28.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/6

(1)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 994/2007 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui (toliau – FeSi), šiuo metu klasifikuojamam KN kodais 7202 21 00, 7202 29 10 ir 7202 29 90.

(2)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminariąsias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(3)

Po to, kai buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, Komisija toliau nagrinėjo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, ir analizavo Bendrijos naudotojų pateiktus klausimyno atsakymų duomenis.

(4)

Laikinojo reglamento 166 konstatuojamojoje dalyje Komisija įsipareigojo prieš priimdama galutinį sprendimą toliau ir išsamiau nagrinėti laikinųjų priemonių poveikį naudotojų padėčiai.

(5)

Šiuo tikslu Komisija susisiekė su 500 Bendrijoje esančių liejyklų ir tiesiogiai arba per asociacijas išsiuntė joms klausimynus, kadangi šiai kategorijai priskiriami naudotojai neparodė jokio susidomėjimo atliekamu tyrimu prieš laikinųjų priemonių nustatymą. Be to, pradiniame etape visų bendradarbiaujančių plieno gamintojų buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos, kad Komisija galėtų ištirti galimą laikinųjų priemonių poveikį jų veiklai.

(6)

Klausimyno atsakymus pateikė tik septynios liejyklos, o aštuoni plieno gamintojai pateikė papildomos informacijos. Visos minėtos liejyklos ir trys iš minėtųjų gamintojų pateikė pakankamai informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti laikinųjų priemonių poveikį jų ekonominei padėčiai.

(7)

Atsižvelgiant į sudėtingą struktūrą, kurioje tiriamuoju laikotarpiu veikė Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomas rinkos ekonomikos režimas (RER), buvo paprašyta papildomos informacijos, kad būtų galima padaryti galutines išvadas. Be to, kaip nustatyta laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Kinijos eksportuojantis gamintojas pirko elektros energiją iš susijusio tiekėjo, jo sąnaudos, susijusios su FeSi gamyba, buvo toliau tiriamos.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šių bendrovių patalpose surengti trys papildomi tikrinamieji vizitai:

(9)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, o išvados tam tikrais atvejais atitinkamai pakeistos.

(10)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones importuojamam KLR, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas. Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(11)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(12)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse, keletas eksportuotojų tvirtino, kad šlakas, kurio sudėtyje yra žymiai mažiau nei 45 % silicio, t. y. mažo grynumo FeSi, turėtų būti neįtraukiamas į tyrimo aprėptį dėl tariamai nevienodų fizinių savybių ir pagrindinės naudojimo paskirties. Komisija įsipareigojo išsiaiškinti šį klausimą. Po pirminio faktų atskleidimo toliau buvo gauta kelių suinteresuotųjų šalių pastabų, susijusių su šiuo klausimu.

(13)

Šiuo atžvilgiu pirmiausiai pastebima, kad tiriamas nagrinėjamasis produktas yra FeSi, kurio sudėtyje yra bent 4 % geležies ir daugiau nei 8 % bei mažiau nei 96 % silicio. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šlakas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 45 % silicio gali būti naudojamas plieno pramonėje briketų pavidalu kaip ir FeSi, kurio sudėtyje yra daugiau nei 45 % silicio. Todėl galima daryti išvadą, kad šlakas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis savybėmis ir jį galima pakeisti kitomis FeSi rūšimis, kurių sudėtyje yra didelė dalis silicio. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinamos laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos preliminariosios išvados, kad mažo grynumo FeSi turėtų būti laikomas nagrinėjamuoju produktu.

(14)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad atomizuoti FeSi milteliai, kurių sudėtyje yra 15 % ir 45 % silicio, atliekant šį tyrimą neturėtų būti įtraukiami į produkto apibrėžtąją sritį. Tačiau atomizuotų FeSi miltelių neįtraukimas atliekant šį tyrimą nėra pagrįstas, ypač todėl, kad FeSi, kurio sudėtyje yra 15 % ir 45 % silicio, patenka į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Be to, po klausymo, šis importuotojas neatsižvelgė į Komisijos prašymą ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį argumentą. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(15)

Kadangi jokių pastabų dėl panašaus produkto negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 17 konstatuojamoji dalis.

(16)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas pakartojo laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje aprašytas pastabas dėl jo turto eksploatavimo trukmės pokyčių. Tačiau eksportuojantis gamintojas nepateikė naujų argumentų, nepateiktų ankstesniuose tyrimo etapuose, kurie pagrįstų jo teiginį, kad preliminariosios išvados dėl RER padėties, kaip aprašyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, buvo neteisingos.

(17)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl RER negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 18–26 konstatuojamosios dalys.

(18)

Kadangi jokių pastabų dėl IR negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 27–31 konstatuojamosios dalys.

(19)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad Norvegija nėra tinkama panaši šalis dėl didelių elektros energijos sąnaudų, kurios tariamai neatspindi pasaulio pramonės padėties, bei dėl skirtingų galimybių naudotis žaliavomis lyginant su Kinijos gamintojais. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad Norvegijos gamintojai daugiausiai parduoda eksporto rinkoms, kadangi didžioji jų vartojimo vidaus rinkoje dalis yra uždara ir kad tiriamuoju laikotarpiu Norvegijos gamintojai daugiausiai gamino FeSi, pasižymintį specialiomis savybėms, o Kinijos eksportuojantys gamintojai gamino tik standartinėmis savybėmis pasižymintį FeSi. Todėl eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Norvegijos normalioji vertė turi būti koreguojama.

(20)

Reikia pastebėti, kad nors tiesa, kad Norvegijos gamintojai parduoda didelius kiekius eksporto rinkose, tačiau įvertinus vidaus rinkos dydį ir jos konkurencines sąlygas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje, Norvegija laikoma tinkama panašia šalimi.

(21)

Dėl kitų bendrovės teiginių nustatyta, kad Kinijos gamintojų elektros energijos dalis gamybos sąnaudose buvo daug didesnė nei Norvegijos bendrovių. Be to, Kinijos eksportuotojas nepateikė jokių įrodymų, kad elektros energijos kaina Norvegijoje buvo didesnė arba kad tariami žaliavos prieigos keblumai turėjo įtakos Norvegijos normaliajai vertei. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(22)

Tačiau buvo nustatyta, kad Norvegijos gamintojų Norvegijoje parduodamų rūšių FeSi skyrėsi grynumu nuo KLR į Bendriją eksportuojamų rūšių FeSi. Todėl, kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, koregavimas buvo pagrįstas.

