastu taikomo dempingo galutinis skirtumas yra de minimis.

(23)

Primenama, kad apie save pranešė 11 eksportuojančių gamintojų iš KLR. Šios bendrovės TL į Sąjungos rinką eksportavo 100 % viso nagrinėjamojo produkto kiekio. Siekiant nustatyti dempingą KLR atveju, pagal didžiausią eksporto kiekį atrinkti trys eksportuojantys gamintojai ar susijusių bendrovių grupės. Minėti trys atrinkti eksportuojantys gamintojai paprašė taikyti RER, tačiau nustatyta, kad jis taikytinas tik vienam iš jų.

(24)

Atskleidus su RER susijusias išvadas, minėti du eksportuojantys gamintojai, kuriems RER statusas nebuvo suteiktas, pateikė toliau apibendrinamas pastabas.

(25)

Pirmasis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų dėl jo pardavimo veiklos ribojimo nuostatos, sunkumų tvarkant apskaitą ir tam tikro turto, kaip antai žemės panaudos teisės, apmokėjimo.

(26)

Šis eksportuotojas pripažino, kad jo įstatuose yra ribojimo nuostata. Gamintojas tvirtino, tačiau nepateikė įrodymų, kad jo veiklai ta nuostata teisiškai nebegalioja. Kalbant apie apskaitos problemas, bendrovė taip pat pripažino, kad apskaitos įrašai neatitinka auditorių patikrinto finansinių ataskaitų rinkinio, tačiau tvirtino, kad šie neatitikimai nedideli ir, atliekant tyrimą, jie buvo paaiškinti. Reikėtų patikslinti, kad su tos bendrovės apskaita susijusios problemos, dėl kurių jai atsisakyta taikyti RER, visų pirma tam tikro turto registravimas ir tam tikrų registrų bei per patikrą vietoje pateiktų dokumentų neatitikimai, buvo esminės, o ne nesvarbios.

(27)

Antrasis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų, visų pirma, dėl išvadų dėl įnašo kapitalui padidinti, jo pardavimo veiklos ribojimo nuostatos ir žemės panaudos teisių įsigijimo.

(28)

Kalbant apie įnašą kapitalui padidinti, eksportuotojas pakartojo tuos pačius pradiniu etapu išsakytus argumentus, t. y. kad kapitalas buvo tinkamai padidintas. Jis teigė, kad praktinė patirtis yra speciali žinių, kurių nereikia patentuoti ar registruoti, kategorija, todėl įnašas kapitalui padidinti atliktas tinkamai, nors ir natūra. Kalbėdamas pastaruoju klausimu, jis pakartojo, kad ribojimo nuostata bendrovei nėra privaloma ir kad su žemės įsigijimu susiję investavimo reikalavimai nėra iškraipymai ir yra susiję su valdžios institucijų nustatyta žemės panaudojimo politika.

(29)

Tačiau šie argumentai jau buvo pareikšti ir atmesti pradiniu etapu. NET jeigu investavimo reikalavimai yra susiję su valdžios institucijų nustatyta žemės panaudojimo politika, jie nelaikomi atitinkančiais RER. Nepateikta jokių naujų įrodymų, dėl kurių būtų galima pakeisti laikinojo reglamento 50 bei 51 konstatuojamosiose dalyse pateiktas preliminarias išvadas, gautas atlikus RER vertinimą.

(30)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 46–52 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos laikinosios išvados patvirtinamos.

(31)

Kaip minėta laikinojo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, du neatrinkti eksportuojantys gamintojai paprašė nustatyti individualų dempingo skirtumą vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalimi. Tačiau prašymai dėl individualaus nagrinėjimo galėtų būti išnagrinėti tik nustačius laikinąsias priemones.

(32)

Šios bendrovės per nustatytą terminą pateikė užpildytą prašymo taikyti RER blanką. Nustačius laikinąsias priemones, Komisija paprašė pateikti prašymo blankuose nurodytą informaciją bei visą kitą jos nuomone būtiną informaciją ir ją patikrino šių susijusių bendrovių patalpose:

(33)

Trumpai, ir tik patogumo dėlei, pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

(34)

Abiejų bendrovių registracijos dokumentuose yra pardavimų eksporto ir vidaus rinkose atskyrimą ribojanti nuostata. Vieno prašymą pateikusio eksportuotojo apskaitos sistemoje nustatyta netikslumų ir trūkumų, taigi padaryta išvada, kad finansinių ataskaitų rinkinys nėra aiškus ir nebuvo rengtas ir tikrintas auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus. Galiausiai aptikta tam tikrų iškraipymų, likusių iš ne rinkos ekonomikos sistemos, visų pirma susijusių su bendrovės įsigytomis žemės panaudos teisėmis.

(35)

Atsižvelgiant į tai, prieita išvada, kad nė viena iš tų dviejų bendrovių neįrodė, kad atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus, ir kad joms negalima suteikti RER statuso.

(36)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus visos šalies mastu taikomas muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus ir joms galima suteikti individualaus režimo (toliau – IR) statusą.

(37)

Abu eksportuojantys gamintojai, prašę individualaus nagrinėjimo, neatitiko RER kriterijų, tačiau kreipėsi dėl IR statuso suteikimo tuo atveju, jeigu jiems nebūtų suteiktas RER statusas.

(38)

Trumpai, ir tik patogumo dėlei, pateikiami IR kriterijai:

(39)

Remiantis turima informacija nustatyta, kad šie du neatrinkti KLR eksportuojantys gamintojai, prašę individualaus nagrinėjimo, atitinka visus minėtus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus dėl IR statuso suteikimo.

