26.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/25

(1)

Atsižvelgdama į 2006 m. balandžio 5 d. užregistruotame rašte skundo pateikėjo išdėstytus teiginius, pagal kuriuos Ispanijos valdžios institucijos tariamai suteikė valstybės pagalbą įmonei Pickman-La Cartuja de Sevilla S.A. (toliau – „Pickman“ arba įmonė), Europos Komisija (toliau – Komisija) 2006 m. balandžio 12 d. ir 2007 m. vasario 12 d. raštais paprašė Ispanijos valdžios institucijas pateikti informacijos; į šiuos raštus Ispanijos valdžios institucijos atsakė 2006 m. birželio 7 d., 2006 m. rugpjūčio 30 d. ir 2007 m. balandžio 18 d. užregistruotais raštais.

(2)

2007 m. birželio 27 d. Komisija pranešė Ispanijos valdžios institucijoms, kad ji nusprendė pradėti procedūrą, ir gavo šių institucijų pastabas, išdėstytas 2007 m. rugsėjo 15 d. ir 2007 m. lapkričio 26 d. raštuose.

(3)

2007 m. spalio 10 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi Sprendimą pradėti procedūrą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) ir pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas, Komisija gavo pagalbos gavėjos pastabas, išdėstytas 2007 m. lapkričio 26 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. užregistruotuose raštuose. 2008 m. vasario 12 d. ir 2008 m. balandžio 11 d. šios pastabos buvo persiųstos Ispanijos valdžios institucijoms, kurios atsakė 2008 m. balandžio 2 d. Trečiųjų šalių pastabų negauta.

(4)

„Pickman“ yra indų ir porceliano dirbinių gamintoja, įkurta Sevilijoje 1841 m. Įmonė tradiciškai orientavosi į aukštos klasės amatiniu būdu gaminamų produktų gamybą ir jų tiesioginį pardavimą viešbučiams, restoranams ir maitinimo paslaugų įmonėms arba tiekimą per su įmone bendradarbiaujančias didmeninės prekybos įmones. Neseniai ji diversifikavo savo veiklą – pradėjo veikti verslo dovanų ir viešbučių rinkoje. „Pickman“ šiuo metu dirba 140 darbuotojų, o 2005 m. jos apyvarta siekė 4,28 milijonus eurų. Todėl turi būti laikoma, kad tai yra vidutinė įmonė (2).

(5)

„Pickman“ veikia keramikos gaminių rinkoje, kurios bendra apyvarta siekia apie 26 milijardus eurų, tai yra sudaro apie trečdalį bendros pasaulio gamybos, ir kurioje dirba 222 000 darbuotojų. Konkrečiau, rinkos segmentas, apibrėžiamas kaip „stalo indai ir dekoratyviniai dirbiniai“, turi tam tikrų specifinių bruožų, tai yra jis itin imlus darbo jėgai, labai glaudžiai susijęs su galutiniu vartotoju ir jame labai ryškus poreikis konkuruoti dizainu ir kokybe. Ši rinka yra atvira Bendrijos vidaus prekybai, joje Jungtinė Karalystė ir Vokietija yra pagrindinės šalys gamintojos ir vartotojos, tuo tarpu Ispanijos rinkos dalis yra mažesnė negu 5 %, rinkoje yra konkurencija tarp gamintojų. Nacionaliniu lygmeniu Ispanijoje veikia 11 įmonių, kuriose dirba 3 000 darbuotojų, jų bendras metinis pardavimas siekia 60 milijonų vienetų, kurių bendra metinė vertė sudaro 84 milijonus eurų (3).

(6)

Sprendimo pradėti procedūrą objektas yra šios priemonės (4):

(7)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė preliminarią išvadą, kad 2–7 priemonės galėjo būti valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(8)

Kadangi pasirodė, kad pagrindinis pagalbos tikslas buvo padėti sunkumus patiriančiai įmonei, Komisija manė, kad yra taikytinos Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (5) (toliau – 2004 m. gairės), kadangi 7 priemonė, jeigu ji bus pripažinta valstybės pagalba, buvo priimta jau įsigaliojus minėtoms gairėms.

(9)

Konkrečiai preliminarus Komisijos vertinimas buvo toks:

(10)

Remdamasi turima informacija, Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą, siekdama išsklaidyti abejones ir dėl to, ar priemonės yra valstybės pagalba, ir dėl priemonių suderinamumo su bendrąja rinka.

(11)

Gavusios pranešimą apie sprendimą pradėti procedūrą, Ispanijos valdžios institucijos išsiuntė toliau pateiktas pastabas apie minėtas priemones.

(12)

Dėl 2 priemonės Ispanijos valdžios institucijos atkreipė dėmesį, kad Socialinio draudimo iždui kaip pirmenybę turinčiam kreditoriui teikiama pirmenybė prieš paprastus kreditorius ir jo reikalavimai tenkintini iš karto po kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti garantijomis, ir atlyginus skolas įmonės darbuotojams. Todėl šios pirmenybės suteikiamas pranašumas nėra absoliuti pirmenybė, tačiau jis suteikia galimybę nepasirašyti bendrojo susitarimo su kreditoriais, o sudaryti ypatingą sutartį, siekiant gauti tokias sąlygas, kurios pagal taikomus nacionalinius įstatymus turi būti palankesnės, negu bendruoju susitarimu su kreditoriais suteikiamos sąlygos. Ispanijos valdžios institucijos taip pat detaliai aprašė abi vieninteles galimas alternatyvas, tai yra areštuoti tam tikrą materialųjį ir nematerialųjį turtą, tačiau tokiu atveju nesuteikiama pirmenybė prieš ankščiau įregistruotas hipotekas ar mokėjimus darbuotojams, todėl greičiausiai būtų atgauta mažesnė „Pickman“ skolos dalis.