(23)

Negavus jokių kitų pastabų dėl panašios šalies, patvirtinamos laikinojo reglamento 32–36 konstatuojamosios dalys.

(24)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliajai vertei nustatyti taikomos metodikos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 37–47 konstatuojamosios dalys.

(25)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam netaikytas RER, teigė, kad normalioji vertė buvo neteisingai skaičiuojama, kadangi joje neatsispindėjo tai, kad Norvegijoje parduodamas skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas skyrėsi nuo KLR eksportuojamo panašaus produkto. Išnagrinėjus šį teiginį buvo nuspręsta perskaičiuoti normaliąją vertę, atsižvelgiant į Norvegijos vidaus rinkoje parduodamų ir KLR į Bendriją eksportuojamų rūšių produkto fizinių savybių skirtumus. Normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal produkto rūšį, atsižvelgiant į titano priemaišas ir FeSi sudėtį, jei skirtingų rūšių produktas negalėjo būti tiesiogiai lyginamas.

(26)

Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam taikytas RER, priklauso labai didelei Kinijos grupei, kurią sudaro beveik šimtas susijusių bendrovių, veikiančių įvairiuose pramonės sektoriuose. Dėl sudėtingos grupės struktūros ir konsolidavimo veiksmų, susijusių su bendrovėmis, gaminančiomis ir parduodančiomis FeSi, buvo paprašyta naujų duomenų apie šią grupę ir duomenys buvo ištirti. Be to, laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad bus toliau tiriamos su elektros energijos gamyba ir pardavimu susiję sąnaudos.

(27)

Atlikus papildomą tyrimą paaiškėjo, kad eksportuojančio gamintojo elektros energijos pirkimo iš susijusio tiekėjo kaina turėjo būti atmesta, kadangi ji nepadengė visų elektros energijos gamybos sąnaudų. Be to, eksportuojančio gamintojo pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos buvo koreguotos atsižvelgiant į visą nagrinėjamojo produkto gamybos finansinių išlaidų sumą. Iš tiesų, kaip nustatyta atlikus tyrimą, kai kurias iš šių sąnaudų padengė susijusios šalys ir jos nebuvo įvertintos skaičiuojant laikinąją normaliąją vertę.

(28)

Pakoregavus šias sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, nustatyta, kad pardavimo vidaus rinkoje kainos visų rūšių nagrinėjamajam į Bendriją eksportuojamam produktui nepadengė sąnaudų. Todėl bendrovei turėjo būti nustatyta normalioji vertė. Normalioji vertė buvo nustatyta pagal pačios bendrovės gamybos sąnaudas, pridedant minėtas koreguotas pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas. Kalbant apie pelną, kadangi bendrovė neturėjo pelningų sandorių bei nebuvo galimybių pasinaudoti kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų tos pačios kategorijos produktų pelnu, nustatant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą taikytas 5 % pelno dydis. Šis dydis atitinka dydį, kuris naudotas nustatant normaliąją vertę Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksportuojančiam gamintojui, kaip nurodyta laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje. Negauta jokios informacijos, kad šis pelno dydis viršytų kitų eksportuotojų arba gamintojų pelną, paprastai gaunamą Kinijos rinkoje parduodant produktus, priklausančius tai pačiai bendrai kategorijai.

(29)

Nustačius laikinąsias priemones, vienas iš Egipto eksportuojančių gamintojų teigė, kad nustatant normaliąją vertę pagal apskaičiuotąją vertę, turėtų būti taikomas mažesnis pelno dydis, atitinkantis dydį, taikomą Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksportuojančiam gamintojui.

(30)

Reikia pastebėti, kad apskaičiuotosios normaliosios vertės buvo nustatytos pagal laikinojo reglamento 43–45 konstatuojamosiose dalyse nurodytą metodiką. Taikytas pelno dydis atspindi Egipto rinkos padėtį ir buvo taikomas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginę formuluotę. Todėl taikytas pelno dydis buvo apskaičiuotas pagal paties eksportuojančio gamintojo pelningą panašaus produkto pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis tiriamuoju laikotarpiu. Pagrindiniame reglamente nenurodoma, kad šis dydis gali būti pakeistas kitu dydžiu, kaip siūlė nagrinėjamoji bendrovė. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(31)

Kadangi jokių pastabų dėl Kazachstano normaliosios vertės nustatymo negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 51 konstatuojamoji dalis.

(32)

Kadangi jokių pastabų dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos normaliosios vertės nustatymo negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 52 konstatuojamoji dalis.

(33)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nustatant normaliąją vertę taikyti valiutos keitimo kursai neatitiko tikrojo pardavimo laikotarpio. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad teiginys buvo pagrįstas ir skaičiavimai buvo atitinkamai pakoreguoti.

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas užginčijo jo energijos sąnaudų koregavimą, teigdamas, kad Rusijos institucijų nustatytos energijos kainos yra ne privalomos, o orientacinės. Tai buvo grindžiama bendrovės teigimu, kad jie mokėjo aukštesnę kainą nei rekomenduota kaina ir kad bendrovės elektros energijos tiekėjas gavo pelną. Bendrovė taip pat tvirtino, kad elektros energijos tiekėjas yra vienas iš kelių nepriklausomų Rusijos elektros energijos tiekėjų ir jis nepriklauso bendrajai Rusijos elektros energijos sistemai, todėl šis tiekėjas nėra susijęs su jokia kryžminio subsidijavimo veikla, kaip nurodyta laikinajame reglamente minėtoje EBPO ataskaitoje.

(35)

Atsižvelgiant į bendrovės pateiktus pagrįstus argumentus, susijusius su elektros energija, manoma, kad skaičiuojant galutinę normaliąją vertę energijos sąnaudos neturėtų būti koreguojamos.

(36)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, skaičiuojant jo eksporto kainą buvo taikytas tiriamojo laikotarpio pabaigos RMB ir EUR keitimo kursas, dėl kurio keitimo kurso vertė buvo pervertinta. Bendrovė pasiūlė vietoje jo taikyti vidutinį tiriamojo laikotarpio valiutos keitimo kursą. Ištyrus šį teiginį nuspręsta, kad galutiniame skaičiavime reikėtų taikyti vidutinį to mėnesio, kurį iš tiesų vyko pardavimo sandoris, valiutos keitimo kursą.

(37)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Kinijos eksporto kainų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 55–56 konstatuojamosios dalys.