(40)

Kaip minėta laikinojo reglamento 57–62 konstatuojamosiose dalyse, nutarta, kad JAV nebuvo tinkamos pasirinkti panašia šalimi, kad būtų galima nustatyti KLR normaliąją vertę. Vietoj JAV, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, KLR normaliajai vertei nustatyti tinkama panašia šalimi pasirinktas Taivanas.

(41)

Nustačius laikinąsias priemones, kai kurios suinteresuotosios šalys pasiūlė panašia šalimi rinktis Korėją. Jos tvirtino, kad Korėja tinkamesnė už Taivaną, nes Korėjos eksportuojantys gamintojai taip pat naudoja naujausią vieno etapo gamybos technologiją, jų galutinių produktų palyginamumo su KLR produktais galimybės yra didelės, Korėjos vidaus rinka yra didžiulė ir ją galima palyginti su KLR rinka, be to, nenustatyta, kad kuri nors Korėjos bendrovė būtų vykdžiusi dempingą.

(42)

Kalbant apie panašios šalies atranką, buvo išnagrinėti šie kriterijai: galutinių produktų gamybos kiekio ne rinkos ekonomikos šalyje ir galimoje panašioje šalyje palyginamumas, pardavimo (sandorių) vidaus rinkoje nesusijusiems pirkėjams tipiškumas, palyginti su ne rinkos ekonomikos šalies kilmės nagrinėjamojo produkto eksportu, konkurencijos panašios šalies vidaus rinkoje lygis, galimybės įsigyti žaliavų ir energijos palyginamumas, panašios šalies eksportuotojų noras bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(43)

Nustačius laikinąsias priemones, atlikta tolesnė analizė remiantis visa turima informacija, būtina atitinkamų kriterijų analizei. Atlikus analizę paaiškėjo, kad pagal kai kuriuos kriterijus Korėja ir Taivanas iš tikrųjų turi panašumų. Tačiau įvertinus viską, paaiškėjo, kad tinkamiausia panaši šalis yra Taivanas.

(44)

Atlikus analizę paaiškėjo, kad Korėjos bei Taivano ir KLR gamintojų gaminamų galutinių produktų gamybos apimties palyginamumas yra didelis, o didžiulė produktų pardavimo abiejų šalių vidaus rinkose apimtis galėtų būti palyginta su eksportu iš KLR. Taikant šį kriterijų paaiškėjo, kad Korėjos gamybos apimties palyginamumo galimybės šiek tiek didesnės, nes jos gamybos apimtis yra didesnė nei Taivane.

(45)

Tačiau nereikėtų pervertinti šio kriterijaus svarbos, palyginti su kitais kriterijais, kaip antai pardavimo vidaus rinkoje sandorių tipiškumas, palyginti su eksportu, galimybė įsigyti žaliavų ir konkurencijos panašioje šalyje lygis.

(46)

Nustatyta, kad tiek Korėjoje, tiek Taivane yra daug tipiškų pardavimo vidaus rinkoje sandorių, kurių normalioji vertė nebuvo nustatyta ir palyginta su eksportu iš KLR. Tačiau nustatyta, kad Taivano eksportuotojų sandoriai iš esmės daug tipiškesni nei Korėjos eksportuotojų. Jeigu Korėja būtų buvusi pasirinkta kaip panaši šalis, normaliąją vertę būtų reikėję nustatyti pagal didesnę prekybos apimtį ir didesnį nagrinėjamojo produkto tipų skaičių.

(47)

Kalbant apie konkurencijos lygį, viena suinteresuotoji šalis teigė, kad vieno eksportuojančio gamintojo iš Taivano padėtis vidaus rinkoje buvo dominuojanti, todėl ir dėl šios priežasties Taivano nereikėtų pasirinkti panašia šalimi.

(48)

Didelis gamintojų skaičius gali reikšti, kad šalyje veikia konkurencija. Tačiau reikia išnagrinėti ir tai, ar panašioje šalyje veikianti konkurencija gamintojams leidžia uždirbti pakankamą, bet ne perviršinį pelną.

(49)

Nustatyta, kad Korėjoje yra keturi vietos gamintojai ir kad importuojamais labai atsparių tempimui poliesterių siūlais papildoma vidaus rinka. Taivane yra du gamintojai, o vidaus rinkai produktai tiekiami ir iš išorės. Nepaisant to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Korėjoje, nežiūrint mažesnių sąnaudų, vidaus rinkos kainų lygis nebuvo mažesnis nei Taivane. Korėjos rinkoje gautas pelnas vidutiniškai buvo 18 %, o labai atsparių tempimui poliesterių siūlų gamintojų Korėjoje gautas pelnas iš nagrinėjamojo produkto apyvartos viršijo 20 %. Tai žymiai daugiau nei Taivane, kur pelnas buvo nuo 5 iki 9 %.

(50)

Todėl manoma, kad Taivane konkurencijos lygis yra didelis, o pelnas nėra perviršinis.

(51)

Kalbant apie galimybę įsigyti žaliavų, Korėja po Tailando yra viena didžiausių pasaulyje grynintos tereftalio rūgšties gamintojų ir eksportuotojų. Konkurencijos požiūriu, šiuo Korėjos gamintojų pranašumu galima iš dalies paaiškinti, kodėl Korėjoje vidutinė žaliavų kaina mažesnė nei Taivane ar KLR. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma patikrintų Korėjos bendrovių žaliavų įsigydavo iš susijusių bendrovių arba galėdavo pasigaminti pačios. Taivane, atvirkščiai, nė viena ištirta bendrovė pati negamino žaliavų ir jų daugiausia įsigydavo iš susijusių arba nesusijusių šalių, kaip ir KLR atveju.