(13)

Ispanijos valdžios institucijos pataisė sprendimo pradėti procedūrą 16 konstatuojamosios dalies teiginį, nurodydamos, kad pagal bendrąjį susitarimą su kreditoriais buvo greičiau dvi alternatyvos, o ne dvi viena kitą papildančios galimybės: atgauti 5 % reikalaujamos sumos per 75 dienas arba 20 % per 17 metų ir be palūkanų.

(14)

Vis dėlto pasinaudodamas savo turima pirmenybe Socialinio draudimo iždas nepasirašė bendrojo susitarimo su kreditoriais, nusprendęs sudaryti ypatingą sutartį, kuri, jo manymu, padidino jo galimybes atgauti skolą, palyginti su bendruoju susitarimu su kreditoriais. Taigi „Pickman“, kuri buvo skolinga Socialinio draudimo iždui 4 milijonus eurų, sutiko sumokėti 18 % šios sumos per aštuonerius metus, mokėdama 3,25 % metines palūkanas. Be to, ypatingoje sutartyje buvo įrašyta garantija, kad sutartis bus automatiškai anuliuota, jeigu bet kuriam kitam kreditoriui bus suteiktos palankesnės sąlygos. Iš tiesų, sumokėjusi 595 676,89 eurus darbuotojų socialinio draudimo įmokų, 2004 m. gegužės 27 d. įmonė „Pickman“ sumokėjo 2 012 786,39 eurų sumą.

(15)

Ir galiausiai Ispanijos valdžios institucijos tvirtina, kad „bendrasis interesas“, nurodytas sprendimo pradėti procedūrą 18 konstatuojamojoje dalyje, yra dalis standartinės formuluotės, naudojamos visose sutartyse, sudaromose skolų išieškojimo procedūrose. Iš tikrųjų Socialinio draudimo iždas siekė atgauti kiek įmanoma didesnę sumą iš skolininko, veikdamas pagal investuotojo rinkos ekonomikoje principą, todėl neigia turėjęs kitą tikslą nei atgauti kiek galima didesnę sumą.

(16)

Ispanijos valdžios institucijos tvirtina, kad atsižvelgiant į Komisijos pranešimą dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (6) (toliau – pranešimas apie garantijas), ši priemonė nėra valstybės pagalba. Visų pirma, „Pickman“ negali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone ir būtent toks reikalavimas buvo keliamas siekiant gauti paskolą be valstybės įsikišimo, kadangi įmonės padėtis 2005 m. taip pastebimai pagerėjo, kad 2006 m. net buvo pasiektas teigiamas veiklos rezultatas, įmone pasitikėjo bankai, kurie iš tiesų jai suteikė paskolą įprastomis rinkos sąlygomis, tai yra taikydami Euribor, kuris tuo metu sudarė 2,783 procentinių punktų, plius 1,25 procentinių punktų palūkanas.

(17)

Be to, Ispanijos valdžios institucijos teigia, kad tai nebuvo valstybės pagalba, nes garantija buvo susijusi tik su konkrečia finansine operacija, tai yra buvo skirta užtikrinti 80 %, t. y. 1,3 milijonus eurų, ribotos trukmės 10 metų išduotos paskolos bendros vertės. Antra vertus, Ispanijos valdžios institucijos pažymi, kad „Pickman“ sumokėjo rinkos kainą už garantiją, kadangi mokėjo metinę 1,5 % įmoką ir įregistravo hipoteką IDEA naudai, o pastaroji sudarė 13 % visos 10 950 000 eurų nekilnojamojo turto vertės.

(18)

Ispanijos valdžios institucijos neužginčijo, kad 3–6 priemonės buvo pagalba, tačiau teigia, kad apie jas nepranešė, nes manė, kad jos buvo dalis pagalbos schemos investicijoms, darbo vietų kūrimui ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms Andalūzijoje, pagal kurią taip pat buvo numatyta galimybė teikti pagalbą sunkumus patiriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, ir kurią Komisija jau buvo patvirtinusi (7) (toliau – patvirtinta schema).

(19)

Šiuo atžvilgiu Ispanijos valdžios institucijos tvirtina, kad tenkinamos visos sąlygos, numatytos patvirtintoje schemoje, ir pripažįsta, kad nebuvo tiksliai laikomasi nuostatos, kuria buvo nustatyta, kad didžiausia leistina pagalbos vienam gavėjui suma yra 4 milijonai eurų, kadangi 3–6 priemonių bendra suma sudarė 4,46 milijonus eurų. Nepaisant to, jos mano, kad nepranešimas Komisijai apie nedidelį 0,46 milijonų eurų perviršį arba net apie visą pagalbos sumą yra administracinis nusižengimas, neturintis įtakos tam, kad priemonė iš esmės atitinka patvirtintą schemą, ir Komisija turi pagrįstai tai pripažinti.

