Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008R0933

    2008 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 933/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004 priedo nuostatos dėl gyvūnų tapatybės nustatymo priemonių ir judėjimo dokumentų turinio (Tekstas svarbus EEE)

    OL L 256, 2008 9 24, p. 5–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 20/04/2021; netiesiogiai panaikino 32016R0429

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/933/oj

    24.9.2008   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 256/5


    KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 933/2008

    2008 m. rugsėjo 23 d.

    kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004 priedo nuostatos dėl gyvūnų tapatybės nustatymo priemonių ir judėjimo dokumentų turinio

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 21/2004, nustatantį avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (1), ypač į jo 10 straipsnio 1 dalį,

    kadangi:

    (1)

    Reglamente (EB) Nr. 21/2004 nustatyta, kad kiekviena valstybė narė turi sukurti avių ir ožkų tapatybės nustatymo sistemą pagal minėto reglamento nuostatas.

    (2)

    Šią sistemą turi sudaryti keturios dalys, būtent: tapatybės nustatymo priemonės kiekvieno gyvūno tapatybei nustatyti (toliau – tapatybės nustatymo priemonės), kiekviename ūkyje tvarkomi atnaujinami registrai, judėjimo dokumentai ir centrinis registras arba kompiuterinė duomenų bazė. Reglamento priede nurodomi šioms sistemos dalims keliami reikalavimai.

    (3)

    Reglamente (EB) Nr. 21/2004 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1560/2007 (2), nustatyta, kad nuo 2009 m. gruodžio 31 d. elektroninis tapatybės nustatymas bus privalomas.

    (4)

    Komisija 2007 m. lapkričio 17 d. Tarybai pateikė avių ir ožkų elektroninio tapatybės nustatymo taikymo ataskaitą (3). Šioje ataskaitoje prieita prie išvados, kad valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama patvirtinti naujų tipų žymenis avims ir ožkoms žymėti tam tikromis sąlygomis.

    (5)

    Elektroninio tapatybės nustatymo srityje padaryta technologinė pažanga. Todėl tapatybės nustatymo priemonėms taikomus Reglamente (EB) Nr. 21/2004 nustatytus reikalavimus reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų galima naudoti įvairesnių techninių priemonių derinius. Naujai sukurtas tapatybės nustatymo priemones, kaip antai įšvirkščiamą žymenį ir elektroninę žymę ant čiurnos, turėtų būti leidžiama naudoti kaip tapatybės nustatymo priemones pagal šį reglamentą. Tačiau šios priemonės turėtų būti naudojamos tik gyvūnus vežant šalies viduje, atsižvelgiant į poreikį sukaupti daugiau patirties jas naudojant. Kai elektroninis tapatybės nustatymas taps pirmąja tapatybės nustatymo priemone, valstybėms narėms turėtų būti suteikiama daugiau lankstumo taikant įprastines tapatybės nustatymo priemones kaip antrąjį žymenį. Todėl minėto reglamento priedo A dalį reikėtų iš dalies atitinkamai pakeisti.

    (6)

    Reglamento (EB) Nr. 21/2004 priedo B dalyje nurodyta informacija, kuri turi būti pateikiama kiekvieno ūkio atnaujinamame registre. Dalį šios informacijos galima gauti tik ūkyje, kuriame gyvūnas buvo atsivestas. Siekiant sumažinti administracinę naštą, šią priedo dalį reikėtų iš dalies atitinkamai pakeisti.

    (7)

    Reglamente (EB) Nr. 21/2004 nustatyta, kad nuo 2009 m. gruodžio 31 d. elektroninis tapatybės nustatymas turi tapti privalomas visiems po šios dienos atsivestiems gyvūnams. Tačiau pirmuosius metus po 2009 m. gruodžio 31 d. daugelis gyvūnų bus pažymėti tik įprastiniais neelektroniniais žymenimis, kadangi šie gyvūnai buvo atsivesti iki minėtos dienos. Tais metais elektroniniais ir neelektroniniais žymenimis pažymėti gyvūnai bus vežami ir laikomi kartu.