(52)

Sprendžiant iš turimos informacijos ir to, kad KLR yra su Taivano eksportuojančiais gamintojais susijusių labai atsparių tempimui poliesterių siūlų gamintojų, galima teigti, kad tais pačiais žaliavų tiekimo šaltiniais grupės naudojasi siekdamos masto ekonomijos ir geresnių kainų. Taigi, manoma, kad galimybės įsigyti žaliavų KLR yra labai panašios į galimybes jų įsigyti Taivane.

(53)

Atsižvelgiant į tai, manoma, kad Taivanas pasirinktas pagrįstai ir šiuo atveju šis pasirinkimas yra tinkamesnis. Todėl patvirtinama, kad Taivanas yra panaši šalis.

(54)

Kadangi jokių pastabų dėl bendrovei, kuriai suteiktas RER statusas, nustatytų normaliųjų verčių negauta, laikinojo reglamento 64 ir 65 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(55)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuotojas iš Taivano įrodė, kad TL labai atsparių tempimui poliesterių siūlų gamybai naudojamų žaliavų pirkimo kaina buvo nepastovi, ir tvirtino, kad į tai turi būti atsižvelgta nustatant normaliąja vertę. Šis teiginys laikomas pagrįstu, tad Taivanui, šiuo atveju panašiai šaliai, nustatytos normaliosios vertės buvo atitinkamai patikslintos.

(56)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje, atrinktieji eksportuojantys gamintojai visą nagrinėjamojo produkto kiekį nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje pardavė tiesiogiai. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis. Individualiai nagrinėtų bendrovių eksportuoti produktai taip pat buvo tiesiogiai parduodami nesusijusiems klientams, todėl laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje aprašytas metodas taip pat buvo naudojamas šių bendrovių eksporto kainai nustatyti.

(57)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 68 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(58)

Patikslintos normaliosios vertės, nustatytos panašiai šaliai, buvo palygintos su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų iš KLR nustatyta eksporto kaina. Kaip nurodyta 63 konstatuojamojoje dalyje, dėl to trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams iš KLR nustatyti mažesni galutiniai dempingo skirtumai.

(59)

Pažymima, kad laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje nurodytas koregavimas atsižvelgiant į netiesioginius mokesčius išreiškiamas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), mokėtino už parduodamų produktų vidaus rinkoje ir eksportui sandorius, skirtumu, deramai atsižvelgiant į PVM grąžinamąsias išmokas už eksportui parduotus produktus. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai užginčijo koregavimo apskaičiavimo būdą ir tvirtino, kad, apskaičiuojant negrąžinamo PVM sumą, reikėtų atsižvelgti į specialioms apdorojimo ir pardavimo operacijoms taikomą PVM tvarką.

(60)

Dėl šio teiginio pažymima, kad koregavimas buvo grindžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto nuostatomis, pagal kurias numatyta, kad normalioji vertė koreguojama atsižvelgiant į importo mokesčius ir netiesioginius mokesčius, priklausančius kategorijai, kuriai priskirtas PVM. Šiuo pagrindu teiginys buvo atmestas.

(61)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas, negauta, laikinojo reglamento 69 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(62)

Patikslinus vidutines normaliąsias vertes, nustatytas Taivanui (panaši šalis), ir palyginus su eksportuojančių gamintojų iš Kinijos eksporto kaina, nustatyti mažesni galutiniai dempingo skirtumai.

(63)

Kinijos eksportuojančių gamintojų galutiniai dempingo skirtumai:

(64)

Bendrovių, prašiusių individualaus nagrinėjimo, galutiniai dempingo skirtumai:

(65)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės negauta, šios laikinojo reglamento 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse paaiškintos išvados patvirtinamos.

(66)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 77 ir 78 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(67)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas, negauta, laikinojo reglamento 79–81 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(68)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl dempingo skirtumų, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas dėl Korėjos, negauta, laikinojo reglamento 82–85 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(69)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 94–96 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(70)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties negauta, laikinojo reglamento 97 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(71)

Primenama, kad Sąjungos suvartojimas apskaičiuotas remiantis visu importuotu kiekiu, nustatytu pagal Eurostato duomenis, ir visu Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, įskaitant apskaičiuotą neatsiliepusių gamintojų parduotą kiekį, pagrįstą skunde pateiktais duomenimis.

1   lentelė

(72)

Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 7 % 2005–2007 m. suvartojimas padidėjo 20 %, vėliau nuo 2007 m. iki TL jis sumažėjo 27 % 2008 m. ir TL suvartojimas mažėjo smukus paklausai, visų pirma dėl ekonominės krizės antroje 2008 m. pusėje.

(73)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 98–100 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(74)

Primenama, kad importas iš Korėjos ir Taivano nebuvo susumuotas su importu iš KLR dempingo kainomis, nes TL tiek iš Korėjos, tiek iš Taivano buvo importuojama ne dempingo kaina, kaip minėta laikinojo reglamento 102 ir 103 konstatuojamosiose dalyse.