(20)

Antra vertus, Ispanijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad 3–6 priemonės turi būti vertinamos pagal 1999 m. patvirtintas Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (8) (toliau – 1999 m. gairės), kadangi tai buvo vienintelės galiojančios gairės tuo metu, kai pagalba buvo suteikta kaip išimtinė operacija, numatyta restruktūrizavimo plane, persiųstame Ispanijos valdžios institucijoms pagal patvirtintą schemą. Iš tiesų, priešingai preliminariam Komisijos vertinimui, pateiktam sprendime pradėti procedūrą, Ispanijos valdžios institucijos mano, kad 7 priemonė neturi būti laikoma valstybės pagalba (žr. 15 ir 16 konstatuojamąsias dalis), kadangi paskelbus 2004 m. gaires jokia restruktūrizavimo pagalba nebuvo suteikta.

(21)

Be to, Ispanijos valdžios institucijos pabrėžia tą faktą, kad ir pagal 1999 m. gaires, ir pagal 2004 m. gaires pagalba laikytina suderinama restruktūrizacijos pagalba. Iš tiesų, 2003 m. „Pickman“ įmonėje dirbo 128 darbuotojai, jos apyvarta sudarė 2,35 milijonus eurų, todėl ji priskiriama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, o šios kategorijos įmonėms Komisija neturi tvirtinti planų. Bet kuriuo atveju restruktūrizavimo planas tenkina Komisijos reikalavimus, kadangi jo trukmė yra šešeri metai, jis apsiriboja minimalia pagalba, reikalinga „Pickman“ gyvybingumui atkurti, kaip nurodyta pridėtame rinkos tyrime, ir jame numatyta, kad pati įmonė „Pickman“ svariai prisidės prie jo įgyvendinimo. Tuo atžvilgiu Ispanijos valdžios institucijos remiasi sprendimu, kuriuo Komisija leido suteikti nepraneštą restruktūrizavimo pagalbą kitai Ispanijos mažajai ir vidutinei įmonei, priklausančiai tam pačiam kaip ir „Pickman“ sektoriui – „Porcelanas del Principado“ (9), remdamasi tuo, kad iš esmės tenkinami 1999 m. gairėmis nustatyti reikalavimai ir kad pagalbos suteikimas ribotai iškreipia konkurenciją.

(22)

Galiausiai Ispanijos valdžios institucijos pabrėžia „Pickman“ svarbą vietinei Andalūzijos ir Ispanijos pramonei, priešpastatydamos jos ilgametę istorinę ir kultūrinę tradiciją ribotam konkurencijos iškraipymui, kurį sukėlė pagalba, suteikta mažajai ir vidutinei įmonei, užimančiai labai nedidelę rinkos dalį.

(23)

Oficialiajame leidinyje paskelbus sprendimą pradėti procedūrą, Komisija gavo tik pagalbos gavėjos „Pickman“ pastabas dėl kai kurių minėtų priemonių; šios pastabos pateiktos 24–32 konstatuojamosiose dalyse.

(24)

„Pickman“ užginčijo preliminarų Komisijos vertinimą, kad 2 priemonė yra valstybės pagalba, ir patvirtino Ispanijos valdžios institucijų pateiktus argumentus, pagal kuriuos ypatinga sutartis, pasirašyta su Socialinio draudimo iždu, buvo pirmenybinė ir garantavo kuo didesnės skolos dalies kuo greitesnį atgavimą, o tai atitinka privataus kreditoriaus motyvus rinkos ekonomikoje. Pagalbos gavėja taip pat pabrėžia tą faktą, kad nuo to momento buvo padengtos visos „Pickman“ turimos skolos Socialinio draudimo iždui, o vėliau socialinio draudimo įmokos buvo mokamos reguliariai.

(25)

Dėl 7 priemonės „Pickman“ teigia, kad ji negali būti laikoma valstybės pagalba, kadangi tenkina visus keturis pranešime apie garantijas nurodytus reikalavimus.

(26)

Iš tiesų, 2005 metų gruodžio mėnesį „Pickman“ buvo beveik įveikusi sunkumus, kadangi jos nuostoliai nuo daugiau negu 2 milijonų eurų 2004 metais buvo sumažėję iki apytiksliai 0,15 milijonų eurų 2005 metais. Be to, ji galėjo gauti paskolą įprastomis rinkos sąlygomis ir 2004 metais, kai vis dar turėjo sunkumų, gavo 3,3 milijonų eurų paskolą iš „Monte de Piedad y Caja de Ahorros de Huelva y Sevilla“, užtikrindama visą sumą hipoteka. Minėta valstybės garantija 1,6 milijonų eurų paskolai užtikrino ne daugiau negu 80 % paskolos, jos trukmė buvo apribota dešimtimi metų. Galiausiai, už paskolą buvo sumokėta rinkos kaina: „Pickman“ mokėjo metinę 1,5 % įmoką ir užtikrino visą garantijos sumą, įkeisdama hipoteka IDEA naudai dalį savo nekilnojamojo turto.