(38)

Nustačius laikinąsias priemones, vienas Egipto eksportuojantis gamintojas teigė, kad buvo klaidingai taikomi valiutos keitimo kursai eksporto į Bendriją sandoriams ir nustatant svertinę vidutinę grynąją kai kurių rūšių nagrinėjamojo produkto eksporto vertę. Nustatyta, kad šie teiginiai buvo pagrįsti ir eksporto kainos buvo atitinkamai persvarstytos.

(39)

Kadangi jokių pastabų dėl Kazachstano eksporto kainų negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 58 konstatuojamoji dalis.

(40)

Kadangi jokių pastabų dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksporto kainų negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 59 konstatuojamoji dalis.

(41)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatant eksporto kainą taikomas susijusio importuotojo Europos bendrijoje pelno dydis buvo pervertintas. Primenama, kad nustatant eksporto kainą pradiniame etape taikytas susijusio nagrinėjamojo importuotojo pelno dydis. Tačiau, pagal nusistovėjusią institucijos praktiką, turėtų būti taikomas nesusijusių importuotojų gautas pelno dydis. Šiomis aplinkybėmis, pradiniame etape taikytas pelno dydis turėjo būti koreguojamas. Dėl tokio pokyčio, priešingai bendrovės teiginiui dėl pervertinto pelno, taikytas pelno dydis šiek tiek padidėjo.

(42)

Po pirminio faktų atskleidimo kitas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad pradinė apskaičiuota jo eksporto kaina buvo netiksli, kadangi jo susijusios prekybos bendrovės Didžiosios Britanijos Mergelių salose pardavimo, bendrosios, administracinės sąnaudos ir pelnas bei transporto sąnaudos buvo išskaičiuoti iš kainos pirmajam nepriklausomam pirkėjui, pakoregavus iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio. Bendrovė teigė, kad iš tiesų prekybos bendrovė yra gamintojo pardavimo skyrius. Abi bendrovės yra valdomos bendrai ir vykdo susijusią veiklą, už kurią paprastai būtų atsakinga viena valdymo struktūra. Be to, buvo pabrėžta, kad prekybos bendrovė nėra susijusi su jokiu kitu produktu. Tuo remdamasi bendrovė teigė, kad nustatant gamintojo kainos lygį išskaitomos sumos buvo pervertintos. Buvo nustatyta, kad prekybos bendrovė pateikdavo sąskaitas faktūras Bendrijos pirkėjams ir Bendrijos pirkėjai jai mokėdavo. Be to, reikia pažymėti, kad į šio susijusio prekybininko pardavimo kainą buvo įskaičiuojamas antkainis. Be to, pagal finansinius prekybininko apskaitos dokumentus, ši kaina padengė pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas. Bendrovė nepagrindė, kad šios sąnaudos nesusidarė parduodant, inter alia, nagrinėjamąjį produktą Bendrijai. Todėl bendrovės argumentas buvo atmestas. Kaip ir pirmiau išdėstytoje konstatuojamojoje dalyje minėtas pelno dydis, taikomas nustatant Rusijos eksportuojančio gamintojo eksporto kainą, pradiniame etape taikomas pelno dydis taip pat turėjo būti koreguojamas. Todėl šiek tiek sumažintas taikomas pelno dydis.

(43)

Nustačius laikinąsias priemones vienas Egipto eksportuojantis gamintojas teigė, kad jam turėtų būti nustatomas papildomas koregavimas dėl importuojant žaliavas, kurios buvo naudojamos gaminant vidaus rinkoje parduotą nagrinėjamąjį produktą, sumokėtų muitų.

(44)

Atsakant į tai primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą koreguojama dydžiu, atitinkančiu visų importo mokesčių arba netiesioginių mokesčių, mokamų už panašų produktą arba jo gamybai panaudotas medžiagas, kai šis produktas skirtas vartoti eksportuojančioje valstybėje, bet kurie nėra renkami ar grąžinami, kai produktas eksportuojamas į Bendriją, sumą.

(45)

Argumentas dėl importo mokesčių koregavimo vienai žaliavai, naudotai gaminant vidaus rinkoje parduotą nagrinėjamąjį produktą, buvo priimtas, kadangi buvo įrodyta, kad atitinkami muitai sumokėti už importuotą žaliavą, panaudotą Egipte parduoto nagrinėjamojo produkto gamybai. Tačiau argumentas dėl koregavimo kitoms dviems žaliavoms turėjo būti atmestas, kadangi atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visos per TL importuotos žaliavos buvo naudojamos nagrinėjamojo produkto eksportui. Bendrovė neįrodė, kad per TL ji mokėjo importo mokesčius, kurie nebuvo grąžinti ir atitinkamai padengti parduodant panašų produktą vidaus rinkoje.

(46)

Vienas Egipto eksportuojantis gamintojas prašė prekybos lygio koregavimo, susijusio su tariamu skirtumu parduodant vidaus rinkoje ir eksporto rinkoje. Bendrovės teigimu, vidaus rinkoje visi produktai buvo parduoti galutiniams naudotojams, o Bendrijoje – platintojams. Bendrovė pateikė informacijos ir tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį turi būti atliekamas specialus koregavimas.

(47)

Į tai atsižvelgiant reikia paminėti, kad argumentas dėl prekybos lygio koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį gali būti priimamas tik tuomet, jei įrodoma, kad egzistuoja pastovūs ir dideli funkcijų ir kainų skirtumai tarp prekybos lygių vidaus rinkoje.

(48)

Šiuo atveju po pirminio faktų atskleidimo buvo patvirtinta, kad visi produktai buvo parduoti galutiniams naudotojams Egipto vidaus rinkoje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį prekybos vidaus rinkoje ir eksporto pardavimo skirtumai negalėjo būti kiekybiškai įvertinti, kadangi Egipto vidaus rinkoje nebuvo atitinkamų skirtingų prekybos lygių.

(49)

Kalbant apie bendrovės eksporto pardavimą į Bendriją, išnagrinėjus po pirminio faktų atskleidimo pateiktas bendrovės pastabas patvirtinta, kad visi produktai parduoti platintojams. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunkčio nuostatas buvo tiriama, ar pagal bendrovės argumentą, paremtą jos pačios duomenimis, galima pagrįstai atlikti specialųjį prekybos lygio koregavimą.