(75)

Pažymima, kad siekiant įvertinti, ar, atliekant dabartinį tyrimą, nagrinėjamųjų šalių importą reikėtų vertinti bendrai, kiekvienos šalies importas buvo nagrinėtas individualiai, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas. Kadangi importo iš Korėjos ir Taivano dempingo skirtumas buvo mažesnis nei de minimis riba, prieita išvada, kad importas iš Korėjos ir Taivano neturėtų būti susumuotas su importu iš KLR dempingo kainomis. Padarius šią išvadą, minėtas importas buvo nagrinėtas atskirai laikinojo reglamento 147–152 konstatuojamosiose dalyse, vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi.

(76)

Primenama, kad preliminariai nustatyta, jog vienas eksportuojantis gamintojas iš KLR savo produktus į Sąjungos rinką eksportavo ne dempingo kainomis. Todėl jo eksportas neįtrauktas į importo iš KLR į Sąjungos rinką dempingo kainomis raidos analizę. Nustačius laikinąsias priemones ir atlikus individualų nagrinėjimą, nustatyta, kad papildomas eksportuojantis gamintojas iš KLR eksportavo ne dempingo kainomis, kaip minėta 64 konstatuojamojoje dalyje. Todėl jo eksportas taip pat neįtrauktas į importo iš KLR į Sąjungos rinką dempingo kainomis raidos ir poveikio Sąjungos pramonei analizę. Duomenys apie importą iš KLR dempingo kainomis buvo atitinkamai patikslinti.

2   lentelė

(77)

Peržiūrėjus duomenis apie importą iš KLR dempingo kainomis, nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu jo kiekis padidėjo daugiau kaip aštuonis kartus, nors tuo pat metu vidutinės importo kainos staigiai sumažėjo 45 %

(78)

Kadangi jokių pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo negauta, laikinojo reglamento 110 ir 111 konstatuojamosiose dalyse aprašyta priverstinio kainų mažinimo nustatymo metodika patvirtinama. Tačiau nustačius laikinąsias priemones ir suteikus individualaus nagrinėjimo galimybę, kaip minėta 31 konstatuojamojoje dalyje, pakartotinai įvertintas panašių tipų produktų kainų palyginimas. Atlikus šį pakartotinį vertinimą, pasitvirtino, kad dėl importo iš KLR dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos per TL priverstinai sumažėjo 24,1 %

(79)

Primenama, kad, nustačius, jog Korėja, Taivanas ir dvi Kinijos bendrovės importavo ne dempingo kainomis, jų importo nereikėtų sumuoti su importu iš KLR dempingo kainomis. Todėl pirmiau minėtas importas nebuvo įtrauktas į importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonei analizę ir buvo vertintas atskirai.

(80)

Kaip minėta laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei ir vertinant Sąjungos pramonės būklę nuo 2005 m. iki TL pabaigos, analizuoti visi ekonominiai rodikliai.

(81)

Primenama, kad žala buvo aiški dar preliminariu etapu, kuriuo pagal daugumą žalos rodiklių nagrinėjamuoju laikotarpiu išryškėjo mažėjimo tendencija: gamybos apimtis (– 36 %), pardavimo apimtis (– 29 %), pardavimo kainos (– 9 %) ir rinkos dalis (– 23 %). Be to, itin pablogėjo su Sąjungos pramonės finansiniais rezultatais susiję žalos rodikliai, kaip antai pelnas (– 16,3 procentinio punkto) ir grynųjų pinigų srautai (– 141 %), ir gerokai sumažėjo investicijų (– 89 %).

(82)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumo ir jo panaudojimo, pardavimo apimties ir rinkos dalies, kainų, atsargų, užimtumo, atlyginimų ir produktyvumo bei finansinių rezultatų rodiklių negauta, laikinojo reglamento 114–126 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos laikinosios išvados patvirtinamos.

(83)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės finansinės padėties negauta, išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos, kaip nurodyta laikinojo reglamento 127–130 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinama.

(84)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kainomis Sąjungos pramonei padarė tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, nei importas dempingo kainomis, žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(85)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR dempingo kainomis apimtis labai padidėjo. Peržiūrėjus duomenis apie KLR kilmės produkto importą dempingo kaina, kaip aprašyta 76 konstatuojamojoje dalyje, importo iš KLR dempingo kaina apimtis nuo 2005 m. iki TL padidėjo daugiau kaip aštuonis kartus, dėl to rinkos dalis padidėjo maždaug 16 procentinių punktų. Per tą patį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 7 %

(86)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis labai sumažėjo – 29 %, dėl to buvo prarasta beveik 12 procentinių punktų rinkos dalies – nuo 51,1 % iki 39,2 % Nuo 2008 m. iki TL pabaigos Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo dviem procentiniais punktais, o importas dempingo kainomis padidėjo nepaisant mažėjančios paklausos Sąjungos rinkoje.

(87)

Kalbant apie importą dempingo kainomis, peržiūrėjus duomenis, kaip aprašyta 76 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos krito 45 %, dėl to priverstinai gerokai sumažėjo Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonės nustatytos kainos. Taigi Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų, kad galėtų padengti padidėjusias žaliavų kainas. Todėl Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje pelningumas sumažėjo, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje, nuo 3 % pelno 2005 m. iki 13,3 % nuostolių TL.

(88)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didėjanti importo iš KLR mažomis dempingo kainomis apimtis apskritai turėjo neigiamo poveikio rinkai, nes smukdė kainas. Dėl nuolatinio spaudimo Sąjungos rinkai Sąjungos pramonė negalėjo savo pardavimo kainų priderinti prie padidėjusių sąnaudų žaliavoms, visų pirma 2008 m., kai žaliavų kainos pasiekė aukščiausią lygį. Tai paaiškina sumažėjusią Sąjungos pramonės rinkos dalį ir sumažėjusį pelningumą.