(27)

Atsakydama į Komisijos prašymą atlikti „Pickman“ nekilnojamojo turto vertės pastaraisiais metais vertinimą, „Pickman“ išsiuntė du nepriklausomus įvertinimus, atliktus 2005 m. gegužės 31 d. (10 962 598,56 eurai) ir 2007 m. spalio 4 d. (12 512 066,27 eurai). 2004 m. gegužės 20 d. nekilnojamasis turtas nebuvo įkeistas, tuo tarpu 2007 m. gegužės 8 d. jis buvo įkeistas dviem hipotekomis: pirmoji įregistruota „Monte de Piedad y Caja de Ahorros de Huelva y Sevilla“ naudai, antroji – IDEA naudai, jų vertė atitinkamai buvo 3 300 000 eurų plius palūkanos bei išlaidos ir 1 300 000 eurų plius 104 000 eurų išlaidų. „Pickman“ teigia, kad abiejų šių hipotekų bendra vertė vis tiek buvo žymiai mažesnė, negu vertinant nustatyta nekilnojamojo turto vertė, todėl labai nedidelė IDEA patiriama rizika yra visiškai užtikrinta, įvertinant bendrą kainą, kuri įprastomis sąlygomis būtų sumokėta rinkoje. Dėl to „Pickman“ mano, kad yra tenkinamos visos keturios sąlygos ir tai nėra valstybės pagalba.

(28)

„Pickman“ neužginčija pradinio Komisijos vertinimo, pagal kurį priemonės yra valstybės pagalba, tačiau teigia, kad jos yra suderinamos su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu ir kad joms taikoma patvirtinta schema, kurioje numatyta galimybė teikti pagalbą mažosioms ir vidutinėms sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

(29)

„Pickman“ nurodo, kad priemonės tenkina patvirtintoje schemoje nustatytą reikalavimą ir viršija 4 milijonų eurų ribą tik 0,46 milijonais eurų, o tai yra žymiai mažiau, negu 10 milijonų eurų riba, nurodyta 1999 m. gairių 68 punkte dėl pagalbos mažosioms ir vidutinėms įmonėms schemų.

(30)

Ir patvirtinta schema, ir 1999 m. gairės reikalauja, kad pagalba neviršytų būtino minimumo ir kad pagalbos gavėjas pats svariai prisidėtų prie plano, skirto atkurti ilgalaikį gyvybingumą, įgyvendinimo, tačiau nenumato jokių kompensacinių priemonių, tik nustato vienintelę prievolę pagalbos gavėjui – nedidinti savo gamybos pajėgumų.

(31)

„Pickman“ teigia, kad restruktūrizavimo planas, kuriuo patvirtintos 3–6 priemonės ir kurį 2003 metų spalio mėnesį parengė nepriklausomas konsultantas „Auditoria y Consulta, S.A.“, o 2004 metų kovo mėnesį patvirtino Ispanijos valdžios institucijos, visiškai tenkina šiuos reikalavimus, kiek tai susiję su vienkartinės pagalbos principu, poreikiu, pačios įmonės įnašu, draudimu didinti pajėgumus ir ilgalaikio gyvybingumo perspektyvomis pagal įvairius scenarijus.

(32)

Galiausiai „Pickman“ nurodė, kad priemonės nepagrįstai neiškraipė rinkos ir buvo naudingos vidutinei įmonei, įsikūrusiai 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytame regione, kurios rinkos dalis yra labai nedidelė, palyginti su bendra prekybos apimtimi, kuri visiškai laikėsi patvirtintame restruktūrizavimo plane nustatyto grafiko ir jau nuo 2006 metų realiai pagerino savo finansinę padėtį, todėl nebuvo reikalinga taikyti kompensacines priemones.

(33)

Dėl „Pickman“ pastabų Ispanijos valdžios institucijos visiškai pritaria pateiktiems argumentams ir išvadai, kad 2 ir 7 priemonės neturi būti laikomos valstybės pagalba, tuo tarpu kai 3–6 priemonės yra esama valstybės pagalba, kuri, bet kuriuo atveju, yra suderinama su bendrąja rinka.

(34)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(35)

Komisija įvertins 7 priemonę, prieš tai įvertinusi 2 priemonę, laikydamasi tos pačios tvarkos, kuria pastabas pateikė Ispanijos valdžios institucijos ir pagalbos gavėja. Iš tiesų 7 priemonės vertinimas turi įtakos visumai normų, taikytinų likusioms 3–6 priemonėms, kaip iš anksto buvo nurodyta sprendime pradėti procedūrą ir kaip nustatyta šiame sprendime.

(36)

Dėl 2 priemonės sprendime pradėti procedūrą Komisijos išsakytos abejonės buvo susijusios su tuo, ar derėdamasis dėl „Pickman“ skolos Socialinio draudimo iždas elgėsi taip, kaip elgtųsi privatus kreditorius.

(37)

Visų pirma, pagal Ispanijos įstatymus socialinio draudimo įmokų skoloms teikiama pirmenybė, tai yra suteikiama galimybė sudaryti ypatingą sutartį, užuot dalyvavus pirmenybės teisės neturintiems kreditoriams numatytoje procedūroje (10).