(50)

Tačiau buvo nuspręsta, kad bendrovės pateikti duomenys nėra tinkamas pagrindas taikyti specialųjį koregavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktyje nustatyta, kad „koregavimo suma turi būti pagrįsta tų skirtumų rinkos verte“, nuspręsta kad jei gali būti įrodyta, jog kainos buvo skirtingos parduodant Bendrijos rinkoje skirtingiems pirkėjams, tai būtų pakankamas pagrindas įvertinti skirtumo rinkos vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį. Į tai atsižvelgiant, buvo išnagrinėta skirtingų suinteresuotųjų šalių Bendrijoje pateikta informacija apie jų pardavimą skirtingiems pirkėjams. Nustatyta, kad Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonei parduodant produktus skirtingiems pirkėjams kainos buvo skirtingos (šiuo atveju buvo nagrinėtos pardavimo kainos galutiniams naudotojams ir platintojams). Nustatyta, kad Egipto eksportuotojo normaliajai vertei turi būti taikomas specialusis koregavimas, atitinkantis minėtą kainų skirtumą.

(51)

Po galutinio faktų ir aplinkybių, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą, atskleidimo vienas Rusijos eksportuotojas teigė, kad netaikant prašomo koregavimo lygio būtų sudaromos nevienodos sąlygos, kadangi vienam Egipto eksportuotojui toks koregavimas buvo taikomas. Nuspręsta, kad Rusijos eksportuotojo argumentas dėl tokio koregavimo buvo nepagrįstas. Remiantis bendrovės pateiktais patikrintais duomenimis, nenustatyta nuolatinių FeSi pardavimo kainų skirtumų skirtingiems prekybos lygiams Rusijos rinkoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį koregavimas nebuvo pagrįstas.

(52)

Išskyrus 50 konstatuojamojoje dalyje minėtą koregavimą, patvirtinamos laikinojo reglamento 61–63 konstatuojamosios dalys.

(53)

Po pradinio etapo atlikus tyrimą nustatyta, kad Rusijos bendradarbiavimo lygis buvo įvertintas neteisingai. Iš tiesų, nors buvo bendradarbiaujama beveik 100 %, buvo klaidingai apskaičiuota, kad bendradarbiavo tik 32 % (žr. laikinojo reglamento 76 konstatuojamąją dalį). Todėl likutinis dempingo skirtumas turėtų būti nustatytas pagal bendrovę, kurios dempingo skirtumas didžiausias (o ne pagal pradiniame etape naudotą metodiką, t. y. svertinį tipiškiausio produkto, kurio dempingo skirtumas didžiausias, dempingo skirtumų vidurkį).

(54)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl bendros dempingo skirtumo skaičiavimo metodikos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 64–68 konstatuojamosios dalys (išskyrus 46 konstatuojamojoje dalyje nurodytus pokyčius).

(55)

Bendrovių, kurioms taikytas RER arba IR, kiekvienos į Bendriją eksportuotos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(56)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(57)

Dempingo skirtumas šalies mastu buvo nustatytas pagal laikinojo reglamento 71 konstatuojamąją dalį. Atsižvelgiant į minėtus Kinijos normaliosios vertės ir eksporto kainų pokyčius, šalies mastu taikomas skirtumas buvo koreguotas ir dabartinis jo dydis turėtų būti 55,6 % CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

(58)

Nustačius laikinąsias priemones, viena Egipto bendrovė pateikė skundą dėl antidempingo muito skaičiavimo metodo, bet jo plačiau nekomentavo. Atsakant į tai reikia pastebėti, kad bendrovė savo pastabų nepagrindė. Todėl argumentas turėjo būti atmestas.

(59)

Procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(60)

Kadangi nebendradarbiauta, nustatytas tik dempingo skirtumas visos šalies mastu. Procentais išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas – 37,1 %.

(61)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas yra vienintelis žinomas Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos FeSi gamintojas. Procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(62)

Du bendradarbiaujantys Rusijos eksportuojantys gamintojai yra vieninteliai Rusijos FeSi gamintojai. Procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(63)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žalos vertinimas turėtų būti atliekamas ne pagal bendrus duomenis, o pagal kiekvieną bendrovę individualiai, atsižvelgiant į tariamai skirtingą žalą skirtingiems Bendrijos gamintojams.

(64)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, atliekant tyrimą dėl žalos reikia ištirti visus atitinkamus pramonės būklę apibūdinančius veiksnius. Terminas „Bendrijos pramonė“ pagrindinio reglamento 4 straipsnyje apibrėžtas kaip panašius produktus gaminančių Bendrijos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį Bendrijos produkcijos. Todėl, akivaizdu, kad žalos nustatymas bus tiriamas visos Bendrijos pramonės lygiu, o ne atsižvelgiant į kiekvieno Bendrijos gamintojo individualią padėtį.

(65)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentai buvo atmesti ir patvirtinamos laikinojo reglamento 78–80 konstatuojamosios dalys.

(66)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija laikinajame reglamente nepateikė pagrindinės informacijos, susijusios su tyrimu dėl žalos, tokios kaip FeSi paklausa atskirais mėnesiais, kainų ES rinkoje pokyčiai, įskaitant Bendrijos pramonės kainos ir sąnaudų pokyčius.

(67)

Pagrindiniame reglamente nereikalaujama, kad Bendrijos gamintojai arba kitos suinteresuotosios šalys pateiktų nagrinėjamojo laikotarpio informaciją pagal kiekvieną mėnesį. Manoma, kad tai nereikalingai apsunkintų visas suinteresuotąsias šalis; be to, tyrimui dėl dempingo ir žalos paprastai prašoma metinių duomenų. Be to, šalis nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju vertinant žalą reikalinga atlikti tyrimą pagal mėnesius. Iš tiesų, laikinojo reglamento 81, 85, 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse pateiktose lentelėse tinkamai nurodomas vartojimas Bendrijoje, kainos Bendrijos rinkoje, pelnas bei Bendrijos pramonės sąnaudų pokyčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu. Taigi šis argumentas turėjo būti atmestas.

(68)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad vertinant žalą importas iš Rusijos neturėtų būti skaičiuojamas kartu su KLR importu, kadangi tariamai šis importas Bendrijos rinkoje vyko ne tokiomis pačiomis konkurencijos sąlygomis. Konkrečiai, šalis teigė, kad i) dauguma Kinijos eksportuojančių gamintojų veikia ne rinkos ekonomikos sąlygomis; ii) Rusijos bendrovės parduoda per susijusias bendroves, o Kinijos eksportuojantys gamintojai parduoda tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams; iii) Kinijos bendrovių dempingo ir priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra gerokai didesni nei Rusijos bendrovių ir iv) Kinijos eksportuojantys gamintojai vis labiau skverbėsi į ES rinką, 2006 m. pirmuosius 6 mėnesius 50 % viršydami Rusijos eksportuojančius gamintojus.