(89)

Kadangi pastabų dėl importo dempingo kainomis poveikio negauta, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima patvirtinti, kad staigus importo iš KLR mažomis dempingo kainomis apimties padidėjimas turėjo gana didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai.

(90)

Kalbant apie importo iš KLR ne dempingo kainomis poveikį, primenama, kad nustatyta, jog du Kinijos eksportuojantys gamintojai labai atsparius tempimui poliesterių siūlus į Sąjungos rinką importavo ne dempingo kainomis. Nors negalima atmesti galimybės, kad jų importu buvo galima iš dalies prisidėti prie žalos Sąjungos pramonei, manoma, kad dėl importo apimties ir, visų pirma, kainų, vidutiniškai didesnių už importą dempingo kainomis, minėto importo ne dempingo kainomis poveikis nėra toks, kad dėl jo nutrūktų importo iš KLR dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(91)

Primenama, kad atliekant priežasčių analizę buvo nagrinėti kiti veiksniai, būtent Sąjungos rinkos paklausos pokytis, žaliavų kainų pokytis, Sąjungos pramonės uždaroji gamyba, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, importas iš kitų šalių, įskaitant importą iš Korėjos ir Taivano, ir kitų gamintojų rezultatai Sąjungoje.

(92)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad priežasčių analizė neįrodė, jog žala, kilusi ne dėl importo dempingo kainomis, o dėl kitų priežasčių, nėra susijusi su importu iš Kinijos. Visų pirma ji teigė, kad dėl tokių veiksnių, kaip paklausos pokytis ir žaliavų kainų didėjimas, Sąjungos pramonei padaryta didesnė žala, tačiau į juos neatsižvelgta atliekant priežasčių analizę.

(93)

Kalbant apie paklausos pokytį, primenama, kad mažėjant suvartojimui importo iš KLR rinkos dalis tebedidėjo. Kalbant apie žaliavų kainų didėjimą, pripažįstama, kad TL pirmoje pusėje žaliavų kainos išaugo, kaip minėta laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau TL antroje pusėje kainos sumažėjo. Šie žaliavų kainų svyravimai turėjo poveikio visiems ūkinės veiklos vykdytojams. Be to, jeigu nebūtų buvę importo iš KLR mažomis dempingo kainomis spaudimo kainoms, būtų buvę tikėtina, kad Sąjungos pramonė būtų galėjusi pakoreguoti savo pardavimo kainas, atsižvelgdama į žaliavų kainų pokytį. Todėl laikinojo reglamento 138–140 konstatuojamosios dalys patvirtinamos ir minėtas teiginys atmetamas.

(94)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės uždarosios gamybos ar eksporto rezultatų negauta, laikinojo reglamento 141–143 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(95)

Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad dėl importo iš Korėjos ir Taivano mažomis kainomis Sąjungos gamintojai nebūtų galėję padidinti kainų, atsižvelgiant į sąnaudų žaliavoms pokyčius.

(96)

Šiuo klausimu reikia pirmiausia pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Korėjos ir Taivano kainos liko didesnės nei vidutinės importo iš KLR kainos. Antra, nuo 2007 m. iki TL pabaigos importo apimtis gerokai sumažėjo, todėl manoma, kad šio importo apimtis ir kainos negalėjo būti pagrindine materialinės žalos Sąjungos pramonei priežastimi ir dėl to negalėjo nutrūkti Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo iš KLR dempingo kainomis priežastinis ryšys. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(97)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš trečiųjų šalių, įskaitant Korėją ir Taivaną, negauta, laikinojo reglamento 144–152 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(98)

Kadangi kitų pastabų dėl kitų Sąjungos gamintojų negauta, laikinojo reglamento 153 ir 154 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(99)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad, vertinant Sąjungos pramonės pajėgumą, mažesnis Sąjungos pramonės pelningumas turėtų būti susietas su didele vadinamosios dviejų etapų gamybos dalimi ir tariamu Sąjungos pramonės delsimu diegiant vadinamąją šiuolaikinę vieno etapo gamybą.

(100)

Reikėtų pažymėti, kad KLR ir Sąjungos pramonės gaminamų ir parduodamų įvairių tipų produktų asortimentas iš esmės sutampa. Sąjungos pramonė naudoja vadinamąją dviejų etapų gamybą, nes tai leidžia gaminti specialių tipų produktus, kurie rinkoje paprastai parduodami didesne kaina. Kaip paaiškinta 85–89 konstatuojamosiose dalyse, labai atsparių tempimui poliesterių siūlų importas iš KLR mažomis dempingo kainomis turėjo poveikio visai ES rinkai, visų pirma, dėl spaudimo kainoms.

(101)

Todėl manoma, kad tai, kad yra du skirtingi gamybos tipai, per se negalėjo padaryti materialinės žalos pelno dydžiui, visų pirma, atsižvelgiant į importo iš KLR dempingo kainomis spaudimui kainoms. Be to, nepateikta jokių pagrįstų įrodymų dėl teiginio, kad materialinė žala Sąjungos pramonei padaryta dėl šiuolaikinių technologijų trūkumo. Todėl šis teiginys atmestas.

(102)

Kadangi jokių pastabų negauta, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prieita išvada, kad importu iš KLR dempingo kainomis padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje ir laikinojo reglamento 155–158 konstatuojamosiose dalyse.