(38)

Tuo atžvilgiu, remiantis Ispanijos valdžios institucijų pateikta informacija, patvirtintą abiejų sutarčių kopijomis, daroma išvada, kad ypatinga sutartis, kurią Socialinio draudimo iždas sudarė su „Pickman“, buvo palankesnė negu įmonės su kitais kreditoriais pasirašytas susitarimas. Iš tiesų pastarasis susitarimas visiems kreditoriams leido tik pasirinkti, ar atgauti 5 % skolų per 75 dienas, ar 20 % skolų per 17 metų be palūkanų, tuo tarpu valstybė, pasirašiusi ypatingą sutartį, įgijo galimybę atgauti 18 % skolos per 8 metus, taikydama 3,25 % metines palūkanas, ir ši skola buvo iš tikrųjų visa grąžinta pagal nustatytą grafiką.

(39)

Komisija taip pat pripažįsta, kad hipotetinio „Pickman“ likvidavimo atveju vienintelis Socialinio draudimo iždui liekantis pasirinkimas būtų pabandyti atgauti skolą, areštuojant tam tikrą konkretų materialųjį ir nematerialųjį turtą. Nepaisant to, Ispanijos valdžios institucijos tinkamai įrodė, kad toks pasirinkimas būtų nelabai naudingas: materialaus turto areštas neturėtų realios vertės, kadangi pirmenybė būtų teikiama anksčiau valstybinės institucijos RUMASA naudai įregistruotai hipotekai, ir pagrįstai reikia pritarti Ispanijos valdžios institucijų požiūriui, kad skolos išieškojimo iš nematerialiojo turto galimybė yra nepatikima, atsižvelgiant į Ispanijos įstatymais nustatytą būtiną priklausomybę nuo galimų pirkėjų, kuriems šio turto vertė, atskyrus jį nuo įmonės vardo, būtų labai maža arba išvis nulinė. Dėl šių priežasčių atrodo, kad įmonės likvidavimas būtų mažiau naudingas, negu scenarijus, pasirinktas Ispanijos valdžios institucijos, kurios privilegijuota padėtis buvo aiškiai nurodyta ypatingoje sutartyje, kurios 10 straipsnyje buvo aiškiai parašyta, kad sutartis taps niekine, jeigu vėliau su bet kuriuo kitu kreditoriumi bus susitarta dėl geresnių sąlygų.

(40)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija įsitikinusi, kad yra tinkamai įrodyta, jog Socialinio draudimo iždas veikė pagal kreditoriaus rinkos ekonomikoje principą, remdamasis Tubacex sprendimu (11) ir ieškodamas tokios išeities, kuri iš tikrųjų garantuotų kuo didesnės skolos dalies atgavimą kuo veiksmingiausiomis sąlygomis. Dėl to Komisija priėjo prie išvados, kad priemonė, kurią sudarė „Pickman“ skolų Socialinio draudimo iždui nurašymas, nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(41)

Dėl 7 priemonės sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar „Pickman“ būtų galėjusi gauti 1,6 milijonų paskolą iš „Caja Provincial San Fernando de Sevilla y Jerez“, jeigu IDEA nebūtų garantija užtikrinusi 1,3 milijonų eurų sumos.

(42)

Komisija įvertino priemonę atsižvelgdama į pranešimo apie garantijas kontekstą. Iš tiesų, kaip nurodyta 4 skyriuje, individualios garantijos nėra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, jeigu i) paskolos gavėjas neturi finansinių sunkumų, ii) paskolos gavėjas iš esmės galėtų gauti paskolą rinkos sąlygomis ir be valstybės įsikišimo, iii) garantija yra susijusi su konkrečiu finansiniu sandoriu, suteikiama nustatytai sumai, ja neužtikrinama daugiau kaip 80 % paskolos ir ji yra terminuota, ir iv) už garantiją mokama rinkos kaina, atitinkanti, be kita ko, garantijos dydį ir trukmę.

(43)

Remiantis pranešimu apie garantijas ir atitinkama Komisijos praktika, iii) sąlyga buvo įvykdyta, kadangi garantija, į kurią skolinis reikalavimas nebuvo nukreiptas, yra susijusi su konkrečia paskola, jos terminas 10 metų ir ja užtikrinama tik 80 % paskolos, tai yra nustatyta 1,3 milijonų eurų suma.

(44)

Dėl i) sąlygos Komisija mano, kad tuo metu, kai buvo įforminta paskola ir garantija, tai yra 2005 m. gruodžio 28 d., restruktūrizavimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Nepaisant to, tiesa, kad 2005 metų gruodį „Pickman“ finansinė padėtis buvo žymiai pagerėjusi, restruktūrizavimo planas jau buvo pasiekęs konsolidavimo etapą, o 2006 metais buvo užfiksuotas 0,7 milijonų eurų pelnas. Dėl šių priežasčių negalima atmesti galimybės, kad tuo metu, kai buvo suteikta garantija, „Pickman“ nebuvo sunkumus patirianti įmonė. Nepaisant to, kadangi restruktūrizavimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, negalima atmesti galimybės, kad „Pickman“ nepatyrė laikinų sunkumų. Dėl to Komisija negali atmesti galimybės, kad garantija nebuvo vertinama rinkos sąlygomis.