    (8)

    Neelektroniniuose žymenyse nurodyti individualūs gyvūnų kodai gali būti nuskaitomi tik rankiniu būdu. Nuskaitant neelektroninių žymenų duomenis rankiniu būdu reikia daug gyvūnų laikytojų pastangų ir yra didelė klaidų tikimybė. Be to, operatoriams būtų sudėtinga atskirti kelis gyvūnus su elektroniniais žymenimis ir nuskaityti jų individualius kodus. Taip pat jų darbą apsunkintų prašymas įdiegti elektronines skaitymo sistemas atskiro gyvūno kodui nuskaityti, kadangi dauguma pervežtų gyvūnų būtų pažymėti įprastiniais neelektroniniais ausų įsagais. Todėl diena, nuo kurios judėjimo dokumente turi būti nurodytas individualus gyvūno kodas, turėtų būti nukeliama tol, kol didžioji dalis avių ir ožkų bus pažymėtos elektroninėmis priemonėmis. Prie šios išvados prieita ir Komisijos ataskaitoje apie avių ir ožkų elektroninio tapatybės nustatymo įgyvendinimą.

    (9)

    Todėl tikslinga datą, nuo kurios judėjimo dokumente turi būti nurodytas individualus kiekvieno gyvūno kodas, nukelti iki 2011 m. sausio 1 d. Todėl Reglamento (EB) Nr. 21/2004 priedo C dalies 2 punkte nurodyta data, susijusi su judėjimo dokumentu, turėtų būti atitinkamai iš dalies keičiama.

    (10)

    Taikant reikalavimą judėjimo dokumente nurodyti individualius gyvūno kodus, būtina atsižvelgti į ypatingą iki 2010 m. sausio 1 d. atsivestų gyvūnų padėtį. Rizika, susijusi su šių gyvūnų pervežimu į skerdyklą, yra ribota, todėl dėl šio reikalavimo atsirandanti papildoma administracinė našta yra nepagrįsta. Dėl šios priežasties tiesiogiai į skerdyklą vežamiems gyvūnams neturėtų būti taikomas šis reikalavimas nepriklausomai nuo dienos, kada jie vežami.

    (11)

    Be to, nors iki 2010 m. sausio 1 d. atsivesti gyvūnai 2011 m. sudarytų didelę visų avių ir ožkų dalį, su jų vežimu susijusi rizika nuolat mažėtų, proporcingai tokių gyvūnų skaičiaus sumažėjimui iki 2011 m. gruodžio 31 d. Todėl reikalavimas judėjimo dokumente nurodyti individualius gyvūnų kodus neturėtų būti taikomas tokius gyvūnus vežant iki 2011 m. gruodžio 31 d. Po šios dienos didžiosios dalis avių ir ožkų būtų žymimos elektroniniu būdu ir tik retais atvejais, kai seni gyvūnai vežami į kitus ūkius, o ne į skerdyklas, duomenys būtų nuskaitomi rankiniu būdu. Tiek po 2011 m. gruodžio 31 d. gyvūnų laikytojams teksianti su tokiu duomenų nuskaitymu susijusi našta, tiek ir klaidų tikimybė tada būtų pagrįsta.

    (12)

    Todėl tikslinga sistemos, susijusios su iki 2010 m. sausio 1 d. atsivestų gyvūnų individualių kodų nurodymu judėjimo dokumentuose, taikymo pradiniame etape numatyti tam tikras pereinamojo laikotarpio nuostatas.

    (13)

    Reglamento (EB) Nr. 21/2004 priedo C dalyje nurodyta informacija, kuri turi būti pateikiama judėjimo dokumente. Paskirties ūkio atpažinties kodas ne visada užregistruotas ūkyje, iš kurio gyvūnas išvežamas. Kaip alternatyvius duomenis būtų galima naudoti paskirties ūkio pavadinimą ir adresą arba kito laikytojo vardą ir pavardę bei adresą.

    (14)

    Todėl Reglamentą (EB) Nr. 21/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

    (15)

    Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamento (EB) Nr. 21/2004 priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimto Briuselyje, 2008 m. rugsėjo 23 d.

    Komisijos vardu

    Androulla VASSILIOU

    Komisijos narė


    (1)  OL L 5, 2004 1 9, p. 8.

    (2)  OL L 340, 2007 12 22, p. 25.

    (3)  COM(2007) 711.


    PRIEDAS

    „PRIEDAS

    A.   TAPATYBĖS NUSTATYMO PRIEMONĖS

    1.