(69)

Dėl pirmojo argumento: faktas, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai veikia ne rinkos ekonomikos sąlygomis, nėra viena iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje numatytų priežasčių atskirai vertinti poveikį. Todėl faktas, kad nagrinėjamasis produktas yra arba nėra gaminamas rinkos ekonomikos sąlygomis vidaus rinkoje, nėra svarbus sprendžiant dėl bendro importo poveikio vertinimo.

(70)

Dėl antrojo argumento, susijusio su tariamu pardavimo kanalų skirtumu, pastebima, kad nors Rusijos eksportuojantys gamintojai pardavė per susijusius prekybininkus, iš Kinijos ir Rusijos importuoti panašūs produktai parduodami tokiems patiems Bendrijos galutiniams naudotojams, t. y. naudotojams ir platintojams.

(71)

Dėl trečiojo argumento, susijusio su dempingo ir priverstinio kainų mažinimo skirtumais, pastebima, kad abiems šalims dempingo skirtumai buvo nustatyti didesnio nei de minimis lygio, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ir kad abiems šalims nustatytas priverstinis kainų mažinimas.

(72)

Dėl paskutiniojo argumento, susijusio su importo apimtimis, pastebima, kad iš Rusijos (ir KLR) importuotos apimtys nebuvo nereikšmingos, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą, kadangi jos atitinkamai sudarė 18 % ir 21 % rinkos per TL.

(73)

Dėl visų šių priežasčių atskiras importo iš Rusijos vertinimas nėra pagrįstas ir argumentas atmetamas.

(74)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija nenagrinėjo iš nagrinėjamųjų šalių importuotų produktų konkurencijos sąlygų ir teigė, kad dėl to Egipto importo dempingo kaina poveikis Bendrijos pramonei turi būti vertinamas atskirai.

(75)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 83 ir 89 konstatuojamosiose dalyse, buvo nagrinėtos importuotų produktų konkurencijos sąlygos, susijusios su produktų panašumu ir eksportuotojų elgsenos panašumu (t. y. importo apimties lygio reikšmingumas, importo kainos ir priverstinio Bendrijos pramonės kainų mažinimo lygis bei pokyčiai ir pardavimo kanalų panašumas). Nustatyta, kad laikytasi sąlygų, pagrindžiančių bendrą importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimą. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas ir patvirtinta laikinojo reglamento 84 konstatuojamoji dalis.

(76)

Vienas Egipto eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad ribota jo eksporto apimtis tiriamuoju laikotarpiu nedarė žalos Bendrijos pramonei, todėl jo padėtis turėtų būti vertinama atskirai. Į tai atsižvelgiant pastebima, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį importo dempingo kaina poveikis Bendrijos pramonės padėčiai turi būti vertinamas bendrai, jei, be kita ko, importo apimtis iš kiekvienos tiriamosios šalies nėra nereikšminga. Kadangi nustatyta, kad Egipto importo apimtis sudarė 3,7 % rinkos dalies per TL, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalį ji nėra nereikšminga. Taigi šis argumentas turėjo būti atmestas.

(77)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 82–89 konstatuojamosios dalys.

(78)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinajame reglamente nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas turėtų būti sumažinamas 3–5 %, siekiant atspindėti „vietoje gaunamą“ FeSi, kadangi Bendrijos plieno gamintojas tariamai mokėtų priemoką, susijusią su ES kilmės žaliavos patikimumu, kokybe ir tiekimo trukme.

(79)

Laikinojo reglamento 38 ir 87–89 konstatuojamosiose dalyse paaiškintas Bendrijos pramonės taikomų kainų palyginimas su nagrinėjamųjų eksportuotojų taikomomis kainomis. Lyginant įvertintos įvairios nagrinėjamojo produkto savybės, kaip apibrėžta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje. Be to, atsižvelgiant į pasiūlos patikimumą ir trukmę, atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, kad tokia priemoka buvo mokama arba kad šis tariamas privalumas buvo įvertinamas Bendrijos pramonei nustatant kainas plieno gamintojams. Galiausiai, suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį argumentą, todėl argumentas turėjo būti atmestas.

(80)

Kai kurios suinteresuotosios šalys abejojo laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje numatyta Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų skaičiavimo metodika. Konkrečiai, jos siūlė taikant pajėgumų dydį įvertinti uždarymą dėl techninės priežiūros ir elektros energijos tiekimo nutraukimą, o ne taikyti laikinajame reglamente nustatytą „teorinį nominalų pajėgumą“.

(81)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visi Bendrijos pramonės įrengimų sustabdymai dėl įrengimų priežiūros arba elektros energijos tiekimo nutraukimo buvo laikini ir nagrinėjamuoju laikotarpiu reguliariai nesikartojo. Svarbu paminėti, kad nors gamybos pajėgumai būtų koreguojami, kaip siūlė šios suinteresuotosios šalys, tačiau su gamybos pajėgumais ir pajėgumų naudojimu susijusios tendencijos liktų nepakitę. Išvados dėl Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos taip pat liktų tokios pačios. Todėl argumentas dėl kitokios gamybos pajėgumų apibrėžties turi būti atmestas.

(82)

Remiantis minėtais faktais ir aplinkybėmis, patvirtinama laikinojo reglamento 107–110 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą.

(83)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad priežastinio ryšio dėl Bendrijos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina vertinimas turėtų būti atliekamas ne pagal bendrus duomenis, o pagal kiekvieną bendrovę individualiai, atsižvelgiant į tariamai skirtingus priežastinius ryšius skirtingiems Bendrijos gamintojams.

(84)

Kaip jau minėta 64 konstatuojamojoje dalyje dėl žalos, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis nėra jokio teisinio pagrindo atskirai vertinti žalą pagal kiekvieną Bendrijos gamintoją, įtrauktą į Bendrijos pramonės apibrėžtį. Terminas „Bendrijos pramonė“ pagrindinio reglamento 4 straipsnyje apibrėžtas kaip panašius produktus gaminančių Bendrijos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį Bendrijos produkcijos.