(45)

Dėl ii) sąlygos reikia paminėti, kad 2004 metais, kai įmonė tikrai buvo pripažinta patiriančia sunkumų, „Pickman“ gavo 3,3 milijonų eurų paskolą iš „Monte de Piedad y Caja de Ahorros de Huelva y Sevilla“, kadangi galėjo jai visai pateikti garantiją, įkeisdama hipoteka dalį savo įmonės turto.

(46)

A fortiori negalima teigti, kad „Pickman“ 2005 metų pabaigoje nebūtų galėjusi gauti paskolos be valstybės įsikišimo. Iš tiesų, priešingai 2004 metų padėčiai, kai be valstybės įsikišimo paskolos negavo, pirmoji restruktūrizavimo dalis buvo užbaigta, o planas sustiprėjo, remdamasis geresne finansine padėtimi. Be to, „Pickman“ 2004 metais garantavo paskolą tiesiogiai bankui, nesikreipdama į IDEA. Tas faktas, kad „Caja Provincial San Fernando de Sevilla y Jerez“ sutiko suteikti paskolą „Pickman“ rinkos sąlygomis ir prisiėmė minėtos paskolos 20 % riziką, nereikalaudama šiai daliai papildomų garantijų ar užstatų, taip pat patvirtina šią išvadą.

(47)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija negali atmesti galimybės, kad 2005 metų gruodį „Pickman“ vis dar buvo sunkumus patirianti įmonė, tačiau, mano, kad „Pickman“ iš esmės būtų galėjusi gauti paskolą rinkos sąlygomis be valstybės įsikišimo, todėl pagalbos dydis nėra lygus visai paskolos sumai, o tik galimai ekonominei naudai, gautai dėl valstybės garantijos.

(48)

Galiausiai, dėl iv) sąlygos Komisija pripažįsta, kad paskola buvo suteikta 10 metų rinkos kaina, tai yra, taikant Euribor palūkanų normą, kuri tuo momentu sudarė 2,783 procentinius punktus, plius 1,25 % procentinius punktus, o tai panašu į Ispanijos rinkoje taikytas palūkanas sunkumų nepatiriančioms įmonėms. Dėl kainos, sumokėtos už garantiją, kaip buvo nurodyta pirmiau, kadangi negalima atmesti galimybės, jog „Pickman“ buvo sunkumus patirianti įmonė, reikia patikrinti, ar įmoka atitiko rinkoje taikomas įmokas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į įmonės padėtį, negalima atmesti galimybės, kad įmokoje buvo pagalbos elementas. Be to, tuo pat metu reikia pabrėžti, kad atsižvelgiant į tuometinę Komisijos praktiką, pagalbos elementas yra ganėtinai ribotas. Visų pirma, Komisija, remdamasi savo praktika pripažinti 0,5 % garantijos įmoką be užstato garantijos schemoms, taikomoms sunkumų nepatiriančioms įmonėms (12), pripažino, kad 1,5 % garantijos įmoka nėra valstybės pagalba. Šiuo atveju garantijos įmoka yra tris kartus didesnė. Be to, garantiją šiuo atveju užtikrino valstybės naudai įregistruota hipoteka, kuri 2005 m. gegužės 31 d. buvo įvertinta 10 962 598,56 eurais, o 2007 m. spalio 4 d. – 12 512 066,27 eurais.

(49)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad „Pickman“ dėl kokybiško užstato ir pagerėjusios finansinės padėties būtų galėjusi gauti paskolą ir be valstybės įsikišimo. Dėl to pagalba neturi būti apskaičiuota nuo visos paskolos sumos. Pagalbą sudaro skirtumas tarp sumokėtos įmokos ir įmokos, kurią būtų turėjusi sumokėti įmonė, atsidūrusi panašioje padėtyje, atsižvelgiant į gautą visapusišką finansinę garantiją. Atsižvelgdama į nedidelę 1,6 milijonų eurų paskolos vertę, kokybišką garantiją ir tai, kad buvo paimtas 1,5 % mokestis, Komisija mano, kad pagalbos elementas neviršija 100 000 eurų, tai yra de minimis ribos (13).

(50)

Dėl 3–6 priemonių sprendime pradėti procedūrą Komisija abejojo, ar galima laikyti, kad jos nėra valstybės pagalba, taikant investuotojo rinkos ekonomikoje principą.

(51)

Minėtos abejonės pasitvirtino šiame sprendime. Iš tiesų, subsidijos buvo negrąžintinos, o subordinuotos paskolos turėjo būti grąžinamos, kasmet mokant 10 % pelno be palūkanų, todėl yra akivaizdu, kad Andalūzijos regiono Vyriausybė nesielgė taip, kaip būtų pasielgęs investuotojas rinkos ekonomikoje, nesitikėdama investicijos grąžos. Be to šios priemonės, pritaikytos pagal 2004–2009 metų restruktūrizavimo planą, buvo patvirtintos Andalūzijos regiono Vyriausybės, todėl priskirtinos valstybei arba valdžios institucijai. Šios priemonės suteikė vienintelei pagalbos gavėjai, „Pickman“, išskirtinį pranašumą subordinuotų paskolų ir tiesioginių subsidijų, kuriomis paprastai negali naudotis kitos įmonės, forma. „Pickman“ veikia indų, keramikos ir porceliano gaminių rinkos segmente. Kadangi šiais gaminiais prekiaujama Bendrijoje, kyla grėsmė, kad minėtos priemonės iškraipys konkurenciją ir darys poveikį prekybai tarp valstybių narių. Ispanija neprieštarauja, kad šios priemonės būtų vertinamos kaip valstybės pagalba.