    Kompetentinga institucija patvirtina tapatybės nustatymo priemones kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje, kurios turi:

    a)

    užtikrinti, kad yra bent vienas aiškiai matomas ir vienas elektroniniu būdu nuskaitomas ženklas;

    b)

    likti pritvirtintos prie gyvūno ir nekenkti jam; ir

    c)

    būti lengvai pašalinamos iš maisto grandinės.

    2.

    Tapatybės nustatymo priemonės turi rodyti kodą, kuriame būtų pateikiama toliau nurodyta informacija šia tvarka:

    a)

    dviejų raidžių ALFA kodas arba trejų skaitmenų kodas (1), pagrįstas ISO 3166 ir taikomas valstybėms narėms, kuriose yra ūkis, kur gyvūnas pirmą kartą buvo pažymėtas (šalies kodas);

    b)

    ne daugiau kaip iš 12 skaitmenų sudarytas individualus gyvūno kodas.

    Be a ir b papunkčiuose nurodytų kodų, jei jie yra įskaitomi, kompetentinga institucija gali patvirtinti brūkšninį kodą ir laikytojo pateikiamą papildomą informaciją.

    3.

    Pirmoji 4 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta tapatybės nustatymo priemonė turi atitikti a arba b papunkčiuose pateiktus kriterijus:

    a)

    elektroninis žymuo kaip atrajotojų boliusas arba ausies įsagas pagal 6 punkte išvardytas technines savybes; arba

    b)

    ausies įsagas, pagamintas iš atsparios medžiagos, apsaugotas nuo sugadinimo, lengvai įskaitomas visą gyvūno gyvenimą; jo pakartotinai naudoti negalima, o 2 punkte nurodyti kodai negali būti ištrinti.

    4.

    Antroji 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta tapatybės nustatymo priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:

    a)

    pagal 3 punkto a papunktį pažymėtiems gyvūnams:

    i)

    3 punkto b papunkčio kriterijus atitinkantis ausies įsagas; arba

    ii)

    3 punkto b papunktyje išdėstytus ausies įsagams taikomus kriterijus atitinkanti žymė ant čiurnos; arba

    iii)

    tatuiruotė, išskyrus gyvūnus, kuriais prekiaujama Bendrijos viduje;

    b)

    pagal 3 punkto b papunktį pažymėtiems gyvūnams:

    i)

    3 punkto a papunkčio kriterijus atitinkantis elektroninis žymuo; arba

    ii)

    gyvūnams, kuriais neprekiaujama Bendrijos viduje, elektroninis žymuo kaip elektroninė žymė ant čiurnos arba įšvirkščiamasis atsakiklis pagal 6 punkte išvardytas technines savybes; arba

    iii)

    jei elektroninis tapatybės nustatymas nėra būtinas, remiantis 9 straipsnio 3 dalimi:

    3 punkto b papunkčio kriterijus atitinkantis ausies įsagas,

    3 punkto b papunktyje išdėstytus ausies įsagams taikomus kriterijus atitinkanti žymė ant čiurnos, arba

    tatuiruotė.

    5.

    Pagal 4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą sistemą reikalaujama, kad gyvūnų tapatybė būtų nustatoma ir pagal ūkius, ir atskirai, numatoma pakeitimo procedūra, kai tapatybės nustatymo priemonė tampa neįskaitoma arba pasimeta, kompetentingai institucijai kontroliuojant, paliekama galimybė atsekti ūkius siekiant kontroliuoti epizootines ligas, ir sudaromos sąlygos atsekti gyvūnų judėjimą nacionalinėje teritorijoje siekiant to paties tikslo.

    6.

    Elektroniniai žymenys turi atitikti šias technines savybes:

    a)

    jie turi būti skaitomosios atminties pasyvieji atsakikliai, kuriuose taikoma HDX arba FDX-B technologija, ir kurie atitinka ISO standartus 11784 ir 11785;

    b)

    jų parodymai turi būti perskaitomi skaitytuvais, atitinkančiais ISO standartą 11785, kuriais galima perskaityti HDX ir FDX-B atsakiklius;

    c)

    skaitymo nuotolis turi būti:

    i)

    ne mažiau kaip 12 cm nuo ausies įsagų ir žymių ant čiurnos, kai parodymai skaitomi nešiojamais skaitytuvais;

    ii)

    ne mažiau kaip 20 cm nuo atrajotojų boliusų ir įšvirkščiamų atsakiklių, kai parodymai skaitomi nešiojamais skaitytuvais;

    iii)

    ne mažiau kaip 50 cm nuo visų rūšių žymenų, kai skaitoma stacionariuoju skaitytuvu.