(85)

Primenama, kad importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Importas dempingo kaina ir Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas taip pat akivaizdžiai sutapo laiko atžvilgiu. Be to, pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų tiek, kad būtų galima padengti visas sąnaudas, nes jos kainos per TL buvo priverstinai mažinamos dėl importo dempingo kaina.

(86)

Todėl patvirtinami laikinojo reglamento 112–114 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados ir nustatyti faktai.

(87)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad FeSi yra produktas, kuriuo prekiaujama pasaulio rinkoje ir kad FeSi rinkos kainos yra nustatomos pagal kintančią plieno pramonės paklausą, o ne pagal sąnaudas.

(88)

Rinkos ekonomikose ir esant įprastoms rinkos sąlygoms, kainos yra nustatomos pagal paklausos ir tam tikro produkto pasiūlos rinkoje lygius. Tačiau gali būti ir kitų veiksnių, tokių kaip importas dempingo kaina, kurie yra ypač svarbūs nustatant kainų lygį. Šiuo atveju atlikus tyrimą nustatyta, kad dideli importo dempingo kaina kiekiai iš tiesų turėjo įtakos FeSi kainos nustatymo mechanizmui. Nors neabejojama, kad FeSi paklausa pasaulio mastu, ypač plieno pramonėje, turėjo įtakos nustatant kainas tam tikru nagrinėjamojo laikotarpio metu, pagal turimą informaciją nustatyta, kad tam tikrais laikotarpiais sutartinės FeSi kainos mažėjo nepaisant didėjančios paklausos.

(89)

Tos pačios suinteresuotosios šalys pateikė informacijos, atspindinčios ES žaliavinio ir nerūdijančio plieno gamybos ir ES FeSi realiojo laiko kainų pokyčius nuo 2002 m. Pagal šiuos duomenimis suinteresuotosios šalys padarė išvadą, kad FeSi kainos galėjo būti nustatomos tik pagal paklausą (daugiausiai pagal plieno gamintojų). Tačiau išnagrinėjus šią informaciją patvirtinta, kad 88 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, t. y. kad netgi Bendrijos lygmeniu FeSi kainos tam tikrais laikotarpiais mažėjo, nepaisant didėjančios plieno gamintojų paklausos.

(90)

Todėl argumentas, kad žemas FeSi kainų lygis buvo nulemtas paklausos, o ne importo dempingo kaina, turi būti atmestas.

(91)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonės patirta žala turi būti siejama tik su tariamu Bendrijos gamintojų konkurencingumo trūkumu, o ne su importu dempingo kaina. Konkrečiai, ši suinteresuotoji šalis nurodė darbinį dokumentą (3), kuriame žaliavos ir energija buvo nurodytos kaip svarbiausi ES metalų pramonės konkurencingumo veiksniai.

(92)

Išnagrinėjus minėtą darbinį dokumentą paaiškėjo, kad tekste nedaroma išvada apie Europos geležies lydinių pramonės konkurencingumo trūkumą. Priešingai, šiame dokumente nurodoma, kad geležies lydinių gamintojai „susiduria su didėjančiu importu iš trečiųjų šalių, pvz., KLR, Rusijos, Ukrainos, Brazilijos ir Kazachstano. Jei artimiausiu metu nebus užtikrintos vienodos sąlygos su trečiosiomis šalimis, tai gali kelti pavojų ilgo laikotarpio ES geležies lydinių pramonės stabilumui (4)“. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentas buvo atmestas.

(93)

Ta pati suinteresuotoji šalis toliau tvirtino, kad dauguma Bendrijos gamintojų jau veikė nuostolingai prieš Bendrijos rinkoje atsirandant žalingam importui dempingo kaina. Todėl silpną Bendrijos pramonės ekonominę padėtį lėmė pažeidžiama sąnaudų struktūra, o ne importas dempingo kaina.

(94)

Kaip aiškiai nurodyta laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, 2003 m. Bendrijos pramonė veikė pelningai, o jos pelno dydis prieš sumokant mokesčius buvo 2,3 %, o 2004 m. padidėjo iki 2,7 %. Tačiau 2005 m. pelningumas žymiai sumažėjo ir pramonė patyrė –9,2 % apyvartos dydžio nuostolius. Didžiausi (–12,9 %) nuostoliai buvo per TL. Į tai atsižvelgiant primenama, kad TL apima ir dalį 2005 m. Todėl argumentas, kad Bendrijos pramonė jau veikė nuostolingai prieš atsirandant žalingam importui dempingo kaina turi būti atmestas.

(95)

Kadangi nepateikta jokių naujų pastabų, patvirtinama laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje nurodyta išvada, kad toks importas neturėjo įtakos Bendrijos pramonės patirtai materialinei žalai.

(96)

Įvairios suinteresuotosios šalys pakartojo prieš laikinųjų priemonių nustatymą pateiktus argumentus, kad Bendrijos pramonė tariamai patyrė žalą dėl kitų veiksnių, o ne dėl importo dempingo kaina. Šie argumentai jau buvo tinkamai išnagrinėti laikinajame reglamente. Konkrečiau, argumentai dėl tariamai sau padarytos materialinės žalos nagrinėti laikinojo reglamento 134–136 konstatuojamosiose dalyse, o argumentai dėl plieno paklausos sumažėjimo nagrinėti laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje. Nors nepateikta jokios naujos informacijos, pagrindžiančios šiuos argumentus, toliau paaiškinami laikinajame reglamente išdėstyti pagrindiniai nustatytieji faktai ir išvados.

(97)

Keletas suinteresuotųjų šalių teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu nustatyta materialinė žala buvo padaryta dėl staigaus Bendrijos pramonės sąnaudų, ypač žaliavų ir elektros energijos, padidėjimo ir vieno Bendrijos gamintojo gamybos pajėgumų sumažėjimo.

(98)

Kalbant apie tariamą vieno Bendrijos gamintojo gamybos pajėgumų sumažėjimą, primenama, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje, įvertinant šią padėtį buvo koreguota gamybos pajėgumų apimtis.

(99)

Kalbant apie sąnaudų padidėjimą, Bendrijos pramonė teigė, kad pastebėtas lydinių pramonės sąnaudų padidėjimas paprastai vyksta visame pasaulyje, todėl jis taip pat daro įtaką pasaulio pramonei. Išanalizavus pagrindinių sąnaudų elementų kainų pokyčius nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatyta, kad sąnaudos (elektros energijos, kvarcito ir elektrodų pastos) padidėjo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nors šį padidėjimą iš dalies kompensavo pardavimo kainos, dėl importo mažomis dempingo kainomis Bendrijos pramonė negalėjo perkelti viso sąnaudų padidėjimo pardavimo kainoms. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 131–140 konstatuojamosios dalys.