(52)

Vadinasi, 3–6 priemonės yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį ir dėl to turi būti įvertinta, ar jos yra suderinamos. Ta aplinkybė, kad pagalba jau suteikta, pažeidžiant valstybės narės prievolę iš anksto apie ją pranešti, numatytą EB sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, reiškia, kad tai yra neteisėta pagalba.

(53)

EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendrosios nesuderinamumo taisyklės, kuri nustatyta minėto straipsnio 1 dalimi. Konkrečiai pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka pagalba, skirta tam tikrų rūšių ekonominei veiklai arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(54)

Kadangi 7 priemonė nėra valstybės pagalba (žr. 41–50 konstatuojamąsias dalis), priešingai preliminariai nuomonei, pateiktai sprendime pradėti procedūrą, Komisija mano, kad 3–6 priemonių suderinamumas neturi būtų vertinamas pagal 2004 m. gaires.

(55)

Iš tiesų, 2004 m. gairių 104 punktu paaiškinta, kad „Komisija, remdamasi šiomis gairėmis, išnagrinės bet kokios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos, suteiktos be jos leidimo ir dėl to pažeidžiančios Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, suderinamumą su bendrąja rinka, jei po šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo suteikta dalis pagalbos arba visa pagalba“.

(56)

Tuo atžvilgiu Komisija pripažįsta, kad 3–6 priemonės, išimtinė operacija, numatyta restruktūrizavimo plane, buvo pritaikytos tada, kai Ispanijos valdžios institucijos patvirtino planą, tai yra 2004 m. kovo 2 d., ir jokia pagalbos dalis nebuvo suteikta po 2004 m. gairių paskelbimo. Dėl to taikomos 1999 m. gairės.

(57)

1999 m. gairių 3.2.2. skyriuje nustatytos sąlygos, kuriomis gali būti suteikta restruktūrizavimo pagalba, kuriai taikoma 55 punkto specialioji nuostata, kuri mažųjų ir vidutinių įmonių atveju nustato, kad minėtos sąlygos taikomos ne taip griežtai, visų pirma, paprastai nėra reikalaujama kompensacinių priemonių. Komisija konkrečiai tokį vertinimą pateikė, inter alia, byloje, taip pat susijusioje su keraminių indų ir porceliano dirbinių gamybos sektoriaus mažąja ir vidutine įmone, tai yra įmone „Porcelanas del Principado“ (14).

(58)

Visų pirma, reikia, kad pagal šių gairių nuostatas įmonė būtų laikoma patiriančia sunkumus. Kaip pripažino Ispanijos valdžios institucijos, iki 2004 metų „Pickman“ buvo tokioje padėtyje, atsižvelgiant į tai, kad jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas, nuostoliai vis didėjo, o dalis jos turto, kuris hipoteka buvo įkeistas įmonei RUMASA, buvo perduota pastarajai už skolas, todėl ji beveik neabejotinai būtų turėjusi netrukus atsisakyti savo verslo.

(59)

Antra, pagalbos suteikimas priklauso nuo restruktūrizavimo plano vykdymo, šis planas turi būti sudaromas kuo trumpesniam laikotarpiui ir per pagrįstai nustatytos trukmės laiką, remiantis realiomis prielaidomis apie būsimas veiklos sąlygas, turi atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą. Kalbant apie mažąsias ir vidutines įmones, pagal Komisijos praktiką 55 konstatuojamosios dalies nuostata buvo aiškinama taip, kad nebūtina, kad schemų, taikomų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, atveju pati Komisija patvirtintų planą.

(60)

Kaip nurodė Ispanijos valdžios institucijos, „Pickman“ persiuntė nacionalinėms institucijoms nepriklausomų „Auditoría y Consulta S.A“ ekspertų parengtą planą, kuriame:

(61)

Be to, restruktūrizavimo plane buvo numatyti du atskiri etapai: pirmajame buvo numatyta didžiąją dalį priemonių įgyvendinti 2004 metais, tuo tarpu antrąjį etapą sudarė palaipsnis „Pickman“ bendrosios būklės sustiprinimas 2005–2009 metais (žr. 2 lentelę). Šios priemonės, kurių tikslas buvo pašalinti įmonės struktūrinius trūkumus ir užtikrinti jos ilgalaikį gyvybingumą, buvo susijusios su naujos valdymo sistemos sukūrimu, gamybos procesą atitinkančios organizacinės struktūros suplanavimu, darbuotojų skaičiaus sumažinimu ir pareigų perskirstymu, derybomis dėl naujos kolektyvinės sutarties, gamyklų veiklos reorganizavimu, siekiant ją optimizuoti, ženkliu techniniu ir IT įrangos modernizavimu, investicijomis į komercijos padalinį, skirtas darbuotojams ir marketingo kampanijoms, naujų platinimo kanalų sukūrimu, nuosavo ir įstatinio kapitalo santykio subalansavimu, skolos koeficiento sureguliavimu ir minimalaus likvidumo lygio pasiekimu.