    7.

    4 straipsnio 3 dalyje nurodytas tapatybės nustatymo būdas yra toks:

    a)

    gyvūnai turi būti žymimi kompetentingos institucijos patvirtintu ausies įsagu vienoje ausyje;

    b)

    ausies įsagas, pagamintas iš atsparios medžiagos, apsaugotas nuo sugadinimo ir lengvai įskaitomas; jis negali būti pakartotinai naudojamas, o kodai turi būti neištrinami;

    c)

    ausies įsage turi būti pateikiama bent ši informacija:

    i)

    dviejų raidžių šalies kodas (1); ir

    ii)

    ūkio, kuriame gyvūnas buvo atsivestas, atpažinties kodas arba individualus gyvūno kodas, pagal kurį galima nustatyti ūkį, kuriame gyvūnas buvo atsivestas.

    Šį alternatyvų būdą naudojančios valstybės narės per 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą Komitetą turi informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares.

    Jei pagal šį punktą pažymėti gyvūnai laikomi ilgiau, nei jiems sueina 12 mėn., arba jei jie yra skirti Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąsias šalis ir visais šiais atvejais vis dar laikomi ūkyje, kuriame buvo atsivesti, tai prieš išvežant iš šio ūkio, juos būtina pažymėti taip, kaip nurodyta 1–4 punktuose.

    B.   ŪKIO REGISTRAS

    1.

    Nuo 2005 m. liepos 9 d. į ūkio registrą turi būti įtraukta bent ši informacija:

    a)

    ūkio atpažinties kodas;

    b)

    ūkio adresas ir geografinės koordinatės arba lygiavertė nuoroda į ūkio geografinę padėtį;

    c)

    gamybos tipas;

    d)

    7 straipsnyje nurodytos paskutiniosios inventorizacijos rezultatas ir data, kai inventorizacija buvo atlikta;

    e)

    laikytojo adresas, vardas ir pavardė;

    f)

    jei gyvūnai išvežami iš ūkio:

    i)

    vežėjo vardas ir pavardė;

    ii)

    gyvūnus vežančios transporto priemonės dalies registracijos numeris;

    iii)

    paskirties ūkio atpažinties kodas, pavadinimas ir adresas arba, jei gyvūnas vežamas į skerdyklą – skerdyklos atpažinties kodas arba pavadinimas ir išvežimo data;

    arba 6 straipsnyje nurodytų judėjimo dokumentų kopija ar patvirtinta kopija;

    g)

    kai gyvūnai atvežami į ūkį – ūkio, iš kurio gyvūnas buvo perkeltas, atpažinties kodas ir atvežimo data;

    h)

    informacija apie bet kokį tapatybės nustatymo priemonės pakeitimą.

    2.

    Nuo 2009 m. gruodžio 31 d. į ūkio registrą turi būti įtraukta bent jau ši naujausia informacija apie kiekvieną po šios dienos atsivestą gyvūną:

    a)

    gyvūno tapatybės nustatymo kodas;

    b)

    ūkyje, kuriame gyvūnas buvo atsivestas, metai, kada gyvūnas buvo atsivestas, ir gyvūno tapatybės nustatymo diena;

    c)

    metai ir mėnuo, kada gyvūnas ūkyje krito;

    d)

    veislė ir genotipas, jei žinomi.

    Tačiau A skirsnio 7 punkto a–d papunkčiuose minima informacija apie gyvūnus, pažymėtus pagal to skirsnio 7 punkto nuostatas, turi būti pateikta atsižvelgiant į kiekvieną taip pat pažymėtų gyvūnų siuntą, ir joje turi būti nurodytas gyvūnų skaičius.

    3.

    Ūkio registre turi būti registrą patikrinusio kompetentingos institucijos paskirto arba patvirtinto pareigūno vardas ir pavardė bei parašas ir diena, kurią buvo atliktas patikrinimas.