(103)

Gavus pastabų apie pirminių faktų atskleidimą ir atlikus individualų nagrinėjimą po laikinųjų priemonių nustatymo, Sąjungos interesų analizė buvo patikslinta atsižvelgiant į patikslintus dempingo skirtumus. Atsižvelgiant į ypač glaudų bendradarbiavimą, didžiajai importo iš KLR daliai būtų taikomas maždaug 5 % muito tarifo dydis, kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje.

(104)

Sąjungos pramonei priklauso keturi skirtingose Sąjungos valstybėse narėse įsteigti gamintojai, kuriems tiesiogiai dirba daugiau nei 1 300 darbuotojų, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su labai atspariais tempimui poliesterių siūlais. Visi žalos rodikliai, visų pirma, susiję su Sąjungos pramonės finansiniais rezultatais, rodė neigiamą tendenciją nagrinėjamuoju laikotarpiu. Užimtumas taip pat gerokai sumažėjo – 23 %, o tai nagrinėjamuoju laikotarpiu atitiko maždaug 400 visos darbo dienos ekvivalentų.

(105)

Nustačius laikinąsias priemones, Sąjungos pramonės atstovai pareiškė, kad dėl importo dempingo kainomis neveikusios gamyklos neseniai vėl pradėjo veikti. Tai įrodo, kad laikinųjų priemonių poveikis Sąjungos pramonei buvo teigiamas.

(106)

Tikimasi, kad, nustačius galutinius antidempingo muitus KLR kilmės produktų importui, teigiamas poveikis Sąjungos pramonės finansinei padėčiai dar padidės ir leis jai atgauti bent dalį prarastos rinkos.

(107)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 160–163 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(108)

Kai kurios šalys tvirtino, kad atliekant priemonių poveikio importuotojams analizę neatsižvelgta į tai, kad labai atsparių tempimui poliesterių siūlų tiekėjus yra sunku greitai pakeisti. Šiuo klausimu pripažįstama, kad tiekimo šaltinių keitimas gali šiek tiek užtrukti, atsižvelgiant į galutinę paskirtį. Tačiau lieka kiti šaltiniai, įskaitant importą iš Korėjos ir Taivano bei 63 ir 64 konstatuojamosiose dalyse minėtų dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų importą, kuriam antidempingo muitas nebus taikomas. Todėl šis teiginys atmestas ir patvirtinama pirminė išvada, kad priemonės neturi didelio neigiamo poveikio importuotojams.

(109)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 164 ir 165 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(110)

Labai atsparių tempimui poliesterių siūlų naudotojai pareiškė didelį susidomėjimą šiuo tyrimu. Tyrime bendradarbiavo 33 iš 68 naudotojų, su kuriais buvo susisiekta. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 24 iš 33 bendradarbiavusių naudotojų labai atsparių tempimui poliesterių siūlų pirko iš KLR. Bendrovių, kurios importavo ne dempingo kainomis, importo dalis sudarė 12 %

(111)

Pirminiu etapu priemonių poveikio naudotojams analizė atlikta sugrupuojant naudotojus į keturis atskirus sektorius (padangų, automobilių, lynų ir pramoninės paskirties produktų). Prieš nustatant laikinąsias priemones, patikrinti keturi naudotojai (du atstovavo padangų, vienas – automobilių ir dar vienas – pramoninės paskirties produktų sektoriui). Nustačius laikinąsias priemones, toliau tirta, koks bus priemonių poveikis kiekvienam iš sektorių. Šiuo tikslu surengti papildomi tikrinamieji vizitai pas septynis naudotojus, kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje. Iš viso patikrinta 11 naudotojų, iš kurių 5 – mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ). Remiantis patikrintais duomenimis, patikslintas įvertintas priemonių poveikis naudotojų pelno dydžiui, taip pat atsižvelgta į patikslintą muito dydį ir į tai, kad nustatyta, jog dar vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas importavo ne dempingo kainomis.

(112)

Kalbant apie padangų sektoriui atstovaujančius naudotojus, atsakymus į klausimyną pateikė iš viso keturi padangų gamintojai. Du iš jų buvo patikrinti prieš nustatant laikinąsias priemones, o vienas – jas jau nustačius. Remiantis turimais duomenimis apie šį sektorių, nustatyta, kad sąnaudų labai atspariems tempimui poliesterių siūlams dalis, palyginti su gamybos sąnaudomis, yra santykinai nedidelė: vidutiniškai mažesnė nei 1 % Nustatyta, kad tik vienas bendradarbiaujantis naudotojas importavo nagrinėjamąjį produktą iš KLR. Tačiau visas šio produkto importas priskirtas KLR bendrovei, kuri importavo ne dempingo kainomis. Todėl prieita išvada, kad turimais duomenimis siūlomos priemonės padangų sektoriui poveikio neturės.

(113)

Kalbant apie automobilių sektoriui atstovaujančius naudotojus (daugiausia gaminančius saugos diržus ir oro pagalves), kurių importas sudarė 5 % viso labai atsparių tempimui poliesterių siūlų importo iš KLR TL, iš viso gauti 6 atsakymai į klausimyną. Patikrintos dvi bendrovės: viena – prieš nustatant laikinąsias priemones, kita – jas jau nustačius. Po tikrinamųjų vizitų patikslinta, kad automobilių sektoriuje naudojamų Kinijos kilmės labai atsparių tempimui poliesterių siūlų rinkos dalis yra 15 % Po tikrinamųjų vizitų taip pat paaiškėjo, kad su labai atspariais tempimui poliesterių siūlais susijusi veikla sudaro daugiau kaip 30 % visos bendradarbiaujančių bendrovių apyvartos, o ne 4 %, kaip nustatyta pirminiu etapu. Patvirtinta, kad šio sektoriaus vidutinis pelnas iš produktų, kuriems naudojami labai atsparūs tempimui poliesterių siūlai, yra maždaug 3 % Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, prieita išvada, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatytos priemonės, bendras poveikis automobilių sektoriui neturėtų būti didelis, nes jo veikla vis dar duotų pelno, be to, KLR nėra pagrindinis tiekimo šaltinis.

(114)

Kalbant apie lynų sektorių, iš viso gauti trys atsakymai į klausimyną ir, nustačius laikinąsias priemones, patikrinta viena bendrovė. Šiame sektoriuje visos bendradarbiaujančios bendrovės yra MVĮ, kurioms priskiriama mažiau kaip 1 % viso importo iš KLR TL. Patvirtinta, kad su labai atspariais tempimui poliesterių siūlais susijusi veikla sudaro maždaug 18 % jų visos veiklos. Preliminariai nustatyta, kad šio labai atsparius tempimui poliesterių siūlus naudojančio sektoriaus vidutinis pelno dydis yra maždaug 8 % Tačiau po tikrinamojo vizito pataisius atsakymuose į klausimyną pateiktus duomenis, patikslinta, kad šio sektoriaus pelno dydis yra – 0,4 % Atlikus tyrimą nustatyta, kad TL iš KLR importuota didžioji dalis produkto (71 %), o iš Korėjos – 22 % Tačiau, atsižvelgiant į patikslintą muito tarifo dydį, šiame sektoriuje poveikis bendrovėms, jeigu jos ir toliau tiektų labai atsparius tempimui poliesterių siūlus iš KLR, turėtų būti ribotas. Be to, yra nemažai alternatyvių tiekimo šaltinių.

(115)

Galiausiai, iš pramoninės paskirties produktų sektoriui priklausančių naudotojų, kuriems priklauso 21 % viso importo iš KLR, iš viso gauta 20 atsakymų į klausimyną. Patikrintos penkios bendrovės: viena – prieš nustatant laikinąsias priemones, kitos – jas jau nustačius. Remiantis po tikrinamųjų vizitų gauta informacija apie šį sektorių, patikslinta, kad su labai atspariais tempimui poliesterių siūlais susijusi veikla sudaro 54 % visos pardavimo veiklos. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šie naudotojai labai atsparius tempimui poliesterių siūlus daugiausia pirko iš KLR (42 %) ir Korėjos (24 %), o iš tiekėjų Sąjungoje ir trečiosiose šalyse įsigytų siūlų dalis – 29 % Per tikrinamuosius vizitus, surengtus nustačius laikinąsias priemones, surinkus duomenis, buvo patikslintas šio sektoriaus vidutinis pelno dydis ir nustatyta, kad jis yra 17 % Tačiau iš surinktų duomenų galima matyti, kad visam sektoriui nustatytas vidutinis pelno dydis neatspindi MVĮ, kurių vidutinis pelno dydis TL buvo – 1,9 %, padėties. Blogiausiu atveju, t. y. jeigu šios MVĮ nekeistų savo tiekimo šaltinių ir toliau pirktų iš Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomos priemonės, nustačius galutines priemones, jų pelningumas sumažėtų nuo – 1,9 iki – 3,3 % Taip būtų dėl to, kad jos labai atsparius tempimui poliesterių siūlus iš KLR įsigyja didesnėmis proporcijomis, palyginti su didelėmis bendrovėmis, kurios liktų itin pelningos. Tačiau tikimasi, kad šios MVĮ galėtų bent dalį produkto pirkti iš tiekėjų, kuriems priemonės netaikomos.

(116)

Kai kurie naudotojai teigė, kad, atliekant pirminę Sąjungos interesų analizę, neigiamas antidempingo priemonių poveikis jų pelningumui buvo įvertintas per menkai. Jie taip pat tvirtino, kad būtų sudėtinga padidėjusias sąnaudas perkelti pirkėjams, ir abejojo galimybe rasti alternatyvių tiekimo šaltinių. Kai kurios šalys taip pat abejojo Sąjungos gamintojų galimybėmis tiekti reikiamus produktus. Baigiant buvo iškeltas klausimas dėl neigiamo priemonių poveikio naudotojų pramonei ir galiausiai užimtumui Sąjungoje.

(117)

Kalbant apie teiginį dėl pelningumo, nustačius laikinąsias priemones ir po tikrinamųjų vizitų patikslinus duomenis, kuriais remiantis buvo atlikta analizė, iš tikrųjų paaiškėjo, kad priemonės turės neigiamo poveikio daliai lynų ir pramoninės paskirties produktų sektorių, jeigu iš Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomos priemonės, perkantys naudotojai ir toliau iš jų pirktų ir nekeistų savo tiekimo šaltinių. Tačiau šis poveikis gali būti nedidelis, atsižvelgiant į mažesnį muito tarifo dydį ir alternatyvius tiekimo šaltinius.