(62)

Šiame plane minėtos priemonės siejamos su skirtingomis hipotezėmis ir atitinka optimistišką, pesimistišką ir tarpinį scenarijus; atrodo, kad pagal tarpinį scenarijų pasirinktas 75 % našumo lygis ir pardavimo lygis, atitinkantis įmonės 2002 metais pasiektą lygį, suformulavo realistines finansines prognozes, kurių pagrindiniai skaičiai, iš tikrųjų pasiekti iki to momento, pateikti 1 lentelėje.

1   lentelė

(63)

Trečia, turi būti išvengta nepagrįsto konkurencijos iškraipymo. Kadangi „pagalba įmonėms, priskiriamoms mažųjų ir vidutinių įmonių kategorijai, daro mažesnį poveikį prekybos sąlygoms nei pagalba didelėms įmonėms“, „pagalbos suteikimas paprastai nesiejamas su kompensacinėmis priemonėmis“ (1999 m. gairių 55 punktas). Tuo klausimu reikia pažymėti, kad „Pickman“ yra vidutinė įmonė, kurioje dirba 137 darbuotojai, 2003 metais jos apyvarta buvo 2 milijonai eurų, jos rinkos dalis Bendrijoje yra nedidelė. Taip pat reikia pabrėžti, kad „Porcelanas del Principado“, tame pačiame sektoriuje veikiančios vidutinės įmonės, atveju Komisija nenustatė kompensacinių priemonių. Laikantis tos pačios praktikos, dėl nedidelio konkurencijos iškraipymo, galinčio kilti dėl pagalbos „Pickman“, nėra reikalinga patvirtinti kokias nors kompensacines priemones.

(64)

Be to, „Pickman“ atveju atrodo, kad i) dėl restruktūrizavimo plano nėra numatyta didinti gamybos pajėgumus; ii) bus reorganizuota įmonės darbuotojų struktūra, atleidžiant dalį darbuotojų tam tikrose gamyklose ir investuojant į komercijos bei informatikos padalinius; iii) „Pickman“ yra nedidelė įmonė, todėl ji gali gauti pagalbą; iv) įmonės dalis rinkoje yra labai nedidelė, palyginti su konkurentais, tokia ji buvo ir 2003 metais (žr. pirmiau minėtą rinkos tyrimą); v) pagal Ispanijos regioninės pagalbos žemėlapį 2000–2006 metų laikotarpiui (15) Andalūzija yra NUTS II regionas ir, remiantis tuo, kad jos BVP vienam gyventojui perkamosios galios standartais yra mažesnis negu 60 % ES vidurkio, ji gali gauti EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatytą pagalbą.

(65)

Atsižvelgdama į visus šiuos argumentus, o ypač į „Pickman“ įsipareigojimą nedidinti gamybos pajėgumų, į tai, kad pagalbos gavėja atitinka mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimą, jo konkurencinė padėtis yra ribota ir ji įsikūrusi remtiname regione, Komisija, vadovaudamasi savo įprastine praktika, mano, kad yra tenkinama trečioji sąlyga, kadangi konkurencijos iškraipymas dėl pagalbos yra nedidelis ir tai tikrai nėra bendram interesui prieštaraujanti priemonė.

(66)

Ketvirta, pagalbos suma ir intensyvumas turi griežtai apsiriboti tuo, kas būtina restruktūrizavimui, atsižvelgiant į įmonės finansines galimybes. Tikimasi, kad pagalbos gavėja įneš svarų įnašą iš savo lėšų į restruktūrizavimo planą, kadangi tai laikoma požymiu, kad rinkos pasitiki, jog gyvybingumas gali būti atkurtas.

(67)

Antra vertus, pagalbos, kurią Ispanijos valdžios institucijos suteikė įmonei „Pickman“, bendra suma sudarė 4,46 milijonus eurų. Nemaža pagalbos dalis turėjo būti panaudota tam, kad būtų padengtos trumpalaikės kreditorinės skolos („Inversiones Jara S.A“ ir „Faïencerie de Bouskoura“), tuo tarpu subsidijos buvo skirtos darbo jėgos išlaidoms padengti, o pirmiausia investicijoms, kurios turėjo būti vykdomos per ateinančius metus, kaip nurodyta 2 lentelėje.

2   lentelė

(68)

Be to, „Pickman“ įnešė savo įnašą gyvybingumui atkurti, kurio dydis 6,24 milijonai eurų, gauti iš privačių paskolų, kurias naujasis savininkas gavo rinkos sąlygomis be jokios valstybės paramos. Ši suma atitinka 58,3 % viso finansavimo, todėl „Pickman“„svariai prisidėjo“, visiškai vykdydama 1999 m. gairių nuostatas. Be to, įmonės finansinis turtas, nurodytas 1 lentelėje, aiškiai įrodo, kad dėl plano nesusidarys likvidumo perteklius. Dėl to Komisija mano, kad pagalba apsiriboja minimalia pagalba, reikalinga gyvybingumui atkurti.

(69)

Apibendrindama Komisija mano, kad atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, „Pickman“ restruktūrizavimo plane numatytos 3–6 priemonės tenkina 1999 m. gairėse mažosioms ir vidutinėms įmonėms nustatytas sąlygas ir turi būti laikomos suderinamos su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(70)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija nutarė, kad: