8.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 321/36

(1)

Bendrija turi kompetenciją spręsti pinigų ir valiutos kurso srities klausimus nuo euro įvedimo dienos.

(2)

Taryba nustato derybų dėl susitarimų, susijusių su pinigais ir valiutos kurso režimu, ir jų sudarymo tvarką.

(3)

2000 m. gruodžio 29 d. Italijos Respublika Bendrijos vardu su Vatikano Miesto Valstybe sudarė Susitarimą dėl pinigų.

(4)

2009 m. vasario 10 d. savo išvadose Taryba paprašė Komisiją peržiūrėti, kaip veikia galiojantys susitarimai dėl pinigų, ir apsvarstyti galimybę padidinti viršutines išleidžiamų monetų skaičiaus ribas.

(5)

Komunikate dėl piniginių susitarimų su Monaku, San Marinu ir Vatikanu veikimo Komisija priėjo prie išvados, kad reikia iš dalies pakeisti dabartinį Susitarimą dėl pinigų su Vatikano Miesto Valstybe tam, kad būtų užtikrinti nuoseklesni Bendrijos ir susitarimą dėl pinigų pasirašiusių šalių santykiai.

(6)

Todėl reikėtų kuo greičiau persvarstyti Susitarimą dėl pinigų su Vatikano Miesto Valstybe, kad naujoji tvarka įsigaliotų 2010 m. sausio 1 d. – tuo pačiu metu kaip naujosios eurų monetų išleidimo tvarkos taisyklės, nustatytos 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacijoje dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (1), kurią Taryba patvirtino 2009 m. vasario 10 d. išvadose,

a)

Susitarimą sudarytų Bendrija ir Vatikano Miesto Valstybė. Susitarimo tekstas būtų kodifikuotas dabartinio susitarimo tekstas su pakeitimais.

b)

Tiesiogiai į savo teisę perkeldama teisės aktus arba lygiaverčiais veiksmais Vatikano Miesto Valstybė įsipareigotų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų taikomi visi reikiami Bendrijos teisės aktai dėl pinigų plovimo prevencijos, sukčiavimo ir grynųjų ir negrynųjų mokėjimo priemonių klastojimo prevencijos. Ji tai pat įsipareigoja patvirtinti visus susijusius Bendrijos bankininkystės ir finansų teisės aktus jei ir tada, kai Vatikano Miesto Valstybėje susikurs bankininkystės sektorius.

c)

Būtų persvarstytas viršutinių Vatikano išleidžiamų eurų monetų skaičiaus ribų nustatymo metodas. Naujosios viršutinės ribos būtų apskaičiuojamos taikant metodą, pagrįstą nekintama dalimi, kuria siekiama išvengti pernelyg didelio numizmatų spekuliavimo Vatikano monetomis ir patenkinti paklausą kolekcinių monetų rinkoje, ir kintama dalimi, kuri apskaičiuojama n-1 metais išleistų monetų, vidutiniškai tenkančių vienam Italijos Respublikos gyventojui, skaičių padauginus iš Vatikano Miesto Valstybės gyventojų skaičiaus. Nepažeidžiant kolekcinių monetų išleidimo sąlygų, Susitarime būtų nustatyta 51 % minimali nominaliąja verte Vatikano išleidžiamų eurų monetų dalis.

d)

Būtų įsteigtas jungtinis komitetas, stebėsiantis, kaip įgyvendinamas Susitarimas. Jungtinį komitetą sudarytų Vatikano Miesto Valstybės, Italijos Respublikos, Komisijos ir ECB atstovai. Jungtinis komitetas galėtų kiekvienais metais persvarstyti nekintamą dalį, kad būtų atsižvelgta į infliaciją ir pokyčius kolekcininkų rinkoje. Jis kas 5 metus išnagrinėja minimalią išleidžiamų nominalios vertės monetų proporcijos adekvatumą ir gali nuspręsti ją padidinti. Jungtinis komitetas sprendimus priimtų vieningai. Jungtinis komitetas priimtų savo darbo tvarkos taisykles.

e)

Vatikano Miesto Valstybės eurų monetas kaldintų Instituto Poligrafico e Zecca dello Stato. Tačiau jungtiniam komitetui pritarus Vatikano Miesto Valstybė galėtų pasirinkti kitą rangovą iš Europos Sąjungos eurų monetų kalyklų. Kad ECB patvirtintų visą monetų emisiją, Vatikano Miesto Valstybės išleistų monetų skaičius būtų pridedamas prie Italijos Respublikoje išleistų monetų skaičiaus.

f)

Ginčus, kurie gali kilti taikant Susitarimą, spręstų Europos Bendrijų Teisingumo Teismas.