(118)

Kalbant apie teiginį, kad naudotojai negalės perkelti sąnaudų savo pirkėjams, atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad kai kuriuose sektoriuose iš tikrųjų gali būti sunku padidinti kainas. Tačiau, primenama, kad, atsižvelgiant į ypač glaudų Kinijos bendradarbiaujančių gamintojų bendradarbiavimą, didžiajai daliai importo iš KLR būtų taikomas maždaug 5 % muitas, kaip nurodyta 103 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tikimasi, kad naudotojai galės bent dalį padidėjusių sąnaudų perkelti pirkėjams, ir, netgi nepadidinus kainų, bet kuriuo atveju apskaičiuota, kad poveikis jų pelningumui bus pakankamai ribotas.

(119)

Dėl teiginio, kad Sąjungos pramonė negalės tiekti reikiamų produktų, jeigu bus nustatytos antidempingo priemonės, atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad praeityje Sąjungos gamintojų tiekimas tam tikriems naudotojams kartais sutrikdavo. Vis dėlto atlikus tyrimą nerasta jokių įrodymų, kad šie sutrikimai būtų buvę nuolatiniai. Kalbant apie teiginį, kad tiekimo šaltinius sunku pakeisti, po tikrinamųjų vizitų paaiškėjo, kad prieš imantis didelės apimties naujų labai atsparių tempimui poliesterio siūlų gamybos, su jais turi būti atlikta nemažai bandymų, kurių tikslas – patikrinti naujų žaliavų atitiktį mašinoms ir reikiamus galutinių produktų kokybės standartus. Bandymų trukmė skiriasi priklausomai nuo galutinio produkto paskirties. Todėl pripažįstama, kad tam tikri naudotojai tiekėjus gali pakeisti ne taip greitai ir tai gali brangiai kainuoti, nors ši galimybė priklauso nuo gaminamų produktų. Surengus tikrinamuosius vizitus paaiškėjo, kad kai kurios bendrovės stengėsi įgyvendinti tiekėjų rato išplėtimo strategiją, siekdamos išvengti priklausomybės nuo vieno šaltinio.

(120)

Kai kurios šalys taip pat paminėjo MVĮ padėtį, tvirtindamos, kad MVĮ susiduria su sunkumais įsigydamos žaliavų, nes nesugeba patenkinti gamintojų nustatyto mažiausio užsakomo kiekio reikalavimo. Šiuo klausimu pažymima, kad įmonėms būdinga patirti sunkumus, susijusius su mažiausiu užsakomu kiekiu, nesvarbu, ar priemonės yra nustatytos ar ne. Todėl manoma, kad muitų nustatymas per se neturėtų poveikio jau nusistovėjusiems ūkinės veiklos vykdytojų verslo modeliams. Taigi, šie teiginiai nebuvo laikomi pagrįstais.

(121)

Galiausiai, kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonė negalėtų būti patikimu šaltiniu, nes jos produktų asortimentas nėra visapusiškas, kokybė yra prastesnė, o produktų kainos yra aukštesnės. Šiuo klausimu pažymima, kad net jeigu Sąjungos gamintojai negalėtų tiekti visų reikiamų produktų, yra alternatyvių tiekimo šaltinių, kurie turėtų užtikrinti, kad produktų asortimentas būtų papildytas. Be to, santykinai mažo dydžio muitai neturėtų atgrasinti naudotojų nuo jų produktų asortimento papildymo ir toliau importuojant produktus iš KLR. Be to, neseniai pradėjusios vėl veikti gamyklos, kaip buvo minėta, turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, nes jos suteiktų daugiau galimybių dar labiau išplėsti gaminamų produktų asortimentą. Todėl šis teiginys atmestas.

(122)

Kalbant apie teiginį dėl priemonių poveikio naudotojų pramonei ir galiausiai užimtumui Sąjungoje, manoma, kad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, poveikis turėtų būti nežymus.

(123)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti galutinių antidempingo muitų importuojamiems KLR kilmės labai atspariems tempimui poliesterių siūlams.

(124)

Kadangi jokių kitų pagrįstų pastabų, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadą dėl žalos pašalinimo lygio, negauta, laikinojo reglamento 179–183 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(125)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamiems KLR kilmės labai atspariems tempimui poliesterio siūlams turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniajam dempingo ir žalos skirtumui, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju, visos muitų normos turėtų būti nustatytos pagal nustatytus dempingo skirtumus.

(126)

Atsižvelgiant į tai, kad Korėjos ir Taivano atveju nustatyti dempingo skirtumai buvo mažesni nei de minimis riba, Korėjos ir Taivano kilmės importui neturėtų būti nustatyti jokie galutiniai antidempingo muitai.

(127)

Siūlomi antidempingo muitai:

(128)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Taigi jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Šios normos negali būti taikomos importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiomis minėtomis bendrovėmis; jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(129)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), nurodant visą svarbią informaciją, visų pirma informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Tuomet prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(130)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Šalių pateiktos pastabos tinkamai apsvarstytos ir išvados prireikus atitinkamai pataisytos.

(131)

Siekiant užtikrinti, kad naujiems eksportuotojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, nurodytoms šio reglamento priede, būtų taikomos vienodos sąlygos, reikėtų priimti nuostatą, kad pastarosioms bendrovėms nustatytas svertinis vidutinis muitas būtų taikomas naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį; 11 straipsnio 4 dalis netaikoma, jei buvo atliekama atranka.

(132)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Sąjungos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų sumos. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos.

(133)

Atsižvelgiant į išvadas dėl importuojamų Korėjos ir Taivano kilmės produktų, su šiomis dviejomis šalimis susijęs tyrimas baigiamas,

—

tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto,

—

nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės,

—

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kuriuo grindžiamos priemonės, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,