(100)

Keletas suinteresuotųjų šalių tvirtino, kad vienas konkretus Bendrijos gamintojas turėjo problemų, susijusių su elektros energijos tiekėju, todėl 2005 ir 2006 m. jo gamybos apimtis sumažėjo. Jos tvirtino, kad tai visiškai paaiškina Bendrijos pramonės gamybos ir pardavimo apimčių bei pelningumo sumažėjimą.

(101)

Kaip minėta 84 konstatuojamojoje dalyje, patirtos žalos priežastis bus nagrinėjama visos Bendrijos pramonės lygmeniu. Tačiau galima teigti, kad net ir tuo atveju, jei su šiuo gamintoju susijusių duomenų būtų galima neįtraukti vertinat žalą, tendencijos, susijusios su likusia Bendrijos pramonės dalimi, vis tiek būtų neigiamos ir pagrįstų materialinę žalą. Todėl šį argumentą teko atmesti.

(102)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai ir žalingo importo dempingo kaina poveikis buvo aiškiai atskirti, patvirtinama, kad atsižvelgiant į kitus minėtus veiksnius negalima paneigti, kad įvertinta materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(103)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad KLR, Kazachstano, Egipto, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės FeSi importas dempingo kaina padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(104)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 137–140 konstatuojamųjų dalių išvados.

(105)

Tam tikros suinteresuotosios šalys teigė, kad nuo TL pabaigos FeSi rinka atsigavo ir kainos tariamai pasiekė rekordinį lygį. Todėl Bendrijos pramonė galėjo atnaujinti gamybą ir padidinti pelningumą net ir netaikant antidempingo priemonių. Be to, buvo tvirtinama, kad antidempingo priemonių taikymas būtų naudingas ne Bendrijos pramonei, o tik trečiųjų šalių, kurioms netaikomos antidempingo priemonės, eksportuojantiems gamintojams.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį informacija, susijusi su laikotarpiu po TL, paprastai neturėtų būti vertinama darant išvadas. Bet kokiu atveju, nors FeSi kainos pagal turimą informaciją iš tiesų keletą mėnesių po TL vis didėjo, pagrindinių FeSi sąnaudų elementų kainos tuo pačiu laikotarpiu taip pat padidėjo. Todėl negalima daryti išvados, kad Bendrijos pramonė atsigavo tiek, kad priemonių taikymas būtų nepagrįstas. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(107)

Dėl argumento, kad ne Bendrijos pramonė, o tik trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai, kuriems netaikomos antidempingo priemonės, patirtų su priemonių taikymu susijusią naudą, primenama, kad antidempingo priemonėmis siekiama ištaisyti dėl dempingo atsiradusius prekybos iškraipymus ir atkurti veiksmingą konkurenciją Bendrijos rinkoje. Kita vertus, nebus draudžiama iš nagrinėjamųjų šalių importuoti į Bendrijos rinką, kurioje visų rinkos dalyvių naudai bus veiksmingai konkuruojama. Atitinkamai Bendrijos pramonė patirs naudą dėl veiksmingos konkurencijos atkūrimo Bendrijos rinkoje. Todėl argumentas laikomas nepagrįstu ir turi būti atmestas.

(108)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 143–149 konstatuojamųjų dalių išvados.

(109)

Kadangi po pirminio faktų atskleidimo tiekėjai pastabų nepateikė, patvirtinamos laikinojo reglamento 150–152 konstatuojamosios dalys.

(110)

Viena suinteresuotoji šalis, importuojanti FeSi iš KLR ir pristatanti jį į liejyklas, tvirtino, kad antidempingo priemonių nustatymas turės didelį neigiamą poveikį geležies liejimo pramonei, todėl šioje pramonėje bus uždaromos įmonės, o Bendrijos rinkoje sumažės darbo vietų.

(111)

Tačiau, kaip toliau nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant riboto liejyklų bendradarbiavimo, po laikinųjų priemonių taikymo atlikus tolesnį tyrimą nustatyta, kad priemonių taikymas neturės didelio poveikio liejykloms. Taigi šis argumentas turėjo būti atmestas.

(112)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 153–158 konstatuojamųjų dalių išvados.

(113)

Kaip nurodyta 3–5 konstatuojamosiose dalyse, buvo toliau nagrinėjamas galimas laikinųjų priemonių poveikis naudotojų pramonės, ypač liejyklų ir plieno gamintojų, padėčiai. Nors suinteresuotosioms šalims išsiųsta daugiau nei 500 klausimynų, tačiau, kaip paaiškinta 5 konstatuojamojoje dalyje, jos mažai bendradarbiavo.

(114)

Papildomai buvo nagrinėjamos dvi naudotojų grupės – plieno gamintojai ir liejyklos. Remiantis papildoma gauta informacija, patvirtinta, kad FeSi vidutiniškai sudaro 0,7 % plieno gamintojų gamybos sąnaudų. Liejykloms ši dalis yra didesnė (1,4 % gamybos sąnaudų).

(115)

Tuo remiantis bei įvertinant tai, kad vidutinis galutinio muito dydis yra 23,4 %, priemonių poveikis plieno ir liejyklų pramonei neturėtų būti didelis, kadangi atitinkamas poveikis jų finansiniams rezultatams būtų 0,16 % ir 0,33 %. Šis blogiausias atvejis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į bendrą prekybos iškraipymų ištaisymo naudą Bendrijos rinkai. Be to, jei nagrinėjant būtų atsižvelgiama į tai, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių sudaro beveik 50 % Bendrijos vartojimo, priemonių poveikis naudotųjų pramonės finansiniams rezultatams būtų daug mažesnis.

(116)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama laikinojo reglamento 166 konstatuojamoji dalis.

(117)

Keletas suinteresuotųjų šalių teigė, kad kadangi praeityje taikytos antidempingo priemonės Bendrijos pramonei tariamai neturėjo laukiamo taisomojo poveikio, 2001 m. institucijos nusprendė antidempingo priemonių nebetaikyti, žr. 2001 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimo 2001/230/EB, nutraukiančio antidempingo procedūras dėl Brazilijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos ir Venesuelos kilmės ferosilicio importo (5) 129 konstatuojamąją dalį.

(118)

Nekomentuojant minėto argumento teisingumo, pagrindiniame reglamente nurodyta, kad sprendimai priimami pagal surinktą ir išnagrinėtą su tyrimu susijusią informaciją, o ne pagal ankstesnius tyrimus. Todėl minėta tų suinteresuotųjų šalių prielaida nėra susijusi su tiriamu atveju ir turi būti atmesta.

(119)

Pagal rezultatus, gautus nuodugniau išnagrinėjus minėto atvejo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, patvirtinamos laikinojo reglamento 141–168 konstatuojamųjų dalių išvados ir nustatytieji faktai.

(120)

Keletas suinteresuotųjų šalių nesutiko su preliminariosiomis išvadomis, kad 5 % pelno dydis būtų pelnas, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti šiame sektoriuje esant normalioms konkurencijos sąlygoms.

(121)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonės pelno dydis, naudotas nustatant žalos pašalinimo lygį, turėtų būti nustatytas pagal pelno dydį, kurį Bendrijos pramonė gavo 2003 m., t. y. 2,3 %, ir jokiu būdu ne didesnis nei 2004 m., kurie buvo ypatingai pelningi lydinių sektoriui.

(122)

Žalos pašalinimo lygis turi būti nustatomas įvertinus pelno dydį, kurį Bendrijos pramonė gali pagrįstai tikėtis pasiekti parduodama panašų produktą Bendrijos rinkoje, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Atliekant tyrimą nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje gaunamas pelno dydis gali būti laikomas pelnu, gaunamu, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Tačiau taip pat primenama, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, po kurio importuojamam Brazilijos, KLR, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos ir Venesuelos kilmės FeSi nutrauktas priemonių taikymas, Bendrijos pramonės pelnas nesant importo dempingo kaina pasiekė 11,2 % (žr. Komisijos sprendimo 2001/230/EB 105 konstatuojamąją dalį). Atitinkamai, atliekant šį tyrimą taikomas 5 % pelno dydis, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 171 konstatuojamojoje dalyje, atspindi gana konservatyvų metodą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentas turėjo būti atmestas.

(123)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 169–171 konstatuojamosios dalys.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turėtų būti tokio dydžio, kad būtų pašalinta šiuo importu dempingo kaina daroma žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo.

(125)

Atsižvelgiant į tam tikrų suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio faktų atskleidimo, bei į šiame reglamente aprašytas peržiūras, kai kurie skirtumai buvo pakeisti.

(126)

Galutinai nustatomi tokie galutinių muitų dydžiai:

(127)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pasiūlė vietoje ad valorem muito taikyti minimalią importo kainą. Tačiau nuspręsta, kad minimalios importo kainos taikymas šiuo atveju nėra tinkamas. Nustatyta, kad importuojamas įvairių rūšių FeSi, kurio kainos skiriasi. Be to, visi bendradarbiaujantys eksportuotojai taiko skirtingus muitų lygius (kai kurie pagrįsti dempingo skirtumais, kai kurie – žalos skirtumais), todėl reikėtų taikyti skirtingas minimalias importo kainas. Minimalios importo kainos taikymas šiuo atveju būtų labai neveiksminga priemonė. Todėl šis pasiūlymas buvo atmestas.

(128)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Todėl jos parodo tyrimo metu nustatytą su šiomis bendrovėmis susijusią padėtį. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik nagrinėjamųjų šalių kilmės ir minėtų bendrovių, taigi ir konkrečių nurodytų juridinių asmenų, pagamintoms importuojamoms prekėms. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(129)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (6), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(130)

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksportuojančio gamintojo pasiūlytas įsipareigojimas buvo priimtas pradiniame etape, laikinuoju reglamentu. Po galutinių išvadų atskleidimo pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį vienas Egipto eksportuojantis gamintojas, du Rusijos bendradarbiaujantys gamintojai ir vienas Kinijos eksportuotojas pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos.

(131)

Tačiau pastebima, kad po laikinųjų priemonių nustatymo nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto kainos labai kito, todėl FeSi nėra tinkamas nustatyto dydžio įsipareigojimui dėl kainos. Siekiant išvengti šios problemos, buvo tiriama galimybė indeksuoti minimalią importo kainą pagal pagrindinio sąnaudų elemento kainą. Tačiau nuspręsta, kad kainų kintamumas rinkoje negali būti paaiškinamas vien tik pagrindinio sąnaudų elemento kainos didėjimu, todėl negalima indeksuoti minimalios importo kainos pagal pagrindinio sąnaudų elemento kainą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad eksportuotojų pasiūlytų įsipareigojimų negalima priimti.

(132)

Nagrinėjant, ar turėtų būti priimti keturi po galutinio faktų atskleidimo pasiūlyti įsipareigojimai, Komisija taip pat nagrinėjo pradiniame etape priimto Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo veiksmingumą pasikeitus kainų kintamumui. Dėl minėto didelio kainų kintamumo, įsipareigojimo minimali importo kaina nebėra pakankama, kad būtų pašalintas žalingas dempingo poveikis, nustatytas atliekant tyrimą. Iš tiesų, per keletą mėnesių po įsipareigojimo priėmimo kainos labai padidėjo. Įvertinant faktą, kad minimali importo kaina negali būti indeksuojama, padaryta išvada, kad dabartinis įsipareigojimas, t. y. pagal kurį nustatytos minimalios kainos, nebėra veiksmingas. Todėl turi būti atšauktas Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pasiūlyto įsipareigojimo priėmimas. Į tai atsižvelgiant, Komisija atšaukė įsipareigojimo priėmimą Komisijos reglamentu (EB) Nr. 174/2008 (7).

(133)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos.

(134)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo muitų taikymui užtikrinti. Specialios priemonės, kurios taikomos tik toms bendrovėms, kurioms nustatyta individuali muito norma, apima galiojančios prekybinės sąskaitos faktūros, kuri turi atitikti priede išdėstytus reikalavimus, pateikimą valstybių narių muitinėms. Prekėms, kurios importuojamos be tokios sąskaitos faktūros, turi būti taikomas antidempingo muitas, nustatytas visiems kitiems nagrinėjamosios šalies eksportuotojams.

(135)

Primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos žemesnės individualaus muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą reikėtų laikyti prekybos tendencijų pokyčiu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, gali būti inicijuotas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,