    C.   JUDĖJIMO DOKUMENTAI

    1.

    Judėjimo dokumentus privalo užpildyti laikytojas pagal kompetentingos institucijos nustatytą pavyzdį. Juose turi būti bent ši informacija:

    a)

    ūkio atpažinties kodas;

    b)

    laikytojo adresas, vardas ir pavardė;

    c)

    bendras pervežtų gyvūnų skaičius;

    d)

    paskirties ūkio atpažinties kodas ar pavadinimas bei adresas arba kito gyvūnų laikytojo vardas ir pavardė bei adresas, arba, kai gyvūnai vežami į skerdyklą – skerdyklos atpažinties kodas, arba pavadinimas ir vieta, arba, pervarant gyvūnus į naujas ganyklas – paskirties vieta;

    e)

    duomenys apie transporto priemonę ir vežėją, įskaitant jo leidimo numerį,

    f)

    išvežimo data;

    g)

    laikytojo parašas.

    2.

    Nuo 2011 m. sausio 1 d. be A skirsnio 1 punkte nustatytos informacijos, judėjimo dokumente turi būti nurodytas kiekvieno pagal to paties skirsnio 1–6 punktus pažymėto gyvūno individualus tapatybės nustatymo kodas.

    3.

    Vis dėlto 2 punkte nurodytos informacijos pateikti nebūtina, jei gyvūnai buvo atsivesti iki 2009 m. gruodžio 31 d.:

    a)

    juos vežant į skerdyklą, tiesiogiai arba nukreipimo tvarka, išskyrus, kai gyvūnai vėliau vežami į kitą ūkį;

    b)

    iki 2011 m. gruodžio 31 d., kai gyvūnai vežami kitur.

    D.   KOMPIUTERINĖ DUOMENŲ BAZĖ

    1.

    Į kompiuterinę duomenų bazę apie kiekvieną ūkį turi būti įvesta bent ši informacija:

    a)

    ūkio atpažinties kodas;

    b)

    ūkio adresas ir geografinės koordinatės arba lygiavertė nuoroda į ūkio geografinę padėtį;

    c)

    laikytojo vardas ir pavardė, adresas ir profesija;

    d)

    gyvūno rūšis;

    e)

    gamybos tipas;

    f)

    7 straipsnio 2 dalyje nurodytos inventorizacijos rezultatas ir data, kada inventorizacija buvo atlikta;

    g)

    kompetentingai institucijai palikta duomenų sritis, kur ji gali įrašyti informaciją apie gyvūnų sveikatą, pavyzdžiui, gyvūnų judėjimo apribojimus, statusą ar kitokią panašią informaciją, atsižvelgdama į Bendrijos arba nacionalines programas.

    2.

    Remiantis 8 straipsnio nuostatomis, į duomenų bazę turi būti įtraukiami duomenys apie kiekvieną atskirą gyvūnų vežimą.

    Įraše turi būti pateikta bent ši informacija:

    a)

    vežamų gyvūnų skaičius;

    b)

    ūkio, iš kurio gyvūnas išvežamas, atpažinties kodas;

    c)

    išvežimo data;

    d)

    ūkio, į kurį gyvūnas atvežamas, atpažinties kodas;

    e)

    atvežimo data.“


    (1)  

    Austrija

    AT

    040

    Belgija

    BE

    056

    Bulgarija

    BG

    100

    Kipras

    CY

    196

    Čekijos Respublika

    CZ

    203

    Danija

    DK

    208

    Estija

    EE

    233

    Suomija

    FI

    246

    Prancūzija

    FR

    250

    Vokietija

    DE

    276

    Graikija

    EL

    300

    Vengrija

    HU

    348

    Airija

    IE

    372

    Italija

    IT

    380

    Latvija

    LV

    428

    Lietuva

    LT

    440

    Liuksemburgas

    LU

    442

    Malta

    MT

    470

    Nyderlandai

    NL

    528

    Lenkija

    PL

    616

    Portugalija

    PT

    620

    Rumunija

    RO

    642

    Slovakija

    SK

    703

    Slovėnija

    SI

    705

    Ispanija

    ES

    724

    Švedija

    SE

    752

    Jungtinė Karalystė

    UK

    826


    Top